Alkoholiai. Apsinuodijimai

TURINYS
Alkoholiai............ ............1
Etilo alkoholis........... ............2
Alkoholio surogatai........ ............4
Metilo alkoholis.......... ............4
Alilo alkoholis........... ............5
Amilo alkoholis........... ............5
Butilo alkoholis........... ............6
Izoamilo alkoholis......... ............6
Izopropilo alkoholis........ ............6
Propilo alkoholis......... ............6
Hidrolizinis alkoholis........ ............6
Denatūruotas alkoholis...... ............7
Etilenglikolis............ ............7
Naminė degtinė......... ............7
Skruzdžių rūgštis.......... ............8
Eteris............... ............8
Antifrizas............ ............8
Losjonai.............. ............9
Odekolonas........... ............9
Dėmių valikliai.......... ............9
Tirpikliai.............. ............9
Lakai.............. ............9
Politūros............. ............10
Stiklų valymo priemonės....... ............10
Uaitspiritas.............. ............10
Žibalas............. ............10
Ūminiai ir lėtiniai apsinuodijimai... ............11
Prevencija............. ............11

Apsinuodijimas alkoholiu ir jo surogatais

bei prevencija

Alkoholiai

Priklausomybės nuo alkoholio vystymasis susijęs su daugeliu priežasčių – genetinėmis, socialinėmis, neurocheminėmis. Pastaraisiais metais labai didelis dėmesys skiriamas neurocheminių mechanizmų, susijusių su priklausomybės nuo alkoholio vystymuisi, tyrimams. Endogeninių opioidų sistema vaidina svarbų vaidmenį alkoholio vartojimui.

Alkoholiai – angliavandenių dariniai, kurių molekulėje yra vienas arba keli hidroksilai. Pagal hidroksilų skaičių molėkulėje alkoholiai skirstomi į monohidroksilus, dihidroksilus ir polihidroksilus. Visų alkoholinių gėėrimų sudedamoji dalis yra etilo alkoholis. Jis yra svarbiausias prisotintųjų angliavandenilių eilės alkoholis. Alkoholiai yra skirstomi į grupes, pagal gamybos ypatumus bei kitas savybes.
Lentelėje Nr.1 išvardinti prisotintieji angliavandeniliai ir atitinkami alkoholiai.

Metilo alkoholis CH3OH
Etilo alkoholis C2H5OH
Propilo alkoholis C3H7OH
Butilo alkoholis C4H9OH
Amilo alkoholis C5H11OH
Heksilo alkoholis C6H13OH
Heptilo alkoholis C7H15OH
Oktilo alkoholis C8H17OH
Nonilo alkoholis C9H19OH
Decilo alkoholis C10H21OH
Alilo alkoholis CH2CHCH2OH
Izoamilo alkoholis C5H11OH
Izopropilo alkoholis C3H7OH
Lentelė Nr.1

Etilo alkoholis

Etilo alkoholis, etanolis, etilo spiritas yra skaidrus, lakus, bespalvis, turintis savitą specifinį kvapą bei skonį, lengvai užsidegantis,dega melsva liepsna, užverdantis prie 78,3 C0 skystis. Jis gerai maišosi su vandeniu, acetonu, glicerinu. Grynas bevandenis etilo alkoholis vadinamas abbsoliutiniu alkoholiu. Jis gaunamas iš mielių fermentuojamų medžiagų, kuriose yra angliavandenių (krakmolo, cukraus), taip pat iš hidrolizuojamos medienos, hidratuojamo etileno.
Iš etilo alkoholio gaminami alkoholiniai gėrimai. Alkoholiniai gėrimai pagal esamą juose etilo alkoholio kiekį skirstomi į silpnus, vidutinio stiprumo ir stiprius. Si

