Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta

SANTRAUKA 4ĮVADAS 5Gamtos mokslų dalyko turinį sudaro: 5Taip pat įeina gretutinės (artimos) sritys: 5ĮGYTOS PROFESINĖS KOMPETENCIJOS 81. LITERATŪROS APŽVALGA 91.1 Bendra Pasaulio pažinimo kurso struktūra ir samprata 91.2 Gamtamokslinio ugdymo turinys pradinėje mokykloje 101.3 Gamtamokslinio ugdymo metodai pradinėje mokykloje 111.4 Gamtamokslinio ugdymo mokymo organizavimo formos 14pradinėje mokykloje 141.5 Mokyklos aplinka gamtamokslinio ugdymo procese 162. TYRIMAS 172.1 Tyrimo “Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta 17lyginamuoju aspektu” metodika 172.2 Tyrimo “Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta 18lyginamuoju aspektu” rezultatų aptarimas 182.2.1 Mokytojų anketų rezultatų aptarimas 182.2.2 Mokinių anketų rezultatų aptarimas 232.2.3 Kaimo mokyklos mokytojų ir mokinių 26gautų duomenų lyginamoji analizė 262.2.4 Miesto mokyklos mokytojų ir mokinių 29gautų duomenų lyginamoji analizė 292.2.5 Kaimo ir miesto mokyklų mokytojų ir mokinių 32gautų duomenų lyginamoji analizė 32IŠVADOS 36SUMMARY 37LITERATŪRA 38PRIEDAIANKETA MOKYTOJAMS 40SANTRAUKAŠiame darbe nagrinėjamas gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta.Mokykla privalo rūpintis jaunosios kartos vidinio pasaulio dorovinestruktūra, ugdyti naują santykį su gamta, formuoti ekologinę asmenybėssąžinę, pareigą ir atsakomybę. Gamtamokslinių žinių įsisavinimas labaipriklauso nuo mokytojo pasirinktų mokymo metodų, formų, jų taikymo ir kt. Akivaizdu, kad gamtamokslinis ugdymas – viena aktualiausių bendrojougdymo sričių reformuojamoje Lietuvos mokykloje. Pirmiausia todėl, kad jissavo esme yra integralus. Gamtamokslinio ugdymo srityje įvyko ir vykstaįvairių permainų: kinta ugdymo turinys, vyksta efektyvesnių mokymo formųbei būdų paieška ir pan. Antra vertus, išryškėja naujos kokybės visuomenėsporeikiai. Į daugelį probleminių klausimų bandoma atsakyti Lietuvosbendrojo lavinimo mokyklos Bendrosiose programose (1997), kuriose teigiama,kad “pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas – formuoti bendrąją mokslinęasmens kultūrą, ugdyti jo mokslinį raštingumą” (8, p. 288). 2003 m.Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose teigiama, kadpagrindiniu gamtamokslinio ugdymo tikslu siekiama “sudaryti sąlygasmoksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis” (9, p. 363). Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gamatamokslinio ugdymo būklę sąveikojesu gamta lyginamuoju aspektu. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu. 2. Išanalizuoti dokumentus GU aspektu. 3. Atlikti anketinę apklausą. 4. Atlikti statistinę duomenų analizę. Taikyti metodai: panaudota dokumentų analizė, mokslinės literatūrosanalizė, anketinė apklausa, statistinis rezultatų apdorojimas. Tyrimo objektas – Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos pradiniųklasių 4 mokytojų ir 50 mokinių bei Šilutės pradinės mokyklos 8 mokytojų ir160 mokinių nuomonė apie GU sąveikoje su gamta. Išvada – kaimo ir miesto mokyklos aplinkos turi pakankamai sąlygųpilnaverčiam GU sąveikoje su gamta. Tačiau tyrimo duomenys parodė, kad josnėra pilnai išnaudojamos. Taip pat mokytojų pasirenkami mokymo metodai irmokymo organizavimos formos per Pasaulio pažinimo pamoką ne visadaužtikrina efektyvų GU procesą. Buvo nustatyta, kad kaimo ir miesto mokyklųmokytojai vengia eksperimentuoti bei stebėti natūralius gamtos objektusmokymo proceso metu. Todėl ir jų mokiniai nėra skatinami visapusiškamgamtos pažinimui. Pasaulio pažinimo ugdymui sąveikoje su gamta trūkstaplaningumo, sistemingumo, motyvacijos. ĮVADASDėl daugelio priežasčių vis labiau tolstame nuo gamtos, nepažįstamejos. Nesaugiai jaučiasi visa gyvybė. Jeigu mes norime išvengti kylančiosgrėsmės, turime išmokti suprasti gamtą. Suprasti, pažinti ir mylėti,rūpintis ir globoti. Tai reikia pradėti ugdyti nuo mažumės. Gamta – lyg sudėtingas nėrinys, kuriame viskas tarpusavyję susiję.Savaime suprantama ir žmogus. Daugelis tai gerai supranta. Kad šio nėrinionesuardytume, bandydami ką nors keisti, privalome turėti tam tikrų žinių. Šiandien gamtamokslinės žinios siejamos su technikos ir visuomenėsgyvenimo procesais, ekologijos, sveikatos apsaugos, higienos demografijos,gamtonaudos ir kitomis sritimis. Gamtos mokslų dalyko turinį sudaro:1. Gamtos mokslų metodologija. 2. Žemės mokslas (astronomija, geologija, meteorologija, okeanografija ir kt.). 3. Biologija, chemija, fizika. Taip pat įeina gretutinės (artimos) sritys:1. aplinkosauga; 2. sveika gyvensena; 3. ekologija; 4. aplinkotyra; 5. žemės ūkis ir kt. Gamtos mokslas ir gamtamokslinis ugdymas yra glaudžiai ir specifiškai(lyginant su kitomis mokslų sritimis) susiję. Egzistuoja sąvokos gamtamokslinis ugdymas (GU) problema. Ši sąvokanėra išsamiai ir tinkamai apibrėžta ir tai yra ateities didaktų uždavinys.Kita vertus, kalbant apie pradinę mokyklą ši sąvoka nėra pati tinkamiausia.Todėl dažnai taikomos paprastesnės sąvokos, iš esmės nusakančiosgamtamokslinį ugdymą – pasaulio pažinimas, aš ir pasaulis, gamta ir žmogus,aplinkos pažinimas ir t.t. Gamtamokslinio ugdymo problematika. Ji pastaraisiais metais tapo itinaktuali. 2000 metais daugelyje šalių vyko tarptautinės konferencijos irsimpoziumai, skirti gamtamokslinio ugdymo problemoms. Akcentuojama, kadvisuomenės gamtamokslinis raštingumas (scietific literacy) yra nepakankamasir ši problema taps ypač aktuali XXI amžiuje. Akivaizdu, jog labai svarbusbendrojo lavinimo mokyklos gamtos disciplinų mokytojų parengimas be jųgamtamokslinio raštingumo lygio kėlimas, nes bet kurias švietimo sistemosreformas reikia pradėti nuo kokybiškai naujos pedagogų rengimo pertvarkos.Mokykla negali būti sėkmingai reformuota (ar reformuojama) be tam parengtųpedagogų ir švietimo administratorių. Vykstant švietimo reformai Lietuvoje,per keletą pastarųjų metų išryškėjo ypač grėsminga tendencija – taiatotrūkis tarp bendrojo lavinimo mokyklos ir jai pedagogus rengiančiosaukštosios mokyklos. Įvertinus daugelį parametrų, galima teigti, kad pradinių klasiųmokytojų gamtamokslinis raštingumas iš ties nepatenkinamas (pvz., mokytojaidažnai vengia ekskursijų į gamtą, nes menkai tepažįsta gyvosios gamtosįvairovę, neturi būtinų įgūdžių dirbti su specialiais tyrimų instrumentaisir pan.). Analizuojant pradinės mokyklos gamtos mokslų pradmenų kursodidaktines nuostatas, akivaizdu, kad pradinių klasių mokytojas turi turėtipakankamai biologijos, fizikos, chemijos, technikos ir technologijos,ekologijos ir kt. žinių. Tai svarbu todėl, kad siekiama, jog pradinukai netik įgytų žinių ir įgūdžių, bet stebėdami ir tyrinėdami įžvelgtų įvairiusryšius, tarpusavio priklausomybę ir pan. Nepakanka pradinių klasiųmokytojui žinoti keletą augalų ir gyvūnų rūšių. Jis privalo suvokti, kas išesmės yra augalas, kuo jis skiriasi nuo gyvūno, gyvūnas nuo žmogaus,žemynas nuo Pasaulio, Pasaulis nuo Visatos, Kosmoso, Būties. Kitaip sakant,jog gamtamokslinė kompetencija turėtų būti gerokai aukštesnė, lyginant suvidurinės bendrojo lavinimo mokyklos lygmeniu, t.y. privalo pasiektimetodologinį gamtos ir žmogaus antropologinės filosofijos lygį. Deja,šiandien gamtos ir žmogaus antropologinė filosofija tebėra “tarnaitė”laukianti eilės už mokyklos durų. Akivaizdu, kad gamtamokslinis ugdymas – viena aktualiausių bendrojougdymo sričių reformuojamoje Lietuvos mokykloje. Pirmiausia todėl, kad jissavo esme yra integralus. Gamtamokslinio ugdymo srityje įvyko ir vykstaįvairių permainų: kinta ugdymo turinys (nors vienos koncepcijos stokojama),vyksta efektyvesnių mokymo formų bei būdų paieška ir pan. Antra vertus,išryškėja naujos kokybės visuomenės poreikiai. Į daugelį probleminiųklausimų bandoma atsakyti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosiose

programose (1997), kuriose teigiama, kad pagrindinis gamtamokslinio ugdymotikslas – formuoti bendrąją mokslinę asmens kultūrą, ugdyti jo mokslinįraštingumą (8, p. 288). 2003 m. Bendrosiose programose ir išsilavinimostandartuose teigiama, kad pagrindiniu gamtamokslinio ugdymo tikslusiekiama “sudaryti sąlygas moksleiviams išsiugdyti gamtamokslinioraštingumo pradmenis (9, p. 363). Ne mažiau svarbu, kad jau pradinėjemokykloje moksleiviai įgytų stebėjimo, tyrinėjimo, eksperimentavimo ir …kitųįgūdžių – pažindami tiek gyvąją, tiek negyvąją gamtą. Kaip pažymiR.Makarskaitė, “betyrinėjant pastebima gyvosios gamtos įvairovė, jos ryšiaisu negyvąja gamta, suvokiama, kad kiekvienas aplinkos komponentas yrasvarbus ir atlieka savo vaidmenį. Taip formuojasi aplinkosaugos nuostatos,ugdoma pagarba gyvybei, atsakomybė už gamtos likimą” (10, p.19-20). Šiandien klimatologai įsitikinę, kad pasaulio klimatas pamažu šiltėja.Tai vyksta todėl, kad atmosfera veikia kaip šiltnamis, sulaikydama saulėsspindulius ir šildydama Žemę. Užterštas oras sulaiko daugiau šilumos, irŽemės klimatas palengva šyla. Jeigu nebus sukliudyta oro teršimui, planetosklimatas gali prarasti reikiamą pusiausvyrą. Tada įvyks daugiau gamtoskataklizmų, nuo kurių nukentės vis daugiau žmonijos bei gyvosios gamtos.Taigi suprantama, kad mokykla privalo rūpintis jaunosios kartos vidiniopasaulio dorovine struktūra, ugdyti naują santykį su gamta, formuotiekologinę asmenybės sąžinę, pareigą ir atsakomybę. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gamtamokslinio ugdymo būklę sąveikoje sugamta. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu. 2. Išanalizuoti dokumentus GU aspektu. 3. Atlikti anketinę apklausą. 4. Atlikti statistinę duomenų analizę. Tyrimo objektas – Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos pradiniųklasių mokytojai ir mokiniai. Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais: 1. Mokslinė literatūros analizė, 2. Anketinė apklausa, 3. Statistinis rezultatų apdorojimas. Tyrimui pasirinkti Šilutės rajono Pašyšių pagrindinės mokyklos 4pradinių klasių mokytojai bei jų 50 mokinių ir Šilutės pradinės mokyklos 8mokytojai ir 160 mokinių. ĮGYTOS PROFESINĖS KOMPETENCIJOSĮgytos profesinės kompetencijos rašant baigiamąjį darbą:

1. Gebėti pažinti vaiką, jo poreikius ir juos tenkinti. 2. Gebėti pažinti specifinius vaiko raidos įpatumus ugdymo procese. 3. Gebėti sudaryti vaikams palankias sąlygas perimti bendrąsias žmonijos vertybes ir kultūrinius pagrindus bei ugdyti sociakultūrinę kompetenciją. 4. Išmanyti pradinės mokyklos ugdymo turinį, gebėti jį interpretuoti, koreguoti, modeliuoti bei kūrybiškai taikyti ugdymo procese. 5. Gebėti išmanyti pedagoginės sąveikos principus ir jais remtis pedagoginiame procese. 6. Gebėti konstruktyviai, kryptingai bendrauti ir bendradarbiauti su kitais pedagogais, šeima ir kitomis ugdymo institucijomis. 7. Gebėti puoselėti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą ir veiklą. 8. Suvokti pagrindines Lietuvos, Europos ir pasaulio švietimo bei mokslo tendencijas ir vertybes. 9. Gebėti plėtoti informacinės-komunikacinės kultūros įgūdžius. 10. Tapti gimtosios kalbos žinovu, puoselėtoju ir ugdytoju. 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1 Bendra Pasaulio pažinimo kurso struktūra ir samprataIki mokyklos vaikai jau turi tam tikrų žinių apie gamtą. Labai svarbu,kad tos žinios būtų sistemingai gilinamos ir plečiamos pradinėjė mokykloje,t.y. I-IV klasėse. Gamtamokslinio parengimo kokybė šiuo atveju daugiausiapriklauso nuo mokytojo, jo gamtamokslinės kompetencijos. Nuo 1992 m.pradinėje mokykloje pradėtas dėstyti Pasaulio pažinimo mokomasis dalykas,kurį galima traktuoti kaip gamtamokslinio ugdymo pradinėje mokykloje vienąiš komponentų. Lietuvos pradinėje mokykloje šiuo metu gamtos mokslųpradmenys yra integruoti į pasaulio pažinimo kursą. Šios programosgamtamokslinę dalį sudaro biologijos, fizikos, chemijos, technologijos,ekologijos problemos. Pagrindinis gamtos pažinimo tikslas – ugdyti vaikųgebėjimą suprasti gamtos pasaulį ir bendrauti su juo. Pasaulio pažinimo struktūrą pradinėje mokykloje sudaro: I klasė – „Aš ir pasaulis“ II klasė – „Pasaulis ir aš“ III klasė – „Mūsų pasaulis“ IV klasė – „Vienas pasaulis“ Pasaulio pažinimo ugdymo turinys išdėstytas programoje, kuri sudarytaremiantis svarbiais didaktiniais principais: 1. Humaniškumo (pagarbos žmogui, gamtai ugdymas, sveikos ir saugios aplinkos kūrimas ir t.t.); 2. Demokratiškumo (tiek mokiniui, tiek mokytojui paliekama pasirinkimo teisė ir laisvė mokymo metodikų, turinio ir pan. aspektu); 3. Spiralės (tie patys klausimai nagrinėjami aukštesnėse klasėse, tačiau aukštesniu lygmeniu. Mokomoji medžiaga plečiama ir gilinama); 4. Integracijos (integruota medžiaga išdėstyta integruotai (sujungta į visumą). Stengiamasi integruoti ne tik mokymo turinį, bet ir procesą, mokytojų ir mokinių veiklą). Ne mažiau svarbūs ir daugelyje šalių akcentuojami (taip buvo anksčiauir Lietuvoje) tokie principai: 1. Kraštotyrinis (remiamasi mokinių žiniomis, vaizdiniais, kurie įgyti tyrinėjant gimtosios vietovės, šalies žemės paviršių, iškasenas, oro reiškinius, vandenis, dirvožemį ir t.t.); 2. Sezoniškumo (tiek negyvosios, tiek gyvosios gamtos objektai bei reiškiniai ir jų kitimas stebimi rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų pagrindukiekvienas mokytojas gali sukurti jam prieinamą detalią ir konkrečiąpasaulio pažinimo mokymo programą, atitinkančią mokinių interesus, brandoslygį, kitas asmenybės savybes. 2003 m. Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose teigiama,kad pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas – sudaryti sąlygasmoksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis. Siekiama, kadmoksleiviai pradinėje mkykloje įgytų apibendrintų žinių apie gamtą ir juossupančią aplinką, gebėjimų, kurie padėtų pažinti pasaulį ir išsiugdytųvertybines nuostatas. Bendrojo išsilavinimo standartuose (2003) iš Pasaulio pažinimogamtamokslinio ugdymo 7 uždavinių yra tik du uždaviniai, kai ugdymas vykstasąveikoje su gamta. Šiais dviejais uždaviniais siekiama, kad gamtamokslinisugdymas turėtų padėti moksleiviams (9, p. 364): 1. stebint augalų ir gyvūnų įvairovę, aiškintis jų tarpusavio priklausomybę, auginant augalus ir globojant gyvūnus, gebėti atrasti bendras augalų ir gyvūnų sandaros bei veiklos ypatybes, pastebėti gyvūnų organizmų prisitaikymą prie kintančių aplinkos sąlygų; 2. atpažinti, apibūdinti ir gebėti grupuoti pagrindinius gamtos reiškinius, medžiagų savybes, kraštovaizdžio bruožus. Mokytojas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą,pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasauliovientisumą. Jei tik įmanoma, atliekami nesudėtingi eksperimentai, bandymai;sodinama ir auginama; tirpinama, maišoma, garinama; sveriama ir matuojama.Mokiniai mokomi ir mokosi nuoseklaus tyrimo metodo: stebėjimas – ana…lizė –hipotezė – jos tikrinimas – išvados. 1.2 Gamtamokslinio ugdymo turinys pradinėje mokyklojeUgdymo turinį nusako mokymo programos. Jos gali būti įvairių lygmenųir atlikti skirtingas funkcijas. Bendruosius gamtamokslinio ugdymo turiniokomponentus nusako Bendrosios programos, kuriose nurodoma, joggamtamokslinių dalykų turinį sudaro tokie pagrindiniai dėmenys (8, p.368-369):

I. Gamtos tyrimai: 1. Mokslinio tyrimo metodai. 2. Mokslinė mąstysena ir kūribiškumas. 3. Gamtos mokslai ir visuomenė. II. Gyvoji gamta (biologija): 1. Organizmas. 2. Organizmas ir aplinka. Biosfera ir žmogus. 3. Gyvybės tęstinumas ir įvairovė.

