ligos istorija

I DOKUMENTINĖ DALIS:

I DOKUMENTINĖ DALIS:

Ligonio vardas, pavardė: D.N.

Gimimo data: 1965 04 10

Gyvenamoji vieta: Jonava

Hospitalizacijos data: 2008 12 01

Psichiatrijos klinikos sektorius: A

Klinikinė diagnozė: F33.10 – Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas be somatinio sindromo

II SUBJEKTYVI ANAMNEZĖ:

Nusiskundimai:

Pacientė skundžiasi bloga nuotaika, ypač rytais, nemiga, nuolatiniu nerimu, kurio priežasties negali paaiškinti, dažnais, stipriais galvos skausmais (jie kamuoja nuo paauglystės), dirglumu, pacientę kamuoja liūdnos mintys, jaučiasi niekam neįdomi, nereikalinga. Taip pat skundžiasi sumažėjusiu apetitu, svorio kritimu, greitu nuovargiu, jėgų stygiumi, labai ryškiai susilpnėjusia atmintimi. Sakosi nejaučianti jokio noro kažką veikti, bendrauti su aplinkiniais, nesitikinti nieko gero iš gyvenimo ir nieko iš jo nelaukianti.

Šeimos anamnezė:

Tėvas, gimęs 1943 m. Pacientės žodžiais – labai geras, darbštus žmogus, niekada negirtavo, nesmurtavo, rūpinosi šeima. Turi spec. vidurinį išsilavinimą. Iki šiol yra stiprios sveikatos, dirba miškų ūkyje (ten dirbo visą gyvenimą).

Motina gimė 1946 m.. Pacientė pasakoja, kad motina visuomet buvusi darbšti, judri, linkusi greit supykti,, bet greit ir atleisdavusi. Rimtesnių sveikatos problemų neturėjo, kartais skųsdavosi galvos skausmais, nuovargiu. Turėjo aukštesnįjį prekybos išsilavinimą. Dirbo pardavėja, vėliau užėmė parduotuvės vedėjos pareigas. Dabar slaugo savo motiną (pacientės močiutę), patyrusią insultą.

Pacientė turi vieną brolį, kuris yra jaunesnis, gimęs 1979 m. Dažnai brolį prižiūrėdavo, kol tėvai dirbdavo. Pacientės žodžiais, brolis buvo judrus ir išdykęs berniukas, todėl kartais susipykdavo, tačiau sutarė gerai. Brolis yra susikūręs savo šeimą, turi žmoną ir tris vaikus. Rimtomis sveikatos problemomis nesiskundžia. Dirba apsaugos darbuotoju. Pacientė sako, kad iki šiol labai gerai sutaria su broliu ir jo šeima, dažnai susitinka, artimai bendrauja.

Pacientė yra antras vaikas šeimoje. Tėvai vaikystėje sutardavo gerai, šeimoje didelių barnių nebuvo. Su kitais giminėmis bendrauja nedaug. tarp tėvų giminystės ryšių nėra. Psichikos ligomis sirgusių, silpnapročių, savižudžių, nusikaltėlių giminėje nebuvo. Pacientė vieną dėdę apibūdina kaip alkoholiką, tačiau su juo jai netekę daug susidurti.

Gyvenimo anamnezė:

Gimimas: Gimė Jonavoje, pacientė yra pirmas vaikas šeimoje. Kiek žino, motina nėštumo metu jautėsi gerai, pacientė gimė laiku, išnešiota, be komplikacijų. Nėštumo metu intoksikacijų alkoholiu, ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis nebuvo. Būdama nėščia, mama nesirgo, medikamentų nevartojo, gimdė natūraliu būdu, jokių gimdymo traumų nebuvo. Nėštumas buvo planuotas, pacientė buvo lauktas vaikas šeimoje.

Ankstyvoji vaikystė: Pacientė mano, kad buvo maitinama krūtimi, tačiau tiksliai nežino. Taip pat teigia nežinanti, kada išdygo dantys, kada pradėjo sėdėti, stovėti ar vaikščioti.Vaikystėje, pacientės žodžiais, nieko ypatingo nėra įvykę. Nepamena, kad būtų kada vaikščiojusi ar kalbėjusi per miegus.

