Alyvų ir plastiškųjų tepalų rūšys,bei jų žymėjimas

AUTOMOBILINIŲ ALYVŲ RŪŠYS

Automobilinių priemonėms naudojamos trys:
 Variklinės
 Transmisinės
 Hidraulinės

Variklinės alyvos sudaro 81 %, o transmisinės 13% visų rūšių tepalų, išskyrus hidraulines.

Variklinės alyvos parenkamos pagal variklio tipą:
 Benzininį
 Dyzelinį
 Suskystintomis dujomis
 Dvitaktį benzininį
Transmisinės alyvos būna:
 Rankinio valdymo
 Mechaninės pavarų dėžės
 Automatinės pavarų dėžės
 Hipoidinės pavaros
 Kitų pavarų
Hidraulinės alyvos naudojamos automobilių ir mobilių darbo mašinų hidraulinėse pavarose.

VARIKLINĖS ALYVOS.

Jų rūšys:
o Mineralinės – gaunamos iš naftos vaakuminės distiliacijos metodu.
o Sintetinės – specialiais cheminiais būdais gaminamos iš angliavandenių ir poliglikoleno. Jos maišosi su mineralinėmis alyvomis ir lieka lakios esant žemai temperatūrai. Esant aukštai temperatūrai – tepa. Garavimo nuostoliai maži. Jos kaip priedas dedamos į mineralines alyvas, kad pagerintų lakumo ir tepimo savybes. Augalinės kilmės alyvos, t.y. rapsų ir ricinos, gaminamos spaudžiant aliejinius augalus. Taip pat naudojami ir gyvulinės kilmės alyvos, bet jos yra neatsparios senėjimo procesui.

Jų paskirtis sumažinti detalių trintį ir dilimą. Ji aušina detales, sandarina susijungimus ir šalina jų dilimo produktus.

Lyginant su kitomis alyvomis, variklinių alyvų darbinės sąlygos yra specifiškos:
 Aukšta temperatūra
 Deginių poveikis
 Dideli slydimo greičiai
 Kintama apkrova.

Variklinės alyvos turi būti:
 Optimalios klampos ir chemiškai stabili
 Gerai plaunanti detales ir chemiškai ir mechaniškai švari
 Neputojanti, negaruojanti ir apsauganti nuuo korozijos

Vasarinė alyva gaminama iš tirštesnio distiliato – bazinės alyvos M –11, žieminė – iš skystesnio M-8, o daugiasezoninė iš skystų distiliatų – M-5 (ASB-5) arba M-6 (ASB-6).

Universalios ir karbiuratorių alyvų rūšys (1 lentelė)

“Universaliosios ir karbiuratorinių variklių alyvos” (1 lentelė)
MARKĖS
Rodikliai
M-8-V

M-62/10-V

M-42/6-V1

M-52/10-61

M-62/12-G1

Klampa 100 oC temperatūroje 6 10.5 12 8 10
Klampa žemesnėje temperatūroje 11000 3 23002* 10400 2 12001 90002
Klampos indeksas 125 120 115 93 120
Stingimo te

emperatūra, oC -42 -38 -30 -25 -30
Nuosėdų susidarymo indukcijos periodas, h 15 + 30 30 30
Plovimo savybės, PZV balais 1 + 0.5 + 0.5
Šarminis skaičius, mg KOH/g 5.5 5 7.5 4.2 5.5
Korozingumas, g/m2 5 + 0 10 4
Vandens kiekis, % 0.03 0.03 0.03 0.03 0.03
Mechaninių priemaišų kiekis, % 0.02 0.015 0.015. 0.015 0.02
Sulfatinis peleningumas, % 1,3 0,9 1,3 0,95 1,3
Ca kiekis, % + 0,2 0,23 0,16 +
Zn kiekis, % + 0,12 0,10 0,09 +
P kiekis, % + – – 0,09 +
Spalva, CTN vienetais 3** 5 7,5 3,5** 3**
Plyksnio temperatūra atvirame inde, oC 165 200 210 207 190
Tankis, kg/m3 880 900 900 905 890

Indeksai reiškia: 1 0 oC temperatūroje; 2 – 18 oC temperatūroje;; 3 – 30 oC temperatūroje; * mPas; ** praskiesto tirpalo (santykiu 15 : 85); – + nėra duomenų;

Į dyzelinių alyvų sudėtį įeina ir bazinės alyvos M-8 ir M-11.

Dyzelinių variklinių alyvų markės (2 lentelė)

„Dyzelinių variklinių alyvų markės”(2lentelė)
MARKĖS
Rodikliai M-8-V2

M-8-G2
M-10-G2

M-8-G2K
M-10-G2K M-8-Dm
M-10-Dm
Klampa 100 oC temperatūroje 11 8/11 8/11 8/11,4
Klampa žemesnėje temperatūroje – 12001/- 12001/- 40002/-
Klampos indeksas 85 85 90/85 102/90
Stingimo temperatūra, oC -15 -25/-15 -30/-15 -30/-15
Termooksidacinis stabilumas esant 250 oC, min 80 60/90 60 +
Nuosėdų susidarymo indukcijos periodas, h 30 35/40 35/50 35/60
Plovimo savybės, PZV balais 1 1 0,5 0,5
Šarminis skaičius, mg KOH/g 3,5 6 6 8,5/8,2
Korozingumas, g/m2 10 20 0 0
Vandens kiekis, % 0,03 0,03 0,03 0,03
Mechaninių priemaišų kiekis, % 0,015 0,015 0,015 0,02/0,025
Sulfatinis peleningumas, % 1,3 1,65 1,15 1,5
Švarumas, mg/100 g 500 500 500 +
Ca kiekis, % 0,08 0,15 0,19 +/0,15
Zn kiekis, % 0,18 0,45 – –
P kiekis, % 0,05 0,06 0,05 –
Spalva, CTN vienetais 4,5 4,5/5 4 3,5
Plyksnio temperatūra atvirame inde, oC 205 200/205 200/205 195/220
Tankis, kg/m3 905 905 905 987/905

Užsieniniai tepalai automobilių varikliams (3 lentelė)

„Užsieniniai tepalai”(3 lentelė)

