Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių

KLAIPĖDOS KOLEGIJOS PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

PRADINIO UGDYMO PEDAGOGIKA SU ANGLŲ KALBOS SPECIALIZACIJA

Lina Laurinavičienė

VIETA GYVAJAI GAMTAI PAŽINTI GAMTAMOKSLINIAME UGDYME

Baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Dek. I.Ivanauskienė

Klaipėda, 2005

……………………………………………………40

Santrauka

Darbe „Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių gamtamoksliniame ugdyme” analizuojama, kiek vietos pradinių klasių gamtamoksliniame ugdyme skiriama gyvajai gamtai pažinti. Yra daug tėvelių ir mokytojų nuomonių apie pradinių klasių gamtos pažinimo vadovėlius. Jie skirti žinioms praplėsti ir gilinti, daug iliustruoti, daug rekomenduojamų atlikti užduočių, todėl didelį vaidmenį, mokant pažinti gyvąją gamtą vaidina mokytojas.

Vadovėliuose pateiktos temos, apie gyvąją gamtą, turi būti kruopščiai aptartos, išanalizuotos. Bendrosiose programose ir standartuose yra pateikiami tikslai ir uždaviniai mokant pažinti gyvąją gamtą. Programose yra pabrėžiama ypatinga mokyklos svarba formuojant visuomenę, kuri sugebėtų tinkamai rūpintis gamta ir ją tobulinti. Mokytojo pareiga paruošti žmogų gamtos pažinimui, teikti jam žinias apie gamtą, mokyti betarpiškai bendrauti su gamta, nesiekti tapti jos valdovu. Tūlas pasakys: „tad sudarykime sąlygas vaikams būti gamtoje ir jie taps visapusiškai išugdyti”

(Vaitkevičius, 1995).

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek vietos pradinių klasių gamtamoksliniame ugdyme skiriama gyvosios gamtos pažinimui.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.

2. Atlikti anketinę apklausą.

3. Atlikti statistinę rezultatų analizę.

Tyrimo objektas – tirta gyvosios gamtos dalis pasaulio pažinimo mokyme.

Kontingentas – pradinių klasių pedagogai ir II –IV klasių mokiniai.

Tyrimo metodika. Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais: dokumentų metodinės bei mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinis rezultatų apdorojimas.

Tyrimo rezultatai. Išanalizavus gautus rezultatus galima daryti išvadas, kad pasaulio pažinimo vadovėliuose yra pakankamai dėmesio skiriama gyvosios gamtos pažinimui.

Tyrimo išvados.

– Bendrosiose programose, standartuose, mokytojų knygose ir pasaulio pažinimo vadovėliuose pakankamai dėmesio skiriama gyvosios gamtos pažinimui.

– Pedagogai per mažai dėmesio skiria gyvosios gamtos pažinimo mokymui.

Summary

In this work is analysing how much space for learning objects of natural nature are there in natural science education. There are a lot of teachers’, parents’ opinions about science coursbooks. Science coursebooks are a lot illustrated, they are just to extend students’ knowledges, so the most important object of learning naural science is teacher. The topics have to be well analysed. In tutorial is accented school’s importance of formulating community who could take care of natural nature and its objects.

SUTRUMPINIMAI

žr. Žiūrėti t.y Tai yra t.t. Taip toliau pav. Paveikslas pvz. Pavyzdžiui kt. Kitas (i)

GU Gamtamokslinis ugdymas pan. panašiai

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė Pagrindinės gyvosios gamtos temos pagal Bendrąsias programas

(1997)……………….15

2 lentelė „Pasaulio pažinimo” vadovėlių temų, supažindinant su gyvąją gamta, pasiskirstymas….21

3 lentelė Gyvosios gamtos įvairovė I –IV klasių „Gamtos pažinimo” vadovėlių temose………….22

4 lentelė Veikla gamtoje. Mokytojų ir mokinių rezultatų lyginimas………………………………….35

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Pasaulio pažinimo struktūra pradinėje mokykloje………………………………………….13

2 pav. Mokytojų nuomonė apie gyvosios gamtos vietą pasaulio pažinimo vadovėliuose…………….28

3 pav. Mokytojų laikymasis programos reikalavimų supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais………………………………………………………….

………………………………………………………………..29

4 pav. Mokyklos aplinkos naudojimas supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais…….30

5 pav. Mokytojų naudojami būdai supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais…………..30

6 pav. Mokytojų nuomonė apie pasaulio pažinimo dalyką………………………………………………………31

7 pav. Veikla gamtoje……………………………………………………………

……………………………………………31

8 pav. Mokinių nuomonė apie pasaulio pažinimo dalyką………………………………………………………..32

9 pav. Mokinių susipažinimo būdai su gyvosios gamtos objektais……………………………………………33

10 pav. Mokinių ėjimo į kiemą per pasaulio pažinimo pamokas dažnumas……………………………….33

11 pav. Moksleivių veikla gamtoje……………………………………………………………

………………………….34

Įvadas

Tema „Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių gamtamoksliniame ugdyme” yra labai aktuali. Žmogus yra gamtos dalis. Todėl ir gamtamokslinis ugdymas vaidina ypatingą vaidmenį žmogaus asmenybės formavimui. Tai pastebėjo dar antikos mąstytojai, įvardindami žmogų “ZOO POLITIKON”

((Aristotelis) J. Vaitkevičius, 1995)).

Pasak J. Vaitkevičiaus pedagogika visada sprendė esminę savo problemą

– ko mokyti( Mokyklinio ugdymo turinys yra santrauka, atskleidžianti esamą visuomenės patirties lygį, gylį, būdą. Mokinys, įsisavindamas ugdymo turinį, kurį sudaro žinios, mokėjimai, įgūdžiai, kartu įsisavina ir pažinimo metodus, mąstymo stilių, suvokia pasaulį, kuriame jis gyvena.

Ugdymo turinys, rašoma “Bendrosiose programose” deda “pagrindus šiuolaikiniam demokratiniam ir tautos mentalitetui”. Kitaip sakant pažindindami moksleivius su gyvąją gamta, ugdome darnią, protingą, mylinčią visuomenę.

Gamtamokslinio ugdymo tema pradinėse klasėse yra gana daug tyrinėta

(V. Lamanauskas, V. Jonynienė), tačiau atskirai kiek vietos skiriama gyvajai gamtai pažinti GU – yra mažai tyrinėta.

Atnaujintose programose ir standartuose pabrėžiama ypatinga mokyklos svarba formuojant visuomenę, kuri sugebėtų tinkamai rūpintis gamta ir ją tobulinti. Pasak žymių tyrinėtojų: K. Paul, S. Kedo šiandienos vaikai turi labai menką suvokimą apie gamtą, gyvuosius jos objektus. Didelis vaidmuo tenka mokytojams, kurie privalo suteikti pakankamai žinių apie gyvąją gamtą.

Kadangi vadovėlis yra skirtas tik žinioms praplėsti, mokytojo pareiga supažindinti mokinius su gyvosios gamtos objektais naudojant savo metodus. Mokymo metodai ir būdai neatsiejami nuo mokytojo ir mokinio santykių: mokymas neįsivaizduojamas be bendravimo su vaiku ir jo asmenybės ugdymo (Jankevičienė R, Kasiulynienė L., 2000 ). Kūrybingas ir patyręs mokytojas taiko specifinius mokymo metodus taip paįvairindamas pamoką, sužadindamas mokinių norą stebėti, tyrinėti, klausinėti.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kiek vietos pradinių klasių gamtamoksliniame ugdyme skiriama gyvosios gamtos pažinimui.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti mokslinę metodinę literatūrą GU aspektu.

2. Atlikti anketinę apklausą.

3. Atlikti statistinę rezultatų analizę.

Tyrimo objektas – tirta gyvosios gamtos dalis pasaulio pažinimo mokyme.

Kontingentas – pradinių klasių pedagogai ir II –IV klasių mokiniai.

Tyrimo metodika. Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais: dokumentų metodinės bei mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinis rezultatų apdorojimas.

1. Mokslinės metodinės literatūros analizė

1. Pedagogikos istorija gamtamoksliniu aspektu

Švietimas kito keičiantis istorijos laikotarpiams. Yra žinoma daug žymių žmonių, skelbusių savo mintis, idėjas didaktikos princiapis, tai J.

A. Komenskis (1592 –1670), Ž. Ž. Ruso, K. Marksas, F. Engelsas ir kt. Slavų pedagogas Komenskis padėjo mokslo apie mokymą pagrindus išleisdamas knygą

“Didžioji didaktika”. Visų pedagoginių Komenskio veikalų pagrindinė mintis ta, kad teisingas auklėjimas visa kuo turi derintis prie gamtos.

Gamtą atitinkančio auklėjimo principas, pradedant Komenskiu, ne kartą aptinkamas XVIII ir XIX amžiaus pedagoginėse sistemose, be to, kiekvienas iš įžymiųjų pedagogikos teoretikų šį principą supranta kiek kitaip. Komenskio nuomone, žmogus kaip gamos dalis paklūsta svarbiausiems, visuotiniams jos dėsniams, tiek veikiantiems augalų bei gyvūnų pasaulyje, tiek galiojantiems žmogui. Komenskis stengėsi kuo plačiau išugdyti mokinių pažintinius sugebėjimus, “Sukelti žinių troškimą ir aistringą užsidegimą mokytis”; dėl to reikia, nurodydavo jis, sujungti tai, kas malonu, su tuo, kas naudinga, skatinti vaikų smalsumą.