ilpniesiems priklauso 0,8-6  (duonos gira, alus), vidutinio stiprumo 8-20  (vynas, trauktinės), stiprūs alkoholiniai gėrimai tai 20-50  (degtinė, likeris, konjakas, romas, viskis, džinas ir kt.).
Alkoholiniai gėrimai gaminami iš įvairių žaliavų: alus daugiausiai iš miežių, kviečių, vynas – iš uogų ir vaisių, konjakas – iš vynuogių, likeris, degtinė iš etilo alkoholio. Beje, degtinėje yra fuzelio, aldehidų ir kitų priemaišų, taip pat šiek tiek metilo alkoholio. Apsinuodyti galima visais alkoholiniais gėrimais, dažniausiai – stipresniais. Nekenksmingo alkoholio kiekio nėra. Alkoholis visada sužaloja ir sunaikina tam tikrą smegenų, kepenų, kitų organų ląstelių skaičių. Jo veikimas priklauso nuo išgerto kiekio. Besaikis alkoholio vartojimas yra pražūtingas.
Žmogus nuolat vartojantis alkoholį, tampa jam priklausomas, sunkėja pagirių sindromas. Jo gyvenimas tampa ištisa išgėrimų ir išsipagiriojimų grandine. Sumažėja sugebėjimas pakelti svaigalų kiekį ir pasigeriama nuo keelių taurelių. Išgėrus didesnį kiekį alkoholio, gali ištikti mirtis.
Alkoholis yra gyvos ląstelės nuodas. Jis prasiskverbia į visus organizmo audinius, į visas ląsteles, kenkia visiems vidaus organams, o ypač – nervų sistemai. Jis atima iš ląstelių vandenį, koaguliuoja baltymus, tirpdo riebalus. Smegenų ląstelėse yra daug riebiųjų medžiagų – lipoidų, kurie būtini joms funkcionuoti. Alkoholis patekęs į smegenų ląsteles, ištirpina lipoidus, pakeičia ląsteles, jos žūsta ir neatsistato. Todėl sutrinka žmogaus reakcija, blogėja atmintis, sumenkėja intelektas, degraduoja asmenybė.
Alkoholio įsisavinimas jau vyksta burnoje. Toliau skrandyje ir žarnyne. Skrandyje rezorbuojasi 20
0-30  alkoholio, 70-80  rezorbuojasi žarnyne. Iš tuščio skrandžio rezorbuojasi puse išgerto alkoholio, per 30 min. – 80-90 , o visas po 90 min. Rezorbcijos greitis priklauso nuo išgerto etilo alkoholio koncentracijos, maisto kiekio skrandyje, maisto medžiagų sudėties, kitų ligų. Maksimali koncentracija kraujyje susidaro praėjus 30-90 minučių po išgėrimo. Kraujas jį išnešioja po visą organizmą ir sukelia įvairius organų funkcijų pakitimus. Geriant didelės koncentracijos alkoholinius gėrimus, dirginama virškinamojo trakto gleivinė, gali atsirasti jos uždegimas. Be to išsiplečia gleivinės kraujagyslės, todėl gali pagreitėti kai kurių vaistų pvz. Antihelmintinių preparatų ir net nuodų įsiurbimas. Sunkiau apsinuodijima kartu su alkoholiu išgėrus CNS vaistų (barbituratų, narkotikų, neuroleptikų, trankviliantų), alkoholio metabolizmą pakeičiančių vaistų (antabuso, bukarbano ir kt.), suvalgius kai kurių grybų ir į organizmą patekus cheminėms medžiagoms (anglies disulfidui, arseno junginiams ir kt).
Suaugusiam išgėrus 300 ml degtinės, būna vidutinio girtumo laipsnis, tuo trpu 50-100 ml 5-8 metų vaikams , o 250-500 ml 12-15 metų paaugliui gali būti mirtina dozė.
Organizmas per valandą sunaikina maždaug 7-9 ml alkoholio. Iš organizmo alkoholis pašalinamas tiktai po to, kai kepenys jį suskaido. Tai priklauso nuo išgerto kiekio. Organizmas perdirba apie 90  alkoholio ir tik 5-7  išskiria su šlapimu, prakaitu, iškvėpiamu oru.
Vartojant alkoholį, labiausiai nukenčia kepenys, nes jos jį nukenksmina. Pradžioje kepenų ląstelė sugeba jį nukenksminti, tačiau laikui bėgant nuo perdirginimo jos žūva. Kai sutrinka kepenų nukenksminamoji funkcija – pažeidžiama me
edžiagų apykaita. Žmogus suserga kepenų ciroze.
Kiek laiko reikia suskaidyti alkoholį kepenyse, parodyta lentelėje Nr.2

