Karieso profilaktika

KARIESO PROFILAKTIKA 21 a.

Karieso istorija turėjo didelės įtakos praktinės stomatologijos vystymuisi ir pokyčiams joje. Antropologinės studijos patvirtino, kad šio tūkstantmečio pradžioje karieso beveik nebuvo dėl papraščiausio cukraus ir tokios kaip stomatologijos nebuvimo. Daugiau kaip po 500 metų, karieso paplitimo padidėjimas siejamas su maistinio cukraus vartojimu. Kartu su cukranendrių plantacijų atsiradimu 1700 m. pradžioje Naujajame Pasaulyje (Amerikoje) bei padidėjusiu cukrinių runkelių auginimu Europoje prasidėjo karieso pandemija, kuri tęsis tol, kol žmonės vartos tam tikrus mono ir disacharidus. Seniau karieso atsiradimas dantyje buvo laikomas gangrenavimu ir vienintelis jo gydymas buvo danties ištraukimas. Nuo 1800 m. tokie dantys buvo pradėti taisyti. Apsauginis fluoro poveikis prieš kariesą buvo nežinomas iki 1930 m. vidurio, kuomet epidemiologinė studija tai įrodė. Vaikams buvo duodama gerti floruotą vandenį ir pas juos buvo rasta mažiau ertmių dantyse, nei pas tuos kurie gėrė vandenį su mažesniu fluoro kiekiu vandenyje. Šiandien netgi tie žmonės kurie geria mažai fluoro turintį vandenį (dėl to, kad gyvenamoje vietoje vartojamas vanduo vanduo yra mažiau fluoruotas), jo gauna su maistu kurio gamybai naudojamas fluoruotas vanduo. Esant mažai fluoro koncentrcijai seilėse apsauga nuo karieso užtikrinama geriant fluoruotą vandenį arba maistą virtą jame. Fluorą turinčios dantų pastos pradėtos gaminti 1955m., stipriai prisideda prie šios apsaugos. Vartojant fluorą karieso paplitimas sumažėjo. Nepaisant ryškaus dantų karieso sumžėjimo lygio per pastarajį pusę amžiaus, kariesas vis dar paveikia daugelį visos populiacijos. 1988-1991 metų amerikiečių populiacijos studija parodė, kad 45,3 proc. vaikų ir paauglių nuo 5 iki 17 metų turėjo kariozinius dantis. Suaugusiųjų tarpe 93,8 proc turėjo buvusio arba esaančio karieso požymių, 22,5 proc turėjo šakninį kariesą. Taigi nenuostabu, kad šakninio karieso paplitimas dramatiškai didėja kartu su amžiumi. 55-64 metų amžiaus grupėje 38,2 proc tiriamųjų turėjo sugedusias arba užplombuotas šaknis. Šis rodiklis padidėjo iki 47 proc suaugusių 65-74 metų amžiaus grupėje. Dėl to karieso kontrolė ir toliau lieka svarbia stomatologijos dalimi. Tyrimai atlikti 1999 metų pabaigoje pabrėžėė mineralizacijos svarbumą ankstyvo karieso aptikimo technikoje ir aukštos rizikos kariesui grupės žmonių indentifikavimui. Visos šios technologijos atliks pagrindinį vaidmenį 21a. profilaktinėje stomatologijoje.

DANTŲ KARIESAS

Emalio paviršius yra padengtas plėvelia kuri yra vadinama pelikula. Kai bakterijos, formuojančios normalią burnos florą adhezuoja prie pelikulos susiformuoja bakterinė masė vadinama apnašu. Apnašo bakterijos( Streptoccocus mutans ir lakto bacilli) paverčia maisto cukrų glikolizės būdu į silpnas organines rūgštis. Rūgštys pagamintos bakterijų difūzijos būdu praeina pro apnašą į dantį ir paverčia šarmais emalyje esantį kalcį ir fosforą kas sukelia danties paviršiaus pažeidimą ir ten formuojasi ertmė. Kariozinio pažeidimo formavimasis dažniausiai trunka keliatą mėnesių arba metų. Tarp rūgšties susidarymo periodų susijusių su maisto virškinimu, apsauginės medžiagos tokios kaip bikarbonatai, kurie randami seilėse difūzuoja į apnašą ir neutralizuoja ten esančias rūgštis. Tai sulaiko nuo tolimesnio kalcio ir fosfato praradimo iki sekančio rūgšties gaminimo periodo. DEMINERALIZACIJA – REMINERALIZACIJA

Dantų mineralai pagrindinai susideda iš karbonizuotų kalcio hidroksiapatitų, kurie skiriasi fosforo kiekiu juose. Karbonizuotas kalcio hidroksiapatitas yra labiau tirpus nei paprastas kalcio hidroksiapatitas, ypač rugštinėje terpėje. Nors ši medžiaga yra mažai tirpi kai pH yra didesnis kaip 7, jos tirpumas padidėja sumažėjus burnos pH. Patekus į organizmą cukrui, apnašas sumažina burnos pH, nes apnašo bakterijos verčia cukrų į rūgštį. Per keletą minučių apnašas sumažina pH iki 4 ar dar mažiau. Demineralizacija prasideda kuomet pH grįžta įrūgštingumo lygį ir apnašo skystis yra įsotintas danties mineralų. Apnašo rūgščių neutralizacija alkanizuoja apsauginę sistemą seilėse ir tai užtrunka 2 ir daugiau valanddų. Kadangi apnašo rūgštys neutralizuotos gali prasidėti remineralizacija. Į pagalbą apsauginei sistemai ateina seilėse esantys kalcio ir fosfato jonai, kurie paatenka į emalį remineralizacijos metu. Remineralizacija vyksta tarp demineralizacijos periodų, todėl demineralizacija ir remineralizacija gali bbūti laikomi dinaminiu procesu kurrį charakterizuoja kalcio ir fosfato migracija į ir iš danties emalio. Norint apsaugoti karieso vystymąsi vidutinis demineralizacijos kieki turi būti subalansuotas su vidutiniu remineralizaccijos kiekiu. Kalcio ir foafato koncentracija seilėse kuri yra pakankama remineralizacijai pas žmones nevartojančius cukraus dažnai nėra pakankama kompensuoti daugelį demineralizacijos epizzodų susijusių su gausaus cukraus vartojimo dieta. PH kuriame vyksta demineralizacija arba remineralizacija priklauso nuo kalcio or fosfatų koncentracijos seilėse ir apnaše. Kuomet pH ant emalio paviršiaus sumažėja, apnašas tampa neįsotintas danties mineralų atžvilgiu, kas lemia emalio tirpumą. Kuomet pH padidėja apnašas tampa stipriai įsotintas kas lemia jonų paėmimą į emalio demineralizacijos vietas. Žmonės, sergantys kserostomija, kuri dažnai susijusi su tam tikrų vaistų vartojimu, kenčia nuo apsauginės seilių funkcijos nepakankamumo neutralizuojant apnašo rūgštis ir seilių kalcio ir fosfsto poreikį remineralizacijai. Dėl seilių trūkummo ryškiai padidėja karieso vystymosi rodikliai.

REMINERALIZUOJANTI TERAPIJA

Tikriausiai viena aktyviausių karieso prevencijos priemonių pasiekiamų šiandieną yra geriamo vandens fluoravimas ir pastų turinčių fluoro vartojimas. Netgi labai žema fluoro koncentracija mažesnė kaip 0,05 vienetai/ milijonui seilėse paskatino apatitų formavimąsi ir paskatino danties remineralizaciją. Mineralas rekristalizuosis dalinai demineralizuotame emallyje kuomet bus pakankamas kiekis fluoro, kalcio ir fosfatų jonų. Naujai susiformavęs mineralas turi savyje hidroksi apatitų ir fluoro apatitų, kurie abu yra mažiau tirpūs nei prieš tai buvęs karbonizuotas kalcio hidroksi apatitas. Fluoro jonai slopina bakterijų augimą ir gali turėti ir turi naikinantį efektą kai kurioms kariogeniškoms bakterijų rūšims. Be to fluoro buvimas gali sumažinti kariogeniškų bakterijų gaminamos rūgšties kiekį. FLUORĄ TURINČIOS DANTŲ PASTOS Buvo įroddyta, kad šių pastų vartojimas sumažino karieso paplitimą eilėje studijų. Dauguma Amerikos dantų pastų turi savyje 1.00 ppm fluoro. Per vienos min dantų valymo periodą flauras greitai prasiskverbia į dantį ir yra sugeriamas emalio kaip fluoro apatitas, kalcio fluoridas arba netgi laisvas fluoras. Skalaujant burną po danttų valymo, fluoro koncentracija seilėse sumažėja iki 1 ppm ar mažiau per 15 min. Tačiau gydomas danties emalis ir gal būt burnos gleivinė yra kaip fluoro rezevuaras iš kur jis išskitiamas į burnos ertmę. Seilių tyrimai parodė, kad fluoro koncentracija tarp ilgų dantų valymo periodų pakito nuo 0,02 iki0,08 ppm. Tarp šių intervalų likęs fluoras skatina kalcio ir fosforo jonų perėjimą iš seilių į emalį. Kadangi kalcio jonų koncentracija seilėse yra maža (iki 60 ppm pas sveikus žmones), tai ir remineralizacija yra lėta. Yra trys pagrindiniai fluoro šaltiniai patvirtinti JAV maisto ir vaistų administracijos kaip saugūs ir efektyvūs dantų pastos ingradientai. Tai yra sodos fluoridas, sodos monofluoro fosfatas ir grynas fluoras. Sodos fluoridas tiesiogiai tiekia laisvą fluoridą. Kalciu pagrystos abrazyvinės medžiagos dažniausiai nėra randamos dantų pastose, dėl to, kad fluoras yra surišamas su abrazyvais arba susiformuoja netirpus ir neaktyvus kalcio fluoridas ilgai laikant. Todėl kada naudojamas kalcį turintis abrazyvas pasirenkamas sodos monofluorfosfatas. Šis išlaiko fluoro jonus kompleksinėje formoje ir tai apsaugo nuo reakcijos su abrazyvu. Monofluorfosfato jonai išlaisvina laisvą fluorą kuomet šis hidrolizuojamas fosfatazės fermento esančio burnoje. In vitro tyrimai beveik visaada parodė, kad fluoru pagrįsta formulė pasižymi didesniu fluoro imlumu, didesniu emalio tirpumo slopinimu ir paviršinėmis remineralizacijos savybėmis.

FLUORO TURINTYS SKALAVVIMO SKYSČIAILaisvai parduodami burnos skalavimo skysčiai gali buti naudingi karieso apsaugai. JAV maisto vaistų administracija patvirtino, kad skalavimo skysčiai turi bbūti neutralaus pH, turėti 0,02 proc sodos flluorido(90 ppm fluoro jonų) arba 0,05 proc sodos fluorido(226 ppm fluoro jonų) ir rūgštaus fosfato turinčio 0,22 proc sodos fluorido(100ppm fluoro jonų). Grynas fluoras taip pat gali būti naudojamas laisvai parduodamuose burnos skalavimo skysčiuose ne didesne kaip 0,1 proc (121 ppm fluoro jonų) koncentracijos. Įrodyta, kad skalavimo skysčiai turintys fluoro padidina jo koncentraciją seilėse jau po keliatos valandų po skalavimo. Likęs fluoro kiekis seilėse ir apnaše yra mažas, todėl net nedidelis fluoro kiekio padidėjimas gali būti pakankamas, kad prasidėtų remineralizacija taip apsaugant nuo karieso vystymosi. Fluoro turinčių skysčių naudojimas labiau padidina fluoro koncentraciją seilėse nei fluoro turinčių pastų naudojimas. Klinikinės studijos įrodė, kad fluoro turinčių skysčių naudojomas vidutiniškai 0,2-0,4 karto sumažina sugedusių dantų skaičių per metus vienam žmogui. Šis skaičius padidėja iki 0,5 mažai fluoro turinčių vandens telkinių vartotojų tarpe. Tačiau nėra kliniškai pagrystų įrodymų apie fluoro turinčių skalavimo skysčių papildomą naudą žmonėms vartojantiems dantų pastą su fluoru.KITOS FLUORO APLIKACIJOSPapildomos fluoro aplikacijos gali būti išrašomos didelę karieso vystymosi riziką turintiems pacientams.• 1500 ppm fluoro jonų turintys skalavimo skysčiai• 5000 ppm fluoro jonų turintys geliai (vartojimui namuose) • 5000-12300 ppm turintys stacionare vartojami geliai• 22600 ppm fluoro jonų turintis lakas

NAUJI REMINERALIZACIJOS METODAI

Dauguma tyrimų įrodė, kad tirpalų allikacijos kurios suformuoja dikalcio fosfatą prieš fluoro vartojimą žymiai padidina fluoro įsisavinimą. Tai tikriausiai sukelia kalcio fluorido ir kalcio apatito mišinį dantyje. Dėl kalcio fluorido netirpumo šis gali atiduoti fluoro jonus apnašui ir seilėms ir taip sukelti remineralizaciją. Kovojant su demineralizacija naudinga pacientams tarp vizitų pas stomatologą vartoti kalcio ir fosfatų junginus. Becukrių gumų kramtymas po valgio rekomenduojamas tam, kad sukeltų didesnį seilėtekį. Pastimuliuotas seilėtekis turi didesnę apsauginių alkaloidų koncentraciją, kuri neutralizuoja apnašo rūgštis žymiai greičiau. Stimuliuotos seilės taip pat turi savyje didesnę kalcio jonų koncentraciją. Tačiau klinikinės studijos įrodė, kad becukrių gumų kramtymas gan realetyviai mažai mažina karieso išsivystymą. Paskutinės ksilitolo studijos kuris yra nefermentinis saldiklis įrodė jo įtaką S.mutans įtaką mutacijai į mažiau acidogenines rūšis. Tačiau ksilitolas laikomas kariesą kontroliuojančia medžiaga.

ANKSTYVO KARIESO APTIKIMAS

Kadangi atsirado daug remineralizacijos būdų, jos padidino tų būdų naudojimą stomatologų tarpe ir taip sumažino atstatomųjų intervencijų reikalingumą. Šios naujos remineralizacijos terapijos priemonės maksimaliai gali būti išnaudotos klinikiniame darbe kaip karieso aptikimas. Jų pagalba galime aptikti žymiai ankstyvesnius emalio pakitimus. Iki dabar ankstyvų demineralizacijos procesų aptikimas klinikiniais ir radiografiniais metodais buvo apsunkintas. Iki dabar buvo sunku aptikti ankstyvus karieso požymius, tokius kaip balto emalio dėmelės bei lengvos šiurkštumos ir suminkštėjimai danties paviršiuje,kurie neaptinkami kol dekalcifikacijos procesas nepasiekia 200-300 mikrometrų į emalį. Dažnai netgi gilūs pažeidimai būna nematomi. Kartais, netgi rengenas ir radiografas negali aptikti mažesnių nei 500 mikrometrų pažeidimų.dauguma tokių pažeidimų jau būna pasiekią dentino emalio jungtį, ir tai jau negali būti atstatyta remineralizacijos būdu. Todėl yra reikalingesni jautresni pažeidimų nustatymo metodai ankstyvose stadijose kuomet dar glima pritaikyti remineralizacinę terapiją dar prieš tai kol danties taisymas bus vienintelis galimas gydymas. Viena iš daugiausiai žadančių technologijų yra skaitmeninis radiografas, fluorescencinis lazeris, elektros laidumas ir ultra sonografija. Aptikęs pažeidimus ankstyvoje stadijoje stomatologas galės plačiau taikyti remineralizacinį gydymą.

KARIESO RIZIKOS NUSTATYMAS

Ateityje stomatologai turės daugiau dirbti nustatant didesnę karieso riziką turinčius žmones. Šiuo metu yra gan sunku nustatyti kuri populiacijos dalis priklauso rizikos grupėms. Karieso vystymasis yra gan lengvai nuspėjamas. Pacientai su didesniu S. mutans ir laktobacilų skaičiumi burnos ertmėje yra laikomi potencialiomis karieso vystymosi aukomis. Galimybė nuspėti karieso riziką susijusią su dideliu mikroorganizmų skaičiumi gali būti padidinta nustatant fluoro koncentraciją pacientų seilėse. Pacientai su didesniu bakterijų kiekiu gali būti gydomi antimikrobiniais lakais, o pacientai su mažu fluoro kiekiu gali būti gydomi fluoro geliais, lakais ir skalavimo skysčiais. Kiti rizikos faktoriai, nurodantys galimą karieso vystymąsi gali būti:

1. kalcio ir fosfatų koncentracija seilėse2. seilių pH3. apsauginė sistema4. natūralių antimikrobinių ir imuninių faktorių buvimas seilėseDėl diagnostinių metodų standartizavimo stomatologai galės ne tik tai nustatyti pacientų rizikos grupes, bet ir sužinoti labiausiai efektyvius gydymo metodus.

STOMATOLOGIJOS VAIDMUO ATEITIES KARIESO KONTROLĖJE

Nors karieso paplitimas per pastaruosius 50 metų sumažėjo dėl fluoro naudojimo tačiau dar yra daug ką nuveikti eliminuojant šį dantų pažeidimą. Vienintelis neinvazinis gydymo metodas yra gydymas fluoru, todėl tikimasi, kad 21 amžiuje tai bus paplitęs gydymo būdas. Diagnostinės, apsauginės intervencijos bei koncervatyvus gydymas remineralizacija vis tiek reikalaus lankymosi pas stomatologą. Kadangi dantų taisymo sumažės pacientai mieliau eis pas stomatologus ir nebijos skausmo. Gydymas ankstyvame periode reikalaus pastovaus pacientų sekimo, o tai leis tobulinti gydymo metodiką.

SANTRAUKA

Pastarieji tyrimų duomenys ankstyvoje karieso diagnostikoje leido nustatyti karieso rizikos faktorius. Nauji remineralizacijos ir vietinio gydymo metodaai tapo labiau preinami. Tai leis įgyvendinti efektyvias prevencines gydymo priemones ir pereiti prie neinvazinio gydymo. Dėl to per ilgą laiką tikimės, kad karieso paplitimas bus sumažintas.