Dorovinis ugdymas lopšelyje – darželyje
“gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, otik jų buveinė, koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių.”
M. Montenis
Pagrindinė nuostata ir uždaviniai
Ikimokykliniame amžiuje vaikų dorinis mąstymas yra ikimokyklinio lygmens (L. Kohlbergo teorija): paklūstama autoritetui siekiant išvengti bausmės arba siekiama būti geram kitiems, tikintis iš jų to patie.
Šio amžiaus vaikai tiki vertybių absoliutumu ir universalumu, blogiu laiko tai, už ką baudžiama, o pareiga – paklusnumą autoriteto nurodymams, kaltės dydį nustato pagal elgesio pasekmes, neatsižvelgiant į intencijas (J.Piaget teorija).
Dėl šių dorinio mąstymo ypatybių, vaikai negali suvokti kai kurių vertybių santykinumo, individualumo, o jų dorinių principų formavimuisi ypač didelę įtaką turi auklėtojų elgesys, jų elgesio vertinimai ir tie tarpusavio santykiai grupės bendruomenėje, kuriuos skatina auklėtoja būti grindžiami aiškiais ir pastoviais doriniais principais. Veiksmingiausias ugdymas yra tas, kuris siejamas su elgesio praktika : kasdieninių istorijų aptarimas, elgesio būdų mokymas.
Ikimokyklinukai nesugeba numatyti savo poelgių įtakos kitiems žmonėms, todėl svarbu skatinti jų empatiją, nuojautą, dorinę jautrą. Visą tai lavinti per žaidimą. Žaidimo metu lavinamas gebėjimas atpažinti, ką liudija apie kito žmogaus dvasinę būseną jo laikysena, žvilgsnis, kalba.
Vaikas siekia būti pripažintas ir gerbiamas toks, koks jis yra, o jo savigarba lemia savijautą grupės bendruomenėje, gebėjimą sutarti, bendrauti, bendradarbiauti. Todėl dorinio ugdymo uždaviniai nuolat sietini su saviraiška. Apie savo patirtį, problemas, svajones vaikai gali kalbėti žodžiais, piešiniais ir įvairiais dirbiniais, judesiais. Vaikai turi jausti, kad jų nuomonė ir patirtis yra nepakartojama, įdomi kitiems, svarbi, vertinama.
Ypatingas dėmesys skiriamas kalbai – ikimokyklinukai labai tiki žodžio jėga. Ugdant mandagumo taisyklių reikėtų aiškiai formuluoti, tiksliai parinkti žodžius, žodžiais spręsti konfliktus,.
Kasdieninių situacijų aptarimas nuolat sietinas su literatūros skaitymu, inscenizavimu, aptarimu. Labai reikėtų atkreipti dėmesį į liaudies pasakas: jose aiškiai skiriamas gėris ir blogis. Taip pat reikėtų skatinti kurti įvairiausias istorijas – jose vaikai aiškinasi pasaulio sąrangą , sprendžia savo pačių ir žmonių tarpusavio santykių problemas, svajoja.
Ankstyvajame amžiuje vaikas mokosi kultūringai elgtis, formuojami pirmieji savitvarkos įgūdžiai, atsiranda prieraišumas prie jo besirūpinančių žmonių.
Dorovinio auklėjimo uždaviniai:
Turinys
Dorovinių jausmų ugdymas
Doroviniai jausmai – tai emocinis žmogaus požiūris į savo ir kitų elgesį, jo išgyvenimai bendraujant su žmonėmis ir gamta. Žmogaus ir gamtos vienybė – dorovinių jausmų ugdymo pagrindas, labiausiai atitinkantis vaiko amžių ir jo pasaulėjautą.
1. Meilė savo artimui; meilė ir prieraišumas namams, šeimai, kiemui, darželiui; meilė ir atidumas viskam, kas gyva: žmonėms, gyvūnams, paukščiams, augalams.
