Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta

SANTRAUKA 4

ĮVADAS 5

Gamtos mokslų dalyko turinį sudaro: 5

Taip pat įeina gretutinės (artimos) sritys: 5

ĮGYTOS PROFESINĖS KOMPETENCIJOS 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA 9

1.1 Bendra Pasaulio pažinimo kurso struktūra ir samprata 9

1.2 Gamtamokslinio ugdymo turinys pradinėje mokykloje 10

1.3 Gamtamokslinio ugdymo metodai pradinėje mokykloje 11

1.4 Gamtamokslinio ugdymo mokymo organizavimo formos 14

pradinėje mokykloje 14

1.5 Mokyklos aplinka gamtamokslinio ugdymo procese 16

2. TYRIMAS 17

2.1 Tyrimo “Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta 17

lyginamuoju aspektu” metodika 17

2.2 Tyrimo “Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta 18

lyginamuoju aspektu” rezultatų aptarimas 18

2.2.1 Mokytojų anketų rezultatų aptarimas 18

2.2.2 Mokinių anketų rezultatų aptarimas 23

2.2.3 Kaimo mokyklos mokytojų ir mokinių 26

gautų duomenų lyginamoji analizė 26

2.2.4 Miesto mokyklos mokytojų ir mokinių 29

gautų duomenų lyginamoji analizė 29

2.2.5 Kaimo ir miesto mokyklų mokytojų ir mokinių 32

gautų duomenų lyginamoji analizė 32

IŠVADOS 36

SUMMARY 37

LITERATŪRA 38

PRIEDAI

ANKETA MOKYTOJAMS 40SANTRAUKA

Šiame darbe nagrinėjamas gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta.

Mokykla privalo rūpintis jaunosios kartos vidinio pasaulio dorovine struktūra, ugdyti naują santykį su gamta, formuoti ekologinę asmenybės sąžinę, pareigą ir atsakomybę. Gamtamokslinių žinių įsisavinimas labai priklauso nuo mokytojo pasirinktų mokymo metodų, formų, jų taikymo ir kt.

Akivaizdu, kad gamtamokslinis ugdymas – viena aktualiausių bendrojo ugdymo sričių reformuojamoje Lietuvos mokykloje. Pirmiausia todėl, kad jis savo esme yra integralus. Gamtamokslinio ugdymo srityje įvyko ir vyksta įvairių permainų: kinta ugdymo turinys, vyksta efektyvesnių mokymo formų bei būdų paieška ir pan. Antra vertus, išryškėja naujos kokybės visuomenės poreikiai. Į daugelį probleminių klausimų bandoma atsakyti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosiose programose (1997), kuriose teigiama, kad “pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas – formuoti bendrąją mokslinę asmens kultūrą, ugdyti jo mokslinį raštingumą” (8, p. 288). 2003 m.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gamatamokslinio ugdymo būklę sąveikoje su gamta lyginamuoju aspektu.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.

2. Išanalizuoti dokumentus GU aspektu.

3. Atlikti anketinę apklausą.

4. Atlikti statistinę duomenų analizę.

Taikyti metodai: panaudota dokumentų analizė, mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinis rezultatų apdorojimas.

Tyrimo objektas – Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos pradinių klasių 4 mokytojų ir 50 mokinių bei Šilutės pradinės mokyklos 8 mokytojų ir

160 mokinių nuomonė apie GU sąveikoje su gamta.

Išvada – kaimo ir miesto mokyklos aplinkos turi pakankamai sąlygų pilnaverčiam GU sąveikoje su gamta. Tačiau tyrimo duomenys parodė, kad jos nėra pilnai išnaudojamos. Taip pat mokytojų pasirenkami mokymo metodai ir mokymo organizavimos formos per Pasaulio pažinimo pamoką ne visada užtikrina efektyvų GU procesą. Buvo nustatyta, kad kaimo ir miesto mokyklų mokytojai vengia eksperimentuoti bei stebėti natūralius gamtos objektus mokymo proceso metu. Todėl ir jų mokiniai nėra skatinami visapusiškam gamtos pažinimui. Pasaulio pažinimo ugdymui sąveikoje su gamta trūksta planingumo, sistemingumo, motyvacijos. ĮVADAS

Dėl daugelio priežasčių vis labiau tolstame nuo gamtos, nepažįstame jos. Nesaugiai jaučiasi visa gyvybė. Jeigu mes norime išvengti kylančios grėsmės, turime išmokti suprasti gamtą. Suprasti, pažinti ir mylėti, rūpintis ir globoti. Tai reikia pradėti ugdyti nuo mažumės.

Gamta – lyg sudėtingas nėrinys, kuriame viskas tarpusavyję susiję.

Savaime suprantama ir žmogus. Daugelis tai gerai supranta. Kad šio nėrinio nesuardytume, bandydami ką nors keisti, privalome turėti tam tikrų žinių.

Šiandien gamtamokslinės žinios siejamos su technikos ir visuomenės gyvenimo procesais, ekologijos, sveikatos apsaugos, higienos demografijos, gamtonaudos ir kitomis sritimis. Gamtos mokslų dalyko turinį sudaro:

1. Gamtos mokslų metodologija.

2. Žemės mokslas (astronomija, geologija, meteorologija, okeanografija ir kt.).

3. Biologija, chemija, fizika. Taip pat įeina gretutinės (artimos) sritys:

1. aplinkosauga;

2. sveika gyvensena;

3. ekologija;

4. aplinkotyra;

5. žemės ūkis ir kt.

Gamtos mokslas ir gamtamokslinis ugdymas yra glaudžiai ir specifiškai (lyginant su kitomis mokslų sritimis) susiję.

Egzistuoja sąvokos gamtamokslinis ugdymas (GU) problema. Ši sąvoka nėra išsamiai ir tinkamai apibrėžta ir tai yra ateities didaktų uždavinys.

Kita vertus, kalbant apie pradinę mokyklą ši sąvoka nėra pati tinkamiausia.

Todėl dažnai taikomos paprastesnės sąvokos, iš esmės nusakančios gamtamokslinį ugdymą – pasaulio pažinimas, aš ir pasaulis, gamta ir žmogus, aplinkos pažinimas ir t.t.

Gamtamokslinio ugdymo problematika. Ji pastaraisiais metais tapo itin aktuali. 2000 metais daugelyje šalių vyko tarptautinės konferencijos ir simpoziumai, skirti gamtamokslinio ugdymo problemoms. Akcentuojama, kad visuomenės gamtamokslinis raštingumas (scietific literacy) yra nepakankamas ir ši problema taps ypač aktuali XXI amžiuje. Akivaizdu, jog labai svarbus bendrojo lavinimo mokyklos gamtos disciplinų mokytojų parengimas be jų gamtamokslinio raštingumo lygio kėlimas, nes bet kurias švietimo sistemos reformas reikia pradėti nuo kokybiškai naujos pedagogų rengimo pertvarkos.

Mokykla negali būti sėkmingai reformuota (ar reformuojama) be tam parengtų pedagogų ir švietimo administratorių. Vykstant švietimo reformai Lietuvoje, per keletą pastarųjų metų išryškėjo ypač grėsminga tendencija – tai atotrūkis tarp bendrojo lavinimo mokyklos ir jai pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos.

Įvertinus daugelį parametrų, galima teigti, kad pradinių klasių mokytojų gamtamokslinis raštingumas iš ties nepatenkinamas (pvz., mokytojai dažnai vengia ekskursijų į gamtą, nes menkai tepažįsta gyvosios gamtos įvairovę, neturi būtinų įgūdžių dirbti su specialiais tyrimų instrumentais ir pan.).

Analizuojant pradinės mokyklos gamtos mokslų pradmenų kurso didaktines nuostatas, akivaizdu, kad pradinių klasių mokytojas turi turėti pakankamai biologijos, fizikos, chemijos, technikos ir technologijos, ekologijos ir kt. žinių.

Tai svarbu todėl, kad siekiama, jog pradinukai ne tik įgytų žinių ir įgūdžių, bet stebėdami ir tyrinėdami įžvelgtų įvairius ryšius, tarpusavio priklausomybę ir pan. Nepakanka pradinių klasių mokytojui žinoti keletą augalų ir gyvūnų rūšių. Jis privalo suvokti, kas iš esmės yra augalas, kuo jis skiriasi nuo gyvūno, gyvūnas nuo žmogaus, žemynas nuo Pasaulio, Pasaulis nuo Visatos, Kosmoso, Būties.

Kitaip sakant, jog gamtamokslinė kompetencija turėtų būti gerokai aukštesnė, lyginant su vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos lygmeniu, t.y. privalo pasiekti metodologinį gamtos ir žmogaus antropologinės filosofijos lygį. Deja, šiandien gamtos ir žmogaus antropologinė filosofija tebėra “tarnaitė”

laukianti eilės už mokyklos durų.

Akivaizdu, kad gamtamokslinis ugdymas – viena aktualiausių bendrojo ugdymo sričių reformuojamoje Lietuvos mokykloje. Pirmiausia todėl, kad jis savo esme yra integralus.

Gamtamokslinio ugdymo srityje įvyko ir vyksta įvairių permainų: kinta ugdymo turinys (nors vienos koncepcijos stokojama), vyksta efektyvesnių mokymo formų bei būdų paieška ir pan. Antra vertus, išryškėja naujos kokybės visuomenės poreikiai.

Į daugelį probleminių klausimų bandoma atsakyti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosiose programose (1997), kuriose teigiama, kad pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas – formuoti bendrąją mokslinę asmens kultūrą, ugdyti jo mokslinį raštingumą (8, p. 288). 2003 m.

Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose teigiama, kad pagrindiniu gamtamokslinio ugdymo tikslu siekiama “sudaryti sąlygas moksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis (9, p. 363). Ne mažiau svarbu, kad jau pradinėje mokykloje moksleiviai įgytų stebėjimo, tyrinėjimo, eksperimentavimo ir …kitų įgūdžių – pažindami tiek gyvąją, tiek negyvąją gamtą. Kaip pažymi

R.Makarskaitė, “betyrinėjant pastebima gyvosios gamtos įvairovė, jos ryšiai su negyvąja gamta, suvokiama, kad kiekvienas aplinkos komponentas yra svarbus ir atlieka savo vaidmenį. Taip formuojasi aplinkosaugos nuostatos, ugdoma pagarba gyvybei, atsakomybė už gamtos likimą” (10, p.19-20).

