Santrauka
Žmogaus gyvybė ir sveikata – neatsiejama nuo ryšio su gamtos ištekliais ir ekologine aplinka. Visame pasaulyje dėl žmogaus veiklos vyksta dideli aplinkos kokybės kitimai, didėja tarša. Saugant aplinką, siekiant stiprinti žmonių sveikatingumą susiduriama su ekologinėmis problemomis: išorine ir vidine aplinkos tarša. Ekologinės problemos –
aktualios kiekvienam žmogui, taip pat ir vaikų globos namuose augančiam vaikui. Labai svarbu, kad aplinka kurioje auga vaikas būtų tinkama ir ekologiška.
Tikslas: Išsiaiškinti ekologinės aplinkos įtaką globos namų vaikų sveikatai.
Uždaviniai:
o Išsiaiškinti kokia yra globos namus supanti aplinka.
o Nustatyti ekologinės aplinkos padarinius, globos namuose gyvenančių vaikų, sveikatai.
o Išsiaiškinti, kaip vaikai yra ugdomi gyventi ekologiškai.
Rašant darbą naudoti mokslinės literatūros analizės ir anketavimo metodai.
Tyrimas buvo atliktas Klaipėdos „Danės“ ir „Ryto“ vaikų globos namuose. Buvo apklausta 25 auklėtojai ir 45 paaugliai. Iš viso 70
respondentai.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikų globos namų ekologinė aplinka yra pakankamai tinkama vaikų sveikatai.
Įvadas
Kartu su žmonijos raida Žemėje kito kenksmingų aplinkos veiksnių pobūdis. Senovėje pavojų sveikatai kėlė nešnarus geriamas vanduo, varganas gyvenamasis būstas, infekcijos, karai, apsinuodijimai. Sveikatai keliamo pavojaus pobūdis nuolat kito: mažėjo tradicinio – gamtinio ir didėjo šiuolaikinio – antropogeninio pavojaus keliama rizika dėl didėjančių teršalų išmetimo į aplinką. (Gražulevičienė R., 2002).
Šiuolaikinėje išsivysčiusioje visuomenėje, kai gamtoje „karaliauja“ ne žmogus, o jo išrasti prietaisai, sunku surasti žmogaus rankos nepaliestą žemės lopinėlį. Visur, kur tik prisiliečia žmogaus ranka, nyksta gamtos grožis. Taip yra, todėl, kad – pastatyta daug fabrikų, gamyklų, namų ir t.t.
Kasdien daugėja ekologinių problemų. Jos darosi vis įvairesnės, sudėtingesnės. Beatodairiškas, grubus žmogaus kišimasis į žemėje vykstančius procesus, artina mus prie ekologinės katastrofos.
Graikų kalba „ekologija” reiškia mokslą apie namus (oikos -namas, tėvynė, logos – sąvoka, mokslas), t.y. ekologija tiria atskirų organizmų ir jų grupių santykį su aplinka. Nors tai biologijos dalykas, bet vis dažniau imama kalbėti ir apie žmogaus ekologiją, apie žmogaus ir aplinkos tarpusavio santykius. Nuo mokymo apie aplinką skatinama pereiti prie mokymo aplinkoje, aplinka ir aplinkai. (Ekologija kaip socialinis procesas. 1996).
Norint, kad žmogus užaugtų sveikas ir stiprus reikia nuo pat mažens ugdyti vaikų meilę savo sveikatai. Globos namuose vaikas turi jaustis dvasiškai laisvas, kupinas teigiamų emocijų, noro veikti ir siekti gerų rezultatų. Globos namų ekologinė aplinka turi būti tinkama augančio vaiko organizmui ir sveikatai.
Darbo tikslas: Išsiaiškinti ekologinės aplinkos įtaką globos namų vaikų sveikatai.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti literatūros analizę pagrindiniais žmogaus ekologijos klausimais.
2. Išsiaiškinti kokia yra globos namus supanti aplinka.
3. Nustatyti ekologinės aplinkos padarinius, globos namuose gyvenančių vaikų, sveikatai.
4. Išsiaiškinti, kaip vaikai yra ugdomi gyventi ekologiškai.
Tyrimo objektas: ekologinės aplinkos įtaka globos namų vaikų sveikatai.
Kontingentas: auklėtojų ir paauglių apklausa.
Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais mokslinės literatūros analizė;
anketavimas.
Imtis: tiriamieji buvo pasirinkti atsitiktine tvarka. Tyrimas buvo atliktas Klaipėdos „Danės“ ir „:Ryto“ vaikų globos namuose. Tyrime dalyvavo
25 auklėtojai ir 45 paauglių, iš viso 70 respondentai.
Darbo etapai: tyrimas buvo atliktas 2005m. gegužės mėnesį. Anketos buvo išdalintos kiekvienam pedagogui individualiai, pedagogai galėjo anketas užpildyti jiems patogiu laiku, nes anketos buvo surinktos sekančią dieną po išdalijimo. Tyrimo duomenys apdoroti kiekybiniu ir kokybiniu būdu.
