Mechaninių dirbtuvių praktika

Turinys

Poliravimas. Įrantų įritinimas. Paviršiaus įritinimas..............3-4

Staklių priežiurą prieš ir po darbo.........................5

Sriegiklių ir sriegpjiovių žymejimas ir naudojimas................6

Slankmačio, giliamačio ir vidmačio naudojimas..................7

Gilintuvų ir plėstuvų naudojimas. Rušys....................8-9

Literatūra..............................10

I. Poliravimas. Įrantų įritinimas. Paviršiaus įritinimas

Poliravimas.

Norint gauti didelį paviršiaus glotnumą, tekinimo staklėse poliruojama abrazyvine juosta, t. y. audiniu su ant jo priklijuotu abrazyvinių grūdelių sluoksniu.

Tekinimo staklėse poliruojama, naudojant specialius – dvi šarnyriškai sujungtas medines trinkeles, tarp kurių įdedama abrazyvinė juostelė.

Abrazyvinę juosta galima įtvirtintį peilių laikiklyje, naudojant medinę trinkelę, apgaubiant ruošinį abrazyvine juosta.

Poliruojant iš vidaus, abrazyvinė juosta užsukama ant meedinio įtvaro, jos galą įtvirtinus į įtvaro įpiovą. Kad poliruojant į griebtuvą nepatektų abrazyvinių dulkių, griebtuvo. Stovo kreipiančiosios uždengiamos brezentiniu audiniu.

Paviršiu įritinimas.

Viena išbaigimo operacijų, atliekamų tekinimo staklėmis, yra išorinių ir vidinių paviršių paviršiu glotnusis įritinimas. Šio proceso pagrindas yra tas, kad, veikiant ritintuvui, nuimami ir išlyginami mikronelygumai. Įritintas paviršius sukietėja – padidėja jo kietumas ir atsparumas dilimui.

Įšoriniam įritinimui naudojami įvairūs įritintuvai. Ritininis ritintuvas. Ritinėlis gaminamas iš grūdinto plieno. Jo paviršius yra labai glotnus. Ritinėlis tvirtinamas laikiklyje ant rutulinių guolių ir prispaudžiamas prie ruošinio sttaklių suporto skersinės pastūmos sraigtu.

Rutulinis ritintuvas užgrūdintas rutulėlis remiasį į įšorinę rutulinio guolio apkabą ir įtvirtinamas gaubtelyje. Guolio ašis įpresuojama į koto galvutę, kuri prie ruošinio prispaudžiama spyruokle. Ritintuvo laikiklio korpusas įtvirtinamas peilų laikiklyje.

Vidiniai paviršiai įritinami ritintuvais-valcuotuvais. Ritinėliai įtaisyti apkabos išpiovose nedideliu ka

ampu (1o 9o) įtvaro ašies atžvilgiu, todėl dirbant valcuotuvas įsukamas į ritinamą skylę ir papildomos pastūmos nereikia.

Reguliuojami rutuliniai ritintuvai. Didelio skersmens skylėms įritinti rutuliniai ritintuvai tvirtinami į tekinimo strypą, įtvirtinamą peilių laikiklyje. Įrankis pritvirtinamas prie ruošinio skersine suporto pastūma.

Įrantų įritinimas.

Kai kurių detalių(rankenėlių, sraigtų galvučių, kalibrų rankenėlių ir t. t.) paviršiai iš įšorės yra rantyti įvairiu raštu: linijomis, eglute, tinkleliu, taškais ir kt. Į laikiklį įtvirtinamas vienas įritintas ritinėlis arba du.

Įritinant tinklines įrantas, apkaba su ritinėliais laisvai įtvirtinama laikiklyje ir nusistato ant ruošinio paviršiaus. Ritinėliai turi išsidėstyti griežtai lygiagrečiai įritinamam paviršiui.

Įritinama keliais praėjimais. Nestandūs ruošiniai, veikiami didelės radialinės jėgos, gali pasislinkti, todėl jie įritinami per keletą praėjimų.

Įritinti ritiniai periodiškai išvalomi plieniniu šepečiu, pašalinant iš griovelių metalo dulkes.

II. Staklių priežiurą prieš ir po darbo

Užduočių tikslas. Išmokyti moksleivius atlikti savo pareigas prieš ir po darbo.

Darbo vietos įranga. Skuduras, specialus kabliukas drožlėms pašalinti, reikalingi įrankiai, įtaisai, šepetys, tepalinė, specialus svirkštas.

Organizaciniai nurodymai. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti specialūs mediniai skydeliai, matavimo liniuotė, slankmatis, brėzinys, ruošinys, du trys peilai su padėklais, raktai, atsuktuvas.

I. Tekintojo pareigos prieš pradedant dirbti staklėmis.

• Apsivilkti darbo drabužius
• Nuimti visus nereikalingus daiktus nuo staklių.
• Patikrinti ar yra darbui reikalingi daiktai.
• Išklausyti meistro instruktažą.
• Nuvalyti stakles, patepti besitrinančias vietas.
• Patikrinti staklių tepimo sistemą.

II. Tekintojo pareigos baigus darbą staklėmis.

• Išjunkti staklių elektros variklį.
• Atpalaiduoti pjovimo įrankį (p

peilį, grąžtą).
• Nuimti, nuvalyti ir padėti į savo vietas įtaisus ir įrankius.
• Atiduoti gatavą produkciją, technologinę dokumentaciją.
• Nuvalyti drožles kabliuku ir šepečiu. Nušlostyti skuduru ir kitas staklių dalis.
• Patepti stovo ir rogių kreipiančiąsias ir arkliuko pinolę švaria alyva И-30.
• Paruošti stakles perdavimui.

III. Sriegiklių ir sriegpjiovių žymejimas ir naudojimas

Uždoties tikslas. Išmokyti sriegti trikampius sriegius sriegpjovėmis detalėse, įtvirtintose trijų kumštelių griebtuve, stumiant sriegpjovę arkliuko pinole.

Sriegimas sriegpjovėmis

1. Parinkti ir įtvirtinti sriegpjovę laikiklyje. Sriegpjovė parenkama pagal sriegių sistemą, vijų kryptį, sriegių skersmenį ir žingsnį. 2. Suderinti stakles sriegiams sriegti. 3. Įstatyti ir įtvirtinti trijų kumštelių griebtuve ruošinį, ruošinio galiniame paviršiuje reikia nutekinti nuožulą 45% kampu. Pristumti arkliuką prie ruošinio dešiniojo galo ir įtvirtinti. 4. Toliau suderinti stakles sriegimo režimui. Parinkti pjovimo greiti. 5. Įsriegti sriegius sriegpjovę. Nustatyti sriegpjovės pjaunančiąją dalį ant ruošinio nuožulos ir prispausti sriegpjovės laikiklį arkliuko pinole. 6. Įjungti staklių špindelio tiesioginio sukimo pavarą kaire ranka, o dešine sukti arkliuko ratuką pagal laikrodžio rodyklę. 7. Įsriegus sriegius ir dar sriegpjovei nepriėjus iki pirmosios pakopos per 1 – 1,5 sriegių žingsnio, išjungti stakles, nustumti pinolę į pradinę padėtį, skersines roges perstumti į save. Sriegius įsriegti iki galo sukant rankomis sriegpjovės laikiklį. 8. Nusukti sriegpjovę nuo detalės įsriegtosios dalies. Perstumti skesines roges į ankstesnę padėtį, sriegpjovės laikiklio rankeną atremti į plokštelę. Prilaikant ranka sriegpjovės laikiklį, įjungti staklių špindelio atbulinio sukimo pavarą ir nusukti sriegpjovę. Galima patikrinti įs

sriegtus sriegius.

Uždočių tikslas. Įšmokyti sriegti sriegius sriegikliais ruošiniuose, įtvirtintuose trijų kumštelių griebtuve, prilaikant ir nukreipiant sriegiklį arkliuko centru.

Sriegimas sriegikliais

1. Įsgręžti skylę sriegiams. Gražto, skirto gręžti skylėms, kurias reikės įsriegti skersmenį parinkti iš atitinkamos lentelės. 2. Suderinti stakles sriegiams sriegti sriegikliu. 3. Suderinti stakles reikalingam špindelio sukimosi dažniui. Išpradžių suderinti stakles minimaliam špindelio sukimosi dažniui. Paskui parinkti pjovimo greitį: plienui -5-15 m/min; ketui -4-6 m/min. Naudoti aušinimo skystį. 4. Įsriegti sriegius sriegikliu. Įsriegus 1 – 2 vijas, sriegiklis savaime slinks, todėl reikia žiurėti, kad užpakalinio centro viršunė neišsprūstų iš sriegiklio centravimo duobutės. 5. Įšimti ruošinį ir sriegiklį. Išėjus sriegikliui iš skylės, įšimti ruošinį ir sriegiklį. Įsriegus sriegus aklinosiose skylėse, sriegiklį reikia išsukti įjungus špindelio atbulinio sukimo pavarą arba rankiniu būdu. Galima tikrinti sriegius.
IV. Slankmačio, giliamačio ir vidmačio naudojimas