Aloholinio gėrimo rūšis
Alkoholio kiekis
Laikas būtinas jam suskaidyti

butelis stipraus alaus (0.5 l) 14 g 1,5 valandos
2 stikliukai degtinės (50 g) 28 g 3-4 val.
4 buteliai (2 l) nestipraus alaus 47 g 6 val.
4 buteliai (2 l) stipraus alaus 56 g 7 val.
1 butelis (0.5 l) raudono vyno 75 g 9 val.
½ butelio degtinės (0.25 l) 75-90 g 10 val. ir ilgiau
Lentelė Nr.2

Didždiausia alkoholio koncentracija būna požieviniuose centruose, smegenėlėse ir galvos smegenų žievėje. Mažos alkoholio dozės slopina galvos smegenų žievės slopinimo procesus – žmogus daug kalba, judrus, energingas. Didelės dozės paralyžuoja jaudinimo centrus, atjungia mąstymą, atmintį, nesiorientuojama laike, erdvėje, sukuria narkozės būklę – dirbtinį miegą, veikia narkotizuojančiai, panašiai kaip eteris, chloroformas.
Medicinoje didžiausią reikšmę turi monohidroksiliai alkoholiai – tai etilo aloholis. Jis būna 95 , 70  ir 40  . Etilo alkoholis naudojamas odos dezinfekcijai, kompresams, trynimams, džiovinimui, trinktūroms ir ekstraktams gaminti. Įeina į prieššokinių vaistų sudėtį. Leidžiamas kaip narkotikas su kitomis medžiagomis į veną anesteziologijoje, chirurgijoje, onkologijoje.

ALKOHOLIO SURAGATAI

Tai įvairios medžiagos, vartojamos apsvaigimui vietoj alkoholio. Joms prilkauso acetonas, alkoholiai (hidrolizinis, metilo, sintetinis, sulfitinis, techninis), antifrizas, dichloretanas, eteris, klijai (BF ir kt.), lakai, losijonai, naminė degtinė, naminis alus su įvairiais toksiškais priedais, odekolonas, politūra, spiritai (kamparo, skruzdždių), tetrachlormetanas ir kt.

Metilo alkoholis CH3OH
Metilo alkoholis – medžio spiritas, vienas iš monohidroksilių alkoholių. Tai bespalvis aštraus kvapo ir skonio smkystis, bet kokiu santykiu maišosi su vandeniu. Labai nu

