REFERATAS
„Miegas ir miego sutrikimai“
2014
Turinys
Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………………….. 3
1.Miego samprata……………………………………………………………………………………………………………… 4
1.1 Kas yra miegas?…………………………………………………………………………………………………………….. 4
1.2 Kodėl miegas yra svarbus? …………………………………………………………………………………………….. 4
1.3 Miego mechanizmas………………………………………………………………………………………………………. 5
1.4 Miego stadijos………………………………………………………………………………………………………………. 5
1.5 Miego tipai……………………………………………………………………………………………………………………. 6
1.6 Bendros miego higienos taisyklės……………………………………………………………………………………. 6
2. Miego sutrikimai……………………………………………………………………………………………………………. 7
2.1 Insomijja (nemiga)…………………………………………………………………………………………………………. 7
2.2 Hipersomija (mieguistumas)…………………………………………………………………………………………… 8
2.3 Miego apnėja………………………………………………………………………………………………………………… 8
2.4 Narkolepsija………………………………………………………………………………………………………………….. 8
2.5 Parasomnijos…………………………………………………………………………………………………………………. 9
2.5.1 Naktinis siaubas………………………………………………………………………………………. 9
2.5.2 Vaikščiojimas miego metu……………………………………………………………………….. 9
2.5.3 Sumišusio budrumo būsena…………………………………………………………………….. 10
2.5.4 Griežimas dantimis………………………………………………………………………………… 10
2.5.5 Krūpčiojimas naktimis ir naktinis kalbėjimas………………………………………………10
2.5.6 Naktiniai košmarai…………………………………………………………………………………. 10
2.5.7 Miego paralyžius……………………………………………………………………………………. 11
3. Miegas ir sapnai…………………………………………………………………………………………………………… 12
4. Gyvūnų miegas…………………………………………………………………………………………………………….. 12
5. Išvados………………………………………………………………………………………………………………………… 12
Įvadas
Miegodamas žmogus praleidžia maždaug trečdalį viso savo gyvenimo. Suaugę žmonės miega apie 7-8 valandas per parą, kūdikiai – apie 16 valandų, o vyresnio amžiaus žmonės miega šiek tiek trumpiau ir ne taip giliai kaip vidutinio amžiaus žmonės. Kai kuriems gali pasirodyti, jog žmogus, nieko neveikdamas, šią gyvenimo dalį tiesiog iššvaisto veltui. Tačiau taip nėra, nes be miego mes negalėtume normaliai gyventi, o mūsų organizmas funkcionuoti. Nuo miego kokybės priklauso mūsų nuotaika, savijauta, santykiai su kitais žmonėmis. Ši paros ritmo dalis yra labai svarbi ir neišvengiama organizmo būsena.
Užmigimas nėra pasyvus, bet sudėtingas, aktyvus procesas. Jo metu veikia daug smegenų struktūrų. XX a., atlikus daug mokslinių miego tyrimų, buvo nustatyta miego svarba nervų sistemos veiklai, galvos smegenų darbui. Miego metu galvos smegenys dirba tarsi sau – susitvarko biocheminiai, bioelektriniai procesai, žmogus net auga miegodamas, sustiprinama atmintis, formuojasi asmenybė.
Kai kurios smegenų sritys nefunkcionuoja miego metu, tačiau kitos netgi labiau suaktyvėja nei budrumo metu. Manyta, kad užmigimas bei tam tikrų miego stadijų išsivystymas dažnai nesutampa su organų nervinės reguliacijos kitimu, kad tai priklauso nuo pakitimų, susijusių su ligomis pačiuose organuose. Tačiau šiuo metu yra daug duomenų apie miego mechanizmus, ligas, atsirandančias sutrikus šiems mechanizmams, prasidedančias dėl organų nervinės reguliacijos ypatumų miego metu ir apie miego-budrumo sutrikimus dėl nervų sistemos vidaus organų ligų.