Komenskis reikalavo, kad mokyti būtų pradedama ne nuo žodinio daiktų aiškinimo, bet nuo jų stebėjimo. Tai, kas prieinama reikia stebėti gamtoje, o jeigu negalima tiesiogiai stebėti daiktų, tai juos reikia pakeisti paveikslais, modeliais, piešiniais.tai sensualinė filosofija, kuria sekė

Komenskis, ir kuri yra iki šių dienų smarkiai gvildenama.

Žymusis pedagogas išnagrinėjo vaizdumo principą. Komenskis vaizdumą suprato plačiai, ne tik kaip regimąjį, bet ir kaip visų jutimo organų pajungimą tam, kad daiktai ir reiškiniai būtų suvokiami geriau, aiškiau.

Žymus veikėjas Žanas Žakas Ruso (1712 –1778m.) taip pat buvo sensualistas. Jis manė, kad gamta auklėja “iš vidaus”, ugdydama žmogaus asmenines savybes. Ruso visada reikalavo atsižvelgti į vaikų amžiaus ypatybes, taip pat aktyvius mokymo metodus, darbinį auklėjimą, glaudų mokymo ryšį su gyvenimu. Daugelis laikė jį didžiu, tačiau tų metų santvarka neleido įteisinti jo minčių ir mokymo būdų.

Įžymus veikėjas Lajus subiologino pedagogiką. Auklėjimui ir mokymui jis taikė schemą: suvokimas – perdirbimas – išraiška (arba atvaizdavimas).

Daugiausiai dėmesio skirdamas išraiškai sumažino protinio darbo reikšmę, “veiksmo mokyklą” pavertė iliustruojamąją mokykla, kur mokiniai nemažą laiko dalį skiria piešimui, lipdybai, vaidybai ir t.t. ši pernelyg didelė vaizduojamoji veikla gerokai atitraukė vaikus nuo sistemingo mokymosi, o tai susiaurino bendrąjį jų išsilavinimą.

Taigi, prieinamus, tinkamus, įvairius mokymo metodus, mokant pažinti gyvąją gamtą, imtasi analizuoti jau gana seniai. Pedagogikos istorijos šaltiniuose daugiau akcentuojamas ne mokymas gyvosios gamtos, bet jos reikšmė vaikams, visuomenei. Šių dienų naujosiose programose ir standartuose ypatingas dėmesys kreipiamas į vaiko orientavimą į gyvąją gamtą. (Pedagogikos istorija, 1999)

1.2 Gamtamokslinio ugdymo reikšmė pradinėse klasėse

Pasaulio pažinimas pradinėse klasėse – vienas sudėtingiausių, aprėpiančių gamtą, geografiją, fiziką, chemiją, astronomiją, istoriją, sociologiją ir ne tik, vienas įdomiausių ir problematiškiausių dalykų.

Gamtos pažinimo tikslas – ugdyti vaiko gebėjimą suprasti gamtos pasaulį ir bendrauti su juo (Bendrieji išsilavinimo standartai). Šio tikslo siekiama:

– Ugdant nuostatą gerbti, tausoti ir puoselėti viską, kas gyva ir negyva, kas sukurta gamtos ir žmogaus.

– Teikiant žinių apie gyvąją ir negyvąją gamtą, reiškinių tarpusavio priklausomybę, žmogaus ir gamtos santykį.

– Ugdant gebėjimus stebėti, fiksuoti, analizuoti gamtos reiškinius, ieškoti priežastinių ryšių tarp gamtos reiškinių bei gamtos ir žmogaus veiklos.(Žulkauskas, 1995)

Vienas iš gamtos pažinimo aspektų – gyvoji gamta (augalai, gyvūnai, žmogus). (V. Lamanauskas, 2001)

Meilė gamtai – labai vertinga žmogaus charakterio savybė. Ji formuojasi nuo pat ankstyvos vaikystės. Pamilti gamtą gali tik tie, kurie nuolat su ja bendrauja, domisi jos paslaptimis, stengiasi jas atskleisti, puošia savo triūsu. (Kasiliūnienė L, 2000)

Vaikas ir gamta susiduria labai anksti. Gamta jam yra neišsemiamas įdomių įspūdžių ir džiaugsmingų išgyvenimų šaltinis (Bytautienė R, 2001)

Nuo mažumės skiepydami vaikams norą prižiūrėti augalus ir globoti gyvūnus pratintume, kad visada būtų jiems atidūs, jautrūs, mokytume rūpestingai ir atsakingai elgtis, sudarytume sąlygas dažniau pabūti gamtoje, mokytume pajusti gamtos kvapus, pamatyti spalvas, formas, vaizdus ir tai išlikų visam gyvenimui. (Barkauskaitė M. 2002)

Labai daug kas priklauso ir nuo mokytojo sugebėjimo sužadinti vaikų norą tyrinėti, klausinėti, apskritai veikti. Jei mokytojas tyrinėja kartu su vaikais, pats daug klausinėja skatindamas ieškoti atsakymų į klausimus kas, kaip, kodėl vyksta gamtoje ir vaikai vėliau noriai imasi šių darbų.

Savarankiškai tyrinėdami aplinką ir darydami savo “mažuosius atradimus”

patiria didžiulį malonumą, jiems kyla noras sužinoti dar daugiau ir suprasti gamtą.

Mokėjimas pažinti gamtą – labai vertinga savybė, leidžianti vaikui orientuotis aplinkoje, suvokti gamtos aplinkos įvairumą, deramai bendrauti su žmonėmis (E. Motietjūnieinė, 2004).

Iki mokyklos vaikai jau turi tam tikrų žinių apie gamtą. Labai svarbu, kad tos žinios būtų sistemingai gilinamos ir plečiamos pradinėje mokykloje, t.y I – IV klasėse. Pasaulio pažinimą galima traktuoti kaip gamtamokslinio ugdymo pradinėje mokykloje vieną iš komponentų.

Pasaulio pažinimo ugdymo turinys išdėstytas programoje “Aš ir pasaulis”. Ši programa sudaryta remiantis svarbiais didaktiniais principais:

1. Humaniškumo (pagarbos žmogui, gamtai ugdymas, sveikos ir saugios aplinkos kūrimas ir t.t.).

2. Demokratiškumo (tiek mokiniui, tiek mokytojui paliekama pasirinkimo teisė ir laisvė mokymo metodikų, turinio ir pan.

aspektu).

3. Spiralės (tie patys klausimai nagrinėjami aukštesnėse klasėse, tačiau aukštesniu lygmeniu. Mokomoji medžiaga plečiama ir gilinama).

4. Integracijos (mokomoji medžiaga išdėstyta integruotai/

sujungta į visumą. Stengiamasi integruoti ne tik mokymo turinį, bet ir procesą, mokytojų ir mokinių veiklą.) (V. Lamanauskas, 2001) (1 pav.).

I klasė – “Aš ir pasaulis”

II klasė – “Pasaulis ir aš” PASAULIO

PAŽINIMAS

III klasė – ‘Mūsų pasaulis” (kursas)

IV klasė – “Vienas pasaulis”

Humanizmas – demokratija – integracija – spiralė

Programa “AŠ IR PASAULIS”

1 pav. Pasaulio pažinimo struktūra pradinėje mokykloje

1. 3. Bendrosios programos, standartai

Pasaulio pažinimo mokomojo dalyko turinio didaktinės nuostatos bei turinio pagrindiniai komponentai pateikiami Bendrosiose programose.

Gamtamokslinis išsilavinimas yra standartizuojamas. Gamtamokslinio išsilavinimo standartai nusako siekimus mokymosi pradinėje mokykloje rezultatus, t.y. nurodomos siektinos vertybinės nuostatos, pagrindinės žinios ir gebėjimai, kuriuos turėtų būti įgiję dauguma baigiančių atitinkamą pakopą ar klasę bendrojo lavinimo mokyklos moksleivių. (Naujieji bendrieji išsilavinimo standartai)

Gamtos tyrimai integruojami į visus likusius gamtos mokslų dėmenis:

gyvąją gamtą, medžiagas ir jų kitimus, fizikinius reiškinius. Visi gamtos mokslų dėmenys integruojami tarpusavyje mokytojų, vadovėlių ir individualiųjų programų autorių nuožiūra.(Naujieji bendrieji išsilavinimo standartai)

Gamtamokslinio išsilavinimo standartai padeda vertinti ir įsivertinti moksleivių pasiekimus, individualizuoti ugdymo turinį, planuoti bei derinti dalyko turinio išdėstymą ir metodus, atitinkama kryptimi plėtoti materialinę bazę.

Bendrosiose programose (p. 292 – 294) nurodomi I – IV klasių gamtamokslinio ugdymo uždaviniai ir tikslai.

I klasėje diegiami gyvosios gamtos pradmenys, pasaulis imamas suvokti kaip sistemingo pažinimo objektas. Gamtos pažinimas grindžiamas tiesioginiu konkrečių aplinkos veiksnių, bei reiškinių stebėjimu, lyginimu, rūšiavimu, savo patyrimo nusakymu.

Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą:

1. Mokyti stebėti aplinką, gamtos objektus, juos lyginti, rast panašumus ir skirtumus.

2. Išmokyti pažinti kelias medžių ir krūmų rūšis.

3. Išsiaiškinti, kas kur auga (sode, darže, miške).

4. Žadinti domėjimąsi naminiais gyvūnais ir paukščiais, skatinti juos stebėti.

5. Suvokti ryšį tarp gyvosios ir negyvosios gamtos permainų.

6. Stebėti gamtą visais metų laikais.

7. Išsiaiškinti, kodėl ir kaip auga augalai.

II klasėje nagrinėjami gyvų organizmų (augalų ir gyvūnų) panašumai ir skirtumai. Aiškinamasi, kad visiems gyviems organizmams būdingos savybės yra augimas, maitinimasis, dauginimasis.

Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą:

1. Išsiaiškinti, kas yra gyvūnai, augalai; kuo jie skiriasi ir kas yra bendra.

2. Patiems išsiaiškinti, kad visų gyvų organizmų bendros savybės yra: augimas, maitinimasis, dauginimasis.

3. Pasiaiškinti, kaip įvairūs organizmai (taip pat ir žmogaus) yra prisitaikę prie skirtingos aplinkos.

4. Išsiaiškinti kaip nekryptinga ir neatsakinga žmogaus veikla veikia gamtą.

III klasėje pradedami analizuoti sudėtingesni gamtos reiškiniai bei sistemos atkreipiant dėmesį į jų tarpusavio priklausomybę, ieškant dėsningumų, vieningų kriterijų skirtingiems reiškiniams aprašyti ir paaiškinti.

Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą:

1. Mokytis stebėti, fiksuoti faktus ir sieti juos į priežastinių ryšių sekas, sistemas, klasifikuoti pagal aiškiausius požymius.

2. Atkreipti dėmesį į gyvybės formų (augalijos ir gyvūnijos)

tarpusavio priklausomybę.

3. Pastebėti, kad gyvybė neįmanoma be saulės, oro, vandens, žemės t.y negyvosios gamtos

4. Suvokti Saulės energijos reikšmę Žemės gyvybei..

5. Išsiaiškinti tinkamo santykio su gamta galimybes. Ugdyti moralinę atsakomybę už savo veiklą gamtoje.

IV klasėje visas turimas patyrimas, konkrečios žinios bandomos susieti pagal visuotinių ryšių dėsnius. Siekiama prognozuoti galimus rezultatus, kelti hipotezes ir daryti išvadas.

Bendrieji tikslai mokant pažinti gyvąją gamtą:

1. Mokytis sisteminti konkretų patyrimą ir žinias.

2. Mokytis taikyti mokslinio tyrimo metodą visiems gamtos faktams ir reiškiniams, jų aiškinimui.

3. Mokytis fiksuoti faktus ir reiškinius, jų pokyčius. Mokytis naudotis schemomis, lentelėmis, diagramomis.

4. Mokytis ieškoti ir rinkti trūkstamą informaciją; gebėti ją panaudoti prielaidoms patikrinti.

5. Išsiaiškinti, kodėl kai kurie gyvūnai gyvena bendruomenėmis.

6. Suvokti elementarią gamtos evoliucijos sampratą (gyvybės formų atsiradimas, plėtotė, išnykimas).

7. Ugdyti sampratą, kaip žmogus gali padėti arba pakenkti gamtai ir sau.

Pradinių klasių gamtamokslinis ugdymas, remiantis programos reikalavimais, turi būti vykdomas spiraliniu principu. Siekiama, kad, įgytos žinios būtų gilinamos, sisteminamos ir apibendrinamos. Kaip matome, daug dėmesio skiriama vertybinėms nuostatoms, pasitelkiant patyrimus, išgyvenimus. Vaikai mokomi stebėti, tyrinėti. Taigi, bendrųjų programų tiksluose yra įtraukiami punktai, siekiant pažinti gyvąją gamtą ir jų yra gana daug.

Pažvelgę į 1 – ą lentelę matome visas pagrindines gyvosios gamtos temas pagal bendrąsias programas. Matome, kaip programa vykdoma spiraliniu būdu. Pirmoje klasėje susipažįstama su artima aplinka (medžiai, krūmai, naminiai gyvuliai, paukščiai), antroje klasėje paliečiama mitybos grandinės tema, trečioje klasėje – gyvosios gamtos ryšys su negyvąją, gyvūnų bendruomeninio gyvenimo bruožai, ir galiausiai, ketvirtoje klasėje gilinamasi į gamtotyros metodus, siekiama pratinti mokinius įžvelgti faktų bei reiškinių ryšius, tarpusavio priklausomybę.

1 lentelė Pagrindinės gyvosios gamtos temos pagal Bendrąsias programas

(1997)

|I klasė |II klasė |

|Aplinka: gyvoji gamta. |Augalai ir gyvūnai. Augimas, |

|Medžiai ir krūmai. |maitinimasis, dauginimasis. |

|Ūkis. Naminiai gyvuliai ir |Mityba gamtoje. Mitybos grandinės. |

|paukščiai. |Žmogaus poveikis gamtai |

|Metų laikai. Kalendorius. | |

|III klasė |IV klasė |

|Gyvūnų bendruomenės. |Gamtotyros metodas. |

|Gyvosios gamtos ryšys su negyvąją. |Žmogus – ekologinės sistemos dalis.|

|Ekologinė sistema. |Gamtos evoliucija. |

|Pirmoji pagalba. Gydymasis | |

|vaistais. | |

Kiekvienas mokytojas, remdamasis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos

Bendrosiomis programomis (1997) ir Pradinės mokyklos programomis (1992), gali kurti individualiąsias programas, atitinkančias klasės lygį, tenkinančias jo mokinių poreikius ir interesus. Tik svarbu sudarant programas paisyti vaiko raidos ir psichologinės brandos, dvasinio tobulėjimo, kad skatintų gebėjimą veikti, ugdytų veiklos motyvus, poreikius, jausmus, teigiamas emocijas, nuostatas, leistų išgyventi sėkmę.(D. Solovjovienė, 2003)

Mokytojas turėtų siekti, kad vaikai stebėtų, tyrinėtų gamtą, pratintųsi įžvelgti faktų bei reiškinių sąsajas, pajustų pasaulio vientisumą. Jei tik įmanoma atliekami nesudėtingi eksperimentai, bandymai; sodinama ir auginama; tirpinama, maišoma, garinama; sveriama ir matuojama. Mokiniai mokomi ir mokosi nuoseklaus tyrimo metodo: stebėjimas – analizė – hipotezė

– jos tikrinimas – išvados. (V. Lamanauskas, 2001)

1. 4. Mokytojo knyga

Tai svarbiausia sistemos “Programa – mokytojo knyga – mokinio darbo sąsiuvinis – vadovėlis” dalis. Turėdamas išsamią programą ir mokytojo knygą kūrybingas mokytojas gebės siekti programoje nužymėtų tikslų ir be vadovėlio, naudodamasis kitomis knygomis, kita mokomąja medžiaga (

Mokytojo knyga

Mokytojas, pageidaujantis detalaus temos plėtojimo aprašymo, gali tiesiogiai vadovautis mokytojo knyga. Bet ir tuo atveju jam tenka iš gausybės užduočių, idėjų pasirinkti tas, kurios tinka jam pačiam, atitinka jo klasės lygį, atliepia kiekvieno mokinio gebėjimus, polinkius, interesus.

Žinoma, kūrybingas mokytojas gali ieškoti savo kelio: keisti, varijuoti užduotis, tekstus, darbo būdus, jam mokytojo knyga tarnaus kaip idėjų šaltinis, gairės, žyminčios kelią į tikslą.

Mokytojo knygose galima rasti: temas, tikslus, priemones (jos yra pageidaujamos (bet nebūtinos) siekiant geriausio rezultato), užduotis.

Žinoma, geri darbo rezultatai labai priklauso nuo mokytojo darbo stiliaus, kūrybiškumo, bei klasės galimybių.

Pažvelgę į mokytojo knygos siekius, mokant pažinti gyvąją gamtą, galima pastebėti, kad šios knygos yra suderintos su bendrosiomis programomis.

Mokytojo knygos siekiai atitinka bendrųjų programų tikslus mokant gyvąją gamtą. Siekiama sistemingo mokymo.

I klasės mokytojo knyga. Siekiama:

– Vaikai pratinami stebėti gamtą;

– Mokomi skirti kelias medžių ir krūmų rūšis;

– Skatinami domėtis naminiais gyvūnais, paukščiais;

– Mokyti prižiūrėti savo augintinį, suprasti gyvūnų elgesį.

– Išsiaiškinti, kurios uogos ir vaisiai užauga miške, sode, kaip auga daržovės;

– Pasiaiškinti gyvosios ir negyvosios gamtos permainų ryšį;

– Stebėti ir apibūdinti gamtos kaitą pavasarį, atbundančią gamtą.

II klasės mokytojo knyga. Siekiama:

– Siekiama gilinti žinias apie naminius gyvūnus ir kultūrinius augalus, jų priežiūrą ir reikšmę, pažinti naminius gyvulius, išsiaiškinti, kuo jie naudingi žmogui;

– Išsamiau susipažįstama su varlės gyvenimo ciklu;

– Aiškinamasi čiuožiko gebėjimas bėgioti vandens paviršiumi;

– Aiškinamasi piktžolių daroma žala, įsidėmėti ir atpažinti būdingiausias piktžoles, javų svarbą žmogui;

– Mokyti palyginti skirtingų Lietuvos vietovių kraštovaizdį, gyvūniją ir augaliją, padėti suprasti, kad vasara – tai augimo ir brendimo metas;

– Aptarti kodėl ir kaip auginami linai;

– Aiškinti vandens prasmę. Kiekvienas lašas gyvas – jame gausu smulkių augalų. Uodai, varlės pradeda gyvenimą vandeny;

– Stebėti, kaip keičiasi drėgnumas ir augalija artėjant prie vandens, vandens telkinio pakrantę. Išsiaiškinti, kas ir kaip gyvena vandeny.

III klasės mokytojo knyga. Siekiama:

– Suvokti, kai kuriuos gyvūnų bendruomeninio gyvenimo principus.

