1VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETASPEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETASSVEIKATOS UGDYMO KATEDRARegina ProðkuvienëSVEIKATOS UGDYMO ĮVADASVILNIUS, 20042© Regina Proškuvienė, 2004© Vilniaus pedagoginis universitetas, 2004Leidinyje supažindinama su sveikatos, kaip svarbiausios gyvenimovertybės, ugdymo pradmenimis švietimo įstaigose, pagrindžiama šio darbosvarba. Nagrinėjami Universaliosios sveikatos ugdymo programostikslai ir uždaviniai, atskleidžiamas pedagogų ir visuomenės sveikatosspecialistų vaidmuo saugant vaikų sveikatą. Remiantis tyrimų duomenimis,analizuojamas mokytojų pasirengimas įgyvendinti sveikatos ugdymoprogramą mokykloje. Akcentuojami svarbiausi sveikatą lemiantysveiksniai, įvertinama sveikos gyvensenos svarba, supažindinama su pagrindinėmisligų priežastimis, ligų rizikos veiksniais. Pateikiama būtinapedagogui informacija apie žmogaus raidos ypatumus ir trumpa amžiaustarpsnių charakteristika.Leidinys skiriamas būsimiems pedagogams. Pateikiama informacijataip pat bus naudinga mokytojams, mokyklų visuomenės sveikatos specialistams,tėvams.Leidinį apsvarstė ir rekomendavo spausdinti VPU Sveikatos ugdymokatedra (2004 06 14, protokolas Nr. 7) bei Pedagogikos ir psichologijosfakulteto taryba (2004 06 25, protokolas Nr. 19).3TurinysPRATARMĖ ………………………………………………………………….. 5SVEIKATOS UGDYMO PROGRAMOS……………………………. 7MOKYKLOS UŽDAVINIAI SAUGANT IR STIPRINANTMOKSLEIVIŲ SVEIKATĄ……………………………………………… 16SVEIKATA…………………………………………………………………… 18ŽMOGAUS SVEIKATĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI ………….. 19VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMAS……. 20LIGA ………………………………………………………………………….. 21LIGŲ PRIEŽASTYS …………………………………………………… 21LIGŲ RIZIKOS VEIKSNIAI …………………………………………. 23LIGŲ KLASIFIKAVIMAS …………………………………………….. 32SVEIKATOS STATISTIKA …………………………………………….. 34VAIKO RAIDOS YPATUMAI …………………………………………. 37ORGANIZMO RAIDOS DĖSNINGUMAI ……………………… 38VYSTYMOSI PAKITIMAI …………………………………………… 39PAGRINDINIAI ŽMOGAUS RAIDOS ETAPAI ………………. 41LITERATŪRA ……………………………………………………………… 475PRATARMĖŠiuolaikinių ugdymo institucijų uždavinys – išugdyti humanišką, demokratišką,kūrybingą, kritiškai mąstančią asmenybę, sugebančią veiktisavarankiškai ir atsakyti už savo sprendimus. Bendrojo lavinimo mokyklasavo veiklą grindžia nauju ugdymo turiniu, kuriuo siekiama padėti augančiam?mogui plėtoti bendruosius gebėjimus, nuostatas, vertybinesorientacijas, žinias ir įgūdžius. Mokykloje vaikas mokomas įvairių dalykų,kurie lavina mąstymą, skatina pažinti pasaulį. Ne mažiau svarbus yrasavęs pažinimas. Svarbu įvertinti savo sveikatą ir ją stiprinti, nes dažnaijauni žmonės gyvena fizine ir psichine prasme užterštoje aplinkoje, kurvartojamas alkoholis, narkotikai, kur vyksta seksualinė revoliucija ir nuolatsusiduriama su situacijomis, kurios nepasiruošusiems, neturintiemstvirtų nuostatų jaunuoliams gali būti pražūtingos. Jau daug metų tyrimairodo negatyvius vaikų sveikatos pakitimus. Ypač padaugėjo sergančiųmokyklinio amžiaus vaikų. Teigiama, kad jauni žmonės yra labiau ligoti irmenkiau pasiruošę užimti savo vietą visuomenėje, negu buvo jų tėvai.Neišmanymas, nesirūpinimas savo sveikata, žemas savęs vertinimas, polinkisrizikuoti vis labiau pastebimas mokykloje ir visuomenėje.?iuolaikinis gyvenimas ?mogui kelia vis didesnius reikalavimus, kuriemsįvykdyti reikalinga gyvenimo patirtis, žinios, profesinė kvalifikacija.Tačiau pirmiausia būtina gera sveikata. Tik sveikas, gerai besijaučiantis,optimisti?kas, fizi?kai ir proti?kai darbingas ?mogus gali sėkmingai prisitaikytiprie nuolat besikeičiančios aplinkos, aktyviai gyventi ir įveikti buitiniusbei profesinius sunkumus.Atrodytų, jog apie sveikatą turėtų žinoti visi ir viską, nes televizija,radijas, įvairiausi leidiniai leidinėliai tiesiog užverčia mus informacija apietai, ką valgyti, kokios dietos laikytis, kiek judėti, kaip gydytis, kaip mylėtiir t. t. Tačiau, kaip parodo gyvenimo pavyzdžiai, vien informacijosneužtenka. Norėdami pakeisti visuomenės požiūrį į sveikatą, pirmiausiaturime mokyti vaikus rūpintis sveikata, ugdyti sveiko gyvenimo būdą.Poreikis sveikai gyventi turėtų būti formuojamas nuo pat gimimo, irpirmiausia už tai yra atsakinga šeima. Ne mažesnis vaidmuo tenka vaikų6ugdymo institucijoms – ikimokyklinėms įstaigoms ir mokykloms. Sveikosgyvensenos ugdymas yra vienas efektyviausių būdų padėti žmogui būtisveikam: įgyti praktinių įgūdžių, leidžiančių prieinamomis priemonėmissistemingai stiprinti sveikatą, priimti teisingus sprendimus, nuolat rūpintissavo ir artimųjų sveikata, suvokti atsakomybę už savo ir kitų sveikatą,išlaikyti ją optimaliai gerą net kritinėse situacijose, naudotis naujausiavisuomenei teikiama informacija apie sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą.Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992 m.) pabrėžiamas mokymo turiniodiferencijavimo ir integravimo principas. 2003–2012 m. Lietuvos švietimoplėtotės strateginių nuostatų projekte taip pat akcentuojama, kad „švietimopriedermė – iškelti žmogaus sveikatos svarbą tarp bendrų vertybių“.Sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas turi tapti privaloma bendrojougdymo dalimi. Žinių kokybė taip pat priklauso nuo vidinės integracijos,kai formuojama sveikatingumo kompetencijų visuma, o ne padrikosžinios apie rūpinimąsi sveikata. Kaip rodo kitų šalių patirtis, sveikatingumoprojektai yra efektyviausi mokykloje, nes pasiekia žmogų imliausiujo gyvenimo periodu – vaikystėje ir paauglystėje. Todėl kiekvienas mokytojasturi būti ir sveikos gyvensenos mokytojas.?io leidinio tikslas — padėti pedagogams pasirengti sėkmingam sveikatosugdymo darbui.7SVEIKATOS UGDYMO PROGRAMOSDaugelyje pasaulio šalių sukurtos ir vykdomos sveikatos ugdymo programos,kuriose daug dėmesio skiriama vaikų sveikatingumo kompetencijųugdymui mokykloje. Vienose šalyse šios programos yra visiškaiintegruotos į švietimo sistemą, kitose – sveikatos ugdymo kursas dėstomaskaip atskiras dalykas. Pavyzdžiui, Škotijoje skaitomas atskiras 40val. sveikatos kursas, Danijoje ir Olandijoje yra privalomi sveikatos ugdymokursai – sveikatos pagrindų, lytinio ugdymo.Ilgą laiką pas mus sveikatai ir sveikatos ugdymui buvo skiriama permažai dėmesio. Pastaraisiais metais sveikatos apsaugos prioritetai pakito– skatinama daugiau dėmesio skirti ne ligoms gydyti, o sveikatai išsaugoti.Tai naudingiau ir žmogui, ir visuomenei. ?inoma, kad da?niausiaipasitaikančios suaugusiųjų ir vaikų ligos yra glaudžiai susijusios sužmogaus gyvenimo būdu, todėl į pirmą vietą iškeliamas sveikos gyvensenosugdymas. Ypač svarbi sveika gyvensena vaikystėje ir paauglystėje,nes tuo metu sparčiai auga ir vystosi organizmas, jį gali pažeisti įvairūsnepalankūs veiksniai; be to, vaikystėje susiformavę įgūdžiai išlieka irsuaugus.Lietuvos mokyklose sveikata ugdoma vadovaujantis Universaliąja (integracine)sveikatos ugdymo programa, pagal kurią kiekvieno dalykomokytojas savo pamokose ir kitoje veikloje turėtų padėti suformuoti sveikosgyvensenos nuostatas ir elgesį, įgalinantį gyventi sveikai. Be to, yravykdomos ir valstybinės (tikslinės) sveikatos programos, kuriomis siekiamastiprinti vaikų ir paauglių sveikatą (tai Vaikų dantų ėduonies profilaktikosprograma, Tabako kontrolės programa, Sutrikusio vystymosi vaikųsveikatos programa ir kt.). Šios programos gali būti sėkmingai įvykdytostik bendradarbiaujant įvairioms žinyboms. Bene didžiausias vaidmuo įgyvendinantšias programas skiriamas švietimo ir sveikatos ugdymo įstaigoms.Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad dėl mokyklose vykdomųatskirų profilaktinių programų (monoprogramų) poveikio pagerėjavaikų dantų būklė, mitybos įpročiai, suma?ėja rūkymo išplitimas ir pan.[7; 14], tačiau dažniausiai ?ios programos padeda spręsti tik dalį proble8mų. Efektyvesnės ir santykinai pigesnės yra kompleksinės programos,apimančios daugelį sveikos gyvensenos aspektų [12]. Pavyzdžiui, pastaraisiaisdešimtmečiais Europoje pradėtas kurti sveikatą stiprinančių mokyklųtinklas. Pagrindinis tokių mokyklų tikslas – bendromis mokytojų,medikų, moksleivių, šeimos ir visuomenės pastangomis sukurti sveikatosstiprinimo ir ugdymo sistemą, integruojant šią veiklą į visą mokyklosgyvenimą, sukuriant tam reikalingą aplinką. Lietuva į Europos sveikatąstiprinančių mokyklų tinklą įsitraukė 1993 metais. 1997 m. Higienos institutoatlikti tyrimai parodė, kad šiame projekte dalyvaujančių mokyklųmoksleiviai ir mokytojai yra labiau informuoti sveikatos ir sveikos gyvensenosklausimais, svarbesnis yra mokytojo ir mokykloje dirbančio medikovaidmuo ugdant sveikatą, sveikesnė moksleivių gyvensena, glaudesnismokinių, mokytojų, medicinos darbuotojų ir tėvų ryšys.Ne visose Lietuvos mokyklose sveikatos ugdymui skiriama pakankamaidėmesio. Kai kuriose iš jų mokinių sveikata ugdoma tik pavieniųmokytojų iniciatyva. Kodėl šitaip yra? Sveikatos ugdymo procesas mokykloseir ikimokyklinėse įstaigose vyktų efektyviai, jeigu tam būtų pasirengęsir aktyviai dalyvautų visas šių įstaigų kolektyvas bei mokinių tėvai.Universaliajai ir kitoms sveikatos ugdymo programoms įgyvendinti reikiatinkamai paruošti mokytojus. Deja, kai kuriose mokytojus rengiančioseinstitucijose tam reikiamo dėmesio neskiriama. Ne visi vadovai suprantasveikatos ugdymo svarbą būsimiems mokytojams, taip pat visiems jauniemsžmonėms apskritai – būsimiems tėvams, specialistams, nuo kuriųpriklausys ir kitų žmonių sveikata. Dažnai neįvertinama, kad pedagoguireikia ne tik dalykinio, bet ir platesnio visapusiško pasirengimo. Kitaipmokytojai nesugebės deramai ugdyti kitų sveikatos. Lietuvos mokyklosedirba daug pedagogų, puikiai išmanančių savo dėstomą dalyką. Tačiau,įvairių autorių duomenimis, tik apie 50 proc. pedagogų mano atliekąsvarbų vaidmenį saugant ir stiprinant moksleivių sveikatą. Savo žiniasapie sveikatą ir sveiką gyvenseną daugelis mokytojų vertina tik patenkinamai.Toks vertinimas tikriausiai nėra vien kuklumo išraiška, nes pasišnekučiuoti
