Palieku vaikystės šalį
Vaikystė – pats nuostabiausias mano gyvenimo laikotarpis.Nežinau kaip bus toliau , bet iš tėvų ir senelių pasakojimų suprantu , jog toliau gyvenime bus daug atsakomybės ir rimtų sprendimų laikas. Mano vaikystė prabėgo pilna šiltų prisiminimų.Nerūpestingai ir smagiai leisdavau laiką pas močiutę.Kadangi tėvam patinka gamta , tai dažnai važiuodavome poilsiauti prie įvairių Lietuvos ežerų.Labiausiai vaikystėje įsimintini prabėgo prie jūros Latvijoje.Ten labai ramu ir gražu.Mama pasakojo , kad būtent tenai buvo žengti mano pirmieji žingsneliai.Prisimenu kaip lakstydavau po kopas ir ringdavau gintarus su stikliukais , žiūrėdavau kaip tėtis grįžta iš žvejybos ir susidomėjas stebėdavau laimikį.Vakarais susėde prie laužo kepdavom šašlyką ir kalbėdavomes.O kaip ir kiekvieną rytą išlydėdavau tėti į žvejybą ir linkėdavau sekmės!Taigi Latvijoje įvyko labiausiai įsimintini vaikystės įvykiai. Žinoma labai buvo puiku Latvijoje , tačiau pas močiutę buvo šaunu taip pat.Pamenu kaip puiku būdavo pas močiutę , Kai rytais atsikėlęs bėgdavau valgyt braškių ir laukdavau kada atvažiuos tėvai.Taip malonu būdavo kaip močiutė sekdavo pasaka prieš miegą arba pasakodavo linksmas istorijas. Deja , dabar to yra labai mažai , nes prasidėjo mokslai kuriems reik skirt ne mažai laiko.Dabar daug sprendimų tenka priimti pačiam , nors kai iškyla sunkesnių klausimų padeda tėvai ir brolis. Kad ir kokia nuostabi vaikystė buvo mano gyvenime , tikiuosi , kad ir paauglystė prisiminsiu su džiaugsmu ir malonu