Vemiančių ligonių gydymas ir slauga

Vėmimas – tai nevalingas suvalgyto maisto šalinimas iš skrandžio pro burną, veikiant sudėtingai koordinuotai nervų ir raumenų sistemai, tai refleksinis aktas, kai susitraukiant skrandžiui, jo turinys pašalinamas per burną.
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Daugeliu atvejų, vėmimas pasireiškia kaip organizmą apsaugantis reiškinys (pvz., apsinuodijus). Be to, jis yra vienas iš simptomų, padedančių įtarti įvairias ligas. Tačiau dažnas, užsitęsęs ar pasikartojantis vėmimas gali:
– sutrikdyti organizmo vandens, druskų, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą;
– sudirginti stemplės, skrandžio gleivinę;
– pažeisti dantų emalį.
Dėl įvairiausių priežasčių vemia bet kokio amžiaus vaikai. Naujagimystės ir kūūdikystės periodu vyrauja vėmimas dėl įgimtų, vyresniame amžiuje – dėl įgytų priežasčių.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagal kilmę, vėmimas būna centrinis ir refleksinis. Centrinio tipo vėmimas kyla, kuomet pažeidžiami ar dirginami galvos smegenyse esantys vėmimo centrai. To priežastys:
– galvos smegenų pažeidimas (pvz., uždegimas, trauma);
– infekcija ir bendra intoksikacija (pvz., chemoterapija).
Refleksinės kilmės vėmimas prasideda, kuomet su vėmimu susijusi smegenų zona dirginama nervinių impulsų, sklindančių iš kitų organizmo vietų (virškinamojo trakto, pusiausvyros aparato ir pan.). Tokį vėmimą sukelia:
– apsinuodijimas maistu, persivalgymas, maisto netoleravimas (pvz., pieno produktų);
– įgimtos anomalijos (skrandžio prrievarčio susiaurėjimas, įvairių virškinamojo trakto dalių spindžio užakimas, kt.);
– kitos virškinamojo trakto ligos (pvz., gastritas, apendicitas, žarnų nepraeinamumas);
– pusiausvyros organų dirginimas (supantis, keliaujant laivu, automobiliu, lėktuvu);
– psichologinės priežastys (didelis susijaudinimas, tėvų dėmesio stoka).

Simptomai ir požymiai
Priklausomai nuo vėmimo kilmės, simptomai skiriasi. Centrinės kilmės vėmimui bū

ūdinga, jog jis atsiranda staiga, be pykinimo, išsivėmus nepalengvėja. Refleksinės kilmės vėmimą visada lydi pykinimas, seilėtekis, palengvėjimas išsivėmus.
Vemiantis ligonis jaučia silpnumą, nevalgo. Be vėmimo, pasireiškia kiti jį sukėlusios ligos simptomai – pilvo skausmas, karščiavimas, viduriavimas, odos bėrimas, mieguistumas. Vėmimui užsitęsus, atsiranda organizmo skysčių netekimo simptomai – ligonis tampa blyškus, apatiškas, burna ir lūpos – sausos, liežuvis – apveltas, akys – įkritusios, oda praranda savo elastingumą, sumažėja išskiriamo šlapimo kiekis.
Gydytojas, norėdamas išsiaiškinti ligos priežastį, kryptingai atlieka įvairius tyrimus:
– kraujo ir šlapimo tyrimas;
– vėmalų ištyrimas(įvertinti išvemtų masių turinį);
– pilvo organų echoskopija;
– galvos smegenų kompiuterinė tomografija;
– smegenų skysčio tyrimas ir kt.
Gydymas
Vėmimo gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Svarbiausia – kuo greičiau ją pašalinti. Taikomos įvairios priemonės:
– skrandžio plovimas, aktyvuota anglis (apsinuodijus);
– antibiotikai (bakterinės infekcijos atveju);
– operacija (esant virškinamojo trakto anomalijoms, ūminėms chirurginėms ligoms);
– klizmavimas, skrandžio turinio atsiurbimas, sppazmolitikai, analgetikai (sergant žarnų nepraeinamumu);
– pieno ar kitų netoleruojamų produktų eliminavimas iš dietos.
Netekus daug skysčių, taikomos lašinės skysčių infuzijos. Vėmimui, sukeltam pusiausvyros aparato dirginimo, slopinti, naudojami histamino receptorių blokatoriai. Jei vėmimas pasireiškia kaip šalutinis chemoterapijos reiškinys, skiriami serotonino (biologiškai aktyvi medžiaga, smegenyse) ir dopamino (natūralus organizme gaminamas cheminis junginys.) receptorių blokatoriai.

Norint išvengti vėmimo, svarbu:
– valgyti saikingai, naudoti šviežius maisto produktus;
– plauti rankas prieš valgį ir pasinaudojus tualetu;
– vengti kontakto su sergančiais vaikais;
– prieš kelionę laivu, lėktuvu ar automobiliu, naudoti vaistus supimo ligos profilaktikai.

Naudota literatūra:
www.sveikas.lt/ligos_placiau2.
Žurnalai – Sveikas žm

mogus, Sveikatos ABC

Leave a Comment