Šiandien klimatologai įsitikinę, kad pasaulio klimatas pamažu šiltėja.

Tai vyksta todėl, kad atmosfera veikia kaip šiltnamis, sulaikydama saulės spindulius ir šildydama Žemę. Užterštas oras sulaiko daugiau šilumos, ir

Žemės klimatas palengva šyla. Jeigu nebus sukliudyta oro teršimui, planetos klimatas gali prarasti reikiamą pusiausvyrą. Tada įvyks daugiau gamtos kataklizmų, nuo kurių nukentės vis daugiau žmonijos bei gyvosios gamtos.

Taigi suprantama, kad mokykla privalo rūpintis jaunosios kartos vidinio pasaulio dorovine struktūra, ugdyti naują santykį su gamta, formuoti ekologinę asmenybės sąžinę, pareigą ir atsakomybę.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gamtamokslinio ugdymo būklę sąveikoje su gamta.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.

2. Išanalizuoti dokumentus GU aspektu.

3. Atlikti anketinę apklausą.

4. Atlikti statistinę duomenų analizę.

Tyrimo objektas – Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytojai ir mokiniai.

Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais:

1. Mokslinė literatūros analizė,

2. Anketinė apklausa,

3. Statistinis rezultatų apdorojimas.

Tyrimui pasirinkti Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos 4

pradinių klasių mokytojai bei jų 50 mokinių ir Šilutės pradinės mokyklos 8

mokytojai ir 160 mokinių. ĮGYTOS PROFESINĖS KOMPETENCIJOS

Įgytos profesinės kompetencijos rašant baigiamąjį darbą:

1. Gebėti pažinti vaiką, jo poreikius ir juos tenkinti.

2. Gebėti pažinti specifinius vaiko raidos įpatumus ugdymo procese.

3. Gebėti sudaryti vaikams palankias sąlygas perimti bendrąsias žmonijos vertybes ir kultūrinius pagrindus bei ugdyti sociakultūrinę kompetenciją.

4. Išmanyti pradinės mokyklos ugdymo turinį, gebėti jį interpretuoti, koreguoti, modeliuoti bei kūrybiškai taikyti ugdymo procese.

5. Gebėti išmanyti pedagoginės sąveikos principus ir jais remtis pedagoginiame procese.

6. Gebėti konstruktyviai, kryptingai bendrauti ir bendradarbiauti su kitais pedagogais, šeima ir kitomis ugdymo institucijomis.

7. Gebėti puoselėti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą ir veiklą.

8. Suvokti pagrindines Lietuvos, Europos ir pasaulio švietimo bei mokslo tendencijas ir vertybes.

9. Gebėti plėtoti informacinės-komunikacinės kultūros įgūdžius.

10. Tapti gimtosios kalbos žinovu, puoselėtoju ir ugdytoju. 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Bendra Pasaulio pažinimo kurso struktūra ir samprata

Iki mokyklos vaikai jau turi tam tikrų žinių apie gamtą. Labai svarbu, kad tos žinios būtų sistemingai gilinamos ir plečiamos pradinėjė mokykloje, t.y. I-IV klasėse. Gamtamokslinio parengimo kokybė šiuo atveju daugiausia priklauso nuo mokytojo, jo gamtamokslinės kompetencijos. Nuo 1992 m.

pradinėje mokykloje pradėtas dėstyti Pasaulio pažinimo mokomasis dalykas, kurį galima traktuoti kaip gamtamokslinio ugdymo pradinėje mokykloje vieną iš komponentų. Lietuvos pradinėje mokykloje šiuo metu gamtos mokslų pradmenys yra integruoti į pasaulio pažinimo kursą. Šios programos gamtamokslinę dalį sudaro biologijos, fizikos, chemijos, technologijos, ekologijos problemos. Pagrindinis gamtos pažinimo tikslas – ugdyti vaikų gebėjimą suprasti gamtos pasaulį ir bendrauti su juo.

Pasaulio pažinimo struktūrą pradinėje mokykloje sudaro:

I klasė – „Aš ir pasaulis“

II klasė – „Pasaulis ir aš“

III klasė – „Mūsų pasaulis“

IV klasė – „Vienas pasaulis“

Pasaulio pažinimo ugdymo turinys išdėstytas programoje, kuri sudaryta remiantis svarbiais didaktiniais principais:

1. Humaniškumo (pagarbos žmogui, gamtai ugdymas, sveikos ir saugios aplinkos kūrimas ir t.t.);

2. Demokratiškumo (tiek mokiniui, tiek mokytojui paliekama pasirinkimo teisė ir laisvė mokymo metodikų, turinio ir pan. aspektu);

3. Spiralės (tie patys klausimai nagrinėjami aukštesnėse klasėse, tačiau aukštesniu lygmeniu. Mokomoji medžiaga plečiama ir gilinama);

4. Integracijos (integruota medžiaga išdėstyta integruotai (sujungta į visumą). Stengiamasi integruoti ne tik mokymo turinį, bet ir procesą, mokytojų ir mokinių veiklą).

Ne mažiau svarbūs ir daugelyje šalių akcentuojami (taip buvo anksčiau ir Lietuvoje) tokie principai:

1. Kraštotyrinis (remiamasi mokinių žiniomis, vaizdiniais, kurie įgyti tyrinėjant gimtosios vietovės, šalies žemės paviršių, iškasenas, oro reiškinius, vandenis, dirvožemį ir t.t.);

2. Sezoniškumo (tiek negyvosios, tiek gyvosios gamtos objektai bei reiškiniai ir jų kitimas stebimi rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų pagrindu kiekvienas mokytojas gali sukurti jam prieinamą detalią ir konkrečią pasaulio pažinimo mokymo programą, atitinkančią mokinių interesus, brandos lygį, kitas asmenybės savybes.

2003 m. Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose teigiama, kad pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas moksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis. Siekiama, kad moksleiviai pradinėje mkykloje įgytų apibendrintų žinių apie gamtą ir juos supančią aplinką, gebėjimų, kurie padėtų pažinti pasaulį ir išsiugdytų vertybines nuostatas.

Bendrojo išsilavinimo standartuose (2003) iš Pasaulio pažinimo gamtamokslinio ugdymo 7 uždavinių yra tik du uždaviniai, kai ugdymas vyksta sąveikoje su gamta. Šiais dviejais uždaviniais siekiama, kad gamtamokslinis ugdymas turėtų padėti moksleiviams (9, p. 364):

1. stebint augalų ir gyvūnų įvairovę, aiškintis jų tarpusavio priklausomybę, auginant augalus ir globojant gyvūnus, gebėti atrasti bendras augalų ir gyvūnų sandaros bei veiklos ypatybes, pastebėti gyvūnų organizmų prisitaikymą prie kintančių aplinkos sąlygų;

2. atpažinti, apibūdinti ir gebėti grupuoti pagrindinius gamtos reiškinius, medžiagų savybes, kraštovaizdžio bruožus.

Mokytojas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą, pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio vientisumą. Jei tik įmanoma, atliekami nesudėtingi eksperimentai, bandymai;

sodinama ir auginama; tirpinama, maišoma, garinama; sveriama ir matuojama.

Mokiniai mokomi ir mokosi nuoseklaus tyrimo metodo: stebėjimas – ana…lizė –

hipotezė – jos tikrinimas – išvados. 1.2 Gamtamokslinio ugdymo turinys pradinėje mokykloje

Ugdymo turinį nusako mokymo programos. Jos gali būti įvairių lygmenų ir atlikti skirtingas funkcijas. Bendruosius gamtamokslinio ugdymo turinio komponentus nusako Bendrosios programos, kuriose nurodoma, jog gamtamokslinių dalykų turinį sudaro tokie pagrindiniai dėmenys (8, p.368-

369):

I. Gamtos tyrimai:

1. Mokslinio tyrimo metodai.

2. Mokslinė mąstysena ir kūribiškumas.

3. Gamtos mokslai ir visuomenė.

II. Gyvoji gamta (biologija):

1. Organizmas.

2. Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus.

3. Gyvybės tęstinumas ir įvairovė.

4. Žmogus.

III. Medžiagos ir jų kitimai (chemija):

1. Medžiagos sandara ir sudėtis.

2. Medžiagų savybių priklausomybė nuo jų sudėties ir sandaros.

3. Cheminiai virsmai.

4. Svarbiausios gamtinės bei buityje ir technologijose naudojamos medžiagos.

IV. Fizikiniai reiškiniai (fizika):

1. Fizika kaip gamtos mokslas.

2. Medžiaga ir jos sandara.

3. Judėjimas ir jėgos.

4. Energija ir fizikiniai procesai.

5. Fizikinės transformacijos.

6. Žemė ir visata.

Pirmasis gamtos tyrinėjimų komponentas yra integruojamas į kitus tris.

Lietuvos pradinės mokyklos “Pasaulio pažinimo” kurso vadovėliuose gamtamokslinių temų pateikta nevienodai. Sąlygiškai kaip gamtamokslines temas galima vertinti: I klasės vadovėlyje 39 (iš 72), II klasės vadovėlyje

72 (iš 109), III klasės vadovėlyje 55 (iš 104), IV klasės vadovėlyje 77 (iš

136). 1.3 Gamtamokslinio ugdymo metodai pradinėje mokykloje

Svarbus GU komponentas – tinkami metodai. Pasaulio pažinimo mokymo metodai yra pakankamai įvairūs, egzistuoja nemažai jų klasifikacijų.

Vieningos, visuotinai pripažintos metodų klasifikacijos nėra.

Gamtamokslinio ugdymo metodai dažnai skirstomi į žodinius, vaizdinius ir praktinius. Taip pat galima skirti bendruosius ir specifinius “Pasaulio pažinimo” mokymo metodus.