uodingas. Naudojamas pramonėje kaip tirpiklis, techniniams tikslams. Iš kvapo panašus į etilo alkoholį, todėl katatis palaikoma juo, išgeriama ir apsinuodijima.
Apsinuodijimo požymius sukelia alkoholio skilimo produktai – formaldehidas ir skruzdžių rūgštis. Apsinuodyti galima išgėrus 30-50 g alkoholio, kartais ir mažiau. Mirtina dozė100-200 g . Tačiau kartais mirštama išgėrus ir 5-50 g.
Apsinuodijima beveik visada atsitiktinai: metilo alkoholis geriamas kaip alkoholinių gėrimų surogatas. Labai retai pasitaiko profesinių apsinuodijimų, patekus metilo alkoholiui inhaliaciniu ar kontaktiniu būdu. Apsinuodijus metilo alkoholiu pažeidžiamos smegenys, regos nervas, kepenys, inkstai, miokardas, plaučiai, sudirginama gleivinė.
Apsinuodijimo pažymiai atsiranda po 18-24 val. Smarkiai skauda pilvą, vystosi acidozė, sutrinka sąmonė, sumažėja šlapimo išsiskirimas, trinka regėjimas (alkoholio skilimo produktai iš dalies arba visiškai pažeidžia akies tinklainę, todėl žmogus gali apakti).
Apsinuodijus reikia kuo greičiau išvalyti virškinamąjį traktą: sukelti vėmimą ir išplauti skrandį. Skrandis plaunamas vandeniu į kurį dedama aktyvuotos anglies arba 1-5  natrio hidrokarbonato (geriamosios sodos) tirpalu.
Apsinuodijęs alkoholiu ligonis gydomas ligoninėje. Priešnuodis – etilo alkoholis, todėl ligoniui skubiai duodama gerti 30-40  etilo alkoholio. Jei jis be sąmonės, etilo alkoholis su specialiu tirpalu lašinamas į veną. Etilo alkoholio paprastai duodama 2-3 dienas. Jo koncentracija kraujyje nuolat turi būti apie 0,5 – 1. Ligoniu daroma hemodializė; acidozė slopinama sodos tirpalu.

Alilo alkoholis CH2CHCH2OH
Alilio aloholis – lakus skystis, vartojamas pramonėje. Į organizmą jis gali patekti pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą ir odą. Alilo alkoholis stipriai dirgina gleivines ir odą, pažeidžia nervų sistemą, kepenis.
LD – 10 g.
Apsinuodijus alilo alkoholio garais būna stiprus akių pažeidimas: šviesos baimė, ašarojimas, deginimas ir akių skausmas. Kartais dėl šių reiškinių bei akomodacijos sutrikimų išsivysto trumpalaikis apakimas. Patekęs ant odos skystis iš pradžių nemalonių jutimų nesukelia, bet po valandos atsiranda skausmas, po paros-pūslės ir kiti dermatito požymiai. Alilo alkoholio garai labai dirgina kvėpavimo takus, ypač viršutinius. Patekęs į virškinimo sistemą, išgertas skystis pažeidžia gleivinę, kepenis ir kt.
Apsinuodijus alilo alkoholiu skubiai plaunamos akys, oda ir skrandis, hospitalizuojama, atstatoma sutrikusių organų funkcijos.

Amilo alkoholis C5H11OH
Amilo alkoholis vartojamas kaip lakų tirpiklis ir kt. Jo yra naminėje degtinėje. Jis apie penkis kartus toksiškesnis už etilo alkoholį. Jau 0,5 g šio alkoholio sukelia galvos skausmą ir svaigimą. Jis dirgina gleivines, veikia toksiškai nervų sistemą ir kt.
Apsinuodijus amilo alkoholiu, pažeidžiama nervų sistema. Skauda ir svaigsta galva, sutrinka klausa, kliedima, gali būti stuporas, koma. Patekęs į virškinimo sistemą – pykina, vėmiama, viduriuojama. Kartais būna methemoglobinemija, gliukozurija.
Apsinuodijus amilo alkoholiu svarbiausia pašalinti iš virškinamojo trakto, tai reikia padaryti kuo anksčiau ypač jei ligonis esti gilioje komoje. Sąmoningam ligoniui galima sužadinti vėmimą.

Butilo alkoholis C4H9OH
Butilo alkoholis- skystis panašus į kitų alkoholių grupės junginius. Vartojamas kaip tirpiklis. Jis dirgina akių ir kvėpavimo takų gleivinę. Butilo alkoholis gali pažeisti optinį nervą. LD 2,6-6 g/kg.
Apsinuodijus butilo alkoholiu gydoma taip pat kaip ir apsinuodijus metilo ir etilo alkoholiais.

