TURINYS
SANTRAUKA 3ĮVADAS 41. EKOLOGINĖ ĮTAKA VAIKŲ SVEIKATAI GLOBOS NAMUOSE 61.1 Globos namų aplinkos sąlygos 71.2 Globos namų auklėtinių sveikatos būklė įtakojama aplinkos 81.2.1 Vidinė aplinka 81.2.2 Išorinė aplinka 92. TYRIMAS 132.1. Tyrimo metodika 132.2 Aprašomieji tyrimo duomenys 14PASIŪLYMAI 21IŠVADOS 22LITERATŪRA 23PRIEDAI 24SANTRAUKAŽmogaus gyvybė ir sveikata – neatsiejama nuo ryšio su gamtosištekliais ir ekologine aplinka. Visame pasaulyje dėl žmogaus veiklosvyksta dideli aplinkos kokybės kitimai, didėja tarša. Saugant aplinką,siekiant stiprinti žmonių sveikatingumą susiduriama su ekologinėmisproblemomis: išorine ir vidine aplinkos tarša. Ekologinės problemos –aktualios kiekvienam žmogui, taip pat ir vaikų globos namuose augančiamvaikui. Labai svarbu, kad aplinka kurioje auga vaikas būtų tinkama irekologiška. Tikslas: Išsiaiškinti ekologinės aplinkos įtaką globos namų vaikųsveikatai. Uždaviniai: o Išsiaiškinti kokia yra globos namus supanti aplinka. o Nustatyti ekologinės aplinkos padarinius, globos namuose gyvenančių vaikų, sveikatai. o Išsiaiškinti, kaip vaikai yra ugdomi gyventi ekologiškai. Rašant darbą naudoti mokslinės literatūros analizės ir anketavimo metodai. Tyrimas buvo atliktas Klaipėdos „Danės“ ir „Ryto“ vaikų globosnamuose. Buvo apklausta 25 auklėtojai ir 45 paaugliai. Iš viso 70respondentai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikų globos namų ekologinė aplinka yrapakankamai tinkama vaikų sveikatai. ĮVADASKartu su žmonijos raida Žemėje kito kenksmingų aplinkos veiksniųpobūdis. Senovėje pavojų sveikatai kėlė nešnarus geriamas vanduo, varganas gyvenamasis būstas, infekcijos, karai, apsinuodijimai. Sveikatai keliamopavojaus pobūdis nuolat kito: mažėjo tradicinio – gamtinio ir didėjošiuolaikinio – antropogeninio pavojaus keliama rizika dėl didėjančiųteršalų išmetimo į aplinką. (Gražulevičienė R., 2002). Šiuolaikinėje išsivysčiusioje visuomenėje, kai gamtoje „karaliauja“ nežmogus, o jo išrasti prietaisai, sunku surasti žmogaus rankos nepaliestą
žemės lopinėlį. Visur, kur tik prisiliečia žmogaus ranka, nyksta gamtosgrožis. Taip yra, todėl, kad – pastatyta daug fabrikų, gamyklų, namų irt.t. Kasdien daugėja ekologinių problemų. Jos darosi vis įvairesnės,sudėtingesnės. Beatodairiškas, grubus žmogaus kišimasis į žemėjevykstančius procesus, artina mus prie ekologinės katastrofos. Graikų kalba “ekologija” reiškia mokslą apie namus (oikos -namas,tėvynė, logos – sąvoka, mokslas), t.y. ekologija tiria atskirų organizmų irjų grupių santykį su aplinka. Nors tai biologijos dalykas, bet vis dažniauimama kalbėti ir apie žmogaus ekologiją, apie žmogaus ir aplinkostarpusavio santykius. Nuo mokymo apie aplinką skatinama pereiti prie mokymoaplinkoje, aplinka ir aplinkai. (Ekologija kaip socialinis procesas. 1996). Norint, kad žmogus užaugtų sveikas ir stiprus reikia nuo pat mažensugdyti vaikų meilę savo sveikatai. Globos namuose vaikas turi jaustisdvasiškai laisvas, kupinas teigiamų emocijų, noro veikti ir siekti gerųrezultatų. Globos namų ekologinė aplinka turi būti tinkama augančio vaikoorganizmui ir sveikatai.Darbo tikslas: Išsiaiškinti ekologinės aplinkos įtaką globos namų vaikųsveikatai.
Darbo uždaviniai: 1. Atlikti literatūros analizę pagrindiniais žmogaus ekologijos klausimais. 2. Išsiaiškinti kokia yra globos namus supanti aplinka. 3. Nustatyti ekologinės aplinkos padarinius, globos namuose gyvenančių vaikų, sveikatai. 4. Išsiaiškinti, kaip vaikai yra ugdomi gyventi ekologiškai.
Tyrimo objektas: ekologinės aplinkos įtaka globos namų vaikų sveikatai.
Kontingentas: auklėtojų ir paauglių apklausa.
Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais mokslinės literatūros analizė;anketavimas.
Imtis: tiriamieji buvo pasirinkti atsitiktine tvarka. Tyrimas buvoatliktas Klaipėdos „Danės“ ir „:Ryto“ vaikų globos namuose. Tyrime dalyvavo25 auklėtojai ir 45 paauglių, iš viso 70 respondentai.
Darbo etapai: tyrimas buvo atliktas 2005m. gegužės mėnesį. Anketosbuvo išdalintos kiekvienam pedagogui individualiai, pedagogai galėjoanketas užpildyti jiems patogiu laiku, nes anketos buvo surinktos sekančią
dieną po išdalijimo. Tyrimo duomenys apdoroti kiekybiniu ir kokybiniu būdu.Kursinio darbo struktūrą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje analizuojamateorija ir aptariami svarbiausios mokinių elgesio ydos. Antrojoje dalyjeatliktas tyrimas. Kursiniame darbe pasiektos profesinės kompetencijos (žr. priedasNr.1). 1. EKOLOGINĖ ĮTAKA VAIKŲ SVEIKATAI GLOBOS NAMUOSEŠviesiausi žmonijos protai šiandien bene daugiausia dėmesio skiriaįvairių ekologinių problemų sprendimui. Ekologinė situacija nuolatoskatastrofiškai blogėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Todėlakivaizdu, kad ekologinės sistemos yra transnacionalinio pobūdžio. Pasaulįapėmęs ekologinis sąjūdis praktiškai dar nelabai efektyvus dėl daugeliopriežasčių. (Ekologija kaip socialinis procesas, 1996) Mūsų santykiai su gamta šiandien yra be galo problemiški. “Turintgaivoje išaugusias žmonių galimybes veikti žmonijos ir kitų sąmoningųbūtybių ateitį, atsakomybė už būsimas kartas (…) nenuginčijama pareiga”,– teigia D. Birnbacheris. (Kalenda Č. 1993). Jokie gamtos apsaugosįstatymai negali išspręsti ekologinių problemų, nes nemaža dalisšiandieninės visuomenės pasižymi žema ekologine kultūra, dažnai visiškuekologiniu neraštingumu. Todėl vieni, svarbiausių ekologinio ugdymouždavinių – puoselėti ekologinę moksleivių kultūrą, formuoti jų ekologinęsąmonę, nes gyvenimas žmonijai tiek praeityje, tiek šiandien pateikia visdaugiau ekologinių pamokų: tai ekologinės katastrofos, antropogeninispoveikis gamtai (ypač XX a.) ir t.t. Kaip niekada anksčiau, šiandienaktuali moralinė atsakomybė už gamtos (aplinkos) išsaugojimą. Vadinasi,kaip niekada svarbus visų visuomenės narių pasaulėžiūros ekologizavimas,nes “žmogaus ir gamtos partnerystės idealas pasikeitė žmogaus viešpatavimogamtos atžvilgiu realybe. Žmogaus santykis su gamta tapo ekologiškaiproblemiškas“ (Ekologinis ugdymas, 1992) Socialinė pedagogika jau senokai nustatinėja visuomenės, socialinėsaplinkos įtaką žmogaus vystymuisi. Pasirodė, kad ši įtaka ne visadateigiama. Augančiosios kartos sveikata blogėja. Šia prasme liūdnusrezultatus pateikė A. Davidavičienė, nurodydama, kad priežasčių, lemiančiųsveikatą, yra labai daug. Harmoningam vaiko dvasiniam ir fiziniamvystymuisi įtakos turi: ugdymo įstaigos aplinka, mokyklos darbo režimas,darbo organizavimas, mokymo metodai, krūvis, pedagoginė atmosfera šeimojeir ugdymo įstaigoje, mokinio – pedagogo, mokinio -mokinio santykiai(Davidavičienė A. G. 1993). Nemažiau svarbus ir žmogų supančiosgyvenamosios gamtinės aplinkos faktorius, kurį nusako gamtos išsaugojimo iržmogaus išlikimo vienovė. Visa tai lemia ir žmogaus ekologijos svarbą beibūtinybę . L. Jovaiša apibrėžia, jog “Žmogaus ekologija – tai mokslas apiejo gyvenseną konkrečioje gamtinėje, socialinėje terpėje”. Profesorius taippat akcentuoja, kad “ekologinės pedagogikos svarbiausias uždavinys – tirtiir gerinti vaiko apsaugą nuo žalingų klimatinių, socialinių, materialiniųpoveikių” (Jovaiša L. 1993). Pagrindinis globos namų tikslas – padėti vaikui įsitraukti įvisuomenės ir tautos kultūrinį, socialinį ir politinį gyvenimą –grindžiamas svarbiausiu demokratinės visuomenės principu – asmenybės laisveir atsakomybe. 1.1 Globos namų aplinkos sąlygosŽemė ir žmogus vieninga ekosistema. Beatodairiškas, grubus žmogauskišimasis į žemėje vykstančius procesus, vadovaujantis savininkiškumoprincipais, artina prie ekologinės katastrofos. Žmogaus gyvenimo irklestėjimo sąlyga – ne tik gamta, bet ir konkreti aplinka, kurioje jis yrakasdien. Aplinka – tai ne tik žmogų supanti gamtinė, geografinė, ekonominė,kultūrinė, socialinė tikrovė, bet ir žmonės, jų materialiniai ir dvasiniaisantykiai, kurie supa kiekvieną asmenį. Vaikų gyvenančių globos namuosekasdieninė aplinka yra globos namai. Juose yra sudarytos sąlygos vaikuiaugti ir bręsti. Gyvenamoji vaikų aplinka turi būti neužteršta. Aplinkos teršimas traktuojamas kaip „medžiagų, vibracijos, šilumos irtriukšmo, kurie gali būti kenksmingi žmogaus sveikatai ir aplinkos kokybei,daryti žalą materialiam turtui, gadinti ir kliudyti paslaugoms ir kitokiamteisėtam aplinkos elementų panaudojimui, žmogaus ūkinės veiklos sąlygotastiesioginis ir netiesioginis patekimas į orą, vandenį ar žemę”. Kitasbendresnis ir kiek supaprastintas aplinkos teršimo apibrėžimas Aplinkosteršimas, tai cheminiai, fiziniai ir biologiniai aplinkos ar atskirų joskomponentų pokyčiai, kurie neigiamai veikia žmogų ir kitus gyvus organizmusbei fizinius aplinkos komponentus. Kabant apie neigiamą poveikį fiziniamsaplinkos komponentams dažniausiai turimi omenyje įvairūs statiniai,paminklai ir panašiai. (Juknys R., 2003) Kalbant apie teršalų poveikį gyviems organizmams galima pasakyti, kadprie gamtinių taršos šaltinių poveikio žmogus ir kiti gyvi organizmai yraevoliuciškai prisitaikę ir didesnio neigiamo poveikio jie nepadaro,išskyrus tuos lokalius atvejus, kurie vertintini kaip gamtinės katastrofosir prie kurių prisitaikyti neįmanoma. (Juknys R., 2003) Globos namai, jų aplinka privalo saugoti vaiko vystymąsi, sudarytisąlygas asmenybės tapsmui, paruošti sugyvenimui su Gamta, su aplinkiniaisžmonėmis ir pačiu savimi. (Ekologija kaip socialinis procesas., 1996). Dėl neigiamos aplinkos įtakos organizmui gali atsirasti tokios ligos,kaip elgsenos ir psichosomatines; hipertoninę; išeminę širdies ligą;lėtines nespecifines kvėpavimo sistemos ligas; kaulų-raumenų ligas;navikines ligas. (Gražulevičienė R., 2002) Tai su darbu susijusios ligos, nes darbo aplinka ar darbo sąlygos yravienas iš veiksnių, sukeliančių daugiafaktorines ligas. Kiti veiksniai,tokie kaip buities, gamtinės aplinkos ar kenksmingi gyvensenos veiksniaigali turėti lemiančios įtakos minėtų ligų atsiradimui ir jų progresavimui.Tarp aplinkos sąlygojamų ligų didžiausia dalis tenka širdies irkraujagyslių ligoms, ir tai atsispindi mirčių struktūroje. (GražulevičienėR., 2002). Globos namai daugelio vaikų pastovi gyvenamoji aplinka, todėl šiuosenamuose gali kilti problemų dėl minėtų ligų atsiradimo, jeigu tam yrasudarytos sąlygos. Todėl reikia stengtis, kad vaikams būtų sudarytos kuogeresnės, tvarkingesnės ir žalingos aplinkos įtakos nepasiekiančiosgyvenimo sąlygos. Ekologinės perspektyvos psichologijoje šalininkai pabrėžia, kaipsvarbu suprasti organizmo santykius su įvairiomis aplinkos sistemomis.Įdomūs santykiai egzistuojantys tarp pačių aplinkos sistemų. Šipsichologijos kryptis tiria kasdienės socialinės ir fizinės vaiko aplinkosįtaką jo vystymuisi (oro užterštumo). (Ekologija kaip socialinis procesas.,1996). Šio požiūrio šalininkas U. Bronfenbreneris teigia, kad vaiko pasaulisyra lyg rinkinys struktūrų, kurias galėtume sudėti vieną į kitą, tarsi rusų“matrioškas”. Autorius išskiria keturis kontekstus, pradėdamas nuoartimiausio (šeimos, bendraamžių grupės) ir eidamas iki tokių aplinkossričių, į kurias vaikas nėra tiesiogiai įtrauktas (vietos valdžia). Tossistemos ir jų tarpusavio santykiai vystymosi metu gali kisti Artimiausia…aplinka (mikrosistema) – tai aplinka, kurioje vaikas gyvena ir veikia.Mikrosistemos esmė, vaikui vystantis, kinta: šeima ir namai buvo labaisvarbūs kūdikystėje, o paauglystėje išauga mokyklos ir bendraamžių grupėsįtaka. Kitas lygis -mezosistema – apima įvairių mikrosistemos kontekstų,kuriuose vaikas aktyviai dalyvauja, tarpusavio sąveiką. Pvz., namų,mokyklos, bendraamžių grupės ir t.t. tarpusavio santykius. Egzosistema irgiveikia vaiko vystymąsi, bet pats vaikas čia tiesiogiai nedalyvauja.Pagaliau viską apima makrosistema, t.y. kultūrinės nuostatos bei požiūriai,kurie ir skiria vienos šalies kultūrą nuo kitos. (Ekologija kaip socialinisprocesas., 1996). Vaikai labai anksti pradeda vertinti ir gerbti gyvenimą. Jie mokosirūpintis savo kūriniu, pripažįsta valgymo ir miegojimo poreikių tenkinimobūtinumą, tiria aplinką ir vengia nesaugaus elgesio. (Ekologija kaipsocialinis procesas., 1996). 