Ar būtų galima manyti, kad pažanga neturi ribų?
Pirmoji žmonijos pažanga įvyko, kai žmogus paėmė į ranką akmenį ir suvokė, kaip jį būtų galima panaudoti. Nuo to laiko praėjo 55tūkst. metų. Vystėsi ne tik žmogaus išorė, bet ir jo protas bei suvokimas. Taigi ar būtų galima manyti, kad pažanga neturi ribų?Pirmiausia norėčiau pakalbėti apie svarbiausiu žmonijos vystimosi laikotarpius, kaip pasikeitė poasaulis per 55tūkst. metų. Priešistorės laikotarpis (laikotarpis iki rašto atsiradimo) yra skirstomas:• į akmens amžių – laikotarpį, kuomet žmogus naudojo akmenį, plėtojosi žemdirbystė, atsirado pirmykštis menas;• į bronzos amžių – kuomet įrankiai pradėti gaminti iš bronzos, susikuria pirmosios civilizacijos;• į geležies amžių – laikotarpį, kuomet išrandama geležis, susikuria pirmosios valstybės.Kadangi priešistorės pabaiga dažniausiai siejama su rašto atsiradimu, skirtingose kultūrose priešistorės poabaiga atėjo skirtingu metu. Tačiau tuo metu jau vyko sparti mokslo raida: • egiptiečiai išvystė aritmetiką, geometriją bei astronomiją, idealiai išmanė anatomiją, gydė galvos ir stuburo traumas;• šumerai sukūrė matematiką;• o Snosios Kinijos civilizacijos laikotarpiu susiformavo teisinė sistema, pagrindinės religinės ir moralinės doktrinos, be to, kinai išrado porcelianą, išmoko austi šilkinius audinius.Pastarųjų civilizacijų vystimasis įtakojo vis tobulesnių civilizacijų iškilimą. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti antiką (visiems gerai žinomą laikotarpį, atpažįstamą renesanso epochoje). Antika apima Snovės Graikiją ir Senovės Romą, kurios buvo panašios savo kultūra, architektūra, religija ir literatūra.Atsiradus Krikščionybei pasikeitė žmonių mąstymas, taiįtakojo karus ir kryžiaus žygius. Nuo IV iki XIVa. Krikščionybė įsigalėjo visoje Europoje. Tačiau šis laikotarpis – viduramžiai –nebuvo lengvas (religija užgožė ir užslopino mokslą).Tačiau renesansas (“atgimimo“ laikotarpis nuo XIV iki XVIIa.) atgaivina mokslą ir meną. Imama domėtis astronomija, geografija, o L.da Vinčis iškelia hipotezę, jog Žemė nėra visatos centras, išrandamas teleskopas ir mikroskopas.O nuo XVIIIa. žmogus pradeda keliauti oru – išrandamas karšto oro balionas, parašiutas. Sparčiai vystantis technikai, išrandamos komunikacinės priemonės, tokios kaip telefonas, telegrafas. XX-tas a. svarbus antibiotikų ir interneto atradimu, bet tai tikrai ne pabaiga.
Dabar internetas “gyvena” ne tik kompiuteryje, bet ir mobiliajame telefone. Informacinės technoligojos susipina su medicina – jau yra išrastas kišeninis kompiuteris, stebintis širdies ritmą ir pranešantis apie širdies ritmo sutrikimus. Japonų mokslininkai išrado automobilio ir roboto hibridą, galintį keliauti virur, kur po roboto kojomis bus tvirtas grumtas. O Amerikos mokslininkai ir inžinieriai kuria miesto automobilių tinklą, poakeisiantį visuomeninį transportą. Ateityje galėsime keliauti automobiliais, kurių nereikės vairuoti.Dviračio neišrasi, tačiau žmogus būtinai sugalvos, kaip jį patobulinti. O tobulumui ribų nėra, todėl mums belieka tik susitaikyti su besikeičiančiu ir tobulėjančiu pasauliu.