Ekologinės aplinkos įtaka vaikų sveikatai globos namuose

TURINYS

SANTRAUKA 3
ĮVADAS 4
1. EKOLOGINĖ ĮTAKA VAIKŲ SVEIKATAI GLOBOS NAMUOSE 6
1.1 Globos namų aplinkos sąlygos 7
1.2 Globos namų auklėtinių sveikatos būklė įtakojama aplinkos 8
1.2.1 Vidinė aplinka 8
1.2.2 Išorinė aplinka 9
2. TYRIMAS 13
2.1. Tyrimo metodika 13
2.2 Aprašomieji tyrimo duomenys 14
PASIŪLYMAI 21
IŠVADOS 22
LITERATŪRA 23
PRIEDAI 24SANTRAUKA
Žmogaus gyvybė ir sveikata – neatsiejama nuo ryšio su gamtos
ištekliais ir ekologine aplinka. Visame pasaulyje dėl žmogaus veiklos
vyksta dideli aplinkos kokybės kitimai, didėja tarša. Saugant aplinką,
siekiant stiprinti žmonių sveikatingumą susiduriama su ekologinėmis
problemomis: išorine ir vidine aplinkos tarša. Ekologinės problemos –
aktualios kiekvienam žmogui, taip pat ir vaikų globos namuose aaugančiam
vaikui. Labai svarbu, kad aplinka kurioje auga vaikas būtų tinkama ir
ekologiška.

Tikslas: Išsiaiškinti ekologinės aplinkos įtaką globos namų vaikų
sveikatai.

Uždaviniai:

o Išsiaiškinti kokia yra globos namus supanti aplinka.

o Nustatyti ekologinės aplinkos padarinius, globos namuose

gyvenančių vaikų, sveikatai.

o Išsiaiškinti, kaip vaikai yra ugdomi gyventi ekologiškai.

Rašant darbą naudoti mokslinės literatūros analizės ir anketavimo

metodai.

Tyrimas buvo atliktas Klaipėdos „Danės“ ir „Ryto“ vaikų globos
namuose. Buvo apklausta 25 auklėtojai ir 45 paaugliai. Iš viso 70
respondentai.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikų globos namų ekologinė aplinka yra
pakankamai tinkama vaikų sveikatai. ĮVADAS
Kartu su žmonijos raida Žemėje kkito kenksmingų aplinkos veiksnių
pobūdis. Senovėje pavojų sveikatai kėlė nešnarus geriamas vanduo, varganas

gyvenamasis būstas, infekcijos, karai, apsinuodijimai. Sveikatai keliamo
pavojaus pobūdis nuolat kito: mažėjo tradicinio – gamtinio ir didėjo
šiuolaikinio – antropogeninio pavojaus keliama rizika dėl didėjančių
teršalų išmetimo į aplinką. (Gražulevičienė R., 2002).

Šiuolaikinėje išsivysčiusioje visuomenėje, kai ga

amtoje „karaliauja“ ne
žmogus, o jo išrasti prietaisai, sunku surasti žmogaus rankos nepaliestą
žemės lopinėlį. Visur, kur tik prisiliečia žmogaus ranka, nyksta gamtos
grožis. Taip yra, todėl, kad – pastatyta daug fabrikų, gamyklų, namų ir
t.t.

Kasdien daugėja ekologinių problemų. Jos darosi vis įvairesnės,
sudėtingesnės. Beatodairiškas, grubus žmogaus kišimasis į žemėje
vykstančius procesus, artina mus prie ekologinės katastrofos.

Graikų kalba “ekologija” reiškia mokslą apie namus (oikos -namas,
tėvynė, logos – sąvoka, mokslas), t.y. ekologija tiria atskirų organizmų ir
jų grupių santykį su aplinka. Nors tai biologijos dalykas, bet vis dažniau
imama kalbėti ir apie žmogaus ekologiją, apie žmogaus ir aplinkos
tarpusavio santykius. Nuo mokymo apie aplinką skatinama pereiti prie mokymo
aplinkoje, aplinka ir aplinkai. (Ekologija kaip socialinis procesas. 1996).

Norint, kad žmogus užaugtų sveikas ir stiprus reikia nuo pat mažens
ugdyti vaikų meilę savo sveikatai. Globos namuose vaikas tturi jaustis
dvasiškai laisvas, kupinas teigiamų emocijų, noro veikti ir siekti gerų
rezultatų. Globos namų ekologinė aplinka turi būti tinkama augančio vaiko
organizmui ir sveikatai.

Darbo tikslas: Išsiaiškinti ekologinės aplinkos įtaką globos namų vaikų
sveikatai.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti literatūros analizę pagrindiniais žmogaus ekologijos

klausimais.

2. Išsiaiškinti kokia yra globos namus supanti aplinka.

3. Nustatyti ekologinės aplinkos padarinius, globos namuose

gyvenančių vaikų, sveikatai.

4. Išsiaiškinti, kaip vaikai yra ugdomi gyventi ekologiškai.

Tyrimo objektas: ekologinės aplinkos įtaka globos namų vaikų sveikatai.

Kontingentas: auklėtojų ir paauglių apklausa.

Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais mokslinės literatūros analizė;
anketavimas.

Imtis: tiriamieji buvo pasirinkti atsitiktine tvarka. Tyrimas b

buvo
atliktas Klaipėdos „Danės“ ir „:Ryto“ vaikų globos namuose. Tyrime dalyvavo
25 auklėtojai ir 45 paauglių, iš viso 70 respondentai.