Kursinio darbo struktūrą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje analizuojama teorija ir aptariami svarbiausios mokinių elgesio ydos. Antrojoje dalyje atliktas
Tyrimas
Kursiniame darbe pasiektos profesinės kompetencijos (žr. priedas
Nr.1). 1. EKOLOGINĖ ĮTAKA VAIKŲ SVEIKATAI GLOBOS NAMUOSE
Šviesiausi žmonijos protai šiandien bene daugiausia dėmesio skiria įvairių ekologinių problemų sprendimui. Ekologinė situacija nuolatos katastrofiškai blogėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Todėl akivaizdu, kad ekologinės sistemos yra transnacionalinio pobūdžio. Pasaulį apėmęs ekologinis sąjūdis praktiškai dar nelabai efektyvus dėl daugelio priežasčių. (Ekologija kaip socialinis procesas, 1996)
Mūsų santykiai su gamta šiandien yra be galo problemiški. „Turint gaivoje išaugusias žmonių galimybes veikti žmonijos ir kitų sąmoningų būtybių ateitį, atsakomybė už būsimas kartas (…) nenuginčijama pareiga”,
– teigia D. Birnbacheris. (Kalenda Č. 1993). Jokie gamtos apsaugos įstatymai negali išspręsti ekologinių problemų, nes nemaža dalis šiandieninės visuomenės pasižymi žema ekologine kultūra, dažnai visišku ekologiniu neraštingumu.
Todėl vieni, svarbiausių ekologinio ugdymo uždavinių – puoselėti ekologinę moksleivių kultūrą, formuoti jų ekologinę sąmonę, nes gyvenimas žmonijai tiek praeityje, tiek šiandien pateikia vis daugiau ekologinių pamokų: tai ekologinės katastrofos, antropogeninis poveikis gamtai (ypač XX a.) ir t.t.
Kaip niekada anksčiau, šiandien aktuali moralinė atsakomybė už gamtos (aplinkos) išsaugojimą. Vadinasi, kaip niekada svarbus visų visuomenės narių pasaulėžiūros ekologizavimas, nes „žmogaus ir gamtos partnerystės idealas pasikeitė žmogaus viešpatavimo gamtos atžvilgiu realybe. Žmogaus santykis su gamta tapo ekologiškai problemiškas“ (Ekologinis ugdymas, 1992)
Socialinė pedagogika jau senokai nustatinėja visuomenės, socialinės aplinkos įtaką žmogaus vystymuisi. Pasirodė, kad ši įtaka ne visada teigiama. Augančiosios kartos sveikata blogėja. Šia prasme liūdnus rezultatus pateikė A. Davidavičienė, nurodydama, kad priežasčių, lemiančių sveikatą, yra labai daug. Harmoningam vaiko dvasiniam ir fiziniam vystymuisi įtakos turi: ugdymo įstaigos aplinka, mokyklos darbo režimas, darbo organizavimas, mokymo metodai, krūvis, pedagoginė atmosfera šeimoje ir ugdymo įstaigoje, mokinio – pedagogo, mokinio -mokinio santykiai
(Davidavičienė A. G. 1993). Nemažiau svarbus ir žmogų supančios gyvenamosios gamtinės aplinkos faktorius, kurį nusako gamtos išsaugojimo ir žmogaus išlikimo vienovė. Visa tai lemia ir žmogaus ekologijos svarbą bei būtinybę . L. Jovaiša apibrėžia, jog „Žmogaus ekologija – tai mokslas apie jo gyvenseną konkrečioje gamtinėje, socialinėje terpėje”. Profesorius taip pat akcentuoja, kad „ekologinės pedagogikos svarbiausias uždavinys – tirti ir gerinti vaiko apsaugą nuo žalingų klimatinių, socialinių, materialinių poveikių” (Jovaiša L. 1993).
Pagrindinis globos namų tikslas – padėti vaikui įsitraukti į visuomenės ir tautos kultūrinį, socialinį ir politinį gyvenimą –
grindžiamas svarbiausiu demokratinės visuomenės principu – asmenybės laisve ir atsakomybe.
1.1 Globos namų aplinkos sąlygos
Žemė ir žmogus vieninga ekosistema. Beatodairiškas, grubus žmogaus kišimasis į žemėje vykstančius procesus, vadovaujantis savininkiškumo principais, artina prie ekologinės katastrofos. Žmogaus gyvenimo ir klestėjimo sąlyga – ne tik gamta, bet ir konkreti aplinka, kurioje jis yra kasdien. Aplinka – tai ne tik žmogų supanti gamtinė, geografinė, ekonominė, kultūrinė, socialinė tikrovė, bet ir žmonės, jų materialiniai ir dvasiniai santykiai, kurie supa kiekvieną asmenį. Vaikų gyvenančių globos namuose kasdieninė aplinka yra globos namai. Juose yra sudarytos sąlygos vaikui augti ir bręsti. Gyvenamoji vaikų aplinka turi būti neužteršta.