1.2 Globos namų auklėtinių sveikatos būklė įtakojama aplinkos 1.2.1 Vidinė aplinkaSaugi ir jauki pastogė yra būtina sąlyga žmogaus sveikatai. Planuojantmiestus žmogui ir jo gyvenimo sąlygoms turi būti teikiamas prioritetas.Deja, šiuo metu visose šalyse dalies žmonių būstas ir pagrindinės tarnybosneatitinka higienos normų. Žmogaus gyvenimo kokybei, sveikatai turi įtakosbuto mikroklimatas, kurį lemia oro temperatūra, santykinis drėgnumas, orojudėjimo greitis, ventiliacija bei akustinis režimas. (Gražulevičienė R.,2002) Būstas savo saugumu ir patogumu turi įtakos socialinei gerovei irgyvenimo kokybei. Nepasitenkinimas patalpų ir namų aplinkos kokybe irsaugumu, neatitikimas poreikių kelia psichosocialines problemas, įtampą,žaloja sveikatą. (Gražulevičienė R., 2002) Mikrobiologinė būsto tarša dažniausiai kyla dėl patogeninių mikrobų,išskiriamų sergančio žmogaus, arba dėl patalpų dulkėse esančių erkučių.Dulkių erkutės – mikroskopiniai gyviai, kurie minta odos pleiskanomis. Josįjautrina organizmą, gali sukelti alergijas, provokuoti astmos priepuolius.Vaikų organizmas į dulkių erkutes reaguoja jautriau negu suaugusiųjų.Erkutės dauginasi patalynėje, pūkinėse pagalvėse. Netgi po terminiopoveikio erkučių liekanos turi alergizuojantį poveikį. Patalpų vėdinimas,higiena ir reguliarus dulkių valymas iš esmės sumažina dulkių erkučių kiekįpatalpose. (Gražulevičienė R., 2002) Drėgnose patalpose tarpsta pelėsių grybeliai, kurių apie 70-80 proc.išskiria nuodingus mikotoksinus. Pelėsių grybeliai įjautrina organizmą,gali provokuoti astmos priepuolius, egzemą, sukelti karščiavimąalergiškiems asmenims. (Gražulevičienė R., 2002) Dulkių erkutės ir pelėsių grybeliai dauginasi drėgnose, šiltosepatalpose, todėl globos namų patalpas būtina gerai vėdinti, nes vėdinamosepatalpose sumažėja mikrobų kiekis. Cheminė būsto tarša priklauso nuo oro teršalų, patenkančių iš aplinkosarba nuo emisijų iš statybinių, apdailos medžiagų, dažų, medienos irminkštų baldų. Daugiausiai patalpų oras yra teršiamas lakiosiomisorganinėmis medžiagomis, naudojamomis glaisto, dažų, lakų ar klijųgamyboje. 1.2.2 Išorinė aplinkaTriukšmo poveikis vaiko organizmuiKadangi vaikų gyvenamoji aplinka turi būti gerai išplanuota, tai labaisvarbu, kad pastatas, kuriame gyvena vaikai būtų kuo toliau nuo triukšmokeliamų šaltinių. Vienas iš pagrindinių aplinkos teršimo šaltinių yra
triukšmas. Sparčiai vystantis pramonei, didėjant mechanizmų galingumui,neišvengiamai padidėja energetinis aplinkos užteršimas. (Aplinkos apsauga.Vilnius, 1994). Triukšmu vadinama įvairaus stiprumo ir dažnio žmogausausies girdimo garso bangos, galinčios sukelti sveikatos sutrikimus.(Gražulevičienė R., 2002) Didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai daro per didelis triukšmas.Intensyvėjant transporto srautams, akustinis aplinkos teršimas vis didėja,ir tai tapo rimta ne tik didžiųjų miestų, bet ir pakelių gyventojųproblema, įdomu pažymėti, kad vertinant automagistralių poveikį žmoniųsveikatai cheminė oro tarša retai kada viršija leistinus normatyvus, o perdidelis triukšmas dažnai sukelia rimtų problemų. (Juknys R., 2003) Mechanizmų išspinduliuojamam triukšmui ir akustiniams skaičiavimamsatlikti pagrindinė charakteristika yra garso galingumo lygis oktavinėsedažnių juostose. Mechanizmų techniniame pase pateikiamas garso galingumolygis, kuris nustatomas gamintojų specialiose laboratorijose. Tačiau mašinųdarbo vietose išspinduliuojamas garso galingumas keičiasi, nes atskirimechanizmai susieti įvairiais ryšiais, kurie keičia garso išspinduliavimosąlygas. (Aplinkos apsauga., 1994) Triukšmą skleidžia virpantys kietieji arba dujiniai kūnai. Pagalšaltinio rūšį triukšmo charakteris