su moksleiviais apie sveikatą jie gal ir galėtų, tačiau dėstytišį dalyką trūksta žinių (žr.1 lentelę).91 lentelėŽinių įvairiais sveikatos klausimais subjektyvus vertinimas (proc.)Dažniau trūksta žinių narkotikų vartojimo, lytiškumo ugdymo, ŽIV /AIDS prevencijos, vaiko saugos, rengimosi šeimai, pirmosios pagalbos,protinės sveikatos ir streso, širdies bei vėžio ligų prevencijos klausimais.Paprastai daugiau žinių turi mokytojai, baigę pedagoginio profilio aukštąsiasir aukštesniąsias mokyklas, taip pat gamtos ir pradinių klasių mokytojai.Dalis mokytojų (18,2 proc. pirmus metus dirbančių ir nuo 31,8 iki39,1 proc. didesnį darbo stažą turinčių) nėra susipažinę ir nesinaudojasavo darbe Universaliąja (integracine) sveikatos ugdymo programa beiEil.Nr.Þ iniø lygisTemosVisadapakankaDaþniausiaipakankaKartaisnepakankaDaþniausiainepakankaNepakankaNeþinau1.Alkoholio vartojimas24,655,910,02,42,05,12.Narkotikø vartojimas11,938,126,67,07,39,13.Rûkymas30,353,39,42,01,73,34.Asmens higiena42,446,76,11,01,42,45.Sveika mityba21,947,121,22,83,83,16.Augimas, vystymasis17,844,424,65,42,35,57.Bendravimas28,647,916,11,81,73,88.Lytiškumougdymas11,139,528,06,74,410,29.ÞIV / AIDS prevencija7,332,030,29,88,712,110.Vaiko saugumas10,836,127,38,58,39,011.Rengimasis šeimai11,540,723,28,36,59,812.Aplinka ir sveikata19,846,920,64,62,35,813.Fizinis aktyvumas26,748,514,13,71,85,114.Laisvalaikis, poilsis31,050,912,11,61,33,115.Pirmoji pagalba17,142,327,65,14,63,316.Dantø prieþiûra33,546,110,42,91,45,717.Nelaimingø atsitikimøprevencija16,046,520,54,73,68,718.Protinë sveikata irstresas8,736,231,46,74,612,419.Širdies ligø prevencija4,724,035,910,810,614,020.Vëþio ligø prevencija4,119,735,014,111,016,110kitomis sveikatą ugdančiomis programomis – Rengimo ?eimai, Rūkymoprevencijos, Pokyčių, Pasitikėjimo savimi ir kt. [6]. Mokyklose vangiaiorganizuojami sveikatingumo renginiai (Kovos su AIDS dienos, Sveikatos,Sporto, Nerūkymo dienos ir kt.). Dar yra nemažai manančių, kadsvarbiausia – išmokyti vaiką savo dėstomo dalyko, neatsižvelgiant į joanatominius ir fiziologinius ypatumus, sveikatą, realias galimybes, beatodairiškaididinant protinį krūvį ir nepaliekant laiko aktyviam poilsiui,visaverčiam miegui ir pan. Ne visi mokytojai gali būti pavyzdžiu moksleiviams,nes patys nesilaiko sveikos gyvensenos principų – retai mankštinasi,neracionaliai maitinasi, turi žalingų įpročių (rūko, vartoja alkoholį),ignoruoja sveikatą kaip vertybę. Vargu ar paliegęs, vergaujantis žalingiemsįpročiams mokytojas gali būti sektinas pavyzdys savo ugdytiniams,nors ir kaip gražiai kalbėtų apie sveikatos ir sveiko gyvenimo būdo reikšmę,skelbtų sveikos gyvensenos normas.Universalioji (integracinė) sveikatos ugdymo programaŠi programa – viena iš sociokultūrinių programų, turinčių padėti parengtižmogų visaverčiam gyvenimui, i?ugdyti asmens vertybines nuostatasir įgūdžius.?ios programos tikslas – diegti visuminį (holistinį) sveikatos supratimą,t. y. suprasti fizinę, dvasinę, protinę, emocinę ir socialinę gerovękaip itin svarbią asmeniui, šeimai, bendruomenei ir visai visuomenei, teiktižinių ir įgūdžių, padedančių ugdyti, stiprinti, gerinti savo ir kitų sveikatą,t. y. išmokyti vaikus sveikai gyventi.Universalioji sveikatos ugdymo programa yra įgyvendinama keliomiskryptimis:1. Formalusis sveikatos ugdymas. Tai per pamokas įgyjamos žiniosapie sveikatą, nuostatos, vertybės, sveikos gyvensenos įgūdžiai.2. Neformalusis sveikatos ugdymas. Žinių apie sveikatą, sveiko gyvenimoįgūdžių moksleiviai įgyja bendraudami su mokytojais, stebėdamimokytojų ir mokinių, mokyklos darbuotojų tarpusavio santykius,elgesį. Sveikata ugdoma kuriant bei palaikant sveiką ir saugią mokyklosar ikimokyklinės įstaigos aplinką, tinkamas darbo sąlygas, ra11cionaliai planuojant mokymo krūvį, maitinimą valgykloje ar bufete,fizinį aktyvumą ir kt. Padedant planuoti ir įgyvendinti neformaliąją sveikatosprogramą, svarbi mokyklos medicinos tarnybos pagalba.3. Mokyklos santykiai su moksleivių tėvais ir visuomene. Kol vaikasnelanko jokios ugdymo įstaigos, už jo priežiūrą ir auklėjimą atsakotėvai. Pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, tėvai ir toliau lieka atsakingiuž vaikų sveikatą; dalį atsakomybės prisiima ir ugdymo įstaigosdarbuotojai, todėl abi pusės turėtų palaikyti gerus tarpusavio santykiusir efektyviai bendradarbiauti. Tai gali vykti individualiai kalbantissu tėvais, per tėvų susirinkimus, kursus, lankantis auklėtinių namuose,per įvairius renginius ir t. t. Kiekviena mokykla turi savo poreikius,tradicijas, galimybes, todėl bendradarbiavimo modelis gali būti skirtingas.Spręsdama sveikatos problemas, mokykla bendradarbiaujair su visuomeninėmis organizacijomis, savivaldybe ir kt.Sveikatos ugdymo programa sudaryta spiralės principu: visų dešimtiestemų, siūlomų ikimokyklinio amžiaus vaikams (1. Pažink save. 2. Asmenshigiena. 3. Aš ir kiti. 4. Maistas ir mityba. 5. Veikla, poilsis, fizinis aktyvumas.6. Kūno apsauga. 7. Aplinka ir sveikata. 8. Žalingi įpročiai. Med?iagųvartojimas ir piktnaudžiavimas. 9. Šeima ir sveikata. 10. Ligos ir jųprevencija.), pagrindinės idėjos ir klausimai plėtojami pradiniame mokykliniameamžiuje, paauglystėje ir jaunystėje. Prie tų klausimų grįžtamaaukštesnėse klasėse, tačiau jie nagrinėjami kitu lygmeniu, atsižvelgiant įvaiko protines galimybes, turimas žinias.Sveikatos ugdymo kursas gali būti dėstomas kaip atskiras dalykasarba gali būti (pas mus dažniau) integruojamas į kitų dalykų programas irturinį. Integruojamos temos gali keisti savo reliatyvų apibrėžimą, tačiauturėtų išlikti pagrindiniai tikslai:1. Teikti moksleiviui žinių apie:• save ir aplinkinius, augimą, vystymąsi, kūno priežiūrą;• turinčius įtakos žmogaus santykiams veiksnius bei būdus, kuriaisfizinė ir socialinė aplinka veikia sveikatą;12• fizinę, protinę, dvasinę, emocinę ir socialinę sveikatą, šių aspektųsąveiką kasdieniame gyvenime;• palaikančius ir stiprinančius sveikatą veiksnius;• mitybą, darbą ir poilsį, fizinį aktyvumą ir saugumą;• žalingus įpročius ir jų pasekmes;• alkoholio ir narkotikų vartojimo prevenciją; lytinį ugdymą ir pasirengimąšeimai;• įvairias su sveikata susijusias vertybes ir nuostatas.2. Ugdyti įgūdžius, kurie:• skatintų racionalius sprendimus ir poelgius;• formuotų gebėjimą pasipriešinti neigiamam socialiniam spaudimui;• padėtų valdyti konfliktus ir stresus;• formuotų pagarbą sau ir kitiems;• formuotų gebėjimą vertinti savo ir kitų sveikatos svarbą;• padėtų suvokti atsakomybę už savo poelgius;• padėtų kurti ir palaikyti teigiamus tarpusavio santykius šeimoje,bendruomenėje ir visuomenėje;• skatintų sveikai gyventi.Integruojant sveikatos ugdymą į atskirus mokomuosius dalykus, kylapavojus, kad ta pati informacija, pvz., apie tabaką, narkotikus ar vitaminus,kartosis per biologijos, etikos ir kitas pamokas, o tai moksleiviamsgali sukelti nuobodulį ir pasipriešinimo reakciją. Todėl skirtingų dalykųmokytojai turi iš anksto suplanuoti, koks bus konkretus jų indėlis į vienąar kitą temą. Taip pat yra pavojus, kad integruotas sveikatos ugdymasbus padrikas, liks daug spragų. Didelė dalis pedagogų ir medikų mano,kad turėtų būti atskiras sveikatos ugdymo kursas, kurį dėstytų kvalifikuotimokytojai.Sveikatos ugdymo procese sąlygiškai galima išskirti kelis etapus:žinių suteikimas, požiūrio ir įsitikinimų keitimas, įgūdžių įtvirtinimas. Net irturėdamas pakankamai žinių, žmogus gali gyventi nesveikai. Todėl, bežinių, būtina motyvacija, atitinkamos vertybinės orientacijos ir nuostatos.Tam, kad vaikas keistų savo nuostatas ir formuotųsi teisinga elgsena,13teikiamos žinios turi būti reikalingos, apgalvotos, suprastos, įsisąmonintos.Esminis sveikatos ugdymo ypatumas – moksleivių įtraukimas į praktinęveiklą. Jei pasikeitė vaiko elgsena, jei kasdien laikomasi sveikosgyvensenos principų – tikslas pasiektas. Sveikatos ugdymo esmė – tai,ką žmonės daro, kad būtų sveiki, o ne tai, ką jie žino apie sveikatą.Vaikų sveikatos ugdymo modelis pavaizduotas 1 pav. (pagal S. Hagard,1994; E. Adaškevičienę, 1999):VaikamsINFORMACIJA TėvamsPedagogamsKaip saugoti sveikatą?INOJIMAS Kokia sveikatą silpninančių veiksnių žalaKaip teisingai elgtisNoras būti sveikamNoras būti stipriam, vikriam, ištvermingamNUOSTATA Teigiamas požiūris į fizinį aktyvumąNoras grūdintisHigienos įgūdžiai ir įpročiaiDžiugi nuotaika, gera savijautaELGESYS Fizinis aktyvumas, grūdinimasisSveika mitybaGeranori?kumas, palankumas kitiemsSVEIKATA1 pav. Vaikø sveikatos ugdymo modelis14Svarbus ne tik sveiko gyvenimo būdo ugdymo turinys, bet svarbūs irmetodai. Vienokio ar kitokio metodo (ar kelių metodų derinio) pasirinkimąlemia daug veiksnių: vaiko poreikiai ir interesai, jo brandumas ir sugebėjimai,amžius ir klasė, mokytojo kvalifikacija ir patirtis, jo gebėjimasdisponuoti mokymo medžiaga, mokyklos techninės galimybės.Ikimokykliniame am?iuje ir pradinėse klasėse efektyviausi metodai –įvairių užduočių atlikimas, praktinis demonstravimas, įvairūs eksperimentai,diskusijos, išvykos, knygelių apie sveikatą skaitymas ir spalvinimas.Medžiaga turi būti pateikiama patraukliai, įdomiai – panaudojant pasakas,mįsles, eilėraštukus, vaidinimus, žaidimus. Į vaidinimus ir žaidimusįtraukiami visi vaikai.Auk?tesniųjų klasių mokiniai supažindinami su sudėtingesnėmis sveikatosugdymo programos koncepcijomis, kurios pateikiamos kritinį mąstymąstimuliuojančiais ir skatintinančiais ieškoti praktinio žinių pritaikymobūdais.Bet kurio am?iaus vaikai per u?siėmimus skatinami aktyviai dalyvauti,tartis, diskutuoti, vertinti, išsakyti savo nuomonę, bendrauti. Vaikai geriaupriima teigiamus dalykus, todėl reikėtų vengti gąsdinimo ligomis,mirtimi ir kitomis blogybėmis, nuobodaus moralizavimo, o akcentuotisveiko gyvenimo būdo pranašumus. Žinios apie sveikatą turėtų būti optimistinės– vaikas turi tikėti, kad daug lemia jo pastangos.Sveikatos ugdymo tikslas – suteikti vaikams tokių šios srities įgūdžių,kurie turėtų įtakos jų mąstymui ir elgsenai. Po kiekvienos temos vaikasturėtų ne tik suprasti vieną ar kitą klausimą, bet ir gebėti susieti jį suasmenine savo patirtimi. Mokymą galima vadinti veiksmingu, jei vaikaspaskatinamas praktiškai taikyti įsisavintas žinias apie sveiką gyvenseną.Vaikų sveikata bus ugdoma sėkmingai, jei tame procese