Griaučius sudaro kaulai ir kremzlinis audinys. Žmogaus skeletą sudaro stuburas, krūtinės ląsta, kaukolė, rankos bei kojos kaulai. Kaulus tarpusavyje jungia jungtys, iš kurių tobuliausi yra sąnariai. Sąnarį sudaro sąnarinė kapsulė, sąnarinė ertmė, raiščiai, diskai, meniskai bei tepalinės makštys. Išskiriamos stuburo jungtys (tarpslanksteliniai diskai, tarpslanksteliniai sąnariai), kaukolės kaulų jungtys (kaukolės siūlės, momenėliai, smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys), rankos kaulų jungtys (peties sąnarys, alkūnės sąnarys, riešo sąnariai, pirštų sąnariai), kojos kaulų jungtys (klubo sąnarys, kelio sąnarys, pėdos sąnariai). Raumenys judina griaučius. Jie tvirtinasi prie kaulų sausgyslėmis.
• ARTROZĖ • BECHTEREVO LIGA • DERMATOMIOZITAS • FIBROMIALGIJA • KELIO SĄNARIO MENISKO PLYŠIMAS • NUGAROS SKAUSMAI • OSTEOCHONDROZĖ • PODAGRA • PŪLINGAS ARTRITAS
Artrozė (osteoartrozė, osteoartritas, „druskų nusėdimas”) – tai neuždegiminė degeneracinė sąnarių ir stuburo liga, kurios metu labiausiai pažeidžiama sąnario kremzlė. Tai labiausiai paplitusi sąnarių liga, ja serga 10% visų gyventojų, dažniau – vyresnio amžiaus moterys.
Ligos priežastysArtrozė dažniausiai tapatinama su sąnarių susidėvėjimu. Svarbiausia artrozės priežastis – ilgai veikiantis krūvis, viršijantis sąnario galimybes. Taip atsitinka dėl nutukimo, sunkaus fizinio darbo, nuolatinės nepatogios kūno padėties, dažno vienodų judesių atlikimo (dažytojams, siuvėjams, staliams). Artrozę skatina netaisyklinga sąnarių forma (kai stuburas ar sąnariai iškrypę, kai yra įgimtas šlaunikaulio išnirimas, ar kiti įgimti sąnarių trūkumai), sąnarių traumos, įgimtas kremzlės ląstelių nepilnavertiškumas, įvairūs hormoniniai sutrikimai. Dėl minėtų priežasčių sutrinka sąnarinio skysčio, aprūpinančio kremzlę maisto medžiagomis, gamyba. Kremzlė palengva praranda savo elastingumą, suplonėja, tampa šiurkšti, sutrūkinėja, atsiranda trintis tarp sąnarinių paviršių, į sąnario ertmę gali patekti atplyšusių kremzlės gabalėlių. Kartu vyksta ir šalia esančių kaulų pakitimai – susidaro kaulinės išaugos („ataugos”).
Vaistais galima sumažinti sąnarių skausmą, pagerinti sąnarių judrumą, kartais – sulėtinti ligos tolesnį vystymąsi, tačiau nėra tokių vaistų, kurie išgydytų nuo osteoartrozės. Gydymas turėtų būti kompleksinis: 1. Sąnario tausojimas – venkite nepatogių padėčių , nuolat pasikartojančių judesių, vaikščiokite pasiremdami lazdele.2. Viršsvorio sumažinimas – labai svarbus ir veiksmingas artrozės gydymo elementas. Numetę svorio – „nukrausite” savo sąnarius.3. Fiziniai pratimai – jie pagerina kraujo apytaką, apsaugo sąnarius nuo sustingimo, o raumenis – nuo sunykimo. Tinkamą jums pratimų kompleksą parinks kineziterapeutas. Mankštintis reikėtų keletą kartų per dieną po 20-30 minučių.4. Šilumos ar šalčio procedūros, manualinė terapija, masažas, vandens procedūros, kitos fizioterapinės procedūros.5. Vaistai. Daugybė įvairių vaistų gali būti vartojami artrozės simptomams sumažinti, ir dažnai tenka išmėginti keletą, kol parenkamas pats tinkamiausias. Gali būti vartojamas paracetamolis, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, diklofenakas, kiti), taip pat vaistai, skatinantys kremzlės atsinaujinimą, raumenis atpalaiduojantys vaistai. Dėl vaistų vartojimo būtinai pasitarkite su gydytoju. Dauguma nuskausminančių vaistų gali pakenkti skrandžiui, inkstams, kraujodarai, sukelti alergines reakcijas.6. Chirurginis gydymas. Jei liga ilgainiui stipriai pažeidė sąnarį, gali tekti jį pakeisti sąnario protezu. Dažniausiai protezuojami klubų, kelių sąnariai. Pakeitus sąnarį, ligoniai vėl gali vaikščioti, nebejaučia skausmo.1. Dieta – jokia ypatinga dieta sergantiems artroze nėra taikoma. Pasirinkite maistą, kuriame yra pakankamai baltymų, vitaminų, mikroelementų. Mažinkite antsvorį.2. Aktyvumas. Judinkite pažeistus sąnarius „mažai, bet dažnai”. Net jei naudojatės lazdele ar ramentais, kiek galima daugiau judėkite. Nejudėdamas sąnarys stingsta, o raumenys silpnėja. Mankštą derinkite su vaikščiojimu, plaukimu, irklavimu, tačiau pasirinkite ne per didelį krūvį, nepervarkite. Jei mėgstate vaikštinėti, rinkitės ne kietą šaligatvį, o minkštą pievą ar miško paklotę. Eidami trumpinkite žingsnį – ilgi žingsniai sąnarį labiau apkrauna.