4. Žmogus. III. Medžiagos ir jų kitimai (chemija): 1. Medžiagos sandara ir sudėtis. 2. Medžiagų savybių priklausomybė nuo jų sudėties ir sandaros. 3. Cheminiai virsmai. 4. Svarbiausios gamtinės bei buityje ir technologijose naudojamos medžiagos. IV. Fizikiniai reiškiniai (fizika): 1. Fizika kaip gamtos mokslas. 2. Medžiaga ir jos sandara. 3. Judėjimas ir jėgos. 4. Energija ir fizikiniai procesai. 5. Fizikinės transformacijos. 6. Žemė ir visata. Pirmasis gamtos tyrinėjimų komponentas yra integruojamas į kitus tris. Lietuvos pradinės mokyklos “Pasaulio pažinimo” kurso vadovėliuosegamtamokslinių temų pateikta nevienodai. Sąlygiškai kaip gamtamokslinestemas galima vertinti: I klasės vadovėlyje 39 (iš 72), II klasės vadovėlyje72 (iš 109), III klasės vadovėlyje 55 (iš 104), IV klasės vadovėlyje 77 (iš136). 1.3 Gamtamokslinio ugdymo metodai pradinėje mokyklojeSvarbus GU komponentas – tinkami metodai. Pasaulio pažinimo mokymometodai yra pakankamai įvairūs, egzistuoja nemažai jų klasifikacijų.Vieningos, visuotinai pripažintos metodų klasifikacijos nėra.Gamtamokslinio ugdymo metodai dažnai skirstomi į žodinius, vaizdinius irpraktinius. Taip pat galima skirti bendruosius ir specifinius “Pasauliopažinimo” mokymo metodus. Bendrieji “Pasaulio pažinimo” mokymo metodai: 1. Pasakojimas; 2. Aiškinimas; 3. Pokalbis; 4. Spausdintų šaltinių naudojimas; 5. Demonstravimas; 6. Techninių mokymo priemonių demonstravimas-stebėjimas; 7. Didaktiniai žaidimai; 8. Ekomisterijos. Bendruosius mokymo metodus dažniausiai naudojame klasėje, ospecifinius mokymo metodus – gamtoje (mokyklos aplinkoje, už jos ribų irpan.). Specifiniai Pasaulio pažinimo mokymo metodai: 1. Stebėjimas (trumpalaikiai, ilgalaikiai, sezoniniai gamtos reiškinių stebėjimai; stebėjimo duomenų fiksavimas; naudojimasis paprasčiausiais prietaisais ir t.t.). 2. Bandymai (daiktų ir reiškinių tyrimas; tyrimo sąlygų, veiksnių stebėjimas; gautų rezultatų analizavimas ir aiškinimas; mokėjimų ir įgūdžių formavimas ir t.t.). 3. Praktikos darbai (modeliavimas; grafiniai darbai; darbas su prietaisais; darbas su planu, žemėlapiu, gaubliu ir pan.). 4. Eksperimentai. Nemaža gamtos pažinimo žinių mokiniai turi įgyti patys stebėdaminegyvosios ir gyvosios gamtos reiškinius bei jų kitimą gamtoje. Stebėjimas– toks gamtos pažinimo mokymo metodas, kai mokytojo tiesiogiai irnetiesiogiai vadovaujami mokiniai įsisavina žinias, mokėjimus ir įgūdžius,betarpiškai stebėdami, tyrinėdami negyvąją ir gyvąją gamtą. Gamtos ir jos reiškinių stebėjimus mokiniai privalo atliktisistemingai per visus metus. Kadangi tai tęsiasi ilgą laiką, jie vadinamiilgalaikiais gamtos stebėjimais. Tinkamai organizuoti ilgalaikiai gamtos stebėjimai sudaro galimybępradinių klasių mokiniams sukaupti elementarių teorinių žinių apie gamtosdaiktus ir reiškinius, jų kitimą įvairiais matų laikais, susiformuoti jųteisingus vaizdinius, sąvokas. Be to, stebėjimo metu ugdomas mokiniųpastabumas, dėmesys, mąstymas, vaizduotė, smalsumas ir kiti pažintiniaigebėjimai. Stebėdami gamtos ir jos reiškinių sezoninį kitimą, mokiniai išmokstastebėjimo duomenis fiksuoti individualiuose bei klasės gamtos ir darbokalendoriuose, naudotis termometru, vėjarodžiu, sniegmačiu bei kitaisprietaisais. Kad gauti faktai taptų mokinių žiniomis, reikia juosanalizuoti, sisteminti, apibendrinti, įtvirtinti. Svarbiausia, kadmokytojas tinkamai organizuotų gamtos ir jos reiškinių stebėjimus. Žinoma,tam jis turi pats pasirengti. Bandymai – tai toks gamtos pažinimo mokymo metodas, kai mokytojotiesiogiai ar netiesiogiai vadovaujami mokiniai tiria kokį nors daiktą arreiškinį, pasinaudodami specialiai sudarytomis sąlygomis ir atitinkamai jįpaveikdami. Bandymas skiriasi nuo stebėjimo. Stebėdami mokiniai mato daiktus irreiškinius tokius, kokie jie yra, o atlikę bandymą, mokiniai mato ne tiktiriamą daiktą, bet ir jo pakitimus, savybes. Taigi bandymo metu galimasukelti reikalingus reiškinius. Atlikdami bandymus, mokiniai mokosisuprasti reiškinius, vykstančius gamtoje. Bandymai vertingi ne tik dėl to, kad padeda mokiniams įgyti konkrečiųir teisingų žinių, bet ir todėl, kad sudaro galimybę ugdyti jų pastabumą,mąstymą. Jie skatina mokinių aktyvumą, domėjimąsi, ugdo savarankiškumą,formuoja naudojimosi bandymų reikmenimis mokėjimus ir įgūdžius. Bandymus per Pasaulio pažinimo pamokas mokiniai gali atliktifrontaliai ir individualiai. Atliekant bandymus frontaliai, visi klasėsmokiniai…, mokytojo vadovaujami, atlieka vienodus veiksmus. Mokytojas taippat užduoda klausimus, kurie padeda mokiniams daryti apibendrinimus,išvadas. Jeigu bandymus turi atlikti vienas, du ar daugiau mokinių,mokytojas pateikia jiems instrukciją raštu. Baigus bandymą, tikrinami gautirezultatai. Mokiniai pasako padarytas išvadas. Po to visų atliktas darbasapibendrinamas, akcentuojama, kas jame buvo svarbiausia, įvertinami atskirųmokinių darbai. Būtinai pagiriami tie, kurie rūpestingai ir gerai atlikobandymą, nes tai ugdo mokinių savarankiškumą ir aktyvumą. Praktikos darbų metodas – tai tokia mokymo organizavimo forma, kaigamtos pažinimo žinias, mokėjimus ir įgūdžius mokiniai įsisavinasavarankiškai, atlikdami praktinius darbus su augalais ir gyvūnais. Gamtospažinimo žinios plečiamos ir gilinamos per praktikos darbus, kuriuosmokiniai atlieka gyvosios gamtos kampelyje. Praktikos darbų metodas padeda mokiniams įsisavinti praktinio pobūdžiogamtos žinias, kurios glaudžiai susijusios su mokėjimais ir įgūdžiais.Labiausiai paplitę praktikos darbų metodai yra: modeliavimas, grafiniaidarbai, darbai su prietaisais ir darbinio pobūdžio praktikos darbai. Darbinio pobūdžio praktikos darbų metu mokiniai gamina gamtos pažinimomokymui reikalingas vaizdines priemones, dirba gyvosios gamtos kampelyje,mokomajame bandymų sklype, atlieka visuomenei naudingą darbą. Eksperimentas padeda atrasti, išsiaiškinti. Pavyzdžiui, įvairiųaplinkos sąlygų poveikį gamtos objektams, gamtos reiškinių priežastis, gyvųorganizmų poreikius ir pan. Eksperimentas skiriasi nuo paprasto gamtosstebėjimo, nes jam atlikti reikia prietaisų, medžiagų bei įvairių sąlygų.Paskatinti imtis eksperimento gali vadovėlio klausimai, mokinių asmeninėpatirtis, išvykos į gamtą, ankstesnių eksperimentų neaiškumai. Ruošdamiesi atlikti eksperimentą, mokiniai turi gerai suprasti, ką juonori išsiaiškinti. Jie patys, kiek įmanoma ir kiek leidžia saugumotaisyklės, turėtų surinkti reikalingas priemones ir medžiagas, suplanuotidarbo eigą. Eksperimento planavimas yra ne mažiau svarbus už patįeksperimentą, nes nuo gerai apgalvoto pasiruošimo ir metodų parinkimo labaipriklausys rezultatai. Vienu metu patartina tyrinėti tik vieną veiksnį. Visos kitos sąlygosturėtų būti kiek įmanoma vienodos. Pagal galimybes ir sąlygas mokiniaieksperimentus gali atlikti grupelėmis ar po vieną. Svarbiausia, kad jieaptartų rezultatus tarpusavyje. Galutinis eksperimento etapas yra rezultatųregistravimas ir pateikimas. Mokytojas turėtų skatinti mokiniusapibendrinti rezultatus ir pavaizduoti juos piešiniais, grafikais,diagramomis. “Taigi gamtotyra, atradimo džiaugsmas, bendravimas irbendradarbiavimas tyrinėjant aplinką, gamtos mokslų patirties susiliejimassu kasdieniniu gyvenimu – tai pagrindiniai gamtos mokslų elementaipradinėse klasėse” (10, p. 14). Konferencijų “Gamtotyra bendrojo lavinimo mokyklos I-VI klasėse” (2002ir 2003) metu pristatytuose 53 pranešimuose/tyrimuose vyrauja lengviausiaipasiekiami stebėjimo objektai – naminiai gyvūnai ir kambariniai augalai,medžiai ir paukščiai (didžioji dalis – prie lesyklėlių). Nors du trečdaliusvisų pristatytų tyrimų sudaro gamtinės aplinkos objektų bei reiškinių
stebėjimai, vieną trečdalį sudaro apklausos, tačiau socialinis tyrimųaspektas dažnai pagrįstas ekologinių, etinių problemų, iškylančių susidūrusgamtinei ir socialiniai aplinkai, analize (4, p. 354-357)…. 1.4 Gamtamokslinio ugdymo mokymo organizavimo formos pradinėje mokyklojePradinėje mokykloje gali būti taikomos tokios pagrindinėsgamtamokslinio ugdymo mokymo organizavimo formos: ▪ pamoka; ▪ mokomoji/pažintinė ekskursija (kraštotyrinė, etnografinė, biologinė ir kt.); ▪ namų darbai; ▪ praktikos darbai; ▪ lauko tyrimų praktika; ▪ papildomasis/gretutinis ugdymas (būreliai, rateliai, sekcijos, klubai ir pan.); ▪ projektai; ▪ interesų centrai it t.t.; ▪ konsultacijos. Sėkmingam gamtamoksliniam ugdymui realizuoti pasirenkamostinkamiausios formos. Kad mokiniai dirbtų per visą pamoką, turi būti skatinamas jų dėmesys.Mokinių aktyvumą ir savarankiškumą Pasaulio pažinimo pamokoje skatina: ▪ įdomi naujos medžiagos pateikimo pradžia; ▪ pagrindinių žinių, mokėjimų ir įgūdžių akcentavimas; ▪ mokinių aktyvumo ir savarankiškumo skatinimas; ▪ rėmimasis mokinių gyvenimo patirtimi; ▪ mokiniams pateikiami klausimai; ▪ populiarioji mokslinė ir grožinė literatūra; ▪ vaizdinės priemonės; ▪ gera emocinė nuotaika. Mokomoji ekskursija – vaizdi gamtos pažinimo mokymo organizavimoforma, organizuojama už klasės arba mokyklos ribų ir sudaranti galimybętyrinėjamus objektus bei reiškinius suvokti natūraliomis arba specialiaisudarytomis sąlygomis. Per ekskursiją, kaip ir per pamoką, mokytojas kryptingai vadovaujamokinių pažintinei veiklai, panaudodamas įvairius mokymo metodus ir būdus.Daugiausia vietos čia skiriama gamtos daiktų betarpiškam stebėjimui irlyginimui, mokinių praktiniams darbams. Ekskursijos sudaro galimybęmokiniams ne tik sukaupti gyvų konkrečių vaizdinių ir sąvokų, bet irpratina nustatyti tyrinėjamų daiktų bei reiškinių tarpusavio ryšius. Pagal trukmę ekskursijos skirstomos į trumpalaikes ir ilgalaikes.Trumpalaikių ekskursijų metu, tyrinėdami gamtos objektus ar reiškiniusmokyklos kieme ar jos apylinkėse, mokiniai sukaupia konkrečių žiniųpamokoms. Joms skiriama 40-50 min. Ilgalaikės ekskursijos paprastai trunkailgiau kaip 2 valandas ir organizuojamos mokslo metams pasibaigus. Pasiruošimo ekskursijai metodika priklauso nuo ekskursijos tipo,temos, pagrindinio didaktinio tikslo, mokinių amžiaus ir žinių lygio.Tačiau visoms ekskursijoms būdingi trys pagrindiniai etapai: 1)pasiruošimas, 2) ekskursijos eiga ir 3) rezultatų apibendrinimas. Moksleiviams ypač vertinga yra tiriamoji veikla. Anot prof. E.Šapokienės, tiriamasi darbas – “toks mokymo proceso organizavimas, kaimokiniai susipažįsta su pagrindiniais tyrimo metodais, išmoksta jiemslengvai suprantamų tyrimo metodikos elementų, įgyja mokėjimų ir įgūdžiųsavarankiškai tyrinėti gamtos ir visuomenės gyvenimo reiškinius” (6, p.43). Bendrosiose programose (2003) nurodomos tokios svarbiausios pažinimoproceso organizavomo kryptys (9, p. 367): “dažnai mokomasi ne tik klasėje,bet ir artimoje aplinkoje. Jeigu įmanoma, pamokos vedamos gamtoje,muziejuje, jaunųjų gamtininkų centre, ūkininko sodyboje, pas amatininkus irpan.; mokomasi ne tik iš vadovėlių, bet ir atliekant paprastus stebėjimusir bandymus (sodinama ir auginama, tirpinama, maišoma ir garinama, sveriamair matuojama), ieškoma atsakymų į klausimus. “V. Lamanausko ir R. Makarskaitės (2001) tyrimai pademonstravo tai,kad gamtamokslinio ugdymo proceso organizavimas – aktuali problema pradiniųklasių mokytojams. Be kitų dalykų, respondentai akcentavo užklasiniųrenginių, galimybių pasidalyti darbo patirtimi su kolegomis trūkumą” (4, p.354-355). 1.5 Mokyklos aplinka gamtamokslinio ugdymo proceseAugalus ir gyvūnus mokiniai gali stebėti mokyklos kieme, apylinkėse(medžiai, krūmai, žoliniai augalai, paukščiai, žvėrys, žvėreliai bei kt.),mokomajame bandymų sklype (gėlės, daržovės, piktžolės, vaistingiejiaugalai, prieskoniniai-vaistiniai augalai, javai, pašariniai augalai,techninės kultūros, vaismedžiai, vaiskrūmai; gyvūnai: vabzdžiai,varliagyviai, ropliai, paukščiai bei kt.). Apgalvotai sutvarkyta mokyklos teritorija turi didelę reikšmę ne tikpasaulio pažinimo mokymui, bet ir mokinių ekologiniam ir estetiniamugdymui. Apie 40 proc. mokyklos teritorijos turėtų būti apželdinta. Jojeesantys želdiniai turi tapti savotiškų žinių apie supantį pasaulįinformacijos šaltiniu, bandymų ir stebėjimų vieta. “Augalai ir gyvūnai gamtoje – tai pačios geriausios vaizdinėspriemonės. Jos leidžia supažindinti mokinius su augalo bei gyvūno dydžiu,forma, spalva, vystimusi, parodo gyvūnų elgesį, judesius, gyvenimo būdą beikt. Tokias vaizdines priemones mokiniai suvokia ne tik klausa, bet irkitais jutimo organais: regėjimu, lytėjimu, uosle. Be to, matydaminatūralius augalus, gyvūnus, mokiniai susidaro jų teisingus vaizdinius,sąvokas” (5, p.180). Mokomasis bandymų sklypas – žemės plotas, skirtas pastoviamnaudojimui, kuriame mokiniai per gamtos pamokas įgytas žinias taikopraktikoje, mokosi dirbti kai kuriuos žemės ūkio darbus. Jis turi būti artimokyklos. Įvairiose rekomendacijose siūloma mokomajame bandymų sklypeįrengti daržininkystės, laukininkystės, sodininkystės, vaisių bei uogų irįvairių miško augalų medelyną, gėlių ir dekoratyvinių augalų, augalųkolekcinį, pridengtos žemės sklypus, o taip pat įrengti meteorologinęaikštelę bei vietą pamokoms vesti. Mokyklos teritorijoje turėtų būti ne tik mokomasis bandymų sklypas,bet ir geografinė aikštelė. Geografinėje aikštelėje įrengiami šieprietaisai: vėjarodis, horizonto krypčių rodyklė, gnomonas, sniegmatis,smėlio dėžės ir kompasiniai augalai. Tinkamai organizuota materialinė mokymo bazė padeda pradinių klasiųmokiniams įgyti sąmoningų, sistemingų ir tvirtų gamtos pažinimo žinių,mokėjimų ir įgūdžių, formuoja jų mokslinės pasaulėžiūros pradmenis,skiepija jiems gamtos apsaugos ir kultūringo elgesio gamtoje įpročius,ekologiškai auklėja. 2.1 Tyrimo “Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta lyginamuoju aspektu” metodikaTyrimo subjektai. Tyrimui pasirinkti Šilutė rajono Pašyšių pagrindinėsmokyklos keturi mokytojai dirbantys su I-IV klasėmis bei 50 pradinių klasiųmokinių ir Šilutės pradinės mokyklos aštuoni mokytojai ir 160 mokinių.Tirtas GU sąveikoje su gamta. Pateiktos dvi anketos (vienos skirtos mokytojams, kitos –moksleiviams). Anketos sudarytos remiantis teorinėje dalyje nagrinėtamedžiaga. Šių anketų tikslas – išsiaiškinti, kokios mokymo organizavimoformos ir metodai yra naudojami GU, kaip išnaudojama mokyklos aplinka GUsąveikoje su gamta. Duomenų rinkimo metodai. Duomenys gauti anketos būdu. Vienos anketosbuvo skirtos mokytojams, o kitos – moksleiviams. Atlikta gautų rezultatųanalizė. Tyrimo procedūros. Anketos buvo pildomos mokykloje. Paaiškinus anketųturinį ir jų panaudojimo tikslingumą, mokytojos stengėsi atsakingaiužpildyti jas. Mokiniai noriai ir su susidomėjimu užpildė anketas. Anketos sukurtos pačio tyrėjo. Anketų surinkti duomenys buvoanalizuojami pagal tam numatytą sistemą. Jos buvo suskirstytos į tam tikrasklausimų grupes (žiūr. 1 priedą). Atlikta mokytojų ir mokinių atsakymųlyginamoji analizė. Tokiu būdu gaunama tikslesnė informacija apie GUprocesą. Taip pat atlikta kaimo ir miesto mokyklų tyrimo rezultatai. lyginamuoju aspektu” rezultatų aptarimas 2.2.1 Mokytojų anketų rezultatų aptarimas1-as klausimas. Kokias sąlygas turite GU mokyklos aplinkoje “pamokailauke”?