aktyviai dalyvaus:1. Tėvai ir kiti šeimos nariai. Tėvai už vaikų sveikatą yra atsakingi irmoraliai, ir teisiškai. Jie savo pavyzdžiu turėtų skatinti ir vaikuslaikytis sveikos gyvensenos principų.2. Pats ikimokyklinukas ar moksleivis. Jis privalo tausoti savo sveikatą,stengtis perprasti teikiamas žinias, puoselėti sveikatai naudingusįpročius.153. Pedagogai ir kiti ugdymo įstaigų darbuotojai. Ikimokyklinė įstaigair mokykla turi užtikrinti sveiką fizinę ir socialinę aplinką, propaguotisveikatingumą, skirti pakankamai dėmesio sveikatos žiniomsir įgūdžiams įsisavinti, bendradarbiauti su šeima ir bendruomenesveikatos priežiūros klausimais. Pedagogas savo sveika gyvensenaturi būti pavyzdys ugdytiniams.4. Sveikatos prie?iūros tarnybos. Joms šiuo metu keliami nauji uždaviniai– dalyvauti ugdant moksleivių sveikatą, užtikrinti ligų profilaktikospriemones.16MOKYKLOS UŽDAVINIAI SAUGANT IRSTIPRINANT MOKSLEIVIŲ SVEIKATĄMoksleivių gerove ir sveikata rūpinasi visas mokyklos kolektyvas: mokytojai,pirminės sveikatos priežiūros specialistai, psichologai, socialiniaidarbuotojai, administracija ir kt.Mokyklos u?daviniai:1. Darbą organizuoti laikantis higienos normų ir taisyklių.2. Sudaryti normalias sąlygas darbui ir poilsiui.3. Mokymo procesą organizuoti tinkamai paskirstant fizinį ir protinįdarbą.4. Sudaryti sąlygas biologiniam judėjimo poreikiui tenkinti.5. Laikytis mokomųjų įrengimų sanitarinių normų ir higienos reikalavimų.6. Tinkamai organizuoti mokinių maitinimą.7. Ugdyti racionalų ir humanišką elgesį su supančia aplinka.8. Kelti sanitarinę moksleivių kultūrą, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius.9. Mokyti suteikti pirmąją pagalbą įvykus nelaimei.Siekiant saugoti ir gerinti moksleivių sveikatą, mokyklose yra atkuriamisveikatos kabinetai, kuriuose dirbs visuomenės sveikatos priežiūrosspecialistai. Anksčiau mokyklose buvusi, o paskutiniu metu beveik visurpanaikinta sveikatos prie?iūros tarnyba per mažai dėmesio skyrė sveikatospriežiūrai: daugiausia buvo rūpinamasi sanitarine priežiūra, ligų gydymubei imunoprofilaktika. Per mažai buvo bendradarbiaujama su mokytojais,moksleiviais, mokinių tėvais.?iuolaikinio sveikatos prie?iūros specialisto veikla įvairiapusė. Jis:• dalyvauja stiprinant ir ugdant moksleivių sveikatą (formuoja sveikosgyvensenos įgūdžius ir juos kontroliuoja, vykdo žalingų įpročių,AIDS profilaktiką, rengia mokinius šeimai, skatina sudaryti irpadeda įgyvendinti sveikatinimo planus ir programas, konsultuojamoksleivius, mokyklos darbuotojus, tėvus sveikatos klausimais);• kasmet tikrina moksleivių sveikatą, vertina augimą ir brendimą,17registruoja ir analizuoja sveikatos rodiklius;• i?ai?kina lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnius (padidėjusį kraujospūdį,antsvorį, rūkymą ir kt.), juos koreguoja;• atskleid?ia mokinių adaptacijos, t. y. prisitaikymo kolektyve, beisocialines problemas;• stebi fizinį mokinių ugdymą, paskirsto mokinius į medicinines fiziniopajėgumo grupes;• vykdo mokinių traumų profilaktiką;• kontroliuoja mokymo proceso, patalpų, maitinimo atitikimą higienosnormoms;• organizuoja ir vykdo prie?epideminį darbą kilus infekciniams susirgimams;• dirba su rizikos grupių mokiniais;• padeda integruotis mokiniams su negalia;• pri?iūri dispanserizuotus moksleivius;• teikia skubią medicinos pagalbą traumų, nelaimingų atsitikimų atvejais;• profilaktiškai skiepija;• kiekvieno trimestro pabaigoje analizuoja mokinių sveikatos būklę,praleistas dėl ligos pamokas, higienines mokymosi sąlygas ir šiosanalizės išvadas raštu pateikia mokyklos vadovybei;• tvarko medicininę dokumentaciją.Taigi saugant ir stiprinant moksleivių sveikatą yra nemažai veiklos sričių,kur darbuojasi pedagogai ir medikai. Tai dar kartą įrodo jų bendradarbiavimobūtinybę.18SVEIKATASveikata – vienas svarbiausių žmogaus laimės komponentų, viena didžiausiųvertybių. Žmonės dažnai susimąsto ir pradeda vertinti tik tai, koneteko. Taip yra ir su sveikata. Kiekvienas turi teisę būti sveikas ir mokėtisveikatą išlaikyti kuo ilgiau.Mokant sveikai gyventi, didelę reikšmę turi teisinga sveikatos, kaipvertybės, samprata. Sveikata – sudėtinga sąvoka. Daugelis žmonių skirtingaisupranta šį terminą, todėl požiūris į sveikatą gali būti įvairus ir nuolatkeistis. Pasaulinė sveikatos organizacija yra priėmusi tokį sveikatosapibrėžimą: „Sveikata yra visiškos fizinės, dvasinės ir socialinės gerovėsbūsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas“. Sveikata yratai, kaip atskiras individas ar jų grupė sugeba įgyvendinti savo tikslusbei patenkinti poreikius ir kaip geba keisti ir valdyti aplinką. Todėl sveikatayra kasdienio gyvenimo šaltinis, o ne gyvenimo tikslas; ji apima irsocialinius, ir asmeninius išteklius, ir fizines galimybes. Šiuo apibrėžimusveikata apibūdinama kaip visapusiškas reiškinys ir teigiama, kad nesanttam tikrų sąlygų žmonės negali būti sveiki. Gera sveikata leidžiažmonėms gyventi visavertį gyvenimą, kuris reiškia daug daugiau nei biologiniskelias nuo gyvybės pradžios iki mirties. Gyvenimas – nuolatinėfizinių, psichinių, intelektualinių, emocinių, dvasinių, socialinių, ekonominiųir kitų aspektų raida. Sveikata – viena pagrindinių žmogaus gerogyvenimo sąlyga.Geros sveikatos komponentus L. Seiger su bendraautoriais (1995 m.)i?rei?kia tokia schema (?r. 2 pav.):Emocinis FizinisIntelektualinis Gera sveikata DvasinisSocialinis Profesinis2 pav. Geros sveikatos komponentai19ŽMOGAUS SVEIKATĄ LEMIANTYS VEIKSNIAIŽmogaus sveikatą lemia šie pagrindiniai veiksniai:1. Paveldimumas (genetika), t. y. biologiniai organizmo ypatumai.2. Aplinka – fizinė ir socialinė.3. ?mogaus gyvenimo būdas.4. Medicinos pagalbos lygis ir prieinamumas.Ekspertų nuomone, sveikata nuo paveldimumo priklauso apie 20 proc.Paveldimų ligų yra daug, jos išgydomos retai, todėl vaikų sveikatai gerintidaugiau galimybių yra veikiant kitas tris veiksnių grupes.Aplinkos įtaka sveikatai taip pat sudaro apie 20 proc. Blogos fizinėsaplinkos sąlygos (užterštas oras, vanduo, dirvožemis, maisto produktai),prastos šeimos gyvenimo sąlygos, žemas išsilavinimas, menkos pajamos,nepalanki fizinė ir psichologinė aplinka mokykloje ir pan. daro neigiamąįtaką sveikatai.Didžiausią poveikį (apie 50 proc.) sveikatai turi žmogaus gyvenimo būdas,jo pastangos gyventi sveikai. Žmogaus gyvensena priklauso nuo biologinių,socialinių bei kultūrinių veiksnių ir formuojasi veikiama socialinėsaplinkos, bendraujant su tėvais ir kitais šeimos nariais, aplinkiniais žmonėmis.Vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, jo gyvenimo būdą veikiaugdymas. Taip pat turi įtakos visos žiniasklaidos priemonės, reklama ir kt.Sveika gyvensena – kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprinair tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išliktisveikam, saugoti ir gerinti savo sveikatą. Sveikos gyvensenos veiksniaiyra: racionali mityba, optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis,racionali darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinisstabilumas, saugios ir sveikos aplinkos kūrimas, žalingų įpročiųatsisakymas ir kt.Medikų pastangos, jų veikla lemia tik apie 10 proc. sveikatos. Tradicinėmedicina nustato ligas ir gydo. Tačiau dabar vis daugiau dėmesioskiriama ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, į pirmą vietą iškeliantsveikos gyvensenos ugdymą. Išvengti ligos yra daug naudingiau tiekžmogui, tiek visai visuomenei. Pasirodo, ir finansiškai yra gerokai pigiau20sudaryti sąlygas žmogui nesusirgti, negu susirgusįjį gydyti.Vaiko sveikata formuojama dar jam negimus ir priklauso nuo tėvų sveikatos,apvaisinimo, motinos gyvensenos, aplinkos. Labai didelę įtaką žmogausgyvenimo būdui daro ankstyvosios ir pirmosios vaikystės laikotarpis.Vaikas pradeda pažinti pasaulį, kaupia socialinę patirtį, įgyja žinių bendraudamassu tėvais, artimaisiais, mėgdžiodamas jų elgesį, atkartodamas jį savožaidimuose. Ikimokykliniame amžiuje vaikas pradeda pažinti save, savogalimybes, suvokia patarimus, reikalavimus, pamažu perima ir suaugusiųjųelgseną. Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko gyvenimas iš pagrindų pasikeičia– paprastai kiekvienas vaikas protinio darbo metu jaučia psichinę įtampą,sumažėja jo fizinis aktyvumas, pasikeičia dienotvarkė. Šalia tėvų šiuo gyvenimolaikotarpiu didelę įtaką vaiko gyvensenai, jo fizinių ir protinių galiųlavinimui, sveikatai turi mokytojai. Vaikystėje susiformavęs gyvenimo būdasdaro didelį poveikį tolesniam žmogaus gyvenimui.VISUOMENĖS SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMASSocialinės medicinos požiūriu yra išskiriami trys sveikatos vertinimo lygiai:1. Atskiro individo sveikata.2. Ma?