Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta

SANTRAUKA 4
ĮVADAS 5
Gamtos mokslų dalyko turinį sudaro: 5
Taip pat įeina gretutinės (artimos) sritys: 5
ĮGYTOS PROFESINĖS KOMPETENCIJOS 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 9
1.1 Bendra Pasaulio pažinimo kurso struktūra ir samprata 9
1.2 Gamtamokslinio ugdymo turinys pradinėje mokykloje 10
1.3 Gamtamokslinio ugdymo metodai pradinėje mokykloje 11
1.4 Gamtamokslinio ugdymo mokymo organizavimo formos 14
pradinėje mokykloje 14
1.5 Mokyklos aplinka gamtamokslinio ugdymo procese 16
2. TYRIMAS 17
2.1 Tyrimo “Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta 17
lyginamuoju aspektu” metodika 17
2.2 Tyrimo “Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta 18
lyginamuoju aspektu” rezultatų aptarimas 18
2.2.1 Mokytojų anketų rezultatų aptarimas 18
2.2.2 Mokinių anketų rezultatų aptarimas 23
2.2.3 Kaimo mokyklos mokytojų ir mokinių 26
gautų duomenų lyginamoji analizė 26
2.2.4 Miesto mokyklos mokytojų ir mokinių 29
gautų duomenų lyginamoji analizė 29
2.2.5 Kaimo ir miesto mokyklų mokytojų ir mokinių 32
gautų duomenų lyginamoji analizė 32
IŠVADOS 36
SUMMARY 37
LITERATŪRA 38
PRIEDAI
ANKETA MOKYTOJAMS 40SANTRAUKA
Šiame darbe nagrinėjamas gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta.
Mokykla privalo rūpintis jaunosios kartos vidinio pasaulio dorovine
struktūra, ugdyti naują santykį su gamta, formuoti ekologinę asmenybės
sąžinę, pareigą ir atsakomybę. Gamtamokslinių žinių įsisavinimas labai
priklauso nuo mokytojo pasirinktų mokymo metodų, formų, jų taikymo ir kt.

Akivaizdu, kad gamtamokslinis ugdymas – viena aktualiausių bendrojo
ugdymo sričių reformuojamoje Lietuvos mokykloje. Pirmiausia toodėl, kad jis
savo esme yra integralus. Gamtamokslinio ugdymo srityje įvyko ir vyksta
įvairių permainų: kinta ugdymo turinys, vyksta efektyvesnių mokymo formų
bei būdų paieška ir pan. Antra vertus, išryškėja naujos kokybės visuomenės
poreikiai. Į daugelį probleminių klausimų bandoma atsakyti Lietuvos
bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosiose programose (1

1997), kuriose teigiama,
kad “pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas – formuoti bendrąją mokslinę
asmens kultūrą, ugdyti jo mokslinį raštingumą” (8, p. 288). 2003 m.
Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose teigiama, kad
pagrindiniu gamtamokslinio ugdymo tikslu siekiama “sudaryti sąlygas
moksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis” (9, p. 363).

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gamatamokslinio ugdymo būklę sąveikoje
su gamta lyginamuoju aspektu.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.

2. Išanalizuoti dokumentus GU aspektu.

3. Atlikti anketinę apklausą.

4. Atlikti statistinę duomenų analizę.

Taikyti metodai: panaudota dokumentų analizė, mokslinės literatūros
analizė, anketinė apklausa, statistinis rezultatų apdorojimas.

Tyrimo objektas – Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos pradinių
klasių 4 mokytojų ir 50 mokinių bei Šilutės pradinės mokyklos 8 mokytojų ir
160 mokinių nuomonė apie GU sąveikoje su gamta.

Išvada – kaimo ir miesto mokyklos aplinkos turi pakankamai sąlygų
pilnaverčiam GU sąveikoje su gamta. Tačiau tyrimo duomenys parodė, kad jos
nėra pilnai išnaudojamos. Taip pat mokytojų pasirenkami mokymo metodai ir
mokymo organizavimos formos per Pasaulio ppažinimo pamoką ne visada
užtikrina efektyvų GU procesą. Buvo nustatyta, kad kaimo ir miesto mokyklų
mokytojai vengia eksperimentuoti bei stebėti natūralius gamtos objektus
mokymo proceso metu. Todėl ir jų mokiniai nėra skatinami visapusiškam
gamtos pažinimui. Pasaulio pažinimo ugdymui sąveikoje su gamta trūksta
planingumo, sistemingumo, motyvacijos. ĮVADAS
Dėl daugelio priežasčių vis labiau tolstame nuo gamtos, nepažįstame
jos. Nesaugiai jaučiasi visa gyvybė. Jeigu mes norime išvengti kylančios
grėsmės, turime išmokti suprasti gamtą. Suprasti, pažinti ir mylėti,
rūpintis ir globoti. Tai reikia pradėti ugdyti nuo mažumės.

Gamta – lyg sudėtingas nėrinys, kuriame viskas tarpusavyję s
susiję.
Savaime suprantama ir žmogus. Daugelis tai gerai supranta. Kad šio nėrinio
nesuardytume, bandydami ką nors keisti, privalome turėti tam tikrų žinių.

Šiandien gamtamokslinės žinios siejamos su technikos ir visuomenės
gyvenimo procesais, ekologijos, sveikatos apsaugos, higienos demografijos,
gamtonaudos ir kitomis sritimis. Gamtos mokslų dalyko turinį sudaro:
1. Gamtos mokslų metodologija.

2. Žemės mokslas (astronomija, geologija, meteorologija, okeanografija

ir kt.).

3. Biologija, chemija, fizika. Taip pat įeina gretutinės (artimos) sritys:
1. aplinkosauga;

2. sveika gyvensena;

3. ekologija;

4. aplinkotyra;

5. žemės ūkis ir kt.

Gamtos mokslas ir gamtamokslinis ugdymas yra glaudžiai ir specifiškai
(lyginant su kitomis mokslų sritimis) susiję.

Egzistuoja sąvokos gamtamokslinis ugdymas (GU) problema. Ši sąvoka
nėra išsamiai ir tinkamai apibrėžta ir tai yra ateities didaktų uždavinys.
Kita vertus, kalbant apie pradinę mokyklą ši sąvoka nėra pati tinkamiausia.
Todėl dažnai taikomos paprastesnės sąvokos, iš esmės nusakančios
gamtamokslinį ugdymą – pasaulio pažinimas, aš ir pasaulis, gamta ir žmogus,
aplinkos pažinimas ir t.t.

Gamtamokslinio ugdymo problematika. Ji pastaraisiais metais tapo itin
aktuali. 2000 metais daugelyje šalių vyko tarptautinės konferencijos ir
simpoziumai, skirti gamtamokslinio ugdymo problemoms. Akcentuojama, kad
visuomenės gamtamokslinis raštingumas (scietific literacy) yra nepakankamas
ir ši problema taps ypač aktuali XXI amžiuje. Akivaizdu, jog labai svarbus
bendrojo lavinimo mokyklos gamtos disciplinų mokytojų parengimas be jų
gamtamokslinio raštingumo lygio kėlimas, nes bet kurias švietimo sistemos
reformas reikia pradėti nuo kokybiškai naujos pedagogų rengimo pertvarkos.
Mokykla negali būti sėkmingai reformuota (ar reformuojama) be tam parengtų
pedagogų ir švietimo administratorių. Vykstant švietimo reformai Lietuvoje,
per keletą pastarųjų metų i
išryškėjo ypač grėsminga tendencija – tai
atotrūkis tarp bendrojo lavinimo mokyklos ir jai pedagogus rengiančios
aukštosios mokyklos.

Įvertinus daugelį parametrų, galima teigti, kad pradinių klasių
mokytojų gamtamokslinis raštingumas iš ties nepatenkinamas (pvz., mokytojai
dažnai vengia ekskursijų į gamtą, nes menkai tepažįsta gyvosios gamtos
įvairovę, neturi būtinų įgūdžių dirbti su specialiais tyrimų instrumentais
ir pan.). Analizuojant pradinės mokyklos gamtos mokslų pradmenų kurso
didaktines nuostatas, akivaizdu, kad pradinių klasių mokytojas turi turėti
pakankamai biologijos, fizikos, chemijos, technikos ir technologijos,
ekologijos ir kt. žinių. Tai svarbu todėl, kad siekiama, jog pradinukai ne
tik įgytų žinių ir įgūdžių, bet stebėdami ir tyrinėdami įžvelgtų įvairius
ryšius, tarpusavio priklausomybę ir pan. Nepakanka pradinių klasių
mokytojui žinoti keletą augalų ir gyvūnų rūšių. Jis privalo suvokti, kas iš
esmės yra augalas, kuo jis skiriasi nuo gyvūno, gyvūnas nuo žmogaus,
žemynas nuo Pasaulio, Pasaulis nuo Visatos, Kosmoso, Būties. Kitaip sakant,
jog gamtamokslinė kompetencija turėtų būti gerokai aukštesnė, lyginant su
vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos lygmeniu, t.y. privalo pasiekti
metodologinį gamtos ir žmogaus antropologinės filosofijos lygį. Deja,
šiandien gamtos ir žmogaus antropologinė filosofija tebėra “tarnaitė”
laukianti eilės už mokyklos durų.

Akivaizdu, kad gamtamokslinis ugdymas – viena aktualiausių bendrojo
ugdymo sričių reformuojamoje Lietuvos mokykloje. Pirmiausia todėl, kad jis
savo esme yra integralus. Gamtamokslinio ugdymo srityje įvyko ir vyksta
įvairių permainų: kinta ugdymo turinys (nors vienos koncepcijos stokojama),
vyksta efektyvesnių mokymo formų bei būdų paieška ir pan. Antra vertus,
išryškėja naujos kokybės v
visuomenės poreikiai. Į daugelį probleminių
klausimų bandoma atsakyti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosiose
programose (1997), kuriose teigiama, kad pagrindinis gamtamokslinio ugdymo
tikslas – formuoti bendrąją mokslinę asmens kultūrą, ugdyti jo mokslinį
raštingumą (8, p. 288). 2003 m. Bendrosiose programose ir išsilavinimo
standartuose teigiama, kad pagrindiniu gamtamokslinio ugdymo tikslu
siekiama “sudaryti sąlygas moksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio
raštingumo pradmenis (9, p. 363). Ne mažiau svarbu, kad jau pradinėje
mokykloje moksleiviai įgytų stebėjimo, tyrinėjimo, eksperimentavimo ir .kitų
įgūdžių – pažindami tiek gyvąją, tiek negyvąją gamtą. Kaip pažymi
R.Makarskaitė, “betyrinėjant pastebima gyvosios gamtos įvairovė, jos ryšiai
su negyvąja gamta, suvokiama, kad kiekvienas aplinkos komponentas yra
svarbus ir atlieka savo vaidmenį. Taip formuojasi aplinkosaugos nuostatos,
ugdoma pagarba gyvybei, atsakomybė už gamtos likimą” (10, p.19-20).

Šiandien klimatologai įsitikinę, kad pasaulio klimatas pamažu šiltėja.
Tai vyksta todėl, kad atmosfera veikia kaip šiltnamis, sulaikydama saulės
spindulius ir šildydama Žemę. Užterštas oras sulaiko daugiau šilumos, ir
Žemės klimatas palengva šyla. Jeigu nebus sukliudyta oro teršimui, planetos
klimatas gali prarasti reikiamą pusiausvyrą. Tada įvyks daugiau gamtos
kataklizmų, nuo kurių nukentės vis daugiau žmonijos bei gyvosios gamtos.
Taigi suprantama, kad mokykla privalo rūpintis jaunosios kartos vidinio
pasaulio dorovine struktūra, ugdyti naują santykį su gamta, formuoti
ekologinę asmenybės sąžinę, pareigą ir atsakomybę.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gamtamokslinio ugdymo būklę sąveikoje su
gamta.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.

2. Išanalizuoti dokumentus GU aspektu.

3. Atlikti anketinę apklausą.

4. Atlikti statistinę duomenų analizę.

Tyrimo objektas – Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos pradinių
klasių mokytojai ir mokiniai.

Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais:

1. Mokslinė literatūros analizė,

2. Anketinė apklausa,

3. Statistinis rezultatų apdorojimas.

Tyrimui pasirinkti Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos 4
pradinių klasių mokytojai bei jų 50 mokinių ir Šilutės pradinės mokyklos 8
mokytojai ir 160 mokinių. ĮGYTOS PROFESINĖS KOMPETENCIJOS
Įgytos profesinės kompetencijos rašant baigiamąjį darbą:

1. Gebėti pažinti vaiką, jo poreikius ir juos tenkinti.

2. Gebėti pažinti specifinius vaiko raidos įpatumus ugdymo procese.

3. Gebėti sudaryti vaikams palankias sąlygas perimti bendrąsias

žmonijos vertybes ir kultūrinius pagrindus bei ugdyti

sociakultūrinę kompetenciją.

4. Išmanyti pradinės mokyklos ugdymo turinį, gebėti jį interpretuoti,

koreguoti, modeliuoti bei kūrybiškai taikyti ugdymo procese.

5. Gebėti išmanyti pedagoginės sąveikos principus ir jais remtis

pedagoginiame procese.

6. Gebėti konstruktyviai, kryptingai bendrauti ir bendradarbiauti su

kitais pedagogais, šeima ir kitomis ugdymo institucijomis.

7. Gebėti puoselėti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo

gyvenimą ir veiklą.

8. Suvokti pagrindines Lietuvos, Europos ir pasaulio švietimo bei

mokslo tendencijas ir vertybes.

9. Gebėti plėtoti informacinės-komunikacinės kultūros įgūdžius.

10. Tapti gimtosios kalbos žinovu, puoselėtoju ir ugdytoju. 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Bendra Pasaulio pažinimo kurso struktūra ir samprata
Iki mokyklos vaikai jau turi tam tikrų žinių apie gamtą. Labai svarbu,
kad tos žinios būtų sistemingai gilinamos ir plečiamos pradinėjė mokykloje,
t.y. I-IV klasėse. Gamtamokslinio parengimo kokybė šiuo atveju daugiausia
priklauso nuo mokytojo, jo gamtamokslinės kompetencijos. Nuo 1992 m.
pradinėje mokykloje pradėtas dėstyti Pasaulio pažinimo mokomasis dalykas,
kurį galima traktuoti kaip gamtamokslinio ugdymo pradinėje mokykloje vieną
iš komponentų. Lietuvos pradinėje mokykloje šiuo metu gamtos mokslų
pradmenys yra integruoti į pasaulio pažinimo kursą. Šios programos
gamtamokslinę dalį sudaro biologijos, fizikos, chemijos, technologijos,
ekologijos problemos. Pagrindinis gamtos pažinimo tikslas – ugdyti vaikų
gebėjimą suprasti gamtos pasaulį ir bendrauti su juo.

Pasaulio pažinimo struktūrą pradinėje mokykloje sudaro:

I klasė – „Aš ir pasaulis“

II klasė – „Pasaulis ir aš“

III klasė – „Mūsų pasaulis“

IV klasė – „Vienas pasaulis“

Pasaulio pažinimo ugdymo turinys išdėstytas programoje, kuri sudaryta
remiantis svarbiais didaktiniais principais:

1. Humaniškumo (pagarbos žmogui, gamtai ugdymas, sveikos ir saugios

aplinkos kūrimas ir t.t.);

2. Demokratiškumo (tiek mokiniui, tiek mokytojui paliekama pasirinkimo

teisė ir laisvė mokymo metodikų, turinio ir pan. aspektu);

3. Spiralės (tie patys klausimai nagrinėjami aukštesnėse klasėse,

tačiau aukštesniu lygmeniu. Mokomoji medžiaga plečiama ir

gilinama);

4. Integracijos (integruota medžiaga išdėstyta integruotai (sujungta į

visumą). Stengiamasi integruoti ne tik mokymo turinį, bet ir

procesą, mokytojų ir mokinių veiklą).

Ne mažiau svarbūs ir daugelyje šalių akcentuojami (taip buvo anksčiau
ir Lietuvoje) tokie principai:

1. Kraštotyrinis (remiamasi mokinių žiniomis, vaizdiniais, kurie įgyti

tyrinėjant gimtosios vietovės, šalies žemės paviršių, iškasenas,

oro reiškinius, vandenis, dirvožemį ir t.t.);

2. Sezoniškumo (tiek negyvosios, tiek gyvosios gamtos objektai bei

reiškiniai ir jų kitimas stebimi rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų pagrindu
kiekvienas mokytojas gali sukurti jam prieinamą detalią ir konkrečią
pasaulio pažinimo mokymo programą, atitinkančią mokinių interesus, brandos
lygį, kitas asmenybės savybes.

2003 m. Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose teigiama,
kad pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas
moksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis. Siekiama, kad
moksleiviai pradinėje mkykloje įgytų apibendrintų žinių apie gamtą ir juos
supančią aplinką, gebėjimų, kurie padėtų pažinti pasaulį ir išsiugdytų
vertybines nuostatas.

Bendrojo išsilavinimo standartuose (2003) iš Pasaulio pažinimo
gamtamokslinio ugdymo 7 uždavinių yra tik du uždaviniai, kai ugdymas vyksta
sąveikoje su gamta. Šiais dviejais uždaviniais siekiama, kad gamtamokslinis
ugdymas turėtų padėti moksleiviams (9, p. 364):

1. stebint augalų ir gyvūnų įvairovę, aiškintis jų tarpusavio

priklausomybę, auginant augalus ir globojant gyvūnus, gebėti

atrasti bendras augalų ir gyvūnų sandaros bei veiklos ypatybes,

pastebėti gyvūnų organizmų prisitaikymą prie kintančių aplinkos

sąlygų;

2. atpažinti, apibūdinti ir gebėti grupuoti pagrindinius gamtos

reiškinius, medžiagų savybes, kraštovaizdžio bruožus.

Mokytojas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą,
pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio
vientisumą. Jei tik įmanoma, atliekami nesudėtingi eksperimentai, bandymai;
sodinama ir auginama; tirpinama, maišoma, garinama; sveriama ir matuojama.
Mokiniai mokomi ir mokosi nuoseklaus tyrimo metodo: stebėjimas – ana.lizė –
hipotezė – jos tikrinimas – išvados. 1.2 Gamtamokslinio ugdymo turinys pradinėje mokykloje
Ugdymo turinį nusako mokymo programos. Jos gali būti įvairių lygmenų
ir atlikti skirtingas funkcijas. Bendruosius gamtamokslinio ugdymo turinio
komponentus nusako Bendrosios programos, kuriose nurodoma, jog
gamtamokslinių dalykų turinį sudaro tokie pagrindiniai dėmenys (8, p.368-
369):

I. Gamtos tyrimai:

1. Mokslinio tyrimo metodai.

2. Mokslinė mąstysena ir kūribiškumas.

3. Gamtos mokslai ir visuomenė.

II. Gyvoji gamta (biologija):

1. Organizmas.

2. Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus.

3. Gyvybės tęstinumas ir įvairovė.

4. Žmogus.

III. Medžiagos ir jų kitimai (chemija):

1. Medžiagos sandara ir sudėtis.

2. Medžiagų savybių priklausomybė nuo jų sudėties ir sandaros.

3. Cheminiai virsmai.

4. Svarbiausios gamtinės bei buityje ir technologijose naudojamos

medžiagos.

IV. Fizikiniai reiškiniai (fizika):

1. Fizika kaip gamtos mokslas.

2. Medžiaga ir jos sandara.

3. Judėjimas ir jėgos.

4. Energija ir fizikiniai procesai.

5. Fizikinės transformacijos.

6. Žemė ir visata.

Pirmasis gamtos tyrinėjimų komponentas yra integruojamas į kitus tris.

Lietuvos pradinės mokyklos “Pasaulio pažinimo” kurso vadovėliuose
gamtamokslinių temų pateikta nevienodai. Sąlygiškai kaip gamtamokslines
temas galima vertinti: I klasės vadovėlyje 39 (iš 72), II klasės vadovėlyje
72 (iš 109), III klasės vadovėlyje 55 (iš 104), IV klasės vadovėlyje 77 (iš
136). 1.3 Gamtamokslinio ugdymo metodai pradinėje mokykloje
Svarbus GU komponentas – tinkami metodai. Pasaulio pažinimo mokymo
metodai yra pakankamai įvairūs, egzistuoja nemažai jų klasifikacijų.
Vieningos, visuotinai pripažintos metodų klasifikacijos nėra.
Gamtamokslinio ugdymo metodai dažnai skirstomi į žodinius, vaizdinius ir
praktinius. Taip pat galima skirti bendruosius ir specifinius “Pasaulio
pažinimo” mokymo metodus.

Bendrieji “Pasaulio pažinimo” mokymo metodai:

1. Pasakojimas;

2. Aiškinimas;

3. Pokalbis;

4. Spausdintų šaltinių naudojimas;

5. Demonstravimas;

6. Techninių mokymo priemonių demonstravimas-stebėjimas;

7. Didaktiniai žaidimai;

8. Ekomisterijos.

Bendruosius mokymo metodus dažniausiai naudojame klasėje, o
specifinius mokymo metodus – gamtoje (mokyklos aplinkoje, už jos ribų ir
pan.).

Specifiniai Pasaulio pažinimo mokymo metodai:

1. Stebėjimas (trumpalaikiai, ilgalaikiai, sezoniniai gamtos

reiškinių stebėjimai; stebėjimo duomenų fiksavimas; naudojimasis

paprasčiausiais prietaisais ir t.t.).

2. Bandymai (daiktų ir reiškinių tyrimas; tyrimo sąlygų, veiksnių

stebėjimas; gautų rezultatų analizavimas ir aiškinimas; mokėjimų

ir įgūdžių formavimas ir t.t.).

3. Praktikos darbai (modeliavimas; grafiniai darbai; darbas su

prietaisais; darbas su planu, žemėlapiu, gaubliu ir pan.).

4. Eksperimentai.

Nemaža gamtos pažinimo žinių mokiniai turi įgyti patys stebėdami
negyvosios ir gyvosios gamtos reiškinius bei jų kitimą gamtoje. Stebėjimas
– toks gamtos pažinimo mokymo metodas, kai mokytojo tiesiogiai ir
netiesiogiai vadovaujami mokiniai įsisavina žinias, mokėjimus ir įgūdžius,
betarpiškai stebėdami, tyrinėdami negyvąją ir gyvąją gamtą.

Gamtos ir jos reiškinių stebėjimus mokiniai privalo atlikti
sistemingai per visus metus. Kadangi tai tęsiasi ilgą laiką, jie vadinami
ilgalaikiais gamtos stebėjimais.

Tinkamai organizuoti ilgalaikiai gamtos stebėjimai sudaro galimybę
pradinių klasių mokiniams sukaupti elementarių teorinių žinių apie gamtos
daiktus ir reiškinius, jų kitimą įvairiais matų laikais, susiformuoti jų
teisingus vaizdinius, sąvokas. Be to, stebėjimo metu ugdomas mokinių
pastabumas, dėmesys, mąstymas, vaizduotė, smalsumas ir kiti pažintiniai
gebėjimai.

Stebėdami gamtos ir jos reiškinių sezoninį kitimą, mokiniai išmoksta
stebėjimo duomenis fiksuoti individualiuose bei klasės gamtos ir darbo
kalendoriuose, naudotis termometru, vėjarodžiu, sniegmačiu bei kitais
prietaisais. Kad gauti faktai taptų mokinių žiniomis, reikia juos
analizuoti, sisteminti, apibendrinti, įtvirtinti. Svarbiausia, kad
mokytojas tinkamai organizuotų gamtos ir jos reiškinių stebėjimus. Žinoma,
tam jis turi pats pasirengti.

Bandymai – tai toks gamtos pažinimo mokymo metodas, kai mokytojo
tiesiogiai ar netiesiogiai vadovaujami mokiniai tiria kokį nors daiktą ar
reiškinį, pasinaudodami specialiai sudarytomis sąlygomis ir atitinkamai jį
paveikdami.

Bandymas skiriasi nuo stebėjimo. Stebėdami mokiniai mato daiktus ir
reiškinius tokius, kokie jie yra, o atlikę bandymą, mokiniai mato ne tik
tiriamą daiktą, bet ir jo pakitimus, savybes. Taigi bandymo metu galima
sukelti reikalingus reiškinius. Atlikdami bandymus, mokiniai mokosi
suprasti reiškinius, vykstančius gamtoje.

Bandymai vertingi ne tik dėl to, kad padeda mokiniams įgyti konkrečių
ir teisingų žinių, bet ir todėl, kad sudaro galimybę ugdyti jų pastabumą,
mąstymą. Jie skatina mokinių aktyvumą, domėjimąsi, ugdo savarankiškumą,
formuoja naudojimosi bandymų reikmenimis mokėjimus ir įgūdžius.

Bandymus per Pasaulio pažinimo pamokas mokiniai gali atlikti
frontaliai ir individualiai. Atliekant bandymus frontaliai, visi klasės
mokiniai., mokytojo vadovaujami, atlieka vienodus veiksmus. Mokytojas taip
pat užduoda klausimus, kurie padeda mokiniams daryti apibendrinimus,
išvadas. Jeigu bandymus turi atlikti vienas, du ar daugiau mokinių,
mokytojas pateikia jiems instrukciją raštu. Baigus bandymą, tikrinami gauti
rezultatai. Mokiniai pasako padarytas išvadas. Po to visų atliktas darbas
apibendrinamas, akcentuojama, kas jame buvo svarbiausia, įvertinami atskirų
mokinių darbai. Būtinai pagiriami tie, kurie rūpestingai ir gerai atliko
bandymą, nes tai ugdo mokinių savarankiškumą ir aktyvumą.

Praktikos darbų metodas – tai tokia mokymo organizavimo forma, kai
gamtos pažinimo žinias, mokėjimus ir įgūdžius mokiniai įsisavina
savarankiškai, atlikdami praktinius darbus su augalais ir gyvūnais. Gamtos
pažinimo žinios plečiamos ir gilinamos per praktikos darbus, kuriuos
mokiniai atlieka gyvosios gamtos kampelyje.

Praktikos darbų metodas padeda mokiniams įsisavinti praktinio pobūdžio
gamtos žinias, kurios glaudžiai susijusios su mokėjimais ir įgūdžiais.
Labiausiai paplitę praktikos darbų metodai yra: modeliavimas, grafiniai
darbai, darbai su prietaisais ir darbinio pobūdžio praktikos darbai.

Darbinio pobūdžio praktikos darbų metu mokiniai gamina gamtos pažinimo
mokymui reikalingas vaizdines priemones, dirba gyvosios gamtos kampelyje,
mokomajame bandymų sklype, atlieka visuomenei naudingą darbą.

Eksperimentas padeda atrasti, išsiaiškinti. Pavyzdžiui, įvairių
aplinkos sąlygų poveikį gamtos objektams, gamtos reiškinių priežastis, gyvų
organizmų poreikius ir pan. Eksperimentas skiriasi nuo paprasto gamtos
stebėjimo, nes jam atlikti reikia prietaisų, medžiagų bei įvairių sąlygų.
Paskatinti imtis eksperimento gali vadovėlio klausimai, mokinių asmeninė
patirtis, išvykos į gamtą, ankstesnių eksperimentų neaiškumai.

Ruošdamiesi atlikti eksperimentą, mokiniai turi gerai suprasti, ką juo
nori išsiaiškinti. Jie patys, kiek įmanoma ir kiek leidžia saugumo
taisyklės, turėtų surinkti reikalingas priemones ir medžiagas, suplanuoti
darbo eigą. Eksperimento planavimas yra ne mažiau svarbus už patį
eksperimentą, nes nuo gerai apgalvoto pasiruošimo ir metodų parinkimo labai
priklausys rezultatai.

Vienu metu patartina tyrinėti tik vieną veiksnį. Visos kitos sąlygos
turėtų būti kiek įmanoma vienodos. Pagal galimybes ir sąlygas mokiniai
eksperimentus gali atlikti grupelėmis ar po vieną. Svarbiausia, kad jie
aptartų rezultatus tarpusavyje. Galutinis eksperimento etapas yra rezultatų
registravimas ir pateikimas. Mokytojas turėtų skatinti mokinius
apibendrinti rezultatus ir pavaizduoti juos piešiniais, grafikais,
diagramomis.

“Taigi gamtotyra, atradimo džiaugsmas, bendravimas ir
bendradarbiavimas tyrinėjant aplinką, gamtos mokslų patirties susiliejimas
su kasdieniniu gyvenimu – tai pagrindiniai gamtos mokslų elementai
pradinėse klasėse” (10, p. 14).

Konferencijų “Gamtotyra bendrojo lavinimo mokyklos I-VI klasėse” (2002
ir 2003) metu pristatytuose 53 pranešimuose/tyrimuose vyrauja lengviausiai
pasiekiami stebėjimo objektai – naminiai gyvūnai ir kambariniai augalai,
medžiai ir paukščiai (didžioji dalis – prie lesyklėlių). Nors du trečdalius
visų pristatytų tyrimų sudaro gamtinės aplinkos objektų bei reiškinių
stebėjimai, vieną trečdalį sudaro apklausos, tačiau socialinis tyrimų
aspektas dažnai pagrįstas ekologinių, etinių problemų, iškylančių susidūrus
gamtinei ir socialiniai aplinkai, analize (4, p. 354-357).. 1.4 Gamtamokslinio ugdymo mokymo organizavimo formos

pradinėje mokykloje
Pradinėje mokykloje gali būti taikomos tokios pagrindinės
gamtamokslinio ugdymo mokymo organizavimo formos:

▪ pamoka;

▪ mokomoji/pažintinė ekskursija (kraštotyrinė, etnografinė,

biologinė ir kt.);

▪ namų darbai;

▪ praktikos darbai;

▪ lauko tyrimų praktika;

▪ papildomasis/gretutinis ugdymas (būreliai, rateliai, sekcijos,

klubai ir pan.);

▪ projektai;

▪ interesų centrai it t.t.;

▪ konsultacijos.

Sėkmingam gamtamoksliniam ugdymui realizuoti pasirenkamos
tinkamiausios formos.

Kad mokiniai dirbtų per visą pamoką, turi būti skatinamas jų dėmesys.
Mokinių aktyvumą ir savarankiškumą Pasaulio pažinimo pamokoje skatina:

▪ įdomi naujos medžiagos pateikimo pradžia;

▪ pagrindinių žinių, mokėjimų ir įgūdžių akcentavimas;

▪ mokinių aktyvumo ir savarankiškumo skatinimas;

▪ rėmimasis mokinių gyvenimo patirtimi;

▪ mokiniams pateikiami klausimai;

▪ populiarioji mokslinė ir grožinė literatūra;

▪ vaizdinės priemonės;

▪ gera emocinė nuotaika.

Mokomoji ekskursija – vaizdi gamtos pažinimo mokymo organizavimo
forma, organizuojama už klasės arba mokyklos ribų ir sudaranti galimybę
tyrinėjamus objektus bei reiškinius suvokti natūraliomis arba specialiai
sudarytomis sąlygomis.

Per ekskursiją, kaip ir per pamoką, mokytojas kryptingai vadovauja
mokinių pažintinei veiklai, panaudodamas įvairius mokymo metodus ir būdus.
Daugiausia vietos čia skiriama gamtos daiktų betarpiškam stebėjimui ir
lyginimui, mokinių praktiniams darbams. Ekskursijos sudaro galimybę
mokiniams ne tik sukaupti gyvų konkrečių vaizdinių ir sąvokų, bet ir
pratina nustatyti tyrinėjamų daiktų bei reiškinių tarpusavio ryšius.

Pagal trukmę ekskursijos skirstomos į trumpalaikes ir ilgalaikes.
Trumpalaikių ekskursijų metu, tyrinėdami gamtos objektus ar reiškinius
mokyklos kieme ar jos apylinkėse, mokiniai sukaupia konkrečių žinių
pamokoms. Joms skiriama 40-50 min. Ilgalaikės ekskursijos paprastai trunka
ilgiau kaip 2 valandas ir organizuojamos mokslo metams pasibaigus.

Pasiruošimo ekskursijai metodika priklauso nuo ekskursijos tipo,
temos, pagrindinio didaktinio tikslo, mokinių amžiaus ir žinių lygio.
Tačiau visoms ekskursijoms būdingi trys pagrindiniai etapai: 1)
pasiruošimas, 2) ekskursijos eiga ir 3) rezultatų apibendrinimas.

Moksleiviams ypač vertinga yra tiriamoji veikla. Anot prof. E.
Šapokienės, tiriamasi darbas – “toks mokymo proceso organizavimas, kai
mokiniai susipažįsta su pagrindiniais tyrimo metodais, išmoksta jiems
lengvai suprantamų tyrimo metodikos elementų, įgyja mokėjimų ir įgūdžių
savarankiškai tyrinėti gamtos ir visuomenės gyvenimo reiškinius” (6, p.43).

Bendrosiose programose (2003) nurodomos tokios svarbiausios pažinimo
proceso organizavomo kryptys (9, p. 367): “dažnai mokomasi ne tik klasėje,
bet ir artimoje aplinkoje. Jeigu įmanoma, pamokos vedamos gamtoje,
muziejuje, jaunųjų gamtininkų centre, ūkininko sodyboje, pas amatininkus ir
pan.; mokomasi ne tik iš vadovėlių, bet ir atliekant paprastus stebėjimus
ir bandymus (sodinama ir auginama, tirpinama, maišoma ir garinama, sveriama
ir matuojama), ieškoma atsakymų į klausimus.

“V. Lamanausko ir R. Makarskaitės (2001) tyrimai pademonstravo tai,
kad gamtamokslinio ugdymo proceso organizavimas – aktuali problema pradinių
klasių mokytojams. Be kitų dalykų, respondentai akcentavo užklasinių
renginių, galimybių pasidalyti darbo patirtimi su kolegomis trūkumą” (4, p.
354-355). 1.5 Mokyklos aplinka gamtamokslinio ugdymo procese
Augalus ir gyvūnus mokiniai gali stebėti mokyklos kieme, apylinkėse
(medžiai, krūmai, žoliniai augalai, paukščiai, žvėrys, žvėreliai bei kt.),
mokomajame bandymų sklype (gėlės, daržovės, piktžolės, vaistingieji
augalai, prieskoniniai-vaistiniai augalai, javai, pašariniai augalai,
techninės kultūros, vaismedžiai, vaiskrūmai; gyvūnai: vabzdžiai,
varliagyviai, ropliai, paukščiai bei kt.).

Apgalvotai sutvarkyta mokyklos teritorija turi didelę reikšmę ne tik
pasaulio pažinimo mokymui, bet ir mokinių ekologiniam ir estetiniam
ugdymui. Apie 40 proc. mokyklos teritorijos turėtų būti apželdinta. Joje
esantys želdiniai turi tapti savotiškų žinių apie supantį pasaulį
informacijos šaltiniu, bandymų ir stebėjimų vieta.

“Augalai ir gyvūnai gamtoje – tai pačios geriausios vaizdinės
priemonės. Jos leidžia supažindinti mokinius su augalo bei gyvūno dydžiu,
forma, spalva, vystimusi, parodo gyvūnų elgesį, judesius, gyvenimo būdą bei
kt. Tokias vaizdines priemones mokiniai suvokia ne tik klausa, bet ir
kitais jutimo organais: regėjimu, lytėjimu, uosle. Be to, matydami
natūralius augalus, gyvūnus, mokiniai susidaro jų teisingus vaizdinius,
sąvokas” (5, p.180).

Mokomasis bandymų sklypas – žemės plotas, skirtas pastoviam
naudojimui, kuriame mokiniai per gamtos pamokas įgytas žinias taiko
praktikoje, mokosi dirbti kai kuriuos žemės ūkio darbus. Jis turi būti arti
mokyklos. Įvairiose rekomendacijose siūloma mokomajame bandymų sklype
įrengti daržininkystės, laukininkystės, sodininkystės, vaisių bei uogų ir
įvairių miško augalų medelyną, gėlių ir dekoratyvinių augalų, augalų
kolekcinį, pridengtos žemės sklypus, o taip pat įrengti meteorologinę
aikštelę bei vietą pamokoms vesti.

Mokyklos teritorijoje turėtų būti ne tik mokomasis bandymų sklypas,
bet ir geografinė aikštelė. Geografinėje aikštelėje įrengiami šie
prietaisai: vėjarodis, horizonto krypčių rodyklė, gnomonas, sniegmatis,
smėlio dėžės ir kompasiniai augalai.

Tinkamai organizuota materialinė mokymo bazė padeda pradinių klasių
mokiniams įgyti sąmoningų, sistemingų ir tvirtų gamtos pažinimo žinių,
mokėjimų ir įgūdžių, formuoja jų mokslinės pasaulėžiūros pradmenis,
skiepija jiems gamtos apsaugos ir kultūringo elgesio gamtoje įpročius,
ekologiškai auklėja. 2.1 Tyrimo “Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta

lyginamuoju aspektu” metodika
Tyrimo subjektai. Tyrimui pasirinkti Šilutė rajono Pašyšių pagrindinės
mokyklos keturi mokytojai dirbantys su I-IV klasėmis bei 50 pradinių klasių
mokinių ir Šilutės pradinės mokyklos aštuoni mokytojai ir 160 mokinių.
Tirtas GU sąveikoje su gamta.

Pateiktos dvi anketos (vienos skirtos mokytojams, kitos –
moksleiviams). Anketos sudarytos remiantis teorinėje dalyje nagrinėta
medžiaga. Šių anketų tikslas – išsiaiškinti, kokios mokymo organizavimo
formos ir metodai yra naudojami GU, kaip išnaudojama mokyklos aplinka GU
sąveikoje su gamta.

Duomenų rinkimo metodai. Duomenys gauti anketos būdu. Vienos anketos
buvo skirtos mokytojams, o kitos – moksleiviams. Atlikta gautų rezultatų
analizė.

Tyrimo procedūros. Anketos buvo pildomos mokykloje. Paaiškinus anketų
turinį ir jų panaudojimo tikslingumą, mokytojos stengėsi atsakingai
užpildyti jas. Mokiniai noriai ir su susidomėjimu užpildė anketas.

Anketos sukurtos pačio tyrėjo. Anketų surinkti duomenys buvo
analizuojami pagal tam numatytą sistemą. Jos buvo suskirstytos į tam tikras
klausimų grupes (žiūr. 1 priedą). Atlikta mokytojų ir mokinių atsakymų
lyginamoji analizė. Tokiu būdu gaunama tikslesnė informacija apie GU
procesą. Taip pat atlikta kaimo ir miesto mokyklų tyrimo rezultatai. lyginamuoju aspektu” rezultatų aptarimas

2.2.1 Mokytojų anketų rezultatų aptarimas
1-as klausimas. Kokias sąlygas turite GU mokyklos aplinkoje “pamokai
lauke”?

1 lentelė Kaimo ir miesto mokyklų teritorijos
|Eilės|Kaimo mokyklos teritorija |Miesto mokyklos teritorija |
|nr. | | |
|1. |Šyšos upė |Šyšos upė (pavasario potvynis) |
|2. |Ąžuolų skveras |Upės pylimas |
|3. |Šaltinio fontanas (neužšąlantis |Daugybė augmenijos ir žalumos |
| |žiemą) | |
|4. |Daugybė augmenijos ir žalumos |Pievelė |
|5. |Įvairūs paukščiai ir gyvūnai |Miškas |
|6. |Sena bažnyčia su savo paminklais |Urbanistiniai paminklai |

Kaimo ir miesto teritorijose yra Šyšos upė, daug augmenijos ir
žalumos, senų pastatų (žiūr. 1 lentelę). Kaimo mokylos teritorijoje daugiau
yra paukščių ir gyvūnų, o miesto mokyklos teritorijoje netoli yra miškas.

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų teritorijos GU yra pakankamai geros.

2-as klausimas. Ar naudojatės GU mokyklos aplinka?

Visi kaimo mokyklos mokytojai atsakė, kad GU retai naudoja mokyklos
aplinką. Jie motyvuoja tuo, kad “moksleiviai yra per maži, arba tam yra
netinkamos oro sąlygos; be to vaikai ir taip turi GU patirties, nes gyvena
kaime”. Miesto mokyklos mokytojai teigia, kad GU dažnai naudojasi mokyklos
aplinka, nes “išvykimas į gamtą yra tikslingas: mokiniai matydami,
dalyvaudami greičiau ir geriau įsisavina mokomąją medžiagą”.

Išvada. Kaimo mokyklos mokytojai retai naudojasi mokyklos aplinka GU
procese, o miesto mokyklos mokytojai – dažnai.

3-ias klausimas. Kokiu tikslu naudojate mokyklos aplinką?

2 lentelė Mokyklos aplinkos panaudojimas GU
|Eilės|Mokyklos |Kaimo m-klos|Kaimo m-klos|Miesto |Miesto |
|nr. |aplinkos |mokytojų |mokytojų |m-klos |m-klos |
| |panaudojimas GU|skaičius |skaičius (%)|mokytojų |mokytojų |
| | |(vnt.) | |skaičius |skaičius (%)|
| | | | |(vnt.) | |
|1. |Žaidimams |1 |25 |6 |75 |
|2. |Pasivaikščiojim|1 |25 |4 |50 |
| |ams | | | | |
|3. |Stebėjimams |4 |100 |8 |100 |
|4. |Tyrimams |4 |100 |8 |100 |

Kaimo mokyklos mokytojai per Pasaulio pažinimo pamokas mokyklos
aplinką naudoja gyvosios gamtos stebėjimams ir tyrimams, o miesto mokyklos
mokytojai – dažniausiai stebėjimams ir tyrimams, šiek tiek rečiau
pasivaikščiojimams (žiūr. 2 lentelę).

Išvada. Mokytojai, dirbantys kaimo mokykloje, per Pasaulio pažinimo
pamokas mokyklos aplinką daugiausiai naudoja gyvosios gamtos stebėjimams
bei tyrinėjimams, o miesto mokykloje dirbantys mokytojai – stebėjimams,
tyrinėjimams ir žaidimams.

4-as klausimas. Kokias vaizdines priemones naudojate supažindinant
mokinius su gyvosios gamtos objektais?

3 lentelė Mokytojų naudojamos priemonės supažindinant su gyvosios
gamtos objektais
|Eilės|Naudojamos |Kaimo m-klos|Kaimo m-klos|Miesto |Miesto |
|nr. |priemonės |mokytojų |mokytojų |m-klos |m-klos |
| | |skaičius |skaičius (%)|mokytojų |mokytojų |
| | |(vnt.) | |skaičius |skaičius (%)|
| | | | |(vnt.) | |
|1. |Vadovėliai |4 |100 |4 |50 |
|2. |Plakatai, |4 |100 |4 |50 |
| |iliustracijos | | | | |
|3. |Natū.ralūs |2 |50 |8 |100 |
| |objektai | | | | |
| |klasėje | | | | |
|4. |Natūralūs |1 |25 |7 |87,5 |
| |objektai | | | | |
| |mokyklos kieme | | | | |

Kaimo mokyklos mokytojai, supažindindami mokinius su gyvosios gamtos
objektais (augalais ir gyvūnais), daugiausiai naudoja vadovėlį ir kitas
vaizdines priemones, kurias turi klasėje, mažai naudojasi mokyklos kiemu ar
kitomis priemonėmis (žiūr. 3 lentelę). Miesto mokyklos mokytojai,
supažindindami mokinius su gyvosios gamtos objektais dažniausiai naudoja
natūralius objektus klasėje ar mokyklos kieme, rečiau – vadovėlius,
plakatus, iliustracijas.

Išvada. Kaimo mokyklos mokytojai, supažindinant su gyvosios gamtos
objektais, daugiausiai naudoja vadovėlius, iliustracijas, plakatus, o
miesto mokyklos mokytojai – natūralius objektus klasėje ir mokyklos kieme.

5-as klausimas. Kokius mokymo metodus dažniausiai naudojate Pasaulio
pažinimo pamokose?

4 lentelė Mokytojų naudojami mokymo metodai Pasaulio pažinimo
pamokose
|Eilės|Mokymo metodai|Kaimo m-klos|Kaimo m-klos|Miesto m-klos|Miesto |
|nr. | |mokytojų |mokytojų |mokytojų |m-klos |
| | |skaičius |skaičius (%)|skaičius |mokytojų |
| | |(vnt.) | |(vnt.) |skaičius (%)|
|1. |Pasakojimas |4 |100 |8 |100 |
|2. |Aiškinimas |4 |100 |8 |100 |
|3. |Pokalbis |4 |100 |8 |100 |
|4. |Spausdintų |4 |100 |8 |100 |
| |šaltinių | | | | |
| |naudojimas | | | | |
|5. |Demonstravimas|4 |100 |8 |100 |
|6. |Didaktiniai |2 |50 |8 |100 |
| |žaidimai | | | | |
|7. |Stebėjimas |2 |50 |8 |100 |
|8. |Bandymas |2 |50 |6 |75 |
|9. |Eksperimentas |- |- |5 |62,5 |
|10. |Tyrimas |1 |25 |5 |62,5 |

Pusė kaimo mokyklos mokytojų paminėjo, kad per Pasaulio pažinimo
pamokas naudoja ir specifinius mokymo metodus: stebėjimus, bandymus (žiūr.
4 lentelę). Tyrimo metodą naudoja tik viena mokytoja. Nė viena iš mokytojų
neužsiminė apie eksperimento metodą. Miesto mokyklos mokytojai irgi
dažniausiai naudoja bendruosius mokymo metodus, rečiau – specifinius mokymo
metodus.

Išvada. Kaimo mokyklos mokytojai Pasaulio pažinimo pamokose dažniau
naudoja bendruosius mokymo metodus, rečiau specifinius mokymo metodus, o
miesto mokyklos mokytojai – be bendrųjų mokymo metodų taip pat naudija ir
specifinius.

6-as klausimas. Kokias mokymo organizavimo formas naudojate Pasaulio
pažinimo pamokose?

5 lentelė Naudojamos mokymo organizavimo formos Pasaulio pažinimo
pamokose
|Eilės|Mokymo |Kaimo m-klos|Kaimo m-klos|Miesto |Miesto |
|nr. |organizavimo |mokytojų |mokytojų |m-klos |m-klos |
| |formos |skaičius |skaičius |mokytojų |mokytojų |
| | |(vnt.) |(%) |skaičius |skaičius |
| | | | |(vnt.) |(%) |
|1. |Pamoka |4 |100 |8 |100 |
|2. |Papildomasis |1 |25 |1 |12,5 |
| |ugdyma.s | | | | |
|3. |Projektai |2 |50 |4 |50 |
|4. |Ekskursija |3 |75 |5 |62,5 |

Tyrimai parodė, kad mokytojams sunkiausiai buvo įvardinti, kokias
mokymo organizavimo formas naudoja Pasaulio pažinimo pamokose (žiūr. 5
lentelę).

Išvada. Mokytojai daugiausiai naudoja pamokas, ekskursijas ir
projektus, kaip mokymo organizavimo formas, Pasaulio pažinimo pamokose.

7-as klausimas. Kaip dažnai vykstate į ekskursijas per Pasaulio
pažinimo pamokas? Išvardinkite, kur buvote.

1 pav. Vietos, į kurias pasirenkamos ekskursijos

Visi mokytojai teigia, kad per Pasaulio pažinimo pamokas į ekskursijas
vykstama retai (žiūr. 1 pav.). Dažniausiai ekskursijos yra organizuojamos
po kaimo ar miesto apylinkes. Kaimo mokyklos mokytojai ekskursijas
organizuoja ir į mišką, o į didmiesčius – retai. Miesto mokyklos mokytojai
dar pasirenka įvairias žemaitijos vietoves ( Ventės ragas, Palanga,
Kretingos žiemos sodas, Švėkšnos parkas, Juknaičių piliakalnis ir kt.).

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų mokytojai retai organizuoja
ekskursijas per Pasaulio pažinimo pamokas.

8-as klausimas. Kokiu tikslu dažniausiai vykstate į ekskursijas?

6 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas
|Eilės|Ekskursijos |Kaimo m-klos|Kaimo m-klos |Miesto m-klos|Miesto |
|nr. |tikslas |mokytojų |mokytojų |mokytojų |m-klos |
| | |skaičius |skaičius (%) |skaičius |mokytojų |
| | |(vnt.) | |(vnt.) |skaičius (%)|
|1. |Žaisti |- |- |- |- |
|2. |Pasivaikščiot|- |- |4 |50 |
| |i | | | | |
|3. |Stebėti |4 |100 |8 |100 |
|4. |Tyrinėti |4 |100 |8 |100 |

Tyrimo rezultatai parodė, kad kaimo ir miesto mokyklų mokytojai prieš
išvykdami į ekskursiją visada mokiniams pateikia tikslus, ką reikės jos
metu stebėti ar tyrinėti (žiūr. 6 lentelę).

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų mokytojai dažniausiai organizuoja
ekskursijas, kad mokiniai jų metu galėtų stebėti bei tyrinėti augalus ir
gyvūnus. 2.2.2 Mokinių anketų rezultatų aptarimas
1-as klausimas. Kur dažniausiai vyksta Pasaulio pažinimo pamokos?

1 pav. Pasaulio pažinimo pamokos vyksta

Dauguma mokinių teigia, kad Pasaulio pažinimo pamokos dažniausiai
vyksta klasėje(žiūr. 1 pav.). Mažiau nei pusė kaimo mokyklos mokinių
teigia, kad jos vyksta mokyklos kieme, o miesto mokyklos mokinių daugiau
nei pusė, kad Pasaulio pažinimo pamokos vyksta mokyklos kieme.

Išvada. Dažniausiai Pasaulio pažinimo pamokos vyksta klasėje.

2-as klausimas. Kur Tau labiau patinka mokytis per Pasaulio pažinimo
pamokas? Kodėl?

1 lentelė Mokiniams patinkančios vietos mokytis per Pasaulio pažinimo
pamokas
|Eilės|Labiausiai | | | | |
|nr. |patinkanti |Kaimo m-klos|Kaimo m-klos|Miesto |Miesto |
| |vieta mokytis |mokinių |mokinių |m-klos |m-klos |
| |per Pasaulio |skaičius |skaičius |mokinių |mokinių |
| |pažinimo pamoką|(vnt.) |(%) |skaičius |skaičius |
| | | | |(vnt.) |(%) |
|1. |Klasėje |34 |68 |100 |62,5 |
|2. |Mokyklos kieme |16 |32 |60 |37,5 |

Labiausiai mokiniams per Pasaulio pažinimo pamokas patinka mokytis
klasėje (žiūr. 1 lentelę), nes “ čia geriau galimaa susikaupti, daugiau
galima išmokti iš vadovėlio negu lauke, taip pat čia patogiau skaityti
knygas, rašyti, žaisti; mokytoja daugiau visko papasakoja; skaito pasakas”.
Likusieji mokiniai, kuriems patinka per Pasaulio pažinimo pamokas būti
lauke, teigia, kad “mokyklos kieme galima tyrinėti gamtą, ją stebėti,
grožėtis, mėgautis grynu oru, stebėti gyvūnus bei žaisti”.

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų mokiniams per Pasaulio pažinimo
pamokas labiau patinka mokytis klasėje negu mokyklos kieme.

3-ias klausimas. Ką veikiate mokyklos kieme per Pasaulio pažinimo
pamokas?

2 lentelė Mokyklos aplinkos panaudojimas GU
|Eilės|Mokyklos |Kaimo m-klos|Kaimo m-klos|Miesto |Miesto |
|nr. |aplinkos |mokinių |mokinių |m-klos |m-klos |
| |panaudojimas GU |skaičius |skaičius (%)|mokinių |mokinių |
| | |(vnt.) | |skaičius |skaičius (%)|
| | | | |(vnt.) | |
|1. |Žaidžiate |45 |91 |104 |65 |
|2. |Einate |45 |91 |140 |87,5 |
| |pasivaikščioti | | | | |
|3. |Stebite |38 |76 |132 |82,5 |
|4. |Tyrinėjate |35 |70 |76 |47,5 |

Per Pasaulio pažinimo pamokas kaimo mokyklos mokiniai dažniausiai
vaikščioja, žaidžia; rečiau stebi bei tyrinėja augalus ir gyvūnus (žiūr. 2
lentelę). Miesto mokyklos mokiniai – dažniausiai stebi, eina
pasivaikščioti, rečiau žaidžia ar tyrinėja.

Išvada. Mokiniai mokyklos aplinkoje per Pasaulio pažinimo pamokas
daugiausiai praleidžia pasivaikščiojimams, mažiau – žaidimams ir
stebėjimams, o dar mažiau – tyrinėjimams.

4-as klausimas. Iš kokių vaizdinių priemonių susipažįstate su augalais
ir gyvūnais?

3 lentelė Mokinių naudojamos priemonės susipažįstant su gyvąja
gamta
|Eilės|Naudojamos |Kaimo m-klos|Kaimo m-klos|Miesto |Miesto |
|nr. |priemonės |mokinių |mokinių |m-klos |m-klos |
| | |skaičius |skaičius (%)|mokinių |mokinių |
| | |(vnt.) | |skaičius |skaičius (%)|
| | | | |(vnt.) | |
|1. |Vadovėliai |50 |100 |160 |100 |
|2. |Plakatai, |38 |76 |128 . |80 |
| |iliustracijos | | | | |
|3. |Natūralūs |17 |34 |57 |36,25 |
| |objektai | | | | |
| |klasėje | | | | |
|4. |Natūralūs |19 |38 |54 |33,75 |
| |objektai | | | | |
| |mokyklos kieme | | | | |

Mokiniai per Pasaulio pažinimo pamokas su augalais ir gyvūnais
dažniausiai susipažįsta iš vadovėlių, paveikslėlių ir rečiau – iš natūralių
objektų, atsineštų į klasę bei iš natūralių objektų mokyklos kieme (žiūr. 2
lentelę).

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų mokiniai su gyvąja gamta daugiausiai
susipažįsta iš vadovėlio, retai – iš natūralių objektų.

5-as klausimas. Kaip dažnai einate į ekskursijas per Pasaulio pažinimo
pamokas? Kur buvote?

2 pav. Vietos, į kurias pasirenkamos
ekskursijos

Visi kaimo mokyklos mokiniai teigia, kad per Pasaulio pažinimo
pamokas į ekskursijas vyksta retai, o miesto mokyklos mokiniai – dažnai.
Dažniausiai ekskursijos yra organizuojamos po mokyklos teritoriją (žiūr. 2
pav.). Toliau nuo mokyklos išvykstama į mišką, retai – į kitus miestus.

Išvada. Kaimo mokyklos mokiniai per Pasaulio pažinimo pamokas retai
vyksta į ekskursijas, o miesto mokyklos mokiniai – dažanai. Dažniausiai
vykstama į ekskursijas po mokyklos teritoriją.

6-as klausimas. Ką veikiate per ekskursijas?

4 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas
|Eilės|Ekskursijos |Kaimo m-klos |Kaimo m-klos |Miesto m-klos|Miesto |
|nr. |tikslas |mokinių |mokinių |mokinių |m-klos |
| | |skaičius |skaičius (%) |skaičius |mokinių |
| | |(vnt.) | |(vnt.) |skaičius (%)|
|1. |Žaisti |39 |78 |150 |93,75 |
|2. |Pasivaikščio|42 |84 |147 |91,9 |
| |ti | | | | |
|3. |Stebėti |20 |40 |92 |57,5 |
|4. |Tyrinėti |15 |30 |28 |17,5 |

Mokiniai į ekskursijas dažniausiai vyksta žaisti ir pasivaikščioti,
rečiau agalus ir gyvūnus – stebėti bei tyrinėti.

Išvykę į gamtą mokiniai dar užsiima ir kita veikla:

1. Tvarko gamtą;

2. Globoja paukštelius;

3. Fotografuoja;

4. Tyrinėja senus pastatus;

5. Prižiūri įvairius augalus.

Išvada. Mokiniai į ekskursijas dažniausiai vyksta pasivaikščioti,
žaisti, o retai – stebėti bei tyrinėti augalus ir gyvūnus. 2.2.3 Kaimo mokyklos mokytojų ir mokinių

gautų duomenų lyginamoji analizė
Išanalizavus šiuos duomenis gauti rezultatai:

Remianti gautais 1-o klausimo duomenimis, skirto mokytojams (Kokias
turite sąlygas mokyklos aplinkoje gamtamoksliniam ugdymui “pamokai
lauke”?), galima teigti, kad mokyklos aplinka yra pakankamai gera GU.
Tyrimo rezultatai parodo, kad mokytojai per Pasaulio pažinimo pamokas retai
naudojasi mokyklos aplinka. Tai įrodo mokinių gauti duomenys 1-u klausimu:
Kur dažniausiai vyksta Pasaulio pažinimo pamokos? Mokiniai Pasaulio
pažinimo pamokas dažniausiai praleidžia klasėje, o ne mokyklos kieme.

2-u klausimu domėtasi, kur mokiniams labiau patinka mokytis per
Pasaulio pažinimo pamoką: ar klasėje, ar mokyklos kieme. Tyrimo rezultatai
rodo, kad mokiniams visgi patinka mokytis klasėje, o ne mokyklos kieme per
Pasaulio pažinimo pamokas.

Išvada. Mokyklos aplinka turi pakankamai geras sąlygas GU, tačiau ji
nėra pilnai išnaudojama, nes Pasaulio pažinimo pamokos dažniausiai vyksta
klasėje, kas neskatina mokinių domėjimosi pažinti gyvąją gamtą sąveikoje su
ja.

1 lentelė Mokyklos aplinkos panaudojimas GU
|Eilės|Mokyklos |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių |
|nr. |aplinkos |skaičius |skaičius (%)|skaičius |skaičius (%)|
| |panaudojimas GU|(vnt.) | |(vnt.) | |
|1. |Žaidimams |1 |25 |45 |91 |
|2. |Pasivaikščiojim|1 |25 |45 |91 |
| |ams | | | | |
|3. |Stebėjimams |4 |100 |38 |76 |
|4. |Tyrimams |4 |100 |35 |70 |

3-iu klausimu mokytojų ir mokinių klausta, kam naudojama mokyklos
aplinka GU. Mokytojų ir mokinių gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 1
lentelę). Mokytojai daugiau dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimams ir
tyrinėjimams, o mokiniai – žaidimams ir pasivaikščiojimams. Remdamiesi
gautais duomenimis, manytume, kad mokytojai žino, kokiais metodais
geriausia supažindinti mokinius su augalais ir gyvūnais, tačiau mokiniai
yra paliekami pasyviam mokymui.

Išvada. Mokytojai mažai dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimas ir
tyrimams gamtoje.

Todėl 4-u klausimu domėtasi, kaip supažindinam ir susipažįsta mokiniai
su su gyvosios gamtos objektais (augalais ir gyvūnais).

2 lentelė Naudojamos priemonės supažindinant ir susipažįstant su
gyvosios gamtos objektais
|Eilės|Naudojamos priemonės |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių |
|nr. | |skaičius |skaičius |skaičius |skaičius |
| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |
|1. |Vadovėliai |4 |100 |50 |100 |
|2. |Paveikslėliai, |4 |100 |38 |76 |
| |iliustracijos | | | | |
|3. |Natūralūs objektai |2 |50 |17 |34 |
| |klasėje | | | | |
|4. |Natūralūs objektai |1 |25 |13 |26 |
| |mokyklos kieme | | | | |

Gauti tyrimo rezultatai yra labai panašūs (žiūr. 2 lentelę). Mokytojai
ir mokiniai teigia, kad su gyvosios gamtos objektais dažniausiai jie
susipažįsta iš vadovėlių, paveikslėlių, iliustracijų, o iš natūralių
objektų klasėje ar mokyklos kieme supažindinama gana retai.

Išvada. Su gyvosios gamtos objektais mokiniai supažindinami klasėje iš
vadovėlių, paveikslėlių ir iliustracijų, retai – iš natūralių objektų
mokyklos kieme.

Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad kaimo mokyklos mokytojai dažniausiai
naudoja bendruosius mokymo metodus (žiūr. 4 lentelę p.19) bei
paprasčiausias mokymo organizavimo formas (žiūr. 5 len.telę p.20) GU
procese.

Išvada. Mokytojoms retai naudojant specifinius mokymo metodus bei
efektyvias mokymo organizavimo formas, nėra sudaromos sąlygos mokiniams
išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis.

Lyginant mokytojo 7-ą klausimą su mokinių 5-u klausimu, domėtasi, kaip
dažnai vykstama į ekskursijas. Gauti rezultatai rodo, kad į ekskursijas
vykstama retai. Taip pat domėtasi, kur vykdavo ekskursijos.

3 lentelė Vietovės, į kurias pasirenkamos ekskursijos
|Eilės|Ekskursijų vietovės |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių |
|nr. | |skaičius |skaičius |skaičius |skaičius |
| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |
|1. |Kaimo vietovės |4 |100 |48 |96 |
|2. |Miškas |3 |75 |38 |76 |
|3. |Kiti miestai |1 |25 |12 |24 |

Ekskursijos dažniausiai vyksta po kaimo vietoves (žiūr. 3 lentelę).
Toliau nuo mokyklos išvykstama į mišką, o į didmiesčius – rečiausiai.
Mokytojų ir mokinių gauti duomenys šiuo klausimu yra panašūs.

Išvada. Mokytojai dažniausiai pasirenka tokias ekskursijas, kurios
apsiriboja kaimo vietovėmis.

4 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas
|Ekskursijos tikslas |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių |
| |skaičius |skaičius (%) |skaičius |skaičius |
| |(vnt.) | |(vnt.) |(%) |
|Žaisti |- |- |39 |78 |
|Pasivaikščioti |- |- |42 |84 |
|Stebėti |4 |100 |36 |72 |
|Tyrinėti |4 |100 |15 |30 |

Lyginant mokytojų 8-ą klausimą su mokinių 6-u klausimu, domėtasi,
kokiu tikslu vykstama į ekskursijas (žiūr. 4 lentelę). Gauti duomenys rodo,
kad mokytojai, prieš išvykstant į ekskursiją, visada mokiniams pateikia
tikslus, kokius augalus ir gyvūnus reikės jos metu stebėti ar tyrinėti.
Tačiau mokiniai teigia, kad jie ekskursijos metu dažniausiai vaikščioja,
žaidžia, valgo, o tik kartais tyrinėja augalus ar gyvūnus.

Taip pat mokinių klausta, ką dar veikia ekskursijų metu (žiūr. p.20-
21). Tyrimo duomenys rodo, kad mokiniai ekskursijų metu užsiima tokia
veikla, kuri nereikalauja gyvosios gamtos objektų tyrinėjimo ar stebėjimo.

Išvada. Į ekskursijas dažniausiai vykstama pasivaikščioti, žaisti,
pasigėrėti gamta. 2.2.4 Miesto mokyklos mokytojų ir mokinių

gautų duomenų lyginamoji analizė
Remianti gautais duomenimis 1-o klausimo, skirto mokytojams (Kokias
turite sąlygas mokyklos aplinkoje gamtamoksliniam ugdymui “pamokai
lauke”?), galima teigti, kad mokyklos aplinka yra pakankamai gera GU.
Tyrimo rezultatai parodo, kad mokytojai per Pasaulio pažinimo pamokas
dažnai naudojasi mokyklos aplinka. Tačiau mokinių gauti duomenys 1-u
klausimu: Kur dažniausiai vyksta Pasaulio pažinimo pamokos? Parodo, kad
Pasaulio pažinimo pamokas dažniausiai jie praleidžia klasėje, o ne mokyklos
kieme.

2-u klausimu domėtasi, kur mokiniams labiau patinka mokytis per
Pasaulio pažinimo pamoką: ar klasėje, ar mokyklos kieme. Tyrimo rezultatai
rodo, kad mokiniams visgi patinka mokytis klasėje, o ne mokyklos kieme per
Pasaulio pažinimo pamokas.

Išvada. Mokyklos aplinka turi pakankamai geras sąlygas GU, tačiau ji
nėra pilnai išnaudojama, nes Pasaulio pažinimo pamokos dažniausiai vyksta
klasėje, kas neskatina mokinių domėjimosi pažinti gyvąją gamtą sąveikoje su
ja.

1 lentelė Mokyklos aplinkos panaudojimas GU
|Eilės|Mokyklos |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių |
|nr. |aplinkos |skaičius |skaičius (%)|skaičius |skaičius (%)|
| |panaudojimas GU|(vnt.) | |(vnt.) | |
|1. |Žaidimams |6 |75 |104 |65 |
|2. |Pasivaikščiojim|4 |50 |140 |87,5 |
| |ams | | | | |
|3. |Stebėjimams |8 |100 |132 |82,5 |
|4. |Tyrimams |8 |100 |76 |47,5 |

3-iu klausimu mokytojų ir mokinių klausta, kam naudojama mokyklos
aplinka GU. Mokytojų ir mokinių gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 1
lentelę). Mokytojai daugiau dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimams ir
tyrinėjimams, o mokiniai – pasivaikščiojimams ir tik po to stebėjimams.
Remdamiesi gautais duomenimis, manytume, kad mokytojai žino, kokiais
metodais geriausia supažindinti mokinius su augalais ir gyvūnais, tačiau
mokiniai yra paliekami pasyviam mokymui.

Išvada. Mokytojai per mažai dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimas
ir tyrimams gamtoje.

Todėl 4-u klausimu domėtasi, kaip supažindinama ir susipažindinama su
su gyvosios gamtos objektais (augalais ir gyvūnais).

2 lentelė Naudojamos priemonės supažindinant ir susipažįstant su
gyvosios gamtos objektais
|Eilės|Naudojamos priemonės |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių |
|nr. | |skaičius |skaičius |skaičius |skaičius |
| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |
|1. |Vadovėliai |4 |50 |160 |100 |
|2. |Paveikslėliai, |4 |50 |128 |80 |
| |iliustracijos | | | | |
|3. |Natūralūs objektai |8 |100 |57 |36,25 |
| |klasėje | | | | |
|4. |Natūralūs objektai |7 |87,5 |54 |33,75 |
| |mokyklos kieme | | | | |

Gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 2 lentelę). Mokiniai teigia, kad su
gyvosios gamtos objektais dažniausiai jie susipažįsta iš vadovėlių,
paveikslėlių, iliustracijų, o iš natūralių objektų klasėje ar mokyklos
kieme supažindinami gana retai, nors mokytojai žino, kad geriausios
priemonės pažinti gyvąją gamta – natūralūs jos objektai.

Išvada. Su gyvosios gamtos objektais mokiniai supažindinami klasėje iš
vadovėlių, paveikslėlių ir iliustracijų, retai – iš natūralių objektų
mokyklos kieme.

Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad mokytojai dažniausiai naudoja
bendruosius mokymo metodus (žiūr. 4 lentelę p.19) bei paprasčiausias mokymo
organizavimo forma.s (žiūr. 5 lentelę p. 20) GU procese.

Išvada. Mokytojaos retai naudojant specifinius mokymo metodus bei
efektyvias mokymo organizavimo formas, nėra sudaromos sąlygos mokiniams
išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis.

Lyginant mokytojų 7-ą klausimą su mokinių 5-u klausimu, domėtasi, kaip
dažnai vykstama į ekskursijas. Gauti rezultatai ( mokytojų ir mokinių)
rodo, kad į ekskursijas vykstama dažnai. Taip pat domėtasi, kur vykdavo
ekskursijos.

3 lentelė Vietovės, į kurias pasirenkamos ekskursijos
|Eilės|Ekskursijų vietovės |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių |
|nr. | |skaičius |skaičius |skaičius |skaičius |
| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |
|1. |Miesto vietovės |8 |100 |124 |77,5 |
|2. |Miškas |2 |25 |98 |61,25 |
|3. |Kiti miestai |4 |50 |76 |47,5 |

Ekskursijos dažniausiai vyksta po miesto vietoves (žiūr. 3 lentelę).
Toliau nuo mokyklos išvykstama į mišką, o į kitus miestus – rečiau.

Išvada. Mokytojai dažniausiai pasirenka tokias ekskursijas, kurios
apsiriboja miesto vietovėmis.

4 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas
|Ekskursijos tikslas |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių |
| |skaičius |skaičius (%) |skaičius |skaičius |
| |(vnt.) | |(vnt.) |(%) |
|Žaisti |- |- |150 |93,75 |
|Pasivaikščioti |4 |50 |147 |91,9 |
|Stebėti |8 |100 |92 |57,5 |
|Tyrinėti |8 |100 |28 |17,5 |

Lyginant mokytojų 8-ą klausimą su mokinių 6-u klausimu, domėtasi,
kokiu tikslu vykstama į ekskursijas (žiūr. 4 lentelę). Gauti duomenys rodo,
kad mokytojai prieš išvykstant į ekskursiją visada mokiniams pateikia
tikslus, kokius augalus ir gyvūnus reikės jos metu stebėti ar tyrinėti.
Tačiau mokiniai teigia, kad jie dažniausiai ekskursijos metu vaikščioja,
žaidžia, valgo, o tik po to stebi ar tyrinėja augalus bei gyvūnus.

Taip pat mokinių klausta, ką dar veikia ekskursijų metu (žiūr. p. 24).
Tyrimo duomenys rodo, kad mokiniai ekskursijų metu užsiima tokia veikla,
kuri nereikalauja gyvosios gamtos objektų tyrinėjimo ar stebėjimo.

Išvada. Į ekskursijas dažniausiai vykstama pasivaikščioti, žaisti,
pasigėrėti gamta. 2.2.5 Kaimo ir miesto mokyklų mokytojų ir mokinių

gautų duomenų lyginamoji analizė
Remianti gautais duomenimis 1-o klausimo, skirto mokytojams (Kokias
turite sąlygas GU mokyklos aplinkoje “pamokai lauke”?), galima teigti, kad
miesto ir kaimo mokyklų aplinkos yra pakankamai geros GU. Tyrimo rezultatai
parodo, kad kaimo mokyklos mokytojai per Pasaulio pažinimo pamokas retai
naudojasi mokyklos aplinka, miesto – dažnai. Tačiau mokinių gauti duomenys
1-u klausimu: Kur dažniausiai vyksta Pasaulio pažinimo pamokos? parodo, kad
Pasaulio pažinimo pamokas dažniausiai jie praleidžia klasėje, o ne mokyklos
kieme.

2-u klausimu domėtasi, kur mokiniams labiau patinka mokytis per
Pasaulio pažinimo pamoką: ar klasėje, ar mokyklos kieme. Tyrimo rezultatai
rodo, kad kaimo ir misto mokyklų mokiniams visgi patinka mokytis klasėje, o
ne mokyklos kieme per Pasaulio pažinimo pamokas.

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų aplinkos turi pakankamai geras sąlygas
GU, tačiau jos nėra pilnai išnaudojama, nes Pasaulio pažinimo pamokos
dažniausiai vyksta klasėje, kas neskatina mokinių domėjimosi pažinti gyvąją
gamtą sąveikoje su ja.

1 lentelė Miesto mokyklos aplinkos panaudojimas GU
|Eilės|Mokyklos |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių |
|nr. |aplinkos |skaičius |skaičius (%)|skaičius |skaičius (%)|
| |panaudojimas GU|(vnt.) | |(vnt.) | |
|1. |Žaidimams |6 |75 |104 |65 |
|2. |Pasivaikščiojim|4 |50 |140 |87,5 |
| |ams | | | | |
|3. |Stebėjimams |8 |100 |132 |82,5 |
|4. |Tyrimams |8 |100 |76 |47,5 |

2 lentelė Kaimo mokyklos aplinkos panaudojimas GU
|Eilės|Mokyklos |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių |
|nr. |aplinkos |skaičius |skaičius (%)|skaičius |skaičius (%)|
| |panaudojimas GU|(vnt.) | |(vnt.) | |
|1. |Žaidimams |1 |25 |45 |91 |
|2. |Pasivaikščiojim|1 |25 |45 |91 |
| |ams | | | | |
|3. |Stebėjimams |4 |100 |38 |76 |
|4. |Tyrimams |4 |100 |35 |70 |

3-iu klausimu mokytojų ir mokinių klausta, kam naudojama mokyklos
aplinka GU. Kaimo ir miesto mokyklų aplinkų panaudojimas GU yra panašus.
Mokytojų ir mokinių gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 1 ir 2 lenteles).
Mokytojai daugiau dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimams ir
tyrinėjimams, o mokiniai – pasivaikščiojimams ir tik po to stebėjimams.
Remdamiesi gautais duomenimis, manytume, kad mokytojai žino, kokiais
metodais geriausiai supažindinti mokinius su augalais ir gyvūnais. Tačiau
mokiniai įrodo, kad tie metodai nėra dažnai naudojami.

Išvada. Mokytojai per mažai dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimas
ir tyrimams gamtoje.

Todėl 4-u klausimu domėtasi, kaip supažindinama ir susipažindinama su
su gyvosios gamtos objektais (augalais ir gyvūnais).

3 lentelė Naudojamos priemonės supažindinant ir susipažįstant su
gyvosios gamtos objektais miesto mokykloje
|Eilės|Naudojamos priemonės |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių |
|nr. | |skaičius |skaičius |skaičius |skaičius |
| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |
|1. |Vadovėliai |4 |50 |160 |100 |
|2. |Paveikslėliai, |4 |50 |128 |80 |
| |iliustracijos | | | | |
|3. |Natūralūs objektai |8 |100 |57 |36,25 |
| |klasėje | | | | |
|4. |Natūralūs objektai |7 . |87,5 |54 |33,75 |
| |mokyklos kieme | | | | |

4 lentelė Naudojamos priemonės supažindinant ir susipažįstant su gyvosios
gamtos objektais kaimo mokykloje
|Eilės|Naudojamos priemonės |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių |
|nr. | |skaičius |skaičius |skaičius |skaičius |
| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |
|1. |Vadovėliai |4 |100 |50 |100 |
|2. |Paveikslėliai, |4 |100 |38 |76 |
| |iliustracijos | | | | |
|3. |Natūralūs objektai |2 |50 |17 |34 |
| |klasėje | | | | |
|4. |Natūralūs objektai |1 |25 |13 |26 |
| |mokyklos kieme | | | | |

Gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 3 ir 4 lenteles). Kaimo ir miesto
mokyklų mokiniai teigia, kad su gyvosios gamtos objektais dažniausiai jie
susipažįsta iš vadovėlių, paveikslėlių, iliustracijų, o iš natūralių
objektų klasėje ar mokyklos kieme supažindinami gana retai. Miesto mokyklos
mokytojai mokinius supažindina su gyvosios gamtos objektais iš natūralių
priemonių klasėje ir kieme. Tačiau jų mokiniai teigia priešingai – iš
vadovėlių, paveikslėlių, iliustracijų. Mokytojai žino, kad geriausios
priemonės pažinti gyvąją gamta – natūralūs jos objektai, bet neužtenka vien
išeiti I lauką, kad juos pažinti.

Išvada. Su gyvosios gamtos objektais kaimo ir miesto mokyklų mokiniai
supažindinami klasėje iš vadovėlių, paveikslėlių ir iliustracijų, retai –
iš natūralių objektų mokyklos kieme.

Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad mokytojai dažniausiai naudoja
bendruosius mokymo metodus (žiūr. 4 lentelę p.19) bei paprasčiausias mokymo
organizavimo formas (žiūr. 5 lentelę p. 20) GU procese.

Išvada. Mokytojams retai naudojant specifinius mokymo metodus bei
efektyvias mokymo organizavimo formas, nėra sudaromos sąlygos mokiniams
išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis.

Lyginant mokytojų 7-ą klausimą su mokinių 5-u klausimu, domėtasi, kaip
dažnai vykstama į ekskursijas. Gauti rezultatai ( mokytojų ir mokinių)
rodo, kad į ekskursijas vykstama dažnai. Taip pat domėtasi, kur vykdavo
ekskursijos.

5 lentelė Vietovės, į kurias pasirenkamos ekskursijos miesto
mokyklos
|Eilės|Ekskursijų vietovės |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių |
|nr. | |skaičius |skaičius |skaičius |skaičius |
| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |
|1. |Miesto vietovės |8 |100 |124 |77,5 |
|2. |Miškas |2 |25 |98 |61,25 |
|3. |Kiti miestai |4 |50 |76 |47,5 |

6 lentelė Vietovės, į kurias pasirenkamos ekskursijos kaimo
mokyklos
|Eilės|Ekskursijų vietovės |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių |
|nr. | |skaičius |skaičius |skaičius |skaičius |
| | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) |
|1. |Kaimo vietovės |4 |100 |48 |96 |
|2. |Miškas |3 |75 |38 |76 |
|3. |Kiti miestai |1 |25 |12 |24 |

Ekskursijos dažniausiai vyksta po kaimo ar miesto vietoves (žiūr. 5 ir
6 lenteles). Kaimo mokyklos mokytojai toliau nuo mokyklos organizuoja
ekskursijas į mišką, o į kitus miestus – rečiau. Miesto mokyklos mokytojai
ir mokiniai dažniau vyksta į kitus miestus negu į mišką.

Išvada. Mokytojai dažniausiai pasirenka tokias ekskursijas, kurios
apsiriboja kaimo ar miesto vietovėmis.

. 7 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas miesto mokykloje
|Eilės|Ekskursijos |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių |
|nr. |tikslas |skaičius |skaičius (%)|skaičius |skaičius (%)|
| | |(vnt.) | |(vnt.) | |
|1. |Žaisti |- |- |150 |93,75 |
|2. |Pasivaikščioti|4 |50 |147 |91,9 |
|3. |Stebėti |8 |100 |92 |57,5 |
|4. |Tyrinėti |8 |100 |28 |17,5 |

8 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas kaimo mokykloje
|Eilės|Ekskursijos |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių |
|nr. |tikslas |skaičius |skaičius (%)|skaičius |skaičius (%)|
| | |(vnt.) | |(vnt.) | |
|1. |Žaisti |- |- |39 |78 |
|2. |Pasivaikščioti|- |- |42 |84 |
|3. |Stebėti |4 |100 |36 |72 |
|4. |Tyrinėti |4 |100 |15 |30 |

Lyginant mokytojų 8-ą klausimą su mokinių 6-u klausimu, domėtasi,
kokiu tikslu vykstama į ekskursijas (žiūr. 7 ir 8 lenteles). Gauti duomenys
rodo, kad mokytojai prieš išvykstant į ekskursiją visada mokiniams pateikia
tikslus, kokius augalus ir gyvūnus reikės jos metu stebėti ar tyrinėti.
Tačiau mokiniai teigia, kad jie dažniausiai ekskursijos metu vaikščioja,
žaidžia, valgo, o tik po to stebi ar tyrinėja augalus bei gyvūnus.

Taip pat mokinių klausta, ką dar veikia ekskursijų metu (žiūr. p. 24).
Tyrimo duomenys rodo, kad kaimo ir miesto mokyklų mokiniai ekskursijų metu
užsiima tokia veikla, kuri nereikalauja gyvosios gamtos objektų tyrinėjimo
ar stebėjimo.

Išvada. Į ekskursijas dažniausiai vykstama pasivaikščioti, žaisti,
pasigėrėti gamta. IŠVADOS
1. Kaimo ir miesto mokyklos GU turi pakankamai geras mokyklos aplinkos

sąlygas.

2. Mokyklų aplinkos nėra pilnai išnaudojamos.

3. Kaimo ir miesto mokiniai su gyvąja gamta daužniausiai susipažįsta

iš vadovėlių, iliustracijų bei plakatų.

4. Mokytojai retai naudoja spacifinius mokymo metodus.

5. Mokytojai GU dažniausiai pasirenka mokymo organizavimo formas:

pamoką, papildomąjį ugdymą, projektus ir ekskursijas.

6. Kaimo mokykloje retai vykstama į ekskursijas, o miesto mokykloje –

dažnai.

7. Dažniausiai ekskursijos nėra tiriamojo pobūdžio. SUMMARY
Natural science upbringing in interaction with nature is analysed in
this work. School has to take care of the rising generation’s moral
structure of their inner world, bring up a new relation with nature, form
person’s ecologic conscience, duty and responsibility. Natural science
knowledge in appropriation very depends on teacher’s choosen methods of
teaching, forms, their aiming and etc.

It is clear that natural science upbringing – one of the most urgent
regions of general upbringing in reformed Lithuanian school. First of all,
it is integral in its essence. Different changes occured and occur in
natural science region: content of upbringing changes, effective methods of
teaching and forms appear and etc. Then society needs of new quality come
to light. Lithuanian general development school’s general programmes (1997)
are trying to answer many problematic questions. There is maintained “the
main aim of atural science upbringing – to form person’s common scientific
culture, to bring up his scientific literacy” (8, p. 288). General
programmes and development standards (2003) maintain that it is striving
for “to create condiotions for students to develop rudiments of scientific
literacy themselves” by the main natural science upbringing (9, p. 363).

Aim of research – ascertain condition of natural science upbringing in
interaction with nature by comparative method of study.

Tasks:

1. To analyse scientific methodic literature by aspect of natural science

upbringing.

2. To analyse documets by aspect of natural science upbringing.

3. To do a questionnaire.

4. To do statistical data analysis.

Applied methods. It was used analysis of documents, analysis of
scientific literature, a questionnaire, statistic treatment of results.

Object of research. Šilutė district Pašyšiai basic school’s four
teachers’ of primary forms, their 50 pupils’ and Šilutė primary school’s
eight teachers’ and 160 pupils’ opinion about natural science upbringing in
interaction with nature.

Conclusion. Enviroments of village and town schools have conditions
enough for full value natural science in interaction with nature. However,
according to data enviroments are not used sufficiently. Teachers’ choosen
methods and forms of teaching do not ensure effective natural science
upbringing in nature lessons. Teachers from village and town schools avoid
doing experiments and observing natural objects of nature during teaching
process. That is why their pupils are not stimulated for all-round
knowledge of nature. Natural science upbringing in interaction with nature
is short of systematic and motivation. LITERATŪRA
1. Gamtamokslinis ugdymas vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje:

problemos ir perspektyvos (mokslinės praktinės konferencijos medžiaga)

/ Sudaryt. V. Lamanauskas. Vilnius, 1995.

2. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje (V respublikinės

mokslinės praktinės konferencijos straipsnių rinkinys) / Sudaryt. V.

Lamanauskas. Vilnius, 1999.

3. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje (X respublikinės

praktinės konferencijos straipsnių rinkinys) / Sudaryt. V. Lamanauskas.

Vilnius, 2003. 354-357p.

4. Jacikevičienė A. Gamtos pažinimo mokymo metodika. Kaunas, 1989.

5. Lamanauskas V. Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje. Šiauliai,

2001. 43p.

6. Lamanauskas V., Railienė L. Pradinių klasių mokytojų gamtamokslinis

raštingumas kaip problema // Gamatamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo

mokykloje (VI respublikinės mokslinės praktinės konferencijos

straipsnių rinkinys (mokslo darbai). Šiauliai, 2000.

7. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos. Vilnius,

1997. 288p.

8. Lietuvos bendrojo lavinimo standartai. Vilnius, 2003. 363-364p.

9. Makarskaitė R., Lamanauskas V. Gamtamokslinis ugdymas pradinėje

mokykloje: pedagogų nuomonės ir vertinimai // Gamtamokslinis ugdymas

bendrojo lavinimo mokykloje VII. Šiauliai, 2001.
10. Motiejūnienė E. Gamtos mokslas pradinėje mokykloje //Žvirblių takas,

1997, nr. 3, p. 14.
11. Ratkus J. Pasaulio pažinimo ugdymo procesas. Šiauliai, 1999. PRIEDAI

ANKETA MOKYTOJAMS
Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta

Mokytojas turėtų siekti, kad vaikas stebėtų, tyrinėtų gamtą,
pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio
vientisumą. Ne visada tam tikslui mokytojui užtenka kompetencijos, arba
priešingai – tam nėra tinkamų sąlygų ar veiksnių. Ši anketa padės
atskleisti esamą GU padėtį sąveikoje su gamta.
1. Kokias sąlygas GU mokyklos aplinkoje turite “pamokai lauke”? Trumpai
aprašykite.
____________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
____________________

2. Kaip dažnai naudojatės mokyklos aplinka GU procese?
 Dažnai
Kodėl?______________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
________
 Retai
Kodėl?______________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
________
 Visai nesinaudoju
Kodėl?______________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
________

3. Kokiu tikslu naudojate mokyklos aplinką?

 žaidimams

 pasivaikščiojimams

 stebėjimams

 tyrinėjimams

4.Supažindinant su gyvosios gamtos objektais (augalais, gyvūnais)
naudojate:

 vadovėlius

 plakatus

 iliustracijas

 herbarus

 natūralius objektus:

 klasėje mokyklos kieme

 kitas priemones

Išvardinkite___________________________________________________________

_______________________________________________________________________

_________

5. Kokius mokymo metodus dažniausiai naudojate Pasaulio pažinimo pamokose?

Išvardinkite.
____________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
____________

6. Kokias mokymo organizavimo formas naudojate Pasaulio pažinimo pamokose?

Išvardinkite.
____________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
____________

7. Kaip dažnai vykstate į ekskursijas per Pasaulio pažinimo pamokas?

 dažnai

 retai

 niekada

Išvardinkite, kur buvote:
____________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
____________
8. Kokiu tikslu dažniausiai vykstate į ekskursijas?
 žaisti

 pasivaikščioti gryname ore

 stebėti augalus, gyvūnu

 tyrinėti augalus ir gyvūnus

Dėkoju už atsakymus.

ANKETA MOKSLEIVIAMS

Per Pasaulio pažinimo pamokas mokotės, kaip suprasti gamtą, bendrauti
su ja. Ši anketa padės išsiaiškinti, ar pakanka vien klasės, kad pažintumėt
gamtą; kur ir kaip geriausiai stebėti gyvūnus ir augalus.

1. Pasaulio pažinimo pamokos dažniausiai vyksta:

 klasėje

 mokyklos kieme

2. Kur Tau per Pasaulio pažinimo pamokas labiau patinka mokytis?

 klasėje
Parašyk, kodėl?
____________________________________________________________________________
____________________________________________________________.________________
________

 mokyklos kieme
Parašyk, kodėl?
____________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
________

3. Ką veikiate per Pasaulio pažinimo pamokas mokyklos kieme?

 žaidžiame

 vaikštome

 stebime (augalus, gyvūnus)

 tyrinėjame (augalus, gyvūnus)

4. Su augalais ir gyvūnais susipažįstate iš:

 vadovėlių

 paveikslėlių

 natūralių objektų, atsineštų į klasę

 mokyklos kieme

5.Kaip dažnai per Pasaulio pažinimo pamokas einate į ekskursijas?

 dažnai

 retai

 niekada
Parašykite, kur buvote
____________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
________

6. Ką veikiate per ekskursijas?

 žaidžiame

 valgome

 stebime (augalus, gyvūnus)

 tyrinėjame (augalu, gyvūnus)

Parašykite, ką dar veikiate
____________________________________________________________________________
____________________________________________________________________________
________

Ačiū už atsakymus.
———————–
[pic]

[pic]

[pic]

Leave a Comment