Automobiliai FIRMOS

„Shell“ BP „Mobil“
Lengvieji automobiliai Shell X – 100 20W, 30;
Shell Super Motor Oil 100W/30;
Shell Rottela TX 20W, 30,10W/30; BP Energol HD 20W, 30;
BP Super Viscostatic 10W/30;

Mobil – HD 20W/20, 30;
Mobil Super 10W/50;
Mobil Special 10W/30;
Benzininiai automobiliai Shell X – 100 10W, 20W, 30;
Shell Rottela S 10W, 20W, 30;
Shell Rottela M 10W/30; BP Energol HD 10W, 20W, 30;
BP Super Viscostatic 10W/30; Mobil – HD 10W, 20W, 20;
Mobil Special 10W/30;
Dyzeliniai automobiliai Shell Tottela arba Rottela S 20W, 30;
Shell Rottela TX 20W, 30, 10W/30; BP VAnellus 20W, 30;
BP Vanellus Multigrade 10W/30; Mobil delvac 1120, 1130, Mobil Delvac 1220, 1230;
Mobil Delvac Special 10W/30

TRANSMISINĖS IR HIDRAULINĖS ALYVOS
Ji naudojama mechaninių transmisijų agregatams (pavarų dėžei, va

arantiems tiltams, šoniniams ir vairo reduktoriams) tepti.
Pasirenkant transmisinę alyva reikia atsižvelgti į šiuos faktorius:
 Temperatūra
 Krumplių paviršių slydimo greitį
 Kontaktinius slėgius
 Pavaros konstrukcijos ypatumus
Jos turi:
 Gerai tepti
 Būti optimalios klampos
 Būti atspari oksidacijai
 Neputoti ir nereaguoti su guminėm detalėm

„Transmisinių alyvų markės” (4 lentelė)
MARKĖS
Rodikliai TEP – 15;
TM-2-18; TAP-15V;
TM-3-9; TSP-10;
Tm-3-9; TSP-15K;
TM-3-18; TSP-14 gip;
TM-4-18; TAD -17i;
TM -5-18;
Klampa 100oC temperatūroje, mm2/s  15 15 10 15 14 17,5
Klampa žemoje temperatūroje, Pas  2001 1801 3003 752 802 –
Klampos indeksas  – – 90 90 85 100
Stingimo temperatūra  -18 -20 -40 -25 -25 -25
Apkrovos indeksas  – 490 470 540 590 570
Ribinė apkrova  – 3283 3479 3479 3920 3687
Išdilimo rodiklis  0,55 – – 0,50 – 0,40
Mechaninės priemaišos  0,03 0,03 0,02 0,01 0,01 0
Peleningumas  0,3 – – – – 0,3
Koksingumas  – – – – – 1
Tankis  950 910 915 910 910 907
Rūgštinis skaičius  – – – – – 2
Tirpumas 0 0 0 0 0 0

KITOS TRANSMISINĖS ALYVOS

Alyvos mažai apkrautoms pavaroms, kai temperatūra 50-70oC:
 TS-14,5
 AK-15
 Nigrolas
Alyvos apkrautoms pavaroms – TS gip ir TS;

„Transmisinių tepalų pakeičiamumas “(5 lentelė)
NVS „Shell“ „Mobil“ BP „Esso“
TAP – 15V,
TSp 15K Shell Spirax 90EP Mobilu C 90 BP Gear oil EP SAE 90 Esso Gear oil EP – 90
TSp -10 Shell Spirax 80EP Mobilu CX SAE80 BP Multi Gear oil 80/90 EP Esso Gear oil CP80Esso Gear oil GP 140
TS gip Shell Spirax EP SAE 140 Mobilu CX SAE140 BP Hypo gear EP 140 Esso Gear oil CX SAe 90
TSp – 14 gip Shell Spirax EP SAE 90 Mobilu HD 90 BP Hypo gear SAE 90 Esso Gear oil 90 EP
TAD – 17i Spirax 90XD Mobil GX 90 BP Multi Gear SAE 90EP Esso Gear oil 90 EP
A Shell Donax T6 Mobil ATF 200 Type A BP Type A Suffix A Esso Automatic Transmision Fluid
R (MG – 22 – V) Shell Tellus T Mobilfluid 93 BP Type A Suffix A Esso Torque Fluid 40
TEp – 15 Shell Centax 90 Mobilube C 90 BP Gear oil 90 Esso Gear oil ST 85W/90

ALYVŲ ATPAŽINIMO ŽENKLAI.

Yra 4 pagrindinės etiketo ženklinimo dalys:

1. Klampos ženklas – SAE. Skaičiai esantys ša

alia užrašo SAE 30, SAe 40, SAE 10W, reiškia alyvos klampą. Kuo skaičius didesnis, tuo alyva yra klampesnė. Skaičius su raide W rodo, kad alyva skirta žiemai, be raidės – vasarai, o iš dviejų skaičių SAE 10W – 40 skirta ir žiemai, ir vasarai. Lietuvoje būna šių alyvų:
 Vasarinės – SAE 30, SAE 40.
 Žieminės – SAE 10W, SAE 15W.
 Daugiasezonės – SAE 10W-30, SAe 15W-30, SAe 10W-40, SAe 15W-40.

2. Paskirtis – tai rodo API, CCMC arba ACEA raides ir kokybės kategorijos klasės ženklai:
 Amerikos naftos instituto API sukurtos alyvų klasės yra: API SF, API SG, API SH, API SJ, API SD, API CE, API CF-4, API CG-4, API SG/CD, API SH/CD, API CD/SG ir kitos.
 Europos senesnysis ženklas CCMC sukurtos klasės: CCMC G4, CCMC G6, CCMC D4, CCMC D5, CCMC PD2, CCMC G5/PD2, CCMC G4/D4/PD2 ir pan.
 Europos naujasis ženklas ACEA sukurtos klasės: ACEA A1, ACEA A2, ACEA A3, ACEA B1, ACEA B2, ACEA B3, ACEA E1, ACEA E2, ACEA E3 ir jų junginiai.
3. Kilmė, kurią rodo firmos prekinis ženklas.
4. Markė – tai firminis alyvos pavadinimas, rodantis alyvos ypatumus. Žodžiai „Exel“, „Super“, „Plus“ rodo alyvos kokybę.