Neurologui, psichiatrui, šeimos gydytojui pacientai kasdien skundžiasi nemiga, blogu miegu. Mieguistumas dieną padaro dar didesnę žalą, nes tai autoavarijų, nelaimingų atsitikimų priežastis. Psichiatrai dažnai sprendžia rytinės depresijos, lėtinio nuovargio sindromo, priepuolinio, nenumaldomo miego, agresyvaus elgesio prabudus – sunkumus.
Dar tik kelis dešimtmečius kardiologai, pulmonologai, vidaus ligų gydytojai, reanimatoriai kartu sprendžia centrinės miego apnėjos problemas, sukeliančias sunkiai išgydomus plautinės širdies simptomus ir naktinę hipertenziją, naktinius širdies ritmo sutrikimus.
Tai tik keletas neatsakytų klausimų, dėl kurių būtina nagrinėti miego reikšmę žmogaus organizmui. Visi miego sutrikimai sukelia daug sveikatos, socialinių ir ekonominių sunkumų. Dėl šių priežasčių miego tyrinėjimai svarbūs ne tik neurologams, psichiatrams ir kitų sričių gydytojams, tačiau ir patiems žmonėms.
Šio darbo tikslas yra susipažinti kas vyksta su žmogaus smegenimis miego metu, išsiaiškinti kodėl miegas yra reikalingas mūsų organizmui ir kokios pasekmės ištinka, kai žmogų vargina miego sutrikimai, bei trumpai apžvelgti gyvūnų miego ypatumus.
Miego samprata Kas yra miegas?
Nagrinėdami miego funkcijas, ritmą, ligas bei kitus aspektus pirmiausia turime apibrėžti, kas yra miegas. Miegas yra tiesiogiai susijęs su biologiniais ritmais, kurie būdingi beveik visoms gyvoms būtybėms. Mūsų organizmo funkcinį aktyvumą, besikeičiantį per 24 valandų ciklą, reguliuoja “vidinis laikrodis”. Kasdien periodiškai keičiasi medžiagų apykaitos intensyvumas, kraujotaka, pulso dažnis ir arterinis kraujospūdis, kvėpavimas, kūno temperatūra. Kaip teigia mokslininkai miegas yra savotiškai besikeičianti, bet nenutrūkstanti smegenų veiklos gyvybinė fazė. Moksliniai tyrimai rodo, kad miegant centrinė nervų sistema funkcionuoja. Mes tai patys jaučiame pagal sapnus, kai kam net prisisapnuoja praeities įvykiai arba kaip reikia spręsti jiems aktualias problemas. Kai kurie žmonės gali atsibusti užprogramuotu laiku arba sureaguoti į vos girdimą signalą. Anksčiau buvo tikima, kad miego metu siela palieka kūną ir keliauja per pasaulį. Jei staiga pažadintume miegantį žmogų, jo siela gali nespėti sugrįžti į kūną, pasiklystų kažkur toli ir žmogus numirtų. Nors dabar pasaulyje dygsta miego laboratorijos, leidžiami somnologijai (miego tyrimui) skirti moksliniai žurnalai, tačiau apie šį reiškinį žmonija žino ne ką daugiau nei prieš tūkstantį metų. Tad kas yra miegas ir kaip būtų galima jį apibrėžti? Medicininėje ar psichologinėje literatūroje galime rasti įvairių miego apibrėžimų:
Miegas yra neišvengiama besikartojanti organizmo būsena. Jos metu atsijungiama nuo išorinio pasaulio signalų, kadangi smegenys turi apdoroti ir įvertinti nemiego metu gautą informaciją, ją sunaikinti arba išmesti nereikalingą ir pasenusią. Trumpoji atmintis užpildoma dieną, o naktį joje esanti informacija palaipsniui pereina į ilgąją atmintį.
Kai žmogus miega, susilpnėja jo fiziologinės funkcijos, pakinta jų darbo režimas, išnyksta sąmoningas psichikos aktyvumas. Miego metu kaitaliojasi alfa, teta ir delta smegenų bangos.
Tad galime teikti, jog miegas – tai būsena, kurios metu organizmas atgauna jėgas. Miegas – periodiška žmogaus sąlyginės ramybės būsena, kurios metu organizmas, iš dalies praradęs kontaktą su aplinka, aktyviai atkuria savo jėgas. Miegas vyksta dėl aktyvių smegenų procesų.
Kodėl miegas yra svarbus?
Remiantis regeneracijos teorija, miego metu ilsisi visi organai. Po miego visos organizmo funkcijos atliekamos veiksmingiau nei po palyginti ilgos budrumo būsenos;
Kalibracijos teorija tvirtina, kad miegas reikalingas įvairioms kūno sistemoms ir jų veiklai harmonizuoti, kad būtų laikomasi tam tikro biologinio ritmo;
Neurofiziologija teigia, kad miego metu vyksta intensyvus informacijos, gautos būdravimo metu, perdirbimas, atranka ir i saugojimas. Jo metu smegenys kartu yra tarsi išvalomos nuo perteklinės, nenaudojamos informacijos, kuri miego metu yra vertinama pagal vidinius atrankos mechanizmus, ir yra sprendžiama, kokia ir kiek ji yra svarbi (tolesnei organizmo veiklai);
Miegas yra būtinas gyvybei palaikyti;
Miego mechanizmas
Miego mechanizmas, ypač lėtojo ir greitojo miego fazių kaitą, reguliuoja smegenų kamieno branduoliai. Per juos miegą veikia signalai iš įvairiausių smegenų sričių iš viso organizmo. Miegas susijęs su daugeliu fiziologinių procesų, pvz., baltymų biosinteze (ji suaktyvėja greitojo miego metu), augimu (prieš užmiegant ir lėtojo miego IV stadijoje išsiskiria daugiau somatotropinio hormono), įsiminimu (manoma, kad lėto miego IV stadijoje, o ypač greitojo miego metu, įtvirtinama atmintis).
Nustatyta, kad yra glaudus ryšys tarp sapnų turinio (košmarų) ir praėjusių dienų (emocinės) įtampos; tai lyg psichologinė reakcija į (emocinį ir kt.) stresą. Raumenų įtempimas, įtampos būsena sąlygoja negilų (alfa bangų) miegą, kuris neleidžia tinkamai pailsėti nervinėms ląstelėms. Visapusiškam poilsiui būtinas gilus miegas (teta, delta smegenų bangos).
Miego stadijos
Nors miegas iš šono gali pasirodyti kaip vientisas dalykas, iš tiesų jis sudarytas iš keleto pakankamai fiziologiškai skirtingų stadijų. Miego stadijas galima grubiai suskirstyti į dvi klases: greitų akių judesių – REM (angl. Rapid Eye Movements) ir negreitų akių judesių – NREM (angl. Non-Rapid Eye Movements). NREM miegas dar yra skirstomas į tris fazes: NREM1, NREM2 ir NREM3. Skirtingos miego stadijos kinta ciklais (paprastai: N1 → N2 → N3 → N2 → REM), trunkančiais maždaug po pusantros valandos.
NREM 1 – pirmoji miego stadija, paprastai trunkanti keletą minučių prieš užmiegant, pradedant snūduriuoti. Pasižymi lėtais akių judesiais ir iš alfa (8-12 Hz) į teta (4-7 Hz) ritmą pereinančiu smegenų aktyvumu. Šios stadijos metu gali kilti įvairūs vaizdiniai, garsai ar pojūčiai (taip vadinamos hipnagoginės haliucinacijos), taip pat galūnių raumenų trūkčiojimai. Žmogus, pažadintas NREM 1 stadijos metu, paprastai būna įsitikinęs, kad jis nemiega. NREM 1 sudaro apie 5% viso miego laiko.
