Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių

KLAIPĖDOS KOLEGIJOS PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

PRADINIO UGDYMO PEDAGOGIKA SU ANGLŲ KALBOS SPECIALIZACIJA

Lina Laurinavičienė

VIETA GYVAJAI GAMTAI PAŽINTI GAMTAMOKSLINIAME UGDYME

Baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Dek. I.Ivanauskienė

Klaipėda, 2005

TURINYS

SANTRAUKA………………………………………………………………………………3 SUMMARY………………………………………………………………………………….4 ĮVADAS………………………………………………………………………………………8 1. MOKSLINĖS METODINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ…………………………..10 1. Pedagogikos istorija gamtamoksliniu aspektu …………………………………… 10 1.2. Gamtamokslinio ugdymo reikšmė pradinėse klasėse…………………………….11 1.3. Bendrosios programos, standartai…………………………………………………12 1.4. Mokytojo knyga……………………………………………………………………..16 5. I – IV klasių pasaulio pažinimo vadovėliai ………………………………………19 1.6. Gamtamokslinio ugdymo proceso ypatumai pradinėjemokykloje…………..….24 2. TYRIMAS……………………………………………………………………………….27 1. Tyrimo metodika…………………………………………………………………..27 2. Tyrimo rezultatų aptarimas………………………………………………………….28 1. Apklaustų mokytojų tyrimo rezultaų aptarimas……………………………..28 2. Apklaustų mokinių tyrimo rezultatų aptarimas……………………………..32 3. Moksleivių ir mokytojų tyrimo rezultatų aptarimas……………………….35 IŠVADOS……………………………………………………………………………………37 PASIŪLYMAI …………………………………………………………………………38 LITERATŪRA………………………………………………………………………………39

PRIEDAI…………………………………………………………………………………………………………………40

SANTRAUKA

Darbe „Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių gamtamoksliniameugdyme” analizuojama, kiek vietos pradinių klasių gamtamoksliniame ugdymeskiriama gyvajai gamtai pažinti. Yra daug tėvelių ir mokytojų nuomonių apiepradinių klasių gamtos pažinimo vadovėlius. Jie skirti žinioms praplėsti irgilinti, daug iliustruoti, daug rekomenduojamų atlikti užduočių, todėldidelį vaidmenį, mokant pažinti gyvąją gamtą vaidina mokytojas.Vadovėliuose pateiktos temos, apie gyvąją gamtą, turi būti kruopščiaiaptartos, išanalizuotos. Bendrosiose programose ir standartuose yrapateikiami tikslai ir uždaviniai mokant pažinti gyvąją gamtą. Programoseyra pabrėžiama ypatinga mokyklos svarba formuojant visuomenę, kuri sugebėtųtinkamai rūpintis gamta ir ją tobulinti. Mokytojo pareiga paruošti žmogųgamtos pažinimui, teikti jam žinias apie gamtą, mokyti betarpiškaibendrauti su gamta, nesiekti tapti jos valdovu. Tūlas pasakys: „tadsudarykime sąlygas vaikams būti gamtoje ir jie taps visapusiškai išugdyti”(Vaitkevičius, 1995).

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek vietos pradinių klasiųgamtamoksliniame ugdyme skiriama gyvosios gamtos pažinimui.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu. 2. Atlikti anketinę apklausą. 3. Atlikti statistinę rezultatų analizę.

Tyrimo objektas – tirta gyvosios gamtos dalis pasaulio pažinimomokyme. Kontingentas – pradinių klasių pedagogai ir II –IV klasių mokiniai. Tyrimo metodika. Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais: dokumentųmetodinės bei mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinisrezultatų apdorojimas. Tyrimo rezultatai. Išanalizavus gautus rezultatus galima darytiišvadas, kad pasaulio pažinimo vadovėliuose yra pakankamai dėmesio skiriamagyvosios gamtos pažinimui. Tyrimo išvados. – Bendrosiose programose, standartuose, mokytojų knygose ir pasaulio pažinimo vadovėliuose pakankamai dėmesio skiriama gyvosios gamtos pažinimui. – Pedagogai per mažai dėmesio skiria gyvosios gamtos pažinimo mokymui.

SUMMARY

In this work is analysing how much space for learning objects ofnatural nature are there in natural science education. There are a lot ofteachers’, parents’ opinions about science coursbooks. Science coursebooksare a lot illustrated, they are just to extend students’ knowledges, so themost important object of learning naural science is teacher. The topicshave to be well analysed. In tutorial is accented school’s importance offormulating community who could take care of natural nature and itsobjects.

SUTRUMPINIMAI

žr. Žiūrėtit.y Tai yrat.t. Taip toliaupav. Paveikslaspvz. Pavyzdžiuikt. Kitas (i)GU Gamtamokslinis ugdymaspan. panašiai

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė Pagrindinės gyvosios gamtos temos pagal Bendrąsias programas(1997)……………….152 lentelė „Pasaulio pažinimo” vadovėlių temų, supažindinant su gyvąjągamta, pasiskirstymas….213 lentelė Gyvosios gamtos įvairovė I –IV klasių „Gamtos pažinimo” vadovėliųtemose………….224 lentelė Veikla gamtoje. Mokytojų ir mokinių rezultatųlyginimas………………………………….35

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Pasaulio pažinimo struktūra pradinėje mokykloje………………………………………….132 pav. Mokytojų nuomonė apie gyvosios gamtos vietą pasaulio pažinimovadovėliuose…………….283 pav. Mokytojų laikymasis programos reikalavimų supažindinant mokinius sugyvosios gamtosobjektais………………………………………………………….………………………………………………………………..29

4 pav. Mokyklos aplinkos naudojimas supažindinant mokinius su gyvosiosgamtos objektais…….305 pav. Mokytojų naudojami būdai supažindinant mokinius su gyvosios gamtosobjektais…………..306 pav. Mokytojų nuomonė apie pasaulio pažinimodalyką………………………………………………………317 pav. Veiklagamtoje…………………………………………………………………………………………………………318 pav. Mokinių nuomonė apie pasaulio pažinimodalyką………………………………………………………..329 pav. Mokinių susipažinimo būdai su gyvosios gamtosobjektais……………………………………………3310 pav. Mokinių ėjimo į kiemą per pasaulio pažinimo pamokasdažnumas……………………………….3311 pav. Moksleivių veiklagamtoje……………………………………………………………………………………….34

ĮVADAS

Tema „Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių gamtamoksliniameugdyme” yra labai aktuali. Žmogus yra gamtos dalis. Todėl ir gamtamokslinisugdymas vaidina ypatingą vaidmenį žmogaus asmenybės formavimui. Taipastebėjo dar antikos mąstytojai, įvardindami žmogų “ZOO POLITIKON”((Aristotelis) J. Vaitkevičius, 1995)). Pasak J. Vaitkevičiaus pedagogika visada sprendė esminę savo problemą– ko mokyti( Mokyklinio ugdymo turinys yra santrauka, atskleidžianti esamąvisuomenės patirties lygį, gylį, būdą. Mokinys, įsisavindamas ugdymoturinį, kurį sudaro žinios, mokėjimai, įgūdžiai, kartu įsisavina irpažinimo metodus, mąstymo stilių, suvokia pasaulį, kuriame jis gyvena.Ugdymo turinys, rašoma “Bendrosiose programose” deda “pagrindusšiuolaikiniam demokratiniam ir tautos mentalitetui”. Kitaip sakantpažindindami moksleivius su gyvąją gamta, ugdome darnią, protingą, mylinčiąvisuomenę. Gamtamokslinio ugdymo tema pradinėse klasėse yra gana daug tyrinėta(V. Lamanauskas, V. Jonynienė), tačiau atskirai kiek vietos skiriamagyvajai gamtai pažinti GU – yra mažai tyrinėta. Atnaujintose programose ir standartuose pabrėžiama ypatinga mokyklossvarba formuojant visuomenę, kuri sugebėtų tinkamai rūpintis gamta ir jątobulinti. Pasak žymių tyrinėtojų: K. Paul, S. Kedo šiandienos vaikai turilabai menką suvokimą apie gamtą, gyvuosius jos objektus. Didelis vaidmuotenka mokytojams, kurie privalo suteikti pakankamai žinių apie gyvąjągamtą. Kadangi vadovėlis yra skirtas tik žinioms praplėsti, mokytojopareiga supažindinti mokinius su gyvosios gamtos objektais naudojant savometodus. Mokymo metodai ir būdai neatsiejami nuo mokytojo ir mokiniosantykių: mokymas neįsivaizduojamas be bendravimo su vaiku ir jo asmenybėsugdymo (Jankevičienė R, Kasiulynienė L., 2000 ). Kūrybingas ir patyręsmokytojas taiko specifinius mokymo metodus taip paįvairindamas pamoką,sužadindamas mokinių norą stebėti, tyrinėti, klausinėti.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek vietos pradinių klasiųgamtamoksliniame ugdyme skiriama gyvosios gamtos pažinimui.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu. 2. Atlikti anketinę apklausą. 3. Atlikti statistinę rezultatų analizę.

Tyrimo objektas – tirta gyvosios gamtos dalis pasaulio pažinimomokyme. Kontingentas – pradinių klasių pedagogai ir II –IV klasių mokiniai. Tyrimo metodika. Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais: dokumentųmetodinės bei mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinisrezultatų apdorojimas.

