Sveikatos informacijos šaltiniai

Elektroniniai žurnalai

Lietuvoje leidžiami periodiniai leidiniai
Pastaba: pažymėti ženklu * žurnalai įtraukti į recenzuojamų prestižinių žurnalų sąrašą, kuriuose publikuoti straipsniai pripažįstami suteikiant mokslo laipsnį.
MA leidinys. Pateikiami pilni straipsniai PDF
Pilni straipsniai.
KMU Moksliniai darbai. Pilni tekstai.
KMU pilnatekstis savaitraštis.
MA leidinys. Pateikiami pilni straipsniai PDF
MA leidinys. pateikiami pilni straipsniai PDF
Pateikiamas turinys.
Specializuotas pilnatekstis (PDF) leidinys farmacininkams.
MA leidinys. Pateikiami pilni straipsniai PDF
Pateikiamos santraukos
Pateikiamas turinys.
Tik adresas
Pateikiamas tik adresas
Pateikiami pilni straipsniai.
Pateikiamas tik turinys.
*. Turinys, kai kurių straipsnių santraukos.
KMU Endokrinologijos instituto ir Lietuvos endokrinologų draugijos žurnalas.Pateikama tik bendra informacija apie leidini.
“Gydymo meno” priedas. Pilni sttraipsniai.

Recenzuojamas KMU Kardiologijos instituto leidinys. Pateikiamas turinys, kai kurie straipsniai.
*. KMU recenzuojamas žurnalas. Straipsniai indeksuojami DB Medline. Pateikiami kai kurie straipsniai pilnais tekstais.
*.Pateikiamos straipsnių santraukos.
Turinys.
Pateikaimi pilni straipsniai.
Rezenzuojamas žurnalas. Pateikiama tik pavadinimas ir redaktorius.
Pateikiami pilni straipsniai
. Pilnatekstis.
Mokslo darbai. VU leidinys. Pateikiamos santraukos.
*( ser.edukologija, ekonomika, sociologija, vadyba) Recenzuojamas KTU žurnalas.
* Tik adresas. Pateikiamos straipsnių santraukos.
Turinys.
SAM leidinys. pateikiami pilni straipsniai

Tik adresas
KTU leidinys. Pateikiamas tik turinys.
Pateikiamos straipsnių santraukos.
Pateikiamas turinys.

Sveikatos tinklapiai internete
Lietuvoje
Išsami interneto šaltinių rodyklė.
Ligoninių ir kitų gydymo įstaigų katalogas.
Sveikatos įstaigų, įmonių katalogas.
Sveikatos priežiūra, medicina ir farmacija Lietuvoje.
Įmonės. “Neolito” paarengtas katalogas.
Portalas, skirtas medikams ir pacientams. Pateikiama mokomoji, tyrimų bei švietėjiška informacija. Portalą kuria VU, Onkologijos centras, Lietuvos kovos su vėžio liga draugija
Interneto svetainė skirta visų lygių sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems slaugytojams, akušeriams ir studijuojantiesiems aukštesniosiose bei auktosiose mokyklose. Pateikiama PS

SO mokomoji medžiaga slaugytojams.
Sveikatos tinklapių katalogas Lietuvoje.

Sveikas žmogus
SVEIKATINGUMO IR MEDICINOS REKLAMOS CENTRAS – didžiausia įmonė Lietuvoje, besispecializuojanti bei turinti didelę patirtį ir galimybes medicinos leidybos ir reklamos srityje!

Leidiniai specialistams ir visuomenei:
“Gydymo menas” – nepriklausoma, greita ir efektyvi informacijos perdavimo priemonė visų specialybių gydytojams. Nuo 2001 m. rusėjo mėn. prijungus informacinį priedą “Lietuvos medicinos kronika” ir žurnalą “Farmacija plius”, “Gydymo menas” tapo baziniu žurnalu medikams. Dabar jame kiekvienas medikas ar farmacininkas gali rasti sau įdomios informacijos. Ir toliau numatoma leisti specializuotus “Gydymo meno” numerius bei priedą “Nervų ir psichikos ligos”.
“Slauga ir sveikata” – leidinys slaugytojams, akušeriams, felčeriams ir socialiniams darbuotojams.
“Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija”, “Oftalmologijos žinios” – profesionalūs leidiniai specialistams.
“Sveikas žmogus” – specialus žurnalas profilaktinės medicinos, psichologijos ir sveikatos temomis. Žurnale galima pateikti informaciją apie receptinius vaistus.
“Biomedicina” &##8211; mokslinis žurnalas, leidžiamas lietuvių ir anglų kalbomis. Šio žurnalo redakcija numato Lietuvoje ir užsienyje skelbti mūsų šalies mokslininkų svarbiausius pasiekimus biologijos ir medicinos srityse, kviesti žurnalo puslapiuose išsakyti savo mintis ir mokslo idėjas bei pasiūlymus. Straipsniuose turėtų atsispindėti Lietuvos biomedicinos perspektyvos, jos sąsaja su kitomis mokslo sritimis (ypač su technikos ir informacijos), jų svarba mūsų šalies ir pasaulio mokslui, būti atsakyta į klausimą, ar tikrai Lietuva gali lygiaverčiai bendradarbiauti su kitomis šalimis. Aktualiausiais klausimais kviesime diskutuoti ir žinomus kitų šalių mokslininkus.

Kita me

edicininė literatūra, ir specialistams, ir plačiajai visuomenei.

Reklaminiai farmacijos ir medicinos kompanijų užsakymai.

LIETUVOS MOKSLO LEIDINIŲ, KURIUOSE PUBLIKUOTI MOKSLO STRAIPSNIAI PRIPAŽĮSTAMI SUTEIKIANT MOKSLO LAIPSNĮ, SĄRAŠAS
Eil. Nr. Leidinio pavadinimas Steigėjai

1 Acta Medica Lithuanica Lietuvos mokslų akademija
2 Acta Pedagogica Vilnensis Vilniaus universitetas
3 Acta Zoologica Lithuanica (Serijos: Biodiversity, Entomologia, Hydrobiologia, Ornitologia, Parasitologia, Theriologia) Ekologijos institutas
4 Aplinkos inžinerija Vilniaus Gedimino technikos universitetas
5 Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba Kauno technologijos universitetas
6 Archeologia Baltica Lietuvos istorijos institutas
7 Baltic Astronomy Teorinės fizikos ir astronomijos institutas
8 Baltic Forestry Lietuvos, Latvijos ir Estijos miškų institutai, LŽŪU
9 Baltica Geologijos institutas
10 X Baltistica Vilniaus universitetas
11 Biologija Lietuvos mokslų akademija
12 Botanica Lithuanica Botanikos institutas
13 Chemija Lietuvos mokslų akademija
14 Cheminė technologija Kauno technologijos universitetas
15 Dailė Vilniaus dailės akademija
16 X Darbai ir dienos Vytauto Didžiojo universitetas
17 Ekologija Lietuvos mokslų akademija
18 Ekonomika Vilniaus universitetas
19 Elektronika ir elektrotechnika Kauno technologijos universitetas
20 Energetika Lietuvos mokslų akademija
21 Environmental and Chemical Physics Fizikos institutas
22 Filosofija. Sociologija Lietuvos mokslų akademija
23 Geodezija ir kartografija Vilniaus Gedimino technikos universitetas
24 Geografija Lietuvos mokslų akademija
25 Geografijos metraštis Lietuvos geografų draugija
26 Geologija Vilniaus universitetas
27 Gyvulininkystė Lietuvos gyvulininkystės institutas
28 X Informacijos mokslai Vilniaus universitetas
29 Informacinės technologijos ir valdymas Kauno technologijos universitetas
30 Informatica Matematikos ir informatikos institutas
31 Inžinerinė ekonomika Kauno technologijos universitetas
32 Istorija Švietimo ir mokslo ministerija
33 Jurisprudencija Lietuvos teisės universitetas
34 X Kalbotyra Vilniaus universitetas
35 Kardiologijos seminarai Lietuvos širdies asociacija
36 Kultūrologija Kultūros ir meno institutas
37 Kultūros paminklai Kultūros paveldo centras ir Kultūros paveldo institutas
38 Laboratorinė medicina Lietuvos laboratorinės medicinos draugija, Lietuvos žmogaus genetikos draugija
39 Liaudies kultūra Lietuvos liaudies kultūros centras
40 X Lietuvių kalbotyros klausimai Lietuvių kalbos institutas
41 Lietuvių Katalikų mokslo akademijos metraštis Lietuvių Katalikų mokslo akademija
42 Lietuvos akušerija ir ginekologija Lietuvos akušerių ir ginekologų draugija
43 Lietuvos archeologija Lietuvos istorijos institutas
44 Lietuvos atgimimo istorijos studijos Lietuvos istorijos institutas
45 Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegija
46 Lietuvos endokrinologija KMU Endokrinologijos institutas, Lietuvos endokrinologų dr

