dorovinis ugdymas lopšelyje darželyje

Dorovinis ugdymas lopšelyje – darželyje

“gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, otik jų buveinė, koks

jis bus, priklausys nuo mūsų pačių.”

M. Montenis

Pagrindinė nuostata ir uždaviniai

Ikimokykliniame amžiuje vaikų dorinis mąstymas yra ikimokyklinio
lygmens (L. Kohlbergo teorija): paklūstama autoritetui siekiant išvengti
bausmės arba siekiama būti geram kitiems, tikintis iš jų to patie. Šio
amžiaus vaikai tiki vertybių absoliutumu ir universalumu, blogiu laiko tai,
už ką baudžiama, o pareiga – paklusnumą autoriteto nurodymams, kaltės dydį
nustato pagal elgesio pasekmes, neatsižvelgiant į intencijas (J.Piaget
teorija). Dėl šių dorinio mąstymo ypatybių, vaikai negali suvokti kaai kurių
vertybių santykinumo, individualumo, o jų dorinių principų formavimuisi
ypač didelę įtaką turi auklėtojų elgesys, jų elgesio vertinimai ir tie
tarpusavio santykiai grupės bendruomenėje, kuriuos skatina auklėtoja būti
grindžiami aiškiais ir pastoviais doriniais principais. Veiksmingiausias
ugdymas yra tas, kuris siejamas su elgesio praktika : kasdieninių istorijų
aptarimas, elgesio būdų mokymas.

Ikimokyklinukai nesugeba numatyti savo poelgių įtakos kitiems žmonėms,
todėl svarbu skatinti jų empatiją, nuojautą, dorinę jautrą. Visą tai
lavinti per žaidimą. Žaidimo metu lavinamas gebėjimas atpažinti, ką liudija
apie kito žmogaus dvasinę būseną jo laikysena, žvilgsnis, kalba.

Vaikas siekia būti pripažintas iir gerbiamas toks, koks jis yra, o jo
savigarba lemia savijautą grupės bendruomenėje, gebėjimą sutarti,
bendrauti, bendradarbiauti. Todėl dorinio ugdymo uždaviniai nuolat sietini
su saviraiška. Apie savo patirtį, problemas, svajones vaikai gali kalbėti
žodžiais, piešiniais ir įvairiais dirbiniais, judesiais. Vaikai turi
jausti, kad jų nuomonė ir

r patirtis yra nepakartojama, įdomi kitiems,
svarbi, vertinama.

Ypatingas dėmesys skiriamas kalbai – ikimokyklinukai labai tiki žodžio
jėga. Ugdant mandagumo taisyklių reikėtų aiškiai formuluoti, tiksliai
parinkti žodžius, žodžiais spręsti konfliktus,.

Kasdieninių situacijų aptarimas nuolat sietinas su literatūros
skaitymu, inscenizavimu, aptarimu. Labai reikėtų atkreipti dėmesį į
liaudies pasakas: jose aiškiai skiriamas gėris ir blogis. Taip pat reikėtų
skatinti kurti įvairiausias istorijas – jose vaikai aiškinasi pasaulio
sąrangą , sprendžia savo pačių ir žmonių tarpusavio santykių problemas,
svajoja.

Ankstyvajame amžiuje vaikas mokosi kultūringai elgtis, formuojami
pirmieji savitvarkos įgūdžiai, atsiranda prieraišumas prie jo
besirūpinančių žmonių.

Dorovinio auklėjimo uždaviniai:
1. Dorovinių jausmų ugdymas.
2. Elementarių dorovės normų aiškinimas ir reikalavimas jų laikytis.
3. Elgesio kultūros ugdymas.
4. Mokymas doroviškai vertinti savo ir kitų elgesį.
5. Pagrindinių dorovinių asmenybės savybių pamatų formavimas įtvirtinant

dorą gyvenimo būdą.

Turinys

Dorovinių jausmų ugdymas

Doroviniai jausmai – tai emocinis žmogaus požiūris į savo ir kitų
elgesį, jo išgyvenimai bendraujant su žmonėmis ir gamta. Žmmogaus ir gamtos
vienybė – dorovinių jausmų ugdymo pagrindas, labiausiai atitinkantis vaiko
amžių ir jo pasaulėjautą.
1. Meilė savo artimui; meilė ir prieraišumas namams, šeimai, kiemui,

darželiui; meilė ir atidumas viskam, kas gyva: žmonėms, gyvūnams,

paukščiams, augalams.