būna mechaninis, smūginis,aerodinaminis, sprogimo impulso. Triukšmo šaltiniai aplinkoje yratransportas, technikos įrenginiai, naudojami pramonėje, žemės ūkyje,buityje. Dirbantieji tekstilės, mašinų gamybos, metalų apdirbimo,statybinių medžiagų pramonėje yra nuolat veikiami sveikatai pavojingotriukšmo lygio. (Gražulevičienė R., 2002) Triukšmo šaltinis ore skleidžia garso bangas, kurios patekusios į ausįsukelia būgnelio virpėjimą. Iš ausies nerviniai impulsai plinta į smegenųžievę, ir garso stiprumas yra įvertinamas. Garso suvokimas yraindividualus, tačiau kuo virpesių amplitudė yra didesnė, tuo stipresnisgarsas. (Gražulevičienė R., 2002) Garso jutimas priklauso nuo garso stiprumo ir bangų virpesių dažniomatuojamo hercais (Hz). Kuo didesnis virpesių dažnis, tuo stipriau juntamasgarsas. Žmogaus ausis girdi garsus, kurių dažnis yra tarp 16 ir 20000 Hz.Triukšmas pagal dažnį yra skiriamas į žemo dažnio (16-350 Hz), vidutiniodažnio (350-800 Hz) ir aukšto dažnio (800-20000 Hz) triukšmą. Tiksliausiaigauto triukšmo dozė yra nusakoma, kada yra vertinamas triukšmo stiprumas,jo dažnis ir veikimo trukmė. (Gražulevičienė R., 2002) Vertinant triukšmą higieniniu požiūriu naudojamas apibendrintasrodiklis, vadinamas A-svertiniu triukšmo lygiu, o jo matavimo vienetaižymimi dBA. Apibendrintas rodiklis įvertina žmogaus klausos skirtingąjautrumą skirtingo dažnio garsams. (Gražulevičienė R., 2004) Triukšmo poveikis organizmui būna specifinis ir nespecifinis.Specifiniams pakenkimams priklauso akustinė trauma (būgnelio plyšimas),klausos nuovargis (laikinas klausos pablogėjimas) ir profesinis kurtumas.(Gražulevičienė R., 2004) Triukšmo nespecifinis poveikis organizmui pasireiškia funkciniucentrinės ir vegetacinės nervų sistemos pakenkimu, dėl to atsiranda galvosskausmai, mažėja raumenų jėga, sutrinka judesių koordinacija, pablogėjamiegas, silpsta dėmesys. Minėti pakitimai atsiranda anksčiau negu pablogėjaklausa. (Gražulevičienė R., 2002) Triukšmas veikia kaip stresorius ir neurohumoraliniu keliu sukeliapatologinių pakitimų širdies ir kraujagyslių sistemoje. Darbas ir poilsistriukšmingoje aplinkoje turi tendenciją … didinti arterinės hipertenzijosriziką. (Gražulevičienė R., 2002) Triukšmo sukeliamų sveikatos pakenkimų profilaktika apima nustatytųhigienos normų kontrolę, triukšmo plitimo kontrolę, technikos įrenginiųizoliaciją ir individualias saugos priemones. Triukšmo plitimą galimakontroliuoti techninėmis priemonėmis, mažinančiomis akustiką, vykdantinžinerinę kontrolę, garso šaltinių izoliaciją bei tinkamai išdėstantpatalpas ir darbo vietas. (Gražulevičienė R., 2002) Vaikų organizmui triukšmas gali turėti didelių pasekmių. Iš pradžiųvaikams prie triukšmo yra labai sunku mokytis, miegoti – vaikai nepamiega.Vaikai gyvendami vaikų globos namuose turi turėti ypač geras gyvenimosąlygas, kad šalia namų nebūtų triukšmą sukeliančių šaltinių.Oro taršos poveikis vaiko organizmui
Oras yra esminis aplinkos komponentas gyvybei palaikyti, kuriokiekvieną dieną per plaučius prafiltruojama apie 12 m3. Žmogus vidutiniškaiįkvepia 7-14 litrų oro per minutę, o fizinio aktyvumo metu iki 50 litrų perminutę. Maži vaikai įkvepia du kartus daugiau oro, tenkančio 1 kg kūnosvorio negu suaugę, nes jų kvėpavimo sistema nėra pilnai išsivysčiusi.Todėl oro taršos pasekmės vaikų organizmui būna labiau išreikštos negusuaugusiųjų. (Gražulevičienė R., 2002) Oras yra žemutinių atmosferos sluoksnių dujų mišinys. Jo sudėtyjeazotas sudaro 78,1 proc. deguonis – 20,9 proc, argonas – 0,9 proc. iranglies dioksidas 0,03 proc. Kitų dujų yra dar mažesni kiekiai. Ore vandensgarų koncentracija yra nepastovi. (Gražulevičienė R., 2002) Žmogus be oro gali išgyventi tik keletą minučių, nes ore esantisdeguonis yra būtinas organizmo medžiagų apykaitai palaikyti. Nuolatkvėpuojant užterštu oru organizme pamažu kaupiasi kenksmingos medžiagos.Todėl esant nedidelėms teršalų koncentracijoms, oro taršos