1. MOKSLINĖS METODINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ 1. Pedagogikos istorija gamtamoksliniu aspektu

Švietimas kito keičiantis istorijos laikotarpiams. Yra žinoma daug

žymių žmonių, skelbusių savo mintis, idėjas didaktikos princiapis, tai J.A. Komenskis (1592 –1670), Ž. Ž. Ruso, K. Marksas, F. Engelsas ir kt. Slavųpedagogas Komenskis padėjo mokslo apie mokymą pagrindus išleisdamas knygą“Didžioji didaktika”. Visų pedagoginių Komenskio veikalų pagrindinė mintista, kad teisingas auklėjimas visa kuo turi derintis prie gamtos. Gamtą atitinkančio auklėjimo principas, pradedant Komenskiu, nekartą aptinkamas XVIII ir XIX amžiaus pedagoginėse sistemose, be to,kiekvienas iš įžymiųjų pedagogikos teoretikų šį principą supranta kiekkitaip. Komenskio nuomone, žmogus kaip gamos dalis paklūsta svarbiausiems,visuotiniams jos dėsniams, tiek veikiantiems augalų bei gyvūnų pasaulyje,tiek galiojantiems žmogui. Komenskis stengėsi kuo plačiau išugdyti mokiniųpažintinius sugebėjimus, “Sukelti žinių troškimą ir aistringą užsidegimąmokytis”; dėl to reikia, nurodydavo jis, sujungti tai, kas malonu, su tuo,kas naudinga, skatinti vaikų smalsumą. Komenskis reikalavo, kad mokyti būtų pradedama ne nuo žodinio daiktųaiškinimo, bet nuo jų stebėjimo. Tai, kas prieinama reikia stebėti gamtoje,o jeigu negalima tiesiogiai stebėti daiktų, tai juos reikia pakeistipaveikslais, modeliais, piešiniais.tai sensualinė filosofija, kuria sekėKomenskis, ir kuri yra iki šių dienų smarkiai gvildenama. Žymusis pedagogas išnagrinėjo vaizdumo principą. Komenskis vaizdumąsuprato plačiai, ne tik kaip regimąjį, bet ir kaip visų jutimo organųpajungimą tam, kad daiktai ir reiškiniai būtų suvokiami geriau, aiškiau. Žymus veikėjas Žanas Žakas Ruso (1712 –1778m.) taip pat buvosensualistas. Jis manė, kad gamta auklėja “iš vidaus”, ugdydama žmogausasmenines savybes. Ruso visada reikalavo atsižvelgti į vaikų amžiausypatybes, taip pat aktyvius mokymo metodus, darbinį auklėjimą, glaudųmokymo ryšį su gyvenimu. Daugelis laikė jį didžiu, tačiau tų metų santvarkaneleido įteisinti jo minčių ir mokymo būdų. Įžymus veikėjas Lajus subiologino pedagogiką. Auklėjimui ir mokymuijis taikė schemą: suvokimas – perdirbimas – išraiška (arba atvaizdavimas).Daugiausiai dėmesio skirdamas išraiškai sumažino protinio darbo reikšmę,“veiksmo mokyklą” pavertė iliustruojamąją mokykla, kur mokiniai nemažąlaiko dalį skiria piešimui, lipdybai, vaidybai ir t.t. ši pernelyg didelėvaizduojamoji veikla gerokai atitraukė vaikus nuo sistemingo mokymosi, otai susiaurino bendrąjį jų išsilavinimą. Taigi, prieinamus, tinkamus, įvairius mokymo metodus, mokant pažintigyvąją gamtą, imtasi analizuoti jau gana seniai. Pedagogikos istorijosšaltiniuose daugiau akcentuojamas ne mokymas gyvosios gamtos, bet josreikšmė vaikams, visuomenei. Šių dienų naujosiose programose irstandartuose ypatingas dėmesys kreipiamas į vaiko orientavimą į gyvąjągamtą. (Pedagogikos istorija, 1999)

1.2. Gamtamokslinio ugdymo reikšmė pradinėse klasėse

Pasaulio pažinimas pradinėse klasėse – vienas sudėtingiausių,aprėpiančių gamtą, geografiją, fiziką, chemiją, astronomiją, istoriją,sociologiją ir ne tik, vienas įdomiausių ir problematiškiausių dalykų. Gamtos pažinimo tikslas – ugdyti vaiko gebėjimą suprasti gamtos pasaulįir bendrauti su juo (Bendrieji išsilavinimo standartai). Šio tikslosiekiama: – Ugdant nuostatą gerbti, tausoti ir puoselėti viską, kas gyva ir negyva, kas sukurta gamtos ir žmogaus. – Teikiant žinių apie gyvąją ir negyvąją gamtą, reiškinių tarpusavio priklausomybę, žmogaus ir gamtos santykį. – Ugdant gebėjimus stebėti, fiksuoti, analizuoti gamtos reiškinius, ieškoti priežastinių ryšių tarp gamtos reiškinių bei gamtos ir žmogaus veiklos.(Žulkauskas, 1995) Vienas iš gamtos pažinimo aspektų – gyvoji gamta (augalai, gyvūnai,žmogus). (V. Lamanauskas, 2001) Meilė gamtai – labai vertinga žmogaus charakterio savybė. Ji formuojasinuo pat ankstyvos vaikystės. Pamilti gamtą gali tik tie, kurie nuolat su jabendrauja, domisi jos paslaptimis, stengiasi jas atskleisti, puošia savotriūsu. (Kasiliūnienė L, 2000) Vaikas ir gamta susiduria labai anksti. Gamta jam yra neišsemiamasįdomių įspūdžių ir džiaugsmingų išgyvenimų šaltinis (Bytautienė R, 2001) Nuo mažumės skiepydami vaikams norą prižiūrėti augalus ir globotigyvūnus pratintume, kad visada būtų jiems atidūs, jautrūs, mokytumerūpestingai ir atsakingai elgtis, sudarytume sąlygas dažniau pabūtigamtoje, mokytume pajusti gamtos kvapus, pamatyti spalvas, formas, vaizdusir tai išlikų visam gyvenimui. (Barkauskaitė M. 2002) Labai daug kas priklauso ir nuo mokytojo sugebėjimo sužadinti vaikųnorą tyrinėti, klausinėti, apskritai veikti. Jei mokytojas tyrinėja kartusu vaikais, pats daug klausinėja skatindamas ieškoti atsakymų į klausimuskas, kaip, kodėl vyksta gamtoje ir vaikai vėliau noriai imasi šių darbų.Savarankiškai tyrinėdami aplinką ir darydami savo “mažuosius atradimus”patiria didžiulį malonumą, jiems kyla noras sužinoti dar daugiau irsuprasti gamtą. Mokėjimas pažinti gamtą – labai vertinga savybė, leidžianti vaikuiorientuotis aplinkoje, suvokti gamtos aplinkos įvairumą, deramai bendrautisu žmonėmis (E. Motietjūnieinė, 2004). Iki mokyklos vaikai jau turi tam tikrų žinių apie gamtą. Labai svarbu,kad tos žinios būtų sistemingai gilinamos ir plečiamos pradinėje mokykloje,t.y I – IV klasėse. Pasaulio pažinimą galima traktuoti kaip gamtamoksliniougdymo pradinėje mokykloje vieną iš komponentų. Pasaulio pažinimo ugdymo turinys išdėstytas programoje “Aš irpasaulis”. Ši programa sudaryta remiantis svarbiais didaktiniaisprincipais: 1. Humaniškumo (pagarbos žmogui, gamtai ugdymas, sveikos ir saugios aplinkos kūrimas ir t.t.). 2. Demokratiškumo (tiek mokiniui, tiek mokytojui paliekama pasirinkimo teisė ir laisvė mokymo metodikų, turinio ir pan. aspektu). 3. Spiralės (tie patys klausimai nagrinėjami aukštesnėse klasėse, tačiau aukštesniu lygmeniu. Mokomoji medžiaga plečiama ir gilinama). 4. Integracijos (mokomoji medžiaga išdėstyta integruotai/sujungta į visumą. Stengiamasi integruoti ne tik mokymo turinį, bet irprocesą, mokytojų ir mokinių veiklą.) (V. Lamanauskas, 2001) (1 pav.).

I klasė – “Aš ir pasaulis”

II klasė – “Pasaulis ir aš” PASAULIOPAŽINIMAS

III klasė – ‘Mūsų pasaulis” (kursas)

IV klasė – “Vienas pasaulis”

Humanizmas – demokratija – integracija – spiralė

Programa “AŠ IR PASAULIS”

1 pav. Pasaulio pažinimo struktūra pradinėje mokykloje

1. 3. Bendrosios programos, standartai

Pasaulio pažinimo mokomojo dalyko turinio didaktinės nuostatos beiturinio pagrindiniai komponentai pateikiami Bendrosiose programose.Gamtamokslinis išsilavinimas yra standartizuojamas. Gamtamokslinioišsilavinimo standartai nusako siekimus mokymosi pradinėje mokyklojerezultatus, t.y. nurodomos siektinos vertybinės nuostatos, pagrindinėsžinios ir gebėjimai, kuriuos turėtų būti įgiję dauguma baigiančiųatitinkamą pakopą ar klasę bendrojo lavinimo mokyklos moksleivių. (Naujiejibendrieji išsilavinimo standartai) Gamtos tyrimai integruojami į visus likusius gamtos mokslų dėmenis:

gyvąją gamtą, medžiagas ir jų kitimus, fizikinius reiškinius. Visi gamtosmokslų dėmenys integruojami tarpusavyje mokytojų, vadovėlių irindividualiųjų programų autorių nuožiūra.(Naujieji bendrieji išsilavinimostandartai) Gamtamokslinio išsilavinimo standartai padeda vertinti ir įsivertintimoksleivių pasiekimus, individualizuoti ugdymo turinį, planuoti bei derintidalyko turinio išdėstymą ir metodus, atitinkama kryptimi plėtotimaterialinę bazę. Bendrosiose programose (p. 292 – 294) nurodomi I – IV klasiųgamtamokslinio ugdymo uždaviniai ir tikslai. I klasėje diegiami gyvosios gamtos pradmenys, pasaulis imamas suvoktikaip sistemingo pažinimo objektas. Gamtos pažinimas grindžiamas tiesioginiukonkrečių aplinkos veiksnių, bei reiškinių stebėjimu, lyginimu, rūšiavimu,savo patyrimo nusakymu. Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą: 1. Mokyti stebėti aplinką, gamtos objektus, juos lyginti, rast panašumus ir skirtumus. 2. Išmokyti pažinti kelias medžių ir krūmų rūšis. 3. Išsiaiškinti, kas kur auga (sode, darže, miške). 4. Žadinti domėjimąsi naminiais gyvūnais ir paukščiais, skatinti juos stebėti. 5. Suvokti ryšį tarp gyvosios ir negyvosios gamtos permainų. 6. Stebėti gamtą visais metų laikais. 7. Išsiaiškinti, kodėl ir kaip auga augalai. II klasėje nagrinėjami gyvų organizmų (augalų ir gyvūnų) panašumai irskirtumai. Aiškinamasi, kad visiems gyviems organizmams būdingos savybėsyra augimas, maitinimasis, dauginimasis. Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą: 1. Išsiaiškinti, kas yra gyvūnai, augalai; kuo jie skiriasi ir kas yra bendra. 2. Patiems išsiaiškinti, kad visų gyvų organizmųbendros savybės yra: augimas, maitinimasis, dauginimasis. 3. Pasiaiškinti, kaip įvairūs organizmai (taippat ir žmogaus) yra prisitaikę prie skirtingos aplinkos. 4. Išsiaiškinti kaip nekryptinga ir neatsakinga žmogaus veikla veikia gamtą. III klasėje pradedami analizuoti sudėtingesni gamtos reiškiniai beisistemos atkreipiant dėmesį į jų tarpusavio priklausomybę, ieškantdėsningumų, vieningų kriterijų skirtingiems reiškiniams aprašyti irpaaiškinti. Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą: 1. Mokytis stebėti, fiksuoti faktus ir sieti juos į priežastinių ryšių sekas, sistemas, klasifikuoti pagal aiškiausius požymius. 2. Atkreipti dėmesį į gyvybės formų (augalijos ir gyvūnijos) tarpusavio priklausomybę. 3. Pastebėti, kad gyvybė neįmanoma be saulės, oro, vandens, žemės t.y negyvosios gamtos 4. Suvokti Saulės energijos reikšmę Žemės gyvybei.. 5. Išsiaiškinti tinkamo santykio su gamta galimybes. Ugdyti moralinę atsakomybę už savo veiklą gamtoje. IV klasėje visas turimas patyrimas, konkrečios žinios bandomos susietipagal visuotinių ryšių dėsnius. Siekiama prognozuoti galimus rezultatus,kelti hipotezes ir daryti išvadas. Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą: 1. Mokytis sisteminti konkretų patyrimą ir žinias. 2. Mokytis taikyti mokslinio tyrimo metodą visiems gamtos faktams ir reiškiniams, jų aiškinimui. 3. Mokytis fiksuoti faktus ir reiškinius, jų pokyčius. Mokytis naudotis schemomis, lentelėmis, diagramomis. 4. Mokytis ieškoti ir rinkti trūkstamą informaciją; gebėti ją panaudoti prielaidoms patikrinti. 5. Išsiaiškinti, kodėl kai kurie gyvūnai gyvena bendruomenėmis. 6. Suvokti elementarią gamtos evoliucijos sampratą (gyvybės formų atsiradimas, plėtotė, išnykimas). 7. Ugdyti sampratą, kaip žmogus gali padėti arba pakenkti gamtai ir sau. Pradinių klasių gamtamokslinis ugdymas, remiantis programosreikalavimais, turi būti vykdomas spiraliniu principu. Siekiama, kad,įgytos žinios būtų gilinamos, sisteminamos ir apibendrinamos. Kaip matome,daug dėmesio skiriama vertybinėms nuostatoms, pasitelkiant patyrimus,išgyvenimus. Vaikai mokomi stebėti, tyrinėti. Taigi, bendrųjų programųtiksluose yra įtraukiami punktai, siekiant pažinti gyvąją gamtą ir jų yragana daug. Pažvelgę į 1 – ą lentelę matome visas pagrindines gyvosios gamtostemas pagal bendrąsias programas. Matome, kaip programa vykdomaspiraliniu būdu. Pirmoje klasėje susipažįstama su artima aplinka (medžiai,krūmai, naminiai gyvuliai, paukščiai), antroje klasėje paliečiama mitybosgrandinės tema, trečioje klasėje – gyvosios gamtos ryšys su negyvąją,gyvūnų bendruomeninio gyvenimo bruožai, ir galiausiai, ketvirtoje klasėjegilinamasi į gamtotyros metodus, siekiama pratinti mokinius įžvelgti faktųbei reiškinių ryšius, tarpusavio priklausomybę.

1 lentelė Pagrindinės gyvosios gamtos temos pagal Bendrąsias programas(1997)|I klasė |II klasė ||Aplinka: gyvoji gamta. |Augalai ir gyvūnai. Augimas, ||Medžiai ir krūmai. |maitinimasis, dauginimasis. ||Ūkis. Naminiai gyvuliai ir |Mityba gamtoje. Mitybos grandinės. ||paukščiai. |Žmogaus poveikis gamtai ||Metų laikai. Kalendorius. | ||III klasė |IV klasė ||Gyvūnų bendruomenės. |Gamtotyros metodas. ||Gyvosios gamtos ryšys su negyvąją. |Žmogus – ekologinės sistemos dalis.||Ekologinė sistema. |Gamtos evoliucija. ||Pirmoji pagalba. Gydymasis | ||vaistais. | |

Kiekvienas mokytojas, remdamasis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklosBendrosiomis programomis (1997) ir Pradinės mokyklos programomis (1992),gali kurti individualiąsias programas, atitinkančias klasės lygį,tenkinančias jo mokinių poreikius ir interesus. Tik svarbu sudarantprogramas paisyti vaiko raidos ir psichologinės brandos, dvasiniotobulėjimo, kad skatintų gebėjimą veikti, ugdytų veiklos motyvus,poreikius, jausmus, teigiamas emocijas, nuostatas, leistų išgyventisėkmę.(D. Solovjovienė, 2003) Mokytojas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą, pratintųsiįžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio vientisumą. Jei tikįmanoma atliekami nesudėtingi eksperimentai, bandymai; sodinama irauginama; tirpinama, maišoma, garinama; sveriama ir matuojama. Mokiniaimokomi ir mokosi nuoseklaus tyrimo metodo: stebėjimas – analizė – hipotezė– jos tikrinimas – išvados. (V. Lamanauskas, 2001)

1. 4. Mokytojo knyga

Tai svarbiausia sistemos “Programa – mokytojo knyga – mokinio darbosąsiuvinis – vadovėlis” dalis. Turėdamas išsamią programą ir mokytojo knygąkūrybingas mokytojas gebės siekti programoje nužymėtų tikslų ir bevadovėlio, naudodamasis kitomis knygomis, kita mokomąja medžiaga (Mokytojoknyga ) Mokytojas, pageidaujantis detalaus temos plėtojimo aprašymo, galitiesiogiai vadovautis mokytojo knyga. Bet ir tuo atveju jam tenka išgausybės užduočių, idėjų pasirinkti tas, kurios tinka jam pačiam, atitinkajo klasės lygį, atliepia kiekvieno mokinio gebėjimus, polinkius, interesus. Žinoma, kūrybingas mokytojas gali ieškoti savo kelio: keisti, varijuotiužduotis, tekstus, darbo būdus, jam mokytojo knyga tarnaus kaip idėjųšaltinis, gairės, žyminčios kelią į tikslą. Mokytojo knygose galima rasti: temas, tikslus, priemones (jos yrapageidaujamos (bet nebūtinos) siekiant geriausio rezultato), užduotis.Žinoma, geri darbo rezultatai labai priklauso nuo mokytojo darbo stiliaus,kūrybiškumo, bei klasės galimybių. Pažvelgę į mokytojo knygos siekius, mokant pažinti gyvąją gamtą, galima