Aplinkos teršimas traktuojamas kaip „medžiagų, vibracijos, šilumos ir triukšmo, kurie gali būti kenksmingi žmogaus sveikatai ir aplinkos kokybei, daryti žalą materialiam turtui, gadinti ir kliudyti paslaugoms ir kitokiam teisėtam aplinkos elementų panaudojimui, žmogaus ūkinės veiklos sąlygotas tiesioginis ir netiesioginis patekimas į orą, vandenį ar žemę”. Kitas bendresnis ir kiek supaprastintas aplinkos teršimo apibrėžimas Aplinkos teršimas, tai cheminiai, fiziniai ir biologiniai aplinkos ar atskirų jos komponentų pokyčiai, kurie neigiamai veikia žmogų ir kitus gyvus organizmus bei fizinius aplinkos komponentus. Kabant apie neigiamą poveikį fiziniams aplinkos komponentams dažniausiai turimi omenyje įvairūs statiniai, paminklai ir panašiai. (Juknys R., 2003)
Kalbant apie teršalų poveikį gyviems organizmams galima pasakyti, kad prie gamtinių taršos šaltinių poveikio žmogus ir kiti gyvi organizmai yra evoliuciškai prisitaikę ir didesnio neigiamo poveikio jie nepadaro, išskyrus tuos lokalius atvejus, kurie vertintini kaip gamtinės katastrofos ir prie kurių prisitaikyti neįmanoma. (Juknys R., 2003)
Globos namai, jų aplinka privalo saugoti vaiko vystymąsi, sudaryti sąlygas asmenybės tapsmui, paruošti sugyvenimui su Gamta, su aplinkiniais žmonėmis ir pačiu savimi. (Ekologija kaip socialinis procesas., 1996).
Dėl neigiamos aplinkos įtakos organizmui gali atsirasti tokios ligos, kaip elgsenos ir psichosomatines; hipertoninę; išeminę širdies ligą;
lėtines nespecifines kvėpavimo sistemos ligas; kaulų-raumenų ligas;
navikines ligas. (Gražulevičienė R., 2002)
Tai su darbu susijusios ligos, nes darbo aplinka ar darbo sąlygos yra vienas iš veiksnių, sukeliančių daugiafaktorines ligas. Kiti veiksniai, tokie kaip buities, gamtinės aplinkos ar kenksmingi gyvensenos veiksniai gali turėti lemiančios įtakos minėtų ligų atsiradimui ir jų progresavimui.
Tarp aplinkos sąlygojamų ligų didžiausia dalis tenka širdies ir kraujagyslių ligoms, ir tai atsispindi mirčių struktūroje. (Gražulevičienė
R., 2002).
Globos namai daugelio vaikų pastovi gyvenamoji aplinka, todėl šiuose namuose gali kilti problemų dėl minėtų ligų atsiradimo, jeigu tam yra sudarytos sąlygos. Todėl reikia stengtis, kad vaikams būtų sudarytos kuo geresnės, tvarkingesnės ir žalingos aplinkos įtakos nepasiekiančios gyvenimo sąlygos.
Ekologinės perspektyvos psichologijoje šalininkai pabrėžia, kaip svarbu suprasti organizmo santykius su įvairiomis aplinkos sistemomis.
Įdomūs santykiai egzistuojantys tarp pačių aplinkos sistemų. Ši psichologijos kryptis tiria kasdienės socialinės ir fizinės vaiko aplinkos įtaką jo vystymuisi (oro užterštumo). (Ekologija kaip socialinis procesas.,
1996).
Šio požiūrio šalininkas U. Bronfenbreneris teigia, kad vaiko pasaulis yra lyg rinkinys struktūrų, kurias galėtume sudėti vieną į kitą, tarsi rusų „matrioškas”. Autorius išskiria keturis kontekstus, pradėdamas nuo artimiausio (šeimos, bendraamžių grupės) ir eidamas iki tokių aplinkos sričių, į kurias vaikas nėra tiesiogiai įtrauktas (vietos valdžia). Tos sistemos ir jų tarpusavio santykiai vystymosi metu gali kisti Artimiausia…
aplinka (mikrosistema) – tai aplinka, kurioje vaikas gyvena ir veikia.
Mikrosistemos esmė, vaikui vystantis, kinta: šeima ir namai buvo labai svarbūs kūdikystėje, o paauglystėje išauga mokyklos ir bendraamžių grupės įtaka. Kitas lygis -mezosistema – apima įvairių mikrosistemos kontekstų, kuriuose vaikas aktyviai dalyvauja, tarpusavio sąveiką. Pvz., namų, mokyklos, bendraamžių grupės ir t.t. tarpusavio santykius. Egzosistema irgi veikia vaiko vystymąsi, bet pats vaikas čia tiesiogiai nedalyvauja.
Pagaliau viską apima makrosistema, t.y. kultūrinės nuostatos bei požiūriai, kurie ir skiria vienos šalies kultūrą nuo kitos. (Ekologija kaip socialinis procesas., 1996).
Vaikai labai anksti pradeda vertinti ir gerbti gyvenimą. Jie mokosi rūpintis savo kūriniu, pripažįsta valgymo ir miegojimo poreikių tenkinimo būtinumą, tiria aplinką ir vengia nesaugaus elgesio. (Ekologija kaip socialinis procesas., 1996).
1.2 Globos namų auklėtinių sveikatos būklė įtakojama aplinkos
1.2.1 Vidinė aplinka
Saugi ir jauki pastogė yra būtina sąlyga žmogaus sveikatai. Planuojant miestus žmogui ir jo gyvenimo sąlygoms turi būti teikiamas prioritetas.