Darbo etapai: tyrimas buvo atliktas 2005m. gegužės mėnesį. Anketos
buvo išdalintos kiekvienam pedagogui individualiai, pedagogai galėjo
anketas užpildyti jiems patogiu laiku, nes anketos buvo surinktos sekančią
dieną po išdalijimo. Tyrimo duomenys apdoroti kiekybiniu ir kokybiniu būdu.
Kursinio darbo struktūrą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje analizuojama
teorija ir aptariami svarbiausios mokinių elgesio ydos. Antrojoje dalyje
atliktas tyrimas.

Kursiniame darbe pasiektos profesinės kompetencijos (žr. priedas
Nr.1). 1. EKOLOGINĖ ĮTAKA VAIKŲ SVEIKATAI GLOBOS NAMUOSE
Šviesiausi žmonijos protai šiandien bene daugiausia dėmesio skiria
įvairių ekologinių problemų sprendimui. Ekologinė situacija nuolatos
katastrofiškai blogėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Todėl
akivaizdu, kad ekologinės sistemos yra transnacionalinio pobūdžio. Pasaulį
apėmęs ekologinis sąjūdis praktiškai dar nelabai efektyvus dėl daugelio
priežasčių. (Ekologija kaip socialinis procesas, 1996)

Mūsų santykiai su gamta šiandien yra be galo problemiški. “Turint
gaivoje išaugusias žmonių galimybes veikti žmonijos ir kitų sąmoningų
būtybių ateitį, atsakomybė už būsimas kartas (.) nenuginčijama pareiga”,
– teigia D. Birnbacheris. (Kalenda Č. 1993). Jokie gamtos apsaugos
įstatymai negali išspręsti ekologinių problemų, nes nemaža dalis
šiandieninės visuomenės pasižymi žema ekologine kultūra, dažnai visišku
ekologiniu neraštingumu. Todėl vieni, svarbiausių ekologinio ugdymo
uždavinių – puoselėti ekologinę moksleivių kultūrą, formuoti jų ekologinę
sąmonę, nes gyvenimas žmonijai tiek praeityje, tiek šiandien pateikia vis
daugiau ekologinių pamokų: tai ekologinės katastrofos, antropogeninis
poveikis gamtai (ypač XX a.) ir t.t. Kaip niekada anksčiau, šiandien
aktuali mo

oralinė atsakomybė už gamtos (aplinkos) išsaugojimą. Vadinasi,
kaip niekada svarbus visų visuomenės narių pasaulėžiūros ekologizavimas,
nes “žmogaus ir gamtos partnerystės idealas pasikeitė žmogaus viešpatavimo
gamtos atžvilgiu realybe. Žmogaus santykis su gamta tapo ekologiškai
problemiškas“ (Ekologinis ugdymas, 1992)

Socialinė pedagogika jau senokai nustatinėja visuomenės, socialinės
aplinkos įtaką žmogaus vystymuisi. Pasirodė, kad ši įtaka ne visada
teigiama. Augančiosios kartos sveikata blogėja. Šia prasme liūdnus
rezultatus pateikė A. Davidavičienė, nurodydama, kad priežasčių, lemiančių
sveikatą, yra labai daug. Harmoningam vaiko dvasiniam ir fiziniam
vystymuisi įtakos turi: ugdymo įstaigos aplinka, mokyklos darbo režimas,
darbo organizavimas, mokymo metodai, krūvis, pedagoginė atmosfera šeimoje
ir ugdymo įstaigoje, mokinio – pedagogo, mokinio -mokinio santykiai
(Davidavičienė A. G. 1993). Nemažiau svarbus ir žmogų supančios
gyvenamosios gamtinės aplinkos faktorius, kurį nusako gamtos išsaugojimo ir
žmogaus išlikimo vienovė. Visa tai lemia ir žmogaus ekologijos svarbą bei
būtinybę . L. Jovaiša apibrėžia, jog “Žmogaus ekologija – tai mokslas apie
jo gyvenseną konkrečioje gamtinėje, socialinėje terpėje”. Profesorius taip
pat akcentuoja, kad “ekologinės pedagogikos svarbiausias uždavinys – tirti
ir gerinti vaiko apsaugą nuo žalingų klimatinių, socialinių, materialinių
poveikių” (Jovaiša L. 1993).

Pagrindinis globos namų tikslas – padėti vaikui įsitraukti į
visuomenės ir tautos kultūrinį, socialinį ir politinį gyvenimą –
grindžiamas svarbiausiu demokratinės visuomenės principu – asmenybės laisve
ir atsakomybe. 1.1 Globos namų aplinkos sąlygos
Žemė ir žmogus vieninga ekosistema. Beatodairiškas, grubus žmogaus
kišimasis į žemėje vykstančius procesus, vadovaujantis savininkiškumo
principais, artina prie ekologinės katastrofos. Žmogaus gyvenimo ir
klestėjimo sąlyga – ne tik gamta, be
et ir konkreti aplinka, kurioje jis yra
kasdien. Aplinka – tai ne tik žmogų supanti gamtinė, geografinė, ekonominė,
kultūrinė, socialinė tikrovė, bet ir žmonės, jų materialiniai ir dvasiniai
santykiai, kurie supa kiekvieną asmenį. Vaikų gyvenančių globos namuose
kasdieninė aplinka yra globos namai. Juose yra sudarytos sąlygos vaikui
augti ir bręsti. Gyvenamoji vaikų aplinka turi būti neužteršta.

Aplinkos teršimas traktuojamas kaip „medžiagų, vibracijos, šilumos ir
triukšmo, kurie gali būti kenksmingi žmogaus sveikatai ir aplinkos kokybei,
daryti žalą materialiam turtui, gadinti ir kliudyti paslaugoms ir kitokiam
teisėtam aplinkos elementų panaudojimui, žmogaus ūkinės veiklos sąlygotas
tiesioginis ir netiesioginis patekimas į orą, vandenį ar žemę”. Kitas
bendresnis ir kiek supaprastintas aplinkos teršimo apibrėžimas Aplinkos
teršimas, tai cheminiai, fiziniai ir biologiniai aplinkos ar atskirų jos
komponentų pokyčiai, kurie neigiamai veikia žmogų ir kitus gyvus organizmus
bei fizinius aplinkos komponentus. Kabant apie neigiamą poveikį fiziniams
aplinkos komponentams dažniausiai turimi omenyje įvairūs statiniai,
paminklai ir panašiai. (Juknys R., 2003)

Kalbant apie teršalų poveikį gyviems organizmams galima pasakyti, kad
prie gamtinių taršos šaltinių poveikio žmogus ir kiti gyvi organizmai yra
evoliuciškai prisitaikę ir didesnio neigiamo poveikio jie nepadaro,
išskyrus tuos lokalius atvejus, kurie vertintini kaip gamtinės katastrofos
ir prie kurių prisitaikyti neįmanoma. (Juknys R., 2003)

Globos namai, jų aplinka privalo saugoti vaiko vystymąsi, sudaryti
sąlygas asmenybės tapsmui, paruošti sugyvenimui su Gamta, su aplinkiniais
žmonėmis ir pačiu savimi. (Ekologija kaip socialinis procesas., 1996).

Dėl neigiamos aplinkos įtakos organizmui gali atsirasti tokios ligos,
kaip elgsenos ir psichosomatines; hipertoninę; išeminę širdies ligą;
lėtines nespecifines kvėpavimo sistemos ligas; kaulų-raumenų ligas;
navikines ligas. (Gražulevičienė R., 2002)

Tai su darbu susijusios ligos, nes darbo aplinka ar darbo sąlygos yra
vienas iš veiksnių, sukeliančių daugiafaktorines ligas. Kiti veiksniai,
tokie kaip buities, gamtinės aplinkos ar kenksmingi gyvensenos veiksniai
gali turėti lemiančios įtakos minėtų ligų atsiradimui ir jų progresavimui.
Tarp aplinkos sąlygojamų ligų didžiausia dalis tenka širdies ir
kraujagyslių ligoms, ir tai atsispindi mirčių struktūroje. (Gražulevičienė
R., 2002).

Globos namai daugelio vaikų pastovi gyvenamoji aplinka, todėl šiuose
namuose gali kilti problemų dėl minėtų ligų atsiradimo, jeigu tam yra
sudarytos sąlygos. Todėl reikia stengtis, kad vaikams būtų sudarytos kuo
geresnės, tvarkingesnės ir žalingos aplinkos įtakos nepasiekiančios
gyvenimo sąlygos.

Ekologinės perspektyvos psichologijoje šalininkai pabrėžia, kaip
svarbu suprasti organizmo santykius su įvairiomis aplinkos sistemomis.
Įdomūs santykiai egzistuojantys tarp pačių aplinkos sistemų. Ši
psichologijos kryptis tiria kasdienės socialinės ir fizinės vaiko aplinkos
įtaką jo vystymuisi (oro užterštumo). (Ekologija kaip socialinis procesas.,
1996).

Šio požiūrio šalininkas U. Bronfenbreneris teigia, kad vaiko pasaulis
yra lyg rinkinys struktūrų, kurias galėtume sudėti vieną į kitą, tarsi rusų
“matrioškas”. Autorius išskiria keturis kontekstus, pradėdamas nuo
artimiausio (šeimos, bendraamžių grupės) ir eidamas iki tokių aplinkos
sričių, į kurias vaikas nėra tiesiogiai įtrauktas (vietos valdžia). Tos
sistemos ir jų tarpusavio santykiai vystymosi metu gali kisti Artimiausia.
aplinka (mikrosistema) – tai aplinka, kurioje vaikas gyvena ir veikia.
Mikrosistemos esmė, vaikui vystantis, kinta: šeima ir namai buvo labai
svarbūs kūdikystėje, o paauglystėje išauga mokyklos ir bendraamžių grupės
įtaka. Kitas lygis -mezosistema – apima įvairių mikrosistemos kontekstų,
kuriuose vaikas aktyviai dalyvauja, tarpusavio sąveiką. Pvz., namų,
mokyklos, bendraamžių grupės ir t.t. tarpusavio santykius. Egzosistema irgi
veikia vaiko vystymąsi, bet pats vaikas čia tiesiogiai nedalyvauja.
Pagaliau viską apima makrosistema, t.y. kultūrinės nuostatos bei požiūriai,
kurie ir skiria vienos šalies kultūrą nuo kitos. (Ekologija kaip socialinis
procesas., 1996).

Vaikai labai anksti pradeda vertinti ir gerbti gyvenimą. Jie mokosi
rūpintis savo kūriniu, pripažįsta valgymo ir miegojimo poreikių tenkinimo
būtinumą, tiria aplinką ir vengia nesaugaus elgesio. (Ekologija kaip
socialinis procesas., 1996). 1.2 Globos namų auklėtinių sveikatos būklė įtakojama aplinkos

1.2.1 Vidinė aplinka
Saugi ir jauki pastogė yra būtina sąlyga žmogaus sveikatai. Planuojant
miestus žmogui ir jo gyvenimo sąlygoms turi būti teikiamas prioritetas.
Deja, šiuo metu visose šalyse dalies žmonių būstas ir pagrindinės tarnybos
neatitinka higienos normų. Žmogaus gyvenimo kokybei, sveikatai turi įtakos
buto mikroklimatas, kurį lemia oro temperatūra, santykinis drėgnumas, oro
judėjimo greitis, ventiliacija bei akustinis režimas. (Gražulevičienė R.,
2002)

Būstas savo saugumu ir patogumu turi įtakos socialinei gerovei ir
gyvenimo kokybei. Nepasitenkinimas patalpų ir namų aplinkos kokybe ir
saugumu, neatitikimas poreikių kelia psichosocialines problemas, įtampą,
žaloja sveikatą. (Gražulevičienė R., 2002)

Mikrobiologinė būsto tarša dažniausiai kyla dėl patogeninių mikrobų,
išskiriamų sergančio žmogaus, arba dėl patalpų dulkėse esančių erkučių.
Dulkių erkutės – mikroskopiniai gyviai, kurie minta odos pleiskanomis. Jos
įjautrina organizmą, gali sukelti alergijas, provokuoti astmos priepuolius.
Vaikų organizmas į dulkių erkutes reaguoja jautriau negu suaugusiųjų.
Erkutės dauginasi patalynėje, pūkinėse pagalvėse. Netgi po terminio
poveikio erkučių liekanos turi alergizuojantį poveikį. Patalpų vėdinimas,
higiena ir reguliarus dulkių valymas iš esmės sumažina dulkių erkučių kiekį
patalpose. (Gražulevičienė R., 2002)

Drėgnose patalpose tarpsta pelėsių grybeliai, kurių apie 70-80 proc.
išskiria nuodingus mikotoksinus. Pelėsių grybeliai įjautrina organizmą,
gali provokuoti astmos priepuolius, egzemą, sukelti karščiavimą
alergiškiems asmenims. (Gražulevičienė R., 2002)

Dulkių erkutės ir pelėsių grybeliai dauginasi drėgnose, šiltose
patalpose, todėl globos namų patalpas būtina gerai vėdinti, nes vėdinamose
patalpose sumažėja mikrobų kiekis.

Cheminė būsto tarša priklauso nuo oro teršalų, patenkančių iš aplinkos
arba nuo emisijų iš statybinių, apdailos medžiagų, dažų, medienos ir
minkštų baldų. Daugiausiai patalpų oras yra teršiamas lakiosiomis
organinėmis medžiagomis, naudojamomis glaisto, dažų, lakų ar klijų
gamyboje. 1.2.2 Išorinė aplinka
Triukšmo poveikis vaiko organizmui

Kadangi vaikų gyvenamoji aplinka turi būti gerai išplanuota, tai labai
svarbu, kad pastatas, kuriame gyvena vaikai būtų kuo toliau nuo triukšmo
keliamų šaltinių. Vienas iš pagrindinių aplinkos teršimo šaltinių yra
triukšmas. Sparčiai vystantis pramonei, didėjant mechanizmų galingumui,
neišvengiamai padidėja energetinis aplinkos užteršimas. (Aplinkos apsauga.
Vilnius, 1994). Triukšmu vadinama įvairaus stiprumo ir dažnio žmogaus
ausies girdimo garso bangos, galinčios sukelti sveikatos sutrikimus.
(Gražulevičienė R., 2002)

Didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai daro per didelis triukšmas.
Intensyvėjant transporto srautams, akustinis aplinkos teršimas vis didėja,
ir tai tapo rimta ne tik didžiųjų miestų, bet ir pakelių gyventojų
problema, įdomu pažymėti, kad vertinant automagistralių poveikį žmonių
sveikatai cheminė oro tarša retai kada viršija leistinus normatyvus, o per
didelis triukšmas dažnai sukelia rimtų problemų. (Juknys R., 2003)

Mechanizmų išspinduliuojamam triukšmui ir akustiniams skaičiavimams
atlikti pagrindinė charakteristika yra garso galingumo lygis oktavinėse
dažnių juostose. Mechanizmų techniniame pase pateikiamas garso galingumo
lygis, kuris nustatomas gamintojų specialiose laboratorijose. Tačiau mašinų
darbo vietose išspinduliuojamas garso galingumas keičiasi, nes atskiri
mechanizmai susieti įvairiais ryšiais, kurie keičia garso išspinduliavimo
sąlygas. (Aplinkos apsauga., 1994)

Triukšmą skleidžia virpantys kietieji arba dujiniai kūnai. Pagal
šaltinio rūšį triukšmo charakteris būna mechaninis, smūginis,
aerodinaminis, sprogimo impulso. Triukšmo šaltiniai aplinkoje yra
transportas, technikos įrenginiai, naudojami pramonėje, žemės ūkyje,
buityje. Dirbantieji tekstilės, mašinų gamybos, metalų apdirbimo,
statybinių medžiagų pramonėje yra nuolat veikiami sveikatai pavojingo
triukšmo lygio. (Gražulevičienė R., 2002)

