dorovinis ugdymas lopšelyje darželyje

Dorovinis ugdymas lopšelyje – darželyje

“gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, otik jų buveinė, koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių.”

M. Montenis

Pagrindinė nuostata ir uždaviniai

Ikimokykliniame amžiuje vaikų dorinis mąstymas yra ikimokykliniolygmens (L. Kohlbergo teorija): paklūstama autoritetui siekiant išvengtibausmės arba siekiama būti geram kitiems, tikintis iš jų to patie. Šioamžiaus vaikai tiki vertybių absoliutumu ir universalumu, blogiu laiko tai,už ką baudžiama, o pareiga – paklusnumą autoriteto nurodymams, kaltės dydįnustato pagal elgesio pasekmes, neatsižvelgiant į intencijas (J.Piagetteorija). Dėl šių dorinio mąstymo ypatybių, vaikai negali suvokti kai kuriųvertybių santykinumo, individualumo, o jų dorinių principų formavimuisiypač didelę įtaką turi auklėtojų elgesys, jų elgesio vertinimai ir tietarpusavio santykiai grupės bendruomenėje, kuriuos skatina auklėtoja būtigrindžiami aiškiais ir pastoviais doriniais principais. Veiksmingiausiasugdymas yra tas, kuris siejamas su elgesio praktika : kasdieninių istorijųaptarimas, elgesio būdų mokymas. Ikimokyklinukai nesugeba numatyti savo poelgių įtakos kitiems žmonėms,todėl svarbu skatinti jų empatiją, nuojautą, dorinę jautrą. Visą tailavinti per žaidimą. Žaidimo metu lavinamas gebėjimas atpažinti, ką liudijaapie kito žmogaus dvasinę būseną jo laikysena, žvilgsnis, kalba. Vaikas siekia būti pripažintas ir gerbiamas toks, koks jis yra, o josavigarba lemia savijautą grupės bendruomenėje, gebėjimą sutarti,bendrauti, bendradarbiauti. Todėl dorinio ugdymo uždaviniai nuolat sietinisu saviraiška. Apie savo patirtį, problemas, svajones vaikai gali kalbėtižodžiais, piešiniais ir įvairiais dirbiniais, judesiais. Vaikai turijausti, kad jų nuomonė ir patirtis yra nepakartojama, įdomi kitiems,svarbi, vertinama. Ypatingas dėmesys skiriamas kalbai – ikimokyklinukai labai tiki žodžiojėga. Ugdant mandagumo taisyklių reikėtų aiškiai formuluoti, tiksliaiparinkti žodžius, žodžiais spręsti konfliktus,.

Kasdieninių situacijų aptarimas nuolat sietinas su literatūrosskaitymu, inscenizavimu, aptarimu. Labai reikėtų atkreipti dėmesį įliaudies pasakas: jose aiškiai skiriamas gėris ir blogis. Taip pat reikėtųskatinti kurti įvairiausias istorijas – jose vaikai aiškinasi pasauliosąrangą , sprendžia savo pačių ir žmonių tarpusavio santykių problemas,svajoja. Ankstyvajame amžiuje vaikas mokosi kultūringai elgtis, formuojamipirmieji savitvarkos įgūdžiai, atsiranda prieraišumas prie jobesirūpinančių žmonių. Dorovinio auklėjimo uždaviniai:1. Dorovinių jausmų ugdymas.2. Elementarių dorovės normų aiškinimas ir reikalavimas jų laikytis.3. Elgesio kultūros ugdymas.4. Mokymas doroviškai vertinti savo ir kitų elgesį.5. Pagrindinių dorovinių asmenybės savybių pamatų formavimas įtvirtinant dorą gyvenimo būdą.