Aptarti kai kuriuos vabzdžių elgesio ypatumus, stebint skruzdžių gyvenimą.

– Susipažinti su kuosų kolonijos gyvenimo tvarka;

– Įgyti žynių apie skruzdėlyno gyvenimo sąrangą;

– Pastebėti išorinius šerno ir kiaulės išorinius kūno skirtumus.

Pasiaiškinti, kodėl tie skirtumai atsirado;

– Patyrinėti bičių bendruomeninio gyvenimo ypatumus. Su bitės –

tipiško vabzdžių klasės atstovo – kūno sandara ir funkcijomis. Su senu lietuvių verslu – bitininkyste;

– Susipažinti su šuns – medžiotojo, pagalbininko, žmogaus draugo savybėmis;

– Išsiaiškinti, kokios augalų grupės, kokių rūšių miškai auga

Lietuvoje, kokie medžiai ir krūmai auga artimiausiame miške;

– Išsiaiškinti, kaip vienos gyvybės formos susijusios su kitomis;

ąžuolo ekosistemos ypatybes; pasimokyti chemiškai žymėti mitybos grandines;

– Aptarti medžių dauginimosi būdus;

– Susipažinti su vandens telkinių gyvenimu ir jo gyventojais.

Aiškintis vandens telkinio – ekosistemos – gyvenimą; nusakyti kai kurias mitybos grandis.

IV klasės mokytojo knyga. Siekiama:

– Įgyti elementarų supratimą apie nuolatinį gamtos kitimą;

– Suprasti, kokiais etapais vystosi augalai ir vabzdžiai;

– Įvardinti augalų augimo stadijas, įsidėmėti augalo dalių paskirtį, išsiaiškinti, kokiais būdais dauginasi augalai, suvokti, kodėl augalai žydi ir brandina sėklas

– Stebėti drugio gyvenimą, įvardinti jo keitimosi stadijas;

– Įvardinti gyvūnus, kuriems būdinga metamorfozė, išsirita iš kiaušinių susipažinti su jų gyvenimo būdu. Susipažinti su varlių ir kitų roplių gyvenimo būdu;

– Išsiaiškinti, kaip metų laikų kaita verčia keistis ir augalus, ir žmones, ir gyvūnus;

– Ne tik atpažinti įprastus Lietuvos gyvūnus, bet ir išsiaiškinti, kokioje aplinkoje jie gyvena;

– Įsigilinti į kiaulpienės augimo, maitinimosi ir dauginimosi ypatumus, palyginti kuo jos skiriasi augančios skirtingoje aplinkoje;

– Suvokti, kad gyvūnams prisitaikyti padeda kūno sandara. Išsamiau susipažinti su ežio sandara ir gyvenimo ypatybėmis.

– Išsamiau susipažinti su kregždės prisitaikymu gyventi Lietuvoje, panagrinėti plėšriųjų ir vandens paukščių gyvenimo būdo ypatybes;

– Įvardinti vabzdžių graužikų ir plėšriųjų gyvūnų kūno sandaros ypatybes, susijusias su gyvenimo būdu;

– Įsitikinti, kad gyvūnai turi ypatingų gebėjimų, kurie padeda jiems gyvuoti ir išlikti;

– Įgyti išsamesnių žinių apie Europos augalus ir gyvūnus;

– Prisiliesti prie Azijos žemyno gamtos pasaulio;

– Įdėmiau pažvelgti į Afrikos, Australijos, P. Amerikos ir Š.

Amerikos augalų ir gyvūnų pasaulį.

Kaip ir bendrosiose programose, taip ir I klasės mokytojų knygose yra akcentuojamas dėmesys į artimiausią aplinką, gyvūnų stebėjimu, ugdoma pagarba gyvybei, gamtai, aiškinantis gamtos reiškinius remiamasi nesudėtingais bandymais, žaidimais, piešiniais…

II klasės mokytojų knygose gamtos temų tikslas – priartinti vaiką prie gamtos, padėti suvokti jos procesus, ugdyti ekologinės kultūros pradmenis.

III klasės vadovėlio mokytojo knygoje vėl akcentuojamas mokytojo individualus darbas, tačiau skiriasi mokymo specifika. Šis vadovėlis daugiau kelia klausimus ir padeda rasti atsakymus arba pataria, nusako, nurodo, kur tų atsakymų ieškoti.

Keičiant ugdymo kryptį: nuo akademinio į žinias orientuoto mokymosi siekiama pereiti prie integralaus, visuminio, įprasminto, į žmogų orientuoto ugdymo, atsižvelgiant į pasaulines socialines raidos tendencijas

– orientaciją į humaniškąsias, bendražmogiškąsias vertybes – išryškėja būtinybė ugdyti žmogų laisvei ir demokratijai, solidarumui ir darniam sugyvenimui. Tam reikia akcentuoti asmens orumą, dorą, skatinti savarankiškumą, kūrybiškumą; teigti sprendimų laisvę ir atsakomybę už juos, pagarbą žmogui, gamtai, daiktui.

Kaip matome, standartų, bendrųjų programų iškelti tikslai atsispindi mokytojų knygose. Jose lyg bandoma šiuos tikslus įgyvendinti. Žinoma, aukštėjant klasėms keičiasi mokymo specifika. I – oje klasėse siekiama supažindinti su artimiausia aplinka, II – oje klasėse priartinti prie gamtos, o III ir IV klasėse plačiau ir išsamiau analizuojamos socialinės, paliečiamos ekologinės problemos, labiau yra akcentuojamas pats vaikas.

Daugelyje literatūros šaltinių labai pabrėžiama frazė “kūrybingas mokytojas”. Ir tai suprantama. Mokytojų knygose yra aprašytos temos, jų vedimo būdai, bendrosiose programose – tikslai, tačiau kaip pravesti, kaip išaiškinti temą labai priklauso nuo mokytojų darbo pobūdžio, charakterio savybių. Atliekant bet kokią užduotį svarbiausia – paties vaiko veikla, jo aktyvumas. Pagrindinis naujųjų programų uždavinys – ne suteikti žinių, o ugdyti gebėjimus, bei vertybines nuostatas per patyrimą, išgyvenimą, veiklą. Todėl mokytojas turi ieškoti atitinkamų ugdymo būdų, darbo metodų šiam tikslui pasiekti.

1.5. I – IV klasių pasaulio pažinimo vadovėliai

Žymiausi pasaulio pedagogai, pradedant J. A. Komenskiu, nuo seno tvirtino, jog gamta yra neišsenkamas įvairiapusės asmenybės ugdymo veiksnys, nes ji yra gėrio, grožio, humaniškumo, mąstymo, gamtos dėsningumų pažinimo, sąveikos tarp gyvo ir negyvo suvokimo šaltinis.(Žulkauskas, 1995)

“Vadovėlis nėra svarbiausias pasaulio pažinimo kurso vadovas. Pasaulio pažinimo vadovas – mokytojas, besiremiantis mokytojo knyga. Vadovėlis – tai mokinio darbo knyga”. Taip apie vadovėlius kalbama mokytojų knygoje.

Mokinio vadovėlis – tai trečioji (dar yra mokytojo knyga ir pratybų sąsiuvinis) mokymo priemonių komplekto dalis. Tačiau, kaip jau minėjau, vadovėlis nėra svarbiausioji pasaulio pažinimo kurso knyga, kurso vadovas.

Pasaulio pažinimo kurso vadovas – mokytojas, besiremiantis mokytojo knyga.

Vadovėlis – tai mokinio darbo knyga, su kuria jis dirba, kuri padeda jam mąstyti, pažinti. Vadovėlis (anot bendrosios programos): kelia klausimus ir padeda rasti atsakymus, skatina vaiko smalsumą, domėjimąsi, aktyvina mąstymą, ragina aktyviai įsijungti į ieškojimų procesą, lavina vaizduotę.

Mokytojų knygose teigiama, kad vadovėliai sudaryti taip, kad atitiktų visų – ir gabių, ir nelabai gabių – mokinių bei visokių – ir kūrybingų, ir nelabai kūrybingų – mokytojų poreikius. Vadovėliai yra “erdvūs”, paslankūs, teikiantys galimybę diferencijuoti darbą. “..metaforiškai galėtume pavadinti vaikus vedančiais keliais…”(G. Kazlauskienė, 2002), “…kasdienio darbo priemonė, “…dideli, sunkūs”(E. Noreikienė, 2002). Taip apie pasaulio pažinimo vadovėlius atsiliepia pradinuko mama ir pradinių klasių mokytoja.

Visgi kur tiesa? Ką mums siūlo “Pasaulio pažinimo” vadovėliai? Kuris iš šių teiginių gali būti tiesa? Ar vadovėliai atitinka Bendrųjų programų reikalavimus? Ar pakankamai dėmesio juose skiriama teikiant žinių apie gyvąją gamtą? Į šiuos ir kitus klausimus bandysime surasti atsakymus paanalizavę “Pasaulio pažinimo” vadovėlius.

Atnaujinti V.Jonynienės pasaulio pažinimo vadovėliai mokytojui suteikia praktiškai visus įgaliojimus, laisvę dirbti, kaip patinka mokytojui. Remiantis atliktomis mokytojų bei mokinių apklausomis, atsisakyta kai kurių nebūtinų temų, pakoreguota temų medžiaga. Stengtasi, kad vadovėlis dar labiau skatintų aktyvią mokinių veiklą, daugelis temų papildytos naujomis praktiniam darbui skirtomis užduotimis. Dar labiau akcentuojamas probleminis medžiagos pateikimas: atnaujintuose vadovėliuose beveik visos temos pradedamos įvadiniais klausimais, į kuriuos vaikai ieško atsakymų remdamiesi savo patirtimi. Siekta dar didesnio turinio integralumo, teminio nuoseklumo ir vientisumo, dermės su kitomis vadovėlio komplekto dalimis – mokytojų knyga bei pratybų sąsiuviniu (V. Jonynienė,

2004).