pastebėti, kad šios knygos yra suderintos su bendrosiomis programomis.Mokytojo knygos siekiai atitinka bendrųjų programų tikslus mokant gyvąjągamtą. Siekiama sistemingo mokymo. I klasės mokytojo knyga. Siekiama: – Vaikai pratinami stebėti gamtą; – Mokomi skirti kelias medžių ir krūmų rūšis; – Skatinami domėtis naminiais gyvūnais, paukščiais; – Mokyti prižiūrėti savo augintinį, suprasti gyvūnų elgesį. – Išsiaiškinti, kurios uogos ir vaisiai užauga miške, sode, kaip auga daržovės; – Pasiaiškinti gyvosios ir negyvosios gamtos permainų ryšį; – Stebėti ir apibūdinti gamtos kaitą pavasarį, atbundančią gamtą. II klasės mokytojo knyga. Siekiama: – Siekiama gilinti žinias apie naminius gyvūnus ir kultūrinius augalus, jų priežiūrą ir reikšmę, pažinti naminius gyvulius, išsiaiškinti, kuo jie naudingi žmogui; – Išsamiau susipažįstama su varlės gyvenimo ciklu; – Aiškinamasi čiuožiko gebėjimas bėgioti vandens paviršiumi; – Aiškinamasi piktžolių daroma žala, įsidėmėti ir atpažinti būdingiausias piktžoles, javų svarbą žmogui; – Mokyti palyginti skirtingų Lietuvos vietovių kraštovaizdį, gyvūniją ir augaliją, padėti suprasti, kad vasara – tai augimo ir brendimo metas; – Aptarti kodėl ir kaip auginami linai; – Aiškinti vandens prasmę. Kiekvienas lašas gyvas – jame gausu smulkių augalų. Uodai, varlės pradeda gyvenimą vandeny; – Stebėti, kaip keičiasi drėgnumas ir augalija artėjant prie vandens, vandens telkinio pakrantę. Išsiaiškinti, kas ir kaip gyvena vandeny. III klasės mokytojo knyga. Siekiama: – Suvokti, kai kuriuos gyvūnų bendruomeninio gyvenimo principus. Aptarti kai kuriuos vabzdžių elgesio ypatumus, stebint skruzdžių gyvenimą. – Susipažinti su kuosų kolonijos gyvenimo tvarka; – Įgyti žynių apie skruzdėlyno gyvenimo sąrangą; – Pastebėti išorinius šerno ir kiaulės išorinius kūno skirtumus. Pasiaiškinti, kodėl tie skirtumai atsirado; – Patyrinėti bičių bendruomeninio gyvenimo ypatumus. Su bitės – tipiško vabzdžių klasės atstovo – kūno sandara ir funkcijomis. Su senu lietuvių verslu – bitininkyste; – Susipažinti su šuns – medžiotojo, pagalbininko, žmogaus draugo savybėmis; – Išsiaiškinti, kokios augalų grupės, kokių rūšių miškai auga Lietuvoje, kokie medžiai ir krūmai auga artimiausiame miške; – Išsiaiškinti, kaip vienos gyvybės formos susijusios su kitomis; ąžuolo ekosistemos ypatybes; pasimokyti chemiškai žymėti mitybos grandines; – Aptarti medžių dauginimosi būdus; – Susipažinti su vandens telkinių gyvenimu ir jo gyventojais. Aiškintis vandens telkinio – ekosistemos – gyvenimą; nusakyti kai kurias mitybos grandis. IV klasės mokytojo knyga. Siekiama: – Įgyti elementarų supratimą apie nuolatinį gamtos kitimą; – Suprasti, kokiais etapais vystosi augalai ir vabzdžiai; – Įvardinti augalų augimo stadijas, įsidėmėti augalo dalių paskirtį, išsiaiškinti, kokiais būdais dauginasi augalai, suvokti, kodėl augalai žydi ir brandina sėklas – Stebėti drugio gyvenimą, įvardinti jo keitimosi stadijas; – Įvardinti gyvūnus, kuriems būdinga metamorfozė, išsirita iš kiaušinių susipažinti su jų gyvenimo būdu. Susipažinti su varlių ir kitų roplių gyvenimo būdu; – Išsiaiškinti, kaip metų laikų kaita verčia keistis ir augalus, ir žmones, ir gyvūnus; – Ne tik atpažinti įprastus Lietuvos gyvūnus, bet ir išsiaiškinti, kokioje aplinkoje jie gyvena; – Įsigilinti į kiaulpienės augimo, maitinimosi ir dauginimosi ypatumus, palyginti kuo jos skiriasi augančios skirtingoje aplinkoje; – Suvokti, kad gyvūnams prisitaikyti padeda kūno sandara. Išsamiau susipažinti su ežio sandara ir gyvenimo ypatybėmis. – Išsamiau susipažinti su kregždės prisitaikymu gyventi Lietuvoje, panagrinėti plėšriųjų ir vandens paukščių gyvenimo būdo ypatybes; – Įvardinti vabzdžių graužikų ir plėšriųjų gyvūnų kūno sandaros ypatybes, susijusias su gyvenimo būdu; – Įsitikinti, kad gyvūnai turi ypatingų gebėjimų, kurie padeda jiems gyvuoti ir išlikti; – Įgyti išsamesnių žinių apie Europos augalus ir gyvūnus; – Prisiliesti prie Azijos žemyno gamtos pasaulio; – Įdėmiau pažvelgti į Afrikos, Australijos, P. Amerikos ir Š. Amerikos augalų ir gyvūnų pasaulį. Kaip ir bendrosiose programose, taip ir I klasės mokytojų knygose yraakcentuojamas dėmesys į artimiausią aplinką, gyvūnų stebėjimu, ugdomapagarba gyvybei, gamtai, aiškinantis gamtos reiškinius remiamasinesudėtingais bandymais, žaidimais, piešiniais… II klasės mokytojų knygose gamtos temų tikslas – priartinti vaiką priegamtos, padėti suvokti jos procesus, ugdyti ekologinės kultūros pradmenis. III klasės vadovėlio mokytojo knygoje vėl akcentuojamas mokytojoindividualus darbas, tačiau skiriasi mokymo specifika. Šis vadovėlisdaugiau kelia klausimus ir padeda rasti atsakymus arba pataria, nusako,nurodo, kur tų atsakymų ieškoti. Keičiant ugdymo kryptį: nuo akademinio į žinias orientuoto mokymosisiekiama pereiti prie integralaus, visuminio, įprasminto, į žmogųorientuoto ugdymo, atsižvelgiant į pasaulines socialines raidos tendencijas– orientaciją į humaniškąsias, bendražmogiškąsias vertybes – išryškėjabūtinybė ugdyti žmogų laisvei ir demokratijai, solidarumui ir darniamsugyvenimui. Tam reikia akcentuoti asmens orumą, dorą, skatintisavarankiškumą, kūrybiškumą; teigti sprendimų laisvę ir atsakomybę už juos,pagarbą žmogui, gamtai, daiktui. Kaip matome, standartų, bendrųjų programų iškelti tikslai atsispindimokytojų knygose. Jose lyg bandoma šiuos tikslus įgyvendinti. Žinoma,aukštėjant klasėms keičiasi mokymo specifika. I – oje klasėse siekiamasupažindinti su artimiausia aplinka, II – oje klasėse priartinti priegamtos, o III ir IV klasėse plačiau ir išsamiau analizuojamos socialinės,paliečiamos ekologinės problemos, labiau yra akcentuojamas pats vaikas. Daugelyje literatūros šaltinių labai pabrėžiama frazė “kūrybingasmokytojas”. Ir tai suprantama. Mokytojų knygose yra aprašytos temos, jųvedimo būdai, bendrosiose programose – tikslai, tačiau kaip pravesti, kaipišaiškinti temą labai priklauso nuo mokytojų darbo pobūdžio, charakteriosavybių. Atliekant bet kokią užduotį svarbiausia – paties vaiko veikla, joaktyvumas. Pagrindinis naujųjų programų uždavinys – ne suteikti žinių, ougdyti gebėjimus, bei vertybines nuostatas per patyrimą, išgyvenimą,veiklą. Todėl mokytojas turi ieškoti atitinkamų ugdymo būdų, darbo metodųšiam tikslui pasiekti.

1.5. I – IV klasių pasaulio pažinimo vadovėliai

Žymiausi pasaulio pedagogai, pradedant J. A. Komenskiu, nuo senotvirtino, jog gamta yra neišsenkamas įvairiapusės asmenybės ugdymoveiksnys, nes ji yra gėrio, grožio, humaniškumo, mąstymo, gamtos dėsningumų

pažinimo, sąveikos tarp gyvo ir negyvo suvokimo šaltinis.(Žulkauskas, 1995) “Vadovėlis nėra svarbiausias pasaulio pažinimo kurso vadovas. Pasauliopažinimo vadovas – mokytojas, besiremiantis mokytojo knyga. Vadovėlis – taimokinio darbo knyga”. Taip apie vadovėlius kalbama mokytojų knygoje. Mokinio vadovėlis – tai trečioji (dar yra mokytojo knyga ir pratybųsąsiuvinis) mokymo priemonių komplekto dalis. Tačiau, kaip jau minėjau,vadovėlis nėra svarbiausioji pasaulio pažinimo kurso knyga, kurso vadovas.Pasaulio pažinimo kurso vadovas – mokytojas, besiremiantis mokytojo knyga.Vadovėlis – tai mokinio darbo knyga, su kuria jis dirba, kuri padeda jammąstyti, pažinti. Vadovėlis (anot bendrosios programos): kelia klausimus irpadeda rasti atsakymus, skatina vaiko smalsumą, domėjimąsi, aktyvinamąstymą, ragina aktyviai įsijungti į ieškojimų procesą, lavina vaizduotę. Mokytojų knygose teigiama, kad vadovėliai sudaryti taip, kad atitiktųvisų – ir gabių, ir nelabai gabių – mokinių bei visokių – ir kūrybingų, irnelabai kūrybingų – mokytojų poreikius. Vadovėliai yra “erdvūs”, paslankūs,teikiantys galimybę diferencijuoti darbą. “..metaforiškai galėtumepavadinti vaikus vedančiais keliais…”(G. Kazlauskienė, 2002), “…kasdieniodarbo priemonė, “…dideli, sunkūs”(E. Noreikienė, 2002). Taip apie pasauliopažinimo vadovėlius atsiliepia pradinuko mama ir pradinių klasių mokytoja.Visgi kur tiesa? Ką mums siūlo “Pasaulio pažinimo” vadovėliai? Kuris iš šiųteiginių gali būti tiesa? Ar vadovėliai atitinka Bendrųjų programųreikalavimus? Ar pakankamai dėmesio juose skiriama teikiant žinių apiegyvąją gamtą? Į šiuos ir kitus klausimus bandysime surasti atsakymuspaanalizavę “Pasaulio pažinimo” vadovėlius. Atnaujinti V.Jonynienės pasaulio pažinimo vadovėliai mokytojuisuteikia praktiškai visus įgaliojimus, laisvę dirbti, kaip patinkamokytojui. Remiantis atliktomis mokytojų bei mokinių apklausomis,atsisakyta kai kurių nebūtinų temų, pakoreguota temų medžiaga. Stengtasi,kad vadovėlis dar labiau skatintų aktyvią mokinių veiklą, daugelis temųpapildytos naujomis praktiniam darbui skirtomis užduotimis. Dar labiauakcentuojamas probleminis medžiagos pateikimas: atnaujintuose vadovėliuosebeveik visos temos pradedamos įvadiniais klausimais, į kuriuos vaikai ieškoatsakymų remdamiesi savo patirtimi. Siekta dar didesnio turiniointegralumo, teminio nuoseklumo ir vientisumo, dermės su kitomis vadovėliokomplekto dalimis – mokytojų knyga bei pratybų sąsiuviniu (V. Jonynienė,2004). Anot autorės Jonynienės, vadovėliai atnaujinti, vėl akcentuojamamokytojo veiklos laisvė dirbant su jais. Labai daug kas priklauso ir nuopedagogo, kam jis daugiau skirs dėmesio viena ar kita tema. Pažvelkime atskirai į I – IV klasių vadovėlių temas, teikiančias žiniųapie gyvąją gamtą. I klasės vadovėlio “Aš ir pasaulis” temos gyvajai gamtai pažinti: “Prieąžuolo”, “Medžiai ir krūmai”, “Vasaros ir rudens gėrybės” (2 temos), “Kąmes valgome”, “Mūsų ūkis”, “Kaimo sodyboje”, “Mano mažasis draugas”, ‘Visiruošiasi žiemai”, ‘Lauktuvės miško gyventojams”, “Kur gyvena?”, “Gamtabunda”, “Čir vir vir pavasaris”, “Pavasario rūpesčiai”, “Pavasariožiedai”(2 temos), “Visi dirba”. II klasės vadovėlio “Pasaulis ir aš” temos gyvajai gamtai pažinti:“Vasara – augimo metas”, “Mūsų krašto gamta”, “Sėklos”, “Darže”, “Piktosžolės – piktžolės”, “Tyrinėjame vaisius ir sėklas”, “Sėja”, “Gyvas –negyvas”, “Stebime gyvūnus”, “Mūsų sodų paukščiai” (2 temos), “Kas kuominta?”, “Mūsų maistas”, “Ką valgome?”, “Naminiai gyvuliai ir paukščiai”,“Kitų kraštų naminiai gyvuliai”, “Lino kančia”, “Verpia be ratelio”,“Audžia be staklelių”, “Išskrido kaip paukščiai” (2 temos), “Geriejipagalbininkai”, “Vandens gyventojai”, “Vandenyje ir prie vandens”,“Čiuožikas”, “Uodas”, “Vandens ar sausumos gyventojai?”, “Juda kas gyva”,“Augalai moka judėti”, “Kodėl aš judu?”. III klasės vadovėlio “Mūsų pasaulis”temos gyvajai gamtai pažinti:“Gyvenimas drauge: gyvūnų bendrijos”, “Iš paukščių gyvenimo”, “Įgimta arišmokta?”, “Skruzdžių miestas”, “Skruzdžių šeimoje”, “Kaip gydytis bevaistų?”, “Žemdirbiai ir gyvulių augintojai”, “Šernas”, “Šerno giminaitė”,“Bulvės”, “Bitininkystė”, “Apie bites ir žmones”, “Kodėl bitės šoka?”,“Bitute, pilkoji…”, “Medžioklė”, “Šuo – medžiotojo pagalbininkas”, “Šuo –žmogaus draugas”, “Ką jis nori pasakyti?”, “Miško augalai”, “Lietuvosmiškai”, “Miško gyvūnai. Kas kur gyvena?”, “Kas kuo minta?”, “voveraitės”,“Kam reikia miškų?”, ‘Miškai neturi išnykti”, “Vandenyje ir prie vandens.Žvejyba”, “Žuvys” (2 temos), “Vandens telkinio gyvenimas”, IV klasės vadovėlio “Vienas pasaulis” temos gyvajai gamtai pažinti:“Kur dingo drugio vikšras”, “Nuo sėklos iki… sėklos”, “Kaip dauginasiaugalai”, “Augalai veda vaisius”, “Kitimas: metamorfozės”(2 temos), “Žemėdar be žmonių”, “Orams keičiantis”, “Kiekvienam sava aplinka”, “Kiaulpieniųrasime visur”, “Ypatinga kūno sandara”, “Ežys”, “Skrajoklės kregždutės”,“Plėšrieji ir vandens paukščiai”, “Vabzdžiaėdžiai, graužikai ir plėšrūnai”,“Slėptis ar sprukti?”, “Kas padeda greitai judėti”, “Kaip nebūti suėstam”,“Matyti, girdėti, užuosti – tai gyventi”, “Jie vienas be kito neišgyventų”,“Poravimasis”, “Tėvai ir vaikai”, “Drauge – saugiau ir ramiau”, “Savitarpiopagalba”, “Kaip gyvūnai”kalbasi”” (3 temos), “Kas kur gyvena?”, “ŽilojiEuropa”, “Paslaptingoji Azija”, “O čia – karštoji Afrika”, “Gal norite įAustraliją?”, “Dvi skirtingos Amerikos”.