ų socialinių, etninių grupių sveikata (šeimos ar grupės sveikata).3. Visos visuomenės (populiacijos), gyvenančios tam tikroje teritorijoje,sveikata.Vertinant visuomenės sveikatą, sanitarinėje statistikoje naudojami tipiniaistatistiniai medicinos rodikliai:1. Medicininiai demografiniai rodikliai (gimstamumas, mirtingumas, vidutinėgyvenimo trukmė, natūralus gyventojų prieaugis, migracija).2. Sergamumo rodikliai ir ligų paplitimo (ligotumo) rodikliai.3. Invalidumo ir jo paplitimo rodikliai.4. Fizinio i?sivystymo rodikliai.Funkcinės organizmo galimybės, jo atsparumas nepalankiems aplinkosveiksniams gyvenant nuolat kinta, todėl apie sveikatą reikia kalbėtikaip apie dinaminį procesą, t. y. sveikata gali pagerėti ar pablogėti.21LIGAKalbant apie sveikatą, reikia išsiaiškinti ir ligos sąvoką. Mokslas apieligas, jų esmę, raidos dėsningumus vadinamas patologija. Sveikata irliga yra kokybiškai skirtingos kategorijos. Liga – būklė, kai pakenkiamasvienas ar kitas organas, jų sistema ar visas organizmas, ir nebesugebamaprisitaikyti prie aplinkos. Liga plėtojasi tuomet, kai sutrinka organizmoir aplinkos pusiausvyra, o jei organizmo prisitaikymo prie išorinėsir vidinės aplinkos mechanizmai yra netobuli, liga nugali.LIGŲ PRIEŽASTYSLigų ir jų priežasčių yra labai daug. Sąlyginai visas priežastis, sukeliančiasligas, galima suskirstyti į vidines ir išorines.Vidinės (endogeninės) priežastys glūdi organizmo viduje. Jos susijusiossu paveldėjimu, konstitucija ir organizmo reaktyvumu.Paveldimų ligų priežastis, sąlygas nagrinėja medicininė genetika. Paveldimųligų yra daug – 3 proc. vaikų ligų yra paveldimos. Žmogausgenetinė sistema labai jautri kenksmingoms medžiagoms, pakliūvančiomsį organizmą su oru, vandeniu, maisto produktais, taip pat susidarančiomsorganizmo viduje. ?ios med?iagos gali sukelti genų mutacijas. Todėl nėštumoeiga, motinos elgesys, gyvenimo būdas, aplinka turi įtakos vaikosveikatai. Dar negimusio kūdikio sveikatai gresia daug pavojų: motinosrūkymas, alkoholio vartojimas, prasta mityba, nejudrumas, mutageniniųvaistų vartojimas, įvairios sunkios ligos, ypač virusinės, gimdymo komplikacijosir t. t.?mogaus konstitucijos tipas taip pat turi įtakos ligoms atsirasti. Pvz.,hiperstenikai dažniau serga arterine hipertenzija, astenikai – plaučių ligomisir pan.Organizmo reaktyvumas – tai tam tikra reakcija į įvairius aplinkos irvidinius veiksnius. Jei organizmas į įprastus veiksnius reaguoja adekvačiai,kalbame apie normalų reaktyvumą. Esant padidėjusiam reaktyvumui,įprasti dirgikliai sukelia iškreiptą, stiprų atsaką į alergeną. Ši būklėvadinama alergija. Sumažėjus reaktyvumui (hipoergija) ar jam visai išny22kus (anergija), organizmui darosi sunku ar net neįmanoma pasipriešintiinfekcijoms, vėžinių ląstelių dauginimuisi ir kitiems nepalankiems veiksniams.Imuninį žmogaus atsaką gali susilpninti ir net sunaikinti ŽIV (žmogausimunodeficito virusas); kartais organizmo pasipriešinimo reakcijosslopinamos dirbtinai, specifiniais medikamentais po įvairių organų persodinimooperacijų, siekiant išvengti atmetimo reakcijos, nes į persodintąkito žmogaus organą organizmas paprastai reaguoja kaip į svetimkūnįir stengiasi jį pašalinti.Didėjant gamtos užterštumui, gausėja alerginių ligų. Polinkis alergijaigali būti paveldėtas, taip pat alergija per gyvenimą gali išsivystyti irneturintiems paveldėto polinkio. Paveldėtas polinkis sirgti alerginėmisligomis vadinamas atopija. Atopija – tai dar ne atopinė liga, nes atopijosatveju atopinė liga gali plėtotis, bet gali ir nesiplėtoti. Kai atopine ligaserga abu tėvai, tai tikimybė, kad vaikai turės atopiją 42 proc., jei vienasiš tėvų – 20 proc. Daugelis alergologų teigia, kad alerginėmis ligomisserga 10–12 proc. visų vaikų. Dažniau atopija pereina į atopinę ligą vaikamsiki 7 m.Alergiją išprovokuoja alergenai. Jų yra įvairiausių. Vieni jų į organizmąpatenka iš aplinkos, kiti – susidaro organizmo viduje.Išoriniai alergenai gali būti maisto produktai (žuvis, vėžiagyviai, mėsa,kiaušiniai, pieno produktai, riešutai, žemuogės, citrusiniai vaisiai irkt.), augalai, ypač jų žiedadulkės, buitiniai alergenai (namų dulkės, knygųdulkės, sausas akvariumo žuvyčių maistas, naminių gyvulių ir paukščiųepidermis), cheminės medžiagos (skalbikliai, valikliai, medikamentai,kosmetinės medžiagos, parfumerija), įvairūs mikrobai, parazitai ir t. t.I?oriniai alergenai gali įsiskverbti į organizmą:• per burną (maistas, vaistai);• per kvėpavimo takus (sezoniškumu pasižymi žiedadulkės, o betkuriuo metų laiku gali būti įkvepiamos dulkės – kreidos, dar naudojamosmokyklose, senų knygų, įvairiausios namų dulkės, mikrobai,gyvūnų epidermio dalelės, rūkalai, smogas, parfumerija, įvairūsaerozoliai ir daugybė kitų);• per odą (sintetiniai audiniai, vilna, dažai, kosmetika, augalai – rū23ta, gebenė, pastarnokai ir kt., chemikalai, išoriniai vaistai, kartaisir šaltis, karštis ar šviesa ir t. t.);• injekcijų būdu (antibiotikai, serumai, vabzdžių įkandimai ir pan.).Vidiniai alergenai susidaro pačiame organizme. Tai audinių irimoproduktai, susidarę po traumų, nudegimų, irstant vėžinėms ląstelėms,dėl žmogaus kirmėlių – helmintų – veiklos, taip pat medžiagos, susidariusiosmikrobų pažeistose tonzilėse, adenoiduose, ėduonies pažeistuosedantyse.Da?niausiai alergija pasirei?kia alergine sloga, įvairiomis odos alergijosformomis, bronchine astma, kartais – virškinimo sistemos pakenkimopožymiais. Sunkiausia alergijos forma – alerginis šokas.Sunkios ir įsisenėjusios alerginių ligų formos paveikia fizinę, emocinęir socialinę vaiko raidą.Išorinės (egzogeninės) ligų priežastys. Jas galima suskirstyti į:• fizines (mechaninės, terminės, spindulinės, atmosferinės);• chemines;• biologines (įvairūs mikroorganizmai, parazitai);• socialines (bloga aplinka, prastos darbo sąlygos, per sunkus darbas);• psichogenines (blogi santykiai šeimoje, darbo kolektyve, blogi,negeranoriški santykiai su žmonėmis, neigiamos emocijos);• funkcines (fizinio krūvio: per mažo – hipokinezijos ir per didelio –hiperkinezijos).Ligų priežasčių žinojimas yra labai svarbus apsisaugojimo nuo ligų(profilaktikos), taip pat gydymo veiksnys.LIGŲ RIZIKOS VEIKSNIAIVeikiant neigiamai aplinkai, ne visiems žmonėms vienodai pakenkiama.Prieš kelias dešimtis metų medicinoje pradėta vartoti rizikos faktoriaussąvoka. Tai vidinis ir aplinkos poveikis, tokia organizmo būklė, kaiatsiranda sąlygos vienai ar kitai ligai ar sutrikimui atsirasti. Įvairių ligųrizikos faktoriai yra skirtingi. Svarbiausi daugelio neinfekcinių ligų rizikosfaktoriai yra:24• nepakankamas fizinis aktyvumas,• antsvoris,• rūkymas,• hipertonija,• per didelis riebalų vartojimas,• hipercholesterinemija.Pavojų susirgti dar labiau didina kelių rizikos veiksnių derinys. Žmogusnegali pakeisti savo genetikos, bet rizikos veiksnius gali kontroliuoti,keisdamas gyvenseną.Nepakankamas fizinis aktyvumas, arba hipokinezijaKiekviena gyva būtybė turi įgimtą biologinį poreikį judėti. Ar įmanomaįsivaizduoti sveiką vaiką, kuris nenorėtų bėgioti, šokinėti? Tačiau jaunuo ma?ų dienų, o ypač vaikui pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, šisporeikis yra slopinamas įvairiais draudimais, nurodymais ramiai sėdėti,nejudėti, netriukšmauti ir t. t. Mažo vaiko judėjimo aktyvumas priklausonuo erdvės, kurioje vaikas gali judėti, nuo galimybės būti lauke, nuo tėvųir darželio auklėtojų požiūrio. Ikimokyklinių įstaigų dienotvarkėje numatytakasdieninė rytinė mankšta, 2–3 kartus per savaitę vyksta kūno kultūrosvalandėlės, vaikų judėjimas gryname ore, sportinės pramogos ir šventės,savaiminis judėjimas. Tačiau ?ios tradicinės programos nebepatenkinapedagogų ir tėvų. Prieš dešimtmetį pradėtuose kurti sveikos gyvensenosdarželiuose, šalia sveikatos stiprinimo priemonių, daug dėmesio skiriamajudėjimo aktyvumui padidinti – kasdien organizuojamos kūno kultūrospamokėlės, papildomai mokoma sportinių žaidimų, choreografijos,plaukimo ir pan., pravedamos taisyklingo kvėpavimo, pantomimos pratybos,bet kokiu oru stengiamasi vaikus išvesti į lauką, taikoma dauggrūdinimo procedūrų.Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, jo fizinis aktyvumas labai sumažėja.Fizinio aktyvumo mažėjimas pastebimas pereinant iš klasės į klasę, oypač pereinant i? pradinės mokyklos į pagrindinę. Remiantis K. Kardelioduomenimis [3], 42,5 proc. berniukų ir net 71,9 proc. mergaičių yra permažai fiziškai aktyvūs.25Dažnai vaiką labiau vargina nejudrumas nei atitinkantis jo poreikiusjudėjimas. Be to, mūsų laikais sumažėjo fizinio darbo krūvis ir buityje, irgamyboje (miesto moksleiviai nedirba beveik jokio fizinio darbo), o kartupadaugėjo žmogaus sveikatą žalojančių veiksnių (užterštas oras, vanduo,stresai ir pan.). Didžioji dalis dabartinių moksleivių savo laisvalaikįpraleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio; apie pusė moksleivių televizoriųžiūri keturias ir daugiau valandų per dieną. Higienos instituto atliktasXI–XII klasių moksleivių tyrimas atskleidžia, kad tiriamieji daug protiškaidirba, lanko daug protinės veiklos reikalaujančių užsiėmimų po pamokų,tačiau tik 25 proc. u?siiminėja sporto ar šokių būreliuose, retaskuris darbo dienomis išeina pasivaikščioti ar pasportuoti.?iuolaikiniame gyvenime vis daugiau žmonių, nedirbančių fizinio darbo,pamėgusių komfortą ir nesistengiančių kompensuoti judėjimo stokosaktyvia veikla ar sportu, kenčia nuo hipokinezijos – nepakankamofizinio aktyvumo.Tyrimais įrodyta, kad tinkamas judėjimo aktyvumas stimuliuoja organizmogyvybinę veiklą, augimo procesus, tobulina termoreguliaciją, didinanespecifinį organizmo pasipriešinimą mikrobams ir nepalankiemsišorės veiksniams. Jis veikia visas raumenų grupes, sąnarius, raiščius,kurie darosi stiprūs, elastingi, didėja raumenų apimtis. Taip pat didėjastuburo lankstumas, kūno koordinacija, o tai padeda išvengti įvairių traumų.Aktyviai dirbantys raumenys priverčia intensyviau dirbti ?irdį, kvėpavimoorganus, reguliacines bei kitas sistemas, ir jei tai reguliariai ir pakankamaiintensyviai kartojama, organizmas treniruojamas, pagerėja jofunkcinės galimybės, palengvėja organizmo prisitaikymas ekstremaliomissąlygomis. Vaikui judant, skatinamas pagrindinių fizinių ypatybių –jėgos, greitumo, ištvermės ir kt. – formavimasis, didinamas didžiųjų galvossmegenų pusrutulių žievės tonusas. Fizinis aktyvumas padeda reguliuotikraujo spaudimą, mažina pavojų susirgti ateroskleroze, išemine širdiesliga, insultu. Judant daugiau išnaudojama energijos, todėl mažėjanutukimo pavojus. Geriau įsisavinamas kalcis, gerėja kaulų mineralizacija,lėtinamas osteoporozės vystymasis.