Deja, šiuo metu visose šalyse dalies žmonių būstas ir pagrindinės tarnybos neatitinka higienos normų. Žmogaus gyvenimo kokybei, sveikatai turi įtakos buto mikroklimatas, kurį lemia oro temperatūra, santykinis drėgnumas, oro judėjimo greitis, ventiliacija bei akustinis režimas. (Gražulevičienė R.,
2002)
Būstas savo saugumu ir patogumu turi įtakos socialinei gerovei ir gyvenimo kokybei. Nepasitenkinimas patalpų ir namų aplinkos kokybe ir saugumu, neatitikimas poreikių kelia psichosocialines problemas, įtampą, žaloja sveikatą. (Gražulevičienė R., 2002)
Mikrobiologinė būsto tarša dažniausiai kyla dėl patogeninių mikrobų, išskiriamų sergančio žmogaus, arba dėl patalpų dulkėse esančių erkučių.
Dulkių erkutės – mikroskopiniai gyviai, kurie minta odos pleiskanomis. Jos įjautrina organizmą, gali sukelti alergijas, provokuoti astmos priepuolius.
Vaikų organizmas į dulkių erkutes reaguoja jautriau negu suaugusiųjų.
Erkutės dauginasi patalynėje, pūkinėse pagalvėse. Netgi po terminio poveikio erkučių liekanos turi alergizuojantį poveikį. Patalpų vėdinimas, higiena ir reguliarus dulkių valymas iš esmės sumažina dulkių erkučių kiekį patalpose. (Gražulevičienė R., 2002)
Drėgnose patalpose tarpsta pelėsių grybeliai, kurių apie 70-80 proc.
išskiria nuodingus mikotoksinus. Pelėsių grybeliai įjautrina organizmą, gali provokuoti astmos priepuolius, egzemą, sukelti karščiavimą alergiškiems asmenims. (Gražulevičienė R., 2002)
Dulkių erkutės ir pelėsių grybeliai dauginasi drėgnose, šiltose patalpose, todėl globos namų patalpas būtina gerai vėdinti, nes vėdinamose patalpose sumažėja mikrobų kiekis.
Cheminė būsto tarša priklauso nuo oro teršalų, patenkančių iš aplinkos arba nuo emisijų iš statybinių, apdailos medžiagų, dažų, medienos ir minkštų baldų. Daugiausiai patalpų oras yra teršiamas lakiosiomis organinėmis medžiagomis, naudojamomis glaisto, dažų, lakų ar klijų gamyboje.
1.2.2 Išorinė aplinka
Triukšmo poveikis vaiko organizmui
Kadangi vaikų gyvenamoji aplinka turi būti gerai išplanuota, tai labai svarbu, kad pastatas, kuriame gyvena vaikai būtų kuo toliau nuo triukšmo keliamų šaltinių. Vienas iš pagrindinių aplinkos teršimo šaltinių yra triukšmas. Sparčiai vystantis pramonei, didėjant mechanizmų galingumui, neišvengiamai padidėja energetinis aplinkos užteršimas. (Aplinkos apsauga.
Vilnius, 1994). Triukšmu vadinama įvairaus stiprumo ir dažnio žmogaus ausies girdimo garso bangos, galinčios sukelti sveikatos sutrikimus.
(Gražulevičienė R., 2002)
Didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai daro per didelis triukšmas.
Intensyvėjant transporto srautams, akustinis aplinkos teršimas vis didėja, ir tai tapo rimta ne tik didžiųjų miestų, bet ir pakelių gyventojų problema, įdomu pažymėti, kad vertinant automagistralių poveikį žmonių sveikatai cheminė oro tarša retai kada viršija leistinus normatyvus, o per didelis triukšmas dažnai sukelia rimtų problemų. (Juknys R., 2003)
Mechanizmų išspinduliuojamam triukšmui ir akustiniams skaičiavimams atlikti pagrindinė charakteristika yra garso galingumo lygis oktavinėse dažnių juostose. Mechanizmų techniniame pase pateikiamas garso galingumo lygis, kuris nustatomas gamintojų specialiose laboratorijose. Tačiau mašinų darbo vietose išspinduliuojamas garso galingumas keičiasi, nes atskiri mechanizmai susieti įvairiais ryšiais, kurie keičia garso išspinduliavimo sąlygas. (Aplinkos apsauga., 1994)
Triukšmą skleidžia virpantys kietieji arba dujiniai kūnai. Pagal šaltinio rūšį triukšmo charakteris būna mechaninis, smūginis, aerodinaminis, sprogimo impulso. Triukšmo šaltiniai aplinkoje yra transportas, technikos įrenginiai, naudojami pramonėje, žemės ūkyje, buityje. Dirbantieji tekstilės, mašinų gamybos, metalų apdirbimo, statybinių medžiagų pramonėje yra nuolat veikiami sveikatai pavojingo triukšmo lygio. (Gražulevičienė R., 2002)
Triukšmo šaltinis ore skleidžia garso bangas, kurios patekusios į ausį sukelia būgnelio virpėjimą. Iš ausies nerviniai impulsai plinta į smegenų žievę, ir garso stiprumas yra įvertinamas. Garso suvokimas yra individualus, tačiau kuo virpesių amplitudė yra didesnė, tuo stipresnis garsas. (Gražulevičienė R., 2002)
Garso jutimas priklauso nuo garso stiprumo ir bangų virpesių dažnio matuojamo hercais (Hz). Kuo didesnis virpesių dažnis, tuo stipriau juntamas garsas. Žmogaus ausis girdi garsus, kurių dažnis yra tarp 16 ir 20000 Hz.