Anot autorės Jonynienės, vadovėliai atnaujinti, vėl akcentuojama mokytojo veiklos laisvė dirbant su jais. Labai daug kas priklauso ir nuo pedagogo, kam jis daugiau skirs dėmesio viena ar kita tema.

Pažvelkime atskirai į I – IV klasių vadovėlių temas, teikiančias žinių apie gyvąją gamtą.

I klasės vadovėlio “Aš ir pasaulis” temos gyvajai gamtai pažinti: “Prie ąžuolo”, “Medžiai ir krūmai”, “Vasaros ir rudens gėrybės” (2 temos), “Ką mes valgome”, “Mūsų ūkis”, “Kaimo sodyboje”, “Mano mažasis draugas”, ‘Visi ruošiasi žiemai”, ‘Lauktuvės miško gyventojams”, “Kur gyvena?”, “Gamta bunda”, “Čir vir vir pavasaris”, “Pavasario rūpesčiai”, “Pavasario žiedai”(2 temos), “Visi dirba”.

II klasės vadovėlio “Pasaulis ir aš” temos gyvajai gamtai pažinti:

“Vasara – augimo metas”, “Mūsų krašto gamta”, “Sėklos”, “Darže”, “Piktos žolės – piktžolės”, “Tyrinėjame vaisius ir sėklas”, “Sėja”, “Gyvas –

negyvas”, “Stebime gyvūnus”, “Mūsų sodų paukščiai” (2 temos), “Kas kuo minta?”, “Mūsų maistas”, “Ką valgome?”, “Naminiai gyvuliai ir paukščiai”,

“Kitų kraštų naminiai gyvuliai”, “Lino kančia”, “Verpia be ratelio”,

“Audžia be staklelių”, “Išskrido kaip paukščiai” (2 temos), “Gerieji pagalbininkai”, “Vandens gyventojai”, “Vandenyje ir prie vandens”,

“Čiuožikas”, “Uodas”, “Vandens ar sausumos gyventojai?”, “Juda kas gyva”,

“Augalai moka judėti”, “Kodėl aš judu?”.

III klasės vadovėlio “Mūsų pasaulis”temos gyvajai gamtai pažinti:

“Gyvenimas drauge: gyvūnų bendrijos”, “Iš paukščių gyvenimo”, “Įgimta ar išmokta?”, “Skruzdžių miestas”, “Skruzdžių šeimoje”, “Kaip gydytis be vaistų?”, “Žemdirbiai ir gyvulių augintojai”, “Šernas”, “Šerno giminaitė”,

“Bulvės”, “Bitininkystė”, “Apie bites ir žmones”, “Kodėl bitės šoka?”,

“Bitute, pilkoji…”, “Medžioklė”, “Šuo – medžiotojo pagalbininkas”, “Šuo –

žmogaus draugas”, “Ką jis nori pasakyti?”, “Miško augalai”, “Lietuvos miškai”, “Miško gyvūnai. Kas kur gyvena?”, “Kas kuo minta?”, “voveraitės”,

“Kam reikia miškų?”, ‘Miškai neturi išnykti”, “Vandenyje ir prie vandens.

Žvejyba”, “Žuvys” (2 temos), “Vandens telkinio gyvenimas”,

IV klasės vadovėlio “Vienas pasaulis” temos gyvajai gamtai pažinti:

“Kur dingo drugio vikšras”, “Nuo sėklos iki… sėklos”, “Kaip dauginasi augalai”, “Augalai veda vaisius”, “Kitimas: metamorfozės”(2 temos), “Žemė dar be žmonių”, “Orams keičiantis”, “Kiekvienam sava aplinka”, “Kiaulpienių rasime visur”, “Ypatinga kūno sandara”, “Ežys”, “Skrajoklės kregždutės”,

“Plėšrieji ir vandens paukščiai”, “Vabzdžiaėdžiai, graužikai ir plėšrūnai”,

“Slėptis ar sprukti?”, “Kas padeda greitai judėti”, “Kaip nebūti suėstam”,

“Matyti, girdėti, užuosti – tai gyventi”, “Jie vienas be kito neišgyventų”,

“Poravimasis”, “Tėvai ir vaikai”, “Drauge – saugiau ir ramiau”, “Savitarpio pagalba”, “Kaip gyvūnai”kalbasi”” (3 temos), “Kas kur gyvena?”, “Žiloji

Europa”, “Paslaptingoji Azija”, “O čia – karštoji Afrika”, “Gal norite į

Australiją?”, “Dvi skirtingos Amerikos”.

2 lentelė “Pasaulio pažinimo” vadovėlių temų, supažindinant su gyvąją gamta, pasiskirstymas

|Temų skaičius|72 |109 |104 |136 |421 |

|( nuo visų |3 |6 |6 |7 | |

|Temų skaičius|15 |29 |29 |32 | |

Lietuvos pradinės mokyklos “Pasaulio pažinimo” kurso vadovėliuose temų gyvajai gamtai pažinti skaičius panašiai vienodas II, III, IV klasėse (žr.

2 lentelė). Sąlygiškai kaip gyvosios gamtos pažinimo temas galima vertinti:

I klasės vadovėlyje 15 (iš 72), II klasės vadovėlyje 29 (iš 109), III

klasės vadovėlyje 29 (iš 104), IV klasės vadovėlyje 32 (iš 136) (V.

Lamanauskas, 2001). Galima teigti, kad temų gyvajai gamtai pažinti yra gana nedaug.

I klasėje stebimi metų laikai, suteikiama žinių apie vaiką ir jį supantį pasaulį. Pradedant nuo augalų, naminių gyvūnų, laukinių gyvūnų, prieinama prie žmogaus ir jo pagalbininkų. Baigiama artima ir tolima aplinka, kuri supa vaiką. Žmogus yra supažindinimas kaip stebėtojas, tyrinėtojas, gamtos dalis. (V. Lamanauskas, 2001)

II klasės vadovėlis “Pasaulis ir aš” supažindina su miško, sodo ir daržo augalais, naminių bei laukinių gyvulių ir paukščių gyvenimu.

Iliustruoja gyvų organizmų (augalų bei gyvūnų) maitinimąsi (kodėl, kuo ir kaip reikia maitintis), augimą ir dauginimąsi. Elementariai, nesudėtingai aiškina gamtos, fizikos reiškinius. (V. Lamanauskas, 2001)

III klasės vadovėlyje “Mūsų pasaulis” aiškinama gyvūnų bendruomeninio gyvenimo reikšmė. Bendrais bruožais apibūdinama gerai žinomų gyvūnų gyvenimo ciklas nuo gimimo iki mirties. (V. Lamanauskas, 2001)

IV klasės vadovėlyje “Vienas pasaulis” formuojama elementari nuovoka apie gamtos ir gyvybės evoliuciją. Aiškinama, kokiais būdais prisitaiko prie aplinkos gyvūnai ir žmogus. Bendrais bruožais apibūdinama dienos ir nakties, metų laikų kaita ir susiejama su gyvosios gamtos kasdieniniu žmonių gyvenimu. Ieškoma panašumų ir skirtumų tarp žmogaus ir gyvūno.

Žinodami temų skaičių, jų pavadinimus, galime panagrinėti, kokia gyvosios gamtos įvairovė jose atsispindi. (V. Lamanauskas, 2001)

Labai svarbu, kad mokytojo organizuojamame ir valdomame ugdymo procese įsitvirtintų mokinių poreikis pažinti gyvąją gamtą, gebėjimas ją mylėti, saugoti, atsakyti už savo veiklą, aktyviai veikti realizuojant save.

3 lentelė Gyvosios gamtos įvairovė I – IV klasių “Gamtos pažinimo”

vadovėlių temose

Iš 3 lentelės matome, kad I – IV klasių “Gamtos pažinimo” vadovėliuose gausu augalų ir gyvūnų su kuriais vienaip ar kitaip, iliustracijomis, stebėjimais ar bandymais yra supažindinami pradinių klasių mokiniai.

Visa čia išvardinta augalų, gyvūnų, grybų įvairovė nereiškia, kad apie kiekvieną jų yra išsamiai pasakojama, mokoma. Daugelis iš šių grybų, gyvūnų ir augalų pavadinimų yra tik paminimi, iliustruojami pasaulio pažinimo vadovėliuose. IV klasės vadovėlyje jau neminimi grybų pavadinimai, daugiau dėmesio skiriama gyvūnams. Aukštesnėse klasėse mažiau informacijos apie augalus.

1.6 Gamtamokslinio ugdymo proceso ypatumai pradinėje mokykloje

Gamtamokslinio ugdymo turinys teikia galimybę mokymo proceso dinamiškumui ir susisteminimui. Tačiau gamtamokslinių žinių sistemos įsisavinimas priklauso ir nuo mokytojo (mokymo metodų, formų parinkimo, taikymo ir kt.), ir nuo moksleivio (mokymosi metodų, motyvacijos, bendrųjų gebėjimų). Gamtamoksliniam ugdymui mokymo ir mokymosi turinio, formų ir metodų, veiklos įvairovė. Visa tai efektyvina ugdymo procesą, dorovines, darbines, estetines savybes.