Įrodyta, kad mažai judant silpnėja širdies darbas ir kvėpavimas, sulė26tėja medžiagų apykaita, suglemba raumenys, silpniau ir mažiau efektyviaidirba vidaus organai, sumažėja organizmo funkcinės galimybės, atsparumasligoms, žmonės labiau linkę sirgti infekcinėmis ir peršalimoligomis, nutukimu, blogiau miega, blogiau jaučiasi.Pakankamas fizinis aktyvumas yra būtinas bet kurio amžiaus žmonėms,o ypač vaikams ir jaunuoliams. Jis pagerina nuotaiką, darbingumą,miegą, fizinę išvaizdą, padeda įveikti stresus, sumažina tikimybę susirgtisu hipokinezija susijusiomis ligomis (nutukimu, ateroskleroze, hipertenzijair kt.). Todėl tėvai ir mokytojai turėtų vaikus skatinti judėti, sudarytitam sąlygas, paai?kinti, kokia veikla jiems naudingiausia.Pagrindinė fizinio lavinimo forma mokykloje yra kūno kultūros pamoka.Tačiau dviejų kūno kultūros pamokų (kaip numatyta mokyklinėjeprogramoje) nepakanka judėjimo poreikiui patenkinti. Medikai teigia, kadaktyviai kūno kultūra vaikas turėtų užsiiminėti ne mažiau kaip aštuoniasvalandas per savaitę. Todėl būtina išnaudoti visas kitas fizinio aktyvumoformas ir mokykloje, ir už jos ribų. Mokykloje per pamokas turi būti vedamoskūno kultūros pertraukėlės (jos būtinos pradinukams, o pageidautinos– visų klasių mokiniams), organizuotas judėjimas per pertraukas(judrieji žaidimai, pramogos), popamokinė veikla sporto sekcijose, įkurias reikėtų įtraukti kuo daugiau vaikų, sporto dienos ir šventės, turistiniaižygiai ir kt. Į vaikų hipokinezijos problemą mokytojai turėtų atkreiptitėvų dėmesį, kartu skatinti šeimos fizinį aktyvumą.Judėjimas būtinas ne tik sveikiems žmonėms. Gydomoji gimnastikayra naudinga ir ligoniams. Fiziniai pratimai greitina regeneracinius, plastiniusprocesus, daugiau deguonies prisotina kraują, aktyvina galvos smegenųžievės veiklą, stimuliuoja organizmo apsaugos galimybes ir taipgreitina sveikimą. Tačiau fiziniai pratimai netaikomi esant ligos paūmėjimui,aukštai kūno temperatūrai ir pan.Hiperkinezija – tai yra per didelis fizinis aktyvumas. Hiperkinezijadažniausiai pasitaiko sportininkams, kuriems beatodairiškai didinamaskrūvis, neįvertinant fizinių galimybių, taip pat asmenims, nutarusiems betkokia kaina numesti svorio ir alinantiems save nesibaigiančiomis intensyviomistreniruotėmis ir pan. Pakitimai, atsiradę veikiant per dideliems fizi27niams krūviams, apima visą organizmą. Atsakomoji reakcija į per didelįfizinį krūvį būna skirtinga ir priklauso nuo žmogaus fizinio pasirengimo,amžiaus, lyties, bendros sveikatos būklės. Pirmiausia organizmas į taireaguoja kaip į stresą ir mobilizuoja jėgas jam įveikti: kraujyje padaugėjastreso hormonų, suaktyvėja širdies veikla, kvėpavimas. Jei tai tęsiasi irtoliau, organizmo rezervinės galimybės išsenka, mažėja atsparumas, puolaligos, didėja sportinių traumų pavojus, pakenkiama ir neuropsichinė sritis.Persitreniravimo būklę galima sutapatinti su fizinio ir psichinio išsekimobūsena. Literatūroje randama duomenų, kad ir hipokinezija, ir hiperkinezijatrumpina žmogaus gyvenimą.AntsvorisLietuvoje, kaip ir kitose šalyse, daugėja turinčių antsvorį ir nutukusiųžmonių. Kai kurie mokslininkai jau 2013 m. pasaulyje prognozuoja nutukimoepidemiją.Kūno svoris turi didelės reikšmės žmogaus sveikatai. Koks yra normaluskūno svoris? Vaikų fizinio išsivystymo harmoningumas yra vertinamasprocentiliniu metodu [10]. Suaugusiųjų kūno masės atitikimą ūgiui galimaįvertinti apskaičiavus kūno masės indeksą (KMI) pagal formulę:KMI = svoris (kg) : (ūgis m)˛.Normalus KMI rodiklis yra nuo 20,0 iki 25,0. Antsvoriu yra laikomanuo 25,0 iki 30,0, o per 30,0 – įvairaus laipsnio nutukimas.Labai paprastas „kūno riebumo“ rodiklis yra odos raukšlės storis. Odosraukšlė sugnybiama kaliperiu. Jei ji storesnė negu 2 cm, reikėtų sumažintisvorį.Per didelis kūno svoris yra vertinamas kaip vienas iš svarbiausių rizikosveiksnių labiausiai paplitusioms lėtinėms neinfekcinėms ligoms (hipertonijai,stenokardijai, miokardo infarktui, cukriniam diabetui, stuburoir sąnarių patologijai ir kt.) atsirasti. Per didelis kūno svoris nuvarginaraumenis, per daug apkrauna sąnarius, jie greičiau susidėvi, didesnis krūvistenka širdžiai bei kitiems vidaus organams.Kūno svoris priklauso nuo genetinių faktorių, todėl polinkis nutuktigali būti paveldimas. Turi reikšmės ir įvairūs medžiagų apykaitos sutriki28mai, endokrininės sistemos ligos. Tačiau da?niausios nutukimo prie?astys– persivalgymas ir per ma?as fizinis aktyvumas. Didelė nutukusiųjųdalis su šia problema susiduria vaikystėje ar net kūdikystėje, ypač jeima?ylis maitinamas ne krūtimi, o dirbtiniu maistu. Tokie vaikai neretai yrapermaitinami, skrandelis išsitempia ir gali sutalpinti daug didesnį maistokiekį negu reikia normaliai vaiko raidai. Gaunamų kalorijų perteklius kaupiasiorganizme riebalų pavidalu.Nutukę žmonės paprastai būna fiziškai mažiau aktyvūs. Nutukę moksleiviai,ypač paaugliai, kriti?kai pradėję save vertinti, vengia kūno kultūrosužsiėmimų, nes neretai iš jų bendraamžiai šaiposi, tyčiojasi. Tai labaineigiamai veikia ?mogaus asmenybę, savęs vertinimą. Reikėtų įtikinti vaiką,kad padedant gydytojui galima pakeisti kūno formas. Nutukimas yrasunkiai išgydoma liga. Tam reikia daug valios pastangų. Vien dieta teduodalaikiną efektą, todėl nutukimas yra gydomas ribojant mitybą irkartu didinant fizinį aktyvumą.Nutukimo lengviau išvengti negu jį išgydyti, todėl nuo vaikystės būtinamokyti teisingai maitintis ir pakankamai judėti.RūkymasĮrodyta, kad rūkymas turi didelės reikšmės daugeliui ligų išsivystyti –išeminei širdies ligai, plaučių vėžiui, chroniškam bronchitui, emfizemai,kraujagyslių ligoms, osteoporozei ir kt. Rūkymas kenkia ir lytiniam pajėgumui.Vyrų impotencija 11 proc. atvejų yra susijusi su intensyviu rūkymu.Moterims rūkymas slopina kiaušidžių funkcijas, sutrikdo menstruacijas,dažniau sukelia savaiminius abortus. Rūkymas labai pavojingas nėštumometu. Ypač neigiamai rūkymas veikia tuos, kurie turi ir kitų rizikosfaktorių: antsvorį, hipertoniją. Lietuvoje nuo rūkymo sukeltų ligų per metusmiršta apie 7–8 tūkstančiai ?monių. Remiantis PSO duomenimis, tarprūkančiųjų mirtingumas 30–80 proc. didesnis negu tarp nerūkančiųjų.Rūkant su tabako dūmais, be pagrindinės veikliosios medžiagos –nikotino, veikiančio centrinę nervų sistemą, įkvepiama daugybė kitų kenksmingųmedžiagų: kancerogeninių (sukeliančių vėžį), siaurinančių kraujagysles,sutrikdančių deguonies apykaitą ir kt.29Nors rūkymo pasekmės yra rimtos, jos atsiranda ne iš karto, o praėjusgan ilgam laiko tarpui, todėl ryšys tarp rūkymo ir minėtų sunkių ligųnėra akivaizdus. Rūkantieji, kol nepastebi sveikatos pokyčių, nesuvokiarealios rūkymo grėsmės ir pasekmių.Rūkyti žmonės pradeda dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai jų būna neviena. Matydami rūkant suaugusiuosius, vaikai rūkymą priima kaip normalųsuaugusiojo elgesį. Jei rūko abu tėvai, tikimybė rūkyti vaikui padidėja2–2,5 karto. Rūkymas paplitęs visuomenėje, patraukliai pateikiamasper televiziją, kine, reklamose, todėl vaikui reiškia savarankiškumą,nepriklausomybę, tapimą suaugusiu. Rūkymas yra ir mados, emancipacijosdalykas, ypač mergaitėms. Didelės reikšmės turi draugų, bendraamžiųpavyzdys (neretai ir spaudimas rūkyti), noras išsiskirti, būti pastebėtam.Tai labiausiai aktualu paauglystėje. Rūkymui lengviau pasiduodaasmenys, turintys tam tikrus psichologinius ypatumus – nedrausmingi,konfliktiški, linkę į asocialius veiksmus, neurotiški ir pan. Pradėjus rūkyti,pagrindinis veiksnys, skatinantis tai toliau daryti, yra nikotinas – narkotinėmedžiaga, esanti rūkaluose ir sukelianti psichinę bei fizinę priklausomybę,kaip ir bet koks kitas narkotikas.Rūkymo problema šiais laikais labai aktuali, nes rūkyti pradeda visjaunesni žmonės, neretai net pradinių klasių moksleiviai. Todėl ir tėvai, irmokytojai jau nuo mažų dienų vaiko sąmonėje turi formuoti neigiamąnuostatą rūkymo atžvilgiu, kad apsaugotų vaikus nuo bandymo pradėtirūkyti, ir akcentuoti nerūkymo pranašumus.Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (hipertonija)Kraujo spaudimas – tai slėgis, kuriuo kraujas spaudžia kraujagysliųsieneles. Jis priklauso nuo jėgos, kuria kraujas išstumiamas į aortą skilveliųsistolės metu, ir nuo smulkiųjų kraujagyslių pasipriešinimo kraujotėkmei. Širdžiai dirbant ritmiškai, kraujo spaudimas arterijose svyruoja.Skilvelių sistolės (susitraukimo) metu kraują išstūmus į aortą, spaudimaspadidėja, o diastolės (atsipalaidavimo) metu – sumažėja. Didžiausias spaudimasskilvelių sistolės metu vadinamas sistoliniu (maksimaliu), o mažiausiasdiastolės metu – diastoliniu (minimaliu). Kraujo spaudimas yra30išreiškiamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Sveikų suaugusiųžmonių sistolinis kraujo spaudimas atsižvelgiant į amžių gali svyruoti tarp100 ir 140 mmHg, diastolinis – tarp 60 ir 90 mmHg. Kuo jaunesnis žmogus,tuo jo kraujo spaudimas žemesnis. Vaikų arterijų sienelės yra elastingesnės,todėl jų arterinis kraujo spaudimas yra žemesnis negu suaugusių.Senstant mažėja kraujagyslių elastingumas, spaudimas didėja.Kraujospūdis per dieną kinta atsižvelgiant į žmogaus bioritmą, fizinįbei protinį aktyvumą, emocijas ir pan., tačiau ramybės metu kiekvienamsveikam žmogui jis yra maždaug pastovus.Ilgą laiko tarpą pakilęs kraujo spaudimas vadinamas hipertonija. Jisžaloja širdį, kraujagysles. Hipertonikus dažniau ištinka miokardo infarktai,insultai, gali sutrikti regėjimas, inkstų ir kitų organų veikla. Nuolatospakilęs kraujo spaudimas gali atsirasti dėl arterijų sklerozės, rūkymo, jistaip pat dažniau padidėja nutukusiems, mažai judantiems, patiriantiemsdaug stresų, vartojantiems daug valgomosios druskos. Pastebimas irpaveldėtas polinkis hipertonijai.Kiekvienas ?mogus turi ?inoti savo arterinį kraujo spaudimą, reguliariaijį pasitikrinti, o padidėjus kraujo spaudimui kreiptis į gydytoją. Kraujospūdįsumažinti galima vengiant per didelės įtampos, stresų, išmokusatsipalaiduoti, laikantis tinkamo darbo ir poilsio ritmo, reguliariai mankštinantis,sumažinus kūno svorį, mažiau vartojant kavos, druskos, alkoholio.Jei kraujospūdžio nepavyksta normalizuoti be vaistų, skiriami specialūsmedikamentai, kuriuos reikia vartoti kasdien.Per didelis riebalų vartojimas ir hipercholesterinemijaRiebalai yra žmogaus mitybos būtina sudedamoji dalis. Jų yra visųląstelių, audinių ir organų sudėtyje. Tai energijos šaltinis. Riebalai reikalingijuose tirpstantiems vitaminams įsisavinti, tuo būdu gaunamos nepakeičiamosriebiosios rūgštys, lecitinas. Žmogui badaujant, iš riebalų atsargųsusidaro energiją suteikiantys angliavandeniai. Tačiau per didelisriebalų, ypač gyvulinės kilmės, kiekis yra ne tik nereikalingas, bet irkenksmingas. Riebalų, kaip ir kitų energetinių medžiagų, perteklius yranepanaudojamas, didėja kūno svoris, tunkama, dažniau sergama atero31skleroze, išemine širdies liga, tulžies pūslės akmenlige ir t. t.?mogaus kepenyse i? gyvulinės kilmės riebalų turinčių maisto medžiagųsusidaro biologiškai aktyvi į riebalus panaši medžiaga – cholesterolis,kurį kraujas išnešioja po visą organizmą. Jei riebalų vartojamaper