raugija
47 Lietuvos fizikos žurnalas Lietuvos fizikų draugija
48 Lietuvos istorijos metraštis Lietuvos istorijos institutas
49 Lietuvos istorijos studijos Vilniaus universitetas
50 Lietuvos matematikos rinkinys Lietuvos matematikų draugija
51 Literatūra Vilniaus universitetas
52 Lithuanian Historical Studies Lietuvos istorijos institutas
53 Lithuanian Journal of Cardiology KMU Kardiologijos institutas
54 Litosfera Geologijos institutas ir Vilniaus universitetas
55 X Lituanistica Lietuvos mokslų akademija
56 LOGOS D.M. Stančienė
57 Maisto chemija ir technologija Lietuvos maisto institutas
58 Matavimai Kauno technologijos universitetas
59 Mathematical modelling and analysis Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Matematikos ir informatikos institutas
60 Mechanika Kauno technologijos universitetas
61 Medicina Kauno medicinos universitetas, Lietuvos gydytojų sąjunga
62 Medicinos teorija ir praktika UAB “SK-Impeks”, Medicinos diagnostikos centras
63 Medžiagotyra Kauno technologijos universitetas
64 Menotyra Lietuvos mokslų akademija
65 Miškininkystė Lietuvos miškų institutas ir lietuvos žemės ūkio universitetas
66 Neurologijos seminarai Vilniaus universiteto Neurologijos klinika
67 Nonlinear Analysis: modelling and control Matematikos ir informatikos institutas
68 Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai Vytauto Didžiojo universitetas
69 Pedagogika Vilniaus pedagoginis universitetas
70 Pheromones Lietuvos mokslų akademija ir Ekologijos institutas
71 Pinigų studijos Lietuvos bankas
72 Politologija Vilniaus universitetas
73 Problemos Vilniaus universitetas
74 Psichologija Vilniaus universitetas
75 Real Estate Valuation and Investment Vilniaus Gedimino technikos universitetas
76 Senoji Lietuvos literatūra Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
77 Socialiniai mokslai (Serijos: edukologija, ekonomika, sociologija, vadyba) Kauno technologijos universitetas
78 Sodininkystė ir daržininkystė Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas
79 Soter Vytauto Didžiojo universitetas
80 Specialusis ugdymas Šiaulių universitetas
81 Sporto mokslas Vilniaus pedagoginis universitetas
82 Statyba Vilniaus Gedimino technikos universitetas
83 Stomatologija Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų stomatologų draugija ir Lietuvos stomatologų sąjunga
84 Sveikatos mokslai Sveikatos apsaugos ministerija
85 Teisė Vilniaus universitetas
86 Tiltai Klaipėdos universitetas
87 Transportas Vilniaus Gedimino technikos universitetas
88 Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas Lietuvos kūno kultūros akademija
89 Ugdymo psichologija Vilniaus pedagoginis universitetas
90 Ultragarsas Kauno technologijos universitetas
91 Urbanistika ir architektūra Vilniaus Gedimino technikos universitetas
92 Vaikų pulmonologija ir alergologija Lietuvos vaikų pulmonologų draugija
93 Vandens ūkio inžinerija Lietuvos vandens ūkio institutas
94 Veterinarija ir zootechnika Lietuvos veterinarijos akademija
95 Visuomenės sveikata Higienos institutas
96 Žemdirbystė Lietuvos žemdirbystės institutas
97 Žemės ūkio inžinerija Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institutas
98 Žemės ūkio mo
okslai Lietuvos mokslų akademija
99. Kalbos kultūra Lietuvių kalbos institutas
100. Knygotyra Vilniaus universitetas
101. Lietuvos Etnologija Lietuvos istorijos institutas
102. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos Vytauto Didžiojo universitetas
Klaipėdos universitetas
Vilniaus Universitetas
103. Tautosakos darbai Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
104.X Terminologija Lietuvių kalbos institutas
(Sąrašas taikomas nuo 2001 m. gegužės 1 d.).

NAUJOS KNYGOS

N! Edmundas Gaidamonis Pilvo traumos: monografija Tai pirmoji Lietuvoje atviriems ir uždariems pilvo sužalojimams skirta monografija, apimanti ilgametę autoriaus patirtį. Joje nagrinėjama pilvo ertmės organų sužalojimų mechanizmas, klinika, diagnostika ir chirurginis gydymas, dar retai Lietuvoje taikomo neoperacinio kepenų ir blužnies sužalojimų gydymo galimybės.Pateikiama Lietuvoje kol kas neprigijusi pilvo organų sužalojimų gradacija, be kita ko, leidžianti lyginti įvairių klinikų rezultatus.
Medžiaga iliustruota, duomenys apibendrinti lentelėse, nurodyti literatūros šaltiniai. Skiriama studentams medikams, jauniesiems chirurgams. Vilniaus universiteto leidykla
Kaunas: Judex, 2002.584 p. – ISBN 9986-948-66-5
N! Aurimas Andriušis Moksliniai medicinos istorijos tyrimai Lietuvoje (XVIII amžiaus pabaiga-XX amžius). Apybraiža: metodinė mokymo priemonė Metodinėje mokymo priemonėje pirmą kartą mūsų medicinos istoriografijoje bendrais bruožais supažindinama su XVIII amžiaus pabaigos – XX amžiaus moksliniais medicinos istorijos tyrimais Lietuvoje ir išeivijoje. Šis leidinys tai vadovas ne tik akademiniam jaunimui, bet ir visiems, kurie domisi Lietuvos medicinos istorijos paveldu, jos tyrėjais. Vilniaus universiteto leidykla
Vilnius: AB “Spauda”, 2002. – 32 p., iliustr. Snatr. angl., bibliogr. išnašose. – ISBN 9986-485-36-3
N! Danutė Bierontienė Gastroenterologija Vadovėlis Vilniaus universiteto leidykla
Vilnius: P.Kalibato IĮ “Petro ofsetas”, 2002. ISBN 9986-824-80-X

Merilina Aslani Masažo vadovas tai spalvingas, atpalaiduojamojo ir gydomojo masažo vadovas. Knygoje aprašomi masažo būdai, kaip masažuoti kitą bei patį save, masažui skirto aliejaus paruošimas. Ši knyga skirta visiems – tiek studentams medikams, tiek gydytojams bei jų pacientams – visiems, kurie nori padėti sau bei kitiems. UAB “Gamta”, – 1998

Rimantas Stukas Vitaminai ir mineralai knygutė “Vitaminai ir mineralai” iš serijos “Sveikatos ABC”, sudaryta atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų mitybos tradicijas bei įpročius. Šioje knygelėje aprašyta, kiek su maistu reiktų gauti vitaminų bei mineralų, kokiuose produktuose jų daugiausia. Knygelėje rekomenduojama studijuojantiems visuomenės sveikatą, bendrosios praktikos gydytojams ir visiems besidomintiems. UAB “Gamta”, – 1999

Christine Selius Gydomosios arbatos tai alternatyvios medicinos knygutė iš serijos “Sveikatos ABC”. Aprašomos arbatžolės, jų paruošimas bei visa eilė ligų, kurias galima gydyti gydomosiomis arbatomis. Ši knyga rūpestingai bei kruopščiai ruošta spaudai. Tačiau nei leidykla, nei redakcija neprisiima atsakomybės už galimą žalą, patirtą įgyvendinant patarimus, pateiktus šioje knygoje. UAB “Gamta”, – 2000

Dietlinde Burkhardt Klinikiniai laboratoriniai tyrimai knygoje aprašoma pagrindinių organizmo medžiagų – baltymų (fermentų), angliavandenių, riebalų, vandens ir mineralinių medžiagų svarba, pateikiamos įvairių klinikinių laboratorinių tyrimų normos bei rezultatų vertinimas esant patologijai. Knyga rekomenduojama medicinos mokyklų felčeriams, laborantams, klinikiniams biologams, gydytojams-laborantams, bei studijuojantiems gamtą, mediciną, visuomenės sveikatą. Labai patogaus kišeninio formato. Šios knygelės mokslinė redaktorė Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros doc. Ramunė Dikčiūtė. UAB “Gamta”, – 2000

P. Plevokas, S. Plevokas, A. Mikaliūkštienė Enterodekompresija metodinės nuorodos chirurgams ir slaugytojams Vilniaus universiteto leidykla

L. Noreika Pilvaplėvės topografija. Klinikinė anatomija mokomoji knyga Vilniaus universiteto leidykla

Ivaškevičius J. ir kt. Gaivinimas Tai naujausios metodinės gaivinimo rekomendacijos, parašytos Vilniaus universiteto bei Kauno medicinos universiteto specialistų. Leidinyje aprašytas elementarus ir specializuotas gaivinimas, vaistai, vartojami gaivinant, gaivinimo ypatumai kai kurių būklių metu. Gaivinimo etapai pavaizduoti paveikslėliais. Vilniaus universiteto leidykla

Jankauskas R. ir kt. Žmogaus anatomijos pratybos: osteologija Tai pagalbinė osteologijos mokymo priemonė. Knygoje yra orientaciniai anatomijos terminai, pavaizduoti liemens, galvos ir galūnių kaulai. Iliustracijos nespalvotos. Palikta vietos užrašams. Labai patogu studentams medikams bei tiems, kuriems reikia žmogaus anatomijos. Vilniaus universiteto leidykla

Kajokienė A., Pūras D., Lesinskienė S., Narvydaitė L. Slaugytojo vaidmuo ir veikla vaikų raidos sutrikimų ankstyvojoje reabilitacijoje Mokomoji knyga Vilniaus universiteto leidykla

Lesinskienė S., Blažys V., Kajokienė A., Nikolajeva M. Vaikų hiperkinetiniai sutrikimai Mokomoji knyga Vilniaus universiteto leidykla

Lesinskienė S., Kajokienė A., Pūras D., Šenina J. Autistų vaikų slaugos ypatumai Mokomoji knyga Vilniaus universiteto leidykla

Steponėnas P. Urogenitalinė trichomonozė ir gimdos kaklelio patologija 50 metų genitalijų infekcijos ir neoplazijos mokslui EUROGIN. Konferencijos medžiaga. Vilniaus universiteto leidykla

Zakarevičienė, Drąsutienė G Nėščiųjų anemija Mokomoji knyga. Vilniaus universiteto leidykla

Autorių kolektyvas Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas “ALMA LITTERA”

Bagdonienė R., Sirtautienė R. Akių ligų atlasas Tai – pirmasis akių ligų atlasas lietuvių kalba. Jame 2740 nuotraukų, iš jų 2670 padarytos pačių autorių. Šis atlasas skiriamas bendrosios praktikos gydytojams, oftalmologams, studentams. Autorės tikisi, kad leidinys padės diagnozuoti ir rečiau pasitaikančias ligas. Didelis atlaso panašumas, kad akių ligų pavadinimai pateikti trimis kalbomis: lietuvių, lotynų ir anglų. “ALMA LITTERA”

Garmus A.ir kt. Teismo medicina “ALMA LITTERA”

Kalibatienė D. Kvėpavimo organų ligomis sergančių ligonių slauga Metodinė medžiaga “ALMA LITTERA”

Rančelis V. Genetika Vadovėlis “ALMA LITTERA”

A.Raugalė Vaikų ligos Vadovėlis “ALMA LITTERA”

Rogers A. ir kt. Bioetika Europoje. Medikų ir medicinos įstaigų etika ir juridinės normos Europoje “ALMA LITTERA”

Burkhardt D. Klinikiniai laboratoriniai tyrimai Knygoje aprašoma pagrindinių organizmo medžiagų – baltymų (fermentų), angliavandenių, riebalų, vandens ir mineralinių medžiagų svarba, pateikiamos įvairių klinikinių laboratorinių tyrimų normos bei rezultatų vertinimas esant patologijai.
Knyga rekomenduojama medicinos mokyklų felčeriams, laborantams, klinikiniams biologams, gydytojams laborantams bei studijuojantiems mediciną, visuomenės sveikatą. “GAMTA”

Parengė Molytė E. Kalbos praktikos patarimai medikams Ši mokomoji medžiaga yra parašyta kruopščiai, metodiškai ir kvalifikuotai. Ji padės studentams medikams įgyti profesinės kalbos įgūdžių, o gydytojams – toliau tobulinti savo kalbą ir atsikratyti dažnai kartojamų rašomosios ir šnekamosios kalbos klaidų. Leidinys naudingas visiems medicinos dėstytojams, taip pat medicinos mokslo ir gydymo įstaigų darbuotojams. “GAMTA”

Raugalė A. Antimikrobiniai preparatai klinikinėje praktikoje Šioje knygoje pateikiamos atskirų antimikrobinių preparatų grupių klasifikacijos, vaistų klinikinės farmakologijos ypatumai: veikimo mechanizmas, veikimo spektras, farmakokinetika, indikacijos, dozavimas (tiek įvairaus amžiaus vaikams, tame tarpe ir naujagimiams, tiek ir suaugusiems), nepageidaujamas veikimas, kontraindikacijos, sąveika su kitais vaistais. Po vaisto aprašu išvardinami Lietuvos vaistų rinkoje esantys preparatai, nurodant ir jų firminius pavadinimus, išleidimo formą bei vartojimo būdą. Knyga skiriama pediatrams, terapeutams, šeimos gydytojams, chirurgams, akušeriams-ginekologams, infektologams, mikrobiologams bei studentams medikams. “GAMTA”

Rias-Bucher B. Sveikas maistas Ši knyga puiki tuo, kad pateiktuose receptuose nenaudojama druskos. Gaminant druska pakeičiama įvairiais prieskoniais. Šie receptai naudingi tiems, kurie siekia sveikai maitintis, serga širdies bei kraujagyslių ir inkstų ligomis. Tačiau nei leidykla, nei redakcija neprisiima atsakomybės už galimą žalą, patirtą įgyvendinant patarimus, pateiktus šioje knygoje. “GAMTA”

Sudarė Aizenas M. Piktybinių navikų išplitimo įvertinimas (TNM sistema) Knyga skirta visų specialybių gydytojams ir mediciną studijuojantiems studentams. Pateikiant klasifikaciją atsižvelgta į realias daugumos Lietuvos gydymo įstaigų diagnostines galimybes. Tai pirmas kompleksinis TNM klasifikacijos sistemos aprašymas lietuvių kalba. LIETUVOS ONKOLOGIJOS CENTRO LEIDYKLA”

Cicėnas S. Plaučių vėžio gydymas Autorius šią mokymo priemonę skiria medicinos studentams, rezidentams, gydytojams onkologams, bendrosios praktikos gydytojams, pulmonologams. Knygoje išsamiai pateikiamos ankstyvos plaučių vėžio diagnostikos galimybės, naviko skirstymas pagal TNM klasifikaciją, chirurginis plaučių vėžio gydymas, spindulinė terapija bei chemoterapija. Iš esmės aptariamos kombinuoto plaučių vėžio gydymo schemos. Tai pirmas toks išsamus plaučių vėžio gydymo galimybes pateikiantis leidinys. LIETUVOS ONKOLOGIJOS CENTRO LEIDYKLA

Stratilatovas E. Skrandžio vėžio diagnostika ir gydymas Mokymo priemonė, skirta medicinos studentams, rezidentams, gydytojams onkologams, bendrosios praktikos gydytojams, gastroenterologams. Leidinyje išsamiai aprašomi rizikos susirgti skrandžio vėžiu veiksniai, ankstyvieji ligos simptomai, ankstyvos skrandžio vėžio diagnostikos galimybės. Pateikiamas skrandžio navikų skirstymas pagal TNM klasifikaciją. Didelė leidinio dalis skirta spinduliniam, chemoterapiniam, chirurginiam bei paliatyviam skrandžio vėžio gydymui, aptariami skrandžio vėžio gydymo rezultatai. LIETUVOS ONKOLOGIJOS CENTRO LEIDYKLA

Sudarė Gailienė D. Savižudybių prevencijos idėjos. Straipsnių rinkinys Lietuvos ir kitų šalių autorių straipsniai, kuriuose pateikiama idėjų, kokių savižudybių prevencijos būdų imamasi nevilties apimtiems žmonėms gelbėti. “TYTO ALBA”

Gudaitė G. Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mituose Knygoje nagrinėjami asmenybės brendimo ir transformacijos klausimai, derinant psichologijos teorijas, senųjų kultūrų aprašus bei psichoterapinių atvejų analizė. Daug vietos skiriama simboliams, kurie yra tiesioginis tiltas į paslaptingą pasąmonės pasaulį. Monografija skirta psichologams, psichoterapeutams, kitiems specialistams, bet ji turėtų būti įdomi studentams, visiems norintiems pažinti žmogaus pasąmonės gelmes. “TYTO ALBA”

SVEIKATINGUMO IR MEDICINOS REKLAMOS CENTRAS – didžiausia įmonė Lietuvoje, besispecializuojanti bei turinti didelę patirtį ir galimybes medicinos leidybos ir reklamos srityje!

Leidiniai specialistams ir visuomenei:
“Gydymo menas” – nepriklausoma, greita ir efektyvi informacijos perdavimo priemonė visų specialybių gydytojams. Nuo 2001 m. rusėjo mėn. prijungus informacinį priedą “Lietuvos medicinos kronika” ir žurnalą “Farmacija plius”, “Gydymo menas” tapo baziniu žurnalu medikams. Dabar jame kiekvienas medikas ar farmacininkas gali rasti sau įdomios informacijos. Ir toliau numatoma leisti specializuotus “Gydymo meno” numerius bei priedą “Nervų ir psichikos ligos”.
“Slauga ir sveikata” – leidinys slaugytojams, akušeriams, felčeriams ir socialiniams darbuotojams.
“Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija”, “Oftalmologijos žinios” – profesionalūs leidiniai specialistams.
“Sveikas žmogus” – specialus žurnalas profilaktinės medicinos, psichologijos ir sveikatos temomis. Žurnale galima pateikti informaciją apie receptinius vaistus.
“Biomedicina” – mokslinis žurnalas, leidžiamas lietuvių ir anglų kalbomis. Šio žurnalo redakcija numato Lietuvoje ir užsienyje skelbti mūsų šalies mokslininkų svarbiausius pasiekimus biologijos ir medicinos srityse, kviesti žurnalo puslapiuose išsakyti savo mintis ir mokslo idėjas bei pasiūlymus. Straipsniuose turėtų atsispindėti Lietuvos biomedicinos perspektyvos, jos sąsaja su kitomis mokslo sritimis (ypač su technikos ir informacijos), jų svarba mūsų šalies ir pasaulio mokslui, būti atsakyta į klausimą, ar tikrai Lietuva gali lygiaverčiai bendradarbiauti su kitomis šalimis. Aktualiausiais klausimais kviesime diskutuoti ir žinomus kitų šalių mokslininkus.

Kita medicininė literatūra, ir specialistams, ir plačiajai visuomenei.

Reklaminiai farmacijos ir medicinos kompanijų užsakymai.

Jau septyneri metai veiksmingai ir produktyviai dirbame medicinos informacijos srityje, todėl galime ir norime būti Jums naudingi!

TARPTAUTINĖ VISUOMENĖS SVEIKATOS MOKYKLA – LIETUVOJE?
Baltijos jūros regiono šalių Task Force programos tarptautinės visuomenės sveikatos mokyklos projektas turėtų būti koordinuojamas Lietuvos aukštųjų mokyklų. Tokia mūsų šalies pozicija buvo suformuluota Sveikatos apsaugos ministerijoje įvykusiame specialistų pasitarime.
Pasitarimui pirmininkavęs viceministras E. Bartkevičius pabrėžė, jog Lietuvos aukštosios mokyklos, šiuo metu ruošiančios visuomenės sveikatos specialistus (Vilniaus universitetas bei Kauno Medicinos universitetas), tarptautinės mokyklos įkūrimui turi pakankamą mokslinį potencialą, materialinę bazę bei parengtus studijų modulius. Šių Lietuvos universitetų galimybės, palyginus su kaimyninių Latvijos, Estijos bei Rusijos analogiškomis mokymo įstaigomis, yra kur kas didesnės.
Tarptautinę visuomenės sveikatos mokyklą Sankt Peterburgo universiteto bazėje norėtų įkurti ir Rusijos atstovai. Tačiau Lietuvos atstovų nuomone, šiuo atveju Task Force programoje dalyvaujančioms šalims donorėms į projektą investuoti tektų kur kas daugiau lėšų. Pasak mūsų šalies atstovų, Sankt Peterburgo universitetas savo informacinėmis technologijomis bei specialistais nėra toks progresyvus, kaip Vilniaus ar Kauno medicinos universitetai.
Higienos instituto direktorius prof. J. Kalibatas kalbantis su Baltijos regiono šalių užsienio kolegoms patarė akcentuoti, jog Sankt Peterburgo universitete dėstoma rusų kalba, turima literatūra yra rusiška, pedagogai ir studentai – tik rusiškai kalbantys. Tuo tarpu Lietuvos universitetai pajėgūs mokyti anglų kalba, kas yra ypač svarbu žvelgiant į ateitį.

Viceministras E. Bartkevičius pasitarime siūlė Lietuvos akademiniams sluoksniams susivienyti ir pagalvoti apie virtualią tarptautinę visuomenės sveikatos mokyklą, kuri veiktų bendromis Vilniaus ir Kauno Medicinos universitetų jėgomis.

Vyriausioji specialistė
l.e. vedėjo pareigas
(8-22) 66 14 11

Gabrielė Apanavičienė

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOJE ĮVYKO POSĖDIS DĖL MEDICINOS PUNKTŲ MOKYKLOSE
Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva šių metų gegužės 28 dieną įvyko tarpžinybinis posėdis “Dėl medicinos darbuotojų, dirbančių švietimo įstaigose, finansavimo”, kuriame dalyvavo Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo ministerijų, Valstybinės ligonių kasos bei Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. Sveikatos apsaugos ministerija visada teikė prioritetą vaikų sveikatos ugdymui ir išsaugojimui, todėl šis posėdis sušauktas tam, kad būtų efektyviau sprendžiamos medicinos punktų mokyklose problemos.
Vadovaujantis Sveikatos sistemos įstatymo 48 straipsniu, savivaldybės papildomai remia vaikų sveikatos priežiūrą. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, medicinos punktų išlaikymas bendrojo lavinimo mokyklose gali būti finansuojamas iš savivaldybių biudžeto – pirminė asmens (tarp jų ir medicinos punktų išlaikymas bendrojo lavinimo mokyklose) ir visuomenės sveikatos priežiūra yra priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybių funkcija. Lėšos medicinos punktams ugdymo įstaigose įteisintos Sveikatos apsaugos ministro 2000 06 14 Nr. 327 įsakyme “Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, bazinių kainų, organizavimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo”.
Daugiausia problemų iškyla didžiuosiuose miestuose, kadangi vaikai lanko skirtingas mokyklas, todėl nesant moksleivių registro, sunku sukontroliuoti PSDF lėšas, skirtas už prirašytą vaiką pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje. Savivaldybės, kurios nenori šio klausimo spręsti, susiduria su finansavimo problemomis.
Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų institucijų atstovai laikosi vieningos nuomonės, kad mokyklose būtina išsaugoti medicinos punktus ir juose dirbančius bendruomenės slaugytojus, todėl savivaldybėms reikia nedelsiant išspręsti medicinos punktų išlaikymo klausimą.
Posėdžio metu vieningai pritarta siūlymui pervesti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, skirtas medicinos punktų išlaikymui, į savivaldybių biudžetą. Pasisakoma už tai, kad savivaldybės disponuotų šiomis tikslinėmis lėšomis ir jas atitinkamai paskirstytų mokykloms.
Dėl šios priežasties Vidaus reikalų ministerijos sudaryta darbo grupė šiuo metu sprendžia įvairaus profilio mokyklų medicinos punktų finansavimo klausimus, rengia Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Posėdžio dalyviai pakartotinai akcentavo būtinybę pakeisti šį įstatymą.
Norime priminti, kad Sveikatos apsaugos ministras 2001 02 22 įsakymu Nr. 130 papildė sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 20 įsakymo Nr. 158 “Dėl Lietuvos medicinos normos MN 11:1996 “Sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo specialieji reikalavimai I dalis. Savivaldybių medicinos punktas” 6.1.3 punktą žodžiais: “Rekomenduotina vaikų ugdymo institucijose 800 vaikų įsteigti 1 slaugos darbuotojo etatą”. Anksčiau ši norma nebuvo reguliuojama. Jeigu vaikų skaičius mažesnis, savivaldybės gydytojas turi priimti sprendimą, kaip slaugytojai turi kooperuotis ir aptarnauti ugdymo institucijas.
Sveikatos apsaugos ministerija dar kartą kreipiasi į savivaldybes prašydama nenaikinti medicinos punktų mokyklose.

Vyriausioji specialistė
tel.: (22) 661413 Lina Jakučionienė

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL BIBLIOTEKŲ RENOVACIJOS IR MODERNIZAVIMO 2003–2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2002 m. rugsėjo 17 d. Nr. 1454
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), IV skyriaus „Kultūra“ 109 punktą ir siekdama plėtoti informacinę visuomenę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programą (pridedama).
2. Nustatyti, kad lėšos Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programai įgyvendinti numatomos pagal šalies finansines galimybes kiekvienais metais rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą.
Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas

2002-12-05 Sveikatos apsaugos reforma nedavė lauktų rezultatų

Valstybės kontrolė įvertino sveikatos apsaugos reformą 1998-2001 metais ir pateikė Seimui bei Vyriausybei audito ataskaitą. Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad lėšų poreikis sveikatos apsaugai nuolat augo, tačiau valstybės lėšos, skirtos vieno gyventojo sveikatinimui, nuo 1998 m. mažėjo. Tik 2001 m. jos vėl beveik pasiekė 1998 m. lygį. Dėl šios ir kitų priežasčių sumažėjo gyventojų galimybės laiku gauti kokybišką medicininę pagalbą.

Sveikatinimo veiklos valdymas
Lietuvos sveikatos programa, kuri apibūdina sveikatos priežiūros reformos uždavinius, buvo patvirtinta 1998 metais. Vertinti programos įgyvendinimą pavesta Nacionalinei sveikatos tarybai, tačiau programos monitoringo tvarka nebuvo patvirtinta. 1994 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ministeriją) patvirtinti sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programą, kuri numatytų nacionalinių veiklos organizavimo ir profesinių standartų įdiegimą sveikatos sistemoje. Tačiau programa nebuvo patvirtinta. Vykdydama Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą 2002 m. spalio mėn. ministerija patvirtino naują sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo koncepciją. Tikrintu laikotarpiu ministerija savo veiklą planavo neturėdama išsamios informacijos apie sveikatos politikos įgyvendinimą šalyje, nes ministerija nereikalavo, o 2001 m. apskričių administracijos neteikė arba teikė jai pavėluotai ataskaitas apie sveikatos politikos įgyvendinimą jų teritorijose.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dalį savo funkcijų – teisės aktų projektų rengimą, sveikatos programų mokslinės taikomosios dalies vadybą, nacionalinės sveikatos sąskaitos rengimą – ministerija perdavė VšĮ “Sveikatos teisės ir ekonomikos centrui”. Vien tik 2001 m. šiai įstaigai ministerija už atliktus darbus sumokėjo beveik 669 tūkst. Lt. Auditoriai pasiūlė ministerijai susigrąžinti šias funkcijas. Be to, ministerijos Vidaus audito tarnybai rekomenduota įvertinti pačios ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą.
Pajamos ir išlaidos
Per visus reformos įgyvendinimo metus valstybės išlaidos sveikatos priežiūrai nei karto nesiekė Sveikatos sistemos įstatyme numatyto finansavimo dydžio – 5 proc. nuo BVP. Vienam šalies gyventojui praėjusiais metais sveikatos apsaugai buvo skirta 582,3 Lt (palyginimui: 1998 m. – 586,6, 1999 m. – 557,6. 2000 m. – 565,3). Didžiausią dalį lėšų – 91 proc. sveikatos priežiūrai skiria Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF), kuris sudaromas iš privalomojo sveikatos draudimo įmokų, atskaitymų iš fizinių asmenų pajamų mokesčio ir valstybės biudžeto įmokų už jos lėšomis draudžiamus asmenis. 1999-2001 m. valstybės lėšomis draudžiamų asmenų skaičius didėjo, tačiau lėšų jų draudimui buvo skirta nepakankamai. Įmokos į PSDF už kiekvieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį 1998-2002 metais vis mažėjo (nuo 242,5 Lt 1998 m. iki 187,2 Lt 2002 m. ) Auditoriai atkreipė dėmesį, kad Seimas tik 2002 m. nustatė šios įmokos minimalų dydį – 35 proc. vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, tačiau šiais metais Seimui pateiktame įstatymo pakeitimo projekte šios nuostatos jau nebėra. Todėl Valstybės kontrolė pasiūlė tokią nuostatą įtraukti į Seimui pateiktą įstatymo projektą, o Vyriausybei – patvirtinti valstybės biudžeto įmokos už valstybės draudžiamus asmenis apskaičiavimo tvarką, kuri užtikrintų minėtos įmokos dydį, atitinkantį vidutiniškai šalies gyventojui tenkančias PSDF biudžeto išlaidas už sveikatos priežiūros paslaugas.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad didėja sveikatos priežiūros finansavimas iš privačių lėšų. Nacionalinės sveikatos sąskaitos duomenimis privačios lėšos sveikatos priežiūrai 2000 m., palyginus su praėjusiais, išaugo 1,4 karto ir sudarė 1,4 mlrd. Lt arba 41 proc. bendro sveikatos sistemos finansavimo lėšų.

Sveikatos priežiūrai skiriamų PSDF biudžeto lėšų nepakanka esamam paslaugų poreikiui tenkinti. Lyginant Valstybinės ligonių kasos 2002 m. apskaičiuotą sveikatos priežiūrai reikalingą lėšų poreikį su numatomomis PSD fondo planuojamomis pajamomis, lėšų trūkumas sudarys 467 mln. Lt, arba ketvirtadalį planuojamų pajamų.

Nuo 1998 metų mažėja PSDF biudžeto pajamos. Nevykdydama PSDF biudžeto pajamų plano, Valstybinė ligonių kasa kasmet lieka skolinga už atliktas sveikatos priežiūros paslaugas. 2001 m. pabaigoje įsiskolinimas išaugo iki 363 mln. Lt, o tai sudaro penktadalį visų 2002 m. PSD fondo planuojamų išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Didžiausią PSDF išlaidų sveikatos priežiūros paslaugų dalį – 1,359 mlrd. Lt (74 proc.) 2001 m. sudarė apmokėjimas už asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Analizuodami ligoninių veiklą auditoriai pastebėjo, kad daugelis iš jų neveda sąnaudų pagal gydymo profilius apskaitos, neišnaudoja visų galimybių papildyti savo finansinius išteklius. Tų pačių ligų gydymo išlaidos skirtingose ligoninėse ženkliai skiriasi. Ligoninės teikia labai mažai mokamų paslaugų. Valstybės kontrolė pasiūlė ministerijai apsvarstyti galimybes įdiegti naują apmokėjimo sistemą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas – pagal kiekvienam pacientui išrašytas sąskaitas. Tai suteiktų galimybę optimaliau naudoti PSDF lėšas.
Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti PSDF faktinės išlaidos kasmet augo ir nuolat viršydavo planuojamas lėšas. 2002 m. sausio 1 d. kreditorinis įsiskolinimas už kompensuojamus vaistus išaugo iki 185 mln. Lt ir sudarė 56,6 proc. 2002 m. šiam tikslui numatytų lėšų. Auditoriai pasiūlė ministerijai apsvarstyti galimybę palaipsniui atsisakyti kompensuojamųjų vaistų sąrašo ir pereiti prie gydymo išlaidų kompensavimo. Be to, auditorių nuomone, reikia tobulinti kompensuojamų vaistų išrašymo ir pardavimo tvarką, numatant gydytojo ir farmacijos specialisto atsakomybę už jos pažeidimus.
Valstybės kontrolė pasiūlė Vyriausybei atsižvelgti į tai, kad sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui stinga PSDF lėšų ir jų trūkumą padengti iš papildomų finansavimo šaltinių. Be to, pasiūlyta plačiau diegti savanorišką papildomą sveikatos draudimą.

Ligoninių tinklas ir medicininės paslaugos
LR Seimo 1998 m. patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje buvo numatyta iki 2005 m. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir jose teikiamų paslaugų kiekį. Tačiau ministerija tik 2002 metų viduryje patvirtino pagrindines sveikatos priežiūros įstaigų tinklo plėtros nuostatas ir siektinus kriterijus. Iki to laiko ministerija buvo parengusi keletą restruktūrizavimo kriterijų projektų, tačiau nei vieno jų nepatvirtino. Todėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jų steigėjai neturėjo pagrindo jais vadovautis, o rengdami ir įgyvendindami restruktūrizavimo planus rėmėsi savo individualiomis nuostatomis. Bendrojo pobūdžio ir specializuotų ligoninių tinklas nuo 1998 m. beveik nepakito. Mažų savivaldybių ligoninės turi rimtų mokumo problemų arba yra nuostolingos. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad mažesnės ir vidutinio dydžio ligoninės atleido daugiausiai darbuotojų bei labiausiai sumažino lovų skaičių, tačiau daugumos jų finansinės būklės rodikliai nepagerėjo, o lovų užimtumas nepadidėjo. Lovų užimtumas visose šalies ligoninėse 2001 m. sumažėjo iki 278 dienų per metus, nors optimalus rodiklis turėtų siekti 320 dienų per metus. Nors buvo planuota mažinti hospitalizacijos apimtis ir daugiau ligonių gydyti ambulatoriškai, tačiau mažėjo tiek ambulatorinės pagalbos apimtys, tiek ir stacionaruose gydytų ligonių skaičius. Apribojimai asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui sumažino sveikatos priežiūros prieinamumą.
Teisės aktų pažeidimai
Valstybės kontrolieriaus Jono Liaučiaus priimtame sprendime “Dėl teisės aktų pažeidimų vykdant sveikatos apsaugos reformą” konstatuota, kad ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa nevykdė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnio reikalavimo ir nenustatė sveikatos sistemos įstaigų minimalių išdėstymo ir jų struktūros reikalavimų. Ministerija nevykdė Sveikatos priežiūros sistemos įstatymo 12 str. reikalavimo ir nenustatė savivaldybių vykdomųjų institucijų ir apskričių viršininkų administracijų organizuojamos antrinės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros masto ir profilių. Valstybės kontrolieriaus J. Liaučiaus sprendime atkreiptas dėmesys į tai, kad 2000-2001 m. nebuvo vykdomas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame reikalaujama kasmet peržiūrėti prekybinius antkainius kompensuojamiesiems vaistams. Todėl nebuvo pasinaudota galimybe ekonomiškiau naudoti PSD fondo lėšas.
Valstybės kontrolierius J. Liaučius nustatė 6 mėnesių terminą nurodytiems veiklos trūkumams pašalinti.
Šaltiniai: www.vkontrole.lt/dokumentai : Ataskaita dėl sveikatos apsaugos reformos vertinimo; Sprendimas dėl teisės aktų pažeidimų vykdant sveikatos reformą.
Komentarai: Veiklos audito 1-ojo departamento direktorius Rimantas Sanajevas 261 22 31.

Gediminas Končius, atstovas ryšiams su visuomene 262 05 43, 8-686 25 965, gkoncius@vkontrole.lt .

APIE LEIDINĮ

LEIDINIO TIKSLAS – pateikti skaitytojams naujausią specialią medicininę informaciją, supažindinti juos su savo sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo būdais, ugdyti harmoningą asmenybę, didžiausia vertybe laikančią dvasinę ir fizinę sveikatą, taip pat padėti iš daugybės šiuo metu esančių rinkoje vaistų, maisto produktų bei kitų buičiai reikalingų daiktų išsirinkti jiems pačius geriausius ir naudingiausius, informuoti skaitytojus apie sveikatingumo ir medicinos įstaigas ir besikeičiančias jų galimybes.

NUOLATINĖS ŽURNALO RUBRIKOS:
 medicina, ligos ir jų gydymas
 nauji farmaciniai preparatai
 psichologija ir psichoterapija
 grožio medicina
 fitoterapija
 mityba ir dietinis gydymas
 taip pat skelbiame rezultatus apie įvairių dažniausiai vartojamų produktų degustacijų rezultatus
NEMOKAMAS MĖNESINIS ŽURNALO PRIEDAS “NATŪRALIOJI MEDICINA IR LIGŲ PROFILAKTIKA”
 natūralūs ligų profilaktikos būdai
 natūralioji medicina, kaip pagalbinis būdas gydant įvairias ligas
 sveika buitis
TRUMPAS PRISTATYMAS:

Tiražas – 15 000 egz., iš jų prenumeratorių – 2002 m. rugpjūčio mėn. duomenimis 4500.
Formatas – A4.
Periodiškumas – kartą per mėnesį.
Spalvotumas – spalvotas (4+4).
Puslapių skaičius – 64-84 psl.
Popierius – kreidinis, vidus 80 g, viršeliai 150 g.
Platinimas – visuose Lietuvos spaudos platinimo skyriuose (spaudos kioskuose, prekybos centruose), įvairių renginių (konferencijos, parodos ir kt.) metu.
Žurnalas taip pat platinamas pagrindinėse Lietuvos vaistinėse.

REKLAMUOTIS ŽURNALE “SVEIKAS ŽMOGUS” NAUDINGA DĖL ŠIŲ PRIEŽASČIŲ:
 žurnalo tiražas pats didžiausias iš tokio pobūdžio specializuotų leidinių – 15 000 egz., bei yra pats populiariausias iš panašaus pobūdžio žurnalų, ž.r. “Baltijos tyrimai” 3 psl.
 žurnalas “Sveikas žmogus” turi didžiausią prenumeratorių skaičių (kelis kartus viršijantį konkurentus)
 straipsnius rašo arba konsultuoja profesionalai, todėl skaitytojai mumis pasitiki
 aukštos kokybės poligrafija, lakuotas viršelis, didelės informacijos talpinimo galimybės

Gydymo meno” numeryje skaitykite:
REDAKCIJOS SVEČIAS
Profesorė Danutė Kalibatienė: “Kiekviename žmoguje ar reiškinyje matyti tai, kas gera” Mūsų viešnia – Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Bendrosios medicinos praktikos ir slaugos katedros vadovė prof. Danutė KALIBATIENĖ.

METODIKOS IR ALGORITMAI
Galvos smegenų kraujotakos sutrikimų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos algoritmas

ĮRODYMAIS PAGRĮSTA MEDICINA
Naujos rubrikos atsiradimą paskatino vis didėjantis ne tik akademinės medikų visuomenės dalies, bet ir gydytojų praktikų dėmesys faktais ir klinikiniais tyrimais paremto gydymo įdiegimui į kasdienę praktiką. Pasaulyje daug kas nuveikta šioje srityje. Stengsimės pateikti kuo išsamesnės informacijos iš įvairių medicinos sričių, sukauptos pasaulio duomenų bazėse konspektų pavidalu. Konspektuose išdėstyti pagrindiniai didelio patikimumo ligų diagnostikos ir gydymo principai.
Šį kartą:
Hiperlipidemijos gydymo tikslai ir būdo parinkimas
Gydymas dieta esant didelei cholesterolio koncentracijai serume
Užsitęsęs suaugusiųjų karščiavimas
Magnio trūkumas

GYDYTOJUI PRAKTIKUI
Arterinės hipertenzijos ir hipertenzinės nefropatijos diagnostikos ir ambulatorinio gydymo metodikos taikymas
Širdies veiklos nepakankamumo ambulatorinės diagnostikos ir gydymo metodikos taikymas

Tęsiame specialistų konsultacijas, susijusias su gydymo, kompensuojamo iš PSD fondo biudžeto lėšų, metodikų taikymu kasdienėje gydytojo praktikoje.
Dažniausi klinikiniai cistinės fibrozės variantai Cistinė fibrozė (CF) yra svarbiausia vaikų amžiuje mirtingumą lemianti genetinė liga, paveldima autosominiu recesyviniu būdu. Įvairių autorių duomenimis, CF dažnis priklauso nuo žmonių rasės ir pats didžiausias yra Šiaurės Europoje ir JAV.
Klinikiniai CF požymiai yra sukelti chloro kanalo, esančio įvairių organų epitelio ląstelėse, nevisavertiškumo. Nenormali druskos ir vandens apykaita įvairių organų – dažniausiai kvėpavimo ir virškinamosios sistemų – epitelio ląstelėse sukelia jų gaminamo sekreto dehidraciją, tuo pačiu jį sutirština, padaro klampų ir sunkiai pašalinamą. Taigi blogą šios ligos prognozę dažniausiai lemia progresuojantis būtent šių – virškinamosios ir kvėpavimo – sistemų funkcijos nepakankamumas.
Šiame straipsnyje pateikiami įvairių klinikinių CF pasireiškimo aspektų vaikams, kurie buvo gydyti arba stebėti Kauno universitetinėse klinikose kelerius pastaruosius metus, duomenys.

Oksidacinis stresas – jungiamoji arterinės hipertenzijos ir aterosklerozės grandis Deguonis yra gyvybiškai būtinas žmogaus organizmo veiklai, tačiau organizme vykstantys oksidaciniai procesai nėra tobuli ir jų defektai skatina laisvųjų radikalų gamybą, o pastarieji suformuoja oksidacinį stresą. 2002 metų gruodžio mėnesį vykusio Lietuvos širdies asociacijos ir Lietuvos kardiologų draugijos seminaro “Naujienos kardiologijoje” metu KMUK doc. Danutė Satkienė savo pranešime aptarė oksidacinį stresą ir jo reikšmę arterinės hipertenzijos bei aterosklerozės patogenezei.

Vaikų kvėpavimo sutrikimai miego metu Vaikų kvėpavimo sutrikimų miego metu atpažinimas ir gydymas yra sudėtingas, kartais net sunkus, nes simptomų spektras platus – nuo aiškių požymių nebuvimo iki rimtų komplikacijų, apimančių vystymosi ir elgsenos sutrikimus, cor pulmonale, širdies nepakankamumą ar net mirtį.

KLINIKINIAI TYRIMAI – PRAKTIKAI
Pakartotinis galvos smegenų insultas: ar galima jo išvengti? Pasaulyje galvos smegenų galvos insultas (GSI) yra antra pagrindinė mirties priežastis, kasmet nusinešanti daugiau kaip 5 mln. gyvybių. Senėjanti populiacija skatina vis daugiau dėmesio skirti šiai pavojingai širdies ir kraujagyslių sistemos ligai. Be to, vidutiniškai vieną iš šešių išgyvenusiųjų po pirmojo GSI per 5 metus ištinka pakartotinis GSI, kurio eiga ir prognozė nepalyginti blogesnė negu pirmojo. Kadangi ligonis, persirgęs galvos smegenų insultu, paprastai yra toliau stebimas ir gydomas šeimos arba bendrosios praktikos gydytojo, svarbu, kad gydytojas būtų susipažinęs su naujausiais mokslo pasiekimais, padedančiais užkirsti kelią pakartotiniam GSI, bei žinotų pagrindines antrinės GSI profilaktikos kryptis ir galimybes.

Medikamentinis simptominės gerybinės prostatos hiperplazijos gydymas – nauja patirtis skiriant Cardura XL (GPH) – dažniausia vyresnių nei 50 metų vyrų liga. Senėjant visuomenei, gerybinei prostatos hiperplazijai gydyti skiriama vis daugiau dėmesio. Tik objektyvių ir subjektyvių simptomų visuma gali tiksliau apibūdinti ligos sunkumą. Gydymo efektyvumas taip pat yra vertinamas pagal visų šių paminėtų simptomų pokyčius. Medikamentinis GPH gydymas ?1 blokatoriais gana greitai ir efektyviai sumažina subjektyvius simptomus, taip pat pakeisdamas ir objektyvius. Jų dažniausiai užtenka, kad pagerėtų paciento gyvenimo kokybė. Kaip greitai pagerėja paciento būklė vartojant ?1 blokatorių, galima įsitikinti tik atliekant tyrimus. Pristatomas tyrimas yra pirmasis Lietuvoje, kai vertinamas GPH medikamentinio gydymo efektyvumas vartojant α1 blokatorių.

SPECIALISTO KONSULTACIJA
Naują požiūrį į beta adrenoreceptorių blokatorių (BAB) klinikinį pritaikymą dėsto Vilniaus universitetas MF Širdies ligų klinikos doc. Virginija Grabauskienė

DIAGNOSTIKA
Ūminio miokardo infarkto diagnostikos aspektai Miokardo infarktas – tai miokardo nekrozė, išsivysčiusi dėl užsitęsusios išemijos. Tai viena sunkiausių išeminės širdies ligos formų ir viena dažniausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Todėl svarbu laiku nustatyti šią patologiją ir imtis atitinkamų gydymo priemonių. Straipsnyje paliesti pagrindiniai miokardo infarkto diagnostikos klausimai.

Holter tipo gliukozės monitoringas diabeto gydymui įvertinti Intensyvus diabeto gydymas insulinu leidžia sumažinti makro- ir mikrokraujagyslių komplikacijų galimybę. Įvairių tyrimų duomenimis, intensyviai gydant insulinu būtina dažniau stebėti gliukozės kiekį kraujyje. Intensyvi insulino terapija leidžia 39-76 proc. sumažinti diabeto komplikacijų dažnį. Tačiau gliukozės kiekio nustatymas namų sąlygomis turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų.
Taigi nuolatinio gliukozės stebėjimo sistema leistų tinkamiau dozuoti insuliną ir kitus medikamentus, stengiantis, kad glikemija būtų optimali. Tai taip pat padėtų ligoniui pačiam vertinti savo mitybos įgūdžius, tiksliau dozuoti su maistu gaunamus angliavandenius, insuliną, fizinio krūvio intensyvumą ir t.t. Šio tyrimo rezultatų vertinimas, pateikiant juos ligoniui, neretai paskatina patį ligonį griežčiau laikytis gydytojo nurodymų.
Šiame straipsnyje pateikiami pirmieji Lietuvoje atliktų tyrimų, kurių metu naudota nuolatinio gliukozės koncentracijos kraujyje stebėjimo sistema, rezultatai.

KLINIKINIAI ATVEJAI
Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė raudonoji vilkligė tai nežinomos etiologijos sisteminė jungiamojo audinio liga, kuri gali pažeisti sąnarius, inkstus, serozinius paviršius ir kraujagyslių sieneles. Moterys sistemine raudonąja vilklige serga 9 kartus dažniau nei vyrai. Liga dažniau pasireiškia jauname amžiuje, ja suserga vidutiniškai 30 m. amžiaus asmenys. Praktinė klinikinio atvejo analizė leidžia trumpai akcentuoti pagrindinius straipsnyje išdėstytus diagnostikos ir gydymo principus.

MEDICINOS MOKSLO NAUJIENOS
Nauji klinikiniai lėtinio sinusito tyrimai Pristatomas užsienio spaudos straipsnis “Suaugusiųjų, sergančių lėtiniu bakteriniu žandinio ančio uždegimu, bakteriologinių tyrimų rezultatai: klinikinio tyrimo duomenys”, kuriame išdėstyti nauji svarbūs kiekvienam bendrosios praktikos gydytojui duomenys apie ligos sukėlėjų spektro pokyčius, lemiančius ir gydymo pasirinkimą.

Svarbiausių 2002 m. medicinos pasaulio įvykių dešimtukas pagal “Medscape General Medicine” Kiekvienas mokslinis tyrimas ir pastebėjimas priartina prie tiesos pažinimo. Tik maža dalis iš gausybės spėjimų ir teiginių pasitvirtina ir įgyja tęstinumą ar būna pritaikomi. Vieno žymiausių interneto žurnalų “Medscape General Medicine” redakcija sudarė svarbiausių 2002 m. medicinos pasaulio įvykių dešimtuką.

KOSMETOLOGIJA
Odos priežiūra: kodėl svarbu palaikyti pH 5,5

LIETUVOS MEDICINOS KRONIKA

Mėnesio tema
PSDF biudžeto “pyragas” jau suraikytas Praėjusių metų pabaigoje nemažai diskusijų kėlęs Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas, šiais metais, nedaug padidėjęs, turės patenkinti visus sveikatos apsaugos sistemos poreikius. Šiemet į PSDF biudžetą iš viso numatyta pervesti 1 888 722 tūkst. Lt. Sveikatos apsaugos ministerijai šiais metais iš Valstybės biudžeto skirta 129 447 tūkst. Lt.

Ligos Lietuvoje
Fizinė medicina ir reabilitacija: prioritetinė sritis ar sveikatos politikos podukra? 2003-ieji paskelbti neįgaliųjų metais. Tačiau dėmesys šiems socialiai mažiausiai apsaugotiems mūsų visuomenės piliečiams, pasirodo, yra daugiau deklaruojamų gerų norų, bet ne realių galimybių garantas. Ypač tai susiję su medicinine reabilitacija, kuriai nuo 1999 iki 2003 metų net 23 mln. Lt sumažinus lėšas, labiausiai nukentėjo būtent tie ligoniai, kuriems reabilitacinis gydymas būtų padėjęs optimaliai pasveikti po ligų ir traumų. Neturint pakankamai lėšų, daugeliui ligonių apskritai nebuvo skirta reabilitacinio gydymo, dėl to padaugėjo neįgalių asmenų.

Aštrus kampas
Gydytojo pasirinkimas: darbas gydymo įstaigoje ar farmacijos kompanijoje? Pastaraisiais metais iš apie 16 tūkst. Lietuvoje licencijas turinčių gydytojų praktinį darbą metė per 700 medikų. Ir tai – ne pensinio amžiaus gydytojai. Nematydami perspektyvos artimiausiu metu pragyventi iš mediko atlyginimo, vis daugiau jaunų ir talentingų gydytojų bando įsidarbinti užsienyje arba apskritai meta išsvajotąją mediciną ir išeina į farmacijos kompanijų atstovybes, kur dirba daugiau su prekyba, o ne su medicina susijusį darbą.
Niekam jau ne naujiena, jog politikams niekaip nesiryžtant atsisakyti sovietinio sveikatos apsaugos modelio reliktų, gydytojai prarado galimybę sąžiningai užsidirbti tiek, kiek iš tiesų yra verti ilgi medicinos studijų metai ir atsakomybė už paciento sveikatą ir net gyvybę.

Iš arčiau
Apie mokslines praktines programas Lietuvoje sveikatos stiprinimu, gyvenimo trukmės ilginimu ir ligų profilaktika pradėta domėtis tik pastaraisiais dešimtmečiais, įgyvendinant atskiras mokslines praktines sveikatos programas. Vadovaudamasis LR Seimo priimtu strateginiu dokumentu – Lietuvos sveikatos programa, mokslinės praktinės sveikatos programos vykdomos įvairiomis sveikatinimo kryptimis. Šį kartą supažindiname su pagrindiniais programų, vykdytų 2002 m., rezultatais.

Visuomeninės organizacijos
Viltis – šuolis per biurokratinius barjerus Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga (LGVS) praėjusius metus baigė svarstydama niekaip neišsprendžiamas sveikatos apsaugos sistemos problemas. Gydymo įstaigų vadovai vis dar tikisi, kad biurokratiniai barjerai šiais metais pagaliau bus peržengti.

Teminiai skyriai
Čia pateikiamos elektroninės knygos suskirstytos į tokius teminius skyrius:

AIDS
/ Jay Dobkin, M.D.
/ Ed.Monica S. Ruiz, Alicia R. Gable, Edward H. Kaplan, Michael A. Stoto, Harvey Fineberg, and James Trussell; Comm. on HIV Prevention Strategies in the United States, Division of Health Promotion and Disease Prevention.- 2000. – 225 p.
PSO. – 1998.
1996.

Aplinkos apsauga ir sveikata
/ Comp. J. Sims. – Geneva: WHO, 1994. Pilnatekstė knyga. Pateikiama formatais. /Texas Environmental Center.
National Park Service parengta aplinkos teršalų enciklopedija su paieškos galimybe. Apima 118 teršalų rūšių. Pateikiama daugybė informacijos apie vandens, dirvožemio, nuosėdų charakteristikas, organinių ir maisto medžiagų koncentracijas ir kt. Duomenys pateikiami Adobe Acrobat (.pdf) formatu. Informacijos šaltinių sąrašas pateikiamas atskiru failu (referenc.pdf).
/ University of Florida. Pateikiamos programų, susijusių su darbo medicina, gamybos higiena, biologine sauga, povandeninių darbų sauga, pavojingomis medžiagomis ir kt. ataskaitos ir pilnateksčiai dokumentai. Dokumentai pateikiami Adobe Acrobat formatu.
/ PSO. Sudaro keletas knygų aplinkos apsaugos ir sveikatos temomis, mokymo medžiaga.
Ed. Valerie Petit Setlow, C. Elaine Lawson, Nancy Fugate Woods ; Committee on Gender Differences in Susceptibility to Environmental Factors, Institute of Medicine. – 1998. 96 p.
/ Committee on Enhancing the Practice of Occupational and Environmental Medicine, Subcommittee on Information Systems, Division of Health Promotion and Disease Prevention.-1990.- 35 p.
Ed. Andrew M. Pope, Meta A. Snyder, and Lillian H. Mood; Committee on Enhancing Environmental Health Content in Nursing Practice, Institute of Medicine. – 1995. – 304 p.
World Health Organization, Geneva. Dokumentų katalogas, ataskaitos apie jonizuojančią radiaciją, triukšmą, maisto kokybę, darbo mediciną, sanitariją, oro kokybę ir chemikalus. Pilnateksčiai leidiniai.
/ Geneva, WHO. – 1998..
/ Ed. Merri Weinger; PSO. – 1999.
Ed.Catharyn T. Liverman, Carrie E. Ingalls, Carolyn E. Fulco, Howard M. Kipen, Editors; Committee on Toxicology and Environmental Health Information Resources for Health Professionals, Institute of Medicine. – 1997. – 176 p.
Demografija
/ Ed. John Bongaarts,Rodolfo A. Bulatao; Panel on Population Projections, Committee on Population, National Research Council.- ISBN 0309069904.
U.S. EPA. Poveikio faktorių žinynas. Pateikiamos statistinių duomenų apžvalgos apie įvairių faktorių poveikį žmogui. Žinynas skirtas tiek agentūros (EPA) darbuotojams, tiek ir kitiems faktorių poveikio vertinimo specialistams, kuriems gali prireikti duomenų apie standartinius poveikio faktorius, skaičiuojant leistinas žmogui toksinių medžiagų normas. Šie faktoriai – tai geriamojo vandens suvartojimas, dirvos dalelių patekimas, įkvepiamo oro kiekis, poveikį odai atspindintys faktoriai (odos paviršiaus plotas ir dirvos dalelių lipnumas), daržovių, vaisių, žuvies, mėsos, paukštienos bei kitų naminių maisto produktų suvartojimas, motinos pieno suvartojimas, su žmogaus veikla susieti faktoriai, plataus vartojimo produktų naudojimas, gyvenamosios aplinkos charakteristikos. Pateikiamos rekomenduojamos normos tiek gyventojams bendrai, tiek ir atskiroms gyventojų grupėms, kurių charakteristikos gali skirtis nuo bendrų. Duomenys pateikiami Adobe Acrobat formatu.
:Terms in English, Spanish and French / Cop United Nations.-1999.
texts of the 1996 annual UNFPA publication..
Ed.Marilyn J. Field, Marthe R. Gold, ; Committee on Summary Measures of Population Health, Institute of Medicine. – 1998. – 92 p.

Leave a Comment