poveikisorganizmui pasireiškia po tam tikro laiko. Atmosferos užterštumas yra vienaiš plaučių ligų, piktybinių navikų, alergijos ir kt. lėtinių ligųpriežasčių. (Gražulevičienė R., 2002) Aplinkos oro tarša, anot Gražulevičienė R. (2002), priklauso nuonaudojamųjų degalų sudėties. Kuo mažesnė oro teršalų dalelė, tuo giliauprasiskverbia į kvėpavimo takus. Oro teršalai gali sukelti kvėpavimo takųligas (bronchitą, bronchinę astmą, plaučių uždegimą), širdies irkraujagyslių ligas, odos ligas, piktybinius navikus. Oro teršalų dispersija aplinkoje gali vykti per orą, vandenį, dirvą,gyvuosius organizmus ir maistą. Teršalų sklaidą ore veikia: materialinėssąlygos, emisijos aukštis, vietinės ir regioninės geografinės ypatybės,šaltinių rūšys. (Gražulevičienė R., 2002)
Oras, kuriuo mes kvėpuojame turi būti švarus, neužterštas. Todėl vaikųglobos namai turi būti pastatyti kuo toliau nuo orą teršiančių šaltinių(kelių, fabrikų, gamyklų ir pan.)Gėlas vanduo
Vanduo yra mitybos elementas. Jis yra natūralus gamtos junginys,būtinas gyvybei palaikyti. Vanduo sudaro apie 70 proc. suaugusio žmogaussvorio. Visi gyvybiškai svarbūs procesai, medžiagų apykaita vyksta ištirpusį organizmą patekusioms organinėms ir neorganinėms medžiagoms. To dėkapalaikomas osmotinis slėgis audiniuose ir kraujyje, organizmo šilumosbalansas, su vandeniu pašalinami medžiagų apykaitos produktai.(Gražulevičienė R., 2002) Vandens tarša yra žmogaus elgsenos ir ūkinės veiklos pasekmė. Vandensteršalams priklauso natūralūs žmogaus ir gyvulių medžiagų apykaitosproduktai, biologinės išskyros ir cheminės medžiagos, naudojamos žemėsūkyje, pramonėje, buityje. Vanduo gali būti užterštas mineraliniais,organiniais, biologiniais teršalais. (Gražulevičienė R., 2002) Gamtinių vandenų kokybė labiausiai priklauso nuo sanitarijos. Vandenstarša nuotekomis iš gyvenviečių ir pramonės įmonių, žemės …ūkio įmonių turiįtakos gamtinių vandens šaltinių, iš kurių tiekiamas geriamasis vanduo,būklei. Štai kodėl vandenų apsaugos politika yra tiesiogiai susijusi sugeriamojo vandens kokybe. Tik švarus vanduo yra saugus žmogaus sveikatai.(Gražulevičienė R., 2002) Užteršto geriamojo vandens poveikis sveikatai būna įvairaus stiprumo.Jis priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, amžiaus, patekusio teršalorūšies ir jo kiekio. Tačiau didžiausios įtakos turi patekusiųmikroorganizmų rūšis ar cheminių medžiagų toksiškumas, todėl pagal juos yraklasifikuojami sveikatos pakenkimai. (Gražulevičienė R., 2002) Vanduo, kuriame nerandama vandens užterštumą rodančių organizmų, yratinkamas gerti mikrobiologinės taršos požiūriu. 2. TYRIMAS 2.1. Tyrimo metodikaTyrimą sudarė keli etapai:
1. Literatūros šaltinių analizė. 2005 vasario – kovo mėn. Šio etapo metu buvo gilinamasi į temą, keliami darbo tikslas iruždaviniai, apsibrėžiamas amžiaus tarpsnis kuris bus tiriamas,analizuojami, kitų šią temą tyrinėjusių autorių požiūriai. 2. Anketų sudarymas 2005 balandžio mėn. (Priedas Nr.2 , Nr. 3).Anketa sudaryta pačios. Auklėtojams skirtą anketą sudaro 12 klausimų, paaugliams skirtąanketą sudaro 11 klausimų. Anketų paskirtis vienoda: 1, 2, 3 anketos klausimais siekta išsiaiškinti globos namųgeografinę padėtį. 4, 5 klausimai skirti išsiaiškinti, kokie reiškiniai vyrauja globosnamų aplinkoje. 6 klausimas skirtas nustatyti, koks oras yra vaikų globos namuose. 7 klausimu norima išsiaiškinti ar vaikai turi individualius higienosreikmenis. 8 klausimu norima išsiaiškinti kokie yra vaikų gyvenančių globosnamuose psichologiniai veiksniai. 9, 10 klausimai skirti nustatyti vaikų sergamumą. 11, 12 klausima skirti išsiaiškinti kaip vaikai mokomi gyventiekologiškai. 3. Tyrimo vykdymas 2005 gegužės mėn. Tyrimo metu Klaipėdos „Danės“ ir „Ryto“ vaikų globos namuose.Anketavimo metu respondentai buvo instruktuojami, kaip užpildyti anketą irkokiems tikslams ji skirta. 4. Gautų tyrimo duomenų analizė 2005 gegužės – birželio mėn. Analizuojami tyrimo metu gauti duomenys, daromos išvados, joslyginamos su šią temą jau nagrinėjusių autorių mintimis. 5. Galutinio darbo užbaigimas 2005 birželio mėnuo. 2.2 Aprašomieji tyrimo duomenysTyrimo metu buvo apklausta 25 pedagogai, visi su aukštuojuišsilavinimu, kurių darbo stažas nuo 9 iki 29 metų. Taip pat buvo apklausti45 paaugliai nuo 14 iki 18 metų iš kurių 23 mergaitės ir 22 berniukai. [pic] 1 pav. Globos namus supanti aplinka