2. Gailestis ir užuojauta silpnam, nelaimėn patekusiam, noras jam padėti.
3. Gėda dėl negražaus poelgio, nevalyvumo, neįvykdytų pažadų, kam nors padarytos skriaudos.
4. Pagarba viskam, kas savo jėgą, protą ir valią panaudoja gėriui.
5. Dėkingumas už dėmesį, pagalbą, nuoširdumą, globą, meilę.
6. Savigarbos jausmas: pasididžiavimas sugebėjimu atsispirti blogiui.
7. Draugiškumas žmonėms.
Elementarių dorovės normų aiškinimas
Vaikui ne tik pasakoma dorovės norma, kurios jis turi laikytis, bet jam suprantamai paaiškinti, kodėl taip reikia elgtis.
1. Pagarba tėvams ir vyresniems, ypač seniems žmonėms, jų pamokymams, patarimams.
2. Draugiški santykiai su bendraamžiais, nepriklausomai nuo jų išorinio patrauklumo, dėmesys nedrąsiems vaikams.
3. Dėmesys ir pagarba šalia esančiam, ypač silpnesniam, vienišam;
padėti sunkiai nešančiam.
4. Atidus, rūpestingas elgesys su daiktais ir viskuo, kas sukurta žmonių.
5. Rūpinimasis gamta, jos apsauga: ne tik neniokoti pačiam, bet ir drausti kitam, šalinti padarytą žalą, tvarkyti aplinką, puošti ją, globoti gamtą.
6. Sąžiningai atlikti bet kurias pareigas.
7. Drausmingumas, punktualumas, duoto žodžio laikymasis, santykio tarp “galima” ir “negalima” suvokimas ir įpratimas gyvenime vadovautis žodžiu “reikia”
Elgesio kultūros ugdymas
Elgesio kultūra – tai istorinė žmogaus vidinės kultūros išraiška.
1. Mandagumas
2. Kalbos kultūra
3. Tvarkingumas
4. Santūrumas
5. Savitvarka
Savo ir kitų vertinimo ugdymas
Mokant doroviškai vertinti savo ir kitų elgesį, reikia padėti vaikui įžvelgti ryšį tarp poelgio ir motyvo
1. Gero ir blogo elgesio ir veiklos samprata, glaudžiai siejant poelgį bei veiksmą su jo motyvu.
2. Drąsumo ir įžūlumo samprata, mokėjimas įžvelgti juos savo ir draugų elgesyje.
3. Pasakų bei grožinių kūrinėlių veikėjų elgesio vertinimas, bandant įžvelgti poelgio priežastis.
Dorovinių asmenybės savybių formavimas
Visas vaikų auklėjimas vyksta natūraliai bendraujant su vaiku jo kasdienybėje ir įvairioje veikloje, stebint vaikų tarpusavio santykius, jų veiklą ir natūraliai visa tai koreguojant bei įprasminant. Stengtis padėti pagrindus:
1. Humaniškumui,draugiškumui, komunikabilumui.
2. Sąžiningumui ir teisingumui, rodant pavyzdį savo gyvenimo būdu ir keliant protingus reikalavimus.
3. Kuklumui: stengtis nepervertinti vaiko sugebėjimų.
4. Optimizmui ir pasitikėjimui savo jėgomis: protingai reguoti į vaiko nesėkmes, palaikyti džiugią nuotaiką.
5. Drausmingumui.
Neatsisakyti vaiko gerumo ir dosnumo.
Numatomi programos realizavimo būdai
Darbas su pedagogais:
1. Pokalbiai su pedagogais ir kitais darbuotojais
2. Pedagogų metodiniai pasitarimai
3. Pedagogų savišvieta
4. Pedagogų tarybos posėdžiai
5. Tiriamieji darbai
Darbas su šeima
1. Individualus pokalbis su tėvais
2. Tėvų susirinkimai
3. Pramogos, šventės, kuriose būtinai dalyvauja tėvai ir kiti šeimos nariai.
4. Bendri vaikų ir tėvų darbai
Darbas su vaikais
1. Kūrybiniai žaidimai
2. Pokalbiai
3. Šventės, pramogos
4. Vaidmeniniai – inscenizaciniai žaidimai
5. Literatūros skaitymas ir analizavimas
6. Didaktiniai žaidimai