Triukšmo šaltinis ore skleidžia garso bangas, kurios patekusios į ausį
sukelia būgnelio virpėjimą. Iš ausies nerviniai impulsai plinta į smegenų
žievę, ir garso stiprumas yra įvertinamas. Garso suvokimas yra
individualus, tačiau kuo virpesių amplitudė yra didesnė, tuo stipresnis
garsas. (Gražulevičienė R., 2002)

Garso jutimas priklauso nuo garso stiprumo ir bangų virpesių dažnio
matuojamo hercais (Hz). Kuo didesnis virpesių dažnis, tuo stipriau juntamas
garsas. Žmogaus ausis girdi garsus, kurių dažnis yra tarp 16 ir 20000 Hz.
Triukšmas pagal dažnį yra skiriamas į žemo dažnio (16-350 Hz), vidutinio
dažnio (350-800 Hz) ir aukšto dažnio (800-20000 Hz) triukšmą. Tiksliausiai
gauto triukšmo dozė yra nusakoma, kada yra vertinamas triukšmo stiprumas,
jo dažnis ir veikimo trukmė. (Gražulevičienė R., 2002)

Vertinant triukšmą higieniniu požiūriu naudojamas apibendrintas
rodiklis, vadinamas A-svertiniu triukšmo lygiu, o jo matavimo vienetai
žymimi dBA. Apibendrintas rodiklis įvertina žmogaus klausos skirtingą
jautrumą skirtingo dažnio garsams. (Gražulevičienė R., 2004)

Triukšmo poveikis organizmui būna specifinis ir nespecifinis.
Specifiniams pakenkimams priklauso akustinė trauma (būgnelio plyšimas),
klausos nuovargis (laikinas klausos pablogėjimas) ir profesinis kurtumas.
(Gražulevičienė R., 2004)

Triukšmo nespecifinis poveikis organizmui pasireiškia funkciniu
centrinės ir vegetacinės nervų sistemos pakenkimu, dėl to atsiranda galvos
skausmai, mažėja raumenų jėga, sutrinka judesių koordinacija, pablogėja
miegas, silpsta dėmesys. Minėti pakitimai atsiranda anksčiau negu pablogėja
klausa. (Gražulevičienė R., 2002)

Triukšmas veikia kaip stresorius ir neurohumoraliniu keliu sukelia
patologinių pakitimų širdies ir kraujagyslių sistemoje. Darbas ir poilsis
triukšmingoje aplinkoje turi tendenciją . didinti arterinės hipertenzijos
riziką. (Gražulevičienė R., 2002)

Triukšmo sukeliamų sveikatos pakenkimų profilaktika apima nustatytų
higienos normų kontrolę, triukšmo plitimo kontrolę, technikos įrenginių
izoliaciją ir individualias saugos priemones. Triukšmo plitimą galima
kontroliuoti techninėmis priemonėmis, mažinančiomis akustiką, vykdant
inžinerinę kontrolę, garso šaltinių izoliaciją bei tinkamai išdėstant
patalpas ir darbo vietas. (Gražulevičienė R., 2002)

Vaikų organizmui triukšmas gali turėti didelių pasekmių. Iš pradžių
vaikams prie triukšmo yra labai sunku mokytis, miegoti – vaikai nepamiega.
Vaikai gyvendami vaikų globos namuose turi turėti ypač geras gyvenimo
sąlygas, kad šalia namų nebūtų triukšmą sukeliančių šaltinių.

Oro taršos poveikis vaiko organizmui

Oras yra esminis aplinkos komponentas gyvybei palaikyti, kurio
kiekvieną dieną per plaučius prafiltruojama apie 12 m3. Žmogus vidutiniškai
įkvepia 7-14 litrų oro per minutę, o fizinio aktyvumo metu iki 50 litrų per
minutę. Maži vaikai įkvepia du kartus daugiau oro, tenkančio 1 kg kūno
svorio negu suaugę, nes jų kvėpavimo sistema nėra pilnai išsivysčiusi.
Todėl oro taršos pasekmės vaikų organizmui būna labiau išreikštos negu
suaugusiųjų. (Gražulevičienė R., 2002)

Oras yra žemutinių atmosferos sluoksnių dujų mišinys. Jo sudėtyje
azotas sudaro 78,1 proc. deguonis – 20,9 proc, argonas – 0,9 proc. ir
anglies dioksidas 0,03 proc. Kitų dujų yra dar mažesni kiekiai. Ore vandens
garų koncentracija yra nepastovi. (Gražulevičienė R., 2002)

Žmogus be oro gali išgyventi tik keletą minučių, nes ore esantis
deguonis yra būtinas organizmo medžiagų apykaitai palaikyti. Nuolat
kvėpuojant užterštu oru organizme pamažu kaupiasi kenksmingos medžiagos.
Todėl esant nedidelėms teršalų koncentracijoms, oro taršos poveikis
organizmui pasireiškia po tam tikro laiko. Atmosferos užterštumas yra viena
iš plaučių ligų, piktybinių navikų, alergijos ir kt. lėtinių ligų
priežasčių. (Gražulevičienė R., 2002)

Aplinkos oro tarša, anot Gražulevičienė R. (2002), priklauso nuo
naudojamųjų degalų sudėties. Kuo mažesnė oro teršalų dalelė, tuo giliau
prasiskverbia į kvėpavimo takus. Oro teršalai gali sukelti kvėpavimo takų
ligas (bronchitą, bronchinę astmą, plaučių uždegimą), širdies ir
kraujagyslių ligas, odos ligas, piktybinius navikus.

Oro teršalų dispersija aplinkoje gali vykti per orą, vandenį, dirvą,
gyvuosius organizmus ir maistą. Teršalų sklaidą ore veikia: materialinės
sąlygos, emisijos aukštis, vietinės ir regioninės geografinės ypatybės,
šaltinių rūšys. (Gražulevičienė R., 2002)

Oras, kuriuo mes kvėpuojame turi būti švarus, neužterštas. Todėl vaikų
globos namai turi būti pastatyti kuo toliau nuo orą teršiančių šaltinių
(kelių, fabrikų, gamyklų ir pan.)

Gėlas vanduo

Vanduo yra mitybos elementas. Jis yra natūralus gamtos junginys,
būtinas gyvybei palaikyti. Vanduo sudaro apie 70 proc. suaugusio žmogaus
svorio. Visi gyvybiškai svarbūs procesai, medžiagų apykaita vyksta ištirpus
į organizmą patekusioms organinėms ir neorganinėms medžiagoms. To dėka
palaikomas osmotinis slėgis audiniuose ir kraujyje, organizmo šilumos
balansas, su vandeniu pašalinami medžiagų apykaitos produktai.
(Gražulevičienė R., 2002)

Vandens tarša yra žmogaus elgsenos ir ūkinės veiklos pasekmė. Vandens
teršalams priklauso natūralūs žmogaus ir gyvulių medžiagų apykaitos
produktai, biologinės išskyros ir cheminės medžiagos, naudojamos žemės
ūkyje, pramonėje, buityje. Vanduo gali būti užterštas mineraliniais,
organiniais, biologiniais teršalais. (Gražulevičienė R., 2002)

Gamtinių vandenų kokybė labiausiai priklauso nuo sanitarijos. Vandens
tarša nuotekomis iš gyvenviečių ir pramonės įmonių, žemės .ūkio įmonių turi
įtakos gamtinių vandens šaltinių, iš kurių tiekiamas geriamasis vanduo,
būklei. Štai kodėl vandenų apsaugos politika yra tiesiogiai susijusi su
geriamojo vandens kokybe. Tik švarus vanduo yra saugus žmogaus sveikatai.
(Gražulevičienė R., 2002)

Užteršto geriamojo vandens poveikis sveikatai būna įvairaus stiprumo.
Jis priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, amžiaus, patekusio teršalo
rūšies ir jo kiekio. Tačiau didžiausios įtakos turi patekusių
mikroorganizmų rūšis ar cheminių medžiagų toksiškumas, todėl pagal juos yra
klasifikuojami sveikatos pakenkimai. (Gražulevičienė R., 2002)

Vanduo, kuriame nerandama vandens užterštumą rodančių organizmų, yra
tinkamas gerti mikrobiologinės taršos požiūriu. 2. TYRIMAS

2.1. Tyrimo metodika
Tyrimą sudarė keli etapai:

1. Literatūros šaltinių analizė. 2005 vasario – kovo mėn.

Šio etapo metu buvo gilinamasi į temą, keliami darbo tikslas ir
uždaviniai, apsibrėžiamas amžiaus tarpsnis kuris bus tiriamas,
analizuojami, kitų šią temą tyrinėjusių autorių požiūriai.

2. Anketų sudarymas 2005 balandžio mėn. (Priedas Nr.2 , Nr. 3).
Anketa sudaryta pačios.

Auklėtojams skirtą anketą sudaro 12 klausimų, paaugliams skirtą
anketą sudaro 11 klausimų. Anketų paskirtis vienoda:

1, 2, 3 anketos klausimais siekta išsiaiškinti globos namų
geografinę padėtį.

4, 5 klausimai skirti išsiaiškinti, kokie reiškiniai vyrauja globos
namų aplinkoje.

6 klausimas skirtas nustatyti, koks oras yra vaikų globos namuose.

7 klausimu norima išsiaiškinti ar vaikai turi individualius higienos
reikmenis.

8 klausimu norima išsiaiškinti kokie yra vaikų gyvenančių globos
namuose psichologiniai veiksniai.

9, 10 klausimai skirti nustatyti vaikų sergamumą.

11, 12 klausima skirti išsiaiškinti kaip vaikai mokomi gyventi
ekologiškai.

3. Tyrimo vykdymas 2005 gegužės mėn.

Tyrimo metu Klaipėdos „Danės“ ir „Ryto“ vaikų globos namuose.
Anketavimo metu respondentai buvo instruktuojami, kaip užpildyti anketą ir
kokiems tikslams ji skirta.

4. Gautų tyrimo duomenų analizė 2005 gegužės – birželio mėn.

Analizuojami tyrimo metu gauti duomenys, daromos išvados, jos
lyginamos su šią temą jau nagrinėjusių autorių mintimis.

5. Galutinio darbo užbaigimas 2005 birželio mėnuo. 2.2 Aprašomieji tyrimo duomenys
Tyrimo metu buvo apklausta 25 pedagogai, visi su aukštuoju
išsilavinimu, kurių darbo stažas nuo 9 iki 29 metų. Taip pat buvo apklausti
45 paaugliai nuo 14 iki 18 metų iš kurių 23 mergaitės ir 22 berniukai.

[pic]

1 pav. Globos namus supanti aplinka

1 pav. pateikta, kokioje aplinkoje yra globos namai. Tyrimo metu
paaiškėjo, kad globos namai yra supami parkų, miškų ir netoli yra gatvės,
kuriose gausus autotransporto srautas. Kaip matyti 1 pav. tiek auklėtojai,
tiek paaugliai beveik globos namų vietą apibūdino vienodai.

[pic]

2 pav. Ekologinės globos namų aplinkos tinkamumas gyventi

Tyrimo metu tirk paaugliams, tiek auklėtojams buvo pateiktas
klausimas ar ekologinė aplinka tenkina globos namų gyventojus. Kaip matyti
2 pav. daugumos pedagogų manymu (72%) ekologinė aplinka tenkina vaikų
sveikatą. Tačiau dauguma paauglių (58%) teigė, kad ekologinė aplinka juos
tenkina tik iš dalies. 22% paauglių teigė, kad jų netenkina globos namų
ekologinė aplinka, kai pedagogai neigiamai neatsakė nė vienas. Atsakydami
į klausimą „kodėl“ auklėtojai ir paaugliai teigė, kad nėra nuolat labai
didelio mašinų srauto , nėra arti fabrikų, gamyklų.

Remiantis tyrimo duomenimis, galima sakyti, kad auklėtojų ir
auklėtinių požiūris į vaikų gyvenamąją ekologinę aplinką skiriasi. Mūsų
manymu taip yra, todėl, kad skiriasi auklėtojų ir paauglių požiūris.

1 lentelė Globos namų aplinkoje dažniausiai vyraujantys reiškiniai
| |Taip |Ne |Kartais |
|REIŠKINIAI | | | |

|Auklėtojai |Paaugliai |Auklėtojai |Paaugliai |Auklėtojai |Paaugliai |

|Infekcinės / parazitinės |- |- |100% |93% |- |7% | |Mažakraujystė |- |-

|100% |100% |- |- | |Sloga |96% |86% |- |- |4% |14% | |Kosulys |87% |88% |-
|- |13% |12% | |Viduriavimas |16% |7% |74% |88% |10% |5% | |Vidurių

užkietėjimas |8% |2% |32% |75% |60% |28% | |Galvos skausmas |72% |42% |12%

|18% |16% | 40% | |

3 lentelėje pateikti duomenys rodo kokiomis ligomis dažniausiai
serga vaikų globos namuose gyvenantys vaikai. Atlikto tyrimo metu
paaiškėjo, kad globos namų vaikai dažniausiai serga sloga (96% auklėtojų,
86% paauglių), kosti (87% auklėtojų, 88% paauglių), skundžiasi galvos
skausmais (72% pedagogų ir 42% paauglių). Kartais serga vidurių užkietėjimu
(60% auklėtojų ir 28% paauglių), iš viso neserga mažakraujyste,
infekcinėmis/parazitinėmis ligomis.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, galima sakyti, kad vaikai
gyvenantys globos namuose dažniausiai serga sloga, kosti, skundžiasi
galvos skausmais.

[pic]

7 pav. Pedagogų nuomonė ar ugdomi vaikai gyventi ekologiškai

7 pav. pateikti atsakymai į klausimą pedagogams „ar vaikai ugdomi
gyventi ekologiškai“. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikai yra ugdomi
ekologiškai gyventi. Kaip matyti 7 pav. taip teigė visi 100% auklėtojų.
Atsakydami į klausimą „kaip tai daro“ auklėtojai teigė, kad: „yra tvarkoma
aplinka“, „vedami pokalbiai, diskusijos, renginiai ekologijos temomis“,
„ugdoma pamokų metu“. Kuo įvairiau Bus vaikai ugdomi ekologijos, tuo
greičiau ir ilgesniam laikui įsimins perteikiamas žinias. Todėl vaikams
suteikti ekologijos žinių reikia daugiau praktinėje veikloje, o ne
perteikiant teorines žinias.

Vaikus ugdyti ekologijos reikia jau nuo pat mažų dienų, tai ypač
aktualu šiuolaikiniam žmogui.

[pic]

8. Kas yra daroma, kad ekologinė aplinka būtų tinkama globos namuose

Paaugliams pateikus klausimą „Ką darai, kad ekologinė aplinka Tavo
globos namuose pagerėtų“ (žr. 8 pav.), 85% vaikų atsakė, kad tvarko
aplinką, 78% – sod.ina medžius ir gėles, 98 % dalo dulkes. Prižiūrėti, kad
ekologija gyvenamoje teritorijoje reikia nuolat laikantis švaros, higienos
įpročių, tvarkant, grąžinant aplinką.

Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad vaikai prižiūri, jog
globos namuose būtų ekologiškai švaru.

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikų globos namus supa parkas,
miškas ir netoli yra gatvė su gausiu transporto srautu. Nors šalia globos
namų yra gatvė, tačiau respondentų teigimu ekologinė aplinka yra tinkama
(teigia auklėtojai) arba iš dalies tinkama (teigia paaugliai). Ekologinius
veiksnius, globos namų teritorijoje įtakoja žmogaus veikla ir gamtinė
aplinka. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad gyvenamosiose patalpose yra
šilta ir vaikams jauku. Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad
dauguma paauglių gyvenančių vaikų globos namuose turi individualius
higienos reikmenis. Vaikų apsigyvenusių globos namuose, auklėtojų teigimu,
nepasikeitė, o daugumos paauglių teigimu – padažnėjo. Tiek auklėtojų, tiek
paauglių teigimu dažniausiai vaikai serga sloga, kosti skundžiasi galvos
skausmais. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis galima sakyti, kad vaikai
yra ugdomi gyventi ekologiškai prižiūrint tvarką kambariuose, valant
dulkes, sodinant medžius, gėles, pokalbių, diskusijų, įvairių renginių
metu. PASIŪLYMAI
1. Auklėtojai, kurie dirba vaikų globos namuose turi žinoti kokios
ekologinės sąlygos supa aplinką.

2. Pedagogai turi ugdyti vaikų, augančių globos namuose,
ekologines nuostatas praktiniu ir teoriniu aspektu.

3. Globos namuose augantys vaikai turi turėti individualius
higienos reikmenis. IŠVADOS
1. Kiekvieno žmogaus sveikata yra neatsiejama nuo ekologiškos ir švarios

aplinkos. Mokslininkų teigimu ekologinė sveikata tai fizinių,

biologinių, socialinių ir psichosocialinių aplinkos veiksnių visuma,

kuri lemia žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Vaikų globos namų

aplinka privalo saugoti vaiko vystymąsi, sudaryti sąlygas asmenybės

tapsmui, paruošti sugyvenimui su Gamta, su aplinkiniais žmonėmis ir

pačiu savimi. Globos namai savo saugumu ir patogumu turi įtakos

socialinei gerovei ir gyvenimo kokybei.

2. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad globos namus supanti aplinka yra

įtakojama žmogaus veiklos ir gamtinės aplinkos, nes pastatai yra

netoli parko, miško taip pat netoli yra gatvės kuriose – gausus

transporto srautas. Auklėtojų teigimu globos namų ekologinė aplinka

yra tinkama vaikų sveikatai, o paaugliai mano, kad aplinka yra iš

dalies tinkama.

3. Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad vaikai gyvenantys

globos namuose yra apsupti ekologiškos vidinės aplinkos, tam yra

sudarytos visos sąlygos: kambariuose šilta, vaikai turi individualius

higienos reikmenis, auklėtojų teigimu globos namai sąlygoja tinkamus

psichosocialinius veiksnius, anot paauglių globos namų sąlygos

psichosocialinius veiksnius įtakoja iš dalies. Kadangi globos namų

aplinkos sąlygos yra pakankamai geros, tai vaikų sergamumas įvairiomis

ligomis, auklėtojų teigimu, yra nepakitęs nuo to laiko, kai vaikai čia

apsigyveno.

4. Ekologiško gyvenimo būdo yra ugdoma praktinėje ir teorinėje veikloje.

Vaikai prižiūri, kad globos namuose nebūtų dulkių, nuolat valo ir

vėdina patalpas; kad kieme būtų gražiau ir tuo pačiu ekologiškiau su

auklėtojų pagalba sodina medžius, gėles; auklėtojai pasakoja,

diskutuoja, rengia seminarus paaugliams ekologijos temomis. LITERATŪRA
1. Aplinkos apsauga. / Mokslo darbai. (1994) Vytauto Didžiojo

universitetas. Vilnius.

2. Aplinkos apsaugos problemos „Baltijos šalių didžiuosiuose miestuose“.

(1994) Vilnius.

3. Aplinkos apsaugos problemos ir jų sprendimo būdai. Kauno miesto

taryba. (1991) Kaunas.

4. Davidavičienė A. G. (1996) Sveikatos ugdymas / Lietuvos švietimo

reformos gairės. Vilnius.

5. Ekologija kaip socialinis procesas. Šiauliai.

6. Ekologinis ugdymas / Universaliosios ugdymo programos. (1992).

Vilnius.

7. Gražulevičienė R. (2004) Aplinkos politika. VDU leidykla. Kaunas.

8. Gražulevičienė R. (2002) Žmogaus ekologija. VDU leidykla, Kaunas.

9. Jovaiša L. (1993) Edukologijos įvadas. Kaunas.

10. Juknys R. (2003) Aplinkotyros pagrindai. Vilnius.

11. Kalenda Č. (1993) Ekologinės etikos paskirtis. Vilnius.

12. Klibavičius A. (2003) Transporto neigiamo poveikio vertinimas.

Vilnius.

13. Kondratas A. (2001) Antropogeninis poveikis Lietuvos gėlo požeminio

vandens kokybei. Vilnius.

14. Lietuva be mokslo – Lietuva be ateities. Penktosios jungtinių

mokslininkų konferencijos vykusios 2002 III 21 medžiaga. (2002)

Vilnius.

15. Pleijelis H. (1994) Knyga apie ekologiją. Įvadas į edukologijos

pagrindus. Vilnius.

16. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje. (2000) Vilnius. PRIEDAI
1 priedas

PROFESINĖS KOMPETENCIJOS

1. Gebėti įvertinti ugdytinio poreikius.
2.3 Gebėti analizuoti ir vertinti grupėje vykstančius pokyčius.
3.1 vertinti ugdytinio aplinką, jos reikšmingumą ugdytinio socialiniam
funkcionavimui.
5.2 Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus.

Leave a Comment