Izoamilo alkoholis C5H11OH
Jo yra naminėje degtinėje. Sunkiai apsinuodijama nuo 30-50 ml.
Apsinuodijus izoamilo alkoholiu būna galvos skausmas ir svaigimas, mieguistumas, koma (regėjimas nepažeidžiamas), pykinimas, vėmimas, skausmas epigastriume.
Apsinuodijus izoamilo alkoholiu, svarbiausia kuo greičiau pašalinti iš virškinamojo trakto. Skiriami alkoholio oksidaciją skatinantys preparatai, kurie padeda atstatyti sutrikusias organizmo funkcijas.

Izopropilo alkoholis C3H7OH
Jis panašus į etilo alkoholį, vartojamas kaip jo pakaitalas įvairiose pramonės šakose kaip tirpiklis. Šis alkoholis toksiškesnis už etilo alkoholį, oksiduoja apie du kartus lėčiau už jį. Tarpinis jo oksidacijos produktas yra acetonas. Veikia panašiai kaip etilo alkoholis, bet labiau dirgina gleivines, sukelia didesnę acitozę. LD apie 240 ml.
Apsinuodijus pažeidžiama nervų sistema: svaigsta galva, netenkama sąmonės, slopinamas kvėpavimo centras. Pykina, vemiama, skauda pilvą, viduriuojama, pažeidžiamas kepenys. Gali būti plaučių edema, dažniau aspiracija, tracheobronchitas. Pažeidžiami inkstai, ryški acidozė, daug acetono kraujyje, organuose, šlapime ir iškvėpiamame ore.

Propilo alkoholis C3H7OH
Vartojamas kaip tirpiklis, veikia panašiai kaip etilo alkoholis, tik stipriau. Labiau dirgina kvėpavimo takus, gali pažeisti akies tinklainę ir regimąjį nervą.

Hirdolizinis alkoholis
Tai etilo alkoholis, gautas hidrolizuojant medieną. Jis kelis kartus toksiškesnis už etilo alkoholį, nes turi metilo alkoholio ir kitų priemaišų. Kartais jis geriamas kaip akloholio surogatas. Jo poveikis ir gydymas toks pat kaip ir apsinuodijus alkoholiu.

Denatūruotas alkoholis
Tai netinkamas alkoholinių gėrimų gamybai etilo alkoholis į kurį pridėta 2,5  acetoninio alkoholio ir 0,5  piridino; acetoniniame alkoholyje yra iki 75 metilo alkoholio.
Apsinuododijus denaturuotu alkoholio gydoma taip pat kaip ir apsinuodijus metilo alkoholiu.

Etilenglikolis CH2OHCH2OH
Tai dihidroksilis alkoholis, panašus į sirupą, bespalvis ir bekvapis, saldokas skystis. Jo yra antifrize. Apsinuodijima, išgėrus etilenglikolio arba jo turinčių preparatų. Toksiškai veikia etilenglikolis ir jo skilimo produktas oksalo rūgštis. Jis pažeidžia nervų sistemą, kepenis, inkstus.
LD 50–100 ml. Panašiai veikia kaip ir kiti glikoliai.
Apsinuodijus etilenglikoliu iš pradžių būna lengvo apsvaigimo požymiai, savijauta gera. Apsinuodijimo simtomai išriškėja po 5-12 val. latentinio periodo. Svaigsta ir skauda galvą, silpna vyzdžių reakcija, diplopija, ataksija, orientacijos sutrikimas, karščiavimas, psichomotorinis sujaudinimas, traukuliai, koma. Patekęs į kraują – sausa hipermiška oda su cianozišku atspalviu, bradikardija, vėliau tachikardija, kolapsas. Patekęs į virškinamąjį traktą – troškina, pykina, vėmiama, viduriuojama,skauda pilvą, labai pažeidžiamos kepenys, gali būti ūminis kepenų funkcijos nepakankamumas. Apsinuodijus etilenglikoliu pažeidžiama kvėpavimo sistema. Gali būti dusulys, tachipnoe, plaučių edema. Pažeidus šlapimo iskyrimo sistemą – inkstų pažeidimas. Šlapimo reakcija būna rūgšti, jame randama kalcio oksalatų ir sulfatų. Apsinuodijus gali būti leukocitozė ir acidozė.
Apsinuodijus etilenglikoliu, būtina išvalyti virškinimo traktą, to nepadarius pirmomis minutėmis – gydymas esti sunkus ir beviltiškas. Taikytina forsuota šarminė diurezė, ankstyva hemodializė ar peritoninė dializė. Jei išgerta daugiau kaip 200 ml, būtinai reikia atlikti kraujo perpylimą. Priešnuodžiu laikomas etilo alkoholis. Reikia stengtis atstatyti sutrikusias organizmo f-jas.