Turinys

Dorovinių jausmų ugdymas

Doroviniai jausmai – tai emocinis žmogaus požiūris į savo ir kitųelgesį, jo išgyvenimai bendraujant su žmonėmis ir gamta. Žmogaus ir gamtosvienybė – dorovinių jausmų ugdymo pagrindas, labiausiai atitinkantis vaikoamžių ir jo pasaulėjautą.1. Meilė savo artimui; meilė ir prieraišumas namams, šeimai, kiemui, darželiui; meilė ir atidumas viskam, kas gyva: žmonėms, gyvūnams, paukščiams, augalams. 2. Gailestis ir užuojauta silpnam, nelaimėn patekusiam, noras jam padėti. 3. Gėda dėl negražaus poelgio, nevalyvumo, neįvykdytų pažadų, kam nors padarytos skriaudos. 4. Pagarba viskam, kas savo jėgą, protą ir valią panaudoja gėriui. 5. Dėkingumas už dėmesį, pagalbą, nuoširdumą, globą, meilę. 6. Savigarbos jausmas: pasididžiavimas sugebėjimu atsispirti blogiui. 7. Draugiškumas žmonėms.

Elementarių dorovės normų aiškinimas

Vaikui ne tik pasakoma dorovės norma, kurios jis turi laikytis, betjam suprantamai paaiškinti, kodėl taip reikia elgtis. 1. Pagarba tėvams ir vyresniems, ypač seniems žmonėms, jų pamokymams,patarimams. 2. Draugiški santykiai su bendraamžiais, nepriklausomai nuo jųišorinio patrauklumo, dėmesys nedrąsiems vaikams.

3. Dėmesys ir pagarba šalia esančiam, ypač silpnesniam, vienišam;padėti sunkiai nešančiam. 4. Atidus, rūpestingas elgesys su daiktais ir viskuo, kas sukurtažmonių. 5. Rūpinimasis gamta, jos apsauga: ne tik neniokoti pačiam, bet irdrausti kitam, šalinti padarytą žalą, tvarkyti aplinką, puošti ją, globotigamtą. 6. Sąžiningai atlikti bet kurias pareigas. 7. Drausmingumas, punktualumas, duoto žodžio laikymasis, santykio tarp“galima” ir “negalima” suvokimas ir įpratimas gyvenime vadovautis žodžiu“reikia”

Elgesio kultūros ugdymas

Elgesio kultūra – tai istorinė žmogaus vidinės kultūros išraiška.1. Mandagumas2. Kalbos kultūra3. Tvarkingumas4. Santūrumas5. Savitvarka

Savo ir kitų vertinimo ugdymas

Mokant doroviškai vertinti savo ir kitų elgesį, reikia padėti vaikuiįžvelgti ryšį tarp poelgio ir motyvo1. Gero ir blogo elgesio ir veiklos samprata, glaudžiai siejant poelgį bei veiksmą su jo motyvu.2. Drąsumo ir įžūlumo samprata, mokėjimas įžvelgti juos savo ir draugų elgesyje.3. Pasakų bei grožinių kūrinėlių veikėjų elgesio vertinimas, bandant įžvelgti poelgio priežastis.

Dorovinių asmenybės savybių formavimas

Visas vaikų auklėjimas vyksta natūraliai bendraujant su vaiku jokasdienybėje ir įvairioje veikloje, stebint vaikų tarpusavio santykius, jųveiklą ir natūraliai visa tai koreguojant bei įprasminant. Stengtis padėtipagrindus:1. Humaniškumui,draugiškumui, komunikabilumui.2. Sąžiningumui ir teisingumui, rodant pavyzdį savo gyvenimo būdu ir keliant protingus reikalavimus.3. Kuklumui: stengtis nepervertinti vaiko sugebėjimų.4. Optimizmui ir pasitikėjimui savo jėgomis: protingai reguoti į vaiko nesėkmes, palaikyti džiugią nuotaiką.5. Drausmingumui. Neatsisakyti vaiko gerumo ir dosnumo.

Numatomi programos realizavimo būdai

Darbas su pedagogais:1. Pokalbiai su pedagogais ir kitais darbuotojais2. Pedagogų metodiniai pasitarimai3. Pedagogų savišvieta4. Pedagogų tarybos posėdžiai5. Tiriamieji darbai

Darbas su šeima1. Individualus pokalbis su tėvais2. Tėvų susirinkimai3. Pramogos, šventės, kuriose būtinai dalyvauja tėvai ir kiti šeimos

nariai.4. Bendri vaikų ir tėvų darbai

Darbas su vaikais1. Kūrybiniai žaidimai2. Pokalbiai3. Šventės, pramogos4. Vaidmeniniai – inscenizaciniai žaidimai5. Literatūros skaitymas ir analizavimas6. Didaktiniai žaidimai