ligos istorija - Mokslai.lt

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

DOKUMENTINIAI DUOMENYS

Ligos istorijos Nr. 09IP1685

Vardas, pavardė: D.B.

Tautybė: lietuvis

Lytis: vyras

Gimimo data: 1988-06-27

Amžius: 21 metai

Socialinė padėtis: studentas

Nuolatinė gyvenamoji vieta: Kaunas

Siuntusi įstaiga:Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis

Siuntimo priežastis: Pneumonija, pneumonijos sukėlėjas nenustatytas (J18)

Hospitalizavimo data:2009-03-07 18:10 h

Išrašymo data: 2009-03-13

Gulėjo skyriuje: 7 dienas

Skyrius: 2 KKL Infekcinių ligų I skyrius, 18 palata

Klinikinė diagnozė: Grippe: pneumonia

Galutinė klinikinė diagnozė:

Pagrindinė liga: Grippe

Gretutinės ligos: nėra

Komplikacijos: Pneumonia

NUSISKUNDIMAI

Skundžiasi karščiavimu iki 39,6ºC, produktyviu kosuliu (atkosėja nedaug – 1 -2 ml gelsvų skreplių), dusuliu (fizinio krūvio metu), bendru silpnumu, galvos ir raumenų skausmais.

ANAMNESIS MORBI

Pacientas serga nuo kovo 4 d., kuomet ir pasireiškė minėti simptomai. Gydėsi paracetamoliu, Theraflu, bet temperatūra nedaug sumažėdavo ir vėl pakildavo. Į 2 KKL Infekcinių ligų priėmimo skyrių atvežtas GMP. Ten atliktuose tyrimuose: CRB – 95 mg/l, leukocitų – 8,7 x 109/l, lazdelinių – 10%, segmentuotų – 71%, limfocitų – 61%, monocitų – 3 %.

ANAMNESIS EPIDEMIOLOGICA

Pacientas turėjo kontaktų su sergančiais gripu bendramoksliais. Medicininių intervencijų ir procedūrų neturėjo.

ANAMNESIS ALERGOLOGICA

Jautrumo medikamentams nestebėta. Maistui, cheminėms medžiagoms nealergiškas.

ANAMNESIS VITAE

1. Medicininė paciento anamnezė:

Persirgtos ligos: vaikiškos ligos (raudonukė, vėjaraupiai), būdamas 10 mėnesių amžiaus persirgo plaučių uždegimu. Kitomis ligomis nesirgęs.

Operacijos ir traumos: prieš 7 metus buvo lūžęs raktikaulis. Sugijo be komplikacijų.

Cukriniu diabetu, tuberkulioze, venerinėmis, nervų, psichinėmis ligomis, onkologinėmis ligomis nesirgęs, apendicitas neišoperuotas.

Kraujo perpylimai – neatlikta.

Skiepai pagal planą.

2. Šeimos anamnezė: paveldimų ligų nėra.

3. Socialinė anamnezė: nerūko, alkoholinius gėrimus vartoja retai ir saikingai, narkotikų nevartoja. Nevedęs. Darbo aplinka nekenksminga. Gyvenimo sąlygos geros, materialinė padėtis gera, mityba normali.

STATUS PRAESENS

Bendra būklė patenkinama. Pacientas jaučia silpnumą. Sąmoningas, orientuotas, galimas pilnas kontaktas, į klausimus atsako adekvačiai.

Kūno sandara: pacientas 179 cm ūgio ir 68 kg svorio. KMI = 21,25 kg/m2 (norma: 20-25 kg/m2) – normalaus kūno sudėjimo. Kūno padėtis – aktyvioji laisva. Laikysena laisva, judesiai nesuvaržyti.

Odos spalva normali, rausva, bėrimų nėra, veidas kiek paraudęs dėl karščiavimo. Limfmazgiai nepadidėję,skydliaukė čiuopiant normali, plaukai ir nagai – nieko ypatinga, kojose edemų nėra.

Širdies ir kraujagyslių sistema.A.femoralis, a.poplitae, a.tibialis posterior ir a.dorsalis pedis pulsas čiuopiamas. Širdies viršūnės trinksnis bei perkusinės širdies ribos normalios.Širdies veikla ritmiška, ŠSD 90 k/min, AKS – 100/60 mmHg, širdies tonai aiškūs, patologinių garsų ar ūžesių negirdėti. Kaklo kraujagyslių ar epigastriumo pulsacijos nematyti.

Virškinimo sistema. Dantų būklė gera, liežuvis drėgnas, apveltas, patamsėjęs. Tonzilės neišoperuotos. Apetitas sumažėjęs, rijimas nesutrikęs, pilvas ramus, minkštas, palpuojant neskausmingas. Tuštinasi normaliai. Auskultujant girdima normali peristaltika.

Urogenitalinė sistema – n.y.

Nervų sistema. Jautrumas nepadidėjęs, miegas nesutrikęs, vyzdžiai normaliai reaguoja į šviesą, patologinių refleksų nėra, sąmonė aiški, orientacija, regėjimas ir klausa nesutrikę. Parezių ir paralyžių nėra.

Judėjimo atramos sistema – n.y.

STATUS SPECIALIS

Kūno temperatūra 38,1° C. Yra intoksikacija. Paraudę žiočių lankai. Liežuvis apveltas, patamsėjęs. Kosti, atkosėja nedaug – 1 -2 ml gelsvų skreplių, balsas truputį užkimęs, pasireiškia dusulys, krūtinės ląsta nedeformuota, kvėpuojant juda simetriškai. Fremitus pectoralis normalus. Perkutuojant girdimas normalus perkusinis garsas, apatinės plaučių ribos paslankios. Auskultuojant plaučiuose girdimas vezikulinis pašiurkštėjęs kvėpavimas, apačioje kairėje pusėje nedaug smulkių drėgnų karkalų, kvėpavimas ritmiškas 20 k/min.

PRELIMINARI DIAGNOZĖ

TYRIMŲ PLANAS

Laboratoriniai tyrimai:

Bendras kraujo tyrimas (reikalingas bendrai ligonio būklei įvertinti)

Šlapimo tyrimas(šlapimo pokyčiams aptikti ir įvertinti)

CRB(uždegiminis rodiklis)

Kraujo pasėlis (gripo komplikacijos – sepsio paieška)

Skreplių pasėlis (gripo komplikacijos – pneumonijos patvirtinimui ir sukėlėjo paieškai)

Instrumentiniai tyrimai:

1.Krūtinės ląstos organų tiesinė rentgenograma(įtariamos gripo komplikacijos – pneumonijos patvirtinimui ar atmetimui)

GYDYMO PLANAS

Režimas – II, D-P1

Medikamentinis:

Sol. Penicillini 2 mln. VV x 4 į/v (įtariamos pneumonijos empirinis gydymas);

Tab. Paracetamoli 500 mg per os pagal reikalą (antipiretikas).

I. Laboratorinių tyrimų rezultatai:

Bendras kraujo tyrimas (2009-03-09):

RBC (eritrocitai) – 4,72×1012/l – norma (norma vyrams 4,5-5,96×1012/l)

HGB (hemoglobinas) – 144 g/l – norma (norma 140-180 g/l)

HCT (hematokritas) – 43,3% – norma (norma vyrams 40-52%)

MCV (vidutinis eritrocito tūris) – 91,8 fL – normalus (norma 82-98fL)

MCH (vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite) – 30,5 pg – normalus (norma 27,6-33,3 pg)

MCHC (vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite) – 332 g/l – normalus (norma 320-380 g/l)

RDW (eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį) – 12% – norma (norma 11,6-13,7%)

WBC (leukocitai) – 8,7×109/l – norma (norma – 4-10×109/l)

procentinė sudėtis:

Gr (granuliocitai) – 81,5 % – aukštas (norma 40-70%)

Lim (limfocitai) – 14,7 % – žemas (norma 20-45%)

Mon (monocitai) – 3,8 % – norma (norma 3-9%)

absoliutus skaičius:

Gr (granuliocitai) – 7,1x109/l – aukštas (norma 2,0-6,5×109/l)

Lim (limfocitai) – 1,3×109/l – normalus (norma 1,2-2,5×109/l)

Mon (monocitai) – 1,19x109/l –aukštas (norma 0,05-0,75×109/l)

PLT (trombocitai) – 135×109/l- normalus (norma 150-350×109/l)

MPV (vidutinis trombocitų tūris) – 8,1 fL – normalus (norma 7,4-10,4 fL)

Išvada: kraujyje padaugėję granuliocitų, rodo ūminį uždegiminį procesą. Limfocitų procentinio skaičiaus sumažėjimas yra reliatyvus, absoliutus jų skaičius yra normalus. Monocitų padaugėjimas būdingas gripui.

Bendras kraujo tyrimas (2009-03-12):

RBC (eritrocitai) – 4,72×1012/l – norma (norma vyrams 4,5-5,96×1012/l)

HGB (hemoglobinas) – 144 g/l – norma (norma 140-180 g/l)

HCT (hematokritas) – 43,3% – norma (norma vyrams 40-52%)

MCV (vidutinis eritrocito tūris) – 91,8 fL – normalus (norma 82-98fL)

MCH (vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite) – 30,5 pg – normalus (norma 27,6-33,3 pg)

MCHC (vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite) – 332 g/l – normalus (norma 320-380 g/l)

RDW (eritrocitų pasiskirstymas pagal dydį) – 12% – norma (norma 11,6-13,7%)

WBC (leukocitai) – 8,7×109/l – norma (norma – 4-10×109/l)

procentinė sudėtis:

Gr (granuliocitai) – 69 % – normalus (norma 40-70%)

Lim (limfocitai) – 22 % – normalus (norma 20-45%)

Mon(monocitai) – 3,8 % – norma (norma 3-9%)

absoliutus skaičius:

Gr (granuliocitai) – 6,0×109/l – aukštas (norma 2,0-6,5×109/l)

Lim (limfocitai) – 1,3×109/l – normalus (norma 1,2-2,5×109/l)

Mon (monocitai) – 0,7×109/l – aukštas (norma 0,05-0,75×109/l)

PLT (trombocitai) – 135×109/l- normalus (norma 150-350×109/l)

MPV (vidutinis trombocitų tūris) – 8,1 fL – normalus (norma 7,4-10,4 fL)

Išvada: BKT be pakitimų, uždegiminiai pokyčiai išnyko.

2. CRB (2009-03-09) – 95 mg/l – aukštas (norma iki 5 mg/l)

Išvada: organizme vyksta aktyvus uždegiminis procesas.

CRB (2009-03-12) – 12 mg/l – aukštas (norma iki 5 mg/l)

Išvada: stebima teigiama dinamika, dar ne visiškai atsistačiusi normali CRB reikšmė.

3. Šlapimo tyrimas:

Gliukozė – norma;

Ketoniniai kūnai – nėra;

Santykinis tankis-1,025 (norma 1,010-1,025);

Eritrocitai – nėra;

Bendras baltymas-nėra;

Urobilinogenas – 3,4 umol/l norma (norma – 3,2-16,0 umol/l);

Bakterijos – nėra;

Tulžies pigmentas – nėra;

Leukocitai – nėra;

Epitelis plokščias-pavienis (norma iki 10/μl).

Išvada: šlapimo tyrimas be patologinių pakitimų.

4. Kraujo pasėlis. Patogeninių mikroorganizmų neišaugo.

Išvada: Sepsio nėra.

5. Skreplių tyrimas. Išaugo S.pneumoniae, jautrus penicilinui.

Išvada: Patvirtinta gripo komplikacija – pneumonija. Empirinis gydymas tikslingas, jis bus toliau tęsiamas.

II. Instrumentinių tyrimų rezultatai:

1. Krūtinės ląstos organų tiesinė rentgenograma: kaulai ir minkštieji audiniai be pakitimų. Diafragmos kupolai lygūs. Įprastinė padėtis. Pleuros sinusai oringi. Plaučių oringumas nepakitęs. Plaučių piešinys saikingai paryškėjęs, su intersticiniu komponentu. Lokalizacija: perihiliariai, apatinėse dalyse. Infiltraciniai pakitimai kairiojo plaučio viduriniame medialiniame lauke. Plaučių šaknys nepilnai struktūrinės. Prasiplėtusi kairioji, reaktyvinė. Širdis ir aorta – n.y.

Išvada: kairiojo plaučio apatinės skilties pneumonija, derinti su klinika, laboratoriniais tyrimais.

KLINIKINĖ DIAGNOZĖ:

Įvertinus nusiskundimus (skundžiasi karščiavimu iki 39,6 0C, produktyviu kosuliu, bendru silpnumu ir dusuliu, galvos ir raumenų skausmais, apetito sumažėjimu), ligos anamnezę (serga nuo kovo 4 d., kuomet ir pasireiškė minėti simptomai, gėrė paracetamolį, Theraflu, bet temperatūra sumažėdavo trumpam ir vėl pakildavo, turėjo kontaktų su sergančiais bendramoksliais), objektyvaus tyrimo duomenis (paraudę žiočių lankai, liežuvis apveltas, patamsėjęs, plaučiuose girdimas vezikulinis pašiurkštėjęs kvėpavimas, apačioje kairėje pusėje girdima nedaug smulkių drėgnų karkalų ŠSD 90 k/min, AKS – 100/60 mmHg), priėmimo skyriuje atliktų laboratorinių tyrimų duomenis (CRB – 95 mg/l, leukocitų – 8,7 x 109/l, lazdelinių – 10%, segmentuotų – 71%, limfocitų – 61%, monocitų – 3 %), skyriuje atliktų tyrimų duomenis (granuliocitų) – 81,5 % (norma 40-70%) arba 7,1×109/l(norma 2,0-6,5×109/l), monocitų – 1,19×109/l (norma 0,05-0,75×109/l), CRB – 95 mg/l, skreplių pasėlyje išaugo S.pneumoniae, jautrus penicilinui, krūtinės ląstos rentgenogramoje plaučių piešinys perihiliariai, apatinėse dalyse saikingai paryškėjęs, su intersticiniu komponentu, infiltraciniai pakitimai kairiojo plaučio viduriniame medialiniame lauke, plaučių šaknys nepilnai struktūrinės, kairioji prasiplėtusi, reaktyvinė), nustatoma klinikinė diagnozė: Grippe: pneumonia

DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

Gripas yra greitai plintanti virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuria per trumpą laikotarpį gali užsikrėsti labai didelis žmonių skaičius.

Gripo istorija neatsiejamai susijusi su epidemijomis. Gripas, pirmą kartą paminėtas Hipokrato (412 amžius pr.m.e.), “Influenzos” vardą gavo XVI amžiuje. Stebėtina, kad pirmą kartą gripo simptomai buvo aprašyti tik 1729 metais.

Gripo vardas atsirado 1743 metais ir kilo nuo prancūziško veiksmažodžio gripper „sugriebti, apimti“ (aliuzija į tai, kad liga tarsi apima visą kūną). Pagal kitą versiją, šios ligos pavadinimas yra kilęs iš vietovardžio, kuriame ja pirmą kartą buvo susirgta.

Tikroji gripo istorija prasidėjo 1889 metais, kai buvo aprašyta pirmoji infekcijos epidemija (dabartiniu šio termino supratimu). Pirmąjį smūgį gripas smogė 1918 metais, kada prasidėjo gripo pandemija (globalinė epidemija). Liūdnai pagarsėjusi “ispanka”, taip buvo pavadinta ši epidemija, nes buvo manoma, kad ji kilo iš Ispanijos, tęsėsi iki 1922 metų. Šiandien yra duomenų rodančių, kad “ispankos” gimtinė, vis dėlto buvo Kinija.

Per keturis gripo pandemijos metus persirgo 500 milijonų ir mirė daugiau nei 20 milijonų žmonių. Gripo pandemijos “ispanka” aukų skaičių galima palyginti tik kartu sudėjus visas maro epidemijas. Antroji gripo pandemija buvo užregistruota 1957 metais, kurią sukėlė “azijietiškas gripas”. Kitos pandemijos kilo 1968 (“Honkongo gripas”) ir 1977 metais (“rusiškas gripas”).

Pagal statistiką, kiekvieniems 2000 susirgimų gripu atvejų tenka viena mirtis. Ji gali ištikti dėl pačios gripo infekcijos sukeltų komplikacijų ar bet kurio paūmėjusio lėtinio susirgimo, jei tokiais asmuo serga.

Didžiausias mirtingumas nuo gripo yra vaikų iki 2 metų amžiaus grupėje (35%). Šis rodiklis viršija sveikų suaugusiųjų mirtingumą kelias dešimtis kartų. Taip yra todėl, kad tokio amžiaus vaikų imuninė sistema mažai tesugeba pasipriešinti gripo virusui, nes ji dažnai dar nėra spėjusi su juo susidurti.

Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Antroji svarbi gripo viruso savybė, įtakojanti komplikacijas, yra sugebėjimas pažeisti kraujagysles, sukeliant kraujosruvas bei paburkimą, kurie toje audinių vietoje sukelia uždegimą. Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia įvairias komplikacijas.

Lietuvoje kasmet užregistruojama 400-700 tūkstančių gripo atvejų. Epidemijos metu visada padidėja bendras gyventojų mirtingumas. Gripo epidemijos daro didelę ekonominę-socialinę žalą. Daugelis žmonių negali dirbti, vaikai lankyti darželių ir mokyklų.

Etiologija. Gripą sukelia influenzavirus, kuris pagal savo antigenines savybes skirstomas į tris gentis: A, B ir C.

A gripas dar skirstomas pagal H (H1 – H16) ir N (N1 – N9) antigenus. Pavyzdžiui, vieni dažniausių šiuo metu yra H1N1, H1N2, H3N2 virusai. H7N7 pavojingi arkliams, o H3N8 – šunims.

B gripo virusas neskirstomas į jokias grupes, jis pavojingas žmonėms ir kas keli metai sukelia epidemijas.

C gripo virusas pavojingas žmonėms ir kiaulėms. Jis sutinkamas kur kas rečiau.

Gripo virusai ypatingi tuo, kad gali labai lengvai mutuoti, įgydami skirtingas antigenines savybes. Dėl to vis susidaro nauji gripo (ypač A) potipiai, kuriems žmonės neturi imuniteto ir tai sąlygoja epidemijas.

Dažnai gripo virusas gali daugintis ir gyvūnų organizme. Pavyzdžiui, yra penki paukščių gripo potipiai: H5N1, H7N2, H7N7, H7N3, H9N2.

Gripo virusas plinta oro – lašeliniu ir kontakto keliu (kosint čiaudint, kalbant, taip pat per nešvarias rankas; gripo virusas aplinkoje ar ant daiktų gali išlikti net iki 2 parų). Jis patenka į akių gleivinę, nosiaryklę, burną, kur sukelia uždegimą.

Klinika. Tipinio susirgimo gripu vaizdas yra visiems gerai žinomas. Po 1-2 dienų inkubacinio periodo atsiranda tokie simptomai:

– aukšta kūno temperatūra, siekianti iki 40 C;

– karščiavimas trunka 3-4 dienas, jei ilgiau, galima įtarti prasidėjusias komplikacijas;

– šaltkrėtis;

– sloga;

– gerklės perštėjimas ir skausmas;

– sausas, kartais lojantis kosulys, kuris gali išsilaikyti iki 2 savaičių;

– bendras silpnumas;

– raumenų ir sąnarių skausmas, “laužymas”;

– dusulys;

– skausmas, judinant akių obuolius; konjunktyvitas.

Aukšta temperatūra ir organizmo intoksikacija išskiria gripą iš kitų ūminių respiracinių ir ūminių virusinių-respiracinių susirgimų. Gripas- tai pati sunkiausia ūminė virusinė-respiracinė infekcija, kuri “verčia iš kojų” net pačius sveikiausius. Gripo beveik neįmanoma “pernešti ant kojų” (sirgti vaikštant) – tai gresia rimtomis komplikacijomis.

Ūmus ligos periodas trunka 3-7 dienas, sveikimas 7-10 dienų. Gripo virusas sukelia organizmo intoksikaciją, pažeidžia vegetacinę nervų sistemą, kuri reguliuoja vidaus organų veiklą. To pasėkoje sutrinka įvairios organizmo funkcijos: suretėja širdies susitraukimai, prakaituojama, padidėja gleivių išskyrimas bronchuose. Susilpnėja organizmo atsparumas ligoms, todėl dažnai prasideda antrinė bakterinė infekcija, sukelianti komplikacijas.

Komplikacijos. Gripas, ligos eigos metu ar vėliau gali sukelti įvairias komplikacijas:

virusinę pneumoniją,

virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas),

širdies raumens uždegimą (miokarditą),

virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams),

virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).

Visdėl to dažniausia komplikacija yra bakterinės (pūlingos) infekcijos, ypač plaučių, nosies ertmės ir ausies uždegimai, ir lėtinių plaučių, širdies, inkstų ir kitų ligų paūmėjimai. Susirgus gripu gali paūmėti koronarinė širdies liga, ištikti širdies infarktas. Gripo sukeltos komplikacijos gali baigtis mirtimi.

Gripo komplikacijų dažniau pasitaiko vaikams, pagyvenusiems žmonėms, bei asmenims, kurių imunitetas yra nusilpęs. Ypatingai pavojingas gripas nėščiai moteriai. Moteriai pirmąją nėštumo pusę susirgus gripu gali būti pažeistos vaisiaus smegenys ir padidėti tikimybė, kad vaikas vėliau gyvenime susirgs šizofrenija, paskelbė mokslininkai. Ištyrę 64 šeimas mokslininkai nustatė, kad rizika susirgti rimtomis psichikos ligomis padidėja septynis kartus, jeigu motina per pirmuosius tris nėštumo mėnesius sirgo gripu.

Diagnostiniai tyrimai. Gripo virusą galima išskirti iš nosies sekreto, kartais nustatinėjamas gripo antigenas kvėpavimo takų ląstelėse, tačiau šie ir panašūs tyrimai yra brangūs ir sudėtingi, todėl atliekami dažniausiai tik moksliniais sumetimais, arba pavieniais atvejais epidemijos pradžioje. Praktiškai diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais ir epideminiais duomenimis.

Reikia nepamiršti, kad „peršalimo liga” nebūtinai yra sukelta gripo viruso. Į gripą gali būti panašios ir kur kas sunkesnės ligos, sukeltos bakterijų (sepsis, plaučių uždegimas ir pan.)

Gydymas. Yra sukurti vaistai, veikiantys specifiškai prieš gripo virusą. Tai – rimantadinas, amantadinas (jie veikia tik prieš A virusą), zanamiviras, aseltamiviras (šie vaistai veikia tik prieš A ir B virusą). Šie vaistai efektyvūs tik pradėjus juos vartoti ne vėliau kaip 48 valandas nuo ligos pradžios. Be to, jie bus neveiksmingi, jei ligos sukėlėjas – ne A ar B gripo virusas (o, pavyzdžiui, C gripo, rinovirusas ir t.t.).

Svarbiausias šios ligos metu – tai simptominis gydymas. Ligoninėje lašinamos gliukozės, elektrolitų lašelinės, o gydantis namie, rekomenduojama gerti daug skysčių (arbatos, mineralinio vandens). Jei reikia, skiriami vaistai kosuliui, skausmui slopinti. Galima vartoti askorbo rūgštį (vitaminą C).

Jei temperatūra didesnė nei 39oC, skiriamas paracetamolis, ibuprofenas, nimesulidas, ar kiti vaistai nuo skausmo bei uždegimo.

Būtina prisiminti, kad sudėtiniai vaistai nuo peršalimo (Coldrex, Theraflu, Fervex ir pan.) savo sudėtyje, be vaistų, slopinančių gleivinės paburkimą, kosulį, turi daug paracetamolio. Todėl reikia juos vartoti atsargiai, negalima vartoti kartu su kitais vaistais, prieš tai neįsitikinus, kad ir jie neturi paracetamolio ar kitų priešuždegiminių vaistų. Visada perskaitykite vaisto sudėtį, o geriau – pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami gydytis patys.

Profilaktika. Gripo profilaktika yra pigesnė nei gydymas, todėl reikia stengtis išvengti ligos ir visais įmanomais būdais stiprinti organizmo atsparumą. Neginčytina, kad stipresnis organizmas geriau kovoja su gripo sukėlėjais – ligos simptomų būna mažiau, liga užtrunka trumpiau, rečiau atsiranda komplikacijų. Stiprus organizmas „susidoroja” su gripu per 2-3 dienas.

Norint sustiprinti organizmą, būtina vengti imunitetą silpninančių žalingųįpročių, grūdintis, sportuoti, maitintis daug vitaminų turinčiu maistu.

Apsauginių organizmo savybių stiprinimui ypač tinka ežiuolės preparatai. Tyrimais įrodyta, kad ežiuolė stiprina imuninę sistemą, stimuliuoja ląstelių, ginančių organizmą nuo virusinių ir bakterinių infekcijų, aktyvumą.

Skiepytis reikėtų kiekvieną gripo sezoną (Lietuvoje: spalis-kovas), kadangi kiekvienais metais

gripo virusas kinta. Tinkamiausias metas skiepytis yra rugsėjo – spalio mėnesiai. Galima skiepyti ir prasidėjus epidemijai, tačiau apsauga gali būti silpnesnė. Paskiepijus imunitetas susidaro per 2 savaites.

Suaugusiesiems užtenka 1 dozės. Vaikai nuo gripo gali būti skiepijami sulaukę pusės metų amžiaus. Mažamečiai, nesirgę gripu ir neskiepyti nuo gripo vaikai pirmaisiais metais skiepijami 2 kartus su vieno mėnesio pertrauka

Gripą reikia diferencijuoti nuo:

Sepsio. Ligai būdingaaukšta temperatūra,ryški intoksikacija. Sepsio atveju kraujo pasėlyje išauga patogeninės bakterijos.

Ūminio bronchito. Tai ūmus bronchų gleivinės uždegimas, todėl pagrindinis ir labiausiai varginantis simptomas – dirginantis sausas kosulys, sušvelnėjantis po kelių dienų, kai ima gamintis gleivės. Nebūna raumenų, galvos skausmų.

Meningokokinės infekcijos. Apie ją galima pagalvoti dėl febrilios temperatūros, galvos skausmų. Tačiau galvos skausmai paprastai būna labai stiprūs, būdingas pykinimas, vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas, traukuliai, sąmonės sutrikimas, meningokokinis bėrimas – požymiai, kurių nėra šiuo atveju. Meningokokinės infekcijos atveju kraujyje, skrepliuose būtų išaugę meningokokai.

Serozinio (virusinio) meningito. Jo metu staiga pakyla temperatūra, vargina galvos skausmai. Tačiau būna meninginiai simptomai, kurių nėra šiuo atveju.

Trichineliozės. Ligos pradžioje būdingas karščiavimas. Dažnai būna raumenų, gerklės skausmai. Tačiau greitai atsiranda dispepsijos reiškinių, kurių nėra šiuo atveju. Kraujyje būna ryški eozinofilija, leukocitozė. Patinsta veidas, akių vokai, būna alerginis bėrimas.

Infekcinės mononukleozės. Ligos metu skauda galvą, „laužo kaulus“, ligonis karščiuoja. Tačiau infekcinei mononukleozei būdingas odos bėrimas, limfmazgių, kepenų, blužnies padidėjimas, nebūdingi šiuo atveju.

Paragripo. Jo metu karščiuojama, tačiau temperatūra retai būna febrili (kaip yra mūsų atveju). Intoksikacija paprastai būna neryški. Tikslesnei diferencinei diagnozei reikėtų atlikti viruso antigeno paiešką nosiaryklės sekrete, išauginti virusą iš tiriamosios medžiagos ląstelių kultūroje.

Adenovirusinės infekcijos. Jai būdinga febrili ar subfebrili temperatūra, intoksikacija dažniausiai neryški. Dažnai būna akių junginės uždegimas, keratokonjuktyvitas, padidėja periferiniai limfmazgiai, padidėja kepenys ir blužnis (šių simptomų nėra mūsų pacientui). Būtų galima atlikti nosies sekreto imunofluorescencinį tyrimą, virusologinį tyrimą, viruso antigeno paiešką.

Respiracinio – sincitinio viruso infekcijos, kurios metu temperatūra paprastai būna subfebrili, bendra intoksikacija neryški, pagrindinis nusiskundimas – kataro požymiai. Šiuo atveju intoksikacija sunkesnė. Tikslesnei diferencinei diagnostikai reikėtų išskirti virusą iš kvėpavimo takų sekreto, ieškoti viruso antigenų.

Enterovirusinės infekcijos. Enterovirusai paprastai sukelia ne tik karščiavimą, galvos, gerklės, raumenų skausmus. Kartu dažniausiai pasireiškia ir virškinimo trakto pažeidimas – gastroenteritai, hepatitai. Tikslesnė diagnostika – atlikus virusologinius tyrimus.

Rinovirusinės infekcijos. Jos metu temperatūra būna subfebrili ar normali, pagrindinis nusiskundimas – sloga (daug sekreto), čiaudulys, nosies užgulimas – nebūdinga pacientui D.B.

Legioneliozės. Šiai ligai kaip ir mūsų atveju būdingas karščiavimas, kosulys, dusulys, galvos ir raumenų skausmai. Tačiau tai reta liga, serga daugiau vyresnio amžiaus, imunosupresiški žmonės, paprastai susergama vasarą. Liga gali pasireikšti su pneumonija (legionierių karštligė) ar be jos (Pontiako karštligė). Legioneliozės atveju kraujyje, skrepliuose būtų rasta legionelių.

Gripo komplikaciją – pneumoniją reikia diferencijuoti nuo:

Pneumonijos – pagrindinės ligos. Šiuo atveju gripo simptomai atsirado anksčiau, nei kosulys. Kosulys iš pradžių buvo sausas, tik paskui tapo produktyvus. Be to, gripas dažnai komplikuojasi pneumonija.

Virusinės pneumonijos. Jei pneumonija būtų virusinė, pasėlyje nebūtų išaugę S.pneumoniae.

Bronchito. Pakitimai rentgenogramoje būdingi pneumonijai.

Naudota literatūra:

Ambrozaitis A., Laiškonis A., Morkūnas B., Žagminas K. Žmogais gripo etiologija, epidemiologija, klinika, diagnostika, gydymas ir profilaktika (metodinės rekomendacijos), Vilnius, 2006

Čibiras P., Ūsaitis J. Infekcinės ligos, Vilnius, 1989

Danilevičius J.S., Dubakienė R., Grybauskas G., ir kt. Vidaus ligos II, Vilnius, 1996

Herold, G. Vidaus ligos. Gydytojo vadovas. I dalis, Vilnius, 1996

Herold, G. Vidaus ligos. Gydytojo vadovas. II dalis, Vilnius, 1998

Laiškonis A., Bareišienė M.V., Budnikas V., Vėlyvytė D. Infekcinių ligų žinynas, Kaunas, 2004

Naudžiūnas A., Leišytė P., Petkevičienė R.T., ir kt. Vidaus ligų diagnostikos pagrindai, Kaunas, 2007