2. Gailestis ir užuojauta silpnam, nelaimėn patekusiam, noras jam

padėti.

3. Gėda dėl negražaus poelgio, nevalyvumo, neįvykdytų pažadų, kam nors

padarytos skriaudos.

4. Pagarba viskam, kas savo jėgą, protą ir valią panaudoja gėriui.

5. Dėkingumas už dėmesį, pagalbą, nuoširdumą, globą, meilę.

6. Savigarbos jausmas: pasididžiavimas sugebėjimu atsispirti blogiui.

7. Draugiškumas žmonėms.

Elementarių dorovės normų aiškinimas

Vaikui ne tik pasakoma dorovės norma, kurios jis turi laikytis, bet
jam su

uprantamai paaiškinti, kodėl taip reikia elgtis.

1. Pagarba tėvams ir vyresniems, ypač seniems žmonėms, jų pamokymams,
patarimams.

2. Draugiški santykiai su bendraamžiais, nepriklausomai nuo jų
išorinio patrauklumo, dėmesys nedrąsiems vaikams.

3. Dėmesys ir pagarba šalia esančiam, ypač silpnesniam, vienišam;
padėti sunkiai nešančiam.

4. Atidus, rūpestingas elgesys su daiktais ir viskuo, kas sukurta
žmonių.

5. Rūpinimasis gamta, jos apsauga: ne tik neniokoti pačiam, bet ir
drausti kitam, šalinti padarytą žalą, tvarkyti aplinką, puošti ją, globoti
gamtą.

6. Sąžiningai atlikti bet kurias pareigas.

7. Drausmingumas, punktualumas, duoto žodžio laikymasis, santykio tarp
“galima” ir “negalima” suvokimas ir įpratimas gyvenime vadovautis žodžiu
“reikia”

Elgesio kultūros ugdymas

Elgesio kultūra – tai istorinė žmogaus vidinės kultūros išraiška.
1. Mandagumas
2. Kalbos kultūra
3. Tvarkingumas
4. Santūrumas
5. Savitvarka

Savo ir kitų vertinimo ugdymas

Mokant doroviškai vertinti savo ir kitų elgesį, reikia padėti vaikui
įžvelgti ryšį tarp poelgio ir motyvo
1. Gero ir blogo elgesio ir veiklos samprata, glaudžiai siejant poelgį bei

veiksmą su jo motyvu.
2. Drąsumo ir įžūlumo samprata, mokėjimas įžvelgti juos savo ir draugų

elgesyje.
3. Pasakų bei grožinių kūrinėlių veikėjų elgesio vertinimas, bandant

įžvelgti poelgio priežastis.

Dorovinių asmenybės savybių formavimas

Visas vaikų auklėjimas vyksta natūraliai bendraujant su vaiku jo
kasdienybėje ir įvairioje veikloje, stebint vaikų tarpusavio santykius, jų
veiklą ir natūraliai visa tai koreguojant bei įprasminant. Stengtis padėti
pagrindus:
1. Humaniškumui,draugiškumui, komunikabilumui.
2. Sąžiningumui ir teisingumui, rodant pavyzdį savo gyvenimo būdu ir

keliant protingus reikalavimus.
3. Kuklumui: stengtis nepervertinti vaiko sugebėjimų.
4. Optimizmui ir pasitikėjimui savo jėgomis: protingai reguoti į vaiko

nesėkmes, palaikyti džiugią nuotaiką.
5. Drausmingumui.

Neatsisakyti vaiko gerumo ir dosnumo.

Numatomi programos realizavimo būdai

Darbas su pedagogais:
1. Pokalbiai su pedagogais ir

r kitais darbuotojais
2. Pedagogų metodiniai pasitarimai
3. Pedagogų savišvieta
4. Pedagogų tarybos posėdžiai
5. Tiriamieji darbai

Darbas su šeima
1. Individualus pokalbis su tėvais
2. Tėvų susirinkimai
3. Pramogos, šventės, kuriose būtinai dalyvauja tėvai ir kiti šeimos

nariai.
4. Bendri vaikų ir tėvų darbai

Darbas su vaikais
1. Kūrybiniai žaidimai
2. Pokalbiai
3. Šventės, pramogos
4. Vaidmeniniai – inscenizaciniai žaidimai
5. Literatūros skaitymas ir analizavimas
6. Didaktiniai žaidimai

Leave a Comment