Triukšmas pagal dažnį yra skiriamas į žemo dažnio (16-350 Hz), vidutinio dažnio (350-800 Hz) ir aukšto dažnio (800-20000 Hz) triukšmą. Tiksliausiai gauto triukšmo dozė yra nusakoma, kada yra vertinamas triukšmo stiprumas, jo dažnis ir veikimo trukmė. (Gražulevičienė R., 2002)
Vertinant triukšmą higieniniu požiūriu naudojamas apibendrintas rodiklis, vadinamas A-svertiniu triukšmo lygiu, o jo matavimo vienetai žymimi dBA. Apibendrintas rodiklis įvertina žmogaus klausos skirtingą jautrumą skirtingo dažnio garsams. (Gražulevičienė R., 2004)
Triukšmo poveikis organizmui būna specifinis ir nespecifinis.
Specifiniams pakenkimams priklauso akustinė trauma (būgnelio plyšimas), klausos nuovargis (laikinas klausos pablogėjimas) ir profesinis kurtumas.
(Gražulevičienė R., 2004)
Triukšmo nespecifinis poveikis organizmui pasireiškia funkciniu centrinės ir vegetacinės nervų sistemos pakenkimu, dėl to atsiranda galvos skausmai, mažėja raumenų jėga, sutrinka judesių koordinacija, pablogėja miegas, silpsta dėmesys. Minėti pakitimai atsiranda anksčiau negu pablogėja klausa. (Gražulevičienė R., 2002)
Triukšmas veikia kaip stresorius ir neurohumoraliniu keliu sukelia patologinių pakitimų širdies ir kraujagyslių sistemoje. Darbas ir poilsis triukšmingoje aplinkoje turi tendenciją … didinti arterinės hipertenzijos riziką. (Gražulevičienė R., 2002)
Triukšmo sukeliamų sveikatos pakenkimų profilaktika apima nustatytų higienos normų kontrolę, triukšmo plitimo kontrolę, technikos įrenginių izoliaciją ir individualias saugos priemones. Triukšmo plitimą galima kontroliuoti techninėmis priemonėmis, mažinančiomis akustiką, vykdant inžinerinę kontrolę, garso šaltinių izoliaciją bei tinkamai išdėstant patalpas ir darbo vietas. (Gražulevičienė R., 2002)
Vaikų organizmui triukšmas gali turėti didelių pasekmių. Iš pradžių vaikams prie triukšmo yra labai sunku mokytis, miegoti – vaikai nepamiega.
Vaikai gyvendami vaikų globos namuose turi turėti ypač geras gyvenimo sąlygas, kad šalia namų nebūtų triukšmą sukeliančių šaltinių.
Oro taršos poveikis vaiko organizmui
Oras yra esminis aplinkos komponentas gyvybei palaikyti, kurio kiekvieną dieną per plaučius prafiltruojama apie 12 m3. Žmogus vidutiniškai įkvepia 7-14 litrų oro per minutę, o fizinio aktyvumo metu iki 50 litrų per minutę. Maži vaikai įkvepia du kartus daugiau oro, tenkančio 1 kg kūno svorio negu suaugę, nes jų kvėpavimo sistema nėra pilnai išsivysčiusi.
Todėl oro taršos pasekmės vaikų organizmui būna labiau išreikštos negu suaugusiųjų. (Gražulevičienė R., 2002)
Oras yra žemutinių atmosferos sluoksnių dujų mišinys. Jo sudėtyje azotas sudaro 78,1 proc. deguonis – 20,9 proc, argonas – 0,9 proc. ir anglies dioksidas 0,03 proc. Kitų dujų yra dar mažesni kiekiai. Ore vandens garų koncentracija yra nepastovi. (Gražulevičienė R., 2002)
Žmogus be oro gali išgyventi tik keletą minučių, nes ore esantis deguonis yra būtinas organizmo medžiagų apykaitai palaikyti. Nuolat kvėpuojant užterštu oru organizme pamažu kaupiasi kenksmingos medžiagos.
Todėl esant nedidelėms teršalų koncentracijoms, oro taršos poveikis organizmui pasireiškia po tam tikro laiko. Atmosferos užterštumas yra viena iš plaučių ligų, piktybinių navikų, alergijos ir kt. lėtinių ligų priežasčių. (Gražulevičienė R., 2002)
Aplinkos oro tarša, anot Gražulevičienė R. (2002), priklauso nuo naudojamųjų degalų sudėties. Kuo mažesnė oro teršalų dalelė, tuo giliau prasiskverbia į kvėpavimo takus. Oro teršalai gali sukelti kvėpavimo takų ligas (bronchitą, bronchinę astmą, plaučių uždegimą), širdies ir kraujagyslių ligas, odos ligas, piktybinius navikus.