Bendrieji “Pasaulio pažinimo” mokymo metodai:

1. Pasakojimas;

2. Aiškinimas;

3. Pokalbis;

4. Spausdintų šaltinių naudojimas;

5. Demonstravimas;

6. Techninių mokymo priemonių demonstravimas-stebėjimas;

7. Didaktiniai žaidimai;

8. Ekomisterijos.

Bendruosius mokymo metodus dažniausiai naudojame klasėje, o specifinius mokymo metodus – gamtoje (mokyklos aplinkoje, už jos ribų ir pan.).

Specifiniai Pasaulio pažinimo mokymo metodai:

1. Stebėjimas (trumpalaikiai, ilgalaikiai, sezoniniai gamtos reiškinių stebėjimai; stebėjimo duomenų fiksavimas; naudojimasis paprasčiausiais prietaisais ir t.t.).

2. Bandymai (daiktų ir reiškinių tyrimas; tyrimo sąlygų, veiksnių stebėjimas; gautų rezultatų analizavimas ir aiškinimas; mokėjimų ir įgūdžių formavimas ir t.t.).

3. Praktikos darbai (modeliavimas; grafiniai darbai; darbas su prietaisais; darbas su planu, žemėlapiu, gaubliu ir pan.).

4. Eksperimentai.

Nemaža gamtos pažinimo žinių mokiniai turi įgyti patys stebėdami negyvosios ir gyvosios gamtos reiškinius bei jų kitimą gamtoje. Stebėjimas

– toks gamtos pažinimo mokymo metodas, kai mokytojo tiesiogiai ir netiesiogiai vadovaujami mokiniai įsisavina žinias, mokėjimus ir įgūdžius, betarpiškai stebėdami, tyrinėdami negyvąją ir gyvąją gamtą.

Gamtos ir jos reiškinių stebėjimus mokiniai privalo atlikti sistemingai per visus metus. Kadangi tai tęsiasi ilgą laiką, jie vadinami ilgalaikiais gamtos stebėjimais.

Tinkamai organizuoti ilgalaikiai gamtos stebėjimai sudaro galimybę pradinių klasių mokiniams sukaupti elementarių teorinių žinių apie gamtos daiktus ir reiškinius, jų kitimą įvairiais matų laikais, susiformuoti jų teisingus vaizdinius, sąvokas. Be to, stebėjimo metu ugdomas mokinių pastabumas, dėmesys, mąstymas, vaizduotė, smalsumas ir kiti pažintiniai gebėjimai.

Stebėdami gamtos ir jos reiškinių sezoninį kitimą, mokiniai išmoksta stebėjimo duomenis fiksuoti individualiuose bei klasės gamtos ir darbo kalendoriuose, naudotis termometru, vėjarodžiu, sniegmačiu bei kitais prietaisais. Kad gauti faktai taptų mokinių žiniomis, reikia juos analizuoti, sisteminti, apibendrinti, įtvirtinti. Svarbiausia, kad mokytojas tinkamai organizuotų gamtos ir jos reiškinių stebėjimus. Žinoma, tam jis turi pats pasirengti.

Bandymai – tai toks gamtos pažinimo mokymo metodas, kai mokytojo tiesiogiai ar netiesiogiai vadovaujami mokiniai tiria kokį nors daiktą ar reiškinį, pasinaudodami specialiai sudarytomis sąlygomis ir atitinkamai jį paveikdami.

Bandymas skiriasi nuo stebėjimo. Stebėdami mokiniai mato daiktus ir reiškinius tokius, kokie jie yra, o atlikę bandymą, mokiniai mato ne tik tiriamą daiktą, bet ir jo pakitimus, savybes. Taigi bandymo metu galima sukelti reikalingus reiškinius. Atlikdami bandymus, mokiniai mokosi suprasti reiškinius, vykstančius gamtoje.

Bandymai vertingi ne tik dėl to, kad padeda mokiniams įgyti konkrečių ir teisingų žinių, bet ir todėl, kad sudaro galimybę ugdyti jų pastabumą, mąstymą. Jie skatina mokinių aktyvumą, domėjimąsi, ugdo savarankiškumą, formuoja naudojimosi bandymų reikmenimis mokėjimus ir įgūdžius.

Bandymus per Pasaulio pažinimo pamokas mokiniai gali atlikti frontaliai ir individualiai. Atliekant bandymus frontaliai, visi klasės mokiniai…, mokytojo vadovaujami, atlieka vienodus veiksmus. Mokytojas taip pat užduoda klausimus, kurie padeda mokiniams daryti apibendrinimus, išvadas. Jeigu bandymus turi atlikti vienas, du ar daugiau mokinių, mokytojas pateikia jiems instrukciją raštu. Baigus bandymą, tikrinami gauti rezultatai. Mokiniai pasako padarytas išvadas. Po to visų atliktas darbas apibendrinamas, akcentuojama, kas jame buvo svarbiausia, įvertinami atskirų mokinių darbai. Būtinai pagiriami tie, kurie rūpestingai ir gerai atliko bandymą, nes tai ugdo mokinių savarankiškumą ir aktyvumą.

Praktikos darbų metodas – tai tokia mokymo organizavimo forma, kai gamtos pažinimo žinias, mokėjimus ir įgūdžius mokiniai įsisavina savarankiškai, atlikdami praktinius darbus su augalais ir gyvūnais. Gamtos pažinimo žinios plečiamos ir gilinamos per praktikos darbus, kuriuos mokiniai atlieka gyvosios gamtos kampelyje.

Praktikos darbų metodas padeda mokiniams įsisavinti praktinio pobūdžio gamtos žinias, kurios glaudžiai susijusios su mokėjimais ir įgūdžiais.

Labiausiai paplitę praktikos darbų metodai yra: modeliavimas, grafiniai darbai, darbai su prietaisais ir darbinio pobūdžio praktikos darbai.

Darbinio pobūdžio praktikos darbų metu mokiniai gamina gamtos pažinimo mokymui reikalingas vaizdines priemones, dirba gyvosios gamtos kampelyje, mokomajame bandymų sklype, atlieka visuomenei naudingą darbą.

Eksperimentas padeda atrasti, išsiaiškinti. Pavyzdžiui, įvairių aplinkos sąlygų poveikį gamtos objektams, gamtos reiškinių priežastis, gyvų organizmų poreikius ir pan. Eksperimentas skiriasi nuo paprasto gamtos stebėjimo, nes jam atlikti reikia prietaisų, medžiagų bei įvairių sąlygų.

Paskatinti imtis eksperimento gali vadovėlio klausimai, mokinių asmeninė patirtis, išvykos į gamtą, ankstesnių eksperimentų neaiškumai.

Ruošdamiesi atlikti eksperimentą, mokiniai turi gerai suprasti, ką juo nori išsiaiškinti. Jie patys, kiek įmanoma ir kiek leidžia saugumo taisyklės, turėtų surinkti reikalingas priemones ir medžiagas, suplanuoti darbo eigą. Eksperimento planavimas yra ne mažiau svarbus už patį eksperimentą, nes nuo gerai apgalvoto pasiruošimo ir metodų parinkimo labai priklausys rezultatai.

Vienu metu patartina tyrinėti tik vieną veiksnį. Visos kitos sąlygos turėtų būti kiek įmanoma vienodos. Pagal galimybes ir sąlygas mokiniai eksperimentus gali atlikti grupelėmis ar po vieną. Svarbiausia, kad jie aptartų rezultatus tarpusavyje. Galutinis eksperimento etapas yra rezultatų registravimas ir pateikimas. Mokytojas turėtų skatinti mokinius apibendrinti rezultatus ir pavaizduoti juos piešiniais, grafikais, diagramomis.

“Taigi gamtotyra, atradimo džiaugsmas, bendravimas ir bendradarbiavimas tyrinėjant aplinką, gamtos mokslų patirties susiliejimas su kasdieniniu gyvenimu – tai pagrindiniai gamtos mokslų elementai pradinėse klasėse” (10, p. 14).

Konferencijų “Gamtotyra bendrojo lavinimo mokyklos I-VI klasėse” (2002

ir 2003) metu pristatytuose 53 pranešimuose/tyrimuose vyrauja lengviausiai pasiekiami stebėjimo objektai – naminiai gyvūnai ir kambariniai augalai, medžiai ir paukščiai (didžioji dalis – prie lesyklėlių). Nors du trečdalius visų pristatytų tyrimų sudaro gamtinės aplinkos objektų bei reiškinių stebėjimai, vieną trečdalį sudaro apklausos, tačiau socialinis tyrimų aspektas dažnai pagrįstas ekologinių, etinių problemų, iškylančių susidūrus gamtinei ir socialiniai aplinkai, analize (4, p. 354-357)…. 1.4 Gamtamokslinio ugdymo mokymo organizavimo formos pradinėje mokykloje

Pradinėje mokykloje gali būti taikomos tokios pagrindinės gamtamokslinio ugdymo mokymo organizavimo formos:

▪ pamoka;

▪ mokomoji/pažintinė ekskursija (kraštotyrinė, etnografinė, biologinė ir kt.);

▪ namų darbai;

▪ praktikos darbai;

▪ lauko tyrimų praktika;

▪ papildomasis/gretutinis ugdymas (būreliai, rateliai, sekcijos, klubai ir pan.);

▪ projektai;

▪ interesų centrai it t.t.;

▪ konsultacijos.

Sėkmingam gamtamoksliniam ugdymui realizuoti pasirenkamos tinkamiausios formos.

Kad mokiniai dirbtų per visą pamoką, turi būti skatinamas jų dėmesys.

Mokinių aktyvumą ir savarankiškumą Pasaulio pažinimo pamokoje skatina:

▪ įdomi naujos medžiagos pateikimo pradžia;

▪ pagrindinių žinių, mokėjimų ir įgūdžių akcentavimas;

▪ mokinių aktyvumo ir savarankiškumo skatinimas;

▪ rėmimasis mokinių gyvenimo patirtimi;

▪ mokiniams pateikiami klausimai;

▪ populiarioji mokslinė ir grožinė literatūra;

▪ vaizdinės priemonės;

▪ gera emocinė nuotaika.

Mokomoji ekskursija – vaizdi gamtos pažinimo mokymo organizavimo forma, organizuojama už klasės arba mokyklos ribų ir sudaranti galimybę tyrinėjamus objektus bei reiškinius suvokti natūraliomis arba specialiai sudarytomis sąlygomis.