Slankmačiai. Jais matuojami išoriniai ir vidiniai detalių matmenys – skersmenys, ilgis, plotis, aukštis, kiaurymių gylis, laiptuotų detalių laiptų ilgis ir pan.
Slankmačiai gaminami šiems didžiausiems matmenims matuoti: 125, 150, 200, 300, 500, 600, 800, 1000, 1500 ir 2000 mm. Slankmačių nonijaus atskaitos tikslumas – 0,1; 0,05; 0,02 milimetro.
Giliamačiai. Jais matuojami kiaurymių gyliai, aukščiai ir pan. Matavimo ribos: 100, 125, 150, 200, 250, 300, 400, 500 milimetrų. Nonijaus atskaitos tikslumas yra 0,1, 0,05 arba 0,02 mm.

Vidmačiai. Šio tipo mikrometriniais vidmačiais matuojami negilių kiaurymių skersmenys (matmenys) ir smulkių griovelių plotis. Jie gaminami antros ir trečios tikslumo klasės.

Matavimo ribos – 5/30 ir 30/55 mm.

Suminės mikrometrinių vidmačių paklaidos: II klasės – ±0,008 mm; III klasės – 0,016 mm.

Jie naudojami, tiksliai matuojant vi

idinius detalių skersmenis (matmenis). Esant reikalui, panaudojami pailgintuvai.

Matavimo ribos: 50/75, 75/175, 75/600, 150/1250, 800/2500, 1250/4000, 2500/6000, 4000/10000 mm. Paklaidos vertė 0,01 mm.

V. Gilintuvų ir plėstuvų naudojimas. Rušys

Gilintuvai. Gilintuvai būna vientisi ir užmaunamieji.

Vientisi gilintuvai dažniausiai būna cilindriniai spiraliniai su trimis pjovimo briaunomis, gaminami iš greitapjuvio plieno arba kietlydinio.

Užmaunomieji gilintuvai dažniausiai turi keturis, kartais šešis dantis. Tai tik gilintuvo darbinė dalis, visa pagaminta iš greitapjuvio plieno.

Gilintuvų darbinėje dalyje yra trumpa pjaunančioji ir ilga kalibruojančioji dalis. Pjaunančiosios dalies pjovimo braunos sudaro su ašimi kampą plane φ=30.60o. Daroma taip pat pereinamoji pjovimo briauna kampu φ/2. Pagalbinis kampas φ1=1.2o daromas sumažinti trinčiai tarp dantų ir ruošinio. Priekinis kampas matuojamas pagrindinėje kertančiojoje plokštumoje.

Plėstuvai. Plėstuvai skirstomi į rankinius ir mašininius su silindriniu arba kūginiu kotu, o pagal formą į cilindrinius ir kūginius.

Cilindriniai plėstuvai būna vientisi ir užmaunami.

Vientisų plėstuvų pagrindinės dalys: darbinė, kakliukas ir kotas. Darbinėje dalyje yra centruojančioji kūginė dalis, pjaunančioji dalis, kalibruojančioji dalis ir kreipiančioji dalis.

Pjaunančioji dalis atlieka pagrindinį pjovimo darbą.

Kalibruojančioji plėstuvo dalis kalibruoja skylę iki numatymo skersmens ir apdirba paviršių iki reikiamo šiurkštumo.

Kreipiančioji dalis yra atbulinio kūgio formos; jos kūgiškumas daromas labai mažas.

Užmaunamieji plėstuvai (užmaunami ant koto) būna tik mašininiai. Jie daromi vien iš greitapjuvio plieno.

Plėstuvo pjaunančioji dalis yra kūgiška, jos dantys sudaro kampą, nuo kurio labai priklauso pjovimo jėgos, ypač ašinė dedamoji, nes, padidėjus kampui, ši dedamoji taip pat padidėja.

Kūginiais plėstuvais plečiamos kūginės skylės kūginiams kaiščiams arba įrankių kotams.

VI. Literatūra

1. ID Mokomasis tekintojo vadovas. Vilnius. 1988
2. V.Valaitis. Šlifuotojo vadovas. Vilnius. 1964
3. Šlifavimo ir Poliravimo darbų mechanizavimas. Leid. Nr. 38 Vilnius 1974

Leave a Comment