Lietuvių kalbos mokytoja nebuvo nei gera, nei labai bloga. Ji nerėkdavo ant vaikų, nerašydavo jiems pastabų ir apskritai stengėsi visiems įtikti. Tačiau kažkodėl vaikai jos nemėgo… Gal todėl, kad ji visuomet šnekėdavo ramiu tonu, niekada nesibardavo ir stengėsi su vaikais sutarti gražiuoju? O gal dėl to, kad buvo labai baili ir išgirdusi bet kokį keistesnį garsą gręžiodavosi per petį baimės kupinu žvilgsniu? Šiaip ar taip, buvo aišku, kad didžioji klasės dauguma jos nemėgsta… O išradingiausieji mokiniai tik ir laukė progos iškrėsti mokytojai kokią šunybę… Ilgai laukti neteko. Tai buvo antradienio rytas. Atėjusi į mokyklos rūbinę, viena iš stropiausių mokinių, vardu Austėja, kabindamasi paltą slapta išgirdo kitų dviejų mokinių – Andriaus ir Mariaus pokalbį:-Gerai sugalvojai, Mariau. Seniai reikėjo pamokyti tą lituanistę,-sušnibždėjo Andrius.-Taip. Šį kartą ji tikrai išsigąs. Viskas jau paruošta. Kai prasidės pamoka, ji lėks iš klasės, kaip akis išdegusi,-pašaipiai pritarė Marius.-Ar visiems papasakojai apie mūsų planą?-susidomėjęs paklausė Andrius.-Taip. Išskyrus Austėją ir Beną. Juk jiems patinka lietuvių kalbos mokytoja. Be to ir patys yra bailiai. Tegul tai bus jiems staigmena,-šyptelėjęs tarė Marius ir paslaptingai mirktelėjęs išsitraukė iš kuprinės dėžutę, kurioje krebždėjo didžiulė pelė.-Svarbiausia rasti gerą momentą,-pasakė Andrius ir abu berniukai nuskubėjo į klasę.Austėjai nė kiek nebuvo gaila mokytojos. Jai buvo nesmagu, kad draugai ja nepasitiki ir nuo jos slepia savo sumanymą. Užgauta mergaitės savimeilė pastūmėjo ją sutrukdyti įgyvendinti genialųjį mokytojos išgąsdinimo planą. Prieš praverdama savo klasės duris, prie mokytojų kambario ji susitiko lietuvių kalbos mokytoją ir viską jai papasakojo.
Sąmokslas baigėsi tuo, kad prieš prasidedant pamokai buvo patikrintos visos mokinių kuprinės. O Marius, dėl to, kad atsinešė pelę, gavo pastabą į pažymių knygelę.