Per ekskursiją, kaip ir per pamoką, mokytojas kryptingai vadovauja mokinių pažintinei veiklai, panaudodamas įvairius mokymo metodus ir būdus.

Daugiausia vietos čia skiriama gamtos daiktų betarpiškam stebėjimui ir lyginimui, mokinių praktiniams darbams. Ekskursijos sudaro galimybę mokiniams ne tik sukaupti gyvų konkrečių vaizdinių ir sąvokų, bet ir pratina nustatyti tyrinėjamų daiktų bei reiškinių tarpusavio ryšius.

Pagal trukmę ekskursijos skirstomos į trumpalaikes ir ilgalaikes.

Trumpalaikių ekskursijų metu, tyrinėdami gamtos objektus ar reiškinius mokyklos kieme ar jos apylinkėse, mokiniai sukaupia konkrečių žinių pamokoms. Joms skiriama 40-50 min. Ilgalaikės ekskursijos paprastai trunka ilgiau kaip 2 valandas ir organizuojamos mokslo metams pasibaigus.

Pasiruošimo ekskursijai metodika priklauso nuo ekskursijos tipo, temos, pagrindinio didaktinio tikslo, mokinių amžiaus ir žinių lygio.

Tačiau visoms ekskursijoms būdingi trys pagrindiniai etapai: 1)

pasiruošimas, 2) ekskursijos eiga ir 3) rezultatų apibendrinimas.

Moksleiviams ypač vertinga yra tiriamoji veikla. Anot prof. E.

Šapokienės, tiriamasi darbas – “toks mokymo proceso organizavimas, kai mokiniai susipažįsta su pagrindiniais tyrimo metodais, išmoksta jiems lengvai suprantamų tyrimo metodikos elementų, įgyja mokėjimų ir įgūdžių savarankiškai tyrinėti gamtos ir visuomenės gyvenimo reiškinius” (6, p.43).

Bendrosiose programose (2003) nurodomos tokios svarbiausios pažinimo proceso organizavomo kryptys (9, p. 367): “dažnai mokomasi ne tik klasėje, bet ir artimoje aplinkoje. Jeigu įmanoma, pamokos vedamos gamtoje, muziejuje, jaunųjų gamtininkų centre, ūkininko sodyboje, pas amatininkus ir pan.; mokomasi ne tik iš vadovėlių, bet ir atliekant paprastus stebėjimus ir bandymus (sodinama ir auginama, tirpinama, maišoma ir garinama, sveriama ir matuojama), ieškoma atsakymų į klausimus.

“V. Lamanausko ir R. Makarskaitės (2001) tyrimai pademonstravo tai, kad gamtamokslinio ugdymo proceso organizavimas – aktuali problema pradinių klasių mokytojams. Be kitų dalykų, respondentai akcentavo užklasinių renginių, galimybių pasidalyti darbo patirtimi su kolegomis trūkumą” (4, p.

354-355). 1.5 Mokyklos aplinka gamtamokslinio ugdymo procese

Augalus ir gyvūnus mokiniai gali stebėti mokyklos kieme, apylinkėse (medžiai, krūmai, žoliniai augalai, paukščiai, žvėrys, žvėreliai bei kt.), mokomajame bandymų sklype (gėlės, daržovės, piktžolės, vaistingieji augalai, prieskoniniai-vaistiniai augalai, javai, pašariniai augalai, techninės kultūros, vaismedžiai, vaiskrūmai; gyvūnai: vabzdžiai, varliagyviai, ropliai, paukščiai bei kt.).

Apgalvotai sutvarkyta mokyklos teritorija turi didelę reikšmę ne tik pasaulio pažinimo mokymui, bet ir mokinių ekologiniam ir estetiniam ugdymui. Apie 40 proc. mokyklos teritorijos turėtų būti apželdinta. Joje esantys želdiniai turi tapti savotiškų žinių apie supantį pasaulį informacijos šaltiniu, bandymų ir stebėjimų vieta.

“Augalai ir gyvūnai gamtoje – tai pačios geriausios vaizdinės priemonės. Jos leidžia supažindinti mokinius su augalo bei gyvūno dydžiu, forma, spalva, vystimusi, parodo gyvūnų elgesį, judesius, gyvenimo būdą bei kt. Tokias vaizdines priemones mokiniai suvokia ne tik klausa, bet ir kitais jutimo organais: regėjimu, lytėjimu, uosle. Be to, matydami natūralius augalus, gyvūnus, mokiniai susidaro jų teisingus vaizdinius, sąvokas” (5, p.180).

Mokomasis bandymų sklypas – žemės plotas, skirtas pastoviam naudojimui, kuriame mokiniai per gamtos pamokas įgytas žinias taiko praktikoje, mokosi dirbti kai kuriuos žemės ūkio darbus. Jis turi būti arti mokyklos. Įvairiose rekomendacijose siūloma mokomajame bandymų sklype įrengti daržininkystės, laukininkystės, sodininkystės, vaisių bei uogų ir įvairių miško augalų medelyną, gėlių ir dekoratyvinių augalų, augalų kolekcinį, pridengtos žemės sklypus, o taip pat įrengti meteorologinę aikštelę bei vietą pamokoms vesti.

Mokyklos teritorijoje turėtų būti ne tik mokomasis bandymų sklypas, bet ir geografinė aikštelė. Geografinėje aikštelėje įrengiami šie prietaisai: vėjarodis, horizonto krypčių rodyklė, gnomonas, sniegmatis, smėlio dėžės ir kompasiniai augalai.

Tinkamai organizuota materialinė mokymo bazė padeda pradinių klasių mokiniams įgyti sąmoningų, sistemingų ir tvirtų gamtos pažinimo žinių, mokėjimų ir įgūdžių, formuoja jų mokslinės pasaulėžiūros pradmenis, skiepija jiems gamtos apsaugos ir kultūringo elgesio gamtoje įpročius, ekologiškai auklėja. 2.1 Tyrimo “Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta lyginamuoju aspektu” metodika

Tyrimo subjektai. Tyrimui pasirinkti Šilutė rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos keturi mokytojai dirbantys su I-IV klasėmis bei 50 pradinių klasių mokinių ir Šilutės pradinės mokyklos aštuoni mokytojai ir 160 mokinių.

Tirtas GU sąveikoje su gamta.

Pateiktos dvi anketos (vienos skirtos mokytojams, kitos –

moksleiviams). Anketos sudarytos remiantis teorinėje dalyje nagrinėta medžiaga. Šių anketų tikslas – išsiaiškinti, kokios mokymo organizavimo formos ir metodai yra naudojami GU, kaip išnaudojama mokyklos aplinka GU

sąveikoje su gamta.

Duomenų rinkimo metodai. Duomenys gauti anketos būdu. Vienos anketos buvo skirtos mokytojams, o kitos – moksleiviams. Atlikta gautų rezultatų analizė.

Tyrimo procedūros. Anketos buvo pildomos mokykloje. Paaiškinus anketų turinį ir jų panaudojimo tikslingumą, mokytojos stengėsi atsakingai užpildyti jas. Mokiniai noriai ir su susidomėjimu užpildė anketas.

Anketos sukurtos pačio tyrėjo. Anketų surinkti duomenys buvo analizuojami pagal tam numatytą sistemą. Jos buvo suskirstytos į tam tikras klausimų grupes (žiūr. 1 priedą). Atlikta mokytojų ir mokinių atsakymų lyginamoji analizė. Tokiu būdu gaunama tikslesnė informacija apie GU

procesą. Taip pat atlikta kaimo ir miesto mokyklų tyrimo rezultatai. lyginamuoju aspektu” rezultatų aptarimas

2.2.1 Mokytojų anketų rezultatų aptarimas

1-as klausimas. Kokias sąlygas turite GU mokyklos aplinkoje “pamokai lauke”?

1 lentelė Kaimo ir miesto mokyklų teritorijos

|Eilės|Kaimo mokyklos teritorija |Miesto mokyklos teritorija |

|nr. | | |

|1. |Šyšos upė |Šyšos upė (pavasario potvynis) |

|2. |Ąžuolų skveras |Upės pylimas |

|3. |Šaltinio fontanas (neužšąlantis |Daugybė augmenijos ir žalumos |

| |žiemą) | |

|4. |Daugybė augmenijos ir žalumos |Pievelė |

|5. |Įvairūs paukščiai ir gyvūnai |Miškas |

|6. |Sena bažnyčia su savo paminklais |Urbanistiniai paminklai |

Kaimo ir miesto teritorijose yra Šyšos upė, daug augmenijos ir žalumos, senų pastatų (žiūr. 1 lentelę). Kaimo mokylos teritorijoje daugiau yra paukščių ir gyvūnų, o miesto mokyklos teritorijoje netoli yra miškas.

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų teritorijos GU yra pakankamai geros.

2-as klausimas. Ar naudojatės GU mokyklos aplinka?

Visi kaimo mokyklos mokytojai atsakė, kad GU retai naudoja mokyklos aplinką. Jie motyvuoja tuo, kad “moksleiviai yra per maži, arba tam yra netinkamos oro sąlygos; be to vaikai ir taip turi GU patirties, nes gyvena kaime”. Miesto mokyklos mokytojai teigia, kad GU dažnai naudojasi mokyklos aplinka, nes “išvykimas į gamtą yra tikslingas: mokiniai matydami, dalyvaudami greičiau ir geriau įsisavina mokomąją medžiagą”.

Išvada. Kaimo mokyklos mokytojai retai naudojasi mokyklos aplinka GU

procese, o miesto mokyklos mokytojai – dažnai.

3-ias klausimas. Kokiu tikslu naudojate mokyklos aplinką?

2 lentelė Mokyklos aplinkos panaudojimas GU

| | | | |(vnt.) | |

|1. |Žaidimams |1 |25 |6 |75 |

|2. |Pasivaikščiojim|1 |25 |4 |50 |

| |ams | | | | |

|3. |Stebėjimams |4 |100 |8 |100 |

|4. |Tyrimams |4 |100 |8 |100 |

Kaimo mokyklos mokytojai per Pasaulio pažinimo pamokas mokyklos aplinką naudoja gyvosios gamtos stebėjimams ir tyrimams, o miesto mokyklos mokytojai – dažniausiai stebėjimams ir tyrimams, šiek tiek rečiau pasivaikščiojimams (žiūr. 2 lentelę).