3. Pasirūpinkite patogia avalyne su minkštais ir elastingais padais (geriausiai – iš korėtos gumos). Nedėvėkite avalynės su aukštais kulniukais.4. Jūsų darbo vieta turi būti patogi, kad nereikėtų kūprintis ar įsitempti.5. Pasidarykite patys šilumos ar šalčio procedūrų. Šiluma padės atpalaiduoti raumenis ir sumažins skausmą. Užsidėkite karštą drėgną kompresą ant skaudančio sąnario, lengvai pasimankštinkite gulėdami šiltoje vonioje. Jei yra užėjęs ūmus stipraus skausmo priepuolis, labiau tiks šaltis – šalti kompresai, ledo pūslė.Bechterovo liga1. Fiziniai pratimai padeda ne tik sumažinti stuburo skausmą ir sustingimą, bet ir apsaugo nuo stuburo deformacijų, nejudrumo. Taisyklingų pratimų kompleksą jums parodys gydytojas-kineziterapeutas.2. Vaistus turi paskirti gydytojas-reumatologas. Dažniausiai gydymui skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (indometacinas, diklofenakas, naproksenas, koksibai), raumenų tonusą mažinantys vaistai, kortikosteroidai (jei uždegiminis procesas ryškus). Jei liga aktyvi, dažnai paūmėja, skiriami stipresni vaistai – imunosupresantai (sulfasalazinas, metotreksatas, azatioprinas). Jų gydymo kursas turi būti ilgas, tačiau jie sukelia ir daugiau pašalinių poveikių, apie kuriuos jus turi įspėti gydytojas.3. Masažas ir fizioterapinės procedūros.
Valgykite kaloringą subalansuotą maistą, kuriame būtų pakankamai baltymų, vitaminų, kalcio.Fizinius pratimus atlikite kasdien, ne rečiau kaip du kartus per dieną. Jums reikia išmokti atpalaiduoti stuburo raumenis, stiprinti pilvo preso, nugaros, pečių juostos raumenis, gerinti sąnarių paslankumą. Svarbu išmokti taisyklingos laikysenos: rekomenduojama avėti žemakulnius batus, vengti minkštų baldų (kėdė, ant kurios sėdite, turi būti kieta, su patogia atrama), miegoti ant kieto pagrindo, po galva pasidėjus nedidelę plokščią pagalvę. Darbo vietoje atlikite pasitempimo, atsipalaidavimo pratimų. Venkite ilgai dirbti ar būti vienoje statinėje padėtyje, kuo dažniau keiskite kūno padėtį, darykite 10-15 minučių pertraukėles, pasimankštinkite. Venkite sporto šakų, kur reikia šokinėti (tinklinis, krepšinis), ar kur stuburui tenka ilgai būti vienoje fiksuotoje padėtyje (važiavimas dviračiu). Labai tinka plaukimas, slidinėjimas.
Nepasitarę su gydytoju, jokiu būdu nenutraukite gydymo, ar savo nuožiūra nekoreguokite vaistų dozių.Meskite rūkyti. Bechterevo liga gali sumažinti Jūsų plaučių talpą. Rūkymas šią būklę dar pablogins, Jus gali pradėti kamuoti dusulys, plaučių infekcijos.FibromialgijaGydymas parenkamas individualiai.1. Vaistų, galinčių išgydyti Fibromialgija, nėra. Skausmą mažinantys vaistai fibromialgijos atveju yra mažai efektyvūs. Labiau tiktų vaistai, kurie gerina miegą, atpalaiduoja raumenis, pvz., amitriptilinas.2. Fiziniai pratimai – tai geriausias šios ligos gydymo būdas. Gydomoji fizinė mankšta ilgainiui pagerins savijautą, miegą, sumažins skausmus. Jūsų raumenys atsipalaiduos ir sustiprės. Patys naudingiausi yra fiziniai pratimai, kurie priverčia giliau kvėpuoti, padažnina pulsą: vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu. Netinka svorių kilnojimas (didina raumenų įtempimą).3. Kitos priemonės: kai kuriems ligoniams padeda lengvas gydomasis masažas, akupunktūra, manualinė terapija, kitos procedūros.4. Atsipalaidavimo metodai.5. Psichologinė pagalba.