PAPILDOMI ŽENKLAI:
 Sezoniškumo užrašai : 1. Sezoninė – „Unigrade“.

2.Visasezonės – „Multigrade“, “ Duagrade“.
 Sudėties simboliai rodantys, kad alyva sintetinė – „Synth“ arba „S“.
 Alyvos kokybė: „Standart“, „Regular“, „Super“. „Super Plus, „Plus“, „Premium“.
 Papildomų savybių užrašai : „Energy conserving oil“ – tai degalus taupanti alyva.
 Universalumo užrašai:

br />1. Įvairioms mašinoms – „Multipurpose“, „Mixed Fleet“.
2. Skirtos įvairių mašinų agregatams – „Universal“, „Super Tractor Oil Universal – STOU.

Plastiniai tepalai

Darbinės sąlygos ir reikalavimai plastiniams tepalams. Plastiniais tepalais tepami tie mašinų slydimo ir riedėjimo guoliai, kurių tepimas skysta alyva yra neįmanomas arba netikslingas. Traktoriuose ir automobiliuose tokie įrengimai yra važiuoklės ir vairavimo mechanizmo šarnyriniai sujungimai (4.1 pav.), kardaninio veleno kryžmės ir išdrožos, generatoriaus guoliai, lankstūs velenai.

Automobilių pakabos, vairo trauklių ir kitiems slydimo šarnyriniams sujungimams būdinga neaukšta (iki 60 °C) darbinė temperatūra, tačiau jie paprastai apibyra dulkėmis, apsitaško purvais ir neretai panyra į vandenį. Plastinis tepalas turi ne tik sumažinti trintį, bet ir apsaugoti sujungimus nuo dulkių, purvo ir vandens, kurie, patekę tarp besitrinančių paviršių, gali pagreitinti jų mechaninį ir korozinį dilimą. Toks tepalas turi netirpti vandenyje ir pasižymėti apsauginėmis savybėmis. Tačiau svarbiausia yra sujungimo konstrukcija, pavyzdžiui, vairo trauklių ir pakabos šarnyrinių sujungimų patvarumas visų pirma priklauso nuo jų sandarumo. Tepalo parinkimas— ne toks svarbus reikalas. Jeigu šarnyras pradėjo klibėti, vadinasi, jis yra nesandarus.
Riedėjimo guoliai yra priekinių ratų stebulėse, vandens siurblyje, sankaboje, generatoriuje ir kitur. Tepalas turi ne tik sumažinti trintį, bet ir sušvelninti smūgius. Šių guolių darbinė temperatūra gali pakilti iki 100—120 °C, o tepalas tokioje temperatūroje neturi suskystėti ir ištekėti iš guolio. Kuo didesnė guolių apkrova, tuo tirštesnis turi būti tepalas. Ritininiuose guoliuose naudotinas skystesnis tepalas negu rutuliniuose. Vandens siurblyje tepalas turi būti atsparus vandeniui ir antifrizui. Riedėjimo guolių tarnavimo laikas priklauso ne tik nuo tepalo savybių, bet ir nuo apkrovos, sukimosi dažnio ir sureguliavimo. Pavyzdžiui, kūginius guolius ratuose reikia sureguliuoti taip, kad ratas laisvai suktųsi ir neklibėtų, nes guolių laisvumas yra žalingas.
Adatinių guolių naudojamų kardaninių velenų kryžmėse žiedai nesisuka, o tiktai švytuoja vienas kito atžvilgiu. Jų darbinė temperatūra nėra aukšta, todėl tepti tinka beveik kiekvienas minkštesnis tepalas. Spidometrų lanksčiuosius velenus reikia tepti nedidelės klampos žematemperatūriais tepalais.
Taigi plastinių tepalų panaudojimo sritis lemia jų gebėjimas laikytis atviruose arba nevisiškai sandariuose sujungimuose. Jais tepami sunkiai prieinami, švytuojantys, vertikalūs, užterštoje aplinkoje dirbantys pusiau arba visiškai atviri trinties mazgai. Be to, plastiniai tepalai naudojami sujungimams sandarinti ir metaliniams paviršiams apsaugoti nuo korozijos. Plastiniai tepalai turi:
1) turėti geras tepimo savybes — sumažinti paviršių trintį ir dilimą;
2) turėti aukštą skystėjimo (15—20 °C aukštesnę negu detalės įšilimo) temperatūra, kad darbo metu neištekėtų iš sujungimo arba nebūtų nusviedžiami nuo besisukančio paviršiaus;
3) netirpti vandenyje ir nepraleisti drėgmės ar vandens garų, kurie gali sukelti trinties paviršių koroziją;
4) sandarinti ir apsaugoti nuo korozijos atvirus sujungimus — tepalo sluoksniu uždengti plyšį, kad tarp trinties paviršių nepatektų dulkių, purvo ir vandens;
5) neveikti guminių sandarintuvų ir neprarasti pradinių savybių dirbdami ar laikomi;
6) dirbti nepakeisti visą trinties mazgo amortizacijos laiką.