Naminė degtinė
Tai alkoholinių gėrimų surogatas. Pagrindinė naminės degtinės sudėtinė dalis yra etilo alkoholis. Joje yra daug fuzelių, aldehidų ir kitų nuodingų priemaišų. Labai pavojinga naminė degtinė su toksiškais priedais – DDT, kalio šarmu, vario sulfatu, tabaku, chloralio hidratu, barbituratais ir kt.
Atpsinuodijus namine degtine poveikis ir gydymas kaip apsinuodijus alkoholiu.

Skruzdžių rūgštis HCOOH
Aštraus kvapo bespalvis skystis. Jos yra skruzdžių spirite.
LD 150 ml.
Skruzdžių rūgštis stipriai dirgina gleivines, rezorbuota veikia panašiai kaip metilo alkoholis.

Eteris C2H5OC2H5
Tai bespalvi, lakus, specifinio kvapo skystis. Kartais vartojamas kaip alkoholio surogatas. Eteris veikia narkoziškai, garai truputį, o skystis stipriai dirgina gleivines. LD 25-30 ml.
Apsinuodijus eteriu veikiama nervų sistema.Gali būti mieguistumas, mijozė, vėliau midriazė, sujaudinimas, traukuliai, sąmonės netekimas, mirtis dėl kvėpavimo centro slopinimo. Pažeidus kvėpavimo sistemą juntamas eterio kvapas iškvepiamame ore; inhaliacinio apsinuodijimo atveju – nedidelis kvėpavimo takų sudirginimas, kosulys kartais bronchitas ir pneumonija. Pažeidus virškinimo sistemą – juntamas deginimas burnoje, už krūtinkaulio ir epigastriume, pykina, vėmiama. Patekęs į kraujotakos sistemą – veido paraudimas, vėliau cianozė, tachikardija. Taip pat gali būti hipokcija, acidozė, nedidelis inkstų pažeidimas.
Apsinuodijus eteriu reikia skubiai išvalyti virškinamąjį traktą, būtina šiluma, ramybė, grynas oras, deguonis, sutrikusių organizmo funkcijų atstatymas.

Antifrizas
Tai ilgai neužšąlantis skystis, kuriuo žiemą pripildamos automašinų aušinimo sistemos. Jame yra etilenglokolio, propilenglikolio, poliglikolių, taip pat glikorino, etilo ir mrtilo alkoholio. Apsinuodijama, kaip alkoholio surogatu.
Apsinuodijus antifrizu gydoma kaip ir apsinuodijus etilenglikoliu.

Losjonai
Tai įvairios paskirtie kosmetinės priemonės. Jos gali būti išgertos kaip alkoholio surogatai, nes dažnai juose būna etilo alkoholio. Kai kuriuose yra heksamido.

Odekolonas
Tai įvairių kvapiųjų medžiagų tirpalas, alkoholio ir vandens mišinyje. Kartais jis geriamas kaip alkoholinių gėrimų surogatas.

Dėmių valikliai
Organinės kilmės dėmių valiklių toksiškiausia dalis yra trichloretilenas, rašalo dėmių – izopropilo alkoholis, cikloheksanolas, riebalų dėmių – tetrachlormetanas, trichloretilenas, ksilolas, benzinas, rudžių dėmių – fluoro vandenilio rūgštis.

Tirpikliai
Tirpikliais vadinamos lakios organinės medžigos, kuriose tirpsta riebalai, vaškai, dervos, bitumai, alyvos ir kt. produktai. Liaudies ūkyje vartojama daug tirpiklių: acetonas, alkoholis, anglies disulfidas, benzinas, benzolas, butilacetatas, eteriai, etilacetatas, glikoliai, ksilololas, uaitspiritas, žibalas ir kt. Kartais apsinuodijimas ir įvairiais organinų tirpiklių mišiniais. Apsinuodijimai pasitaiko ir gamyboje ir buityje. Patekti gali per odą, virškinimo traktą, kvėpavimo takus. Dažnai tirpikliai išgeriami vietoj alkoholinių gėrimų, kaip jų surogatai. Jie dirgina gleivines, veikia narkoziškai, dažnai pažeidžia parenchiminius organus.

Lakai
Naturalių ar dirbtinių (sintetinių) dervų organinių tirpiklių tirpalai. Lakai, į kuriuos pridėta pigmento, sudarantys nepermatomą spalvotą plėvelę, vadinami emalėmis. Jais padengiami metalai, medis, plastmasė, nagai, palukai ir kt. Naudojami alkoholiniai aliejiniai lakai, nitrolakai ir kt. Jų sudėtis labai įvairi. Toksikologiškai svarbiausios lakų sidėtinės dalys yra organiniai tirpikliai, dažniausiai alkoholiai, acetonas, ksilolas, toluolas, uaistspiritas. Juose gali būti įvairiausių dervų: asfalto, bitumo, šelako, epoksidinių, fenolformaldehidinių ir kt. Šios dervos ūminių apsinuodijimų nesukelia. Lakais paprastai apsinuodijima kaip alkoholio surogatais, prieš tai nusodinus dervas.

Apsinuodijus būtinai reikia išsiaiškinti lako pavadinimą ir jo sudėtines dalis, ypač tirpiklius.
Gydoma kaip apsuodijus tirpikliais.

Politūros
Spiritiniai lakai, vartojami medžio detalėms, baldams padengti. Politūrų sudėti gana įvairi. Svarbiausia sudėtinė dalis yra etilo alkoholis. Be jo, yra acetono, amilo, butilo, metilo alkoholio ir kt.
Kartais jos geriamos kaip alkoholio surogatai. Apsinuodijus gydoma kaip apsinuodijus alkoholiu, acetonu.

Stilklų valymo priemonės
Vartojamos kaip alkoholio surogatai. Toksiškai veikia etilo spiritas, acetonas, acto rūgštis, amoniako tirpalas, izopropilo alkoholis.

Uaitspiritas
Jis yra benzino distiliacijos produktas, susidedantis iš greitai verdančių frakcijų. Vartojamas pramonėje kaip tirpiklis. Apsinuodyti šiuo spiritu galima jo išgėrus ar prisikvėpavus.
Apsinuodijus uaitspiritu pykina, vemiama, degina epigastriume, skauda, svaigsta galva.
Apsinuodijus nukentėjusį reikia kuo greičiau išnešti iš užterštos zonos į gryną orą. Reikia pakeisti drabužius, nuplauti odą, hospitalizuoti, išvalyti virškinamąjį traktą, atstatyti sutrikusias organizmo funkcijas.