2 lentelė “Pasaulio pažinimo” vadovėlių temų, supažindinant su gyvąjągamta, pasiskirstymas

| |I klasės |II klasės |III klasės |IV klasės |Visas temų|| |temos |temos |temos |temos |skaičius ||Temų skaičius|72 |109 |104 |136 |421 ||( nuo visų |3 |6 |6 |7 | ||temų | | | | | ||skaičiaus | | | | | ||Temų skaičius|15 |29 |29 |32 | ||vienetais | | | | | |

Lietuvos pradinės mokyklos “Pasaulio pažinimo” kurso vadovėliuose temųgyvajai gamtai pažinti skaičius panašiai vienodas II, III, IV klasėse (žr.2 lentelė). Sąlygiškai kaip gyvosios gamtos pažinimo temas galima vertinti:I klasės vadovėlyje 15 (iš 72), II klasės vadovėlyje 29 (iš 109), IIIklasės vadovėlyje 29 (iš 104), IV klasės vadovėlyje 32 (iš 136) (V.Lamanauskas, 2001). Galima teigti, kad temų gyvajai gamtai pažinti yra gananedaug. I klasėje stebimi metų laikai, suteikiama žinių apie vaiką ir jįsupantį pasaulį. Pradedant nuo augalų, naminių gyvūnų, laukinių gyvūnų,prieinama prie žmogaus ir jo pagalbininkų. Baigiama artima ir tolimaaplinka, kuri supa vaiką. Žmogus yra supažindinimas kaip stebėtojas,tyrinėtojas, gamtos dalis. (V. Lamanauskas, 2001) II klasės vadovėlis “Pasaulis ir aš” supažindina su miško, sodo irdaržo augalais, naminių bei laukinių gyvulių ir paukščių gyvenimu.Iliustruoja gyvų organizmų (augalų bei gyvūnų) maitinimąsi (kodėl, kuo ir

kaip reikia maitintis), augimą ir dauginimąsi. Elementariai, nesudėtingaiaiškina gamtos, fizikos reiškinius. (V. Lamanauskas, 2001) III klasės vadovėlyje “Mūsų pasaulis” aiškinama gyvūnų bendruomeniniogyvenimo reikšmė. Bendrais bruožais apibūdinama gerai žinomų gyvūnųgyvenimo ciklas nuo gimimo iki mirties. (V. Lamanauskas, 2001) IV klasės vadovėlyje “Vienas pasaulis” formuojama elementari nuovokaapie gamtos ir gyvybės evoliuciją. Aiškinama, kokiais būdais prisitaikoprie aplinkos gyvūnai ir žmogus. Bendrais bruožais apibūdinama dienos irnakties, metų laikų kaita ir susiejama su gyvosios gamtos kasdieniniužmonių gyvenimu. Ieškoma panašumų ir skirtumų tarp žmogaus ir gyvūno. Žinodami temų skaičių, jų pavadinimus, galime panagrinėti, kokiagyvosios gamtos įvairovė jose atsispindi. (V. Lamanauskas, 2001) Labai svarbu, kad mokytojo organizuojamame ir valdomame ugdymo procese įsitvirtintų mokinių poreikis pažinti gyvąją gamtą, gebėjimas ją mylėti,saugoti, atsakyti už savo veiklą, aktyviai veikti realizuojant save.

3 lentelė Gyvosios gamtos įvairovė I – IV klasių “Gamtos pažinimo”vadovėlių temose

|Karalijos |Grybai |Augalai |Gyvūnai ||Vadovėlis | | | ||“Aš ir |Baravykas, |Ąžuolas, lazdynas, |Voverė, katė, vėžlys,||pasaulis” |raudonviršis, |kaštonas, klevas, |papūga, žiurkėnas, || |medė, musmirė.|vyšnia, erškėtis, |gandras, žąsis, || | |agrastas, avietė, |antis, kregždė, pelė,|| | |šermukšnis, mėlynės,|varlė, kielė, || | |lazdynas, bulvės, |varnėnas, ežys, || | |kopūstai, morkos, |barsukas, skruzdėlė, || | |burokėliai, beržas, |bebras, kurmis, lapė,|| | |obelis, slyva, |šuo, višta, gaidys, || | |kriaušė, patisonai, |avis, viščiukas, || | |aguročiai, moliūgai,|bulius, jautis, || | |svogūnai, žiediniai |Veršiukas, arklys, || | |kopūstai, žibutė, |kiaulė, ožka, zylė. || | |šalpusnis, sniegina,| || | |tulpė narcizas, | || | |krokas, blindė, | || | |miežiai, kviečiai, | || | |braškės, žirnis, | || | |pakalnutė. | ||‘Pasaulis ir |Baravykas, |Avietė, beržas, |Gandras, lapė, ||aš” |voveruška. |ąžuolas, eglė, |voverė, gulbė, || | |pušis, |bebras, arklys, || | |žirnis, avietė, |kregždė, ožys, karvė,|| | |slyva, pupa, |drugelis, varlė, || | |dilgėlė, kiaulpienė,|skruzdė, veršelis, || | |tulpė, žemuogė, |kumeliukas, varnėnas,|| | |ryžiai, kukurūzai, |zylė, žvirblis, || | |kviečiai, miežiai, |kregždė, sraigė, || | |avižos, kriaušė, |kopūstinio baltuko || | |agurotis, nendrė, |vikšras, voras, || | |meldas, ajeras, |karkvabalio lerva, || | |papliauša, vandens |pjūklelis, uodas, || | |lelija, lūgnė, |musė, sliekas, || | |elodėja, plūdena, |medgręžio vikšras, || | |pušys, mėlynė, |višta, vilkas, || | |serbentas, cukinija,|šernas, dramblys, || | |agurotis, |vėžlys, genys, || | |saulėgrąža, |triušis, kalakutas, || | |pomidoras. |asilas, kupranugaris,|| | | |šilkverpis, voras, || | | |varnėnas, lydeka, || | | |dėlė, kuoja, vandens || | | |asiliukas, čiuožikas,|| | | |laumžirgis, ešerys, || | | |laumžirgis, || | | |čiuožikas, sraigė, || | | |žiogas, ||“Mūsų |Žalsvoji |Gyslotis, jonažolė, |Pingvinas, viščiukas,||pasaulis” |musmirė, |medetka, liepa, |beždžionė, vilkas, || |musmirė, |obelis, samanos, |stirna, gandras, || |ūmėdė, |lazdynas, gudobelė, |gulbė, višta, zylė, || |voveraitė, |vijokliai, sausmedi,|dramblys, skruzdė, || |raudonikis, |gebenė, žibuoklė, |varna, ožys, strutis,|| |baravykas, |plukė, raktažolė, |arklys, jautis, || |lepšė. |ąžuolas, beržas, |žąsis, gaidys, višta,|| | |pušis, eglė, |katė, šuo, triušis, || | |dumbliai. |balandis, šernas, || | | |bitė, briedis, lapė, || | | |kiškis, vilkas, || | | |kiaunė, miško pelė, || | | |erelis, vikšras, || | | |sliekas, voverė, || | | |zylė, genys, karpis, || | | |lydeka. ||“Vienas | |Žirnis, mėlynė, |Drugys, vikšras, ||pasaulis” | |šermukšnis, obelis, |musė, grambuolys, || | |kaktusas, puriena, |kolorado vabalas, || | |kiaulpienė. |bitė, varlė, skruzdė,|| | | |krokodilai, vėžlys, || | | |pelė, gandras, dėlė, || | | |lapė, šikšnosparnis, || | | |kolibris, delfinas, || | | |kivi, ančiasnapis, || | | |krabas, plekšnė, || | | |ungurys, driežas, || | | |kregždė, kryklė, || | | |paukštvanagis, || | | |žiogas, chameleonas, || | | |kiškis, gyvatė, || | | |sraigė, || | | |šikšnosparnis, || | | |amarai, elnias, || | | |vilkas, beždžionė, || | | |liūtas, vandenynų || | | |gyventojai, Europoje,|| | | |Afrikoje, || | | |Australijoje, || | | |Šiaurės, Pietų || | | |Amerikos vyraujantys || | | |gyvūnai. |