Plastinių tepalų sudėtis. Plastiniai tepalai gaminami iš tirštiklių ir funkcinių priedų ar kitokių specialių priemaišų (eksploatacinėms savybėms pagerinti).
Alyva yra dispersinė aplinka, jos plastiniame tepale būna apie 70—90%. Priklausomai nuo tepalo paskirties, naudojamos prietaisų, industrinės, hidraulinės, variklinės ir kitokios mineralinės arba sintetinės alyvos, kurių klampa gali kisti nuo 2 iki 20 mm2/s (100°C temperatūroje). Nuo alyvos rūšies iš dalies priklauso plastinio tepalo savybės. Kuo alyva skystesnė, tuo greičiau ji išgaruoja, ir tepalas nebegali dirbti aukštoje temperatūroje, kuo alyva tirštesnė, tuo didesni trinties nuostoliai guoliuose bei blogesnės tepalo savybės žemoje temperatūroje. Todėl tepalai, pritaikyti dirbti žemose (iki -60 °C) temperatūrose, gaminami iš neklampių (2—3 mm2/s) alyvų ir netinka labai įkaistančioms detalėms tepti.
Tirštiklio — dispersinės fazės — plastiniuose tepaluose yra apie 10—20%. Nors toks kiekis ir nedidelis, tačiau tepalų savybėms tirštiklio reikšmė yra lemiama. Tirštiklis sudaro struktūrinį karkasą (2 pav.), kurio poras užpildo skysta alyva. Tepalo koloidinis stabilumas — alyvos atsiskyrimo nuo tirštiklio galimybė — priklauso nuo porų dydžio, alyvos ir tirštiklio molekulių tarpusavio traukos, karkaso tvirtumo. Kai apkrova nedidelė, plastinis tepalas struktūrinio karkasą dėka pasižymi kieto kūno savybėmis ir gali laikytis neištekėdamas atviruose sujungimuose. Kai apkrova viršija tam tikrą (kritinę) reikšmę, tepalas ima plastiškai deformuotis ir tekėti kaip skystis. Apkrovai išnykus, struktūrinis karkasas vėl atsistato. Tirštikliai paprastai yra šarminių metalų (Ca, Li, Na, Ba, Al ir kt.) muilai, kietieji angliavandeniliai (parafinas, cerezinas, petrolatumas), silikageliai ir kitos medžiagos. Nuo to, koks tirštiklis, priklauso ir plastinio tepalo pavadinimas, muilinis (kalcio, ličio ir t. t.) angliavandenilinis, silikagelinis ir kt.

Muilinių tepalų dabar yra gaminama daugiausia (85%) iš visų plastinių tepalų. Muilai gaunami veikiant riebiąsias rūgštis metalu hidroksidais. Nuo rūgščių tipo priklauso, ar gaminami riebaliniai, ar sintetiniai plastiniai tepalai: riebaliniai — iš riebiųjų rūgščių, esančių gyvuliniuose ir augaliniuose riebaluose, sintetiniai — iš sintetinių rūgščių, gaunamų oksiduojant parafiną arba petrolatumą. Sintetinių tepalu gaminama daugiau — apie 65% visų plastinių tepalų.
Kalcio tepalai yra atsparūs vandeniui, gerai apsaugo metalinius paviršius nuo korozijos, stabilių koloidinių savybių, pigūs, tačiau tinka tepti detalėms, įkalsiančioms tik iki 70 °C. Jų sudėtyje, kaip būtino komponento struktūrai stabilizuoti, yra vandens (3%), kuris aukštesnėje temperatūroje išgaruoja, ir tepalas praranda savo savybes. Tokie tepalai dar vadinami hidratiniais. Jie nėra labai stabilūs, nes dirbdami šiek tiek suskystėja, nedirbdami — sukietėja. Žiemą tokius tepalus galima naudoti ne žemesnėje kaip — 20 °C temperatūroje. Lyginant su kitais muiliniais tepalais, jų gaminama daugiausia (apie 53%). Praktikoje jie vadinami labiau paplitusiu pavadinimu — solidoliais.
Ličio tepalai netirpsta vandenyje ir nesukietėja nuo temperatūros poveikio. Koloidinis jų stabilumas yra patenkinamas. Tinka tepti detalėms, kurios įkaista iki 120—130 °C. Eksploatacinės savybės priklauso nuo muilo gamybai paimtos rūgšties: pavyzdžiui, oksistearino rūgštis suteikia tepalams didesnį koloidinį ir mechaninį stabilumą negu stearino rūgštis. Ličio tepalai yra gana perspektyvus, nors kol kas jų tegaminama apie 27% visų plastinių tepalų.
Natrio tepalų pagrindinis trūkumas — tirpumas vandenyje ir palyginti blogos apsauginės savybės. Kai kurie iš jų yra gana jautrūs temperatūrai: dirbdami aukštoje temperatūroje, sukietėja. Natrio tepalais galima tepti detales, kurios įkaista iki 110—120 °C. Jų gaminama nedaug (apie 3,5%).
Kitokių metalų muilais sutirštinti tepalai retai tenaudojami. Tepalų savybes galima pagerinti naudojant muilų mišinius arba kompleksus. Kelių muilų fizinio sumaišymo tikslas — pagerinti kurias nors tepalo savybes. Kompleksinis muilas yra cheminis junginys. Pavyzdžiui, sumaišius kalcio oksistearatą ir kalcio acetatą aukštoje temperatūroje, susidaro kompleksinis junginys, kurio savybės visiškai skiriasi nuo pradinių komponentų savybių. Dažniausiai naudojami kalcio (kCa), bario (kBa) ir aliuminio (kAl) kompleksiniai tepalai. Jie netirpsta vandenyje, pasižymi dideliu mechaniniu, terminiu ir koloidiniu (kCa — patenkinamu) stabilumu bei geromis apsauginėmis savybėmis, gali dirbti 150 °C temperatūroje. Gaminami nedideliais kiekiais — kCa (10), kAl — 1,5, kBa ir likusieji — 3,4% visų plastinių tepalų.
Angliavandeniliniai tepalai chemijos pramonėje yra gaunami sulydant skysta alyvą su kietais angliavandeniliais — parafinu arba cerezinu. Parafiną sudaro didelės molekulinės masės normalios struktūros alkaniniai angliavandeniliai, cereziną — didelės molekulinės masės cikloalkanai ir arenai su ilgomis šoninėmis grandinėmis. Alyvą galima sutirštinti ir parafino su cerezinu mišiniu bei alyvų deparafinizavimo produktu — petrolatumu. Angliavandeniliniai tepalai visiškai netirpsta vandenyje ir beveik nepraleidžia vandens garų. Jie pasižymi labai geromis apsauginėmis savybėmis bei dideliu cheminiu ir koloidiniu stabilumu. Lydosi labai žemoje (35—60 °C) temperatūroje, o vėl sukietėję, atgauna visas pradines savybes. Dėl tokių savybių angliavandeniliniai tepalai labai tinka mašinoms apsaugoti nuo korozijos. Tepimui nenaudojami, nes jų lydymosi temperatūra yra per žema. Yra labai pigūs. Lyginant su visais tepalais, jų gaminama daug — apie 14%. Silikageliu ir kitais tirštikliais sutirštinti plastiniai tepalai yra specialios paskirties, jų gaminama apie l —1,5% visų tepalų.
Tepalų klasifikacija ir asortimentas. Plastinių tepalų gaminama labai daug, tačiau moksliškai pagrįstos ir patogios klasifikacijos bei žymėjimo iki šiol nėra.
Pagal paskirtį plastiniai tepalai skirstomi į antifrikcinius — trinčiai ir dilimui sumažinti; apsauginius — nedirbančioms mašinoms apsaugoti nuo atmosferinės korozijos; sandarinančiuosius — įvairiems sujungimams sandarinti; lyninius — plieninių lynų trinčiai sumažinti ir apsaugoti nuo korozijos. Antifrikciniai ir sandarinantieji tepalai dar skirstomi pagal panaudojimo sritis. Sutarta klasifikuojamus tepalus žymėti tam tikromis raidėmis. ,*
Antifrikciniai tepalai pagal panaudojimo sritis būna: bendrieji (S), naudotini esant darbinei temperatūrai iki 70°C; karštyje stabilūs (O), kai darbinė temperatūra iki 110°C; įvairių sričių (M),— nuo -30 iki 130°C; aukštų temperatūrų (Z),—150°C ir aukštesnė; žemų temperatūrų (N),——40°C ir žemesnė; skiriamieji (I), kai kontaktiniai slėgiai slydimo guoliuose didesni kaip 150, riedėjimą guoliuose — kaip 2500 MPa; chemiškai atsparūs (Ch) — tepti trinties mazgus, dirbančius chemiškai agresyvioje aplinkoje; prietaisų (P) — prietaisams ir tiksliesiems mechanizmams tepti; reduktoriniai (T) — krumplinėms ir sraigtinėms pavaroms tepti; šlifavimo (D) — sujungiamiems paviršiams priderinti, jų strigiams pašalinti; specializuotieji (U)—tepti mechanizmus, kuriems reikalingi specifinių savybių tepalai; briketiniai (B)—specialių konstrukcijų guoliams tepti.
Sandarinantieji tepalai būna: armatūriniai (A)—sklendėms ir riebokšliams patepti; srieginiai (R)—srieginiams sujungimams sandarinti; vakuuminiai (V) — vakuuminių sistemų paslankiems ir išardomiems sujungimams patepti. Apsauginiai (Z) ir lyniniai (K) tepalai į pogrupius neskirstomi.
Pagal tirštiklio rūšį plastiniai tepalai būna: muiliniai (M), kai tirštiklis yra muilas, ir angliavandeniliniai (T)—kieti angliavandeniliai. Tirštikliais būna ir kitos organinės arba neorganinės medžiagos, tačiau tokių tepalų gaminama labai nedaug (1,5%) ir jie yra specialios paskirties. Muiliniai tepalai pagal anioną (metalą) yra skirstomi į kalcio (Ką), ličio (Li), natrio (Na), bario (Ba), aliuminio (Al), cinko (Cn), švino (Sv), kompleksinius (kBa, kAl ir t. t.) : ir muilų mišinių tepalus (Li-T, Na-Ka ir t. t.).
Markėse nurodoma tepalo paskirtis, tirštiklis, darbinė temperatūra, dispersinė aplinka, funkciniai ir specialieji priedai bei konsistencija.