Išvada. Mokytojai, dirbantys kaimo mokykloje, per Pasaulio pažinimo pamokas mokyklos aplinką daugiausiai naudoja gyvosios gamtos stebėjimams bei tyrinėjimams, o miesto mokykloje dirbantys mokytojai – stebėjimams, tyrinėjimams ir žaidimams.

4-as klausimas. Kokias vaizdines priemones naudojate supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais?

3 lentelė Mokytojų naudojamos priemonės supažindinant su gyvosios gamtos objektais

| | | | |(vnt.) | |

|1. |Vadovėliai |4 |100 |4 |50 |

|2. |Plakatai, |4 |100 |4 |50 |

|3. |Natū…ralūs |2 |50 |8 |100 |

|4. |Natūralūs |1 |25 |7 |87,5 |

Kaimo mokyklos mokytojai, supažindindami mokinius su gyvosios gamtos objektais (augalais ir gyvūnais), daugiausiai naudoja vadovėlį ir kitas vaizdines priemones, kurias turi klasėje, mažai naudojasi mokyklos kiemu ar kitomis priemonėmis (žiūr. 3 lentelę). Miesto mokyklos mokytojai, supažindindami mokinius su gyvosios gamtos objektais dažniausiai naudoja natūralius objektus klasėje ar mokyklos kieme, rečiau – vadovėlius, plakatus, iliustracijas.

Išvada. Kaimo mokyklos mokytojai, supažindinant su gyvosios gamtos objektais, daugiausiai naudoja vadovėlius, iliustracijas, plakatus, o miesto mokyklos mokytojai – natūralius objektus klasėje ir mokyklos kieme.

5-as klausimas. Kokius mokymo metodus dažniausiai naudojate Pasaulio pažinimo pamokose?

4 lentelė Mokytojų naudojami mokymo metodai Pasaulio pažinimo pamokose

| | |(vnt.) | |(vnt.) |skaičius (%)|

|1. |Pasakojimas |4 |100 |8 |100 |

|2. |Aiškinimas |4 |100 |8 |100 |

|3. |Pokalbis |4 |100 |8 |100 |

|4. |Spausdintų |4 |100 |8 |100 |

|5. |Demonstravimas|4 |100 |8 |100 |

|6. |Didaktiniai |2 |50 |8 |100 |

|7. |Stebėjimas |2 |50 |8 |100 |

|8. |Bandymas |2 |50 |6 |75 |

|9. |Eksperimentas |- |- |5 |62,5 |

|10. |Tyrimas |1 |25 |5 |62,5 |

Pusė kaimo mokyklos mokytojų paminėjo, kad per Pasaulio pažinimo pamokas naudoja ir specifinius mokymo metodus: stebėjimus, bandymus (žiūr.

4 lentelę). Tyrimo metodą naudoja tik viena mokytoja. Nė viena iš mokytojų neužsiminė apie eksperimento metodą. Miesto mokyklos mokytojai irgi dažniausiai naudoja bendruosius mokymo metodus, rečiau – specifinius mokymo metodus.

Išvada. Kaimo mokyklos mokytojai Pasaulio pažinimo pamokose dažniau naudoja bendruosius mokymo metodus, rečiau specifinius mokymo metodus, o miesto mokyklos mokytojai – be bendrųjų mokymo metodų taip pat naudija ir specifinius.

6-as klausimas. Kokias mokymo organizavimo formas naudojate Pasaulio pažinimo pamokose?

5 lentelė Naudojamos mokymo organizavimo formos Pasaulio pažinimo pamokose

| | |(vnt.) |(%) |skaičius |skaičius |

| | | | |(vnt.) |(%) |

|1. |Pamoka |4 |100 |8 |100 |

|2. |Papildomasis |1 |25 |1 |12,5 |

|3. |Projektai |2 |50 |4 |50 |

|4. |Ekskursija |3 |75 |5 |62,5 |

Tyrimai parodė, kad mokytojams sunkiausiai buvo įvardinti, kokias mokymo organizavimo formas naudoja Pasaulio pažinimo pamokose (žiūr. 5

lentelę).

Išvada. Mokytojai daugiausiai naudoja pamokas, ekskursijas ir projektus, kaip mokymo organizavimo formas, Pasaulio pažinimo pamokose.

7-as klausimas. Kaip dažnai vykstate į ekskursijas per Pasaulio pažinimo pamokas? Išvardinkite, kur buvote.

1 pav. Vietos, į kurias pasirenkamos ekskursijos

Visi mokytojai teigia, kad per Pasaulio pažinimo pamokas į ekskursijas vykstama retai (žiūr. 1 pav.). Dažniausiai ekskursijos yra organizuojamos po kaimo ar miesto apylinkes. Kaimo mokyklos mokytojai ekskursijas organizuoja ir į mišką, o į didmiesčius – retai. Miesto mokyklos mokytojai dar pasirenka įvairias žemaitijos vietoves ( Ventės ragas, Palanga,

Kretingos žiemos sodas, Švėkšnos parkas, Juknaičių piliakalnis ir kt.).

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų mokytojai retai organizuoja ekskursijas per Pasaulio pažinimo pamokas.

8-as klausimas. Kokiu tikslu dažniausiai vykstate į ekskursijas?

6 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas

| | |(vnt.) | |(vnt.) |skaičius (%)|

|1. |Žaisti |- |- |- |- |

|2. |Pasivaikščiot|- |- |4 |50 |

| |i | | | | |

|3. |Stebėti |4 |100 |8 |100 |

|4. |Tyrinėti |4 |100 |8 |100 |

Tyrimo rezultatai parodė, kad kaimo ir miesto mokyklų mokytojai prieš išvykdami į ekskursiją visada mokiniams pateikia tikslus, ką reikės jos metu stebėti ar tyrinėti (žiūr. 6 lentelę).

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų mokytojai dažniausiai organizuoja ekskursijas, kad mokiniai jų metu galėtų stebėti bei tyrinėti augalus ir gyvūnus. 2.2.2 Mokinių anketų rezultatų aptarimas

1-as klausimas. Kur dažniausiai vyksta Pasaulio pažinimo pamokos?

1 pav. Pasaulio pažinimo pamokos vyksta

Dauguma mokinių teigia, kad Pasaulio pažinimo pamokos dažniausiai vyksta klasėje(žiūr. 1 pav.). Mažiau nei pusė kaimo mokyklos mokinių teigia, kad jos vyksta mokyklos kieme, o miesto mokyklos mokinių daugiau nei pusė, kad Pasaulio pažinimo pamokos vyksta mokyklos kieme.

Išvada. Dažniausiai Pasaulio pažinimo pamokos vyksta klasėje.

2-as klausimas. Kur Tau labiau patinka mokytis per Pasaulio pažinimo pamokas? Kodėl?

1 lentelė Mokiniams patinkančios vietos mokytis per Pasaulio pažinimo pamokas

| | | | |(vnt.) |(%) |

|1. |Klasėje |34 |68 |100 |62,5 |

|2. |Mokyklos kieme |16 |32 |60 |37,5 |

Labiausiai mokiniams per Pasaulio pažinimo pamokas patinka mokytis klasėje (žiūr. 1 lentelę), nes “ čia geriau galimaa susikaupti, daugiau galima išmokti iš vadovėlio negu lauke, taip pat čia patogiau skaityti knygas, rašyti, žaisti; mokytoja daugiau visko papasakoja; skaito pasakas”.

Likusieji mokiniai, kuriems patinka per Pasaulio pažinimo pamokas būti lauke, teigia, kad “mokyklos kieme galima tyrinėti gamtą, ją stebėti, grožėtis, mėgautis grynu oru, stebėti gyvūnus bei žaisti”.

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų mokiniams per Pasaulio pažinimo pamokas labiau patinka mokytis klasėje negu mokyklos kieme.

3-ias klausimas. Ką veikiate mokyklos kieme per Pasaulio pažinimo pamokas?

2 lentelė Mokyklos aplinkos panaudojimas GU

| | | | |(vnt.) | |

|1. |Žaidžiate |45 |91 |104 |65 |

|2. |Einate |45 |91 |140 |87,5 |

|3. |Stebite |38 |76 |132 |82,5 |

|4. |Tyrinėjate |35 |70 |76 |47,5 |

Per Pasaulio pažinimo pamokas kaimo mokyklos mokiniai dažniausiai vaikščioja, žaidžia; rečiau stebi bei tyrinėja augalus ir gyvūnus (žiūr. 2

lentelę). Miesto mokyklos mokiniai – dažniausiai stebi, eina pasivaikščioti, rečiau žaidžia ar tyrinėja.

Išvada. Mokiniai mokyklos aplinkoje per Pasaulio pažinimo pamokas daugiausiai praleidžia pasivaikščiojimams, mažiau – žaidimams ir stebėjimams, o dar mažiau – tyrinėjimams.

4-as klausimas. Iš kokių vaizdinių priemonių susipažįstate su augalais ir gyvūnais?

3 lentelė Mokinių naudojamos priemonės susipažįstant su gyvąja gamta

| | | | |(vnt.) | |

|1. |Vadovėliai |50 |100 |160 |100 |

|2. |Plakatai, |38 |76 |128 … |80 |

|3. |Natūralūs |17 |34 |57 |36,25 |

|4. |Natūralūs |19 |38 |54 |33,75 |

Mokiniai per Pasaulio pažinimo pamokas su augalais ir gyvūnais dažniausiai susipažįsta iš vadovėlių, paveikslėlių ir rečiau – iš natūralių objektų, atsineštų į klasę bei iš natūralių objektų mokyklos kieme (žiūr. 2

lentelę).

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų mokiniai su gyvąja gamta daugiausiai susipažįsta iš vadovėlio, retai – iš natūralių objektų.

5-as klausimas. Kaip dažnai einate į ekskursijas per Pasaulio pažinimo pamokas? Kur buvote?