daug, per daug gali susidaryti ir cholesterolio. Tada cholesterolisnusėda ant kraujagyslių sienelių, jos šiurkštėja, mažėja kraujagyslių spindis,todėl audiniai blogiau aprūpinami krauju.Be to, ant ?iurk?taus pavir?iaus gali susidaryti kraujo kre?uliai (trombai),kurie u?kem?a kraujagysles. Susiaurėjus širdies vainikinėms kraujagyslėms,pablogėja širdies aprūpinimas deguonimi ir kitomis medžiagomis,prasideda širdies skausmai, stenokardijos priepuoliai, o užsikimšuskraujagyslei apmiršta širdies audinys ir ištinka miokardo infarktas. Dažnaipakenkiamos ir kitų organų kraujagyslės (smegenų, žarnyno ir kt.).Cholesterolio kiekis kraujyje matuojamas milimoliais litre (mmol/l). Normaliuyra laikomas svyravimas nuo 3,5 iki 7,5 mmol/l. Cholesterolio kiekiopadidėjimas kraujyje vadinamas hipercholesterinemija. Tai yra pavojinga.Tačiau tam tikras cholesterolio kiekis yra būtinas gyvybiniams procesams.Kiekvienas suaugęs žmogus turėtų rūpintis, kad cholesteroliokiekis jo kraujyje būtų normalus.Cholesterolio kiekį kraujyje galima sumažinti valgant mažiau gyvulinėskilmės riebalų, o daugiau – augalinės ląstelienos turinčių produktų(daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų), normalizuojant kūno svorį, mankštinantis.Deja, Lietuvos gyventojų mitybos tyrimo duomenys rodo, kad bendrasriebalų kiekis jų maisto racione yra gerokai didesnis už rekomenduojamasnormas. Nustatyta, kad riebalai sudaro apie 44 proc. parosmaisto raciono (rekomenduojama ne daugiau kaip 28–30 proc.), perdaug vartojama gyvulinės kilmės riebalų. Todėl būtina sveikos mitybos irkitus sveikos gyvensenos principus žinoti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams,juos diegti kasdieniniame gyvenime.Čia paminėti svarbiausi lėtinių neinfekcinių ligų rizikos faktoriai. Žinoma,jų yra ir daugiau. Dažniausiai ne vienas kuris nors, o visa jų eilėsudaro sąlygas tam tikrai ligai atsirasti. Paplitusių visame pasaulyje šir32dies ir kraujagyslių ligų rizikos faktoriai yra neracionali mityba (per didelismaisto kiekis, daug riebalų maiste ir pan.), antsvoris, sumažėjęs judėjimoaktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas. Persivalgymas, hipokinezijagali paskatinti įvairių medžiagų apykaitos ligų atsiradimą (pvz.,nutukimo, cukrinio diabeto, podagros ir kt.). Įvairios neuropsichinės ligosir pakenkimai greičiau atsiras tiems vaikams, paaugliams ir jaunuoliams,kurių motinų psichoemocinė būklė nėštumo metu buvo bloga,motina nėštumo metu rūkė, girtavo, kurių šeimose jau keliose kartosepasitaikė psichikos ligonių. Neuropsichinėms ligoms atsirasti įtakos turipastovi nervinė įtampa, didelis informacijos srautas, miesto gyvenimobūdas, žaidimų ir judėjimo pakeitimas televizijos laidų stebėjimu, darbuprie kompiuterio. Šiuo metu susidariusi ekologinė situacija taip pat yradaugelio ligų rizikos faktorius. Dirvožemio, vandens, atmosferos užterštumas,padidėjusi jonizuojanti radiacija bei kiti veiksniai neigiamai veikiažmogų, o ypač – augantį organizmą.LIGŲ KLASIFIKAVIMASLigų yra daug. Jos klasifikuojamos remiantis įvairiais principais: pagaltrukmę, amžių, kada dažniausiai ta liga sergama, užkrečiamumą, vyraujančiąpakenktą organų sistemą, pagalbos būtinumą ir pan.Pagal trukmę ligos skirstomos į ūmias, trunkančias keletą dienų arvieną kitą savaitę (pvz., gripas, ūmus bronchitas), ir lėtines (chroniškas),prasidedančias pama?u ir besitęsiančias, ligai periodi?kai paūmėjant irpagerėjant, mėnesius, metus ar net visą gyvenimą (pvz., hipertoninė liga,cukrinis diabetas ir kt.). Lėtinės ligos pagerėjimas vadinamas remisija.Ligos skirstomos į užkrečiamas (infekcines) ir neu?krečiamas.Pagal amžių yra naujagimių, vaikų, suaugusiųjų, senatvinės ligos.Gali būti širdies-kraujagyslių sistemos, kvėpavimo organų, šlapimoišskyrimo, virškinimo, endokrininės sistemos, psichikos ir kt. ligos.Jei ligai gydyti reikalinga operacija, tokia liga vadinama chirurgine,jei gydoma vaistais – terapine.I?skiriamos profesinės ligos, kurios yra susijusios su žmogaus profesija,kenksmingomis darbo sąlygomis.33Kiekvienai ligai būdingi tam tikri požymiai (simptomai). Paprastai jųkiekviena liga turi ne vieną. Ligai būdingų simptomų visuma vadinamasindromu (simptomų kompleksu).I?skiriami 4 ligos periodai:1. latentinis (slaptas);2. prodrominių reiškinių periodas (atsiranda pirmieji ligos požymiai);3. ligos i?sivystymo, įsigalėjimo periodas (atsiranda būdinga tai ligaisimptomatika);4. ligos baigties periodas (liga gali baigtis pasveikimu, gali recidyvuoti,ūmi liga gali pereiti į chronišką, ligonis gali mirti).34SVEIKATOS STATISTIKADar 1935 m. dr. K. Grinius rašė: „Neužmirškime, kad sugadinta vaikųsveikata bus didžiausia šalies nelaimė“. Ką turime dabar? Remiantis Lietuvossveikatos informacijos centro duomenimis, gyventojų sveikata nėragera. Lietuva greitai „sensta“. Nuo 1995 m. iki 2002 m. gimimų skaičius1000-iui gyventojų sumažėjo nuo 11,4 iki 8,6. Miršta daugiau žmoniųnegu gimsta, todėl natūralus gyventojų prieaugis yra neigiamas ir perminėtus metus sumažėjo nuo –1,1 iki –3,2. Pagrindinės mirties priežastysLietuvoje:• ?irdies ir kraujagyslių sistemos ligos 55,0 proc.;• piktybiniai navikai (vėžys) 18,0 proc.;• traumos, apsinuodijimai, savi?udybės 13,0 proc.;• kvėpavimo organų ligos 4,0 proc.;• vir?kinimo sistemos ligos 3,0 proc.;• infekcinės ir parazitinės ligos 1,2 proc.;• kitos 5,8 proc.Vaikai ir paaugliai da?niausiai mir?ta nuo nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimųir traumų.Daugybė tyrimų rodo, kad ligų paplitimas labai priklauso nuo amžiaus.Ankstyvajame amžiuje vienoje iš pirmųjų vietų yra naujagimių ligos:vystymosi defektai, neišnešiojimas ir kt. Ikimokykliniame amžiujedažniausiai susergama kvėpavimo organų ligomis. Mokyklinio amžiausvaikų sergamumas pateikiamas 2 lentelėje.2 lentelėLabiausiai paplitusios įvairaus amžiaus moksleivių ūmios ligosVieta Amžius7–10 m. 11–14 m. 15–17 m.1 Kvėpavimo organų ligos Kvėpavimo organų ligos Kvėpavimo organų ligos2 Infekcinės ligos Traumos Traumos3 Virškinimo organų ligos Infekcinės ligos Virškinimo organų ligos4 Traumos Odos ligos Odos ligos5 Odos ligos Virškinimo organų ligos Infekcinės ligos35Tarp suaugusiųjų ligų pirmą vietą užima kvėpavimo organų ligos, toliaugalima išskirti kraujotakos, nervų sistemos ir jutimo organų ligas,judamojo aparato ir virškinimo organų ligas.Remiantis Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis (2004 m.),vidutini?kai vienam suaugusiam gyventojui per metus u?registruojamanauja liga, o kiekvienas vaikas vidutini?kai per metus suserga dviem,da?niausiai ūmiomis peršalimo ligomis. Profilaktiniai tyrimai rodo, kaddaugėja vaikų, turinčių regos, klausos, laikysenos sutrikimų, daugėja stuburoiškrypimų turinčių vaikų, sergančių tokiomis sunkiomis ligomis kaipepilepsija, cukrinis diabetas, astma, psichikos sutrikimai. Regos sutrikimųper mokymosi mokykloje laikotarpį išauga nuo kelių procentų pirmosioseklasėse iki 25–50 proc. dvyliktose. Tarp moksleivių labai paplitęsdantų kariesas (iki 80–90 ir daugiau proc.). Laikysenos sutrikimai yravieni pagrindinių mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos problemų.Visi?kai sveikų vaikų per dešimtmetį sumažėjo nuo 56,8 iki 42 proc.Visuomenė susiduria su nauja bėda – psichotropinių medžiagų vartojimopaplitimu tarp moksleivių. Tyrimai parodė, kad 90 proc. 15–16 m.paauglių jau vartoja alkoholį, 80 proc. pradeda rūkyti, o 10 proc. jauvartoja nelegaliuosius narkotikus.Tiek suaugusiems, tiek ir vaikams pavojų kelia paplitusi, neretai atsparigydymui tuberkuliozė, didėjantis ŽIV infekuotųjų, užsikrėtusių hepatituB ir C skaičius.Tyrimai taip pat rodo, kad ?alyje yra apie 0,5 milijono gyventojų,kuriems reikalinga psichologo, psichoterapeuto arba psichiatro pagalba[5]. Depresija serga apie 5 proc. paauglių, o polinkį į depresiją turi apie50 proc. Daugelis sutrikimų, diagnozuojamų suaugusiems, gali prasidėtivaikystėje ar paauglystėje ir, nesiimant efektyvių priemonių prieš ankstipasireiškiančius nedidelius emocijų, bendravimo sutrikimus, jie gali peraugtiį pavojingus socializacijos sutrikimus, pasirei?kiančius agresija prie?visuomenę (įvairūs nusikaltimai) ar prieš save (savižudybės, piktnaudžiavimasnarkotinėmis medžiagomis ir pan.) [8]. Pastaraisiais metais moksleiviųsveikatos blogėjimas siejamas su per didelio mokymo krūvio bendrojolavinimo mokykloje problema. Nustatyta, kad per didelis moky36mosi krūvis turi neigiamos įtakos sveikatai ir psichoemocinei savijautai.Lietuvos moksleivius dažnai vargina psichoemociniai sutrikimai: vienišumas,depresija, stresas, mintys apie savižudybę. Nustatyta, kad polinkisį savižudybę būdingas beveik 40 proc. vienuolikos, trylikos ir penkiolikosmetų Lietuvos paauglių [15].Lietuvos gyventojai nedaug dėmesio skiria prevencinėms priemonėms,profilaktiškai besitikrinančių sveikatą rodiklis mažėja.37VAIKO RAIDOS YPATUMAIKiekvienas pedagogas, kuriam rūpi vaiko sveikata, turi žinoti biologiniuspokyčius, vykstančius vaiko organizme jam augant, įvertinti jo funkcinesgalimybes, kurios kinta atsižvelgiant į raidos etapą, ir atkreipti dėmesįį tai ugdymo procese.?mogaus organizmas nuolat vystosi. ?is procesas, vadinamas ontogeneze,vyksta nuo apvaisinimo momento, t. y. naujos gyvybės užuomazgos,iki žmogaus mirties. Vaiko raida – nepaliaujamų pokyčių būsena,kai atsiranda naujos ląstelės, naujos funkcijos, naujos veiklos rūšys.Tai procesas, kai neišvengiamai ir dėsningai paprasti kiekybiniai pokyčiaisukelia kokybinius pakitimus. Augimas ir raida – tai dvi susijusios irviena kitą lemiančios to paties proceso pusės. Augimas – kiekybiniai, oraida – kokybiniai pakitimai.Organizmas gyvuoja kaip vieninga visuma, kur atskirų sistemų funkcijostarpusavyje susijusios ir yra priklausomos viena nuo kitos. Į vieningąvisumą organizmą sujungia, jo veiklą reguliuoja, palaiko jo vidinės terpėspastovumą (homeostazę) specialios reguliacinės sistemos – humoralinėhormoninėir nervinė. Šios reguliacinės sistemos viena nuo kitos priklausoir daro įtaką viena kitos veiklai.Augimo ir vystymosi pagrindas – med?iagų ir energijos apykaita. Jisusideda iš dviejų fazių – asimiliacijos ir disimiliacijos. Vaiko organizmevyrauja asimiliacijos procesai. Tai būtina naujoms ląstelėms susidaryti,augti organams. Kuo jaunesnis vaikas, tuo daugiau energijos sunaudojamaaugimui ir vystymuisi. Suaugusiojo organizme tarp asimiliacijos irdisimilacijos procesų esti pusiausvyra.Trys pagrindiniai ?mogaus raidos keliai:1. Genetinis (u?koduotas genuose).2. Aplinkos įtaka. Aplinkos veiksniai gali turėti ir teigiamą, ir neigiamąpoveikį raidai.3. Tikslingas mokymas ir auklėjimas, galintis pakreipti raidą norimalinkme.38ORGANIZMO RAIDOS DĖSNINGUMAINors kiekvienas organizmas yra savitas, augančio organizmo raidapaklūsta bendriems dėsningumams. Pagrindiniai yra šie:• Vystymosi proceso lėtėjimas. Kuo jaunesnis vaiko organizmas,tuo intensyviau jis vystosi. Po gimimo šis procesas intensyviausiaspirmaisiais gyvenimo metais. Metų pabaigoje vaiko ūgis padidėjabeveik 50 proc. lyginant su naujagimio ūgiu, per antruosius metus– 13 proc., per trečiuosius – 9 proc., vėliau priaugama vis mažiau.Svoris per pirmuosius gyvenimo metus patrigubėja, vėliau svorioprieaugis taip pat lėtėja. Tik lytinio brendimo metu vėl stebimasaugimo šuolis. Atskiros sistemos intensyviausiai auga ir vystosiankstyvajame amžiuje.