Darbinių temperatūrų intervalas markėje rašomas trupmena — skaitiklis rodo neigiamą, o vardiklis teigiamą 10 kartų mažesnę temperatūrą. Tepalo dispersinę aplinką gali sudaryti naftinė alyva (n), sintetiniai angliavandeniliai (ė), silicio organinis skystis (k), esteriai (e) ir kt., specialieji priedai — grafitas (g), molibdeno disulfidas (d), varia milteliai (m) ir t. t. Konsistencijos klasė nurodoma skaičiais: 00, 0, l, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 (juo skaičius didesnis, juo tepalas tirštesnis). Kiekviena klasė atitinka penetracijos intervalus kas 30 vienetų, tarp kurių yra tarpai kas 15 vienetų. Pavyzdžiui, klasė 7 atitinka penetraciją intervalu 40-70, klasė 6 — 85-115, klasė 5 — 130-160 ir t. t. iki klasės 00, kuri atitinka penetracijos intervalą 400-430.
Markė, pavyzdžiui, solidolio S SKa2/8-2, šifruojama taip: bendrasis (S) tepalas, sutirštintas kalcio muilu (Ka), gali būti naudojamas esant darbinei temperatūrai nuo —20 (2) iki 80 °C (8), dispersinė aplinka — naftinė alyva be specialiųjų priedų (esant vien tik naftinei alyvai raidė n nerašoma, o esantis brūkšnys rodo, kad nėra specialiųjų priedų, penetracija 265-295 (2). Panašiai šifruojamos ir kitokių tepalų markės, pavyzdžiui, UNa3/12k3, KT 4/5 kg4, NLi 6/9 nk2, SNa-Ka 2/8g3.
Tačiau praktikoje naudojamasi plastinių tepalų pavadinimais, nors jie jokios informacijos apie tepalų eksploatacines savybes nesuteikia. Sutarta, kad tepalo pavadinimą turi sudaryti tik vienas žodis, ir kad to paties tepalo atskiros modifikacijos turi būti nurodytos skaičių arba raidžių indeksais. Pavyzdžiui, kardaninis, solidolis S, ,,Li-tolis-24″, „Fiolis-2u” ir t. t. Anksčiau pagaminti tepalai būdavo žymimi kitaip, pavyzdžiui, 1-13, CIATIM-201, Nr. 158 ir t. t.