Oro teršalų dispersija aplinkoje gali vykti per orą, vandenį, dirvą, gyvuosius organizmus ir maistą. Teršalų sklaidą ore veikia: materialinės sąlygos, emisijos aukštis, vietinės ir regioninės geografinės ypatybės, šaltinių rūšys. (Gražulevičienė R., 2002)
Oras, kuriuo mes kvėpuojame turi būti švarus, neužterštas. Todėl vaikų globos namai turi būti pastatyti kuo toliau nuo orą teršiančių šaltinių (kelių, fabrikų, gamyklų ir pan.)
Gėlas vanduo
Vanduo yra mitybos elementas. Jis yra natūralus gamtos junginys, būtinas gyvybei palaikyti. Vanduo sudaro apie 70 proc. suaugusio žmogaus svorio. Visi gyvybiškai svarbūs procesai, medžiagų apykaita vyksta ištirpus į organizmą patekusioms organinėms ir neorganinėms medžiagoms. To dėka palaikomas osmotinis slėgis audiniuose ir kraujyje, organizmo šilumos balansas, su vandeniu pašalinami medžiagų apykaitos produktai.
(Gražulevičienė R., 2002)
Vandens tarša yra žmogaus elgsenos ir ūkinės veiklos pasekmė. Vandens teršalams priklauso natūralūs žmogaus ir gyvulių medžiagų apykaitos produktai, biologinės išskyros ir cheminės medžiagos, naudojamos žemės ūkyje, pramonėje, buityje. Vanduo gali būti užterštas mineraliniais, organiniais, biologiniais teršalais. (Gražulevičienė R., 2002)
Gamtinių vandenų kokybė labiausiai priklauso nuo sanitarijos. Vandens tarša nuotekomis iš gyvenviečių ir pramonės įmonių, žemės …ūkio įmonių turi įtakos gamtinių vandens šaltinių, iš kurių tiekiamas geriamasis vanduo, būklei. Štai kodėl vandenų apsaugos politika yra tiesiogiai susijusi su geriamojo vandens kokybe. Tik švarus vanduo yra saugus žmogaus sveikatai.
(Gražulevičienė R., 2002)
Užteršto geriamojo vandens poveikis sveikatai būna įvairaus stiprumo.
Jis priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, amžiaus, patekusio teršalo rūšies ir jo kiekio. Tačiau didžiausios įtakos turi patekusių mikroorganizmų rūšis ar cheminių medžiagų toksiškumas, todėl pagal juos yra klasifikuojami sveikatos pakenkimai. (Gražulevičienė R., 2002)
Vanduo, kuriame nerandama vandens užterštumą rodančių organizmų, yra tinkamas gerti mikrobiologinės taršos požiūriu. 2. TYRIMAS
2.1 Tyrimo metodika
Tyrimą sudarė keli etapai:
1. Literatūros šaltinių analizė. 2005 vasario – kovo mėn.
Šio etapo metu buvo gilinamasi į temą, keliami darbo tikslas ir uždaviniai, apsibrėžiamas amžiaus tarpsnis kuris bus tiriamas, analizuojami, kitų šią temą tyrinėjusių autorių požiūriai.
2. Anketų sudarymas 2005 balandžio mėn. (Priedas Nr.2 , Nr. 3).
Anketa sudaryta pačios.
Auklėtojams skirtą anketą sudaro 12 klausimų, paaugliams skirtą anketą sudaro 11 klausimų. Anketų paskirtis vienoda:
1, 2, 3 anketos klausimais siekta išsiaiškinti globos namų geografinę padėtį.
4, 5 klausimai skirti išsiaiškinti, kokie reiškiniai vyrauja globos namų aplinkoje.
6 klausimas skirtas nustatyti, koks oras yra vaikų globos namuose.
7 klausimu norima išsiaiškinti ar vaikai turi individualius higienos reikmenis.
8 klausimu norima išsiaiškinti kokie yra vaikų gyvenančių globos namuose psichologiniai veiksniai.
9, 10 klausimai skirti nustatyti vaikų sergamumą.
11, 12 klausima skirti išsiaiškinti kaip vaikai mokomi gyventi ekologiškai.
3. Tyrimo vykdymas 2005 gegužės mėn.
Tyrimo metu Klaipėdos „Danės“ ir „Ryto“ vaikų globos namuose.
Anketavimo metu respondentai buvo instruktuojami, kaip užpildyti anketą ir kokiems tikslams ji skirta.
4. Gautų tyrimo duomenų analizė 2005 gegužės – birželio mėn.
Analizuojami tyrimo metu gauti duomenys, daromos išvados, jos lyginamos su šią temą jau nagrinėjusių autorių mintimis.
5. Galutinio darbo užbaigimas 2005 birželio mėnuo.
2.2 Aprašomieji tyrimo duomenys
Tyrimo metu buvo apklausta 25 pedagogai, visi su aukštuoju išsilavinimu, kurių darbo stažas nuo 9 iki 29 metų. Taip pat buvo apklausti
45 paaugliai nuo 14 iki 18 metų iš kurių 23 mergaitės ir 22 berniukai.