Žibalas
Apsinuodyti galima inhaliaciniu būdu, dirbant uždarose patalpose, kur susikaupia toksinė garų koncentracija, galima net staigi mirtis. Pro burną apsinuodijima išgėrus žibalo per klaidą, savižudybės tiklu ar kaip alkoholio surogatą. LD apie 100 ml.
Apsinuodijus žibalu pažeidžiama virškinimo sistema – degina burną, stemplę ir skrandį, pykina, vėmiama, viduriuojama. Pažeidus kvėpavimo sistemą, gali būti bronchitas, pneumonija. Apsinuodijus žibalu, gali skaudėti ir svaigti galva, ūžti ausyse, mieguistumas, amnezija, raumenų drebėjimas, koloniniai traukuliai, haliucinacijos, karščiavimas. Po apsinuodijimo kartais lieka skilvelinė eksrasistolė, hiporhominė anemija.
Reikia skubiai išvalyti virškinamąjį traktą, atstatyti sutrikusių organų funkcijas.

ŪMINIAI IR LĖTINIAI APSINUODIJIMAI

Apsinuodijimai alkoholiu ir jo surogatais gali būti ūminiai ir lėtiniai. Ūminiai apsinuodijimai yra tada, kai apsinuodijima greitai ir nuo didelės alkoholio dozės sutrinka organizmo funkcijos.
Lėtinius apsinuodijimus sukelia mažas alkoholio kiekis per ilgesnį laiką, kasdien patekdamas į organizmą nedidelėmis dozėmis.
Ūmiai apsinuodijus turi būti kuo skubiau suteikta pirmoji pagalba. Patekę į organizmą nuodai turi būti pašalinti iš tos vietos, į kurią jie pateko ar kur yra tuo metu, nukentėjusįjį nedelsiant hospitalizuoti.
Ddažniausiai žmonės apsinuodija gerdami alkoholinius gėrimus, neaiškios kilmės alkoholinius gėrimus, alkoholio surogatus. Kartais apsinuodijama per klaidą, nežinant kas yra geriama. Tačiau katrtais yra sąmoningai gerimi įvairūs skysčiai, kurių sudėtyje yra įvairių alkoholių, kitų toksiškai veikiančių medžiagų.
Norėdami apsvaigti, tokius gėrimus dažniausiai vartoja asocialūs žmonės, kurie nebegali gyventi be alkoholio, o nusipirkti parduotuvėse parduodamų alkoholinių gėrimų neturi pinigų. Sunku net įsivaizduoti, kad yra geriamas odekolonas, losjonas, acetonas, antifrizas, eteris, politūra, įv. tirpikliai, skiedikliai, lakai, alkoholiai.

PREVENCIJA

Prevencinį darbą alkoholio klausimais reikėtų pradėti jau ikimokyklinėse įstaigose ir tęsti per visą mokymosi laikotarpį mokykloje perteikiant žinias pagal amžių. Labai svarbu kuo daugiau suteikti informacijos, aiškinti alkoholio žalą sveikatai. Norint apsaugoti jaunimą nuo alkoholio – reikia vengti priežaščių, skatinančių jį vartoti. Jis turi išmokti bendrauti, patirti džiaugsmą, laimę naturaliu keliu, o ne apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų.
Labai svarbu aktyviai skleisti blaivybę, smerkti girtavimą, kelti visuomenės kultūrą, įdomiai tvarkyti laisvalaikį, rodyti gerą pavyzdį jaunimui. Jokiu būdu negalima rekomenduoti saikingai gerti alkoholinius gėrimus – tai prieštarauja sveikai gyvensenai.

LITERATŪRA

1.Klinikinė toksikologija, I. Misevičius, Vilnius 1987;

2.Ūminiai apsinuodijimai, I. Misevičius, Vilnius1975;

3.Apie priklausomybę sukeliančias medžiagas ir jų vartojimo prevencijąugdymo institucijose, Švietimo ir mokslo ministerija,
M. Černiauskienė, Vilnius 2000;

4.Medicinos enciklopedija, 1 tomas, Valtybinė enciklopedijų leidykla, Vilnius 1991

5.Gydimo menas, Nr.12 (40), gruodis, 1998

Leave a Comment