Ikimokyklinis amžius: Nuo 3 metų amžiaus lankė darželį. Pacientė teigia miglotai prisimenanti tą amžiaus tarpsnį. Darželį lankyti jai patikę, su vaikais ir auklėtojomis sutardavo gerai. Labiau mėgusi aktyvią veiklą ir žaidimus.

Mokslo metai: Mokyklą pradėjo lankyti nuo 7-ų gyvenimo metų. Mokslas sekėsi neblogai, labai mėgusi chemiją, matematiką, nemėgo fizikos, lietuvių ir rusų kalbų. Pasakoja, kad kartais tekdavę padėti namuose, prižiūrėti brolį, dėl to kartais nukentėdavo namų darbų ruoša. Baigė 8 klases. Su draugais ir bendraamžiais visada sutardavo gerai, buvo labai judri ir aktyvi. Nebuvo lyderė ir to nesiekė. Į nesėkmes reaguodavo skausmingai, gana dažnai verkdavo. Su mokytojais nesipykdavo. Dažnai sirgdavusi peršalimo ligomis, sinusitais. Su tėvais bendravimo problemų teigia neturėjusi, nors geriau sutardavo su tėvu, nei su mama.

Darbinė veikla: Baigusi mokyklą, pacientė įstojo į profesinę mokyklą, technikės specialybę. Baigusi įsidarbino Lietuvos Telekomo įmonėje. Darbas labai patiko, su kolegomis puikiai sutarė. Ten dirbo tol, kol filialą uždarė. Praradusi darbą labai dėl to jaudinosi. Vėliau dirbo pardavėja, sandėlininke, atsitiktinius darbus. Kelerius metus dirbo Italijoje. Šiuo metu nedirbo niekur, darbo ieškojo darbo biržoje.

Teistumas: pacientė niekada nebuvo teista nei įkalinta.

Lytinis gyvenimas: menstruacijos prasidėjo nuo 15 metų, buvo reguliarios. Apie lytinį gyvenimą plačiau kalbėti pacientė atsisakė. Teigė, jog su tuo susijusių problemų niekada neturėjo. Turi vieną dukrą, vieną kartą nutraukė nėštumą.

Vedybinis gyvenimas: Pirmą kartą ištekėjo būdama 19 metų, po pusę metų trukusios draugystės. Būdama 20 metų amžiaus pagimdė dukrą. Pacientė pasakoja, kad vyrą labai mylėjo, labai stengėsi dėl šeimos, tačiau po 3-jų bendro gyvenimo metų vyras ją paliko dėl kitos moters. Skyrybas išgyveno labai sunkiai, bandė žudytis. Būdama 29 metų amžiaus ištekėjo antrą kartą. Su vyru iki vestuvių bendravo apie metus laiko. Antrasis vyras dažnai gerdavo ir smurtaudavo. Pacientė nuo jo pastojo, tačiau pasidarė abortą, teigia, kad šio poelgio vėliau labai gailėjosi. Po 5-erių bendro gyvenimo metų (iš karto po aborto), pacientės iniciatyva įvyko skyrybos su antruoju vyrų. Skyrybų priežastimi nurodo jo girtavimą. Po antrojo vyro D.N. teigia ilgai neturėjusi jokio draugo. Būdama 38-erių susipažino su trečiuoju gyvenimo draugu. Kartu su juo gyveno 5 metus. Teigia, kad sutarę labai gerai, retai pykdavosi. Tačiau ir šis draugas prieš mėnesį paliko pacientę ir išvažiavo į Angliją. Ji teigia nežinanti palikimo priežasties, tačiau mananti, kad jis susirado kitą moterį.

Žalingi įpročiai: Pacientė rūko nuo 20 metų, surūko vidutiniškai po pusę pakelio cigarečių kasdien. Alkoholį teigia vartojanti saikingai, per šventes, „kaip ir visi“. Narkotinių medžiagų vartojimą neigia.

Persirgtos ligos: Vaikystėje pacientė pamena dažnai sirgdavusi kvėpavimo takų ligomis, sinusitais. Būdama 17 metų pateko į autoavariją. Rimtų sužalojimų nepatyrė, tačiau buvo labai sukrėsta, pasakoja nepamenanti, kaip grįžo namo. Sužinojusi, kad avarijoje žuvo jos draugė, labai išgyveno. Būdama 23 metų pateko į antrą avariją, kur buvo smarkiai sutrenkta galva, tačiau sąmonę buvo praradusi tik labai trumpam, stacionarinio gydymo neprireikė. Abi avarijos kilo ne dėl jos kaltės. TBC, venerinius, infekcinius, onkologinius susirgimus neigia, alergijų nepastebėta. Stacionare gulėjo vieną kartą po apendicito operacijos.

Asmenybė iki susergant: jaunystėje pacientei labai patiko bendrauti, mėgo geras kompanijas. Dažnai praleisdavo laiką draugų ir bendradarbių kompanijoje. Niekada nebuvo kompanijos siela, tačiau ir nesėdėdavo kampe. Sakosi labai mėgusi skaityti knygas ir spręsti kryžiažodžius, tačiau pastarosiomis dienomis neturinti jokio noro tai daryti.

Charakteris: Save apibūdina kaip darbščią, sąžiningą ir pareigingą, visada laiku ir gerai atliekančią patikėtas užduotis. Nelinkusi vadovauti, rami, kalbi, draugiška, nesunkiai bendraujanti. Pasitikėjimą savimi vertina kaip vidutinišką, nepilnavertiškumo nejaučianti. Teigia esanti labai jautri, labai stipriai ir skausmingai reaguojanti į nesėkmes.

Ligos anamnezė: Pasak pacientės pirmą kartą liga pasireiškė po pirmosios avarijos ir draugės žūties. Tikslių išgyvenimų sakosi nepamenanti, bet gana ilgą laiką liūdėjo, jautė net kaltę, nors avarija įvyko ne dėl jos kaltės. Į pirmojo vyro išėjimą sureagavo labai skausmingai: „Sugriuvo visas pasaulis“. Nusižudyti bandė išgėrusi apie 50 tablečių amitriptilino. Tuomet ją rado tas pats vyras, iškvietė greitąją pagalbą. Pacientė sakosi 6 dienas išbuvusi be sąmonės. Atsigavusi savo poelgio gailėjosi, daugiau nebenorėjusi nusižudyti. Po to įvykio 3 mėn. gydėsi KMUK psichiatrijos klinikoje. Antrasis depresijos epizodas įvyko po aborto. Pacientė pasakoja nusprendusi taip pasielgti dėl to, kad tuomet išgyveno labai sunkų laikotarpį, antrasis vyras gėrė ir smurtavo, ji galvojo apie skyrybas ir nebenorėjo gimdyti jo vaiko. Pajutusi pablogėjusią savijautą ir artimųjų paraginta, kreipėsi į gydytoją ir ambulatoriškai gydėsi nuo depresijos. Sužinojusi, kad ją palieka dabartinis draugas, pacientė sakosi labai nustebusi, nes iki tol manė, kad jų santykiuose viskas gerai ir žinia buvo „kaip perkūnas iš giedro dangaus“. Nusprendusi išgerti šiek tiek alkoholio, „nusiraminimui“. Kiek tiksliai išgėrė – nepamena. Protarpiais prisimena, kaip atvažiavo dukra ir radusi ją tokios būklės nuvežė pas tėvus į kaimą. Pasakoja jautusi baisų pyktį ant visų aplinkinių, norėjusi pabėgti, susirasti buvusį sugyventinį ir jį užmušti. Kai artimieji užrakino ir neišleido, ėmė grasinti nusižudysianti. Pacientė sakosi iš tikrųjų neketinusi žudytis, taip sakiusi tik pykčio ir alkoholio įtakoje. Tačiau artimieji ir toliau ją akylai stebėję, niekur neišleidę. Praėjus pirmajam šokui, apnikęs nusivylimas gyvenimu, blogos mintys, nuolatinis liūdesys. Ji visiškai prarado apetitą, valgydavo tik artimųjų įkalbinėjama, ėmė kristi svoris. Nenorėjo nieko veikti, niekur eiti, tapo abejinga bet kokiemsdarbams. Nors nemiegojo, gulėdavo lovoje ir verkdavo arba žiūrėdavo į vieną tašką. Sakosi supratusi, kad jos būsena nėra normali, tačiau į gydytojus kreiptis nenorėjusi, nes „viskas vis tiek buvo nesvarbu“. Artimieji beveik prievarta pacientę nuvežė pas gydytoją. Gydytis sutinka, tiki, kad tai gali padėti, nors pacientės žodžiais, „jai nesvarbu“.

III.OBJEKTYVI ANAMNEZĖ

Pacientės mama ir dukra apibūdino ją kaip labai jautrią, skaudžiai reaguojančią į nesėkmes, linkusią greitai verkti. Mama teigia, kad D.N. „buvo geras, paklusnus ir darbštus vaikas“, prisimena, kad jaunystėje pacientė irgi buvo jautri, greitai susijaudindavo, ilgai pergyvendavo dėl nesėkmių. Po avarijos, kurioje žuvo draugė, ji ilgai kaltino save, nors avarija įvyko ne dėl jos kaltės. Mama prisimena, kaip išsiskyrusi su pirmuoju vyru pacientė labai išgyveno, bandė žudytis. Dukra to įvykio nepamena, žino tik iš pasakojimų. po to įvykio D.N. gydėsi, atrodė, jog depresija visiškai pasitraukė. Antrasis pacientės vyras buvo alkoholikas ir smurtautojas, mama pasakojo, kad pacientė labai stengėsi išsaugoti santuoką, tačiau taip gyventi buvę neįmanoma. Dukra tuo metu gyveno pas pacientės tėvus, nes nesutarė su patėviu. Pacientės mama sakė žinojusi apie tai, jog dukra buvo pastojusi nuo antrojo vyro ir nėštumą nutraukė. Ji pasakoja, kad mėgino perkalbėti nuo tokio žingsnio, bet nepavyko. Mama patvirtino, jog po to D.N. gailėjosi nutraukusi nėštumą, tačiau niekada nesigailėjo išsiskyrusi su antruoju vyru. Po skyrybų pacientė ambulatoriškai gydėsi nuo depresijos. Vėliau ilgai gyveno tik su dukra. Dabartinis draugas pacientės mamai niekada nepatikęs, tačiau jis negėrė ir nesmurtavo, kiek artimieji žinojo, pora gerai sutarė. Kodėl sugyventinis taip staiga paliko pacientę, artimieji sako nežinantys. Dukra pasakoja, kad pas mamą užsuko be jokios konkrečios priežasties, tiesiog ketino aplankyti, pabendrauti. Mamą radusi visiškai girtą, isteriškai verkiančią, grasinančią, kad užmuš buvusį draugą. Dukros teigimu, mama niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu. Negalėdama palikti mamos vienos tokos būklės, ji nuvežė ją pas senelius. Ten mama ėmusi dar labiau siautėti, triukšmauti, bandė pabėgti. Kai artimieji jos neišleido – pagrasino nusižudysianti. Ir mama, ir dukra sako, jog šį kartą pacientės grasinimą nusižudyti artimieji priėmė kaip rimtą ketinimą, manė, kad ji tikrai gali taip pasielgti. Todėl iš pradžių ją akylai stebėjo, vėliau, matydami, kad būklė labai bloga ir negerėja, prikalbino kreiptis į gydytojus.

IV. PSICHIKOS BŪSENA

Pacientė smulkaus kūno sudėjimo, liekna, atrodo pakankamai švari ir tvarkinga. Išvaizda atitinka socialinę padėtį. Atrodo vyresnė, negu yra iš tiesų. Pokalbio metu yra įsitempusi, kojos suglaustos. Eisena lėta, judesiai sulėtėję, nerangūs, rankos šiek tiek dreba, kalbėdama žiūri į kojas, kelius, rankas, o kai akis pakelia, stengiasi neužmegzti akių kontakto. Kalba tik paklausta, kalbos tempas lėtas (tiek pokalbio pradžioje, tiek pabaigoje), atsako į klausimus vienu – dviem žodžiais, tyliai, bendrauja formaliai, santūriai, mandagiai. Į gydytoją ir personalą žiūri abejingai, tačiau pagarbiai. Pacientė gerai orientuota vietoje, laike ir savyje, nestebima jokių sąmonės sutrikimo simptomų. Senestopatijų, iliuzijų ir haliucinacijų nėra. Mąstymassulėtėjęs, tačiau nuoseklus ir logiškas. Į klausimus atsako prasmingai, nekliedi. Apie vaikystę pacientė papasakojo nedaug, kiek lengviau prisiminė jaunystę ir tolesnį gyvenimą, tačiau dažnai abejojo dėl įvykių eiliškumo, neprisiminė tikslių datų. Paklausus, ką valgė pusryčiams, pacientė truputį pagalvojo ir atsakė. Išvardintus 6 skaičius pakartojo teisingai. Kalbantis veido išraiška visą laiką buvo liūdna, nuotaika prislėgta, teigia jaučianti nerimą. Emocijos blankios, tačiau adekvačios, akyse kartais pasirodo ašaros, nors per pokalbį nė karto nepravirko. Pacientė visiškai neturi apetito, dažniausiai ji pati arba artimieji tiesiog priverčia pavalgyti. Pacientė supranta savo būklę, sutinka gydytis.

V. TYRIMŲ PLANAS

Trumpa psichikos įverčio skalė

Hamiltono depresijos vertinimo skalė

Zungo savęs vertinimo depresijos skalė

VI. KLINIKINĖS DIAGNOZĖS PAGRINDIMAS

Remiantis nusiskundimais (bloga nuotaika, ypač rytais, nemiga, nuolatinis nerimas, kurio priežasties negali paaiškinti, liūdnomis mintimis, sumažėjusiu apetitu, svorio kritimu, greitu nuovargiu, jėgų stygiumi, susilpnėjusia atmintimi), anamneze (ankščiau buvę depresijos epizodai, išsiskyrimas su sugyventiniu, po kurio atsirado dabartinė būsena), objektyvia anamneze, išvaizda (atrodo pasenusi, veidas liūdnas, sėdi įsitempusi, suglaudusi kelius, judesiai sulėtėję, drebančios rankos, akyse ašaros), psichikos būsena (kalba lėta, mąstymas sulėtėjęs, atmintis susilpnėjusi, emocijos prislopintos), nustatoma klinikinė diagnozė: F33.10 – Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas be somatinio sindromo.

VII. DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

Pasikartojantį depresinį sutrikimą, vidutinio sunkumo depresijos epizodą be somatinio sindromo reiktų skirti nuo:

Dvipolio afektinio sutrikimo. Jam būdingi cikliškai pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija ar hipomanija), arba nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas sumažėja (depresija). Šiuo atveju pasireiškia depresijos epizodai, tačiau po jų neseka manijos epizodai, kaip būna dvipolio afektinio sutrikimo atveju.

Organinių nuotaikos sutrikimų. Jie išsivysto, kai pažeidžiamos smegenys ir sutrinka jų funkcija. Gali pasireikšti depresijos simptomais, tačiau kartu būna ir pažeidimui būdingi neurologiniai simptomai. Šiuo atveju pacientė skundžiasi liūdna, depresiška nuotaika, nerimu, nemiga, tačiau nėra organinės smegenų patologijos ir jai būdingų simptomų.

Mišraus nerimo ir depresijos sutrikimo. Sutrikimui būdingas mišrus simptomų derinys: nerimo – širdies plakimas, oro trūkumas, galvos svaigimas; depresiniai – nuovargis, bloga nuotaika, nemiga; somatiniai – galvos ar sprando skausmas, virškinimo sutrikimai; socialiniai – negalėjimas susidoroti su kasdieniniu darbu tiek darbe, tiek namuose; vegetaciniai – burnos džiūvimas, skrandžio spazmai ir kt. Pacientei D.N. pasireiškia visi depresijos požymiai, ji skundžiasi nerimu, tačiau nėra somatinių ir vegetacinių simptomų, skundžiasi tik apetito stoka ir svorio sumažėjimu. Galvos skausmai dažnai kamuodavo dar iki šio būklės pablogėjimo.

Potrauminio streso sutrikimo. Tai susirgimas, atsirandantis po emocinio ar fizinio streso, galinčio traumuoti praktiškai kiekvieną žmogų. Pacientė gyvenime patyrė keletą sunkių traumų (dvi avarijos), dėl ko galėtų susiformuoti potrauminio streso sutrikimas, tačiau minėta patologija turėtų atsirasti po įvykio praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams, o pacientės sveikata pablogėjo žymiai vėliau. Be to, galime teigti, kad pastarasis depresijos epizodas atsirado po išsiskyrimo su sugyventiniu, o tai nėra laikoma taip smarkiai emociškai žalojančiu veiksniu.

Distimijos. Distimija yra vadinamas ilgą laiką trunkantis nuotaikos pablogėjimas (suaugusiesiems – ne trumpiau nei 2 metus, vaikams – vienerius metus). Distimija sergantys žmonės nesiskundžia bloga nuotaika, liūdesiu, tačiau jie kenčia dėl nuolatinio nuovargio, energijos stokos, mažai kas ar net niekas nedžiugina, jie jaučiasi prislėgti. Jų mąstymas pesimistinis, jie linkę matyti neigiamus gyvenimo aspektus tiek praeityje, tiek ateityje. Gali varginti nemiga ar padidėjęs mieguistumas. Sergant distimija gali savaime keletą savaičių ar net porą mėnesių būklė pagerėti, bet vis vien ši liga sukelia nuolatinę kančią ir diskomfortą. Sergančiajam prislėgta jo būsena gali atrodyti normali, būdinga jo asmenybei: “Aš visada toks buvau”. Šiuo atveju depresinė nuotaika su pertraukomis trunka ilgiau nei 2 metus, pacientė jaučiasi prislėgta ir pavargusi, niekas nedžiugina ir neteikia pasitenkinimo, vengia kitų žmonių, skundžiasi pablogėjusia atmintimi, tačiau priepuoliai aiškiai yra išprovokuojami stresų, o tarp jų būna ilgesni nei 2 mėnesių pagerėjimai, pacientė nemano, jog tokia buvo visados, supranta, jog jos būklė nėra normali.

Astenijos. Astenija – tai padidėjęs nuovargis ir nervingumas. Pacientės nuskundimai: nuovargis, greitas išsekimas, galvos skausmai, atminties sutrikimais, nemiga, primena astenijos simptomus, tačiau nėra astenijai būdingų vegetacinių sutrikimų (prakaitavimo, tachikardijos, kraujospūdžio svyravimų). Pastaruoju metu nebuvo egzogeninių galvos smegenų traumų, galėjusių įtakoti astenijos atsiradimą (ankstesnės traumos buvo seniau, taigi negalėtų turėti įtakos). Be to, astenijos metu kalbos tempas pokalbio eigoje lėtėja, nes ligonis išsenka, o depresijos atveju ligonio kalba sulėtėjusi tiek pokalbio pradžioje, tiek pabaigoje.

Psichoaktyvių medžiagų poveikio. Alkoholio, kokaino abstinencija gali sukelti depresiją, tačiau pacientė neigia psichoaktyvių medžiagų vartojimą, to nepastebėjo ir artimieji. Abstinencijos reiškiniai netruktų tokį ilgą laiką (pacientės būklė pablogėjusi jau mėnuo laiko).

Generalizuoto nerimo sutrikimo. Tai lėtinis susirgimas, kuriam būdingas nuolatinis jaudinimasis ar spontaniškai atsirandantis nerimas dėl ateities, sutrikdantis ligonio savijautą. Pacientai, sergantys generalizuotu nerimo sutrikimu, skundžiasi neramumu, nuovargiu, jiems sunku susikaupti, sukoncentruotidėmesį, sutrinka miegas, įsitempia raumenys. Kamuoja bloga nuotaika, nuogąstaujama dėl dalykų, kurie yra mažai tikėtini. Padidėja vegetacinės nervų sistemos aktyvumas, susijaudinus greitai pradeda plakti širdis, padažnėja kvėpavimas, atsiranda galvos, silpnumas, pykinimas, kt. Ligoniai neranda sau vietos, jaučia įtampą, skausmą raumenyse, greitai pavargsta, tampa dirglūs, nervingi, nesugeba jausti malonumo. Sutrinka miegas, vakare sunkiai užmiega, naktį miegas būna jautrus, ryte nubundama anksti ir nebeužmiegama. Šiuo atveju pacientė skundžiasi nerimu, atsirandančiu be jokios priežasties, tačiau tai nėra pagrindinis jos nusiskundimas. Šiuo atveju taip pat nėra generalizuotam nerimo sutrikimui būdingo vegetacinės nervų sistemos aktyvumo.