Tepalų asortimentas. Žemės ūkyje ir automobilių transporte naudojami įvairūs tepalai: bendrieji — solidolis S ir pressolidolis S; karštyje stabilūs—„Konstalinas-1″ ir „Konstalinas-2”; įvairių sričių—„Litolis-24″, „Fiolis-1″, „Fiolis-2m”; aukštų temperatūrų —„Uniolis-l” ir CIATIM-201; žemų temperatūrų — CIATIM-201 ir „Lita”; specializuotieji (automobilių)—grafitinis, kardaninis AM, automobilinis, 1-13, Nr. 158, „Srus-4″, „Krus”, „Fiolis-2u”, SRB-4. Kai kurie pastarosios grupės tepalai — LSC-15, KSB, DT-1, MZ-10, „Litolis-459/5”, LZ-31, dispersolis, VNII NP-242 yra naudojami tik surenkant automobilius. Prie apsauginių priskiriami VTV-1, patrankų ir GOI-54p markės tepalai. Toliau aptarsime dažniau naudojamų tepalų savybes.
Solidolis S (sintetinis, SKa 2/7-2) yra lygios tekstūros, nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos. Gaminamas sutirštinant naftines alyvas hidratiniais kalcio sintetiniais muilais (11%). Pasižymi dideliu koloidiniu stabilumu. Tinka ne tik tepti, bet ir detalėms konservuoti. Trūkumas — nedidelis mechaninis stabilumas: darbo metu skystėja, laikomas — kietėja. Stiprumo riba pakankama, kad gerai teptų guolius, kurių sukimosi dažnis l—3 tūkst. min-1. Sutirštinant šiek tiek skystesnę alyvą mažesniu (9%) muilo kiekiu, gaminamas žieminis tepalas — pressolidolis S, kuris gali dirbti nuo —30 iki 50 °C temperatūrose. Gaminami panašių savybių ir riebaliniai tepalai — solidolis 2 ir pressolidolis-Z. Jų šiek tiek geresnis mechaninis stabilumas.
Grafitinis (SKa 2/6 g3) — rupios tekstūros, sidabrinio atspalvio juodas tepalas. Iš esmės tai šiek tiek tirštesnis (muilo — 12%) sintetinis solidolis, į kurį įmaišyta 10% grafito. Naudojamas lingių lakštams ir kitiems grubiems sujungimams patepti. Tiksliems sujungimams tepti netinka, nes mechaniškai nešvarus grafitas didina išdilimą.
„L i t o l i s – 24″ (MLi 4/13-3)— gelsvos arba rusvos spalvos tepalas, gaminamas sutirštinant 12-oksistearino rūgšties ličio muilu .naftinę alyvą. Tepalas atsparus vandeniui ir pasižymi mechaniniu, koloidiniu bei cheminiu stabilumu. Jo nedidelis garingumas, pakankama stiprumo riba, neblogos tepimo savybės. Tinka tepti bet kokius sujungimus ir konservuoti mašinas.
„Fiolis-2u” (MLi 4/12(12)—sidabrinio atspalvio juodas tepalas, panašios kaip ir ,,Litolis-24″ sudėties ir savybių. Tepalo sudėtyje yra antioksidacinių ir klampuminių priedų bei 5% MoS2, be to, jis pasižymi labai geromis tepimo savybėmis. Naudojamas kardaninių velenų kryžmių adatiniams guoliams tepti. Panašių savybių yra ir „Fiolis-2m”, kuriame tik 2% MoS2. l tepalus „Fiolis-1″, „Fiolis-2″ ir „Fiolis-3″, kurie skiriasi tik konsistencija (vis tirštesni), molibdeno disulfido nededama.
„Litą” (NLi-T 5/10-3)—tepalas, sutirštintas ličio muilo ir cerezino 80 mišiniu, todėl ne tik gerai tepa, bet ir apsaugo trinties paviršius nuo atmosferinės korozijos, į tepalą įdėta antioksidacinių ir skiriamųjų priedų. Pasižymi nedideliu garingumu, atsparus vandeniui, gali dirbti žemoje (iki — 50 °C) temperatūroje, bet nelabai stabilus mechaniškai.
CIATIM-201 (NLi 6/9-2)—geltonos arba šviesiai rudos spalvos, labai žemų (iki — 60 °C) temperatūrų tepalas. Tirštiklis yra stearino rūgšties ličio muilas, dispersinė aplinka — labai skysta naftinė alyva, todėl tepalas pasižymi dideliu garingumu ir blogu koloidiniu stabilumu. Kad mažiau tepalo išgaruotų, darbinė temperatūra neturi viršyti 90 °C. Vengiant alyvos atsiskyrimo, laikyti didesnėje kaip l I talpos taroje nepatartina. Tepalas netirpsta vandenyje, tačiau apsauginės savybės bei mechaninis stabilumas tėra tik patenkinami. Tinka tepti tik mažai apkrautus guolius. Panašiomis savybėmis pasižymi ir tepalas CIATIM-203, kurį galima naudoti tame pačiame (nuo —60 iki 90 °C) temperatūrų intervale.
Nr. 158 (ULi 3/10-2)— lygios tekstūros mėlynas tepalas, kuriame yra antioksidacinio ir dilimą mažinančio priedo — vario ftalociamino, suteikiančio tepalui mėlyną spalvą. Gaminamas sutirštinant aviacinę alyvą MS-20 stearino rūgšties ličio muilu. Beveik negaruoja, tačiau mechaninis ir koloidinis stabilumas nėra dideli. Trūkumas — labai didelis mėlynos spalvos teplumas ir kenksmingas poveikis odai. Naudojamas elektros įrengimų uždaruose bei kardaninių velenų kryžmių adatiniuose guoliuose nuo —30 iki 100 °C temperatūrose.
„K r u s” (ULi-T 4/12-0) tepalas yra pritaikytas lygių kampinių greičių kardaninių velenų šarnyrams sunkvežimių priekiniuose varančiuose tiltuose tepti. Numatoma šiuo tepalu pakeisti kardanini AM tepalą ir naudoti kryžmių adatiniams guoliams tepti. Sudėtis panaši į tepalo „Lita” sudėtį: naftinė alyva, sutirštinta ličio stearatu ir cerezinu 80. Tepale yra skiriamųjų ir kitų priedų, sumažinančių pitingą bei pagerinančių kitas tepimo savybes. Tepalas pasižymi geromis apsauginėmis savybėmis, jo gamybai nereikia deficitinių ir labai brangių žaliavų. Panašios paskirties yra ir tepalas ,,Šrus-4″, kuris pritaikytas lygių kampinių greičių Birfildo tipo šarnyrams (VAZ-2121) tepti, be to, tinka ir kryžmių adatiniams guoliams. Tai sidabrinio atspalvio juodos spalvos tepalas, pagamintas sutirštinant naftinę alyvą 12-oksistearino rūgšties ličio muilu, su molibdeno disulfido ir kitais priedais, netirpstantis vandenyje, nežymiai garuojantis, atsparus mechaniškai ir pasižymintis geromis tepimo savybėmis. Tačiau jo gamybai reikalingos deficitinės ir brangios medžiagos.
Automobilinis (UNa-Ka 3/10-3)— lygios tekstūros rudos arba juodos spalvos tepalas, pagamintas sutirštinant industrinę alyva natrio ir kalcio (6:1) muilų mišiniu. Tepalas šiek tiek tirpsta vandenyje, mažai garuoja, stabilių koloidinių savybių, tačiau darbo metu kietėja, todėl maksimali darbinė temperatūra neturi viršyti 100 °C. Naudojamas automobilių ratų guoliams tepti.
1-13 (UNa-Ka 2/11-2)—nežymiai grūdelėtos tekstūros, nuo šviesiai iki tamsiai geltonos spalvos riebalinis tepalas, pagamintas sutirštinant naftinę alyvą ricinoje esančių riebiųjų rūgščių natrio ir kalcio (19:4) muilų mišiniu. Tepalas tirpsta vandenyje bei nepasižymi geromis apsauginėmis ir žematemperatūrėmis savybėmis. Naudojamas tepti ratų guolius.
„K o n s t a l i na s – l” (ONa 2/12-2)—nežymiai grūdelėtos arba plaušuotos tekstūros geltonos arba šviesiai rudos spalvos riebalinis tepalas. Pagal išvaizdą ir sudėtį jis nesiskiria nuo tepalo 1-13, tiktai į jį įmaišyta ne kalcio, bet natrio muilo (16%). Tokia pat ir „Konstalino-2” sudėtis, tiktai jame daugiau (20%) tirštiklio ir dėl to jis yra truputį tirštesnis. Abu tepalai tinka riedėjimo guoliams, kurių temperatūra neviršija 120 °C, tepti.
Kardaninis AM (UNa 2/10-3) — lipus, plaušuotas, šviesiai arba tamsiai rudos spalvos, vandenyje tirpstantis riebalinis tepalas. Gaminamas sutirštinant naftinę alyvą natrio muilu, Juo tepami kardaninių velenų lygių kampinių greičių šarnyrai, esantys automobilių priekiniuose varančiuose tiltuose.
S R B – 4 (UkBa 4/13-2) yra vienintelis tepalas, sutirštintas kompleksiniu bario muilu. Pasižymi labai aukšta lydymosi temperatūra, atsparus vandeniui ir garavimui, gerų žematemperatūrių ir tepimo savybių. Naudojamas automobilių pakabos šarnyrams tepti.
„U n i o l i s – l” (ZkKa 3/15-2)— minkštas, rudos spalvos tepalas, primenantis solidolį S. Gaminamas sutirštinant aviacinę alyvą kompleksiniu kalcio muilu, įdedama ir antioksidacinių priedų. Tepalas atsparus vandeniui, pasižymi koloidiniu stabilumu ir geromis tepimo savybėmis, tačiau higroskopiškas ir linkęs sukietėti. Naudotinas esant temperatūrai nuo -30 iki 150°C.
C I AT I M -22 l (ZkKa 6/15p2)—minkštas, baltos arba šviesiai pilkos spalvos tepalas, pagamintas sutirštinant polietilsiloksano skystį kompleksiniu kalcio muilu ir įdedant antioksidacinių priedų. Tepalas negaruoja, netirpsta vandenyje, bet yra higroskopiškas. Kad nepablogėtų tepalo savybės, jis turi būti laikomas uždaroje taroje. Jo koloidinis stabilumas patenkinamas, bet tepimo savybės blogos. Labai stabilus chemiškai bei inertiškas gumai ir polimerinėms medžiagoms, todėl gali ilgai veikti ir būti naudojamas metalo ir gumos trinties poroms tepti. Darbinė temperatūra — nuo —60 iki +150 °C.
Patrankų tepalas (ZT 5/5-5) yra tirštas, lipnus, rudos spalvos tepalas. Gaminamas sulydant tirštą alyvą su petrolatumo ir cerezino (5%) mišiniu. Tepalas netirpsta vandenyje, negaruoja ir pasižymi labai geromis apsauginėmis savybėmis. Aukštesnėje kaip 50 °C temperatūroje suskystėja ir nuslenka nuo paviršiaus. Naudojamas metaliniams paviršiams apsaugoti nuo atmosferinės korozijos. Tokiomis pat savybėmis pasižymi ir techninis vazelinas VTV-1, kuris gaminamas naftinę alyvą sutirštinant parafino, cerezino 80 ir poliizobuteno mišiniu bei įdedant priedo MNI-7. Vazelinas gerai limpa
prie metalo ir tinka naudoti žemoje temperatūroje. Juo sutepami akumuliatorių gnybtai, automobilių durų spynelės. Panašios yra ir tepalo GOI-54p savybės.
Rodikliai apytikriai, nes tepalų savybės priklauso ne tik nuo tirštiklio, bet ir nuo dispersinės aplinkos, priedų, priemaišų, gamybos technologijos ir t. t. Pavyzdžiui, tepalo CIATIM-201 darbinės temperatūros ribos yra nuo —60 iki 90 °C (vietoj nurodytų visos ličio tepalų grupės — nuo —40 iki 130°C). Labai žema apatinė temperatūros riba priklauso nuo dispersinės fazės mažos klampos, tačiau, kad tepalas greitai neišgaruotų, tenka riboti maksimalią darbinę temperatūrą. Tepalų Nr. 158 ir „Litą”, į kuriuos, be ličio, dar yra įmaišyta kalcio ir angliavandenilinių tirštiklių, maksimali darbinė temperatūra neturi viršyti 100 °C. Tokia pat maksimali temperatūra yra ir tepalų 1-13 bei automobilinio, į kuriuos, be natrio, dar yra įmaišyta kalcio tirštiklio. Taip padidėja jų atsparumas vandeniui, pagerėja apsauginės ir kitos savybės.
Kuo aukštesnės lašėjimo temperatūros, tuo labiau skiriasi ir tirštiklių darbinės temperatūros. Tai susiję su tepalų terminio stabilumo sumažėjimu aukštesnėje temperatūroje. Dėl per mažos lydymosi temperatūros angliavandeniliniai tepalai tepimui netinka, tačiau jie yra labai atsparus vandeniui ir labai gerų apsauginių savybių, todėl naudojami detalėms apsaugoti nuo korozijos Natrio tepalai dėl neatsparumo vandeniui ir blogų apsauginių savybių netinka tepti sujungimus, kurie dirba drėgnoje aplinkoje. Iš 21 lentelės galima išsirinkti trinties mazgui tinkamą tepalą (priklausomai nuo darbo sąlygų).