Gamtos mokslų mokymuisi ir mokymui galima sugalvoti daugybę būdų ir formų. Mokytojo vadovaujama pamoka klasėje yra tik viena iš gamtos pamokos formų. Ją vis dažniau turėtų pakeisti pamokos gamtoje, iškylos į artimiausią ūkį, sodą ir t.t. po pamokų vaikai gali dirbti ir kartu, ir grupelėmis ar po vieną, stebėti gamtą, rinkti gamtinę medžiagą, atlikti bandymus. (R. Bytautienė, 2001).

Gamtos mokslų dalykai pasižymi savita specifika. Jų turinys daiktiškas, materialus, lengvai prieinamas jutiminiam patyrimui empiriniu keliu. O tai sąlygoja ir šiais mokslais užsiiminėjančių žmonių mąstymo būdą, pažinimo veiklos stilių. “Biologai mąsto rankomis”, teigia gamtos mokslų fakulteto dekanas G. Kirvelis, t.y. biologai pažįsta gamtą pojūčiais, bandymų, eksperimentų metodais. (J. Vaitkevičius, 1995)

Svarbus gamtamokslinio ugdymo komponentas – tinkami metodai. Jie yra pakankamai įvairūs, egzistuoja nemažai jų klasifikacijų. Vieningos, visuotinos pripažintos metodų klasifikacijos nėra. Galima skirti bendruosius ir specifinius “Pasaulio pažinimo” mokymo metodus.

Bendrieji mokymo metodai:

1. Pasakojimas;

2. Aiškinimas;

3. Pokalbis;

4. Spausdintų šaltinių naudojimas;

5. Demonstravimas;

6. Techninių mokymo priemonių demonstravimas – stebėjimas;

7. Didaktiniai žaidimai;

8. Ekomisterijos

Specifiniai mokymo metodai:

1. Stebėjimas;

2. Bandymai;

3. Praktikos darbai;

4. Eksperimentai. (V. Lamanauskas, 2001)

Turbūt kiekvienam mokytojui turėtų būti svarbiau specifiniai mokymo metodai. Pamokų įvairinimas garantuoja sėkmingą mokymąsi.

Gamtos pažinimo mokymas – tai mokytojo vadovavimas mokiniams ir pastarųjų mokymasis. Todėl mokymo metodai yra tarpusavyje susiję ir yra vienas svarbiausių gamtos pažinimo mokymo proceso komponentų. Be tinkamai parinktų mokymo metodų negalima iki galo realizuoti gamtos pažinimo mokymo tikslų bei uždavinių, pasiekti, kad gamtos pažinimo mokomoji medžiaga būtų tvirtai įsisavinta ir tinkamai panaudota pradinių klasių mokinių lavinimui ir auklėjimui.

Stebėjimas. Vienas svarbiausių pasaulio pažinimo mokymo proceso komponentų stebėjimas, kuris sudaro prielaidas gamtos daiktams ir reiškiniams suvokti ir įprasminti Gamtos pažinimo programoje (III – IV

kl.) didelis dėmesys skiriamas sezoninių gamtos reiškinių stebėjimui. Tuo tikslu įvestas skyrius “stebėjimai”, jiems atskleistas III – IV klasės mokiniams skiriamų stebėjimų turinys. Taigi nemaža gamtos pažinimo žinių turi įgyti patys stebėdami gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinius bei jų kitimą gamtoje. Vadinasi, stebėjimas – toks gamtos pažinimo mokymo metodas, kai mokytojo tiesiogiai ir netiesiogiai vadovaujami mokiniai plėtoja moksleivio intelektinius mokėjimus ir įgūdžius, sudaro sąlygas jų aktyviai veiklai, lavina vaikų mąstymo operacijas, ugdo estetinius jausmus ir kt.

XX a. viduryje ypač buvo pabrėžiama, jog gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje turi būti kūrybinis procesas. Moksleiviams turi būti sudarytos galimybės ir sąlygos visapusiškai ištirti, iškelti klausimus.

Vadovėlius naudoti tik žinioms praplėsti ir gilinti.

Gamtos ir jos reiškinių stebėjimus mokiniai privalo atlikti sistemingai per visus metus. Kadangi tai tęsiasi ilgą laiką, jie vadinami ilgalaikiais gamtos stebėjimais.

Tinkamai organizuoti ilgalaikiai gamtos stebėjimai sudaro galimybę pradinių klasių mokiniams sukaupti elementarių teorinių žinių apie gamtos daiktus ir reiškinius, jų kitimą įvairiais metų laikais, susiformuoti jų teisingus vaizdinius ir sąvokas. Be to stebėjimo metu ugdomas mokinių pastabumas, dėmesys, mąstymas, vaizduotė, smalsumas ir kiti pažintiniai gebėjimai.

Stebėdami gamtos reiškinius mokiniai patys pamato, kad gyvoji ir negyvoji gamta įvairiais metų laikais kinta.

Bandymas. Tai toks gamtos pažinimo mokymo metodas, kai mokytojo tiesiogiai ar netiesiogiai vadovaujami mokiniai tiria kokį nors daiktą ar reiškinį, pasinaudodami specialiai sudarytomis sąlygomis ir atitinkamai jį paveikdami. Bandymas skiriasi nuo stebėjimo. Stebėdami mokiniai mato daiktus ir reiškinius tokius, kokie jie yra, t.y. jų spalvą, dydį, formą bei kt. O atlikę bandymą, mokiniai mato ne tik tiriamą daiktą, bet ir jo pakitimus, savybes.

Praktikos darbai. Šis mokymo metodas padeda mokiniams įsisavinti praktinio pobūdžio gamtos pažinimo žinias, kurios glaudžiai susijusios su mokėjimais ir įgūdžiais. Labiausiai paplitę praktikos darbų metodai yra:

modeliavimas, grafiniai darbai, darbas su prietaisais ir darbinio pobūdžio praktikos darbai.

Eksperimentai. Jis padeda atrasti, išsiaiškinti. Pavyzdžiui, įvairių aplinkos sąlygų poveikį gamtos objektams, gamtos reiškinių priežastis, gyvų organizmų poreikius ir pan. eksperimentas skiriasi nuo paprasto gamtos stebėjimo, nes jam atlikti reikia prietaisų, medžiagų, bei įvairių sąlygų. Labai svarbus eksperimento bruožas – kontrolė.

Ruošdamiesi atlikti eksperimentą, mokiniai turi labai gerai suprasti, ką juo nori išsiaiškinti. Jie patys kiek įmanoma, ir kiek leidžia saugumo taisyklės, turėtų surinkti reikalingas priemones ir medžiagas, suplanuoti darbo eigą.

Galutinis eksperimento etapas yra rezultatų registravimas ir pateikimas. Skatinkime mokinius apibendrinti rezultatus ir pavaizduoti juos piešiniais, grafikais, diagramomis. Tai padeda geriau suprasti patį eksperimentą ir padaryti išvadas (E. Motiejūnienė, 2001).

2. Tyrimas

2.1. Tyrimo metodika

Tyrimo subjektai. Tyrimui pasirinktos Plungės rajono Alsėdžių vidurinės mokyklos, bei Telšių Džiugo ir Kranto mokyklų 17 mokytojų, dirbančių su II

–IV klasėmis.

Anketose pateikiami klausimai mokytojams ir mokiniams. Mokytojų anketų tiklsas –išsiaiškinti kiek vietos skiriama gyvosios gamtos pažinimui per pasaulio pažinimo pamokas. Mokinių anketų tikslas – patikrinti mokytojų atsakymus, išsiaiškinti moksleivių pažinimo pamokas.

Duomenų rinkimo metodai. Tyrimas atliktas naudojant anketinę apklausą, sukurtą darbo autorės, pasiremiant teorinėje dalyje išdėstyta medžiaga, anketos buvo pildomos mokykloje, pildymo problemų nebuvo. Tai įvyko savarankiškai ir noriai. Gauti atsakymai apskaičiuoti ir išreikšti matematiniais skaičiavimais, vizualiomis diagramomis.

Tyrimo procedūros. Surinkus anketas duomenys buvo analizuojami pagal tam numatytą sistemą. 1 klausimu iš mokytojų anketų norėta išsiaiškinti požiūrį į gamtos pažinimo dalyką. 2 klausimu domėtasi ar mokytojai apsiriboja vien programose pateikta medžiaga, siekia, ieško, moko daugiau nei nurodyta programose. 3,4 ir 5 klausimais išsiaiškinta kaip dažnai pamokos klasėje keičiamos į pamokas lauke, ką veikiama gamtoje ir kokius būdus naudoja supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais. 6

klausimu norėta išsiaiškinti problemas, su kuriomis susiduria mokytojai supažindindami mokinius su gyvosios gamtos objektais.

Iš mokiniams pateiktos anketos 1 klausimo norėta išsiaiškinti jų požiūrį į gamtos pažinimo dalyką. 2 klausimu domėtasi kokiu būdu susipažįstama su gyvosios gamtos objektais, 3 ir 4 klausmais išsiaiškinta, kaip dažnai gamtos pažinimo pamokos vyksta lauke ir ką jų metu veikiama. 5

ir 6 klauimais siekiama išsiaiškinti jų gebėjimą įvardinti tai, ką jie stebėjo ir stebi per pasaulio pažinimo pamokas mokantis apie gyvosios gamtos objektus.

Klausimynų grįžtamumas. Buvo išdalinta 17 anketų mokytojams ir 105

anketos mokiniams. Mokytojai užpildė ir gražino visas anketas, o mokinių

12 anketų nebuvo gražinta.

Tyrimo procesas apima šiuos etapus:

I etapas. Mokslinės literatūros rinkimas, susijusios su gyvosios gamtos objektų supažindinimu gamtamoksliniame ugdyme. Trukmė: 2005m.sausio 14.