2 pav. Vietos, į kurias pasirenkamos ekskursijos

Visi kaimo mokyklos mokiniai teigia, kad per Pasaulio pažinimo pamokas į ekskursijas vyksta retai, o miesto mokyklos mokiniai – dažnai.

Dažniausiai ekskursijos yra organizuojamos po mokyklos teritoriją (žiūr. 2

pav.). Toliau nuo mokyklos išvykstama į mišką, retai – į kitus miestus.

Išvada. Kaimo mokyklos mokiniai per Pasaulio pažinimo pamokas retai vyksta į ekskursijas, o miesto mokyklos mokiniai – dažanai. Dažniausiai vykstama į ekskursijas po mokyklos teritoriją.

6-as klausimas. Ką veikiate per ekskursijas?

4 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas

| | |(vnt.) | |(vnt.) |skaičius (%)|

|1. |Žaisti |39 |78 |150 |93,75 |

|2. |Pasivaikščio|42 |84 |147 |91,9 |

| |ti | | | | |

|3. |Stebėti |20 |40 |92 |57,5 |

|4. |Tyrinėti |15 |30 |28 |17,5 |

Mokiniai į ekskursijas dažniausiai vyksta žaisti ir pasivaikščioti, rečiau agalus ir gyvūnus – stebėti bei tyrinėti.

Išvykę į gamtą mokiniai dar užsiima ir kita veikla:

1. Tvarko gamtą;

2. Globoja paukštelius;

3. Fotografuoja;

4. Tyrinėja senus pastatus;

5. Prižiūri įvairius augalus.

Išvada. Mokiniai į ekskursijas dažniausiai vyksta pasivaikščioti, žaisti, o retai – stebėti bei tyrinėti augalus ir gyvūnus. 2.2.3 Kaimo mokyklos mokytojų ir mokinių gautų duomenų lyginamoji analizė

Išanalizavus šiuos duomenis gauti rezultatai:

Remianti gautais 1-o klausimo duomenimis, skirto mokytojams (Kokias turite sąlygas mokyklos aplinkoje gamtamoksliniam ugdymui “pamokai lauke”?), galima teigti, kad mokyklos aplinka yra pakankamai gera GU.

Tyrimo rezultatai parodo, kad mokytojai per Pasaulio pažinimo pamokas retai naudojasi mokyklos aplinka. Tai įrodo mokinių gauti duomenys 1-u klausimu:

Kur dažniausiai vyksta Pasaulio pažinimo pamokos? Mokiniai Pasaulio pažinimo pamokas dažniausiai praleidžia klasėje, o ne mokyklos kieme.

2-u klausimu domėtasi, kur mokiniams labiau patinka mokytis per

Pasaulio pažinimo pamoką: ar klasėje, ar mokyklos kieme. Tyrimo rezultatai rodo, kad mokiniams visgi patinka mokytis klasėje, o ne mokyklos kieme per

Pasaulio pažinimo pamokas.

Išvada. Mokyklos aplinka turi pakankamai geras sąlygas GU, tačiau ji nėra pilnai išnaudojama, nes Pasaulio pažinimo pamokos dažniausiai vyksta klasėje, kas neskatina mokinių domėjimosi pažinti gyvąją gamtą sąveikoje su ja.

1 lentelė Mokyklos aplinkos panaudojimas GU

| |panaudojimas GU|(vnt.) | |(vnt.) | |

|1. |Žaidimams |1 |25 |45 |91 |

|2. |Pasivaikščiojim|1 |25 |45 |91 |

| |ams | | | | |

|3. |Stebėjimams |4 |100 |38 |76 |

|4. |Tyrimams |4 |100 |35 |70 |

3-iu klausimu mokytojų ir mokinių klausta, kam naudojama mokyklos aplinka GU. Mokytojų ir mokinių gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 1

lentelę). Mokytojai daugiau dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimams ir tyrinėjimams, o mokiniai – žaidimams ir pasivaikščiojimams. Remdamiesi gautais duomenimis, manytume, kad mokytojai žino, kokiais metodais geriausia supažindinti mokinius su augalais ir gyvūnais, tačiau mokiniai yra paliekami pasyviam mokymui.

Išvada. Mokytojai mažai dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimas ir tyrimams gamtoje.

Todėl 4-u klausimu domėtasi, kaip supažindinam ir susipažįsta mokiniai su su gyvosios gamtos objektais (augalais ir gyvūnais).

2 lentelė Naudojamos priemonės supažindinant ir susipažįstant su gyvosios gamtos objektais

| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |

|1. |Vadovėliai |4 |100 |50 |100 |

|2. |Paveikslėliai, |4 |100 |38 |76 |

|3. |Natūralūs objektai |2 |50 |17 |34 |

|4. |Natūralūs objektai |1 |25 |13 |26 |

Gauti tyrimo rezultatai yra labai panašūs (žiūr. 2 lentelę). Mokytojai ir mokiniai teigia, kad su gyvosios gamtos objektais dažniausiai jie susipažįsta iš vadovėlių, paveikslėlių, iliustracijų, o iš natūralių objektų klasėje ar mokyklos kieme supažindinama gana retai.

Išvada. Su gyvosios gamtos objektais mokiniai supažindinami klasėje iš vadovėlių, paveikslėlių ir iliustracijų, retai – iš natūralių objektų mokyklos kieme.

Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad kaimo mokyklos mokytojai dažniausiai naudoja bendruosius mokymo metodus (žiūr. 4 lentelę p.19) bei paprasčiausias mokymo organizavimo formas (žiūr. 5 len…telę p.20) GU

procese.

Išvada. Mokytojoms retai naudojant specifinius mokymo metodus bei efektyvias mokymo organizavimo formas, nėra sudaromos sąlygos mokiniams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis.

Lyginant mokytojo 7-ą klausimą su mokinių 5-u klausimu, domėtasi, kaip dažnai vykstama į ekskursijas. Gauti rezultatai rodo, kad į ekskursijas vykstama retai. Taip pat domėtasi, kur vykdavo ekskursijos.

3 lentelė Vietovės, į kurias pasirenkamos ekskursijos

| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |

|1. |Kaimo vietovės |4 |100 |48 |96 |

|2. |Miškas |3 |75 |38 |76 |

|3. |Kiti miestai |1 |25 |12 |24 |

Ekskursijos dažniausiai vyksta po kaimo vietoves (žiūr. 3 lentelę).

Toliau nuo mokyklos išvykstama į mišką, o į didmiesčius – rečiausiai.

Mokytojų ir mokinių gauti duomenys šiuo klausimu yra panašūs.

Išvada. Mokytojai dažniausiai pasirenka tokias ekskursijas, kurios apsiriboja kaimo vietovėmis.

4 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas

| |(vnt.) | |(vnt.) |(%) |

|Žaisti |- |- |39 |78 |

|Pasivaikščioti |- |- |42 |84 |

|Stebėti |4 |100 |36 |72 |

|Tyrinėti |4 |100 |15 |30 |

Lyginant mokytojų 8-ą klausimą su mokinių 6-u klausimu, domėtasi, kokiu tikslu vykstama į ekskursijas (žiūr. 4 lentelę). Gauti duomenys rodo, kad mokytojai, prieš išvykstant į ekskursiją, visada mokiniams pateikia tikslus, kokius augalus ir gyvūnus reikės jos metu stebėti ar tyrinėti.

Tačiau mokiniai teigia, kad jie ekskursijos metu dažniausiai vaikščioja, žaidžia, valgo, o tik kartais tyrinėja augalus ar gyvūnus.

Taip pat mokinių klausta, ką dar veikia ekskursijų metu (žiūr. p.20-

21). Tyrimo duomenys rodo, kad mokiniai ekskursijų metu užsiima tokia veikla, kuri nereikalauja gyvosios gamtos objektų tyrinėjimo ar stebėjimo.

Išvada. Į ekskursijas dažniausiai vykstama pasivaikščioti, žaisti, pasigėrėti gamta. 2.2.4 Miesto mokyklos mokytojų ir mokinių gautų duomenų lyginamoji analizė

Remianti gautais duomenimis 1-o klausimo, skirto mokytojams (Kokias turite sąlygas mokyklos aplinkoje gamtamoksliniam ugdymui “pamokai lauke”?), galima teigti, kad mokyklos aplinka yra pakankamai gera GU.

Tyrimo rezultatai parodo, kad mokytojai per Pasaulio pažinimo pamokas dažnai naudojasi mokyklos aplinka. Tačiau mokinių gauti duomenys 1-u klausimu: Kur dažniausiai vyksta Pasaulio pažinimo pamokos? Parodo, kad

Pasaulio pažinimo pamokas dažniausiai jie praleidžia klasėje, o ne mokyklos kieme.

2-u klausimu domėtasi, kur mokiniams labiau patinka mokytis per

Pasaulio pažinimo pamoką: ar klasėje, ar mokyklos kieme. Tyrimo rezultatai rodo, kad mokiniams visgi patinka mokytis klasėje, o ne mokyklos kieme per

Pasaulio pažinimo pamokas.

1 lentelė Mokyklos aplinkos panaudojimas GU

| |panaudojimas GU|(vnt.) | |(vnt.) | |

|1. |Žaidimams |6 |75 |104 |65 |

|2. |Pasivaikščiojim|4 |50 |140 |87,5 |

| |ams | | | | |

|3. |Stebėjimams |8 |100 |132 |82,5 |

|4. |Tyrimams |8 |100 |76 |47,5 |

3-iu klausimu mokytojų ir mokinių klausta, kam naudojama mokyklos aplinka GU. Mokytojų ir mokinių gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 1

lentelę). Mokytojai daugiau dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimams ir tyrinėjimams, o mokiniai – pasivaikščiojimams ir tik po to stebėjimams.

Remdamiesi gautais duomenimis, manytume, kad mokytojai žino, kokiais metodais geriausia supažindinti mokinius su augalais ir gyvūnais, tačiau mokiniai yra paliekami pasyviam mokymui.

Išvada. Mokytojai per mažai dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimas ir tyrimams gamtoje.

Todėl 4-u klausimu domėtasi, kaip supažindinama ir susipažindinama su su gyvosios gamtos objektais (augalais ir gyvūnais).