Šizoafektinio sutrikimo. Tai epizodiniai sutrikimai, kurių metu ir afektiniai, ir schizofreniniai simptomai yra ryškūs to paties ligos epizodo metu, pasireiškiantys kartu arba bent kelių dienų intervalu. Psichoziniai simptomai gali atitikti arba neatitikti ligonio nuotaikos. Išsivysčius depresiniam tipui, ligonį vargina bloga nuotaika, sunku susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, sutrinka miegas, nesinori nieko daryti, pablogėja apetitas, krenta svoris, ligonis nebepasitiki savimi, jaučia kaltės, beviltiškumo jausmus. Tuo pačiu metu ar praėjus keletui dienų, pasikeičia paciento elgesys, jam gali atrodyti, kad yra sekamas, kartais atsiranda gąsdinantys, komentuojantys, liepiantys balsai, gali atrodyti, kad kažkas jį valdo iš išorės. Šiuo atveju pacientei nėra šizofrenijos simptomų, nebūdingi ryškūs elgesio sutrikimai, pasireiškia tik depresinė simptomatika.

VIII. DIENYNAS

200812 02

Pacientė liūdna, nenusiteikusi kalbėti, į klausimus atsakinėja trumpai, be nuotaikos, akys liūdnos, skundžiasi apetito stoka, visas maistas jai beskonis. Savo savijautą 5 balų sistemoje pacientė vertina 1.

2008 12 05

Kontaktas su ligone pakankamai geras. Skundžiasi bloga nuotaika, galvos skausmais, sakosi prastai miegojusi naktį. Teigia, kad kamuoja nerimas, nors tiksliai negali pasakyti jo priežasties. Pastebimas rankų drebulys, pacientė tarsi kažką nevalingai čiupinėja, valo nematomas dulkeles nuo kelių.

2008 12 08

Pacientę aplankė mama. Tikėtasi, kad pacientė bus geresnės nuotaikos, tačiau, pasak pacientės, mama jai priekaištavo dėl kalbų apie savižudybę, jos šiek tiek susibarė. D.N. kalba atviriau nei pirmų pokalbių metu, tačiau sakosi pavargusi, neturinti apetito, nieko nenorinti. Dėl vaistų poveikio naktį miegojo gerai.

2008 12 12

Pacientę aplankė dukra. Po susitikimo pacientės nuotaika atrodo šiek tiek pagerėjusi, ji į klausimus atsakinėja lėtai, tačiau yra nusiteikusi bendrauti. Vis dėl to skundžiasi bloga nuotaika, nenorėjimu valgyt, galvos skausmais, tačiau sako, kad link vakaro nuotaika šiek tiek pagerėja.

IX. GYDYMAS

Psichofarmakoterapija:

Rp.: Citaloprami 20 mg

D. t. d. N. 28 in tab.

S. gerti po 1 tab. tris kartus per dieną.

Citalopramas yra antidepresantas, SSRI, nesukelia nerimo, sedacijos, retai pasitaiko šalutiniai reiškiniai, pacientai juos gerai pakelia.

Rp.: Midazolami 7,5 mg

D. t. d. N. 10 in tab.

S. gerti po 1 tab. vakare prieš miegą

Midazolamas tinka miego sutrikimams gydyti, pasižymi anksiolitiniu poveikiu.

Nemedikamentinis gydymas: Psichoterapija (individuali, grupinė), transkraninė magnetinė stimuliacija.

X. PROGNOZĖS

Gyvenimo prognozė – gera, tačiau nutraukus vaistų vartojimą galimi recidyvai.

Pasveikimo – gera, taikant tinkamą, pakankamos trukmės ir adekvačių dozių gydymą, kurį reikės pratęsti ambulatoriškai.

Darbingumo – gera.

XII. LITERATŪROS SĄRAŠAS

Dembinskas „Psichiatrija“ . Vilnius, 2003.

H. Dilingas, C. Reimeris „Psichiatrija ir psichoterapija“. „Avicena“, 2000

www.medicine.lt

www.sveikas.lt

www.sveikaszmogus.lt

www.vaistai.lt

8