2005 m. balandžio 9 d.

II etapas. Teorinės dalies rašymas, apimantis mokslinės literatūros apžvalgą ir analizę 2005 m. kovo 10d. – 2005 m. kovo 14 d.

III etapas. Klausimyno kūrimas. 2005 m. kovo 14 – 2005 m. kovo 18 d.

respondentų apklausa, kuri truko nuo 2005 m. kovo 14 iki 2005 m. balandžio

8d.

IV etapas. Tyrimo duomenų suvedimas. Tyrimo rezultatų analizė ir aptarimas. Trukmė 2005 m. gegužės 3d. –2005 m. gegužės 21 d.

Surinkti duomenys suvesti ir suskaičiuoti tyrėjo.

Tyrimo rezultatai patekti diagramose.

Tyrimo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė.

2. Anketinė apklausa.

3. Duomenų analizė.

4. (Lyginamoji analizė)

5. Statistinis rezultatų apdorojimas.

2.2 Tyrimo rezultatų aptarimas

2.2.1. Apklaustų mokytojų tyrimo rezultaų aptarimas

Mokytojams parengtų anketų tyrimai pademonstravo kaip vykdomas ugdymo procesas siekiant išsiaiškinti kiek vietos skiriama gyvajai gamtai pažinti.

1 klausimas. Ar manote, kad pasaulio pažinimo vadovėliuose pakankamai dėmesio skiriama gyvosios gamtos pažinimui? Kodėl nepakankamai ar pakankamai?

[pic]

2 pav. Mokytojų nuomonė apie gyvosios gamtos vietą pasaulio pažinimo vadovėliuose

Remiantis šio paveikslo duomenimis 88 ( respondentų mano, kad skiriama pakankamai vietos gyvajai gamtai pažinti gamtos pažinimo vadovėliuose. Tačiau 12 ( respondentų teigia, kad nepakankamai vietos skiriama gyvosios gamtos pažinimui, nes jų nuomone, vadovėlis per daug perkrautas, viskas „suvelta”.

Išvada. Gamtos pažinimo vadovėliuose daugumos nuomone (88 ()

pakankamai dėmesio skiriama gyvosios gamtos pažinimui.

2 klausimas. Ar laikotės programos reikalavimų supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais (augalais, gyvūnais)?

[pic]

3. pav. Mokytojų laikymasis programos reikalavimų supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais

Remiantis 2 diagramos duomenimis, galima teigti, jog dauguma, t.y. 82%

respondentų supažindina mokinius su gyvąja gamta tik tiek, kiek nurodyta programoje. Beveik ketvirtadalis (18%) respondentų teigia, kad supažindina daugiau nei nurodyta programoje.

Išvada. Dauguma respondentų supažindina mokinius su gyvąja gamta tiek, kiek nurodyta programoje.

3 klausimas. Kaip dažnai naudojatės mokyklos aplinka supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais?

[pic]

4 pav. Mokyklos aplinkos naudojimas supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais

Dauguma (88 () apklaustųjų mokytojų teigia, jog kartais naudoja mokyklos aplinką supažindinant mokinius su gyvąja gamta, tik 12 (

apklaustųjų mokytojų teigia, jog niekada nesinaudoja mokyklos aplinka.

Išvada. Dauguma respondentų kartais naudojasi mokyklos aplinka supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais.

4 klausimas. Kaip supažindinate mokinius su gyvosios gamtos objektais (augalais, gyvūnais)?

[pic]

5 pav. Mokytojų naudojami būdai supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais

Daugiausiai mokiniai supažindinami su gyvosios gamtos objektais iš iliustracijų (32 (). Po iliustracijų dažniausiai mokinių supažindinimui yra naudojami herbarai (28 () bei mokyklos aplinka (23 (). Mažiausiai respondentai supažindinant mokinius su gyvąja gamta naudoja enciklopedijas

(11 () bei ekskursijas į gamtą (6 (). Nė vienas iš apklaustųjų (ties žodžiu „kita”)neįvardijo kitų būdų supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais.

Išvada. Respondentai mokinius dažniausiai supažindina su gyvąja gamta iš iliustracijų, rečiau iš herbarų bei mokyklos aplinkos, mažiausiai – iš ekskursijų į gamtą.

5 klausimas. Ar patinka pasaulio pažinimo dalykas?

[pic]

6 pav. Mokytojų nuomonė apie pasaulio pažinimo dalyką

Kaip matyti iš 5 diagramos daugumai mokytojų, t.y. 88 (, patinka pasaulio pažinimas, o 12 ( respondentų nepatinka.

Išvada. Daugumai respondentų pasaulio pažinimo dalykas patinka.

6 klausimas. Ką veikiate gamtoje? Kokis stebėjimus vykdote?

Išvardinkite.

[pic]

7 pav. Veikla gamtoje

Remiantis 6 diagrama, galima teigti, jog daugiausiai gamtoje yra stebima (39 () bei žaidžiama (36 (), mažiau – tyrinėjama (25 (). 39 (

mokytojų, teigiantys, kad gamtoje stebi labai vangiai atsakinėjo į klausimą

„Kokius stebėjimus vykdote?”. Mokytojų atsakymai: krokus, klevo medį, gamtos reiškinius, artimiausią vandens tvenkinį ir jo gyventojus.

Išvada. Apklaustųjų mokytojų teigimu, mokinių supažindinimui su gyvąja gamta daugiau stebima (stebi artimiausią aplinką, gamtos reiškinius) bei žaidžiama, mažiau tyrinėjama.

9 klausimas. Su kokiomis problemomis susiduriate supažindindami mokinius su gyvosios gamtos objektais?

Į pastarąjį klausimą dauguma respondentų visai neatsakinėjo, likusieji atsakė gana įvairiai: vaikų nenoras mokytis, programos ir vadovėlio temų neatitikimas, nėra priemonių galimybių, detalesniam supažindinimui.

Išvada: 30 ( respondentų nesusiduria su jokiomis problemomis, likusieji įvardija problemas, kurios susijusios su mokinių nenoru, mokyklos inventoriaus nebuvimu.

2.2.2. Apklaustų mokinių

Tyrimo rezultatų aptarimas

Tyrimui parengta anketa mokiniams siekta išsiaiškinti, jų nuomonę apie pasaulio pažinimo dalyką, veiklą per šias pamokas. Anketos klausimai panašūs į mokytojų siekiant sulyginti, patikrinti mokytojų bei mokinių atsakymus.

1 klausimas. Ar patinka pasaulio pažinimo dalykas? Kodėl?

[pic]

8 pav. Mokinių nuomonė apie pasaulio pažinimo dalyką

Daugiau nei pusei (67 () respondentų pasaulio pažinimo dalykas patinka ir yra įdomus, net 33 ( respondentų gamtos pažinimas nepatinka, nes yra neįdomus. Daugelyje anketų ties klausimu „Kodėl?” buvo palikti tuščios vietos. Dažniau pasitaikę atsakymai: patinka, nes galime stebėti, piešti, žaisti. Nepatinka, nes nuobodu, vaikai triukšmauja.

Išvada. Net trečdaliui respondentų gamtos pažinimo dalykas nepatinka, nes yra neįdomus, per pamokas nuobodu, triukšmauja draugai.

2 klausimas. Kaip klasėje susipažįsta su gyvosios gamtos objektais?

[pic]

9. pav. Mokinių susipažinimo būdai su gyvosios gamtos objektais

Kaip matyti iš 9 diagramos beveik pusės (42 () respondentų teigimu su gyvąja gamta susipažįsta iš iliustracijų. Kiti respondentai su gyvąja gamta susipažįsta: 21 ( lauke (kieme), 16 ( iš herbarų, 14 ( mokytojos atneštų į klasę augalų. Mažiausiai tik 7 ( ekskursijų metu.

Išvada. Daugiausia respondentų susipažįsta su gyvąja gamta iš iliustracijų, o mažiausiai ekskursijų metu.

3 klausimas. Kaip dažnai einate į mokyklos kiemą per pasaulio pažinimo pamokas?

[pic]

10 pav. Mokinių ėjimo į kiemą per pasaulio pažinimo pamokas pažinimo dažnumas

Net 78 ( respondentų per pasaulio pažinimo pamokas į mokyklos kiemą eina kartais.Tik

22 ( respondentai per gamtos pažinimo pamokas niekada neina į kiemą.

Išvada. Ketvirtadalis respondentų niekada neina į kiemą per pasaulio pažinimo pamokas.

4 klausimas. Ką veikiate gamtoje?

[pic]

11 pav. Moksleivių veikla gamtoje

Daugiau nei pusė respondentų (59 () per gamtos pažinimo pamokas gamtoje žaidžia. O kita pusė apklaustų mokinių teigia, jog per gamtos pažinimo pamokas gamtoje stebi (22 () bei tyrinėja (19 ().

Išvada. Daugiau nei pusė respondentų per gamtos pažinimo pamokas gamtoje žaidžia, likusieji respondentai tyrinėja ir stebi.

5 klausimas. Parašyk ką teko tau stebėti mokyklos kieme.

22 ( moksleivių nuomone gamtoje stebima, plačiau apie tai, kokius stebėjimus pastarieji vykdo rašo: stebime medžius, gėles, kiaulpienes.

Išvada: Moksleivių atsakymai gana paviršutiniški, jų teigimu daugiausiai stebi artoje aplinkoje esančius augalus.

4. Moksleivių ir mokytojų tyrime gautų rezultatų aptarimas

Lyginant tyrime dalyvavusių mokytojų bei mokinių atsakymus, paaiškėjo, kad jų nuomonės apytikriai sutampa.

Palyginus mokytojų anketos 3 –io klausimo ir mokinių anketos 3 –

klausimo (Kaip dažnai naudojatės mokyklos aplinka supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais?) gautus rezultatus (žr.4 ir 10 pav.), paaiškėjo, kad mokytojų ir mokinių nuomonės apytikriai sutampa. Daugumos mokytojų (88

%) ir mokinių (78 %) teigimu, gamtos pažinimo pamokos kartais yra vedamos mokyklos kieme. Gaila, tačiau yra respondentų, kurie niekada nesidaudojo mokyklos aplinka.

Išvada. Respondentų atsakymai sutapo šiuo klausimu ir tai neabejotinai reiškia, kad kartais gamtos pažinimo pamokos vyksta mokyklos kieme.

4 – ame mokytojų anketos klauime analizuota, kaip mokytojai supažindina moksleivius su gyvosios gamtos objektais. Labai panašus klausimas buvo pateiktas ir mokiniams. Palyginus abiejų respondentų grupių atsakymus (žr.

5 ir 9 pav.) paaiškėjo, kad jie procentine išraiška panašūs. Mokytojų teigimą (32 %), kad daugiausia moksleivius supažindina su gyvosios gamtos objektais iš iliustracijų, patvirtina mokinių panašūs atsakymai procentine išraiška, t.y. 42 % respondentų. Rečiausiai, tiek mokytojų (6 %), tiek moksleivių teigimu (7 %) susipažįsta su gyvosios gamtos objektais ekskursijų metu.

Išvada. Mokytojų ir moksleivių atsakymų procentinės išraiškos atitikimaneleidžia abejoti faktu, kad daugiausiai su gyvosios gamtos objektais per pasaulio pažinimo pamokas susipažįstama iš iliustracijų.

Gaila, kad kitiems supažindinimo būdams skiriama mažiau dėmesio.

Analizuota, ką mokytojai ir moksleiviai veikia gamtoje (žr.3 lentelę).

3 lentelė Veikla gamtoje. Mokytojų ir mokinių rezultatų lyginimas

|Veikla |Mokytojai |Mokiniai |

|Stebi |39( |22( |

|Tyrinėja |25( |19( |

|Žaidžia |36( |59( |

Šioje lentelėje matyti, kad mokytojų ir moksleivių atsakymai nevisai sutampa. Mokytojų teigimu (39 %) daugiausia gamtoje stebima. Moksleivių teigimu (59 %) gamtoje daugiausia žaidžia. Mažiausiai tiek mokytojų, tiek mokinių teigimu – tyrinėjama.

Išvada. Moksleivių ir mokytojų atsakymų neatitikimai leidžia suabejoti tikrąja mokytojų veikla gamtoje. Tačiau mokytojų ir mokinių panašūs atsakymai patvirtina, kad mažiausiai gamtoje tyrinėjama.

Išvados

1. Bendrosiose programose, standartuose, mokytojų knygose ir pasaulio painimo vadovėliuose pakankamai vietos skiriama gyvosios gamtos pažinimui.

2. Pedagogai tik kartais naudojasi mokyklos aplinka supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais.

3. Pedagogai per mažai dėmesio skiria specifiniams mokymo metodams.

4. Mokiniai stebėti nemoka.

Pasiūlymai

Siūloma išnaudoti visas galimybes mokytis gamtoje ir iš gamtos.

Daugiau laiko per pasaulio pažinimo pamokas gyvosios gamtos mokymui skirti gamtoje.

Literatūra

1. Barkauskaitė M., Kazlauskienė G., Noreikienė E. Kur veda vadovėliai? // Žvirblių Takas, 2002, nr. 3, p.2-3.

2. Bendrojo išsilavinimo standartai 1 – 10 kl, projektas 1,

Vilnius, 1998.p. 123 -124

3. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, Vilnius, 2003

4. Bytautienė R., Apie pasaulio pažinimo mokymą //Žvirblių Takas,

2001, nr.10 p.45 – 46

5. Jankevičienė R., Kasiliūnienė L. Diferencijuotas mokymas pradinėse klasėse // žvirblių Takas, 2000, nr.3 p.2 – 3

6. Jonynienė V. Apie I klasės vadovėlį “Aš ir pasaulis” //

Žvirblių takas, 2004, nr.2, p.41 –45.

7. Jonynienė V.

I – IV klasių pasaulio pažinimo vadovėliai

8. Jovaiva L., Vaitkevičius J. Pedagogikos pagrindai. Kaunas, 1989

p. 89 –112

9. Lamanauskas L. Gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje.

Šiauliai, 2001 p.19, 26, 45.

10. Motiejūnienė E. Gamtos mokslas pradinėje mokykloje // Žvirblių takas, 2001, nr. 12, p.12.

11. Naujoji bendrojo lavinimo programa. Švietimo aprūpinimo centras. Vilnius, 2003 p. 204 –222

12. Pedagogikos istorija, Vilnius, 1978 p.26 -112

13. Rajeckas V. Mokymo organizavimas. Kaunas, 1999 p. 103.

14. Solovjovienė D. Artimos aplinkos pažinimo link // Žvirblių takas, 2003, nr.4, p.23.

15. Vaitkevičius J. Žmogaus sąlyčio su gamta raida // Mokslinės –

praktinės konferencijos, 1995, p.62

16. Žulkauskas E. Gamtamokslinis ugdymas vidurinėje bendrojo lavinimo mokykloje: problemos ir perspektyvos // Mokslinės –

praktinės konferencijos, 1995, p.89

Priedai

ANKETA MOKINIAMS

Ar jums patinka gamtos pažinimo pamokos? Su kokiais augalais ir gyvūnais susipažinote? Ką veikiate per gamtos pažinimo pamokas? Ar einate į lauką stebėti? Norėdama tai sužinoti sugalvojau keletą klausimų į kuriuos, tikiuosi, nebus sunku atsakyti. Apklausą atlieka Klaipėdos Kolegijos IV

kurso neakivaizdinio skyriaus studentė Lina Laurinavičienė. Ačiū už atsakymus.

1. Ar patinka pasaulio pažinimas?

o Nepatinka, nes neįdomu.

Kodėl?……………………………………………….

o Patinka, nes įdomu.

Kodėl?……………………………………………………

2. Kaip klasėje susipažįstat su gyvosios gamtos objektais (augalais, gyvūnais)?

o Iš iliustracijų o Iš herbarų o Einame į lauką (kiemą) stebėti o Ekskursijų metu o Mokytoja atneša augalus į klasę

3. Ar dažnai einate į mokyklos kiemą per pasaulio pažinimo pamokas?

o Niekada o Kartais

4. Ką veikiate gamtoje?

o Stebite o Tyrinėjate o Žaidžiate

5. Parašyk ką tau teko stebėti mokyklos kieme.

Išvardink……………………………………………………

6. Parašyk, kaip stebi augalus ir gyvūnus.

ANKETA MOKYTOJAMS

Vykdant apklausą tema – “Vieta gyvajai gamtai pažinti pradinių klasių gamtamoksliniame ugdyme” siekiama išsiaiškinti, kokius mokymo ir mokymosi metodus taikote pasaulio pažinimo pamokose, su kokiomis problemomis susiduriate supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais. Apklausą atlieka Klaipėdos Kolegijos IV kurso neakivaizdinio skyriaus studentė Lina

Laurinavičienė. Ačiū už atsakymus.

1. Ar manote, kad gamtos pažinimo vadovėliuose pakankamai dėmesio skiriama gyvosios gamtos pažinimui?

o Taip o Ne

Kodėl?…………………………………………………………

2. Ar laikotės programos reikalavimų supažindinant mokinius su gyvosios gamtos obektais (augalais, gyvūnai)?

o Supažindinu tiek, kiek nurodyta programoje.

o Supažindinu daugiau, nei nurodyta programoje.

3. Kaip dažnai naudojatės mokyklos aplinka supažindinant mokinius su gyvosios gamtos objektais?

o Niekada o Kartais

4. Kaip supažindinate mokinius su gyvosios gamtos objektais (augalais, gyvūnais)?

o Iš enciklopedijų o Iš iliustracijų o Iš herbarų o Iš mokyklos aplinkos o Iš ekskursijų į gamtą.

Kita…………………………………………………………..

5. Ar patinka pasaulio pažinimo dalykas?

o Taip o Ne

6. Ką veikiate gamtoje?

o Stebite o Tyrinėjate o Žaidžiate

Kokius stebėjimus vykdote? Išvardinkite

7. Su kokiomis problemomis susiduriate supažindindami mokinius su gyvosios gamtos objektais?…………………………………………………………

Santrauka

Summary

Įvadas

1. Mokslinės metodinės literatūros analizė

1. Pedagogikos istorija gamtamoksliniu aspektu

1.2 Gamtamokslinio ugdymo reikšmė pradinėse klasėse

Mokytojo knyga

1.6 Gamtamokslinio ugdymo proceso ypatumai pradinėje mokykloje

2. Tyrimas

Tyrimo rezultatų aptarimas

Išvados

Pasiūlymai

Literatūra

I – IV klasių pasaulio pažinimo vadovėliai

Priedai

Panašūs darbai

mokiniu vertinimas

Mokiniu rengimas karjerai pradineje mokykloje

Dvyliktos klasės mokinio savaitinis darbo krūvis

Teigiamo požiūrio į mokymasi ugdymas pradinėse klasėse

Gamtamokslinis ugdymas sąveikoje su gamta

Pedagokika nuo a iki z