Maždaug prieš 398 metus, 1628 m., garsusis anglų gydytojas seras Viljamas Harvis pirmąkart įrodė, kad tiek žmogaus, tiek gyvūno kraujas teka arterijomis ir venomis visuomet ta pačia kryptimi, – taip atsiranda kraujotaka. Šis atradimas davė pradžią šiuolaikiniams kraujotakos tyrimams. Jau seniai buvo žinoma, kad kai kuriose kraujagyslėse kraujas yra smarkiai spaudžiamas, tačiau pimą kartą šis spaudimas išmatuotas tik XVIII amžiuje. Pagaliau supratimas, kad kraujospūdžio dydis, žmogui sergant įvairiomis ligomis, gali nukrypti nuo normos ir netgi yra ligų, kurių svarbiausias simptomas – tai patalogiškai pakitęs kraujospūdis, gyvuoja šiek tiek ilgiau negu pusė šimtmečio. Jis susiformavo tik patobulinus kraujospūdžio matavimo metodus, kuriuos nesudėtinga naudoti.
Šiuolaikinė sveikatos samprata apima ne tik fizinį (biologinį),bet ir psichologinį bei socialinį komponentus, todėl sveikatos dalykai tapo ne tik medicinos, bet ir sociologijos bei psichologijos nagrinėjimu objektu. Labiausiai paplitusios lėtinės infekcinės ligos vystosi dėl sveikatai nepalankaus gyvenimo stiliaus, tad ligų profilaktika, sveikatos išsaugojimas ir stiprinimas priklauso ne tik nuo medicininės intervencijos, bet ir nuo socialinių sąlygų, individo gyvenimo stiliaus ypatumų.
Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje vadinamos industrializacinėmis ligomis. Per pastaruosius metus pasikeitė žmonių gyvensena: pablogėjo mityba, suintensyvėjo rūkymas, gerokai sumažėjo fizinis aktyvumas. Pirmoje šio amžiaus pusėje širdies ir kraujagyslių ligos sparčiai gausėjo daugelyje išsivysčiusių vakarų kraštų: mirštamumas nuo šių ligų didėja nuo 125 iki 400 tūkstančių gyventojų.Širdies kraujagyslių ligoms priklauso širdies ligos, galvos smegenų ir periferinių kraujagyslių ligos ir, be abejo,arterinė hipertenzija.
Hipertoninė liga (pirminė, esencialinė hipertenzija) pagal PSO – tai nežinomos etilogijos ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas be pirminio kurio nors organo pažeidimo. Trumpam ( po fizinio darbo, emocinės įtampos, pervagimo, vaistų vartojimo ir kt.) padidėjęs AKS hipertonine liga (HL) nelaikomas.
Dažniausiai (90 – 95%) kraujospūdis padidėja dėl hipertoninės ligos. 5 -10% arteriniė hipertenzija (AH) sukelia inkstų, endokrininės, nervų sistemų, širdies kraujagyslių ligas. Tai antrinė (simptominė) hipertenzija.
Arterinio kraujospūdžio normos ir patologijos kriterijai yra sutartiniai, sudaryti remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis apie arterinės hipertenzijos įtaką sergamumui ir gyvenimo trukmei.
Iš kiekvieno šimto žmonių 15 turi didelį kraujospūdį. Ketvirtadalis vyresnių kaip 40 metų žmonių miršta nuo ligų, dėl kurių kalta hipertenzija. Kokios perspektyvos, turint šį negalavimą ,,sveikam pasenti“,priklauso pirmiausiai nuo to, ar laiku ir ar pakankamai intensyviai pradėsime jį gydyti,o antra – nuo hipertenzijos priežasties tuo konkrečiu atveju. Normalus kraujospūdis, mažesnis kiap 140/90. Viršutinės normos riba – tai ,,pilkoji zona“ tarp 140/90 ir 160/95. Didesnis kaip 165/95 kraujospūdis jau yra didelis.
Lietuvoje žmonės, kurių padidėjęs arterinis kraujospūdis, 2 kartus dažniau serga miokardo infarktu, 1,5 karto – krūtinės angina, 7 karus – insultu. Sergančių arterine hipertenzija mirtingumas nuo širdies ir kraujotakos ligų penkis kartus didesnis negu sveikų žmonių.
Širdies ir kraujagyslių ligos užima pirmą vietą hospitalinio sergamumo stuktūroje. Padidėjęs kraujo spaudimas, viena iš pavojingiausių ligų. 90 proc. atvejų priklauso nuo individualaus gyvenimo stiliaus. Mažgaug 21 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, sergančių arterine hipertonija (AH), sureguliuoti padidėjusį kraujo
spaudimą pavyksta tik maždaug 3 procentams.
Arterine hipertenzija pažeidžia pagrindinius gyvybinius organus ir skatina ligas, sukeliančias didžiausią sergamumą ir mirštamumą. Didžiausia problema yra tai, kad pusė ligonių nežino apie turimą padėjusį kraujo spaudimą. Tik pusė ligonių, kuriems skiriama vaistų, juos vartoja ir tik pusei iš gydomų ligų pasiekiamas norimas rezultatas (pusinis dėsnis).
Klasifikacija
Anksčiausiai sureaguoja širdis: sustorėja kairioji jos sienelė, susiaurėja vainikinės arterijos. Dėl to susergama krūtinės angina, atsiranda ekstrasistolių.
Inkstai apkalkėja, šlapime atsiranda baltymų ir kraujo. Inkstai nebepajėgia kaip reikiant koncentruoti ir bando kompensuoti tą trūkumą dideliu šlapimo kiekiu. Galiausiai prasideda inkstų sklerozė ir šlapimas ima nuodyti organizmą.
Labiau už kitus negalavimus gali išryškėti smegenų veiklos sutrikimai: tada svaigsta ir skauda galvą, vis sunkiau susikaupti. Smegenys ima dirbti lėčiau, atsiranda asmenybės pakitimų – sutrinka kalba, dreba rankos. Gali dažnai kartotis nedideli insulto priepuoliai, paliekantys neatitaisomų padarinių.
Kai smegenys labai pažeistos, galima ir apakti, gali labai sutrikti sąmonė.Kalkėja akies dugno kraujagyslės. Iš akies dugno išsisunkę baltymai sudaro sankaupas, panašias į vatą. Pagaliau atšoka akies tinklainė ir žmogus iš dalies apanka arba visai apanka.
1. Gyvenkite tvarkingai ir ramiai. Naktį miegoti 8 val. Ne darbo dienomis ir savaitgaliais neskubėkite.
2. Atostogauti du kartus per mėnesį, o jei atostogaujate viena kartą, mažiausiai 3 savaites. Atostogoms geriausiai tinka jūrinis klimatas ir miškingos vietos, kurios yra 300 – 1000 m virš jūros lygio.jei hipertenzija lengva arba vidutinio sunkumo, galima ilsėtis ir iki 2500 m aukščio kalnuose. Skristi lėktuvu – ne tik per atostogas! – neleistina tam, kuris • turi didesni kaip 220/140 kraujospūdį,• serga širdies nepakankamumu,• mažiau kaip prieš 6 men. yra sirgęs miokardo infarktu arba patyręs insulto priepuolį.
3. Esant antsvoriui valgyti maistą, turintį mažiau kalorijų. Jei kūno svoris trečdaliu didesnis už normalų, tai būsimojo gyvenimo trukmė sumažėja perpus; net ir 20% antsvorio trečdaliu sutrumpina laiką, kurį žmogui liko gyventi (palyginti su sergančiu hipertenzija, kurio svoris normalus)
4. Nerūkyti!
5. Vengti rizikos faktorių, kurie sutrikdo kraujospūdį (cukraus, riebaus maisto ir podagros).
6. Arbatą, kavą, kokakolą ir kitus panašius gėrimus gerti tik po truputį, tik be cukraus (su sacharinu) ir ne popiet arba vakare (kad kofeinas netrukdytų miegoti).
7. Vengti alkoholio, gerti jį kuo rečiau. Nėra tokios svaigalų dozės, kuri dar „tikrai“ būtų nekenksminga.
8. Sportuoti savo malonumui !!!
Sergantieji hipertonijos ligos I stadija yra darbingi, bet turi vengti fizinio ir protinio pevargimo, darbo naktinėse pamainose, karštyje, triukšme. Sergančių ligos II stadija darbingumas dažnai esti ribotas, jiems suteikiama III invalidumo grupė. Ligoniai, kurių ligos eiga komplikuota, yra nuolat nedarbingi, jiems skiriama II ar I grupė.
Padidėjusį kraujospūdį galima efektyviai kontroliuoti daugumai žmonių. Lietuvoje, deja, AH efektyviai reguliuojama apie 5%, JAV – 1/3, ir tai nepatenkina nei gydytojų, nei pacientų.
I ir iš dalies II stadijos AH 60 – 70%, ligonių gali būti kontroliuojama nemedikamenėmis priemonėmis, o vaistai – ir didelė dalis II stadijos. Nekoreguojama AH sutrumpina gyvenimą 10 – 20 metų dėl kartu progresuojančios aterasklerozės ir IŠL. Netgi ligoniams, kurie serga lengva AH ir jos nekoreguoja, po 7 – 10 metų dažnai prisideda sunkių komplikacijų: 30% – aterasklerozės komplikacijos, 50% – įvairių organų pažeidimai, sukelti padidėjusio arterinio kraujospūdžio(kardiomegalija, lėtinis širdies nepakankamumas, smegenų kraujotakos nepakankamumas, retinopatija bei inkstų nepakankamumas).
Medikamentai pradeda gydyti, kai diastolinis arterinis kraujospūdis būna didesnis kaip 95 mm Hg arba kai ribinio kraujospūdžio (diastolinis spaudimas 90 – 94 mm Hg) nepavyksta suregulioti nemedikamentinėmis priemonėmis ar yra kitų rizikos faktorių. Reikia gydyti ir izoliuoti hipertenziją, kai kraujospūdis didesnis kaip 160 mm Hg.
Sumažinus druskos 1 g, sergančiųjų hipertonine liga vidutinis kraujospūdis irgi sumažėja 30 – 40% mm Hg.Sumažinus kūno masę 1 kg, kraujospūdis sumažėja 1- 3 mm Hg.Pirmoje hipertoninės ligos stadijoje daugelio ligonių arterinis kraujospūdis yra labilus, o antroje – vieniems nuolat padidėjęs, kitiems – labai svyruoja per parą.
Šiandien hipertonija sergantis žmogus gali tikėtis gyventi nekamuojamas ligos tuo ilgiau, kuo ankščiau pradeda gydytis. Gydymas, savaime suprantama, bus sėkmingesnis, jeigu dar nėra buvę komplikacijų, kurios galbūt yra negrįžtamos. Gydymą reikia ne tik anksti pradėti, bet ir nuosekliai tęsti. Kraujagyslių ir organų pažeidimus, atsiradusius vėliau, dažniausiai galime iš dalies išgydyti. Todėl sergantiems hipertonijai reikėtų nuolat tikrintis. Veiksmingo hipertonijos gydymo rezultatai akivaizdžiai išryškėja ne tuoj pat ir dažniausiai ne po kelių savaičių, bet tik per visą pailgėjusį keleriais metais gyvenimą. Labai svarbu, kad reikalingą informaciją bei įgūdžius gautų ne tik jau sergantis, padidėjusio kraujospūdžio liga, bet ir tie, kuriems gresia rimtas pavojus ja susirgti dėl gyvenimo stiliaus ypatumų (AH rizikos veiksnių)
1. H. Klecigas ,,Širdies ir kraujagyslių ligos“. Vilnius ,,Mokslas“. 83 psl.
2. K. Dytrichas Bokas ,,Hipertonija“. Vilnius ,,Mokslas“ 1990. 62 psl
3. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras
4. ,,Ne tik vaistai gydo padidėjusį krausospūdį“. 21 – 22 psl.
5. L. Gustainienė ,, Gyvenimo stilius ir psichologinių – pedagiginių metodų efektyvumas kraujo spaudimui mažinti gyventojų grupėse“. Kaunas 1995. 1 psl.
6. Med. Dr. K. F. Maier ,, Širdies ir kraujagyslių ligos“. 1989. 236, 237, 248, 249, 252, 253 psl.
7. „Klaipėda“ 2006 rugpjūtis 21 – 27 d. 3 pls.
8. ,,Lietuvos sveikata” 2006 spalio 26 – lapkričio 1 d. 13 psl.
9. ,,Medicina” (Kaunas) 2005, 41 (4) 313 psl. – 314 psl.
10. ,,Slauga” 2006 spalio 12 , 4-5 psl
11. P. Zabiela, A. Bagdonas ,,Vidaus ligos” 206 – 208 psl.
12. http://www.lsic.lt/, http:// euro.who.com