Iš 3 lentelės matome, kad I – IV klasių “Gamtos pažinimo” vadovėliuosegausu augalų ir gyvūnų su kuriais vienaip ar kitaip, iliustracijomis,stebėjimais ar bandymais yra supažindinami pradinių klasių mokiniai. Visa čia išvardinta augalų, gyvūnų, grybų įvairovė nereiškia, kad apiekiekvieną jų yra išsamiai pasakojama, mokoma. Daugelis iš šių grybų, gyvūnųir augalų pavadinimų yra tik paminimi, iliustruojami pasaulio pažinimovadovėliuose. IV klasės vadovėlyje jau neminimi grybų pavadinimai, daugiaudėmesio skiriama gyvūnams. Aukštesnėse klasėse mažiau informacijos apieaugalus.

1.6. Gamtamokslinio ugdymo proceso ypatumai pradinėje mokykloje

Gamtamokslinio ugdymo turinys teikia galimybę mokymo proceso dinamiškumui ir susisteminimui. Tačiau gamtamokslinių žinių sistemos įsisavinimas priklauso ir nuo mokytojo (mokymo metodų, formų parinkimo, taikymo ir kt.), ir nuo moksleivio (mokymosi metodų, motyvacijos, bendrųjų gebėjimų). Gamtamoksliniam ugdymui mokymo ir mokymosi turinio, formų ir metodų, veiklos įvairovė. Visa tai efektyvina ugdymo procesą, dorovines, darbines, estetines savybes. Gamtos mokslų mokymuisi ir mokymui galima sugalvoti daugybę būdų irformų. Mokytojo vadovaujama pamoka klasėje yra tik viena iš gamtos pamokosformų. Ją vis dažniau turėtų pakeisti pamokos gamtoje, iškylos įartimiausią ūkį, sodą ir t.t. po pamokų vaikai gali dirbti ir kartu, irgrupelėmis ar po vieną, stebėti gamtą, rinkti gamtinę medžiagą, atliktibandymus. (R. Bytautienė, 2001). Gamtos mokslų dalykai pasižymi savita specifika. Jų turinys daiktiškas,materialus, lengvai prieinamas jutiminiam patyrimui empiriniu keliu. O taisąlygoja ir šiais mokslais užsiiminėjančių žmonių mąstymo būdą, pažinimoveiklos stilių. “Biologai mąsto rankomis”, teigia gamtos mokslų fakultetodekanas G. Kirvelis, t.y. biologai pažįsta gamtą pojūčiais, bandymų,eksperimentų metodais. (J. Vaitkevičius, 1995) Svarbus gamtamokslinio ugdymo komponentas – tinkami metodai. Jie yrapakankamai įvairūs, egzistuoja nemažai jų klasifikacijų. Vieningos,visuotinos pripažintos metodų klasifikacijos nėra. Galima skirtibendruosius ir specifinius “Pasaulio pažinimo” mokymo metodus. Bendrieji mokymo metodai: 1. Pasakojimas; 2. Aiškinimas; 3. Pokalbis; 4. Spausdintų šaltinių naudojimas; 5. Demonstravimas; 6. Techninių mokymo priemonių demonstravimas – stebėjimas; 7. Didaktiniai žaidimai; 8. Ekomisterijos Specifiniai mokymo metodai: 1. Stebėjimas; 2. Bandymai; 3. Praktikos darbai; 4. Eksperimentai. (V. Lamanauskas, 2001) Turbūt kiekvienam mokytojui turėtų būti svarbiau specifiniai mokymo metodai. Pamokų įvairinimas garantuoja sėkmingą mokymąsi. Gamtos pažinimo mokymas – tai mokytojo vadovavimas mokiniams ir pastarųjų mokymasis. Todėl mokymo metodai yra tarpusavyje susiję ir yra vienas svarbiausių gamtos pažinimo mokymo proceso komponentų. Be tinkamai parinktų mokymo metodų negalima iki galo realizuoti gamtos pažinimo mokymo tikslų bei uždavinių, pasiekti, kad gamtos pažinimo mokomoji medžiaga būtų tvirtai įsisavinta ir tinkamai panaudota pradinių klasių mokinių lavinimui ir auklėjimui. Stebėjimas. Vienas svarbiausių pasaulio pažinimo mokymo proceso komponentų stebėjimas, kuris sudaro prielaidas gamtos daiktams ir

reiškiniams suvokti ir įprasminti Gamtos pažinimo programoje (III – IV kl.) didelis dėmesys skiriamas sezoninių gamtos reiškinių stebėjimui. Tuo tikslu įvestas skyrius “stebėjimai”, jiems atskleistas III – IV klasės mokiniams skiriamų stebėjimų turinys. Taigi nemaža gamtos pažinimo žinių turi įgyti patys stebėdami gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinius bei jų kitimą gamtoje. Vadinasi, stebėjimas – toks gamtos pažinimo mokymo metodas, kai mokytojo tiesiogiai ir netiesiogiai vadovaujami mokiniai plėtoja moksleivio intelektinius mokėjimus ir įgūdžius, sudaro sąlygas jų aktyviai veiklai, lavina vaikų mąstymo operacijas, ugdo estetinius jausmus ir kt. XX a. viduryje ypač buvo pabrėžiama, jog gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje turi būti kūrybinis procesas. Moksleiviams turi būti sudarytos galimybės ir sąlygos visapusiškai ištirti, iškelti klausimus. Vadovėlius naudoti tik žinioms praplėsti ir gilinti. Gamtos ir jos reiškinių stebėjimus mokiniai privalo atlikti sistemingai per visus metus. Kadangi tai tęsiasi ilgą laiką, jie vadinami ilgalaikiais gamtos stebėjimais. Tinkamai organizuoti ilgalaikiai gamtos stebėjimai sudaro galimybę pradinių klasių mokiniams sukaupti elementarių teorinių žinių apie gamtos daiktus ir reiškinius, jų kitimą įvairiais metų laikais, susiformuoti jų teisingus vaizdinius ir sąvokas. Be to stebėjimo metu ugdomas mokinių pastabumas, dėmesys, mąstymas, vaizduotė, smalsumas ir kiti pažintiniai gebėjimai. Stebėdami gamtos reiškinius mokiniai patys pamato, kad gyvoji ir negyvoji gamta įvairiais metų laikais kinta. Bandymas. Tai toks gamtos pažinimo mokymo metodas, kai mokytojo tiesiogiai ar netiesiogiai vadovaujami mokiniai tiria kokį nors daiktą ar reiškinį, pasinaudodami specialiai sudarytomis sąlygomis ir atitinkamai jį paveikdami. Bandymas skiriasi nuo stebėjimo. Stebėdami mokiniai mato daiktus ir reiškinius tokius, kokie jie yra, t.y. jų spalvą, dydį, formą bei kt. O atlikę bandymą, mokiniai mato ne tik tiriamą daiktą, bet ir jo pakitimus, savybes. Praktikos darbai. Šis mokymo metodas padeda mokiniams įsisavinti praktinio pobūdžio gamtos pažinimo žinias, kurios glaudžiai susijusios su mokėjimais ir įgūdžiais. Labiausiai paplitę praktikos darbų metodai yra: modeliavimas, grafiniai darbai, darbas su prietaisais ir darbinio pobūdžio praktikos darbai. Eksperimentai. Jis padeda atrasti, išsiaiškinti. Pavyzdžiui, įvairių aplinkos sąlygų poveikį gamtos objektams, gamtos reiškinių priežastis, gyvų organizmų poreikius ir pan. eksperimentas skiriasi nuo paprasto gamtos stebėjimo, nes jam atlikti reikia prietaisų, medžiagų, bei įvairių sąlygų. Labai svarbus eksperimento bruožas – kontrolė. Ruošdamiesi atlikti eksperimentą, mokiniai turi labai gerai suprasti, ką juo nori išsiaiškinti. Jie patys kiek įmanoma, ir kiek leidžia saugumo taisyklės, turėtų surinkti reikalingas priemones ir medžiagas, suplanuoti darbo eigą. Galutinis eksperimento etapas yra rezultatų registravimas ir pateikimas. Skatinkime mokinius apibendrinti rezultatus ir pavaizduoti juos piešiniais, grafikais, diagramomis. Tai padeda geriau suprasti patį eksperimentą ir padaryti išvadas (E. Motiejūnienė, 2001). 2. TYRIMAS 2.1. Tyrimo metodika