2 lentelė Naudojamos priemonės supažindinant ir susipažįstant su gyvosios gamtos objektais

| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |

|1. |Vadovėliai |4 |50 |160 |100 |

|2. |Paveikslėliai, |4 |50 |128 |80 |

|3. |Natūralūs objektai |8 |100 |57 |36,25 |

|4. |Natūralūs objektai |7 |87,5 |54 |33,75 |

Gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 2 lentelę). Mokiniai teigia, kad su gyvosios gamtos objektais dažniausiai jie susipažįsta iš vadovėlių, paveikslėlių, iliustracijų, o iš natūralių objektų klasėje ar mokyklos kieme supažindinami gana retai, nors mokytojai žino, kad geriausios priemonės pažinti gyvąją gamta – natūralūs jos objektai.

Išvada. Su gyvosios gamtos objektais mokiniai supažindinami klasėje iš vadovėlių, paveikslėlių ir iliustracijų, retai – iš natūralių objektų mokyklos kieme.

Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad mokytojai dažniausiai naudoja bendruosius mokymo metodus (žiūr. 4 lentelę p.19) bei paprasčiausias mokymo organizavimo forma…s (žiūr. 5 lentelę p. 20) GU procese.

Išvada. Mokytojaos retai naudojant specifinius mokymo metodus bei efektyvias mokymo organizavimo formas, nėra sudaromos sąlygos mokiniams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis.

Lyginant mokytojų 7-ą klausimą su mokinių 5-u klausimu, domėtasi, kaip dažnai vykstama į ekskursijas. Gauti rezultatai ( mokytojų ir mokinių)

rodo, kad į ekskursijas vykstama dažnai. Taip pat domėtasi, kur vykdavo ekskursijos.

3 lentelė Vietovės, į kurias pasirenkamos ekskursijos

| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |

|1. |Miesto vietovės |8 |100 |124 |77,5 |

|2. |Miškas |2 |25 |98 |61,25 |

|3. |Kiti miestai |4 |50 |76 |47,5 |

Ekskursijos dažniausiai vyksta po miesto vietoves (žiūr. 3 lentelę).

Toliau nuo mokyklos išvykstama į mišką, o į kitus miestus – rečiau.

Išvada. Mokytojai dažniausiai pasirenka tokias ekskursijas, kurios apsiriboja miesto vietovėmis.

4 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas

| |(vnt.) | |(vnt.) |(%) |

|Žaisti |- |- |150 |93,75 |

|Pasivaikščioti |4 |50 |147 |91,9 |

|Stebėti |8 |100 |92 |57,5 |

|Tyrinėti |8 |100 |28 |17,5 |

Lyginant mokytojų 8-ą klausimą su mokinių 6-u klausimu, domėtasi, kokiu tikslu vykstama į ekskursijas (žiūr. 4 lentelę). Gauti duomenys rodo, kad mokytojai prieš išvykstant į ekskursiją visada mokiniams pateikia tikslus, kokius augalus ir gyvūnus reikės jos metu stebėti ar tyrinėti.

Tačiau mokiniai teigia, kad jie dažniausiai ekskursijos metu vaikščioja, žaidžia, valgo, o tik po to stebi ar tyrinėja augalus bei gyvūnus.

Taip pat mokinių klausta, ką dar veikia ekskursijų metu (žiūr. p. 24).

Tyrimo duomenys rodo, kad mokiniai ekskursijų metu užsiima tokia veikla, kuri nereikalauja gyvosios gamtos objektų tyrinėjimo ar stebėjimo.

Išvada. Į ekskursijas dažniausiai vykstama pasivaikščioti, žaisti, pasigėrėti gamta. 2.2.5 Kaimo ir miesto mokyklų mokytojų ir mokinių gautų duomenų lyginamoji analizė

Remianti gautais duomenimis 1-o klausimo, skirto mokytojams (Kokias turite sąlygas GU mokyklos aplinkoje “pamokai lauke”?), galima teigti, kad miesto ir kaimo mokyklų aplinkos yra pakankamai geros GU. Tyrimo rezultatai parodo, kad kaimo mokyklos mokytojai per Pasaulio pažinimo pamokas retai naudojasi mokyklos aplinka, miesto – dažnai. Tačiau mokinių gauti duomenys

1-u klausimu: Kur dažniausiai vyksta Pasaulio pažinimo pamokos? parodo, kad

Pasaulio pažinimo pamokas dažniausiai jie praleidžia klasėje, o ne mokyklos kieme.

2-u klausimu domėtasi, kur mokiniams labiau patinka mokytis per

Pasaulio pažinimo pamoką: ar klasėje, ar mokyklos kieme. Tyrimo rezultatai rodo, kad kaimo ir misto mokyklų mokiniams visgi patinka mokytis klasėje, o ne mokyklos kieme per Pasaulio pažinimo pamokas.

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų aplinkos turi pakankamai geras sąlygas

GU, tačiau jos nėra pilnai išnaudojama, nes Pasaulio pažinimo pamokos dažniausiai vyksta klasėje, kas neskatina mokinių domėjimosi pažinti gyvąją gamtą sąveikoje su ja.

1 lentelė Miesto mokyklos aplinkos panaudojimas GU

| |panaudojimas GU|(vnt.) | |(vnt.) | |

|1. |Žaidimams |6 |75 |104 |65 |

|2. |Pasivaikščiojim|4 |50 |140 |87,5 |

| |ams | | | | |

|3. |Stebėjimams |8 |100 |132 |82,5 |

|4. |Tyrimams |8 |100 |76 |47,5 |

2 lentelė Kaimo mokyklos aplinkos panaudojimas GU

| |panaudojimas GU|(vnt.) | |(vnt.) | |

|1. |Žaidimams |1 |25 |45 |91 |

|2. |Pasivaikščiojim|1 |25 |45 |91 |

| |ams | | | | |

|3. |Stebėjimams |4 |100 |38 |76 |

|4. |Tyrimams |4 |100 |35 |70 |

3-iu klausimu mokytojų ir mokinių klausta, kam naudojama mokyklos aplinka GU. Kaimo ir miesto mokyklų aplinkų panaudojimas GU yra panašus.

Mokytojų ir mokinių gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 1 ir 2 lenteles).

Mokytojai daugiau dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimams ir tyrinėjimams, o mokiniai – pasivaikščiojimams ir tik po to stebėjimams.

Remdamiesi gautais duomenimis, manytume, kad mokytojai žino, kokiais metodais geriausiai supažindinti mokinius su augalais ir gyvūnais. Tačiau mokiniai įrodo, kad tie metodai nėra dažnai naudojami.

Išvada. Mokytojai per mažai dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimas ir tyrimams gamtoje.

Todėl 4-u klausimu domėtasi, kaip supažindinama ir susipažindinama su su gyvosios gamtos objektais (augalais ir gyvūnais).

3 lentelė Naudojamos priemonės supažindinant ir susipažįstant su gyvosios gamtos objektais miesto mokykloje

| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |

|1. |Vadovėliai |4 |50 |160 |100 |

|2. |Paveikslėliai, |4 |50 |128 |80 |

|3. |Natūralūs objektai |8 |100 |57 |36,25 |

|4. |Natūralūs objektai |7 … |87,5 |54 |33,75 |

4 lentelė Naudojamos priemonės supažindinant ir susipažįstant su gyvosios gamtos objektais kaimo mokykloje

| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |

|1. |Vadovėliai |4 |100 |50 |100 |

|2. |Paveikslėliai, |4 |100 |38 |76 |

|3. |Natūralūs objektai |2 |50 |17 |34 |

|4. |Natūralūs objektai |1 |25 |13 |26 |

Gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 3 ir 4 lenteles). Kaimo ir miesto mokyklų mokiniai teigia, kad su gyvosios gamtos objektais dažniausiai jie susipažįsta iš vadovėlių, paveikslėlių, iliustracijų, o iš natūralių objektų klasėje ar mokyklos kieme supažindinami gana retai. Miesto mokyklos mokytojai mokinius supažindina su gyvosios gamtos objektais iš natūralių priemonių klasėje ir kieme. Tačiau jų mokiniai teigia priešingai – iš vadovėlių, paveikslėlių, iliustracijų. Mokytojai žino, kad geriausios priemonės pažinti gyvąją gamta – natūralūs jos objektai, bet neužtenka vien išeiti I lauką, kad juos pažinti.

Išvada. Su gyvosios gamtos objektais kaimo ir miesto mokyklų mokiniai supažindinami klasėje iš vadovėlių, paveikslėlių ir iliustracijų, retai –

iš natūralių objektų mokyklos kieme.

Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad mokytojai dažniausiai naudoja bendruosius mokymo metodus (žiūr. 4 lentelę p.19) bei paprasčiausias mokymo organizavimo formas (žiūr. 5 lentelę p. 20) GU procese.

Išvada. Mokytojams retai naudojant specifinius mokymo metodus bei efektyvias mokymo organizavimo formas, nėra sudaromos sąlygos mokiniams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis.

Lyginant mokytojų 7-ą klausimą su mokinių 5-u klausimu, domėtasi, kaip dažnai vykstama į ekskursijas. Gauti rezultatai ( mokytojų ir mokinių)

rodo, kad į ekskursijas vykstama dažnai. Taip pat domėtasi, kur vykdavo ekskursijos.

5 lentelė Vietovės, į kurias pasirenkamos ekskursijos miesto mokyklos

| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |

|1. |Miesto vietovės |8 |100 |124 |77,5 |

|2. |Miškas |2 |25 |98 |61,25 |

|3. |Kiti miestai |4 |50 |76 |47,5 |

6 lentelė Vietovės, į kurias pasirenkamos ekskursijos kaimo mokyklos

| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |

|1. |Kaimo vietovės |4 |100 |48 |96 |

|2. |Miškas |3 |75 |38 |76 |

|3. |Kiti miestai |1 |25 |12 |24 |

Ekskursijos dažniausiai vyksta po kaimo ar miesto vietoves (žiūr. 5 ir

6 lenteles). Kaimo mokyklos mokytojai toliau nuo mokyklos organizuoja ekskursijas į mišką, o į kitus miestus – rečiau. Miesto mokyklos mokytojai ir mokiniai dažniau vyksta į kitus miestus negu į mišką.