NREM 2 – šios stadijos metu sąmoningumas dingsta – žmogus užmiega. Akių judesių nėra, sapnuojama retai. Smegenų bangos pasižymi taip vadinamais K-kompleksais ir “miego verpstėmis”. Žmogus šioje fazėje praleidžia apie 45-55% nakties miego. NREM 2 miego stadijos metu žmogų pažadinti yra palyginti nesunku.
NREM 3 – giliausia miego fazė, pasižyminti lėtomis ir didelės amplitudės delta (0.5-2 Hz) smegenų bangomis. Šios miego stadijos metu žmogų pažadinti yra labai sunku. Įvairios parasomnijos (somnambulizmas arba lunatikavimas, griežimas dantimis, naktinis siaubas ir pan.) paprastai vyksta būtent šioje miego stadijoje. NREM 3 stadija sudaro apie 15-20% miego laiko ir būna pirmoje nakties dalyje.
REM – greitų akių judesių miego fazė, pasižyminti ryškiais sapnais. REM užima apie 20-25% miego. Nakties metu būna maždaug 3-5 atskiri REM epizodai, gana trumpi pirmoje nakties dalyje ir išilgėjantys antroje nakties pusėje. REM stadijos metu suaktyvėja smegenų veikla, širdies ir kvėpavimo ritmas yra nereguliarus, kūno temperatūra reguliuojama prastai. Kūno raumenys būna suparalyžiuoti (raumenų atonija). Dažnas lytinis susijaudinimas.
Sąmoningam sapnavimui pati aktualiausia yra REM miego fazė, kadangi didžioji dauguma sąmoningų sapnų įvyksta būtent šioje miego fazėje. Pirmojoje nakties dalyje vyrauja gilesnis NREM miegas, kurio metu vyksta organizmo funkcijų atkūrimas, tuo tarpu antroji nakties pusė pasižymi pagausėjusiu REM miegu ir sapnais.
Miego tipai Be fiziologinio miego, dar būna patologinis (letargija), narkotinis (narkozė), priepuolinis (narkolepsija), hipnotinis miegas. Hipnotinis miegas pagal savo pobūdį skiriasi nuo natūralaus fiziologinio miego. Atlikus tyrimus, tiriamųjų elektroencefalogramose užfiksuota, kad po hipnopedijos seanso yra tam tikras nuovargis, todėl skiriasi smegenų veiklos funkcionavimo ypatumai atitinkamai nuo miego tipo. Hipnopedinis miegas pripažįstamas specifine psichofiziologine būsena, besiskiriančia nuo hipnotinio bei normalaus fiziologinio miego, mokslininkai laiko jį atskira miego rūšimi.
Bendros miego higienos taisyklės
Nuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte, stiprėja paros ritmas, lengviau užmiegama;
Nepatartina snausti dienos metu – tai bloginanakties miegą. Reikia judėti, išsiblaškyti. Geras budrumas dieną gerina miegą;
Miegoti reikia eiti tik tada kai, kad norisi miego. Užmigti turime neilgiau kaip per 10min.;
Reikia miegoti tiek, kad ryte jaustumėmės pailsėję ir žvalūs. Per ilgas gulėjimas lovoje blogina kitos nakties miegą;
Miegamaje turi būti tik silpna šviesa, o muzika švelni;
Reikia reguliariai mankštintis, nes tada ilgėja miegas;
Triukšmas kenkia miegui, net jeigu nuo jo ir nepabundama;
Per šiltai miegant, miegas blogėja, bet per šaltas oras ir negerina miego;
Vakare išgėrus kavos, arbatos(kurios sudėtyje yra kofeino), sutrikdomas miegas net tų žmonių, kurie vėliau užmiega;
Net ilgalaikių miego sutrikimų atveju negalima vartoti nuolat migdomųjų;
Alkanas žmogus sunkiau užmiega;
Jeigu žmogus buvo sunerimęs, išgėręs alkoholio lengviau užmiega, bet miegas nebūna pilnavertis ir net pablogėja prieš rytą;
Nereikia stengtis užmigti per prievartą;
Miego sutrikimai
Apie 40 % pirminės sveikatos priežiūros centruose besilankančių pacientų turi kokios nors formos miego sutrikimą. Beveik kiekvienam, sergančiam depresija, yra sutrikęs miegas. Kitų psichikos ligų (šizofrenijos, demencijos, bipolinio sutrikimo) atvejais miego sutrikimų skaičius tik nežymiai mažesnis.