• Heterochronija, arba augimo ir vystymosi procesų netolygumas.Kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingi tam tikri morfofunkciniai ypatumai.Netolygumas pasireiškia nevienalaikiu atskirų organų ar sistemųvystymusi, taip pat tuo, kad intensyvaus augimo periodainesutampa su intensyvaus diferencijavimosi periodais. Pavyzdžiui,galvos ir stuburo smegenų masė baigia didėti maždaug 8–10gyvenimo metais, o funkcijos tobulėja dar ilgą laiką; limfinis audinysmaksimaliai išsivysto 10–12 m., vėliau stebima jo involiucija.Yra ir atskirų kūno dalių heterochronija. Mažam vaikui būdingadidelė galva (pvz., naujagimio ji sudaro 1/4 kūno ilgio) ir trumposgalūnės, o suaugusiajam – nedidelė galva (1/8 kūno ilgio) ir ilgosgalūnės.• Sistemogenezė. Pagal sistemogenezės dėsnį, kiekvienas organassavo reikiamą morfofunkcinį lygį pasiekia tada, kai tai yrareikalinga. Pvz., vaikas gimsta su gana gerai išsivysčiusiais čiulpiamaisiaisraumenimis, nes tai yra būtina jam išgyventi, tuo tarpukiti raumenys intensyviai vystosi vėliau: apatinių galūnių raumenys– metų pabaigoje, nes vaikas pradeda stovėti ir vaikščioti,smulkieji pla?takos raumenys – prie? mokyklos lankymo prad?iąir pan.39• Lytiniai vystymosi skirtumai. Ką tik gimusių berniukų pagrindiniaikūno matmenys vidutiniškai yra didesni negu mergaičių. Taiišlieka iki lytinio brendimo periodo. Mergaičių augimo ir brendimotrukmė yra 2–3 m. trumpesnė negu berniukų, todėl augimo šuolislytinio brendimo metu joms įvyksta anksčiau, ir ?iuo metu mergaitėsvisais rodikliais pralenkia berniukus. Tačiau toliau berniukų ūgisdidėja intensyviau. Kai kurie berniukų funkciniai organizmo rodikliai(raumenų jėga, gyvybinė plaučių talpa) visą augimo ir vystymosilaikotarpį lieka aukštesni negu mergaičių.• Augimo ir vystymosi determinacija. Kiekvienas žmogus gimstasu tam tikra genetine programa, tačiau, be paveldimumo, organizmasnuolat yra veikiamas jį supančios aplinkos, kuri vaiko raidaidaro didelę įtaką. Vaikui galima padėti harmoningai vystytis,saugoti ir stiprinti jo sveikatą racionaliai parenkant higienines priemones,koreguojančias i?orinės aplinkos poveikį.• Organizmo sistemų patikimumas. Kad organizmas galėtų prisitaikytiprie aplinkos, normaliai augti ir vystytis esant įvairioms sąlygoms,jis turi patikimai funkcionuoti. Kai kurie mūsų oganai turidublerius (akys, ausys, inkstai ir kt.). Žmogus galėtų išgyventi ir suvienu iš jų. Sveikos žmogaus kraujagyslės gali išlaikyti keliasdešimtkartų didesnį spaudimą, negu sudaro cirkuliuojantis kraujas.Ypač patikima yra ?mogaus reprodukcinė sistema.VYSTYMOSI PAKITIMAIBe šių bendrų dėsningumų, dabartiniu metu yra pastebimi tam tikrivystymosi pakitimai:• akceleracija,• retardacija,• vystymosi disharmonijos.Akceleracija –– augimo ir vystymosi pagreitėjimas (lot. acceleratio –pagreitėjimas). Šis reiškinys yra stebimas jau gana seniai (apie 100–150 m.)visame pasaulyje ir vadinamas pasauline tendencija, tačiau i?samiai pradėtastirti XX a. viduryje. Jam būdinga tai, kad pagreitėja visi augimo ir40vystymosi momentai, greičiau pasiekiami galutiniai kūno matmenys, greičiausubręstama, galutiniai kūno matmenys būna didesni. Per paskutinius100 m. paaugliai tapo aukštesni 15–16 cm. Dabartiniu metu aštuoneriųmetų vaiko fiziniai duomenys atitinka devynmečių, gyvenusių XX a.pradžioje, o penkiolikmečių – septyniolikmečių jaunuolių duomenis.Akceleracija paliečia visus žmogaus amžiaus tarpsnius – nuo gimimoiki mirties. Nustatyta, kad net naujagimiai, palyginti su XX a. pradžia,gimsta didesnio svorio ir ūgio, kūdikiai anksčiau pradeda stovėti ir vaikščioti,jiems anksčiau pradeda dygti dantys, žmonės anksčiau subręstalytiškai, anksčiau baigia augti ir vystytis judėjimo-atramos aparatas, okūno ūgis ir svoris būna didesni. Taigi akceleracija apima visą organizmą:kūno parametrus, organų ir viso kūno augimą, lytinių liaukų vystymąsiir t. t.Akceleracijos prie?astims i?ai?kinti yra pasiūlyta daugybė teorijų. Vienosjų (G. Backman, W. Lenz, A. Meyer ir kt.) šį procesą sieja su žmonijosmitybos pokyčiais – gausesniu ir kokybi?kesniu maistu, vitaminų kiekiopagausėjimu maiste, kitos – su saulės (E. Koch) ir radiacinio fono (K.Treiber) pokyčiais, ?viesaus paros laikotarpio pailgėjimu atsiradus elektrosapšvietimui, mišrių santuokų tarp skirtingų nacijų žmonių gausėjimu(B. Nikitiuk), gyvenimo tempo greitėjimu, stresinių situacijų gausėjimu,pablogėjusia ekologine situacija ir pan. Tad vargu ar viena atskira priežastisgalėtų sukelti šį reiškinį. Priežastis galėtų būti tik sudėtinga biologiniųir socialinių veiksnių sąveika. Šiuo metu akceleracijos tempai yragerokai sulėtėję ar stabilizavęsi.Akceleracijos procesas yra ne vien biologijos ir medicinos tyrinėjimųobjektas. Jis domina ir psichologus, pedagogus, sociologus. Visiemskelia nerimą galimos neigiamos šio reiškinio pusės, pvz., atotrūkis tarpbiologinės ir socialinės jaunų žmonių brandos – biologinė branda pasireiškiadaug anksčiau u? socialinę, todėl daug problemų sukelia ankstyvilytiniai santykiai, neplanuoti nėštumai ir t. t.Šiuolaikiniame žmonijos raidos etape būdingas ir priešingas reiškinys– retardacija, t. y. augimo ir vystymosi tempų sulėtėjimas. Retardacijospriežastys gali būti sunkios asmens ligos (ypač chroni?kos), prasta mity41ba, blogos gyvenimo sąlygos ir kt.Dažnai galima pastebėti, kad vieno rodiklio vystymasis pagreitėja,kito – sulėtėja. Viso organizmo ar atskirų organų dydžio neatitikimas jųfunkciniam pajėgumui vadinamas vystymosi disharmonija. Pavyzdžiui,akceleruotiems asmenims gali būti aptinkama mažesnė, negu turėtų būtipagal ūgį, raumenų jėga, gyvybinė plaučių talpa ar mažesnė širdis, diagnozuojamassumažėjęs ar padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, nervingumas,sumažėjęs atsparumas ligoms ir pan.PAGRINDINIAI ŽMOGAUS RAIDOS ETAPAIAtskiriems vaiko raidos etapams būdinga ne tik skirtingas jų organųbei sistemų subrendimo lygis ir funkcionavimo ypatumai, bet ir skirtingiorganizmo ir išorinės aplinkos sąveikos mechanizmai. Norint sėkmingaiugdyti vaikus ir jiems nepakenkti, svarbu suvokti jų organizmo individualiasir amžiaus ypatybes bei galimybes tuo laikotarpiu. Šio tikslo siektipadeda individualios raidos periodizacija. Bandymų periodizuoti žmogausamžių yra daug. Čia siūloma vartoti periodizaciją, kuri yra paremtaVilniaus universiteto anatomų S. Pavilonio, G. Česnio, J. Tutkuvienės irkt. vaikų augimo bei brendimo morfologinių požymių tyrimais ir mokslinėsliteratūros duomenimis (žr. 3 lentelę). Perėjimas iš vieno amžiaus tarpsnioį kitą dėl nevienodo atskirų žmonių augimo ir vystymosi tempo yraindividualus, todėl lentelėje skliaustuose nurodytos galutinės to amžiaustarpsnio ribos.Individuali organizmo raida (ontogenezė) vyksta visą gyvenimą – nuogyvybės užsimezgimo iki mirties. Skiriami du žmogaus ontogenezės periodai:iki gimimo (intrauterinis, prenatalinis) ir po gimimo (ekstrauterinis,postnatalinis).Pirmąsias 8-ias intrauterinio periodo savaites formuojasi pagrindiniaiorganai, kūno dalys. Šis periodas vadinamas embrioniniu (gemalo). Nuo9-tos savaitės, kai pradeda ryškėti pagrindiniai išoriniai žmogaus bruožai,organizmas vadinamas vaisiumi.3 lentelėŽmogaus amžiaus periodizacijaTarpsnis AmžiusA. INTRAUTERINISGemalo 0 – 8-ios savaitėsVaisiaus 9 – 40 savaičiųB. EKSTRAUTERINIS (POSTNATALINIS)I. Augimo – brendimo Nuo gimimo iki 20 (25) m.1. Neutralioji vaikystė: Nuo gimimo iki 6 (7) m.naujagimystė Nuo gimimo iki 14 (30) d.kūdikystė 14 d. (1 mėn.) – 12 mėn. (15 mėn.)ankstyvoji vaikystė (lopšelinis amžius) 1 – 3 m.pirmoji vaikystė (darželinis amžius) 3 – 6 (7) m.2. Brendimo įžanga ir lytinis brendimas* nuo 7 – 8 m. iki 17 – 19 m.antroji vaikystė (jaunesnis mokyklinisamžius)8 – 12 m. (berniukų)7 – 11 m. (mergaičių)tikrasis brendimas (vidurinis mokyklinisamžius)13 – 16 m. (berniukų)12 – 15 m. (mergaičių)brendimo baigmė (vyresnis mokyklinisamžius, arba ankstyvoji jaunystė)17 – 19 m. (berniukų)16 – 17 m. (mergaičių)3. Jaunuolystė (perėjimas į brandosamžių)19 – 21 (25) m. (vyrų)17 – 20 (23) m. (moterų)II. Brandos amžius (stabilizacijoslaikotarpis)nuo 20 iki 65 m.jaunas suaugęs 21 – 35 (40) m. (vyrų)20 – 35 (40) m. (moterų)brandus suaugęs 35 – 60 (65) m. (vyrų)35 – 55 (65) m. (moterų)III. Involiucijos (senėjimo) laikotarpis Nuo 55 – 65 m. iki 90 m. irdaugiaupagyvenusio amžiaus 60 – 75 m. (vyrų)55 – 75 m. (moterų)senatvė 75 – 90 m.ilgaamžystė >90 m.