Všį Klaipėdos verslo kolegija
Verslo vadyba Dieninis skyrius I grupė
REFERATAS
DARBO SAUGA
Darbą parengė: Aivaras Lengvinas Darbą tikrino: P. Benetis Klaipėda 2004
TURINYS
Įvadas…………………………………………………………….…………………………………………3Darbo saugos stoka Lietuvosįmonėse…………………………………………………………..3
Darbo saugos struktūrosįmonėse…………………………………………………………………3Darbuotojų saugos ir sveikatostarnyba…………………………………………………………4Saugos ir sveikatos darbekomitetai………………………………………………………….….6Darbuotojų Instruktavimas ir mokymas saugos bei sveikatosklausimais………….10Rizikadarbe……………………………………………………………..………………………………12Nelaimingų atsitikimų darbe įforminimas……………………………………….14Reikalavimai darbo vietoms……………………………………………………..16Nelaimingi atsitikimai darbe. Profesinėsligos………………………………………………17Išvados………………………………………………………………….………………………………..19Naudotamedžiaga…………………………………………………………..…………………………20
ĮVADAS
Darbo vietoje atsitikusias nelaimes tiriantys valstybės tarnautojaiįsitikinę, kad didžioji dalis tragedijų nutinka dėl darbdavių aplaidumo.Tiesa, dėl daugelio pažeidimų darbdaviai atsiperka simbolinėmis kelių šimtųar tūkstančio litų baudomis. Tačiau būtina rūpintis dirbančių žmoniųsaugumu supažindinti juos su darbo saugos aktais, užtikrinti saugų darbąskiriant reikalavimus atitinkančias saugos priemones ir pačius darbuotojusmokant saugiai dirbti.
DARBO SAUGOS STOKA LIETUVOS ĮMONĖSE
Tyrimai rodo, kad su pagal Europos Sąjungos nuostatus parengtais norminiaisaktais (pvz. Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje, “Krovinių kėlimorankomis nuostatais”, Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmispriemonėmis nuostatais, Profesinės rizikos vertinimo nuostatais ir kt.) yrasusipažinęs vos trečdalis darbdavių. Taip pat nustatyta, jog kas trečiojeįmonėje darbuotojai nėra pasirašytinai supažindinti su minėtais teisėsaktais, kas ketvirtame statybos objekte nepaskirti saugos ir sveikatosdarbe koordinatoriai, o kas trečiame objekte nerengiami saugos ir sveikatospriemonių planai. Būna atvejų, kai objektuose sudaromi priemonių planai,tačiau jie – nekonkretūs, tik skirti parodyti kontroliuojamiems asmenims.Darbdaviai abejingi ir nesistengia spręsti tokių problemų.
DARBO SAUGOS STRUKTŪROS ĮMONĖSE
Siekiant užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, įmonėsesteigiama darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba bei darbo medicinostarnyba (medicinos punktas).
Medicinos punkto veiklą reglamentuoja Pavyzdiniai įmonių darbo medicinostarnybų nuostatai. Šie nuostatai nustato medicinos punktų steigimo tvarką,funkcijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę.Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba
Darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais sudarbu susijusiais aspektais. Įgyvendindamas šią pareigą, darbdavys imasipriemonių, būtinų darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti.Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdaviolėšomis.
Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėse
1. Siekdamas užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbdavys steigia įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, susidedančią iš vieno arba daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų. Jeigu įmonėje nėra tokių specialistų, darbdavys samdo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą arba vieną ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios tarnybos funkcijoms atlikti. Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų skaičius, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti pakankamas, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar steigti bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar steigti atskirą įmonės darbuotojų saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą.
2. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, tokių tarnybų funkcijas, teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų specialistams nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatai. Juos tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse, atsižvelgiant į profesinę riziką ir darbuotojų skaičių, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos privalo būti steigiamos, ir ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti nesteigiamos, o jų funkcijas atlieka pats darbdavys, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos
apsaugos ministerijos patvirtintais Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais.Biudžetinėse įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būtinesteigiamos. Jų funkcijas atlieka institucijos vadovo paskirtas asmuo,kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būtipatikrintos vadovaujantis Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojųsaugos ir sveikatos klausimais nuostatais.
Į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą darbdavio paskirtas darbuotojas ardarbuotojai, taip pat samdomos tarnybos specialistai bei kiti asmenys (neįmonės darbuotojai), pasamdyti vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatostarnybos funkcijas.
Paskirtų ar samdytų specialistų pareiga yra rūpintis įmonės darbuotojųsauga ir sveikata. Šie asmenys už savo darbą tiesiogiai atsiskaitodarbdaviui.Darbuotojams, paskirtiems į darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą,suteikiama pakankamai laiko jų funkcijoms atlikti. Šie darbuotojai neturipatirti jokių nuostolių, administracinės ar kitos atsakomybės dėl savoveiklos organizuojant ir įgyvendinantprevencines priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, jeigujie veikė vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos irsveikatos teisės aktais. Darbuotojų saugos ir sveikatos samdomų tarnybų arasmenų (ne įmonės darbuotojų) bei darbdavio tarpusavio įsipareigojimainustatomi sutartyje.Darbdavys, įsteigęs darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, informuojapaskirtus arba samdytus specialistus apie rizikos veiksnius, turinčius argalinčius turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, ir apie prevencinespriemones, medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo, darbuotojų evakavimoorganizavimą.Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų arba darbdaviosamdytų tarnybų ar darbuotojų atstovų pareigos darbuotojų saugos irsveikatos srityje neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybės principui.Darbdavys, įsteigęs įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą arneįsteigęs tokios tarnybos ir pats pagal Įmonių darbuotojų saugos irsveikatos tarnybų nuostatus atliekantis šios tarnybos funkcijas, apie taipraneša Valstybinei darbo inspekcijai.
saugos ir sveikatos darbe komitetai
Komiteto uždaviniai yra šie:Analizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, rengti pasiūlymus
jai gerinti, teikti pasiūlymus kolektyvinėms sutartims, nagrinėtinelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežastis bei aplinkybes.Įgyvendindamas šiuos uždavinius, komitetas atlieka šias funkcijas:
1. informuoja darbuotojus apie komitete svarstytus įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus;
2. analizuoja ir vertina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje ir teikia pasiūlymus jai gerinti;
3. analizuoja, kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, kaip darbdavys ir padalinių vadovai organizuoja darbą siekdami užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, dalyvauja profesinės rizikos vertinime ir rengia pasiūlymus saugai ir sveikatai gerinti;
4. svarsto ir teikia pasiūlymus darbdaviui dėl lėšų skyrimo darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje gerinti, vertina jų naudojimo efektyvumą;
5. teikia pasiūlymus darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje ar darbo vietose gerinti, sudarant kolektyvines sutartis;
6. analizuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų priežastis bei aplinkybes, siūlo darbdaviui konkrečias prevencines priemones joms išvengti;
7. nagrinėja darbuotojų sveikatos privalomų tikrinimų organizavimą ir rezultatus, teikia pasiūlymus darbdaviui dėl prevencinių priemonių organizavimo;
8. analizuoja darbuotojų aprūpinimą gamybinės buities patalpomis, kolektyvinėmis ir asmeninės apsaugos priemonėmis bei nustatytos šių priemonių priežiūros vykdymą įmonėje;
9. vertina darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi gaminant, naudojant, transportuojant, laikant kenksmingas bei pavojingas medžiagas, prižiūrint potencialiai pavojingus įrenginius;
10. analizuoja darbuotojų mokymo ir instruktavimo saugiai dirbti įmonėje nustatytos tvarkos laikymąsi;
11. sudaro metinius komiteto darbo planus, skiria atsakingus komiteto narius už numatytų priemonių vykdymą;
12. informuoja dirbančiuosius apie įmonės komiteto darbą ir jo rezultatus;
13. teikia pasiūlymus darbdaviui dėl įmonėje rengiamų darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų ir įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų;
14. analizuoja jaunų asmenų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi
maitinančių moterų ir neįgaliųjų asmenų darbo sąlygas;15. koordinuoja įmonių struktūriniuose padaliniuose įsteigtų darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų veiklą;
16. komiteto nuostatuose gali būti numatytos ir kitos funkcijos, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.
Saugos ir sveikatos darbe komiteto teisės:
1. Analizuoti ir vertinti darbdavio, įmonės profesinės sąjungos, darbuotojų atstovų, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonės padalinių, struktūriniuose padaliniuose įsteigtų darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų veiklą įgyvendinant darbuotojų apsaugos nuo nelaimingų atisitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos priemones, tarp jų įgyvendinat darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus;
2. Savo sprendimu reikalauti, kad darbdavys (padalinio vadovas) sustabdytų darbus, kai:
a) darbuotojas ar darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti;
b) sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai tęsiamas darbas;
c) dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus;
d) dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojai neaprūpinti asmeninės apsaugos priemonėmis;
e) darbo aplinka kenksminga ir pavojinga sveikatai, gyvybei;
3. nagrinėti kilusius nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbuotojo atsisakymo dirbti;
4. teikti darbdaviui pasiūlymus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėje veiklos gerinimo; 5. tikrinant darbo ir poilsio režimus, bet kuriuo paros metu lankytis įmonėje, jos padaliniuose, gamybinės buities patalpose;
6. vertinti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, kaip įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, kaip darbuotojai aprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis bei šių priemonių priežiūros nustatytos tvarkos laikymąsi;
7. informuoti darbdavį, jeigu padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;
8. siūlyti darbdaviui arba padalinio vadovui taikyti drausmines nuobaudas darbuotojams, pažeidusiems darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles, arba siūlyti nušalinti juos nuo darbo;
9. gauti iš darbdavio, padalinio vadovo, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos informaciją darbuotojų saugos ir sveikatos
klausimais, taip pat apie darbo proceso, jo organizavimo pasikeitimus, kurie gali turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai; 10. siūlyti ir reikalauti, kad darbdavys užtikrintų darbuotojams saugų darbą ir sveikatos apsaugą ir nustatyta tvarka juos aprūpintų kolektyvinėmis apsaugos arba asmeninės apsaugos priemonėmis;11. dalyvauti vertinant rizikos veiksnius ir numatant prevencines priemones jiems sumažinti ar išvengti;
12. susipažinti su darbuotojų sveikatos tikrinimų rezultatais ir siūlyti darbdaviui, kad darbuotojai, negalintys dirbti dėl sveikatos sutrikimų, būtų perkelti į kitą darbą;
13. gauti iš darbdavio specialiąją literatūrą, teisės aktus ir kitą informaciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;
14. prireikus siūlyti darbdaviui kviesti specialistus konsultuoti konkrečiais darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;
15. iškilus ginčui darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais iškviesti Valstybinės darbo inspekcijos atstovus;
16. pranešti Valstybinei darbo inspekcijai:
17. jei darbdavys ar padalinio vadovas atsisako vykdyti komiteto reikalavimą sustabdyti darbus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai;
18. jei darbdavys nesiima priemonių rizikos veiksniams šalinti ar jiems mažinti;
19. skirti komiteto narius dalyvauti Valstybinei darbo inspekcijai tikrinant įmonės veiklą.
20. svarstyti ir siūlyti darbdaviui komiteto narių mokymo klausimus.
darbuotojų Instruktavimas ir mokymas saugos bei sveikatos klausimais
Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti įmonėje, jeigujis nemokytas ir neinstruktuotas saugiai dirbti. Įmonių darbuotojai saugosir sveikatos darbe klausimais turi būti instruktuojami pagal įmonėsepatvirtintas darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas.Šias instrukcijas rengia ir tvirtina darbdaviai, vadovaudamiesi Įmonėsdarbų saugos instrukcijų rengimo, tvirtinimo ir apskaitos taisyklėmis,patvirtintomis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos priesocialinės apsaugos ir darbo ministerijos.Suderinęs su Valstybine darbo inspekcija, darbdavys gali sudaryti sąrašąprofesijų, kurių darbuotojams neprivalus pirminis instruktavimas darbovietoje.
Privalomi darbuotojų instruktavimai jų saugos ir sveikatos klausimais:
Įvadinis instruktavimas.Visi darbuotojai, sudarydami darbo sutartį, privalo išklausyti įvadinį
instruktavimą, ir tai turi būti įforminta įvadinio instruktavimoregistracijos žurnale. Instruktuoja darbdavys arba jo įgaliotas asmuo,turintis atitinkamą pažymėjimą. Įvadinio instruktavimo metu darbuotojaitaip pat supažindinami su vidaus tvarkos taisyklėmis, kolektyvinėssutarties susitarimais, žinotinais darbuotojui.Pirminis instruktavimas darbo vietoje.
Darbuotojai, gaminantys produkciją, teikiantys paslaugas, dirbantys sumedžiagomis, žaliavomis, įrankiais, įranga arba kurių darbas susijęs sukenksmingais bei pavojingais veiksniais, potencialiai pavojingaisįrenginiais, privalo išklausyti pirminį instruktavimą darbo vietoje. Šisinstruktavimas turi būti įformintas instruktavimų darbo vietojeregistracijos žurnale. Darbuotojus instruktuoja darbdavys arba padaliniovadovas, atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.
Periodinis instruktavimas darbo vietoje.Periodiškai instruktuojama ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Šisinstruktavimas įforminamas tame pačiame instruktavimų darbo vietojeregistracijos žurnale. Periodinis instruktavimas atliekamas tokia pattvarka, kaip ir pirminis instruktavimas darbo vietoje.
Papildomas instruktavimas darbo vietoje.Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo papildomai instruktuotidarbuotojus pasikeitus gamybos technologiniams procesams, patvirtinus naujądarbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją arba padarius pakeitimųesančioje, pakeitus darbo vietą ir kitais atvejais. Papildomasinstruktavimas įforminamas tame pačiame instruktavimų darbo vietojeregistracijos žurnale.
Specialusis instruktavimas darbo vietoje.Specialųjį instruktavimą privalo išklausyti darbuotojai, dirbantyspavojingus darbus (gamybos procesus).
Darbdavių mokymas ir atestavimas.
Darbdavys, jo įgaliotas asmuo, prieš pradedant eksploatuoti įmonę, o vėliaune rečiau kaip kas 5 metai, turi būti atestuojami darbuotojų saugos irsveikatos klausimais ir apie tai turi būti pranešta Valstybinei darboinspekcijai.Darbdaviai, jų įgalioti asmenys mokomi darbuotojų saugos ir sveikatosmokymo institucijose arba atestavimui rengiasi savarankiškai. Teigiamaiįvertinus žinias, išduodamas programos baigimo pažymėjimas, kuris galioja 5metus.
Skiriamas naujas veikiančios įmonės vadovas turi būti atestuotas darbuotojųsaugos ir sveikatos klausimais.Darbdavys, atestuotas kaip darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybosspecialistas, yra atleidžiamas nuo atestavimo darbuotojų saugos ir
sveikatos klausimais.Saugos darbe tarnybų specialistai mokomi ir atestuojami kaip darbdaviai, oįmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonėteritorijoje, vadovas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimaisatestuojamas kaip darbdavys.RIZIKA DARBE
Rizikos darbe sąvokos:
Pavojus (darbe) – Galimo sužalojimo ar sveikatos pakenkimo šaltinis.
Pavojinga situacija – Kiekviena situacija, kai asmeniui iškyla pavojus arpavojai.Pavojingas ivykis (pavojingas veiksnys) – Ivykis (veiksnys), kuris galisukelti žalą.
Žala – Fizinis sužalojimas ir (arba) pakenkimas sveikatai arba turtui.
Saugos priemone – Priemone, kuri panaikina pavoju arba sumažina riziką.
Rizika – Galimo sužalojimo ar sveikatos pakenkimo laipsnio (sunkumo) irtikimybes derinys esant pavojingai situacijai.
Rizikos vertinimas – Galimo sužalojimo ar sveikatos pakenkimo laipsnio,esant pavojingai situacijai, visapusiškas ivertinimas, kad butu galimaparinkti atitinkamas saugos priemones.
Pagrindinė darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą visose darbovietose ir skatinti sveikatingumą visais su darbu susijusiais aspektais.
Vykdant rizikos vertinimą ir numatant prevencijos priemones pirmiausiaturetu buti atsižvelgiama i ju reikalingumą ir svarbą:
1. atsiradus naujiems pavojams, naujai pertvarkius darbo vietas arba pasikeitus darbo pobudžiui (atsiradus nuolatinio demesio sutelkimo butinumui ir pan.);
2. padidejusi sunkiu nelaimingu atsitikimu ir profesiniu susirgimu darbe skaičiu;
3. išryškejus atsitikimams susijusiems su darbuotoju statusu (techniniu darbuotoju skaičius, laikinas pavadavimas), patirtimi, kvalifikacija ir t.t.;
4. pasikeitus darbo laikui, išaugus psichologinei itampai ar stresui del priverstinio darbo ritmo ir pan.;
Šie pasikeitimai turėtų atvesti įmones prie vienos saugos logikos pagrįstostechninių taisyklių, nurodymu bei instrukcijų laikymusi kartu su vienaprevencijos logika pagrysta pareigų laikymusi. Tai būtina apibrežti beinumatyti vertinant riziką ir panaudoti prevencijos priemonių programoje.
Rizika susijusi su analizuojamu pavojumi priklauso nuo:
sunkumo, galimos žalos, kurią gali sukelti analizuojamas pavojus ir tokiosžalos atsiradimo galimybės (poveikio dažnio ir trukmės, pavojingo įvykioatsiradimo tikimybės, galimybės išvengti žalos arba ją apriboti.
Rizikos vertinimas yra prielaida sukurti saugos valdymo sistemą imonejepadedančią nuolat kontroliuoti situaciją ir išvengti nelaimingu atsitikimu:
1. Nesiėmus saugos priemoniu, esant pavojams ar pavojingoms situacijoms, anksčiau ar veliau ivyks nelaimingas atsitikimas ir bus sužaloti darbuotojai;
2. Nedidelis nelaimingų atsitikimų skaičius įmonėje, lengvas ju pobūdis ar jų nebuvimas neturėtų sukelti pagrindo automatiškai vertinti tai kaip mažos rizikos situaciją ir nustoti vertinti riziką;
3. Absoliuti sauga yra nepasiekiama, todel geriausias šios situacijos sprendimas pasiekti aukščiausią galimą saugos lygį.
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE ĮFORMINIMAS
N1 – nelaimingo atsitikimo darbe aktas
N-1 formos aktas surašomas asmeniui, kai nelaimingas atsitikimas darbeįvyksta:
1. dirbant darbo sutartimi sulygtą ar kitą darbdavio pavestą arba su darbdaviui atstovaujančio asmens (toliau vadinama – įmonės vadovas) ar jo įgalioto asmens (toliau vadinama – darbdavio įgaliotas asmuo) žinia atliekamą darbą arba atliekant viešojo administravimo funkcijas;
2. parengiant darbui ir tvarkant darbo vietą, darbo priemones (prieš pradedant darbą, darbo laiku ar po darbo) ar atliekant kitus su darbu susijusius veiksmus darbo vietoje, įmonės patalpose ar teritorijoje;
3. darbuotojui darbo metu vykstant darbo reikalais (vykdant darbdavio pavestą užduotį, įskaitant darbuotojo siuntimą tikrintis sveikatos);
4. vykstant į darbą ar iš darbo įmonės ar jos samdomu transportu;
5. dėl smurto, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai susiję su darbu;
6. papildomų ir specialių pertraukų metu darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;
7. darbuotojui dirbant sau (savo interesais) įmonėje su įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinia;
8. darbuotoją nušalinus nuo darbo, tačiau nušalintajam esant įmonės patalpose, teritorijoje, kai nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos.
N-1 formos aktai surašomi ir tais atvejais, kai nelaimingas atsitikimasįvyksta:
1. darbuotojui dirbant darbus, numatytus darbo sutartyje su namudininkais, jeigu nelaimingas atsitikimas įvyksta dėl darbdavio pateiktų medžiagų ar darbo priemonių, taip pat darbo (gamybos)
proceso;2. darbo metu atliekant pilietinę pareigą: gelbstint žmones, materialines vertybesgaisro, avarijos, stichinės ir kitos nelaimės padarinių įmonėje likvidavimo metu;
3. įmonės vadovo ar darbdavio įgalioto asmens rašytiniu pavedimu (nurodymu) darbuotojui dalyvaujant sporto, kultūros ir kituose panašiuose renginiuose; darbo metu dalyvaujant įstatymo numatytoje visuomeninėje veikloje;
4. darbuotojams, atleistiems nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti;
5. įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbdavio suteiktu darbuotojui laisvu nuo darbo laiku ieškotis naujo darbo, esant kitoje įmonėje;
6. asmens pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje.
N2 – nelaimingo atsitikimo kelyje aktas.
N-2 formos aktas surašomas:
1. kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbdavio nurodytą užduoties vykdymo vietą ir iš jos, taip pat užduoties vykdymo vietovėje vykstant į poilsio (nakvynės) vietą ir iš jos.
2. kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos.
3. ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;
4. vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu;
5. įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbdavio suteiktu darbuotojui laisvu nuo darbo laiku ieškotis naujo darbo, vykstant į kitą įmonę ir iš jos.
REIKALAVIMAI DARBO VIETOMS
Svarbu atkreipti darbdavių dėmesį į svarbiausius reikalavimus darbovietoms, darbuotojų sveikatos tikrinimui, keliamus darbuotojų saugos irsveikatos teisės aktuose.
Kai pakeičiama technologija, pradedami gaminti kitokie gaminiai, ne vėliaukaip per 3 mėnesius nuo naujos gamybos pradžios turi būti atliktas darbovietų higieninis įvertinimas. Jį atlieka teritorinių visuomenės sveikatoscentrų darbuotojai ar asmenys, turintys šios veiklos licenciją, įmonėse,kuriose technologinis darbo procesas nesikeičia, darbo vietų higieninisįvertinimas atliekamas kas 5 metai.Konkrečias įmonės darbo vietas higieniniam įvertinimui nustato darbdavys.Jeigu darbdaviui sunku parinkti darbo vietas higieniniam įvertinimui, jis
gali pasitelkti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos arba darbomedicinos tarnybos specialistus.Įmonių vadovai, vadovaudamiesi Pavojingų darbų (gamybos procesų) sąrašu iratsižvelgdami į konkretų darbų pobūdį bei sąlygas, privalo sudaryti irpatvirtinti įmonėse atliekamų pavojingų darbų sąrašus. Sudarytus atliekamųpavojingų darbų (gamybos procesų) sąrašus būtina suderinti su Valstybinedarbo inspekcija, o tik tuomet patvirtinti.Periodiški sveikatos patikrinimai atliekami pagal įmonės darbuotojų, kurieprivalo pasitikrinti sveikatą, sveikatos tikrinimo grafiką. Darbuotojų,kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimografiką, suderintą su teritoriniu visuomenės sveikatos centru, tvirtinadarbdavys. Darbuotojai su sveikatos tikrinimo grafiku supažindinamipasirašytinai.Darbdavys visada atsako už darbuotojų nukreipimą tikrintis sveikatą irnepasitikrinusiųjų priėmimą į darbą įstatymų nustatyta tvarka. Darbuotojas,atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būti darbdavionušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą,nemokamas darbo užmokestis.Darbdavys, siųsdamas darbuotoją tikrintis sveikatą, išduoda privalomojosveikatos tikrinimo medicininę pažymąKiekvieną darbuotoją darbo vietoje supa erdvės dalis, kurioje gali veiktiįvairaus pobūdžio veiksniai (fizikiniai, cheminiai, biologiniai,psichofiziologiniai). Šie veiksniai vadinami darbo aplinkos veiksniais. Šieveiksniai darbo vietoje negali viršyti Higieninės kenksmingų darbo aplinkosveiksnių klasifikacijos normų.Darbo vietos, taip pat patalpos, skirtos darbuotojų higienos ar buitinėmsreikmėms tenkinti, privalo atitikti bent minimalius darbuotojų saugos irsveikatos reikalavimus, pateiktus darboviečių įrengimo bendruosiuosenuostatuose.Nelaimingi atsitikimai darbe PROFESINĖS LIGOS
Visoms įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarka.Bendrą nelaimingų atsitikimų darbe ir pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimobei apskaitos tvarką, nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo irapskaitos nuostatai.Šiuose nuostatuose taip pat išvardyti atvejai, kuriems įvykus nelaimingiatsitikimai pagal sąryšį su darbu skirstomi į: 1. Susijusius su darbu. 2. Nesusijusius su darbu.
Įvykus nelaimingam atsitikimui, susijusiam su darbu, tai įforminama N-1
formos akte Kitais atvejais nelaimingas atsitikimas įforminamas N-2 formosakte.Būtina prisiminti, kad nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbotaip pat laikomi susijusiais su darbu, tačiau, įvykus šios rūšiesnelaimingiems atsitikimams, pildomas N-2 formos aktas.Profesinių ligų priežasčių tyrimą, diagnozės nustatymą bei patvirtinimą irapskaitą reglamentuoja Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai,patvirtinti Lietuvos Respublikos VyriausybėsŽalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesineliga tvarką, dydį bei asmenis, turinčius teisę į šį atlyginimą,reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingųatsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas.
IŠVADOS
Kiekviena įmonė turi laikytis saugaus darbo reikalavimų, mokyti darbuotojusdirbti saugiai, o kas svarbiausia suteikti saugias darbo sąlygas, aprūpintireikiama įranga saugumui užtikrinti. Norint išvengti nelaimingų atsitikimųdarbe būtina vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais. Deja padėtiskitokia. Lietuvoje darbo saugos problema egzistuoja. Darbdaviainesuinteresuoti leisti papildomas lėšas „šalutinėms“ reikmėms. Tai parodoatlikti ir čia paminėti tyrimai. Todėl dirbantiems pavojingus darbusžmonėms kyla dar didesnė grėsmė. Gaila, kad taupoma darbuotojų sveikatos irgyvybės sąskaita.
NAUDOTA MEDŽIAGA
1. http://www.vdi.lt/Formos_pagal_kurias_įmonės_praneša.htm 2. http://www.darbininkas.lt/darbuotoju%20saugos%20ir%20sveikatos%20istatym as.html 3. http://osha.vdi.lt/default.asp?lang=lt&topic=systems 4. http://osha.vdi.lt/default.asp?lang=lt&topic=publications 5. rizikos vertinimo prevencija (pdf dokumentas