Plastinių tepalų naudojimo ypatumai. Apžvelgdami automobilių specialiuosius tepalus, pastebime, kad tepalais 1-13 ir automobiliniu yra tepami ratų guoliai; Nr. 158 ir „Fioliu-2ir— kardaninių velenų kryžmių adatiniai guoliai; kardaniniu AM, „Srus-4″ ir „Knis”—velenų lygių kampinių greičių šarnyrai; SRB-4 — priekinių ratų pakabos šarnyrai; CIATIM-201 — generatoriaus ir elektros variklių guoliai; grafitiniu — lingių lakštai. Vietoj kai kuriu specializuotųjų (1-13, automobilinio, CIATIM-201 ir kt.) tepalu galima naudoti ir universalius tepalus, pavyzdžiui, „Litolį-24”. Taip sumažėtų naudojamų tepalų skaičius. Reikalaujama, kad sunkvežimiuose būtų naudojama ne daugiau kaip 6, o lengvuose automobiliuose — 4 markių tepalai.
Ne visų gaminamų tepalų savybės atitinka šiuolaikinius reikalavimus, kai ypač sparčiai gausėjantiems labai forsuotiems mechanizmams reikia itin gerų savybių tepalų. Tepalų savybės gerinamos keičiant sudėtį arba kuriant naujas jų rūšis. Dalis dabar naudojamų tepalų (solidoliai, 1-13, automobilinis, CIATIM-201, kardaninis AM ir kt.) jau yra pasenę. Todėl išplėtus naujų tepalų („Litolio-24″, „Fiolių”, ,,Krus” ir kt.) gamybą, būtų galima jais pakeisti senus ir taip sumažinti asortimentą. Naujų rūšių tepalai turi ilgiau veikti ir dirbti visą trinties mazgo amortizacijos laiką nepakeisti. Siekiant sumažinti darbo sąnaudas techniniam aptarnavimui, reikia ilginti tepalų darbo laiką ir mažinti tepimo taškų skaičių mašinose, pavyzdžiui, lengvuosiuose automobiliuose, kur darbinės sąlygos, lyginant su sunkvežimiais, yra lengvesnės. Uždarų, vieną kartą tepamų trinties mazgų amžius priklauso nuo jų konstrukcijos — visų pirma nuo sandarumo. Nemažą reikšmę turi ir tepalų sandarinančios savybės.
Praktikoje, neturint vienų tepalų, guoliai užpildomi kitais, tik svarbu, kad nepablogėtų mišinio savybės. Tepalų suderinamumas daugiausia priklauso nuo tirštiklio ir priedų. Švieži tepalai „Litolis-24”, „Litą” ir „Zimolis”, sumaišyti su „Konstalinu”, 1-13, automobiliniu, CIATIM-1201, „Litoliu-24″, „Lita” ir „Zimoliu”, nepakeičia savo savybių. Tačiau maišyti jų su solidoliais negalima.
Keičiant tepalą, svarbu, kad jis derintųsi ir su guminėmis detalėmis. Priešingu atveju jos gali išburkti, sukietėti arba sutrūkinėti. Suderinamumas priklauso nuo polimero, iš kurio pagaminta guma.
Parenkant tepalą, reikia atsižvelgti į trinties mazgo temperatūra (kad tepalas neištekėtų), tepamų paviršių judėjimo greitį (kad ne butų nusviedžiamas išcentrinių jėgų), trinties paviršių lyginamąją apkrovą, aplinkos agresyvumą ir trinties porų medžiaga Uždari riedėjimo guoliai užpildomi tepalu visam laikui. Koks juose tepalas, matyti iš raidės C ir skaičių (nuo l iki 18), esančių už guolio numerio: Cl — OKB-122-7, C2 — CIATIM-221, C9 — LZ-31, CIO — Nr. 158, C17 — „Litolis-24″ ir t. t. (Jei raidės ir skaičių nėra — guolis užpildytas tepalu CIATIM-201.)
Laikant iš kai kurių tepalų gali išsiskirti iki 10—20% alyvos. Dėl to pablogėja tepalų žematemperatūrės savybės ir padidėja klampa. Kai kurie sintetiniai, ypač natrio ir kalcio, tepalai laikant sutirštėja. Kad tepalai mažiau sentų, jų nereikia laikyti šiltose vietose, kad nepatektų dulkių, tarą būtina uždengti. Daugumos tepalų garantinė laikymo trukmė yra penkeri metai.
Plastinių tepalų suvartojimas lengvuosiuose automobiliuose, sunkvežimiuose ir autobusuose, kurie veikia benzinu arba dujomis, turi neviršyti 0,2 kg, o visuose kituose automobiliuose — 0,3 kg skaičiuojant 100 l sunaudotų degalų.

Variklio alyvos keitimo intervalai

Alyvos keitimo dažnumas priklauso nuo važiavimo būdo. Reikia atkreipti dėmesį, kad automobilių gamintojų rekomenduojami alyvos keitimo intervalai tinka esant palankioms važiavimo sąlygoms. Nepalankios važiavimo sąlygos gali būti, pavyzdžiui:

• Trumpesnės nei 10 km ilgio kelionės
• Žemesnė nei 5°C temperatūra
• Dažnas važinėjimas transporto
kamščiuose ir tuščiąja eiga
• Sunkios variklio darbo sąlygos.

Skandinavijoje dažnai važiuojami trumpi atstumai šaltu ir drėgnu oru. Tokios važiavimo sąlygos be perstojo silpnina tepamąsias ir apsaugines savybes. Todėl patartina keisti alyvą du kartus per metus: pavasarį ir rudenį.

Leave a Comment