Miegas būtinas normaliai smegenų veiklai ir apskritai individo fukcionavimui. Reto susirgimo – šeiminės idiopatinės insomnijos – atveju pažeisti asmenys beveik nemiega ir miršta jauni. Nepakankamos trukmės miegas sutrikdo nuotaiką, daro įtaką kognityvinėms funkcijoms ir iškreipia normalų hormoninį ritmą. Vidutinė normali suaugusiųjų miego trukmė – 7–8 val. Jei suaugęs žmogus nuolat miega mažiau nei 6 val., tai byloja apie miego trūkumą, daugeliui tokių žmonių būna sumažėjęs pasitenkinimas gyvenimu.
Svarbu išsiaiškinti nemigos pobūdį.
Insomnija (nemiga)
Nemiga – nepasitenkinimo gyvenimu šaltinis, dažna darbo pravaikštų priežastis ir yra susijusi tiek su somatinėmis ligomis, galbūt dėl sumažėjusio natūralaus imuniteto, tiek su psichikos ligomis.
Priežastys
Gali būti apibrėžiamos kaip užmigimo mechanizmo sutrikimas arba būdravimo sistemų per didelis aktyvumas. Per didelis aktyvumas yra nerimo pasekmė (prieš egzaminus ar esant nerimo sutrikimams – pvz., nerimas dėl galimo neužmigimo). Tai pradeda ydingą ratą, kurio metu žmogus jaudinasi, įtempia raumenis, įtemtai galvoja apie miegą, o tai trukdo užmigti. Padidėjęs budrumas taip pat būdinga depresijai ir manijai.
Požymiai:
• miegas per trumpas;
• ilgai trunka, kol užmiega;
• miegas blogos kokybės ar neatnešantis poilsio jausmo;
• sutrikusi kasdieninė veikla, pavyzdžiui, nuovargis, susilpnėjusi dėmesio koncentracija, atminties sutrikimai, prasta nuotaika. Hipersomnija (mieguistumas)
Grupė susirgimų, kuriems būdinga patologinio mieguistumo būsena dienos metu. Šią būseną svarbu skirti nuo nuovargio ar nuo noro miegoti. Paplitimas: 37 % suaugusių asmenų kelias dienas per mėnesį būna tokie mieguisti, jog tai kenkia jų kasdieninei veiklai, o 16 % suaugusių būna mieguisti kelias dienas per savaitę. Dažniausi sutrikimai – miego apnėja ir narkolepsija.
Miego apnėja
Miego metu sutrinka oro patekimas pro viršutinius kvėpavimo takus. Dėl to vystosi hipoksija ir hiperkapnija, aktyvuojamas smegenų kamiene esantis kvėpavimo centras, o miegas tuo momentu tampa paviršutiniškas ir kartais visai nubundama.
Priežastys
Dėl anatominių ypatybių susiaurėję viršutiniai kvėpavimo takai. Pacientai dažniausiai yra garsiai knarkiantys vyrai, turintys viršsvorį bei storą kaklą. Miego svyravimai gali kartotis šimtus kartų per naktį, sutrikdydami miegą bei sukeldami mieguistumą dieną.
Požymiai:
• nuolatinis mieguistumas dieną;
• garsus knarkimas;
• naktiniai kvėpavimo sustojimai;
• kvėpavimas atsistato su triukšmingais įkvėpimais, gargaliavimais ar net staigiais judesiais;
• pats pacientas dažniausiai viso to nejaučia;
• galimos santuokinės problemos;
• kartais rytais – sausa burna, skaudanti gerklė, galvos skausmas.
Narkolepsija
Visą gyvenimą trunkanti būsena, trukdanti produktyviai dirbti, mokytis, kenkianti tarpasmeniniams santykiams. Ji pasitaiko 0,04 % žmonių. Liga dažniausiai prasideda viduriniajame gyvenimo periode.
Priežastys
Liga siejama su neuronų gaminamų peptidų – oreksinų (taip pat vadinamų hipokretinais) trūkumu.
Požymiai:
• mieguistumas dienos metu su dažnai ištinkančiais užmigimo priepuoliais;
• katapleksijos reiškiniai (staigus raumenų tonuso praradimas);
• hipnogoginės / hipnopompinės haliucinacijos;
• fragmentiškas naktinis miegas.
Parasomnijos
Neįprasto elgesio epizodai miego metu, trikdantys patį pacientą ar jo artimuosius. Beveik visos parasomnijos yra išprovokuotos nerimo ir yra dažnai lydimos nerimo ar depresijos sutrikimų. Kliniškai svarbus kriterijus yra tai, ar pacientas atsimena tuos epizodus, ar ne. Parasomnijų, kylančių gilaus miego fazėje, pacientas neatsimena, tuo tarpu REM fazės parasomnijas atsimena. Parasomnijos skirstomos pagal tai, kokio miego fazėje jos kyla.
Parasomnijos, kylančios gilaus miego fazėje (ne REM fazėje):
Naktinis siaubas
Prasideda nuo riksmo ar šauksmo. Pacientas atsisėda lovoje, kartais su siaubo grimasa veide, gali bėgti iš kambario pro duris ar pro langą, gynybos tikslais ką nors užpulti. Naktinis siaubas gana dažnas vaikystėje (2–3 metų), jį bent kartą patiria 30–40 % vaikų. Vėliau susirgimų dažnis mažėja. Kartais susirgimas tęsiasi ir brandžiame amžiuje, dažniau 20–30 metų amžiaus, kartojasi sunkiais gyvenimo periodais.
Priežastys
Manoma, kad siaubo jausmas atsiranda dėl lėto miego fazės metu atsiradusių sudirginimo židinių smegenyse. Tuo metu kognityvinės funkcijos yra „išjungtos“ ir dėl to elgesį lemia požieviniai židiniai.
Požymiai:
• pasikartojantys staigūs nubudimo epizodai, dažniausiai pirmajame nakties trečdalyje, lydimi riksmo;
• siaubas ir autonominės nervų sistemos sujaudinimo reiškiniai;
• nereagavimas į mėginimus nuraminti;
• visiška ar dalinė epizodo amnezija;
• fragmentiniai siaubo, dusimo prisiminimai;
• didelio streso išgyvenimas.
Vaikščiojimas miego metu
Pagrindinis sutrikimo simptomas – nesamoningai atliekami veiksmai, nereaguojant į aplinką ar kitus žmones. Dažniausiai elgesys pasireiškia vaikščiojimu, nors gali būti ir kitokio elgesio elementai – rengimasis, arbatos ruošimas, stalo įrankių dėliojimas. Kartais sutrikimas būna išprovokuotas noro šlapintis: pacientas atsikelia, miegodamas nueina į tualetą, pasišlapina ir grįžta į lovą, kitą dieną neprisimindamas to.
Priežastys
Nėra žinomos, tuo tarpu tai patiria 15–20 % žmonių per gyvenimą. Gydymas taikomas retai, nebent kyla grėsmė pačiam pacientui ar jo artimiesiems.
Gydymas
Svarbu pašalinti provokuojančius faktorius bei užtikrinti saugią aplinką vaikščiojančiam pacientui. Gydymas toks pats, kaip ir naktinio siaubo atveju, tačiau taikomas rečiau.
Sumišusio budrumo būsena
Ji pasireiškia pusiau sąmoningais veiksmais, pavyzdžiui, miegamajame esančių daiktų tvarkymu. Kai kurie žmonės pasigamina valgyti ir valgo, tačiau, kadangi tai daro nesąmoningai, valgo netinkamą maistą – sviestą, žalią mėsą. Sutrikimas dar vadinamas valgymo miegant sutrikimu. Dažniausiai šie epizodai būna pacientui neatsikeliant iš lovos.
Griežimas dantimis
Šis sutrikimas dažniausiai nustatomas stomatologų dėl dantų paviršiaus pažeidimų. Jis taip pat pasireiškia dantenų ir galvos skausmu. Retai trukdo pacientui, dažniau – lovos partneriui. Sutrikimo priežastis nėra žinoma, tačiau sutrikimas paūmėja streso periodais ar esant generalizuotam nerimo sutrikimui. Gydymui taikomos specialios dantų apsaugos.
Krūpčiojimas naktimis ir naktinis kalbėjimas
Pasireiškia atskirų raumenų grupių trūkčiojimu, dažniausiai paviršutiniško miego metu – miego pradžioje. Jie dažni sveikiems žmonėms ir retai turi nepageidautinų pasekmių. Jei jie yra labai išreikšti, gali pažadinti žmogų ir nubudimas dažniausiai būna susisijęs su kritimo jausmu. Greičiausiai šis reiškinys susijęs su fiziniu aktyvumu prieš pat miegą, ypač jei asmuo užmiega labai greitai. Naktinis kalbėjimas yra dažnas paviršutiniško miego metu, retai turi kokių nors nepageidaujamų pasekmių asmeniui.
Parasomnijos, kylančios greitų akių judesių (REM) metu:
Naktiniai košmarai
Tai patiria daugelis sveikųjų. Žmonės juos toleruoja, jei jie nėra dažni. Kreipiamasi dėl dažnų, pažadinančių košmarų. Nuo naktinio siaubo košmarai skiriasi tuo, jog nubudęs žmogus iš karto supranta, kur esąs, prisimena sapną ir detaliai gali jį atpasakoti. Manoma, jog sapno pasakojimas kelis kartus per dieną sudaro sąlygas jam pasikartoti ateinančią naktį. Potrauminio streso sutrikimo (PSS) ar depresijos atvejais naktiniai košmarai yra žymiai dažnesni. PSS metu košmare kartojasi traumavusi situacija, sukeldama itin didelį stresą. Be to, tai gali sukelti problemų lovos partneriui, nes dalinai nubudęs pacientas gali klaidingai atpažinti šalia esantį asmenį ir gindamasis pulti jį. Efektyvi individuali ir grupinė psichoterapija.
Miego paralyžius
Priežastys:
Nežinomos. Pasireiškia dėl skeleto raumenų atonijos, besitęsiančios pacientui nubundant. Tai dažniausiai įvyksta REM epizodo pabaigoje. Per gyvenimą patiria 3 % žmonių, iki 20 % pasitaiko turintiems nerimo sutrikimų.
Požymiai:
• Pabundama iš miego su baimės jausmu, negali pajudėti. Kartais jaučiamas nepakeliamas sunkumas ant krūtinės. Žmogus dažnai visiškai orientuotas, nors slogaus sapno įspūdis tęsiasi.
• Kartais jaučia, kad nutiks kažkas blogo.
Nemigų gydymas:
Gydymas migdomaisiais vaistai:
Indikacijos?
Kontraindikacijos?
Rizikos pacientui?
Kurie migdomieji vartojamai?
Lėtinė nemiga gydyta:
Be migdomųjų vaistų
Nutraukti pamažu
Vartoti migdomuosius vaistus
Lėtinė nemiga negydyta:
1 migdomasis vaistas
2 savaitės
Keisti dozes
Trumpalaikė nemiga:
1 migdomasis vaistas
2 savaitės
Nutraukimo taktika
Nemedikamentinis gydymas
Miego higiena
Relaksacija
Dirgiklio valdymas
Psichoterapija
Neigiamų fizinių veiksnių pašalinimas
Nemigos priežasties nustatymas
Miegas ir sapnai
Sapnas – vaizdinių, minčių ir jausmų visuma, patiriama miegant. Dažniausiai sapnavimas siejamas su REM miegu, tačiau gali būti sapnuojama bet kuriuo miego metu. Tik prabudus iš REM miego, sapnai lengviau prisimenami, ir REM miego sapnai paprastai būna sudėtingesni bei įdomesni. Sapnai – vienas iš žmogaus psichikos procesų, kurių susidarymo mechanizmas dar nėra galutinai išaiškintas. Pasaulio mokslininkai, dirbantys šioje srityje savo darbų bei tyrimų rezultatus pateikia įvairių hipotezių pavidalu, kadangi dėl sapno, kaip psichofiziologinio proceso, tyrimo specifikos labai sunku formuluoti tezes, kurias būtų galima patikrinti eksperimentiškai. Dažnai naują, ką tik išplėtotą teoriją paneigia koks nors pavyzdys, kurio ta teorija niekaip negali paaiškinti. Nustatyta, jog ryškiausi ir vaizdingiausi sapnai yra matomi vadinamojo budriojo miego – REM (Rapid Eye Movement – angl.) miego tipo metu. Tuomet galvos smegenys yra ypač aktyvios, o akys po vokais labai greitai juda įvairiomis kryptimis.
Gyvūnų miegas
Daugumai gyvūnų miegas tėra smegenų aktyvumo sulėtėjimo, kūno neveiklos periodai. Gyvūnams, kurie vystosi ir gyvena viename biotope, būdingas įmygis. Žinduolių miegas iš esmės nesiskiria nuo žmogaus.
JAV mokslininkas Jerome M. Siegelas palygino įvairių gyvūnų miego poreikį ir padarė išvadą, kad yra aiškus ryšys tarp gyvūno suvartotų kalorijų kiekio ir jo miego poreikio. Pagal tai jis padarė šias išvadas:
Žolėdžiai turi praleisti daug laiko ėsdami, kad gautų pakankamai kalorijų, todėl mažai miega (pvz., drambliai per parą miegą apie 3 val.).
Plėšrūnai gauna daug kalorijų per trumpą laiką, todėl turi daug laiko miegui (pvz., tigrai per parą miegą apie 16 val.).
Visaėdžių gyvūnų miego poreikis yra tarpinis tarp žolėdžių ir plėšrūnų (pvz., beždžionės per parą miega apie 10 val.).
Smulkūs gyvūnai miega daugiau negu stambūs (pvz., šikšnosparniai per parą miega apie 20 val.).
Išvados
Miegas yra natūralus organizmo poreikis, kurio trūkumas turi įtakos visam žmogaus organizmui: pradedant nuotaika, baigiant įvairiausiais negalavimais. Kiekvienas žmogus turėtų rūpintis savo natūraliais poreikiais, nors greitas šių dienų gyvenimo tempas kartais to ir neleidžia. Reikėtų nepamiršti, kad nuolatinis bėgimas ir skubėjimas visus pasaulio darbus atlikti tuoj pat retam leidžia puikiai jaustis ir gerai išsimiegoti.
Miego trūkumas palieka pėdsaką ne tik mūsų veide, jis lemia ir prastą vidinę būseną. Sunkiau koncentruotai dirbti, tampame dirglesni, rečiau šypsomės, dažniau kamuoja fizinis nuovargis. Vos pajutę šiuos simptomus, skubame į vaistinę ar pas gydytoją. Tačiau pirmiausia turėtume atsakyti į klausimą, ar pakankamai leidžiame organizmui pailsėti?