*10 – 18 (20) m. amžaus tarpsnis dar vadinamas paauglyste.43Postnatalinis laikotarpisŠis laikotarpis trunka nuo žmogaus gimimo iki mirties. Tuoj po gimimožmogus vadinamas naujagimiu. Šiuo laikotarpiu vyksta organizmoprisitaikymas prie naujos aplinkos. Naujagimystės trukmė nėra visiemsvienoda ir priklauso nuo to, kaip greit susinormalizuoja pagrindinės organizmofunkcijos, grįžta pirmosiomis dienomis po gimimo prarastassvoris, išnyksta fiziologinė gelta, nukrinta virkštelė ir užgyja bambutėsžaizda. Naujagimiui būdingos savitos kūno proporcijos – santykinai didelėgalva (ji sudaro ¼ kūno ilgio), ilgas liemuo ir trumpos galūnės.Kūdikystė prasideda nuo naujagimystės pabaigos ir trunka iki pirmųjųgyvenimo metų pabaigos. Tai yra postnatalinio laikotarpio paties intensyviausioaugimo periodas. Pirmąjį pusmetį augama greičiau neguantrąjį. Intensyviai didėja kūnas, ypač greit auga kaukolė – jos smegeninėsdalies apimtis vidutiniškai padidėja 2,5 karto, sparčiai vystosi nervųsistema. Vidutiniškai nuo 6-ių mėnesių pradeda dygti pieniniai dantys.Kauliniame audinyje yra daug organinių medžiagų, todėl kaulai labai lankstūs,ir nepalankūs veiksniai, pvz., net neteisinga kūdikio padėtis lovelėjegali būti kaulų deformacijų priežastis. Pirmaisiais gyvenimo metais intensyviauvystosi liemens ir apatinių galūnių raumenys. Metų pabaigoje vaikasaktyviai bendrauja, savarankiškai žaidžia, taria pirmuosius žodžius,noriai vykdo suaugusiųjų reikalavimus, pradeda vaikščioti.Ankstyvoji vaikystė, pedagogų dar mėgstama vadinti lopšeliniu amžiumi,trunka nuo 1-ių iki 3-ių m. Nuo 2-jų m. amžiaus metiniai kūno parametrųrodikliai didėja lėčiau. Vaiko figūrai yra būdinga santykinai didelėgalva, trumpas kaklas ir galūnės, siauri pečiai, atsiki?ęs pilvas. Smarkiaididėja galvos smegenų tūris ir didžiųjų pusrutulių žievės paviršius, todėltobulėja psichomotorinės funkcijos. Trečiųjų metų pabaigoje vaikas jauvartoja apie 1000–1500 žodžių, pažįsta spalvas, daiktų formas, daug klausinėja,moka apsirengti, savarankiškai valgyti ir t. t.Pirmoji vaikystė (darželinis amžius) – nuo 3-jų iki 6 (7) m. Šio amžiausvaikams visi kūno parametrai didėja santykinai lėtai. Keičiasi kūnoproporcijos. Periodo pabaigoje galva sudaro apie 1/6 kūno ilgio, pradedasparčiai augti veidinė kaukolės dalis. Smegeninės apimtis sudaro iki4492–94 proc. suaugusiojo dydžio. Daug greičiau formuojasi sąlyginiai refleksai,pradeda ryškėti tipologiniai psichinės veiklos ypatumai. Pailgėjakaklas ir galūnės, paplatėja pečiai, sustiprėja pilvo raumenys, prasidedapieninių dantų kaita. Kaip ir ankstesniuose perioduose, kaulėja kremzlinisaudinys, tačiau kaulai vis dar labai elastingi ir galintys deformuotis.Toliau vystosi ir tobulėja motorinės funkcijos, vaikas gali greitai bėgioti iršokinėti, atsiranda koordinuota smulkiųjų plaštakos raumenų veikla, reikalingarašant, piešiant, lipdant.Brendimo įžangos ir lytinio brendimo tarpsnis (nuo 7–8-ių iki 17–19-os m.) apima lytinio brendimo laikotarpį. Jo pradžią ir pabaigą lemiaįgimtos žmogaus savybės, sąlygojančios hormoninę reguliaciją, taip patdidelę įtaką turi ir išorinė aplinka. Šis laikotarpis skirstomas į tris etapus:antrosios vaikystės, tikrojo brendimo ir brendimo baigmės.Antrosios vaikystės laikotarpiu vystymasis vyksta gan tolygiai. Toliaukaulėja ir auga griaučiai. Kaulėja ir stuburo slanksteliai, tačiau stuburasvis dar lankstus ir lengvai deformuojamas. Intensyviai auga galūnės.Sparčiai vystosi smulkieji pla?takos raumenys, ir vaikas sugeba atliktismulkius darbus. Didėja raumenų masė, ženkliai padidėja kojų raumenųjėga. Bet nugaros raumenys dar silpni, jiems vystytis kenkia ilgas sėdėjimas,netaisyklinga laikysena. Visa tai kartu sukelia skoliozės atsiradimoriziką. Pieninius dantis keičia nuolatiniai. Šiuo laikotarpiu yra didelė dantųkarieso atsiradimo tikimybė. Tebetobulėja nervų sitemos funkcijos. Galvossmegenų masė didėja nestipriai, o 9–10-tais m. jos augti beveik nustoja.Nuo 8–9 m. greičiau susidaro sąlyginiai refleksai, jie tampa labiaupatvarūs. Vystosi II signalinė sistema, ir žodis įgauna ypatingą reikšmę.Mergaitėms antrosios vaikystės pradžioje persitvarko histofiziologinė kiaušidžiųstruktūra; kiaušidės sparčiau pradeda didėti 9-ais, o gimda – 11-ais metais. Tuo metu platėja dubuo, dėl storėjančio riebalų sluoksnioapvalėja klubai.Tikrojo brendimo metu atsiranda ryškūs endokrininiai ir su lytiniubrendimu susiję funkciniai organizmo pokyčiai. Kūnas greit auga. Šisaugimo pagreitėjimas vadinamas pubertetiniu šuoliu. Ilgėjant galūnėms,keičiasi kūno proporcijos. Intensyviai auga stuburas, susiformuoja jo fi45ziologiniai linkiai, tačiau kaulėjimas dar nepasibaigęs ir išlieka netaisyklingoslaikysenos ir stuburo deformacijų rizika. Didėja bendra raumenųmasė, jėga, gerėja koordinacija, bet šios funkcijos dar nepasiekia tobulumo.Intensyviau auga širdis, didėja arterinis kraujo spaudimas. Neretaišio amžiaus asmenims dėl padidėjusio širdies-kraujagyslių nervinių centrųdirglumo atsiranda širdies ritmo sutrikimai, galvos skausmai. Persitvarkoendokrininė sistema: stipriai auga lytinės liaukos, jos pradeda funkcionuoti,didėja skydliaukės, antinksčių, hipofizės užpakalinės dalies aktyvumas.Pradeda augti gaktos ir pažastų srities plaukai, toliau formuojasiišoriniai lytiniai organai. Mergaitėms ima augti krūtys, 12–14-ais m.atsiranda pirmosios mėnesinės. Berniukams 13-ais m. įvyksta balso mutacija,14–15-ais m. atsiranda pirmosios poliucijos (savaiminis sėklos išsiveržimasnakties metu). Padidėja centrinės nervų sistemos dirglumas,silpnėja didžiųjų pusrutulių žievės tonusas ir vidinis slopinimas. Mergaitėmstai pasireiškia stipriau, ir neretai dėl to pakinta vegetacinės funkcijos:atsiranda širdies permušimai, kinta kvėpavimo ritmas ir t. t. Emocinislabilumas pasireiškia impulsyvia veikla, dažnai neįvertinant savo galimybių.Greičiau pavargstama.Brendimo baigmės etape baigiasi lytinis brendimas. Kūno parametrųprieaugis tampa ne toks intensyvus. Mergaitėms tai stebima šio periodopradžioje, berniukams – pabaigoje. 17–18-ais m. baigia augti ir kaulėtiilgieji vamzdiniai kaulai, į vieną kaulą suauga dubens kaulai, tačiau jievisiškai sukaulėja 20–25-ais m. Berniukams 15–16-ais gyvenimo metaissmarkiai padidėja raumenų jėga (augant skirtumas tarp berniukų ir mergaičiųraumenų jėgos didėja). Didėja širdies raumuo, bet šiame amžiujedažnai pasitaiko širdies veiklos sutrikimų (funkciniai ūžesiai, padidėjęsarterinis kraujo spaudimas, pakitęs ritmas). Toliau persitvarko endokrininėsliaukos, ir tik 17–18-ais m. jų aktyvumo santykis tampa kaip suaugusiųjų.Kai kuriems asmenims stebimas psichikos labilumas, negatyvizmas,afekto būklių reiškiniai. Periodo pabaigoje centrinės nervų sistemosveikla stabilizuojasi.Jaunuolystės metu baigia augti kūnas, pasiekiamos suaugusiajambūdingos kūno proporcijos (galva sudaro 1/8 kūno ilgio), stabilizuojasi46morfofunkciniai požymiai. Šiuo periodu baigia formuotis lytinė sistema,reprodukcinės funkcijos subręsta. Moterims galutinai nusistovi ovuliaciniaiciklai, vyrams – testosterono sekrecijos ir subrendusios spermos gamybosritmiškumas.Brandos tarpsnis apima laikotarpį nuo 20-ies iki 65-erių m. Šiuo tarpsniukūno forma ir sandara keičiasi nedaug. Per pirmąją ?io laikotarpiopusę žmogus pasiekia savo fizinio ir psichinio pajėgumo viršūnę, o perantrąją pusę atsiranda senėjimo požymių: žilimas, plikimas, medžiagųapykaitos sulėtėjimas, toliaregystės išryškėjimas, dantų kritimas, lytiniųliaukų silpimas, klimakso atsiradimas. Ne visiems žmonėms šie požymiaiatsiranda vienodu laiku – tai lemia paveldėjimas, įtakos turi ir žmogausgyvensena bei aplinkos sąlygos.Involiucijos (senėjimo) laikotarpis trunka nuo 55–65-erių iki 90-tiesm. ir ilgiau. Pagyvenusiame amžiuje ir senatvėje pamažu vyksta involiuciniaiprocesai. Pagyvenusiems žmonėms (55–75 m.) su amžiumi vis labiauryškėja senatvės požymiai. Suplonėjus sąnarinėms kremzlėms, mažėjaūgis, silpnėja raumenys, silpsta regėjimas, klausa, kiti jutimai, vystaoda. Po 60-ties m. kūno masė dėl atrofinių audinių pakitimų ir vandenskiekio sumažėjimo paprastai ima mažėti. Atsiranda šiam amžiui būdingosligos: aterosklerozė, hipertonija, osteoporozė ir kt. Senatvėje (75–90 m.) organizmas vis labiau susidėvi, kūno masė mažėja, sumažėja fizinisbei psichinis pajėgumas, atmintis, prisitaikymo galimybės. Pakitimus,vykstančius senstančiame organizme, tiria specialus mokslas gerontologija(gerontos – senis). Senatvė (senėjimas) – dėsningas biologinis procesas.Norėtųsi pažymėti, kad sveika gyvensena, reguliarios fizinėspratybos lėtina senėjimo procesus ir žmogus gali sulaukti ilgaamžystėsturėdamas šviesų protą, būdamas pakankamai darbingas ir nebūdamasnašta savo artimiesiems.47LITERATŪRA1. Adaškevičienė E. Vaikų sveikatos ugdymas (pedagoginiu aspektu).– Vilnius, 1999.2. A?menskas J., Baubinas A., Obelenis V., ?imkūnienė B. Aplinkosmedicina. – Vilnius, 1997.3. Kardelis K. Teigiamo moksleivių požiūrio į fizinį aktyvumą ugdymas.–Kaunas, 1998.4. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys. – 2004.5. Lietuvos sveikatos programa. – Lietuvos Respublikos sveikatosapsaugos ministerija, 1998.6. Pro?kuvienė R., Zlatkuvienė V. Sveikatos ugdymas – integralivisuomenės ugdymo dalis // Realising Educational Problems. ATEESpring University 2001. – Klaipėda, 2001, p. 290–294.7. Resnikow K., Cross D., Lacosse J., Nichols P. Evaluation of a School– Site Risk Factor Screening Intervention. – Preventive Medicine,1993.8. Simonsen L., Pūras D., Lesinskienė S. Psichikos sveikatos centruosevaikams teikiamų paslaugų analizė // Visuomenės sveikata, 2003,Nr. 4 (23), p. 33–38.9. Tama?auskas K. A., Stropus R. ?mogaus anatomija. – Kaunas, 2003.10. Tutkuvienė J. Vaikų augimo ir brendimo vertinimas. – Vilnius, 1995.11. Universaliosios sveikatos ugdymo bei rengimo ?eimai ir lyti?kumougdymo programos. – Vilnius, 2000.12. Weinstein E. Experiences of success. Health promotion in theWorking World. – Berlin, 1989.13. Zaborskis A. ir kt. Aukime sveiki. – Kaunas, 1995.14. Zaborskis A., ?umskas L., ?emaitienė N., Diržytė A. Moksleiviųgyvenimo būdas ir sveikata. – Vilnius, 1996.15. Zaborskis A., Makari J., ?emaitienė N. Lietuvos moksleiviųpsichologinė būsena // Biomedicina, 2002, Nr. 2 (2), p. 107–112.48Regina ProškuvienėSVEIKATOS UGDYMO ĮVADASRedagavo Danguolė KopūstienėMaketavo Donaldas PetrauskasSL 605. Tir. 150 egz. 3 sp. l. Užsak. Nr. 04-085Išleido Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentų g. 39, LT–08106, VilniusMaketavo ir spausdino VPU leidykla, T. Ševčenkos g. 31, LT–03111, VilniusKaina sutartinė