[pic]
1 pav. Globos namus supanti aplinka
1 pav. pateikta, kokioje aplinkoje yra globos namai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad globos namai yra supami parkų, miškų ir netoli yra gatvės, kuriose gausus autotransporto srautas. Kaip matyti 1 pav. tiek auklėtojai, tiek paaugliai beveik globos namų vietą apibūdino vienodai.
[pic]
2 pav. Ekologinės globos namų aplinkos tinkamumas gyventi
Tyrimo metu tirk paaugliams, tiek auklėtojams buvo pateiktas klausimas ar ekologinė aplinka tenkina globos namų gyventojus. Kaip matyti
2 pav. daugumos pedagogų manymu (72%) ekologinė aplinka tenkina vaikų sveikatą. Tačiau dauguma paauglių (58%) teigė, kad ekologinė aplinka juos tenkina tik iš dalies. 22% paauglių teigė, kad jų netenkina globos namų ekologinė aplinka, kai pedagogai neigiamai neatsakė nė vienas. Atsakydami į klausimą „kodėl“ auklėtojai ir paaugliai teigė, kad nėra nuolat labai didelio mašinų srauto , nėra arti fabrikų, gamyklų.
Remiantis tyrimo duomenimis, galima sakyti, kad auklėtojų ir auklėtinių požiūris į vaikų gyvenamąją ekologinę aplinką skiriasi. Mūsų manymu taip yra, todėl, kad skiriasi auklėtojų ir paauglių požiūris.
1 lentelė Globos namų aplinkoje dažniausiai vyraujantys reiškiniai
| |Taip |Ne |Kartais |
|REIŠKINIAI | | | |
|Auklėtojai |Paaugliai |Auklėtojai |Paaugliai |Auklėtojai |Paaugliai |
|Infekcinės / parazitinės |- |- |100% |93% |- |7% | |Mažakraujystė |- |-
|100% |100% |- |- | |Sloga |96% |86% |- |- |4% |14% | |Kosulys |87% |88% |-
|- |13% |12% | |Viduriavimas |16% |7% |74% |88% |10% |5% | |Vidurių užkietėjimas |8% |2% |32% |75% |60% |28% | |Galvos skausmas |72% |42% |12%
|18% |16% | 40% | |
3 lentelėje pateikti duomenys rodo kokiomis ligomis dažniausiai serga vaikų globos namuose gyvenantys vaikai. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad globos namų vaikai dažniausiai serga sloga (96% auklėtojų,
86% paauglių), kosti (87% auklėtojų, 88% paauglių), skundžiasi galvos skausmais (72% pedagogų ir 42% paauglių). Kartais serga vidurių užkietėjimu
(60% auklėtojų ir 28% paauglių), iš viso neserga mažakraujyste, infekcinėmis/parazitinėmis ligomis.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, galima sakyti, kad vaikai gyvenantys globos namuose dažniausiai serga sloga, kosti, skundžiasi galvos skausmais.
[pic]
7 pav. Pedagogų nuomonė ar ugdomi vaikai gyventi ekologiškai
7 pav. pateikti atsakymai į klausimą pedagogams „ar vaikai ugdomi gyventi ekologiškai“. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikai yra ugdomi ekologiškai gyventi. Kaip matyti 7 pav. taip teigė visi 100% auklėtojų.
Atsakydami į klausimą „kaip tai daro“ auklėtojai teigė, kad: „yra tvarkoma aplinka“, „vedami pokalbiai, diskusijos, renginiai ekologijos temomis“, „ugdoma pamokų metu“. Kuo įvairiau Bus vaikai ugdomi ekologijos, tuo greičiau ir ilgesniam laikui įsimins perteikiamas žinias. Todėl vaikams suteikti ekologijos žinių reikia daugiau praktinėje veikloje, o ne perteikiant teorines žinias.
Vaikus ugdyti ekologijos reikia jau nuo pat mažų dienų, tai ypač aktualu šiuolaikiniam žmogui.
[pic]
8. Kas yra daroma, kad ekologinė aplinka būtų tinkama globos namuose
Paaugliams pateikus klausimą „Ką darai, kad ekologinė aplinka Tavo globos namuose pagerėtų“ (žr. 8 pav.), 85% vaikų atsakė, kad tvarko aplinką, 78% – sod…ina medžius ir gėles, 98 % dalo dulkes. Prižiūrėti, kad ekologija gyvenamoje teritorijoje reikia nuolat laikantis švaros, higienos įpročių, tvarkant, grąžinant aplinką.
Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad vaikai prižiūri, jog globos namuose būtų ekologiškai švaru.
Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikų globos namus supa parkas, miškas ir netoli yra gatvė su gausiu transporto srautu. Nors šalia globos namų yra gatvė, tačiau respondentų teigimu ekologinė aplinka yra tinkama (teigia auklėtojai) arba iš dalies tinkama (teigia paaugliai).
Ekologinius veiksnius, globos namų teritorijoje įtakoja žmogaus veikla ir gamtinė aplinka. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad gyvenamosiose patalpose yra šilta ir vaikams jauku. Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad dauguma paauglių gyvenančių vaikų globos namuose turi individualius higienos reikmenis.
