Pirmojo pasimatymo tikslas toks pat – atsakyti į klausimą ,ar bendras buvimas perspektyvus. Kadangi į jį atsakyti sunku, tereikia nuspręsti, ar su nepažįstamuoju (-ąja) vertėtų susitikti dar vieną kitą kartą.
Aiškus pasimatymo tikslas padaro aiškiu ir jo planą. Toks pasimatymas turi trukti pusvalandį ar valandą, daugių daugiausiai – valandą su ketvirčiu. Jeigu tas/ta, su kuriuo susitikta, apgailestauja, jog tenka skirtis – pasimatymas pasisekė, o jei žvilgčioja į laikrodį ir vėl pasakoja tą patį juokelį – ne.
Pirmasis pasimatymas turi vykti ramioje ir viešoje vietoje. Potencialus kandidatas į darbo vietą nekviečiamas pokalbiui į bendradarbių pobūvį, paupį ar šeimos šventę. Žmogus, kurio dar nepažįstame, irgi neturėtų būti kviestas iškilmingai vakarienei. Visiškai netinkama vieta pirmajam pasimatymui yra kino teatras ar filharmonija, nes vienu metu žiūrėti kovų scenas, klausytis muzikos ir pasakoti apie save sugebės tik retas.
Pirmasis pasimatymas nėra nei rungtynės dėl viršenybės, nei pasiplepėjimas su bičiuliu. Ieškantis darbuotojo yra draugiškas su kandidatais, bet nebando jų nei perauklėti, nei pamokyti, nei pralinksminti. Pavyzdžiui, moteris, kuri antrą-trečią kartą matydama vyriškį skuba išaiškinti jam valstybės ir šeimos tvarkymo taisykles, demonstruoja savo pranašumą, bet negali tikėtis sėkmės.