Išvada. Mokytojai dažniausiai pasirenka tokias ekskursijas, kurios apsiriboja kaimo ar miesto vietovėmis.

… 7 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas miesto mokykloje

| | |(vnt.) | |(vnt.) | |

|1. |Žaisti |- |- |150 |93,75 |

|2. |Pasivaikščioti|4 |50 |147 |91,9 |

|3. |Stebėti |8 |100 |92 |57,5 |

|4. |Tyrinėti |8 |100 |28 |17,5 |

8 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas kaimo mokykloje

| | |(vnt.) | |(vnt.) | |

|1. |Žaisti |- |- |39 |78 |

|2. |Pasivaikščioti|- |- |42 |84 |

|3. |Stebėti |4 |100 |36 |72 |

|4. |Tyrinėti |4 |100 |15 |30 |

Lyginant mokytojų 8-ą klausimą su mokinių 6-u klausimu, domėtasi, kokiu tikslu vykstama į ekskursijas (žiūr. 7 ir 8 lenteles). Gauti duomenys rodo, kad mokytojai prieš išvykstant į ekskursiją visada mokiniams pateikia tikslus, kokius augalus ir gyvūnus reikės jos metu stebėti ar tyrinėti.

Tačiau mokiniai teigia, kad jie dažniausiai ekskursijos metu vaikščioja, žaidžia, valgo, o tik po to stebi ar tyrinėja augalus bei gyvūnus.

Taip pat mokinių klausta, ką dar veikia ekskursijų metu (žiūr. p. 24).

Tyrimo duomenys rodo, kad kaimo ir miesto mokyklų mokiniai ekskursijų metu užsiima tokia veikla, kuri nereikalauja gyvosios gamtos objektų tyrinėjimo ar stebėjimo.

Išvada. Į ekskursijas dažniausiai vykstama pasivaikščioti, žaisti, pasigėrėti gamta. IŠVADOS

1. Kaimo ir miesto mokyklos GU turi pakankamai geras mokyklos aplinkos sąlygas.

2. Mokyklų aplinkos nėra pilnai išnaudojamos.

3. Kaimo ir miesto mokiniai su gyvąja gamta daužniausiai susipažįsta iš vadovėlių, iliustracijų bei plakatų.

4. Mokytojai retai naudoja spacifinius mokymo metodus.

5. Mokytojai GU dažniausiai pasirenka mokymo organizavimo formas:

pamoką, papildomąjį ugdymą, projektus ir ekskursijas.

6. Kaimo mokykloje retai vykstama į ekskursijas, o miesto mokykloje –

dažnai.

7. Dažniausiai ekskursijos nėra tiriamojo pobūdžio. SUMMARY

Natural science upbringing in interaction with nature is analysed in this work. School has to take care of the rising generation’s moral structure of their inner world, bring up a new relation with nature, form person’s ecologic conscience, duty and responsibility. Natural science knowledge in appropriation very depends on teacher’s choosen methods of teaching, forms, their aiming and etc.

It is clear that natural science upbringing – one of the most urgent regions of general upbringing in reformed Lithuanian school. First of all, it is integral in its essence. Different changes occured and occur in natural science region: content of upbringing changes, effective methods of teaching and forms appear and etc. Then society needs of new quality come to light. Lithuanian general development school’s general programmes (1997)

are trying to answer many problematic questions. There is maintained “the main aim of atural science upbringing – to form person’s common scientific culture, to bring up his scientific literacy” (8, p. 288). General programmes and development standards (2003) maintain that it is striving for “to create condiotions for students to develop rudiments of scientific literacy themselves” by the main natural science upbringing (9, p. 363).

Aim of research – ascertain condition of natural science upbringing in interaction with nature by comparative method of study.

Tasks:

1. To analyse scientific methodic literature by aspect of natural science upbringing.

2. To analyse documets by aspect of natural science upbringing.

3. To do a questionnaire.

4. To do statistical data analysis.

Applied methods. It was used analysis of documents, analysis of scientific literature, a questionnaire, statistic treatment of results.

Object of research. Šilutė district Pašyšiai basic school’s four teachers’ of primary forms, their 50 pupils’ and Šilutė primary school’s eight teachers’ and 160 pupils’ opinion about natural science upbringing in interaction with nature.

Conclusion. Enviroments of village and town schools have conditions enough for full value natural science in interaction with nature. However, according to data enviroments are not used sufficiently. Teachers’ choosen methods and forms of teaching do not ensure effective natural science upbringing in nature lessons. Teachers from village and town schools avoid doing experiments and observing natural objects of nature during teaching process. That is why their pupils are not stimulated for all-round knowledge of nature. Natural science upbringing in interaction with nature is short of systematic and motivation. LITERATŪRA

1. Gamtamokslinis ugdymas vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje:

problemos ir perspektyvos (mokslinės praktinės konferencijos medžiaga)

/ Sudaryt. V. Lamanauskas. Vilnius, 1995.

2. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje (V respublikinės mokslinės praktinės konferencijos straipsnių rinkinys) / Sudaryt. V.

Lamanauskas. Vilnius, 1999.

3. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje (X respublikinės praktinės konferencijos straipsnių rinkinys) / Sudaryt. V. Lamanauskas.

Vilnius, 2003. 354-357p.

4. Jacikevičienė A. Gamtos pažinimo mokymo metodika. Kaunas, 1989.

5. Lamanauskas V. Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje. Šiauliai,

2001. 43p.

6. Lamanauskas V., Railienė L. Pradinių klasių mokytojų gamtamokslinis raštingumas kaip problema // Gamatamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje (VI respublikinės mokslinės praktinės konferencijos straipsnių rinkinys (mokslo darbai). Šiauliai, 2000.

7. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos. Vilnius,

1997. 288p.

8. Lietuvos bendrojo lavinimo standartai. Vilnius, 2003. 363-364p.

9. Makarskaitė R., Lamanauskas V. Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje: pedagogų nuomonės ir vertinimai // Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje VII. Šiauliai, 2001.

10. Motiejūnienė E. Gamtos mokslas pradinėje mokykloje //Žvirblių takas,

1997, nr. 3, p. 14.

11. Ratkus J. Pasaulio pažinimo ugdymo procesas. Šiauliai, 1999. PRIEDAI

ANKETA MOKYTOJAMS

Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta

Mokytojas turėtų siekti, kad vaikas stebėtų, tyrinėtų gamtą, pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio vientisumą. Ne visada tam tikslui mokytojui užtenka kompetencijos, arba priešingai – tam nėra tinkamų sąlygų ar veiksnių. Ši anketa padės atskleisti esamą GU padėtį sąveikoje su gamta.

1. Kokias sąlygas GU mokyklos aplinkoje turite “pamokai lauke”? Trumpai aprašykite.

2. Kaip dažnai naudojatės mokyklos aplinka GU procese?

⁯ Dažnai

Kodėl?______________________________________________________________________

⁯ Retai

Kodėl?______________________________________________________________________

⁯ Visai nesinaudoju

Kodėl?______________________________________________________________________

3. Kokiu tikslu naudojate mokyklos aplinką?

⁯ žaidimams

⁯ pasivaikščiojimams

⁯ stebėjimams

⁯ tyrinėjimams

4.Supažindinant su gyvosios gamtos objektais (augalais, gyvūnais)

naudojate:

⁯ vadovėlius

⁯ plakatus

⁯ iliustracijas

⁯ herbarus

⁯ natūralius objektus:

⁯ klasėje ⁯mokyklos kieme

⁯ kitas priemones

Išvardinkite___________________________________________________________

5. Kokius mokymo metodus dažniausiai naudojate Pasaulio pažinimo pamokose?

Išvardinkite.

6. Kokias mokymo organizavimo formas naudojate Pasaulio pažinimo pamokose?

Išvardinkite.

7. Kaip dažnai vykstate į ekskursijas per Pasaulio pažinimo pamokas?

⁯ dažnai

⁯ retai

⁯ niekada

Išvardinkite, kur buvote:

8. Kokiu tikslu dažniausiai vykstate į ekskursijas?

⁯ žaisti

⁯ pasivaikščioti gryname ore

⁯ stebėti augalus, gyvūnu

⁯ tyrinėti augalus ir gyvūnus

Dėkoju už atsakymus.

ANKETA MOKSLEIVIAMS

Per Pasaulio pažinimo pamokas mokotės, kaip suprasti gamtą, bendrauti su ja. Ši anketa padės išsiaiškinti, ar pakanka vien klasės, kad pažintumėt gamtą; kur ir kaip geriausiai stebėti gyvūnus ir augalus.

1. Pasaulio pažinimo pamokos dažniausiai vyksta:

⁯ klasėje

⁯ mokyklos kieme

2. Kur Tau per Pasaulio pažinimo pamokas labiau patinka mokytis?

⁯ klasėje

Parašyk, kodėl?

⁯ mokyklos kieme

Parašyk, kodėl?

3. Ką veikiate per Pasaulio pažinimo pamokas mokyklos kieme?

⁯ žaidžiame

⁯ vaikštome

⁯ stebime (augalus, gyvūnus)

⁯ tyrinėjame (augalus, gyvūnus)

4. Su augalais ir gyvūnais susipažįstate iš:

⁯ vadovėlių

⁯ paveikslėlių

⁯ natūralių objektų, atsineštų į klasę

⁯ mokyklos kieme

5.Kaip dažnai per Pasaulio pažinimo pamokas einate į ekskursijas?

⁯ dažnai

⁯ retai

⁯ niekada

Parašykite, kur buvote

6. Ką veikiate per ekskursijas?

⁯ žaidžiame

⁯ valgome

⁯ stebime (augalus, gyvūnus)

⁯ tyrinėjame (augalu, gyvūnus)

Parašykite, ką dar veikiate

Ačiū už atsakymus.

[pic]

Panašūs darbai

Pedagokika nuo a iki z

viskas apie pedagogiką

Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių

Pedagogikos egzamino medžiaga

SPERA PEDAGOGIKA

Socialinės pedagogikos įdėjų raida