Obsesyvi meilė – meilės forma, kuriai būdingi manijos elementai, kuomet asmuo be perstojo galvoja apie savo meilės objektą, jaučia prisirišimą, nenumaldomą poreikį būti kartu. Tokia meilė tampa kaip priklausomybė.
Į obsesyvią meilę puolusiam žmogui atrodo, kad jo meilės objektas yra vienintelis, galintis padaryti jį laimingu. Tačiau dėl fizinių ar emocinių aplinkybių meilės objektas nėra pasiekiamas, todėl tai įsimylėjusiam sukelia didelį skausmą, blogą savijautą. Panašus jausmas gali kilti ir normaliai įsimylėjusiems žmonėms, tačiau dėl kažkokių aplinkybių negalintiems būti kartu.
Obsesyvios meilės priežastys išskiriamos šios:
- Pažeidžiamumo, klaidos suvokimo jausmas – kai žmogui trūksta pasitikėjimo savimi, jis nejaučia vertės gyventi, ieškoma asmens, kuris turėtų užpildyti ir išvaduoti iš nerimo
- Vaikystės patirtis
- Jausmas, jog esi kitoks nei visi\
- Įsimylėjusio ir meilės objekto nelygybė (amžiaus, ekonominės, socialinės būklės, tautybės, patirties atžvilgiu)
Pasak mokslininko Hodgkinson, į obsesyvią meilę puolęs žmogus nėra iš tikro įsimylėjęs realaus žmogaus, jis įsimylėjęs jo iliuziją (meilės objektas idealizuojamas, apie jį fantazuojama, sutelkiamas dėmesys į išorines, bet ne vidines savybes).
Obsesyvi meilė skirstoma į 4 fazes:
- Potraukio fazė (romantinės mintys, įsimylėjimas, fantazijos)
- Nervingoji stadija (pastovios mintys apie meilės objektą, įkyrus noras su juo bendrauti, pavyduliavimas, baimė, depresija, nervingumas dėl neigiamo atsako)
- Obsesyvi stadija (nenutrūkstamos mintys apie meilės objektą visiškai nesikoncentruojant į aplinką, pastovus poreikis bendrauti, kontroliuoti objektą, persekiojimas, manipuliavimas, dėmesio reikalavimas, perdėtas domėjimasis meilės objekto gyvenimu)
- Destruktyvi stadija (tuštumo jausmas, gili depresija, alkoholizmas, pyktis, grasinimai)
Nekontroliuojama obsesyvi meilė gali privesti iki persekiojimo, išprievartavimo, nužudymo, savižudybės. Būtinas gydymas.
Straipsnis parašytas remiantis užsienio šaltiniais (Dailymail.co.uk).
Comments are closed.