dorovinis ugdymas lopšelyje darželyje

Dorovinis ugdymas lopšelyje – darželyje

“gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, otik jų buveinė, koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių.”

M. Montenis

Pagrindinė nuostata ir uždaviniai

Ikimokykliniame amžiuje vaikų dorinis mąstymas yra ikimokyklinio lygmens (L. Kohlbergo teorija): paklūstama autoritetui siekiant išvengti bausmės arba siekiama būti geram kitiems, tikintis iš jų to patie.

Šio amžiaus vaikai tiki vertybių absoliutumu ir universalumu, blogiu laiko tai, už ką baudžiama, o pareiga – paklusnumą autoriteto nurodymams, kaltės dydį nustato pagal elgesio pasekmes, neatsižvelgiant į intencijas (J.Piaget teorija).

Dėl šių dorinio mąstymo ypatybių, vaikai negali suvokti kai kurių vertybių santykinumo, individualumo, o jų dorinių principų formavimuisi ypač didelę įtaką turi auklėtojų elgesys, jų elgesio vertinimai ir tie tarpusavio santykiai grupės bendruomenėje, kuriuos skatina auklėtoja būti grindžiami aiškiais ir pastoviais doriniais principais. Veiksmingiausias ugdymas yra tas, kuris siejamas su elgesio praktika : kasdieninių istorijų aptarimas, elgesio būdų mokymas.

Ikimokyklinukai nesugeba numatyti savo poelgių įtakos kitiems žmonėms, todėl svarbu skatinti jų empatiją, nuojautą, dorinę jautrą. Visą tai lavinti per žaidimą. Žaidimo metu lavinamas gebėjimas atpažinti, ką liudija apie kito žmogaus dvasinę būseną jo laikysena, žvilgsnis, kalba.

Vaikas siekia būti pripažintas ir gerbiamas toks, koks jis yra, o jo savigarba lemia savijautą grupės bendruomenėje, gebėjimą sutarti, bendrauti, bendradarbiauti. Todėl dorinio ugdymo uždaviniai nuolat sietini su saviraiška. Apie savo patirtį, problemas, svajones vaikai gali kalbėti žodžiais, piešiniais ir įvairiais dirbiniais, judesiais. Vaikai turi jausti, kad jų nuomonė ir patirtis yra nepakartojama, įdomi kitiems, svarbi, vertinama.

Ypatingas dėmesys skiriamas kalbai – ikimokyklinukai labai tiki žodžio jėga. Ugdant mandagumo taisyklių reikėtų aiškiai formuluoti, tiksliai parinkti žodžius, žodžiais spręsti konfliktus,.

Kasdieninių situacijų aptarimas nuolat sietinas su literatūros skaitymu, inscenizavimu, aptarimu. Labai reikėtų atkreipti dėmesį į liaudies pasakas: jose aiškiai skiriamas gėris ir blogis. Taip pat reikėtų skatinti kurti įvairiausias istorijas – jose vaikai aiškinasi pasaulio sąrangą , sprendžia savo pačių ir žmonių tarpusavio santykių problemas, svajoja.

Ankstyvajame amžiuje vaikas mokosi kultūringai elgtis, formuojami pirmieji savitvarkos įgūdžiai, atsiranda prieraišumas prie jo besirūpinančių žmonių.

Dorovinio auklėjimo uždaviniai:

1. Dorovinių jausmų ugdymas.

2. Elementarių dorovės normų aiškinimas ir reikalavimas jų laikytis.

3. Elgesio kultūros ugdymas.

4. Mokymas doroviškai vertinti savo ir kitų elgesį.

5. Pagrindinių dorovinių asmenybės savybių pamatų formavimas įtvirtinant dorą gyvenimo būdą.

Neatsisakyti vaiko gerumo ir dosnumo.

Numatomi programos realizavimo būdai

Darbas su pedagogais:

1. Pokalbiai su pedagogais ir kitais darbuotojais

2. Pedagogų metodiniai pasitarimai

3. Pedagogų savišvieta

4. Pedagogų tarybos posėdžiai

5. Tiriamieji darbai

Darbas su šeima

1. Individualus pokalbis su tėvais

2. Tėvų susirinkimai

3. Pramogos, šventės, kuriose būtinai dalyvauja tėvai ir kiti šeimos nariai.

4. Bendri vaikų ir tėvų darbai

Darbas su vaikais

1. Kūrybiniai žaidimai

2. Pokalbiai

3. Šventės, pramogos

4. Vaidmeniniai – inscenizaciniai žaidimai

5. Literatūros skaitymas ir analizavimas

6. Didaktiniai žaidimai