Tyrimo subjektai. Tyrimui pasirinktos Plungės rajono Alsėdžių vidurinėsmokyklos, bei Telšių Džiugo ir Kranto mokyklų 17 mokytojų, dirbančių su II–IV klasėmis. Anketose pateikiami klausimai mokytojams ir mokiniams. Mokytojų anketųtiklsas –išsiaiškinti kiek vietos skiriama gyvosios gamtos pažinimui perpasaulio pažinimo pamokas. Mokinių anketų tikslas – patikrinti mokytojųatsakymus, išsiaiškinti moksleivių pažinimo pamokas. Duomenų rinkimo metodai. Tyrimas atliktas naudojant anketinę apklausą,sukurtą darbo autorės, pasiremiant teorinėje dalyje išdėstyta medžiaga,anketos buvo pildomos mokykloje, pildymo problemų nebuvo. Tai įvykosavarankiškai ir noriai. Gauti atsakymai apskaičiuoti ir išreikštimatematiniais skaičiavimais, vizualiomis diagramomis. Tyrimo procedūros. Surinkus anketas duomenys buvo analizuojami pagaltam numatytą sistemą. 1 klausimu iš mokytojų anketų norėta išsiaiškintipožiūrį į gamtos pažinimo dalyką. 2 klausimu domėtasi ar mokytojaiapsiriboja vien programose pateikta medžiaga, siekia, ieško, moko daugiaunei nurodyta programose. 3,4 ir 5 klausimais išsiaiškinta kaip dažnaipamokos klasėje keičiamos į pamokas lauke, ką veikiama gamtoje ir kokiusbūdus naudoja supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais. 6klausimu norėta išsiaiškinti problemas, su kuriomis susiduria mokytojaisupažindindami mokinius su gyvosios gamtos objektais. Iš mokiniams pateiktos anketos 1 klausimo norėta išsiaiškinti jųpožiūrį į gamtos pažinimo dalyką. 2 klausimu domėtasi kokiu būdususipažįstama su gyvosios gamtos objektais, 3 ir 4 klausmais išsiaiškinta,kaip dažnai gamtos pažinimo pamokos vyksta lauke ir ką jų metu veikiama. 5ir 6 klauimais siekiama išsiaiškinti jų gebėjimą įvardinti tai, ką jiestebėjo ir stebi per pasaulio pažinimo pamokas mokantis apie gyvosiosgamtos objektus. Klausimynų grįžtamumas. Buvo išdalinta 17 anketų mokytojams ir 105anketos mokiniams. Mokytojai užpildė ir gražino visas anketas, o mokinių12 anketų nebuvo gražinta. Tyrimo procesas apima šiuos etapus: I etapas. Mokslinės literatūros rinkimas, susijusios su gyvosios gamtosobjektų supažindinimu gamtamoksliniame ugdyme. Trukmė: 2005m.sausio 14.2005 m. balandžio 9 d. II etapas. Teorinės dalies rašymas, apimantis mokslinės literatūrosapžvalgą ir analizę 2005 m. kovo 10d. – 2005 m. kovo 14 d. III etapas. Klausimyno kūrimas. 2005 m. kovo 14 – 2005 m. kovo 18 d.respondentų apklausa, kuri truko nuo 2005 m. kovo 14 iki 2005 m. balandžio8d.

IV etapas. Tyrimo duomenų suvedimas. Tyrimo rezultatų analizė iraptarimas. Trukmė 2005 m. gegužės 3d. –2005 m. gegužės 21 d. Surinkti duomenys suvesti ir suskaičiuoti tyrėjo. Tyrimo rezultatai patekti diagramose. Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Anketinė apklausa. 3. Duomenų analizė. 4. (Lyginamoji analizė) 5. Statistinis rezultatų apdorojimas.

2.2 Tyrimo rezultatų aptarimas 2.2.1. Apklaustų mokytojų tyrimo rezultaų aptarimas

Mokytojams parengtų anketų tyrimai pademonstravo kaip vykdomas ugdymoprocesas siekiant išsiaiškinti kiek vietos skiriama gyvajai gamtai pažinti.

1 klausimas. Ar manote, kad pasaulio pažinimo vadovėliuose pakankamaidėmesio skiriama gyvosios gamtos pažinimui? Kodėl nepakankamai arpakankamai?

[pic] 2 pav. Mokytojų nuomonė apie gyvosios gamtos vietą pasaulio pažinimo vadovėliuose

Remiantis šio paveikslo duomenimis 88 ( respondentų mano, kadskiriama pakankamai vietos gyvajai gamtai pažinti gamtos pažinimovadovėliuose. Tačiau 12 ( respondentų teigia, kad nepakankamai vietosskiriama gyvosios gamtos pažinimui, nes jų nuomone, vadovėlis per daugperkrautas, viskas „suvelta”.

Išvada. Gamtos pažinimo vadovėliuose daugumos nuomone (88 ()pakankamai dėmesio skiriama gyvosios gamtos pažinimui.

2 klausimas. Ar laikotės programos reikalavimų supažindinant mokiniussu gyvosios gamtos objektais (augalais, gyvūnais)?

[pic]

3. pav. Mokytojų laikymasis programos reikalavimų supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais

Remiantis 2 diagramos duomenimis, galima teigti, jog dauguma, t.y. 82%respondentų supažindina mokinius su gyvąja gamta tik tiek, kiek nurodytaprogramoje. Beveik ketvirtadalis (18%) respondentų teigia, kad supažindinadaugiau nei nurodyta programoje. Išvada. Dauguma respondentų supažindina mokinius su gyvąja gamta tiek,kiek nurodyta programoje.

3 klausimas. Kaip dažnai naudojatės mokyklos aplinka supažindinantmokinius su gyvosios gamtos objektais? [pic] 4 pav. Mokyklos aplinkos naudojimas supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais

Dauguma (88 () apklaustųjų mokytojų teigia, jog kartais naudojamokyklos aplinką supažindinant mokinius su gyvąja gamta, tik 12 (apklaustųjų mokytojų teigia, jog niekada nesinaudoja mokyklos aplinka. Išvada. Dauguma respondentų kartais naudojasi mokyklos aplinkasupažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais.

4 klausimas. Kaip supažindinate mokinius su gyvosios gamtos objektais(augalais, gyvūnais)?

[pic] 5 pav. Mokytojų naudojami būdai supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais

Daugiausiai mokiniai supažindinami su gyvosios gamtos objektais išiliustracijų (32 (). Po iliustracijų dažniausiai mokinių supažindinimui yranaudojami herbarai (28 () bei mokyklos aplinka (23 (). Mažiausiairespondentai supažindinant mokinius su gyvąja gamta naudoja enciklopedijas(11 () bei ekskursijas į gamtą (6 (). Nė vienas iš apklaustųjų (ties žodžiu„kita”)neįvardijo kitų būdų supažindinant mokinius su gyvosios gamtosobjektais. Išvada. Respondentai mokinius dažniausiai supažindina su gyvąja gamtaiš iliustracijų, rečiau iš herbarų bei mokyklos aplinkos, mažiausiai – išekskursijų į gamtą.

5 klausimas. Ar patinka pasaulio pažinimo dalykas?

[pic] 6 pav. Mokytojų nuomonė apie pasaulio pažinimo dalyką

Kaip matyti iš 5 diagramos daugumai mokytojų, t.y. 88 (, patinkapasaulio pažinimas, o 12 ( respondentų nepatinka. Išvada. Daugumai respondentų pasaulio pažinimo dalykas patinka.

6 klausimas. Ką veikiate gamtoje? Kokis stebėjimus vykdote?Išvardinkite.

[pic] 7 pav. Veikla gamtoje

Remiantis 6 diagrama, galima teigti, jog daugiausiai gamtoje yrastebima (39 () bei žaidžiama (36 (), mažiau – tyrinėjama (25 (). 39 (mokytojų, teigiantys, kad gamtoje stebi labai vangiai atsakinėjo į klausimą„Kokius stebėjimus vykdote?”. Mokytojų atsakymai: krokus, klevo medį,gamtos reiškinius, artimiausią vandens tvenkinį ir jo gyventojus. Išvada. Apklaustųjų mokytojų teigimu, mokinių supažindinimui su gyvąjagamta daugiau stebima (stebi artimiausią aplinką, gamtos reiškinius) beižaidžiama, mažiau tyrinėjama. 9 klausimas. Su kokiomis problemomis susiduriate supažindindamimokinius su gyvosios gamtos objektais? Į pastarąjį klausimą dauguma respondentų visai neatsakinėjo, likusiejiatsakė gana įvairiai: vaikų nenoras mokytis, programos ir vadovėlio temųneatitikimas, nėra priemonių galimybių, detalesniam supažindinimui. Išvada: 30 ( respondentų nesusiduria su jokiomis problemomis,likusieji įvardija problemas, kurios susijusios su mokinių nenoru, mokyklosinventoriaus nebuvimu.

2.2.2. Apklaustų mokinių tyrimo rezultatų aptarimas

Tyrimui parengta anketa mokiniams siekta išsiaiškinti, jų nuomonę apie pasaulio pažinimo dalyką, veiklą per šias pamokas. Anketos klausimai panašūs į mokytojų siekiant sulyginti, patikrinti mokytojų bei mokinių atsakymus. 1 klausimas. Ar patinka pasaulio pažinimo dalykas? Kodėl? [pic]

8 pav. Mokinių nuomonė apie pasaulio pažinimo dalyką

Daugiau nei pusei (67 () respondentų pasaulio pažinimo dalykas patinkair yra įdomus, net 33 ( respondentų gamtos pažinimas nepatinka, nes yraneįdomus. Daugelyje anketų ties klausimu „Kodėl?” buvo palikti tuščiosvietos. Dažniau pasitaikę atsakymai: patinka, nes galime stebėti, piešti,žaisti. Nepatinka, nes nuobodu, vaikai triukšmauja. Išvada. Net trečdaliui respondentų gamtos pažinimo dalykas nepatinka,nes yra neįdomus, per pamokas nuobodu, triukšmauja draugai.

2 klausimas. Kaip klasėje susipažįsta su gyvosios gamtos objektais?

[pic] 9. pav. Mokinių susipažinimo būdai su gyvosios gamtos objektais

Kaip matyti iš 9 diagramos beveik pusės (42 () respondentų teigimu sugyvąja gamta susipažįsta iš iliustracijų. Kiti respondentai su gyvąja gamtasusipažįsta: 21 ( lauke (kieme), 16 ( iš herbarų, 14 ( mokytojos atneštų įklasę augalų. Mažiausiai tik 7 ( ekskursijų metu. Išvada. Daugiausia respondentų susipažįsta su gyvąja gamta išiliustracijų, o mažiausiai ekskursijų metu.

3 klausimas. Kaip dažnai einate į mokyklos kiemą per pasaulio pažinimopamokas? [pic] 10 pav. Mokinių ėjimo į kiemą per pasaulio pažinimo pamokas pažinimo dažnumas

Net 78 ( respondentų per pasaulio pažinimo pamokas į mokyklos kiemąeina kartais.Tik22 ( respondentai per gamtos pažinimo pamokas niekada neina į kiemą. Išvada. Ketvirtadalis respondentų niekada neina į kiemą per pasauliopažinimo pamokas.

4 klausimas. Ką veikiate gamtoje?

[pic] 11 pav. Moksleivių veikla gamtoje

Daugiau nei pusė respondentų (59 () per gamtos pažinimo pamokas gamtoježaidžia. O kita pusė apklaustų mokinių teigia, jog per gamtos pažinimopamokas gamtoje stebi (22 () bei tyrinėja (19 (). Išvada. Daugiau nei pusė respondentų per gamtos pažinimo pamokasgamtoje žaidžia, likusieji respondentai tyrinėja ir stebi.

5 klausimas. Parašyk ką teko tau stebėti mokyklos kieme. 22 ( moksleivių nuomone gamtoje stebima, plačiau apie tai, kokiusstebėjimus pastarieji vykdo rašo: stebime medžius, gėles, kiaulpienes. Išvada: Moksleivių atsakymai gana paviršutiniški, jų teigimudaugiausiai stebi artoje aplinkoje esančius augalus.

4. Moksleivių ir mokytojų tyrime gautų rezultatų aptarimas

Lyginant tyrime dalyvavusių mokytojų bei mokinių atsakymus, paaiškėjo,kad jų nuomonės apytikriai sutampa. Palyginus mokytojų anketos 3 –io klausimo ir mokinių anketos 3 –klausimo (Kaip dažnai naudojatės mokyklos aplinka supažindinant mokinius sugyvosios gamtos objektais?) gautus rezultatus (žr.4 ir 10 pav.), paaiškėjo,kad mokytojų ir mokinių nuomonės apytikriai sutampa. Daugumos mokytojų (88%) ir mokinių (78 %) teigimu, gamtos pažinimo pamokos kartais yra vedamosmokyklos kieme. Gaila, tačiau yra respondentų, kurie niekada nesidaudojomokyklos aplinka. Išvada. Respondentų atsakymai sutapo šiuo klausimu ir tai neabejotinaireiškia, kad kartais gamtos pažinimo pamokos vyksta mokyklos kieme. 4 – ame mokytojų anketos klauime analizuota, kaip mokytojai supažindinamoksleivius su gyvosios gamtos objektais. Labai panašus klausimas buvopateiktas ir mokiniams. Palyginus abiejų respondentų grupių atsakymus (žr.5 ir 9 pav.) paaiškėjo, kad jie procentine išraiška panašūs. Mokytojųteigimą (32 %), kad daugiausia moksleivius supažindina su gyvosios gamtosobjektais iš iliustracijų, patvirtina mokinių panašūs atsakymai procentineišraiška, t.y. 42 % respondentų. Rečiausiai, tiek mokytojų (6 %), tiekmoksleivių teigimu (7 %) susipažįsta su gyvosios gamtos objektaisekskursijų metu. Išvada. Mokytojų ir moksleivių atsakymų procentinės išraiškosatitikimaneleidžia abejoti faktu, kad daugiausiai su gyvosios gamtosobjektais per pasaulio pažinimo pamokas susipažįstama iš iliustracijų.Gaila, kad kitiems supažindinimo būdams skiriama mažiau dėmesio.

Analizuota, ką mokytojai ir moksleiviai veikia gamtoje (žr.3 lentelę).

3 lentelė Veikla gamtoje. Mokytojų ir mokinių rezultatų lyginimas|Veikla |Mokytojai |Mokiniai ||Stebi |39( |22( ||Tyrinėja |25( |19( ||Žaidžia |36( |59( |

Šioje lentelėje matyti, kad mokytojų ir moksleivių atsakymai nevisaisutampa. Mokytojų teigimu (39 %) daugiausia gamtoje stebima. Moksleiviųteigimu (59 %) gamtoje daugiausia žaidžia. Mažiausiai tiek mokytojų, tiekmokinių teigimu – tyrinėjama. Išvada. Moksleivių ir mokytojų atsakymų neatitikimai leidžia suabejotitikrąja mokytojų veikla gamtoje. Tačiau mokytojų ir mokinių panašūsatsakymai patvirtina, kad mažiausiai gamtoje tyrinėjama.

IŠVADOS

1. Bendrosiose programose, standartuose, mokytojų knygose ir pasaulio painimo vadovėliuose pakankamai vietos skiriama gyvosios gamtos pažinimui. 2. Pedagogai tik kartais naudojasi mokyklos aplinka supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais. 3. Pedagogai per mažai dėmesio skiria specifiniams mokymo metodams. 4. Mokiniai stebėti nemoka.

PASIŪLYMAI

Siūloma išnaudoti visas galimybes mokytis gamtoje ir iš gamtos. Daugiau laiko per pasaulio pažinimo pamokas gyvosios gamtos mokymuiskirti gamtoje.

Literatūra: 1. Barkauskaitė M., Kazlauskienė G., Noreikienė E. Kur veda vadovėliai? // Žvirblių Takas, 2002, nr. 3, p.2-3. 2. Bendrojo išsilavinimo standartai 1 – 10 kl, projektas 1, Vilnius, 1998.p. 123 -124 3. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, Vilnius, 2003 4. Bytautienė R., Apie pasaulio pažinimo mokymą //Žvirblių Takas, 2001, nr.10 p.45 – 46 5. Jankevičienė R., Kasiliūnienė L. Diferencijuotas mokymas pradinėse klasėse // žvirblių Takas, 2000, nr.3 p.2 – 3 6. Jonynienė V. Apie I klasės vadovėlį “Aš ir pasaulis” // Žvirblių takas, 2004, nr.2, p.41 –45. 7. Jonynienė V. I – IV klasių pasaulio pažinimo vadovėliai 8. Jovaiva L., Vaitkevičius J. Pedagogikos pagrindai. Kaunas, 1989 p. 89 –112 9. Lamanauskas L. Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje. Šiauliai, 2001 p.19, 26, 45. 10. Motiejūnienė E. Gamtos mokslas pradinėje mokykloje // Žvirblių takas, 2001, nr. 12, p.12. 11. Naujoji bendrojo lavinimo programa. Švietimo aprūpinimo centras. Vilnius, 2003 p. 204 –222 12. Pedagogikos istorija, Vilnius, 1978 p.26 -112 13. Rajeckas V. Mokymo organizavimas. Kaunas, 1999 p. 103. 14. Solovjovienė D. Artimos aplinkos pažinimo link // Žvirblių takas, 2003, nr.4, p.23. 15. Vaitkevičius J. Žmogaus sąlyčio su gamta raida // Mokslinės – praktinės konferencijos, 1995, p.62 16. Žulkauskas E. Gamtamokslinis ugdymas vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje: problemos ir perspektyvos // Mokslinės – praktinės konferencijos, 1995, p.89

PRIEDAI

ANKETA MOKINIAMS

Ar jums patinka gamtos pažinimo pamokos? Su kokiais augalais irgyvūnais susipažinote? Ką veikiate per gamtos pažinimo pamokas? Ar einate įlauką stebėti? Norėdama tai sužinoti sugalvojau keletą klausimų į kuriuos,tikiuosi, nebus sunku atsakyti. Apklausą atlieka Klaipėdos Kolegijos IVkurso neakivaizdinio skyriaus studentė Lina Laurinavičienė. Ačiū užatsakymus.

1. Ar patinka pasaulio pažinimas?

o Nepatinka, nes neįdomu. Kodėl?………………………………………………. ……………………………………………………. ……………………………………………………. ……………………………………………………. ….

o Patinka, nes įdomu. Kodėl?…………………………………………………… ………………………………………………………… ………………………………………………………… ………………………………………………………… …..

2. Kaip klasėje susipažįstat su gyvosios gamtos objektais (augalais, gyvūnais)? o Iš iliustracijų o Iš herbarų o Einame į lauką (kiemą) stebėti o Ekskursijų metu o Mokytoja atneša augalus į klasę

3. Ar dažnai einate į mokyklos kiemą per pasaulio pažinimo pamokas? o Niekada o Kartais

4. Ką veikiate gamtoje? o Stebite o Tyrinėjate o Žaidžiate

5. Parašyk ką tau teko stebėti mokyklos kieme. Išvardink…………………………………………………… ………………………………………………………….

6. Parašyk, kaip stebi augalus ir gyvūnus. 1. 2. 3. 4.

ANKETA MOKYTOJAMS

Vykdant apklausą tema – “Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasiųgamtamoksliniame ugdyme” siekiama išsiaiškinti, kokius mokymo ir mokymosimetodus taikote pasaulio pažinimo pamokose, su kokiomis problemomissusiduriate supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais. Apklausąatlieka Klaipėdos Kolegijos IV kurso neakivaizdinio skyriaus studentė LinaLaurinavičienė. Ačiū už atsakymus.

1. Ar manote, kad gamtos pažinimo vadovėliuose pakankamai dėmesio skiriama gyvosios gamtos pažinimui? o Taip o Ne Kodėl?…………………………………………………………………………………………………………………………….………………………………………………………………….………………………………………………………………….….

2. Ar laikotės programos reikalavimų supažindinant mokinius su gyvosios gamtos obektais (augalais, gyvūnai)? o Supažindinu tiek, kiek nurodyta programoje. o Supažindinu daugiau, nei nurodyta programoje.

3. Kaip dažnai naudojatės mokyklos aplinka supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais? o Niekada o Kartais

4. Kaip supažindinate mokinius su gyvosios gamtos objektais (augalais, gyvūnais)? o Iš enciklopedijų o Iš iliustracijų o Iš herbarų o Iš mokyklos aplinkos o Iš ekskursijų į gamtą. Kita…………………………………………………………..………………………………………………………………

5. Ar patinka pasaulio pažinimo dalykas? o Taip o Ne

6. Ką veikiate gamtoje? o Stebite o Tyrinėjate o Žaidžiate Kokius stebėjimus vykdote? Išvardinkite………………………………………………………………….………………………………………………………………….………………………………………………………………….………………………………………………………………….……………

7. Su kokiomis problemomis susiduriate supažindindami mokinius sugyvosios gamtosobjektais?…………………………………………………………………………………………………………………………….………………………………………………………………….………………………………………………………………….……….