1 lentelė Kaimo ir miesto mokyklų teritorijos|Eilės|Kaimo mokyklos teritorija |Miesto mokyklos teritorija ||nr. | | ||1. |Šyšos upė |Šyšos upė (pavasario potvynis) |

|2. |Ąžuolų skveras |Upės pylimas ||3. |Šaltinio fontanas (neužšąlantis |Daugybė augmenijos ir žalumos || |žiemą) | ||4. |Daugybė augmenijos ir žalumos |Pievelė ||5. |Įvairūs paukščiai ir gyvūnai |Miškas ||6. |Sena bažnyčia su savo paminklais |Urbanistiniai paminklai |

Kaimo ir miesto teritorijose yra Šyšos upė, daug augmenijos iržalumos, senų pastatų (žiūr. 1 lentelę). Kaimo mokylos teritorijoje daugiauyra paukščių ir gyvūnų, o miesto mokyklos teritorijoje netoli yra miškas.

Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų teritorijos GU yra pakankamai geros.

2-as klausimas. Ar naudojatės GU mokyklos aplinka?

Visi kaimo mokyklos mokytojai atsakė, kad GU retai naudoja mokyklosaplinką. Jie motyvuoja tuo, kad “moksleiviai yra per maži, arba tam yranetinkamos oro sąlygos; be to vaikai ir taip turi GU patirties, nes gyvenakaime”. Miesto mokyklos mokytojai teigia, kad GU dažnai naudojasi mokyklosaplinka, nes “išvykimas į gamtą yra tikslingas: mokiniai matydami,dalyvaudami greičiau ir geriau įsisavina mokomąją medžiagą”. Išvada. Kaimo mokyklos mokytojai retai naudojasi mokyklos aplinka GUprocese, o miesto mokyklos mokytojai – dažnai.

3-ias klausimas. Kokiu tikslu naudojate mokyklos aplinką?

2 lentelė Mokyklos aplinkos panaudojimas GU|Eilės|Mokyklos |Kaimo m-klos|Kaimo m-klos|Miesto |Miesto ||nr. |aplinkos |mokytojų |mokytojų |m-klos |m-klos || |panaudojimas GU|skaičius |skaičius (%)|mokytojų |mokytojų || | |(vnt.) | |skaičius |skaičius (%)|| | | | |(vnt.) | ||1. |Žaidimams |1 |25 |6 |75 ||2. |Pasivaikščiojim|1 |25 |4 |50 || |ams | | | | ||3. |Stebėjimams |4 |100 |8 |100 ||4. |Tyrimams |4 |100 |8 |100 |

Kaimo mokyklos mokytojai per Pasaulio pažinimo pamokas mokyklosaplinką naudoja gyvosios gamtos stebėjimams ir tyrimams, o miesto mokyklosmokytojai – dažniausiai stebėjimams ir tyrimams, šiek tiek rečiaupasivaikščiojimams (žiūr. 2 lentelę). Išvada. Mokytojai, dirbantys kaimo mokykloje, per Pasaulio pažinimopamokas mokyklos aplinką daugiausiai naudoja gyvosios gamtos stebėjimamsbei tyrinėjimams, o miesto mokykloje dirbantys mokytojai – stebėjimams,tyrinėjimams ir žaidimams.

4-as klausimas. Kokias vaizdines priemones naudojate supažindinantmokinius su gyvosios gamtos objektais?

3 lentelė Mokytojų naudojamos priemonės supažindinant su gyvosiosgamtos objektais|Eilės|Naudojamos |Kaimo m-klos|Kaimo m-klos|Miesto |Miesto ||nr. |priemonės |mokytojų |mokytojų |m-klos |m-klos || | |skaičius |skaičius (%)|mokytojų |mokytojų || | |(vnt.) | |skaičius |skaičius (%)|| | | | |(vnt.) | ||1. |Vadovėliai |4 |100 |4 |50 ||2. |Plakatai, |4 |100 |4 |50 || |iliustracijos | | | | ||3. |Natū…ralūs |2 |50 |8 |100 || |objektai | | | | || |klasėje | | | | ||4. |Natūralūs |1 |25 |7 |87,5 || |objektai | | | | || |mokyklos kieme | | | | |

Kaimo mokyklos mokytojai, supažindindami mokinius su gyvosios gamtosobjektais (augalais ir gyvūnais), daugiausiai naudoja vadovėlį ir kitasvaizdines priemones, kurias turi klasėje, mažai naudojasi mokyklos kiemu arkitomis priemonėmis (žiūr. 3 lentelę). Miesto mokyklos mokytojai,supažindindami mokinius su gyvosios gamtos objektais dažniausiai naudojanatūralius objektus klasėje ar mokyklos kieme, rečiau – vadovėlius,plakatus, iliustracijas. Išvada. Kaimo mokyklos mokytojai, supažindinant su gyvosios gamtosobjektais, daugiausiai naudoja vadovėlius, iliustracijas, plakatus, omiesto mokyklos mokytojai – natūralius objektus klasėje ir mokyklos kieme.

5-as klausimas. Kokius mokymo metodus dažniausiai naudojate Pasauliopažinimo pamokose? 4 lentelė Mokytojų naudojami mokymo metodai Pasaulio pažinimopamokose|Eilės|Mokymo metodai|Kaimo m-klos|Kaimo m-klos|Miesto m-klos|Miesto ||nr. | |mokytojų |mokytojų |mokytojų |m-klos || | |skaičius |skaičius (%)|skaičius |mokytojų || | |(vnt.) | |(vnt.) |skaičius (%)||1. |Pasakojimas |4 |100 |8 |100 ||2. |Aiškinimas |4 |100 |8 |100 ||3. |Pokalbis |4 |100 |8 |100 ||4. |Spausdintų |4 |100 |8 |100 || |šaltinių | | | | || |naudojimas | | | | ||5. |Demonstravimas|4 |100 |8 |100 ||6. |Didaktiniai |2 |50 |8 |100 || |žaidimai | | | | ||7. |Stebėjimas |2 |50 |8 |100 ||8. |Bandymas |2 |50 |6 |75 ||9. |Eksperimentas |- |- |5 |62,5 ||10. |Tyrimas |1 |25 |5 |62,5 |

Pusė kaimo mokyklos mokytojų paminėjo, kad per Pasaulio pažinimopamokas naudoja ir specifinius mokymo metodus: stebėjimus, bandymus (žiūr.4 lentelę). Tyrimo metodą naudoja tik viena mokytoja. Nė viena iš mokytojųneužsiminė apie eksperimento metodą. Miesto mokyklos mokytojai irgidažniausiai naudoja bendruosius mokymo metodus, rečiau – specifinius mokymometodus. Išvada. Kaimo mokyklos mokytojai Pasaulio pažinimo pamokose dažniaunaudoja bendruosius mokymo metodus, rečiau specifinius mokymo metodus, omiesto mokyklos mokytojai – be bendrųjų mokymo metodų taip pat naudija irspecifinius.

6-as klausimas. Kokias mokymo organizavimo formas naudojate Pasauliopažinimo pamokose? 5 lentelė Naudojamos mokymo organizavimo formos Pasaulio pažinimopamokose|Eilės|Mokymo |Kaimo m-klos|Kaimo m-klos|Miesto |Miesto ||nr. |organizavimo |mokytojų |mokytojų |m-klos |m-klos || |formos |skaičius |skaičius |mokytojų |mokytojų || | |(vnt.) |(%) |skaičius |skaičius || | | | |(vnt.) |(%) ||1. |Pamoka |4 |100 |8 |100 ||2. |Papildomasis |1 |25 |1 |12,5 || |ugdyma…s | | | | ||3. |Projektai |2 |50 |4 |50 ||4. |Ekskursija |3 |75 |5 |62,5 |

Tyrimai parodė, kad mokytojams sunkiausiai buvo įvardinti, kokiasmokymo organizavimo formas naudoja Pasaulio pažinimo pamokose (žiūr. 5lentelę). Išvada. Mokytojai daugiausiai naudoja pamokas, ekskursijas irprojektus, kaip mokymo organizavimo formas, Pasaulio pažinimo pamokose.

7-as klausimas. Kaip dažnai vykstate į ekskursijas per Pasauliopažinimo pamokas? Išvardinkite, kur buvote.

1 pav. Vietos, į kurias pasirenkamos ekskursijos

Visi mokytojai teigia, kad per Pasaulio pažinimo pamokas į ekskursijasvykstama retai (žiūr. 1 pav.). Dažniausiai ekskursijos yra organizuojamospo kaimo ar miesto apylinkes. Kaimo mokyklos mokytojai ekskursijasorganizuoja ir į mišką, o į didmiesčius – retai. Miesto mokyklos mokytojaidar pasirenka įvairias žemaitijos vietoves ( Ventės ragas, Palanga,Kretingos žiemos sodas, Švėkšnos parkas, Juknaičių piliakalnis ir kt.). Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų mokytojai retai organizuojaekskursijas per Pasaulio pažinimo pamokas.

8-as klausimas. Kokiu tikslu dažniausiai vykstate į ekskursijas?

6 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas|Eilės|Ekskursijos |Kaimo m-klos|Kaimo m-klos |Miesto m-klos|Miesto ||nr. |tikslas |mokytojų |mokytojų |mokytojų |m-klos || | |skaičius |skaičius (%) |skaičius |mokytojų || | |(vnt.) | |(vnt.) |skaičius (%)||1. |Žaisti |- |- |- |- ||2. |Pasivaikščiot|- |- |4 |50 || |i | | | | ||3. |Stebėti |4 |100 |8 |100 ||4. |Tyrinėti |4 |100 |8 |100 |

Tyrimo rezultatai parodė, kad kaimo ir miesto mokyklų mokytojai priešišvykdami į ekskursiją visada mokiniams pateikia tikslus, ką reikės josmetu stebėti ar tyrinėti (žiūr. 6 lentelę). Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų mokytojai dažniausiai organizuojaekskursijas, kad mokiniai jų metu galėtų stebėti bei tyrinėti augalus irgyvūnus. 2.2.2 Mokinių anketų rezultatų aptarimas1-as klausimas. Kur dažniausiai vyksta Pasaulio pažinimo pamokos?

1 pav. Pasaulio pažinimo pamokos vyksta

Dauguma mokinių teigia, kad Pasaulio pažinimo pamokos dažniausiaivyksta klasėje(žiūr. 1 pav.). Mažiau nei pusė kaimo mokyklos mokiniųteigia, kad jos vyksta mokyklos kieme, o miesto mokyklos mokinių daugiaunei pusė, kad Pasaulio pažinimo pamokos vyksta mokyklos kieme. Išvada. Dažniausiai Pasaulio pažinimo pamokos vyksta klasėje.

2-as klausimas. Kur Tau labiau patinka mokytis per Pasaulio pažinimopamokas? Kodėl? 1 lentelė Mokiniams patinkančios vietos mokytis per Pasaulio pažinimopamokas|Eilės|Labiausiai | | | | ||nr. |patinkanti |Kaimo m-klos|Kaimo m-klos|Miesto |Miesto || |vieta mokytis |mokinių |mokinių |m-klos |m-klos || |per Pasaulio |skaičius |skaičius |mokinių |mokinių || |pažinimo pamoką|(vnt.) |(%) |skaičius |skaičius || | | | |(vnt.) |(%) ||1. |Klasėje |34 |68 |100 |62,5 ||2. |Mokyklos kieme |16 |32 |60 |37,5 |

Labiausiai mokiniams per Pasaulio pažinimo pamokas patinka mokytisklasėje (žiūr. 1 lentelę), nes “ čia geriau galimaa susikaupti, daugiaugalima išmokti iš vadovėlio negu lauke, taip pat čia patogiau skaitytiknygas, rašyti, žaisti; mokytoja daugiau visko papasakoja; skaito pasakas”.

Likusieji mokiniai, kuriems patinka per Pasaulio pažinimo pamokas būtilauke, teigia, kad “mokyklos kieme galima tyrinėti gamtą, ją stebėti,grožėtis, mėgautis grynu oru, stebėti gyvūnus bei žaisti”. Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų mokiniams per Pasaulio pažinimopamokas labiau patinka mokytis klasėje negu mokyklos kieme. 3-ias klausimas. Ką veikiate mokyklos kieme per Pasaulio pažinimopamokas?

2 lentelė Mokyklos aplinkos panaudojimas GU|Eilės|Mokyklos |Kaimo m-klos|Kaimo m-klos|Miesto |Miesto ||nr. |aplinkos |mokinių |mokinių |m-klos |m-klos || |panaudojimas GU |skaičius |skaičius (%)|mokinių |mokinių || | |(vnt.) | |skaičius |skaičius (%)|| | | | |(vnt.) | ||1. |Žaidžiate |45 |91 |104 |65 ||2. |Einate |45 |91 |140 |87,5 || |pasivaikščioti | | | | ||3. |Stebite |38 |76 |132 |82,5 ||4. |Tyrinėjate |35 |70 |76 |47,5 |

Per Pasaulio pažinimo pamokas kaimo mokyklos mokiniai dažniausiaivaikščioja, žaidžia; rečiau stebi bei tyrinėja augalus ir gyvūnus (žiūr. 2lentelę). Miesto mokyklos mokiniai – dažniausiai stebi, einapasivaikščioti, rečiau žaidžia ar tyrinėja. Išvada. Mokiniai mokyklos aplinkoje per Pasaulio pažinimo pamokasdaugiausiai praleidžia pasivaikščiojimams, mažiau – žaidimams irstebėjimams, o dar mažiau – tyrinėjimams.

4-as klausimas. Iš kokių vaizdinių priemonių susipažįstate su augalaisir gyvūnais? 3 lentelė Mokinių naudojamos priemonės susipažįstant su gyvąjagamta|Eilės|Naudojamos |Kaimo m-klos|Kaimo m-klos|Miesto |Miesto ||nr. |priemonės |mokinių |mokinių |m-klos |m-klos || | |skaičius |skaičius (%)|mokinių |mokinių || | |(vnt.) | |skaičius |skaičius (%)|| | | | |(vnt.) | ||1. |Vadovėliai |50 |100 |160 |100 ||2. |Plakatai, |38 |76 |128 … |80 || |iliustracijos | | | | ||3. |Natūralūs |17 |34 |57 |36,25 || |objektai | | | | || |klasėje | | | | ||4. |Natūralūs |19 |38 |54 |33,75 || |objektai | | | | || |mokyklos kieme | | | | |

Mokiniai per Pasaulio pažinimo pamokas su augalais ir gyvūnaisdažniausiai susipažįsta iš vadovėlių, paveikslėlių ir rečiau – iš natūraliųobjektų, atsineštų į klasę bei iš natūralių objektų mokyklos kieme (žiūr. 2lentelę). Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų mokiniai su gyvąja gamta daugiausiaisusipažįsta iš vadovėlio, retai – iš natūralių objektų. 5-as klausimas. Kaip dažnai einate į ekskursijas per Pasaulio pažinimopamokas? Kur buvote? 2 pav. Vietos, į kurias pasirenkamosekskursijos Visi kaimo mokyklos mokiniai teigia, kad per Pasaulio pažinimopamokas į ekskursijas vyksta retai, o miesto mokyklos mokiniai – dažnai.Dažniausiai ekskursijos yra organizuojamos po mokyklos teritoriją (žiūr. 2pav.). Toliau nuo mokyklos išvykstama į mišką, retai – į kitus miestus. Išvada. Kaimo mokyklos mokiniai per Pasaulio pažinimo pamokas retaivyksta į ekskursijas, o miesto mokyklos mokiniai – dažanai. Dažniausiaivykstama į ekskursijas po mokyklos teritoriją.

6-as klausimas. Ką veikiate per ekskursijas? 4 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas|Eilės|Ekskursijos |Kaimo m-klos |Kaimo m-klos |Miesto m-klos|Miesto ||nr. |tikslas |mokinių |mokinių |mokinių |m-klos || | |skaičius |skaičius (%) |skaičius |mokinių || | |(vnt.) | |(vnt.) |skaičius (%)||1. |Žaisti |39 |78 |150 |93,75 ||2. |Pasivaikščio|42 |84 |147 |91,9 || |ti | | | | ||3. |Stebėti |20 |40 |92 |57,5 ||4. |Tyrinėti |15 |30 |28 |17,5 |

Mokiniai į ekskursijas dažniausiai vyksta žaisti ir pasivaikščioti,rečiau agalus ir gyvūnus – stebėti bei tyrinėti. Išvykę į gamtą mokiniai dar užsiima ir kita veikla: 1. Tvarko gamtą; 2. Globoja paukštelius; 3. Fotografuoja; 4. Tyrinėja senus pastatus; 5. Prižiūri įvairius augalus. Išvada. Mokiniai į ekskursijas dažniausiai vyksta pasivaikščioti,žaisti, o retai – stebėti bei tyrinėti augalus ir gyvūnus. 2.2.3 Kaimo mokyklos mokytojų ir mokinių gautų duomenų lyginamoji analizėIšanalizavus šiuos duomenis gauti rezultatai: Remianti gautais 1-o klausimo duomenimis, skirto mokytojams (Kokiasturite sąlygas mokyklos aplinkoje gamtamoksliniam ugdymui “pamokailauke”?), galima teigti, kad mokyklos aplinka yra pakankamai gera GU.Tyrimo rezultatai parodo, kad mokytojai per Pasaulio pažinimo pamokas retainaudojasi mokyklos aplinka. Tai įrodo mokinių gauti duomenys 1-u klausimu:Kur dažniausiai vyksta Pasaulio pažinimo pamokos? Mokiniai Pasauliopažinimo pamokas dažniausiai praleidžia klasėje, o ne mokyklos kieme. 2-u klausimu domėtasi, kur mokiniams labiau patinka mokytis perPasaulio pažinimo pamoką: ar klasėje, ar mokyklos kieme. Tyrimo rezultatairodo, kad mokiniams visgi patinka mokytis klasėje, o ne mokyklos kieme perPasaulio pažinimo pamokas. Išvada. Mokyklos aplinka turi pakankamai geras sąlygas GU, tačiau jinėra pilnai išnaudojama, nes Pasaulio pažinimo pamokos dažniausiai vykstaklasėje, kas neskatina mokinių domėjimosi pažinti gyvąją gamtą sąveikoje suja.

1 lentelė Mokyklos aplinkos panaudojimas GU|Eilės|Mokyklos |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių ||nr. |aplinkos |skaičius |skaičius (%)|skaičius |skaičius (%)|| |panaudojimas GU|(vnt.) | |(vnt.) | ||1. |Žaidimams |1 |25 |45 |91 ||2. |Pasivaikščiojim|1 |25 |45 |91 || |ams | | | | ||3. |Stebėjimams |4 |100 |38 |76 ||4. |Tyrimams |4 |100 |35 |70 |

3-iu klausimu mokytojų ir mokinių klausta, kam naudojama mokyklosaplinka GU. Mokytojų ir mokinių gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 1lentelę). Mokytojai daugiau dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimams irtyrinėjimams, o mokiniai – žaidimams ir pasivaikščiojimams. Remdamiesigautais duomenimis, manytume, kad mokytojai žino, kokiais metodaisgeriausia supažindinti mokinius su augalais ir gyvūnais, tačiau mokiniaiyra paliekami pasyviam mokymui. Išvada. Mokytojai mažai dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimas irtyrimams gamtoje.

Todėl 4-u klausimu domėtasi, kaip supažindinam ir susipažįsta mokiniaisu su gyvosios gamtos objektais (augalais ir gyvūnais).

2 lentelė Naudojamos priemonės supažindinant ir susipažįstant sugyvosios gamtos objektais|Eilės|Naudojamos priemonės |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių ||nr. | |skaičius |skaičius |skaičius |skaičius || | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) ||1. |Vadovėliai |4 |100 |50 |100 ||2. |Paveikslėliai, |4 |100 |38 |76 || |iliustracijos | | | | ||3. |Natūralūs objektai |2 |50 |17 |34 || |klasėje | | | | ||4. |Natūralūs objektai |1 |25 |13 |26 || |mokyklos kieme | | | | |

Gauti tyrimo rezultatai yra labai panašūs (žiūr. 2 lentelę). Mokytojaiir mokiniai teigia, kad su gyvosios gamtos objektais dažniausiai jiesusipažįsta iš vadovėlių, paveikslėlių, iliustracijų, o iš natūraliųobjektų klasėje ar mokyklos kieme supažindinama gana retai. Išvada. Su gyvosios gamtos objektais mokiniai supažindinami klasėje išvadovėlių, paveikslėlių ir iliustracijų, retai – iš natūralių objektųmokyklos kieme.

Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad kaimo mokyklos mokytojai dažniausiainaudoja bendruosius mokymo metodus (žiūr. 4 lentelę p.19) beipaprasčiausias mokymo organizavimo formas (žiūr. 5 len…telę p.20) GUprocese. Išvada. Mokytojoms retai naudojant specifinius mokymo metodus beiefektyvias mokymo organizavimo formas, nėra sudaromos sąlygos mokiniamsišsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis.

Lyginant mokytojo 7-ą klausimą su mokinių 5-u klausimu, domėtasi, kaipdažnai vykstama į ekskursijas. Gauti rezultatai rodo, kad į ekskursijasvykstama retai. Taip pat domėtasi, kur vykdavo ekskursijos.

3 lentelė Vietovės, į kurias pasirenkamos ekskursijos|Eilės|Ekskursijų vietovės |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių ||nr. | |skaičius |skaičius |skaičius |skaičius || | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) ||1. |Kaimo vietovės |4 |100 |48 |96 ||2. |Miškas |3 |75 |38 |76 ||3. |Kiti miestai |1 |25 |12 |24 |

Ekskursijos dažniausiai vyksta po kaimo vietoves (žiūr. 3 lentelę).Toliau nuo mokyklos išvykstama į mišką, o į didmiesčius – rečiausiai.Mokytojų ir mokinių gauti duomenys šiuo klausimu yra panašūs.

Išvada. Mokytojai dažniausiai pasirenka tokias ekskursijas, kurios

apsiriboja kaimo vietovėmis.

4 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas|Ekskursijos tikslas |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių || |skaičius |skaičius (%) |skaičius |skaičius || |(vnt.) | |(vnt.) |(%) ||Žaisti |- |- |39 |78 ||Pasivaikščioti |- |- |42 |84 ||Stebėti |4 |100 |36 |72 ||Tyrinėti |4 |100 |15 |30 |

Lyginant mokytojų 8-ą klausimą su mokinių 6-u klausimu, domėtasi,kokiu tikslu vykstama į ekskursijas (žiūr. 4 lentelę). Gauti duomenys rodo,kad mokytojai, prieš išvykstant į ekskursiją, visada mokiniams pateikiatikslus, kokius augalus ir gyvūnus reikės jos metu stebėti ar tyrinėti.Tačiau mokiniai teigia, kad jie ekskursijos metu dažniausiai vaikščioja,žaidžia, valgo, o tik kartais tyrinėja augalus ar gyvūnus. Taip pat mokinių klausta, ką dar veikia ekskursijų metu (žiūr. p.20-21). Tyrimo duomenys rodo, kad mokiniai ekskursijų metu užsiima tokiaveikla, kuri nereikalauja gyvosios gamtos objektų tyrinėjimo ar stebėjimo. Išvada. Į ekskursijas dažniausiai vykstama pasivaikščioti, žaisti,pasigėrėti gamta. 2.2.4 Miesto mokyklos mokytojų ir mokinių gautų duomenų lyginamoji analizėRemianti gautais duomenimis 1-o klausimo, skirto mokytojams (Kokiasturite sąlygas mokyklos aplinkoje gamtamoksliniam ugdymui “pamokailauke”?), galima teigti, kad mokyklos aplinka yra pakankamai gera GU.Tyrimo rezultatai parodo, kad mokytojai per Pasaulio pažinimo pamokasdažnai naudojasi mokyklos aplinka. Tačiau mokinių gauti duomenys 1-uklausimu: Kur dažniausiai vyksta Pasaulio pažinimo pamokos? Parodo, kadPasaulio pažinimo pamokas dažniausiai jie praleidžia klasėje, o ne mokykloskieme. 2-u klausimu domėtasi, kur mokiniams labiau patinka mokytis perPasaulio pažinimo pamoką: ar klasėje, ar mokyklos kieme. Tyrimo rezultatairodo, kad mokiniams visgi patinka mokytis klasėje, o ne mokyklos kieme perPasaulio pažinimo pamokas. Išvada. Mokyklos aplinka turi pakankamai geras sąlygas GU, tačiau jinėra pilnai išnaudojama, nes Pasaulio pažinimo pamokos dažniausiai vykstaklasėje, kas neskatina mokinių domėjimosi pažinti gyvąją gamtą sąveikoje suja.

1 lentelė Mokyklos aplinkos panaudojimas GU|Eilės|Mokyklos |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių ||nr. |aplinkos |skaičius |skaičius (%)|skaičius |skaičius (%)|| |panaudojimas GU|(vnt.) | |(vnt.) | ||1. |Žaidimams |6 |75 |104 |65 ||2. |Pasivaikščiojim|4 |50 |140 |87,5 || |ams | | | | ||3. |Stebėjimams |8 |100 |132 |82,5 ||4. |Tyrimams |8 |100 |76 |47,5 |

3-iu klausimu mokytojų ir mokinių klausta, kam naudojama mokyklosaplinka GU. Mokytojų ir mokinių gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 1lentelę). Mokytojai daugiau dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimams irtyrinėjimams, o mokiniai – pasivaikščiojimams ir tik po to stebėjimams.Remdamiesi gautais duomenimis, manytume, kad mokytojai žino, kokiaismetodais geriausia supažindinti mokinius su augalais ir gyvūnais, tačiaumokiniai yra paliekami pasyviam mokymui. Išvada. Mokytojai per mažai dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimasir tyrimams gamtoje.

Todėl 4-u klausimu domėtasi, kaip supažindinama ir susipažindinama susu gyvosios gamtos objektais (augalais ir gyvūnais).

2 lentelė Naudojamos priemonės supažindinant ir susipažįstant sugyvosios gamtos objektais|Eilės|Naudojamos priemonės |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių ||nr. | |skaičius |skaičius |skaičius |skaičius || | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) ||1. |Vadovėliai |4 |50 |160 |100 ||2. |Paveikslėliai, |4 |50 |128 |80 || |iliustracijos | | | | ||3. |Natūralūs objektai |8 |100 |57 |36,25 || |klasėje | | | | ||4. |Natūralūs objektai |7 |87,5 |54 |33,75 || |mokyklos kieme | | | | |

Gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 2 lentelę). Mokiniai teigia, kad sugyvosios gamtos objektais dažniausiai jie susipažįsta iš vadovėlių,paveikslėlių, iliustracijų, o iš natūralių objektų klasėje ar mokykloskieme supažindinami gana retai, nors mokytojai žino, kad geriausiospriemonės pažinti gyvąją gamta – natūralūs jos objektai. Išvada. Su gyvosios gamtos objektais mokiniai supažindinami klasėje išvadovėlių, paveikslėlių ir iliustracijų, retai – iš natūralių objektųmokyklos kieme.

Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad mokytojai dažniausiai naudojabendruosius mokymo metodus (žiūr. 4 lentelę p.19) bei paprasčiausias mokymoorganizavimo forma…s (žiūr. 5 lentelę p. 20) GU procese. Išvada. Mokytojaos retai naudojant specifinius mokymo metodus beiefektyvias mokymo organizavimo formas, nėra sudaromos sąlygos mokiniamsišsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis.

Lyginant mokytojų 7-ą klausimą su mokinių 5-u klausimu, domėtasi, kaipdažnai vykstama į ekskursijas. Gauti rezultatai ( mokytojų ir mokinių)rodo, kad į ekskursijas vykstama dažnai. Taip pat domėtasi, kur vykdavoekskursijos. 3 lentelė Vietovės, į kurias pasirenkamos ekskursijos|Eilės|Ekskursijų vietovės |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių ||nr. | |skaičius |skaičius |skaičius |skaičius || | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) ||1. |Miesto vietovės |8 |100 |124 |77,5 ||2. |Miškas |2 |25 |98 |61,25 ||3. |Kiti miestai |4 |50 |76 |47,5 |

Ekskursijos dažniausiai vyksta po miesto vietoves (žiūr. 3 lentelę).Toliau nuo mokyklos išvykstama į mišką, o į kitus miestus – rečiau.

Išvada. Mokytojai dažniausiai pasirenka tokias ekskursijas, kuriosapsiriboja miesto vietovėmis.

4 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas|Ekskursijos tikslas |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių || |skaičius |skaičius (%) |skaičius |skaičius || |(vnt.) | |(vnt.) |(%) ||Žaisti |- |- |150 |93,75 ||Pasivaikščioti |4 |50 |147 |91,9 ||Stebėti |8 |100 |92 |57,5 ||Tyrinėti |8 |100 |28 |17,5 |

Lyginant mokytojų 8-ą klausimą su mokinių 6-u klausimu, domėtasi,kokiu tikslu vykstama į ekskursijas (žiūr. 4 lentelę). Gauti duomenys rodo,kad mokytojai prieš išvykstant į ekskursiją visada mokiniams pateikiatikslus, kokius augalus ir gyvūnus reikės jos metu stebėti ar tyrinėti.Tačiau mokiniai teigia, kad jie dažniausiai ekskursijos metu vaikščioja,žaidžia, valgo, o tik po to stebi ar tyrinėja augalus bei gyvūnus. Taip pat mokinių klausta, ką dar veikia ekskursijų metu (žiūr. p. 24).Tyrimo duomenys rodo, kad mokiniai ekskursijų metu užsiima tokia veikla,kuri nereikalauja gyvosios gamtos objektų tyrinėjimo ar stebėjimo. Išvada. Į ekskursijas dažniausiai vykstama pasivaikščioti, žaisti,pasigėrėti gamta. 2.2.5 Kaimo ir miesto mokyklų mokytojų ir mokinių gautų duomenų lyginamoji analizėRemianti gautais duomenimis 1-o klausimo, skirto mokytojams (Kokiasturite sąlygas GU mokyklos aplinkoje “pamokai lauke”?), galima teigti, kadmiesto ir kaimo mokyklų aplinkos yra pakankamai geros GU. Tyrimo rezultataiparodo, kad kaimo mokyklos mokytojai per Pasaulio pažinimo pamokas retainaudojasi mokyklos aplinka, miesto – dažnai. Tačiau mokinių gauti duomenys1-u klausimu: Kur dažniausiai vyksta Pasaulio pažinimo pamokos? parodo, kadPasaulio pažinimo pamokas dažniausiai jie praleidžia klasėje, o ne mokykloskieme. 2-u klausimu domėtasi, kur mokiniams labiau patinka mokytis perPasaulio pažinimo pamoką: ar klasėje, ar mokyklos kieme. Tyrimo rezultatairodo, kad kaimo ir misto mokyklų mokiniams visgi patinka mokytis klasėje, one mokyklos kieme per Pasaulio pažinimo pamokas. Išvada. Kaimo ir miesto mokyklų aplinkos turi pakankamai geras sąlygasGU, tačiau jos nėra pilnai išnaudojama, nes Pasaulio pažinimo pamokosdažniausiai vyksta klasėje, kas neskatina mokinių domėjimosi pažinti gyvąjągamtą sąveikoje su ja.

1 lentelė Miesto mokyklos aplinkos panaudojimas GU|Eilės|Mokyklos |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių ||nr. |aplinkos |skaičius |skaičius (%)|skaičius |skaičius (%)|

| |panaudojimas GU|(vnt.) | |(vnt.) | ||1. |Žaidimams |6 |75 |104 |65 ||2. |Pasivaikščiojim|4 |50 |140 |87,5 || |ams | | | | ||3. |Stebėjimams |8 |100 |132 |82,5 ||4. |Tyrimams |8 |100 |76 |47,5 |

2 lentelė Kaimo mokyklos aplinkos panaudojimas GU|Eilės|Mokyklos |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių ||nr. |aplinkos |skaičius |skaičius (%)|skaičius |skaičius (%)|| |panaudojimas GU|(vnt.) | |(vnt.) | ||1. |Žaidimams |1 |25 |45 |91 ||2. |Pasivaikščiojim|1 |25 |45 |91 || |ams | | | | ||3. |Stebėjimams |4 |100 |38 |76 ||4. |Tyrimams |4 |100 |35 |70 |

3-iu klausimu mokytojų ir mokinių klausta, kam naudojama mokyklosaplinka GU. Kaimo ir miesto mokyklų aplinkų panaudojimas GU yra panašus.Mokytojų ir mokinių gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 1 ir 2 lenteles).Mokytojai daugiau dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimams irtyrinėjimams, o mokiniai – pasivaikščiojimams ir tik po to stebėjimams.Remdamiesi gautais duomenimis, manytume, kad mokytojai žino, kokiaismetodais geriausiai supažindinti mokinius su augalais ir gyvūnais. Tačiaumokiniai įrodo, kad tie metodai nėra dažnai naudojami. Išvada. Mokytojai per mažai dėmesio skiria gyvosios gamtos stebėjimasir tyrimams gamtoje.

Todėl 4-u klausimu domėtasi, kaip supažindinama ir susipažindinama susu gyvosios gamtos objektais (augalais ir gyvūnais).

3 lentelė Naudojamos priemonės supažindinant ir susipažįstant sugyvosios gamtos objektais miesto mokykloje|Eilės|Naudojamos priemonės |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių ||nr. | |skaičius |skaičius |skaičius |skaičius || | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) ||1. |Vadovėliai |4 |50 |160 |100 ||2. |Paveikslėliai, |4 |50 |128 |80 || |iliustracijos | | | | ||3. |Natūralūs objektai |8 |100 |57 |36,25 || |klasėje | | | | ||4. |Natūralūs objektai |7 … |87,5 |54 |33,75 || |mokyklos kieme | | | | |

4 lentelė Naudojamos priemonės supažindinant ir susipažįstant su gyvosiosgamtos objektais kaimo mokykloje|Eilės|Naudojamos priemonės |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių ||nr. | |skaičius |skaičius |skaičius |skaičius || | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) ||1. |Vadovėliai |4 |100 |50 |100 ||2. |Paveikslėliai, |4 |100 |38 |76 || |iliustracijos | | | | ||3. |Natūralūs objektai |2 |50 |17 |34 || |klasėje | | | | ||4. |Natūralūs objektai |1 |25 |13 |26 || |mokyklos kieme | | | | |

Gauti rezultatai skiriasi (žiūr. 3 ir 4 lenteles). Kaimo ir miestomokyklų mokiniai teigia, kad su gyvosios gamtos objektais dažniausiai jiesusipažįsta iš vadovėlių, paveikslėlių, iliustracijų, o iš natūraliųobjektų klasėje ar mokyklos kieme supažindinami gana retai. Miesto mokyklosmokytojai mokinius supažindina su gyvosios gamtos objektais iš natūraliųpriemonių klasėje ir kieme. Tačiau jų mokiniai teigia priešingai – išvadovėlių, paveikslėlių, iliustracijų. Mokytojai žino, kad geriausiospriemonės pažinti gyvąją gamta – natūralūs jos objektai, bet neužtenka vienišeiti I lauką, kad juos pažinti. Išvada. Su gyvosios gamtos objektais kaimo ir miesto mokyklų mokiniaisupažindinami klasėje iš vadovėlių, paveikslėlių ir iliustracijų, retai –iš natūralių objektų mokyklos kieme. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad mokytojai dažniausiai naudojabendruosius mokymo metodus (žiūr. 4 lentelę p.19) bei paprasčiausias mokymoorganizavimo formas (žiūr. 5 lentelę p. 20) GU procese. Išvada. Mokytojams retai naudojant specifinius mokymo metodus beiefektyvias mokymo organizavimo formas, nėra sudaromos sąlygos mokiniamsišsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis.

Lyginant mokytojų 7-ą klausimą su mokinių 5-u klausimu, domėtasi, kaipdažnai vykstama į ekskursijas. Gauti rezultatai ( mokytojų ir mokinių)rodo, kad į ekskursijas vykstama dažnai. Taip pat domėtasi, kur vykdavoekskursijos.