1 pav. pateikta, kokioje aplinkoje yra globos namai. Tyrimo metupaaiškėjo, kad globos namai yra supami parkų, miškų ir netoli yra gatvės,kuriose gausus autotransporto srautas. Kaip matyti 1 pav. tiek auklėtojai,tiek paaugliai beveik globos namų vietą apibūdino vienodai. [pic] 2 pav. Ekologinės globos namų aplinkos tinkamumas gyventi
Tyrimo metu tirk paaugliams, tiek auklėtojams buvo pateiktas
klausimas ar ekologinė aplinka tenkina globos namų gyventojus. Kaip matyti2 pav. daugumos pedagogų manymu (72%) ekologinė aplinka tenkina vaikųsveikatą. Tačiau dauguma paauglių (58%) teigė, kad ekologinė aplinka juostenkina tik iš dalies. 22% paauglių teigė, kad jų netenkina globos namųekologinė aplinka, kai pedagogai neigiamai neatsakė nė vienas. Atsakydamiį klausimą „kodėl“ auklėtojai ir paaugliai teigė, kad nėra nuolat labaididelio mašinų srauto , nėra arti fabrikų, gamyklų. Remiantis tyrimo duomenimis, galima sakyti, kad auklėtojų irauklėtinių požiūris į vaikų gyvenamąją ekologinę aplinką skiriasi. Mūsųmanymu taip yra, todėl, kad skiriasi auklėtojų ir paauglių požiūris.1 lentelė Globos namų aplinkoje dažniausiai vyraujantys reiškiniai| |Taip |Ne |Kartais ||REIŠKINIAI | | | |
|Auklėtojai |Paaugliai |Auklėtojai |Paaugliai |Auklėtojai |Paaugliai | |Infekcinės / parazitinės |- |- |100% |93% |- |7% | |Mažakraujystė |- |- |100% |100% |- |- | |Sloga |96% |86% |- |- |4% |14% | |Kosulys |87% |88% |-|- |13% |12% | |Viduriavimas |16% |7% |74% |88% |10% |5% | |Vidurių užkietėjimas |8% |2% |32% |75% |60% |28% | |Galvos skausmas |72% |42% |12% |18% |16% | 40% | | 3 lentelėje pateikti duomenys rodo kokiomis ligomis dažniausiaiserga vaikų globos namuose gyvenantys vaikai. Atlikto tyrimo metupaaiškėjo, kad globos namų vaikai dažniausiai serga sloga (96% auklėtojų,86% paauglių), kosti (87% auklėtojų, 88% paauglių), skundžiasi galvosskausmais (72% pedagogų ir 42% paauglių). Kartais serga vidurių užkietėjimu(60% auklėtojų ir 28% paauglių), iš viso neserga mažakraujyste,infekcinėmis/parazitinėmis ligomis. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, galima sakyti, kad vaikaigyvenantys globos namuose dažniausiai serga sloga, kosti, skundžiasigalvos skausmais. [pic] 7 pav. Pedagogų nuomonė ar ugdomi vaikai gyventi ekologiškai
7 pav. pateikti atsakymai į klausimą pedagogams „ar vaikai ugdomigyventi ekologiškai“. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikai yra ugdomiekologiškai gyventi. Kaip matyti 7 pav. taip teigė visi 100% auklėtojų.Atsakydami į klausimą „kaip tai daro“ auklėtojai teigė, kad: „yra tvarkomaaplinka“, „vedami pokalbiai, diskusijos, renginiai ekologijos temomis“,„ugdoma pamokų metu“. Kuo įvairiau Bus vaikai ugdomi ekologijos, tuo
greičiau ir ilgesniam laikui įsimins perteikiamas žinias. Todėl vaikamssuteikti ekologijos žinių reikia daugiau praktinėje veikloje, o neperteikiant teorines žinias. Vaikus ugdyti ekologijos reikia jau nuo pat mažų dienų, tai ypačaktualu šiuolaikiniam žmogui. [pic] 8. Kas yra daroma, kad ekologinė aplinka būtų tinkama globos namuosePaaugliams pateikus klausimą „Ką darai, kad ekologinė aplinka Tavoglobos namuose pagerėtų“ (žr. 8 pav.), 85% vaikų atsakė, kad tvarkoaplinką, 78% – sod…ina medžius ir gėles, 98 % dalo dulkes. Prižiūrėti, kadekologija gyvenamoje teritorijoje reikia nuolat laikantis švaros, higienosįpročių, tvarkant, grąžinant aplinką. Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad vaikai prižiūri, jogglobos namuose būtų ekologiškai švaru.
Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad vaikų globos namus supa parkas,miškas ir netoli yra gatvė su gausiu transporto srautu. Nors šalia globosnamų yra gatvė, tačiau respondentų teigimu ekologinė aplinka yra tinkama(teigia auklėtojai) arba iš dalies tinkama (teigia paaugliai). Ekologiniusveiksnius, globos namų teritorijoje įtakoja žmogaus veikla ir gamtinėaplinka. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad gyvenamosiose patalpose yrašilta ir vaikams jauku. Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kaddauguma paauglių gyvenančių vaikų globos namuose turi individualiushigienos reikmenis. Vaikų apsigyvenusių globos namuose, auklėtojų teigimu,nepasikeitė, o daugumos paauglių teigimu – padažnėjo. Tiek auklėtojų, tiekpaauglių teigimu dažniausiai vaikai serga sloga, kosti skundžiasi galvosskausmais. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis galima sakyti, kad vaikaiyra ugdomi gyventi ekologiškai prižiūrint tvarką kambariuose, valantdulkes, sodinant medžius, gėles, pokalbių, diskusijų, įvairių renginiųmetu. PASIŪLYMAI1. Auklėtojai, kurie dirba vaikų globos namuose turi žinoti kokiosekologinės sąlygos supa aplinką.
2. Pedagogai turi ugdyti vaikų, augančių globos namuose,ekologines nuostatas praktiniu ir teoriniu aspektu.
3. Globos namuose augantys vaikai turi turėti individualius
higienos reikmenis. IŠVADOS1. Kiekvieno žmogaus sveikata yra neatsiejama nuo ekologiškos ir švarios aplinkos. Mokslininkų teigimu ekologinė sveikata tai fizinių, biologinių, socialinių ir psichosocialinių aplinkos veiksnių visuma, kuri lemia žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Vaikų globos namų aplinka privalo saugoti vaiko vystymąsi, sudaryti sąlygas asmenybės tapsmui, paruošti sugyvenimui su Gamta, su aplinkiniais žmonėmis ir pačiu savimi. Globos namai savo saugumu ir patogumu turi įtakos socialinei gerovei ir gyvenimo kokybei.2. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad globos namus supanti aplinka yra įtakojama žmogaus veiklos ir gamtinės aplinkos, nes pastatai yra netoli parko, miško taip pat netoli yra gatvės kuriose – gausus transporto srautas. Auklėtojų teigimu globos namų ekologinė aplinka yra tinkama vaikų sveikatai, o paaugliai mano, kad aplinka yra iš dalies tinkama.
3. Remiantis tyrimo duomenimis galima sakyti, kad vaikai gyvenantys globos namuose yra apsupti ekologiškos vidinės aplinkos, tam yra sudarytos visos sąlygos: kambariuose šilta, vaikai turi individualius higienos reikmenis, auklėtojų teigimu globos namai sąlygoja tinkamus psichosocialinius veiksnius, anot paauglių globos namų sąlygos psichosocialinius veiksnius įtakoja iš dalies. Kadangi globos namų aplinkos sąlygos yra pakankamai geros, tai vaikų sergamumas įvairiomis ligomis, auklėtojų teigimu, yra nepakitęs nuo to laiko, kai vaikai čia apsigyveno.
4. Ekologiško gyvenimo būdo yra ugdoma praktinėje ir teorinėje veikloje. Vaikai prižiūri, kad globos namuose nebūtų dulkių, nuolat valo ir vėdina patalpas; kad kieme būtų gražiau ir tuo pačiu ekologiškiau su auklėtojų pagalba sodina medžius, gėles; auklėtojai pasakoja, diskutuoja, rengia seminarus paaugliams ekologijos temomis. LITERATŪRA1. Aplinkos apsauga. / Mokslo darbai. (1994) Vytauto Didžiojo universitetas. Vilnius. 2. Aplinkos apsaugos problemos „Baltijos šalių didžiuosiuose miestuose“. (1994) Vilnius. 3. Aplinkos apsaugos problemos ir jų sprendimo būdai. Kauno miesto taryba. (1991) Kaunas.
4. Davidavičienė A. G. (1996) Sveikatos ugdymas / Lietuvos švietimo reformos gairės. Vilnius. 5. Ekologija kaip socialinis procesas. Šiauliai. 6. Ekologinis ugdymas / Universaliosios ugdymo programos. (1992). Vilnius. 7. Gražulevičienė R. (2004) Aplinkos politika. VDU leidykla. Kaunas. 8. Gražulevičienė R. (2002) Žmogaus ekologija. VDU leidykla, Kaunas. 9. Jovaiša L. (1993) Edukologijos įvadas. Kaunas. 10. Juknys R. (2003) Aplinkotyros pagrindai. Vilnius. 11. Kalenda Č. (1993) Ekologinės etikos paskirtis. Vilnius. 12. Klibavičius A. (2003) Transporto neigiamo poveikio vertinimas. Vilnius. 13. Kondratas A. (2001) Antropogeninis poveikis Lietuvos gėlo požeminio vandens kokybei. Vilnius. 14. Lietuva be mokslo – Lietuva be ateities. Penktosios jungtinių mokslininkų konferencijos vykusios 2002 III 21 medžiaga. (2002) Vilnius. 15. Pleijelis H. (1994) Knyga apie ekologiją. Įvadas į edukologijos pagrindus. Vilnius. 16. Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje. (2000) Vilnius. PRIEDAI1 priedasPROFESINĖS KOMPETENCIJOS
1. Gebėti įvertinti ugdytinio poreikius.2.3 Gebėti analizuoti ir vertinti grupėje vykstančius pokyčius.3.1 vertinti ugdytinio aplinką, jos reikšmingumą ugdytinio socialiniamfunkcionavimui.5.2 Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus.