Hepatitas B

Všį Klaipėdos verslo kolegija

Verslo vadyba

Dieninis skyrius

I grupė

REFERATAS

DARBO SAUGA

Darbą parengė: Aivaras

Lengvinas

Darbą tikrino: P. Benetis

Klaipėda

2004

…………………………20

Įvadas

Darbo vietoje atsitikusias nelaimes tiriantys valstybės tarnautojai įsitikinę, kad didžioji dalis tragedijų nutinka dėl darbdavių aplaidumo.

Tiesa, dėl daugelio pažeidimų darbdaviai atsiperka simbolinėmis kelių šimtų ar tūkstančio litų baudomis. Tačiau būtina rūpintis dirbančių žmonių saugumu supažindinti juos su darbo saugos aktais, užtikrinti saugų darbą skiriant reikalavimus atitinkančias saugos priemones ir pačius darbuotojus mokant saugiai dirbti.

Darbo saugos stoka Lietuvos įmonėse

Tyrimai rodo, kad su pagal Europos Sąjungos nuostatus parengtais norminiais aktais (pvz. Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje, „Krovinių kėlimo rankomis nuostatais”, Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatais, Profesinės rizikos vertinimo nuostatais ir kt.) yra susipažinęs vos trečdalis darbdavių. Taip pat nustatyta, jog kas trečioje įmonėje darbuotojai nėra pasirašytinai supažindinti su minėtais teisės aktais, kas ketvirtame statybos objekte nepaskirti saugos ir sveikatos darbe koordinatoriai, o kas trečiame objekte nerengiami saugos ir sveikatos priemonių planai. Būna atvejų, kai objektuose sudaromi priemonių planai, tačiau jie – nekonkretūs, tik skirti parodyti kontroliuojamiems asmenims.

Darbdaviai abejingi ir nesistengia spręsti tokių problemų.

Darbo saugos struktūros įmonėse

Siekiant užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, įmonėse steigiama darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba bei darbo medicinos tarnyba (medicinos punktas).

Medicinos punkto veiklą reglamentuoja Pavyzdiniai įmonių darbo medicinos tarnybų nuostatai. Šie nuostatai nustato medicinos punktų steigimo tvarką, funkcijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę.

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba

Darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. Įgyvendindamas šią pareigą, darbdavys imasi priemonių, būtinų darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti.

Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdavio lėšomis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėse

1. Siekdamas užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbdavys steigia įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, susidedančią iš vieno arba daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų.

Jeigu įmonėje nėra tokių specialistų, darbdavys samdo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą arba vieną ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios tarnybos funkcijoms atlikti.

Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų skaičius, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti pakankamas, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar steigti bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar steigti atskirą įmonės darbuotojų saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą.

2. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, tokių tarnybų funkcijas, teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų specialistams nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatai. Juos tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Šiuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse, atsižvelgiant į profesinę riziką ir darbuotojų skaičių, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos privalo būti steigiamos, ir ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti nesteigiamos, o jų funkcijas atlieka pats darbdavys, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais.

Biudžetinėse įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti nesteigiamos. Jų funkcijas atlieka institucijos vadovo paskirtas asmuo, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais.

Į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą darbdavio paskirtas darbuotojas ar darbuotojai, taip pat samdomos tarnybos specialistai bei kiti asmenys (ne įmonės darbuotojai), pasamdyti vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas.

Paskirtų ar samdytų specialistų pareiga yra rūpintis įmonės darbuotojų sauga ir sveikata. Šie asmenys už savo darbą tiesiogiai atsiskaito darbdaviui.

Darbuotojams, paskirtiems į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, suteikiama pakankamai laiko jų funkcijoms atlikti. Šie darbuotojai neturi patirti jokių nuostolių, administracinės ar kitos atsakomybės dėl savo veiklos organizuojant ir įgyvendinant prevencines priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, jeigu jie veikė vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais. Darbuotojų saugos ir sveikatos samdomų tarnybų ar asmenų (ne įmonės darbuotojų) bei darbdavio tarpusavio įsipareigojimai nustatomi sutartyje.

Darbdavys, įsteigęs darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, informuoja paskirtus arba samdytus specialistus apie rizikos veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, ir apie prevencines priemones, medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo, darbuotojų evakavimo organizavimą.

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų arba darbdavio samdytų tarnybų ar darbuotojų atstovų pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybės principui.

Darbdavys, įsteigęs įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar neįsteigęs tokios tarnybos ir pats pagal Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatus atliekantis šios tarnybos funkcijas, apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai.

Saugos ir sveikatos darbe komitetai

Komiteto uždaviniai yra šie:

Analizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, rengti pasiūlymus jai gerinti, teikti pasiūlymus kolektyvinėms sutartims, nagrinėti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežastis bei aplinkybes.

Įgyvendindamas šiuos uždavinius, komitetas atlieka šias funkcijas:

1. informuoja darbuotojus apie komitete svarstytus įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus;

2. analizuoja ir vertina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje ir teikia pasiūlymus jai gerinti;

3. analizuoja, kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, kaip darbdavys ir padalinių vadovai organizuoja darbą siekdami užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, dalyvauja profesinės rizikos vertinime ir rengia pasiūlymus saugai ir sveikatai gerinti;

4. svarsto ir teikia pasiūlymus darbdaviui dėl lėšų skyrimo darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje gerinti, vertina jų naudojimo efektyvumą;

5. teikia pasiūlymus darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje ar darbo vietose gerinti, sudarant kolektyvines sutartis;

6. analizuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežastis bei aplinkybes, siūlo darbdaviui konkrečias prevencines priemones joms išvengti;

7. nagrinėja darbuotojų sveikatos privalomų tikrinimų organizavimą ir rezultatus, teikia pasiūlymus darbdaviui dėl prevencinių priemonių organizavimo;

8. analizuoja darbuotojų aprūpinimą gamybinės buities patalpomis, kolektyvinėmis ir asmeninės apsaugos priemonėmis bei nustatytos šių priemonių priežiūros vykdymą įmonėje;

9. vertina darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi gaminant, naudojant, transportuojant, laikant kenksmingas bei pavojingas medžiagas, prižiūrint potencialiai pavojingus įrenginius;

10. analizuoja darbuotojų mokymo ir instruktavimo saugiai dirbti įmonėje nustatytos tvarkos laikymąsi;

11. sudaro metinius komiteto darbo planus, skiria atsakingus komiteto narius už numatytų priemonių vykdymą;

12. informuoja dirbančiuosius apie įmonės komiteto darbą ir jo rezultatus;

13. teikia pasiūlymus darbdaviui dėl įmonėje rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų ir įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų;

14. analizuoja jaunų asmenų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių moterų ir neįgaliųjų asmenų darbo sąlygas;

15. koordinuoja įmonių struktūriniuose padaliniuose įsteigtų darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų veiklą;

16. komiteto nuostatuose gali būti numatytos ir kitos funkcijos, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.

Saugos ir sveikatos darbe komiteto teisės:

1. Analizuoti ir vertinti darbdavio, įmonės profesinės sąjungos, darbuotojų atstovų, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonės padalinių, struktūriniuose padaliniuose įsteigtų darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų veiklą įgyvendinant darbuotojų apsaugos nuo nelaimingų atisitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones, tarp jų įgyvendinat darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus;

2. Savo sprendimu reikalauti, kad darbdavys (padalinio vadovas)

sustabdytų darbus, kai:

a) darbuotojas ar darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti;

b) sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas;

c) dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;

d) dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojai neaprūpinti asmeninės apsaugos priemonėmis;

e) darbo aplinka kenksminga ir pavojinga sveikatai, gyvybei;

3. nagrinėti kilusius nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbuotojo atsisakymo dirbti;

4. teikti darbdaviui pasiūlymus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėje veiklos gerinimo;

5. tikrinant darbo ir poilsio režimus, bet kuriuo paros metu lankytis įmonėje, jos padaliniuose, gamybinės buities patalpose;

6. vertinti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, kaip įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, kaip darbuotojai aprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis bei šių priemonių priežiūros nustatytos tvarkos laikymąsi;

7. informuoti darbdavį, jeigu padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;

8. siūlyti darbdaviui arba padalinio vadovui taikyti drausmines nuobaudas darbuotojams, pažeidusiems darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles, arba siūlyti nušalinti juos nuo darbo;

9. gauti iš darbdavio, padalinio vadovo, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos informaciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, taip pat apie darbo proceso, jo organizavimo pasikeitimus, kurie gali turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai;

10. siūlyti ir reikalauti, kad darbdavys užtikrintų darbuotojams saugų darbą ir sveikatos apsaugą ir nustatyta tvarka juos aprūpintų kolektyvinėmis apsaugos arba asmeninės apsaugos priemonėmis;

11. dalyvauti vertinant rizikos veiksnius ir numatant prevencines priemones jiems sumažinti ar išvengti;

12. susipažinti su darbuotojų sveikatos tikrinimų rezultatais ir siūlyti darbdaviui, kad darbuotojai, negalintys dirbti dėl sveikatos sutrikimų, būtų perkelti į kitą darbą;

13. gauti iš darbdavio specialiąją literatūrą, teisės aktus ir kitą informaciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;

14. prireikus siūlyti darbdaviui kviesti specialistus konsultuoti konkrečiais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;

15. iškilus ginčui darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais iškviesti

Valstybinės darbo inspekcijos atstovus;

16. pranešti Valstybinei darbo inspekcijai:

17. jei darbdavys ar padalinio vadovas atsisako vykdyti komiteto reikalavimą sustabdyti darbus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai;

18. jei darbdavys nesiima priemonių rizikos veiksniams šalinti ar jiems mažinti;

19. skirti komiteto narius dalyvauti Valstybinei darbo inspekcijai tikrinant įmonės veiklą.

20. svarstyti ir siūlyti darbdaviui komiteto narių mokymo klausimus.

Darbuotojų Instruktavimas ir mokymas saugos bei sveikatos klausimais

Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti įmonėje, jeigu jis nemokytas ir neinstruktuotas saugiai dirbti. Įmonių darbuotojai saugos ir sveikatos darbe klausimais turi būti instruktuojami pagal įmonėse patvirtintas darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas.

Šias instrukcijas rengia ir tvirtina darbdaviai, vadovaudamiesi Įmonės darbų saugos instrukcijų rengimo, tvirtinimo ir apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Suderinęs su Valstybine darbo inspekcija, darbdavys gali sudaryti sąrašą profesijų, kurių darbuotojams neprivalus pirminis instruktavimas darbo vietoje.

Privalomi darbuotojų instruktavimai jų saugos ir sveikatos klausimais:

Įvadinis instruktavimas.

Visi darbuotojai, sudarydami darbo sutartį, privalo išklausyti įvadinį instruktavimą, ir tai turi būti įforminta įvadinio instruktavimo registracijos žurnale. Instruktuoja darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, turintis atitinkamą pažymėjimą. Įvadinio instruktavimo metu darbuotojai taip pat supažindinami su vidaus tvarkos taisyklėmis, kolektyvinės sutarties susitarimais, žinotinais darbuotojui.

Pirminis instruktavimas darbo vietoje.

Darbuotojai, gaminantys produkciją, teikiantys paslaugas, dirbantys su medžiagomis, žaliavomis, įrankiais, įranga arba kurių darbas susijęs su kenksmingais bei pavojingais veiksniais, potencialiai pavojingais įrenginiais, privalo išklausyti pirminį instruktavimą darbo vietoje. Šis instruktavimas turi būti įformintas instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale. Darbuotojus instruktuoja darbdavys arba padalinio vadovas, atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

Periodinis instruktavimas darbo vietoje.

Periodiškai instruktuojama ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Šis instruktavimas įforminamas tame pačiame instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale. Periodinis instruktavimas atliekamas tokia pat tvarka, kaip ir pirminis instruktavimas darbo vietoje.

Papildomas instruktavimas darbo vietoje.

Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo papildomai instruktuoti darbuotojus pasikeitus gamybos technologiniams procesams, patvirtinus naują darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją arba padarius pakeitimų esančioje, pakeitus darbo vietą ir kitais atvejais. Papildomas instruktavimas įforminamas tame pačiame instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale.

Specialusis instruktavimas darbo vietoje.

Specialųjį instruktavimą privalo išklausyti darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus (gamybos procesus).

Darbdavių mokymas ir atestavimas.

Darbdavys, jo įgaliotas asmuo, prieš pradedant eksploatuoti įmonę, o vėliau ne rečiau kaip kas 5 metai, turi būti atestuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir apie tai turi būti pranešta Valstybinei darbo inspekcijai.

Darbdaviai, jų įgalioti asmenys mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo institucijose arba atestavimui rengiasi savarankiškai. Teigiamai įvertinus žinias, išduodamas programos baigimo pažymėjimas, kuris galioja 5

metus.

Skiriamas naujas veikiančios įmonės vadovas turi būti atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

Darbdavys, atestuotas kaip darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas, yra atleidžiamas nuo atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.

Saugos darbe tarnybų specialistai mokomi ir atestuojami kaip darbdaviai, o įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje, vadovas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuojamas kaip darbdavys.

Rizika darbe

Rizikos darbe sąvokos:

Pavojus (darbe) – Galimo sužalojimo ar sveikatos pakenkimo šaltinis.

Pavojinga situacija – Kiekviena situacija, kai asmeniui iškyla pavojus ar pavojai.

Pavojingas ivykis (pavojingas veiksnys) – Ivykis (veiksnys), kuris gali sukelti žalą.

Žala – Fizinis sužalojimas ir (arba) pakenkimas sveikatai arba turtui.

Saugos priemone – Priemone, kuri panaikina pavoju arba sumažina riziką.

Rizika – Galimo sužalojimo ar sveikatos pakenkimo laipsnio (sunkumo) ir tikimybes derinys esant pavojingai situacijai.

Rizikos vertinimas – Galimo sužalojimo ar sveikatos pakenkimo laipsnio, esant pavojingai situacijai, visapusiškas ivertinimas, kad butu galima parinkti atitinkamas saugos priemones.

Pagrindinė darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą visose darbo vietose ir skatinti sveikatingumą visais su darbu susijusiais aspektais.

Vykdant rizikos vertinimą ir numatant prevencijos priemones pirmiausia turetu buti atsižvelgiama i ju reikalingumą ir svarbą:

1. atsiradus naujiems pavojams, naujai pertvarkius darbo vietas arba pasikeitus darbo pobudžiui (atsiradus nuolatinio demesio sutelkimo butinumui ir pan.);

2. padidejusi sunkiu nelaimingu atsitikimu ir profesiniu susirgimu darbe skaičiu;

3. išryškejus atsitikimams susijusiems su darbuotoju statusu (techniniu darbuotoju skaičius, laikinas pavadavimas), patirtimi, kvalifikacija ir t.t.;

4. pasikeitus darbo laikui, išaugus psichologinei itampai ar stresui del priverstinio darbo ritmo ir pan.;

Šie pasikeitimai turėtų atvesti įmones prie vienos saugos logikos pagrįstos techninių taisyklių, nurodymu bei instrukcijų laikymusi kartu su viena prevencijos logika pagrysta pareigų laikymusi. Tai būtina apibrežti bei numatyti vertinant riziką ir panaudoti prevencijos priemonių programoje.

Rizika susijusi su analizuojamu pavojumi priklauso nuo:

sunkumo, galimos žalos, kurią gali sukelti analizuojamas pavojus ir tokios žalos atsiradimo galimybės (poveikio dažnio ir trukmės, pavojingo įvykio atsiradimo tikimybės, galimybės išvengti žalos arba ją apriboti.

Rizikos vertinimas yra prielaida sukurti saugos valdymo sistemą imoneje padedančią nuolat kontroliuoti situaciją ir išvengti nelaimingu atsitikimu:

1. Nesiėmus saugos priemoniu, esant pavojams ar pavojingoms situacijoms, anksčiau ar veliau ivyks nelaimingas atsitikimas ir bus sužaloti darbuotojai;

2. Nedidelis nelaimingų atsitikimų skaičius įmonėje, lengvas ju pobūdis ar jų nebuvimas neturėtų sukelti pagrindo automatiškai vertinti tai kaip mažos rizikos situaciją ir nustoti vertinti riziką;

3. Absoliuti sauga yra nepasiekiama, todel geriausias šios situacijos sprendimas pasiekti aukščiausią galimą saugos lygį.

Nelaimingų atsitikimų darbe įforminimas

N1 – nelaimingo atsitikimo darbe aktas

N-1 formos aktas surašomas asmeniui, kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta:

1. dirbant darbo sutartimi sulygtą ar kitą darbdavio pavestą arba su darbdaviui atstovaujančio asmens (toliau vadinama – įmonės vadovas) ar jo įgalioto asmens (toliau vadinama – darbdavio įgaliotas asmuo) žinia atliekamą darbą arba atliekant viešojo administravimo funkcijas;

2. parengiant darbui ir tvarkant darbo vietą, darbo priemones (prieš pradedant darbą, darbo laiku ar po darbo) ar atliekant kitus su darbu susijusius veiksmus darbo vietoje, įmonės patalpose ar teritorijoje;

3. darbuotojui darbo metu vykstant darbo reikalais (vykdant darbdavio pavestą užduotį, įskaitant darbuotojo siuntimą tikrintis sveikatos);

4. vykstant į darbą ar iš darbo įmonės ar jos samdomu transportu;

5. dėl smurto, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai susiję su darbu;

6. papildomų ir specialių pertraukų metu darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;

7. darbuotojui dirbant sau (savo interesais) įmonėje su įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinia;

8. darbuotoją nušalinus nuo darbo, tačiau nušalintajam esant įmonės patalpose, teritorijoje, kai nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos.

N-1 formos aktai surašomi ir tais atvejais, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta:

1. darbuotojui dirbant darbus, numatytus darbo sutartyje su namudininkais, jeigu nelaimingas atsitikimas įvyksta dėl darbdavio pateiktų medžiagų ar darbo priemonių, taip pat darbo (gamybos)

proceso;

2. darbo metu atliekant pilietinę pareigą: gelbstint žmones, materialines vertybesgaisro, avarijos, stichinės ir kitos nelaimės padarinių įmonėje likvidavimo metu;

3. įmonės vadovo ar darbdavio įgalioto asmens rašytiniu pavedimu (nurodymu) darbuotojui dalyvaujant sporto, kultūros ir kituose panašiuose renginiuose; darbo metu dalyvaujant įstatymo numatytoje visuomeninėje veikloje;

4. darbuotojams, atleistiems nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti;

5. įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbdavio suteiktu darbuotojui laisvu nuo darbo laiku ieškotis naujo darbo, esant kitoje įmonėje;

6. asmens pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje.

N2 – nelaimingo atsitikimo kelyje aktas.

N-2 formos aktas surašomas:

1. kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbdavio nurodytą užduoties vykdymo vietą ir iš jos, taip pat užduoties vykdymo vietovėje vykstant į poilsio (nakvynės) vietą ir iš jos.

2. kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos.

3. ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;

4. vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu;

5. įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbdavio suteiktu darbuotojui laisvu nuo darbo laiku ieškotis naujo darbo, vykstant į kitą įmonę ir iš jos.

Reikalavimai darbo vietoms

Svarbu atkreipti darbdavių dėmesį į svarbiausius reikalavimus darbo vietoms, darbuotojų sveikatos tikrinimui, keliamus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose.

Kai pakeičiama technologija, pradedami gaminti kitokie gaminiai, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo naujos gamybos pradžios turi būti atliktas darbo vietų higieninis įvertinimas. Jį atlieka teritorinių visuomenės sveikatos centrų darbuotojai ar asmenys, turintys šios veiklos licenciją, įmonėse, kuriose technologinis darbo procesas nesikeičia, darbo vietų higieninis įvertinimas atliekamas kas 5 metai.

Konkrečias įmonės darbo vietas higieniniam įvertinimui nustato darbdavys.

Jeigu darbdaviui sunku parinkti darbo vietas higieniniam įvertinimui, jis gali pasitelkti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos arba darbo medicinos tarnybos specialistus.

Įmonių vadovai, vadovaudamiesi Pavojingų darbų (gamybos procesų) sąrašu ir atsižvelgdami į konkretų darbų pobūdį bei sąlygas, privalo sudaryti ir patvirtinti įmonėse atliekamų pavojingų darbų sąrašus. Sudarytus atliekamų pavojingų darbų (gamybos procesų) sąrašus būtina suderinti su Valstybine darbo inspekcija, o tik tuomet patvirtinti.

Periodiški sveikatos patikrinimai atliekami pagal įmonės darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, sveikatos tikrinimo grafiką. Darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, suderintą su teritoriniu visuomenės sveikatos centru, tvirtina darbdavys. Darbuotojai su sveikatos tikrinimo grafiku supažindinami pasirašytinai.

Darbdavys visada atsako už darbuotojų nukreipimą tikrintis sveikatą ir nepasitikrinusiųjų priėmimą į darbą įstatymų nustatyta tvarka. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būti darbdavio nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas darbo užmokestis.

Darbdavys, siųsdamas darbuotoją tikrintis sveikatą, išduoda privalomojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą

Kiekvieną darbuotoją darbo vietoje supa erdvės dalis, kurioje gali veikti įvairaus pobūdžio veiksniai (fizikiniai, cheminiai, biologiniai, psichofiziologiniai). Šie veiksniai vadinami darbo aplinkos veiksniais. Šie veiksniai darbo vietoje negali viršyti Higieninės kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacijos normų.

Darbo vietos, taip pat patalpos, skirtos darbuotojų higienos ar buitinėms reikmėms tenkinti, privalo atitikti bent minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, pateiktus darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose.

Nelaimingi atsitikimai darbe

PROFESINĖS LIGOS

Visoms įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarka.

Bendrą nelaimingų atsitikimų darbe ir pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo bei apskaitos tvarką, nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai.

Šiuose nuostatuose taip pat išvardyti atvejai, kuriems įvykus nelaimingi atsitikimai pagal sąryšį su darbu skirstomi į:

1. Susijusius su darbu.

2. Nesusijusius su darbu.

Įvykus nelaimingam atsitikimui, susijusiam su darbu, tai įforminama N-1

formos akte Kitais atvejais nelaimingas atsitikimas įforminamas N-2 formos akte.

Būtina prisiminti, kad nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo taip pat laikomi susijusiais su darbu, tačiau, įvykus šios rūšies nelaimingiems atsitikimams, pildomas N-2 formos aktas.

Profesinių ligų priežasčių tyrimą, diagnozės nustatymą bei patvirtinimą ir apskaitą reglamentuoja Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga tvarką, dydį bei asmenis, turinčius teisę į šį atlyginimą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas.

Išvados

Kiekviena įmonė turi laikytis saugaus darbo reikalavimų, mokyti darbuotojus dirbti saugiai, o kas svarbiausia suteikti saugias darbo sąlygas, aprūpinti reikiama įranga saugumui užtikrinti. Norint išvengti nelaimingų atsitikimų darbe būtina vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais. Deja padėtis kitokia. Lietuvoje darbo saugos problema egzistuoja. Darbdaviai nesuinteresuoti leisti papildomas lėšas „šalutinėms“ reikmėms. Tai parodo atlikti ir čia paminėti tyrimai. Todėl dirbantiems pavojingus darbus žmonėms kyla dar didesnė grėsmė. Gaila, kad taupoma darbuotojų sveikatos ir gyvybės sąskaita.

Naudota medžiaga

1. http://www.vdi.lt/Formos_pagal_kurias_įmonės_praneša.htm

2.

http://www.darbininkas.lt/darbuotoju%20saugos%20ir%20sveikatos%20istatym as.html

3. http://osha.vdi.lt/default.asp?lang=lt&topic=systems

4. http://osha.vdi.lt/default.asp?lang=lt&topic=publications

5. rizikos vertinimo prevencija (pdf dokumentas