5 lentelė Vietovės, į kurias pasirenkamos ekskursijos miestomokyklos|Eilės|Ekskursijų vietovės |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių ||nr. | |skaičius |skaičius |skaičius |skaičius || | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) ||1. |Miesto vietovės |8 |100 |124 |77,5 ||2. |Miškas |2 |25 |98 |61,25 ||3. |Kiti miestai |4 |50 |76 |47,5 |

6 lentelė Vietovės, į kurias pasirenkamos ekskursijos kaimomokyklos|Eilės|Ekskursijų vietovės |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių ||nr. | |skaičius |skaičius |skaičius |skaičius || | |(vnt.) |(%) |(vnt.) |(%) ||1. |Kaimo vietovės |4 |100 |48 |96 ||2. |Miškas |3 |75 |38 |76 ||3. |Kiti miestai |1 |25 |12 |24 |

Ekskursijos dažniausiai vyksta po kaimo ar miesto vietoves (žiūr. 5 ir6 lenteles). Kaimo mokyklos mokytojai toliau nuo mokyklos organizuojaekskursijas į mišką, o į kitus miestus – rečiau. Miesto mokyklos mokytojaiir mokiniai dažniau vyksta į kitus miestus negu į mišką.

Išvada. Mokytojai dažniausiai pasirenka tokias ekskursijas, kuriosapsiriboja kaimo ar miesto vietovėmis.

… 7 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas miesto mokykloje|Eilės|Ekskursijos |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių ||nr. |tikslas |skaičius |skaičius (%)|skaičius |skaičius (%)|| | |(vnt.) | |(vnt.) | ||1. |Žaisti |- |- |150 |93,75 ||2. |Pasivaikščioti|4 |50 |147 |91,9 ||3. |Stebėti |8 |100 |92 |57,5 ||4. |Tyrinėti |8 |100 |28 |17,5 |

8 lentelė Tikslai, dėl kurių vykstama į ekskursijas kaimo mokykloje|Eilės|Ekskursijos |Mokytojų |Mokytojų |Mokinių |Mokinių ||nr. |tikslas |skaičius |skaičius (%)|skaičius |skaičius (%)|| | |(vnt.) | |(vnt.) | ||1. |Žaisti |- |- |39 |78 ||2. |Pasivaikščioti|- |- |42 |84 ||3. |Stebėti |4 |100 |36 |72 ||4. |Tyrinėti |4 |100 |15 |30 |

Lyginant mokytojų 8-ą klausimą su mokinių 6-u klausimu, domėtasi,kokiu tikslu vykstama į ekskursijas (žiūr. 7 ir 8 lenteles). Gauti duomenysrodo, kad mokytojai prieš išvykstant į ekskursiją visada mokiniams pateikiatikslus, kokius augalus ir gyvūnus reikės jos metu stebėti ar tyrinėti.Tačiau mokiniai teigia, kad jie dažniausiai ekskursijos metu vaikščioja,žaidžia, valgo, o tik po to stebi ar tyrinėja augalus bei gyvūnus. Taip pat mokinių klausta, ką dar veikia ekskursijų metu (žiūr. p. 24).Tyrimo duomenys rodo, kad kaimo ir miesto mokyklų mokiniai ekskursijų metuužsiima tokia veikla, kuri nereikalauja gyvosios gamtos objektų tyrinėjimoar stebėjimo. Išvada. Į ekskursijas dažniausiai vykstama pasivaikščioti, žaisti,pasigėrėti gamta. IŠVADOS1. Kaimo ir miesto mokyklos GU turi pakankamai geras mokyklos aplinkos sąlygas.

2. Mokyklų aplinkos nėra pilnai išnaudojamos.

3. Kaimo ir miesto mokiniai su gyvąja gamta daužniausiai susipažįsta iš vadovėlių, iliustracijų bei plakatų.

4. Mokytojai retai naudoja spacifinius mokymo metodus.

5. Mokytojai GU dažniausiai pasirenka mokymo organizavimo formas: pamoką, papildomąjį ugdymą, projektus ir ekskursijas.

6. Kaimo mokykloje retai vykstama į ekskursijas, o miesto mokykloje – dažnai.

7. Dažniausiai ekskursijos nėra tiriamojo pobūdžio. SUMMARYNatural science upbringing in interaction with nature is analysed inthis work. School has to take care of the rising generation’s moralstructure of their inner world, bring up a new relation with nature, formperson’s ecologic conscience, duty and responsibility. Natural scienceknowledge in appropriation very depends on teacher’s choosen methods ofteaching, forms, their aiming and etc. It is clear that natural science upbringing – one of the most urgentregions of general upbringing in reformed Lithuanian school. First of all,it is integral in its essence. Different changes occured and occur innatural science region: content of upbringing changes, effective methods ofteaching and forms appear and etc. Then society needs of new quality cometo light. Lithuanian general development school’s general programmes (1997)are trying to answer many problematic questions. There is maintained “themain aim of atural science upbringing – to form person’s common scientificculture, to bring up his scientific literacy” (8, p. 288). Generalprogrammes and development standards (2003) maintain that it is strivingfor “to create condiotions for students to develop rudiments of scientificliteracy themselves” by the main natural science upbringing (9, p. 363). Aim of research – ascertain condition of natural science upbringing in

interaction with nature by comparative method of study. Tasks: 1. To analyse scientific methodic literature by aspect of natural science upbringing. 2. To analyse documets by aspect of natural science upbringing. 3. To do a questionnaire. 4. To do statistical data analysis. Applied methods. It was used analysis of documents, analysis ofscientific literature, a questionnaire, statistic treatment of results. Object of research. Šilutė district Pašyšiai basic school’s fourteachers’ of primary forms, their 50 pupils’ and Šilutė primary school’seight teachers’ and 160 pupils’ opinion about natural science upbringing ininteraction with nature. Conclusion. Enviroments of village and town schools have conditionsenough for full value natural science in interaction with nature. However,according to data enviroments are not used sufficiently. Teachers’ choosenmethods and forms of teaching do not ensure effective natural scienceupbringing in nature lessons. Teachers from village and town schools avoiddoing experiments and observing natural objects of nature during teachingprocess. That is why their pupils are not stimulated for all-roundknowledge of nature. Natural science upbringing in interaction with natureis short of systematic and motivation. LITERATŪRA1. Gamtamokslinis ugdymas vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje: problemos ir perspektyvos (mokslinės praktinės konferencijos medžiaga) / Sudaryt. V. Lamanauskas. Vilnius, 1995. 2. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje (V respublikinės mokslinės praktinės konferencijos straipsnių rinkinys) / Sudaryt. V. Lamanauskas. Vilnius, 1999. 3. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje (X respublikinės praktinės konferencijos straipsnių rinkinys) / Sudaryt. V. Lamanauskas. Vilnius, 2003. 354-357p. 4. Jacikevičienė A. Gamtos pažinimo mokymo metodika. Kaunas, 1989. 5. Lamanauskas V. Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje. Šiauliai, 2001. 43p. 6. Lamanauskas V., Railienė L. Pradinių klasių mokytojų gamtamokslinis raštingumas kaip problema // Gamatamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje (VI respublikinės mokslinės praktinės konferencijos straipsnių rinkinys (mokslo darbai). Šiauliai, 2000. 7. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos. Vilnius, 1997. 288p. 8. Lietuvos bendrojo lavinimo standartai. Vilnius, 2003. 363-364p. 9. Makarskaitė R., Lamanauskas V. Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje: pedagogų nuomonės ir vertinimai // Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje VII. Šiauliai, 2001.10. Motiejūnienė E. Gamtos mokslas pradinėje mokykloje //Žvirblių takas, 1997, nr. 3, p. 14.11. Ratkus J. Pasaulio pažinimo ugdymo procesas. Šiauliai, 1999. PRIEDAI ANKETA MOKYTOJAMSGamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta

Mokytojas turėtų siekti, kad vaikas stebėtų, tyrinėtų gamtą,pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasauliovientisumą. Ne visada tam tikslui mokytojui užtenka kompetencijos, arbapriešingai – tam nėra tinkamų sąlygų ar veiksnių. Ši anketa padėsatskleisti esamą GU padėtį sąveikoje su gamta.1. Kokias sąlygas GU mokyklos aplinkoje turite “pamokai lauke”? Trumpaiaprašykite.________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

2. Kaip dažnai naudojatės mokyklos aplinka GU procese? DažnaiKodėl?__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ RetaiKodėl?__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ Visai nesinaudojuKodėl?__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

3. Kokiu tikslu naudojate mokyklos aplinką?  žaidimams  pasivaikščiojimams  stebėjimams  tyrinėjimams

4.Supažindinant su gyvosios gamtos objektais (augalais, gyvūnais)naudojate:  vadovėlius  plakatus  iliustracijas  herbarus  natūralius objektus:  klasėje mokyklos kieme  kitas priemones Išvardinkite___________________________________________________________ _______________________________________________________________________ _________

5. Kokius mokymo metodus dažniausiai naudojate Pasaulio pažinimo pamokose? Išvardinkite.________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

6. Kokias mokymo organizavimo formas naudojate Pasaulio pažinimo pamokose? Išvardinkite.________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

7. Kaip dažnai vykstate į ekskursijas per Pasaulio pažinimo pamokas?  dažnai  retai  niekada Išvardinkite, kur buvote:________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________8. Kokiu tikslu dažniausiai vykstate į ekskursijas? žaisti  pasivaikščioti gryname ore  stebėti augalus, gyvūnu  tyrinėti augalus ir gyvūnus Dėkoju už atsakymus.

ANKETA MOKSLEIVIAMS

Per Pasaulio pažinimo pamokas mokotės, kaip suprasti gamtą, bendrautisu ja. Ši anketa padės išsiaiškinti, ar pakanka vien klasės, kad pažintumėtgamtą; kur ir kaip geriausiai stebėti gyvūnus ir augalus.

1. Pasaulio pažinimo pamokos dažniausiai vyksta:  klasėje  mokyklos kieme

2. Kur Tau per Pasaulio pažinimo pamokas labiau patinka mokytis?  klasėjeParašyk, kodėl?________________________________________________________________________________________________________________________________________…________________________  mokyklos kiemeParašyk, kodėl?________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

3. Ką veikiate per Pasaulio pažinimo pamokas mokyklos kieme?  žaidžiame  vaikštome  stebime (augalus, gyvūnus)  tyrinėjame (augalus, gyvūnus)

4. Su augalais ir gyvūnais susipažįstate iš:  vadovėlių  paveikslėlių  natūralių objektų, atsineštų į klasę  mokyklos kieme

5.Kaip dažnai per Pasaulio pažinimo pamokas einate į ekskursijas?  dažnai  retai  niekadaParašykite, kur buvote________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

6. Ką veikiate per ekskursijas?  žaidžiame  valgome  stebime (augalus, gyvūnus)  tyrinėjame (augalu, gyvūnus) Parašykite, ką dar veikiate________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Ačiū už atsakymus.———————–[pic]

[pic]

[pic]