Vaikų apsigyvenusių globos namuose, auklėtojų teigimu, nepasikeitė, o daugumos paauglių teigimu – padažnėjo. Tiek auklėtojų, tiek paauglių teigimu dažniausiai vaikai serga sloga, kosti skundžiasi galvos skausmais. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis galima sakyti, kad vaikai yra ugdomi gyventi ekologiškai prižiūrint tvarką kambariuose, valant dulkes, sodinant medžius, gėles, pokalbių, diskusijų, įvairių renginių metu.
Pasiūlymai
1. Auklėtojai, kurie dirba vaikų globos namuose turi žinoti kokios ekologinės sąlygos supa aplinką.
2. Pedagogai turi ugdyti vaikų, augančių globos namuose, ekologines nuostatas praktiniu ir teoriniu aspektu.
3. Globos namuose augantys vaikai turi turėti individualius higienos reikmenis.
Išvados
1. Kiekvieno žmogaus sveikata yra neatsiejama nuo ekologiškos ir švarios aplinkos. Mokslininkų teigimu ekologinė sveikata tai fizinių, biologinių, socialinių ir psichosocialinių aplinkos veiksnių visuma, kuri lemia žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Vaikų globos namų aplinka privalo saugoti vaiko vystymąsi, sudaryti sąlygas asmenybės tapsmui, paruošti sugyvenimui su Gamta, su aplinkiniais žmonėmis ir pačiu savimi. Globos namai savo saugumu ir patogumu turi įtakos socialinei gerovei ir gyvenimo kokybei.
2. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad globos namus supanti aplinka yra įtakojama žmogaus veiklos ir gamtinės aplinkos, nes pastatai yra netoli parko, miško taip pat netoli yra gatvės kuriose – gausus transporto srautas. Auklėtojų teigimu globos namų ekologinė aplinka yra tinkama vaikų sveikatai, o paaugliai mano, kad aplinka yra iš dalies tinkama.
3. Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad vaikai gyvenantys globos namuose yra apsupti ekologiškos vidinės aplinkos, tam yra sudarytos visos sąlygos: kambariuose šilta, vaikai turi individualius higienos reikmenis, auklėtojų teigimu globos namai sąlygoja tinkamus psichosocialinius veiksnius, anot paauglių globos namų sąlygos psichosocialinius veiksnius įtakoja iš dalies. Kadangi globos namų aplinkos sąlygos yra pakankamai geros, tai vaikų sergamumas įvairiomis ligomis, auklėtojų teigimu, yra nepakitęs nuo to laiko, kai vaikai čia apsigyveno.
4. Ekologiško gyvenimo būdo yra ugdoma praktinėje ir teorinėje veikloje.
Vaikai prižiūri, kad globos namuose nebūtų dulkių, nuolat valo ir vėdina patalpas; kad kieme būtų gražiau ir tuo pačiu ekologiškiau su auklėtojų pagalba sodina medžius, gėles; auklėtojai pasakoja, diskutuoja, rengia seminarus paaugliams ekologijos temomis.
Literatūra
1. Aplinkos apsauga. / Mokslo darbai. (1994) Vytauto Didžiojo universitetas. Vilnius.
2. Aplinkos apsaugos problemos „Baltijos šalių didžiuosiuose miestuose“.
(1994) Vilnius.
3. Aplinkos apsaugos problemos ir jų sprendimo būdai. Kauno miesto taryba. (1991) Kaunas.
4. Davidavičienė A. G. (1996) Sveikatos ugdymas / Lietuvos švietimo reformos gairės. Vilnius.
5. Ekologija kaip socialinis procesas. Šiauliai.
6. Ekologinis ugdymas / Universaliosios ugdymo programos. (1992).
Vilnius.
7. Gražulevičienė R. (2004) Aplinkos politika. VDU leidykla. Kaunas.
8. Gražulevičienė R. (2002) Žmogaus ekologija. VDU leidykla, Kaunas.
9. Jovaiša L. (1993) Edukologijos įvadas. Kaunas.
10. Juknys R. (2003) Aplinkotyros pagrindai. Vilnius.
11. Kalenda Č. (1993) Ekologinės etikos paskirtis. Vilnius.
12. Klibavičius A. (2003) Transporto neigiamo poveikio vertinimas.
Vilnius.
13. Kondratas A. (2001) Antropogeninis poveikis Lietuvos gėlo požeminio vandens kokybei. Vilnius.
14. Lietuva be mokslo – Lietuva be ateities. Penktosios jungtinių mokslininkų konferencijos vykusios 2002 III 21 medžiaga. (2002)
Vilnius.
15. Pleijelis H. (1994) Knyga apie ekologiją. Įvadas į edukologijos pagrindus. Vilnius.
16. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje. (2000) Vilnius.
Priedai
1 priedas
PROFESINĖS KOMPETENCIJOS
1. Gebėti įvertinti ugdytinio poreikius.
2.3 Gebėti analizuoti ir vertinti grupėje vykstančius pokyčius.
3.1 vertinti ugdytinio aplinką, jos reikšmingumą ugdytinio socialiniam funkcionavimui.
5.2 Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus.