MOKSLAS IR PAŽANGA

MOKSLAS IR PAŽANGA

Atsižvelgiant į tai, kad mūsu planeta Žemė yra vieninteliu žmonijos namu, daugelis prieštaravimų, konfliktų, problemų gali peraugti lokalines ribas ir įgyti globalinį, pasaulinį charakterį. Šios problemos tokios: naujo pasaulinio karo pavojus, konfliktas tarp civilizacijų, konfliktas tarp skirtingai ekonomiškai išsivysčiusių šalių, globalinis gamtonaudos konfliktas ir kt. Manau, tokioje situacijoje, abejingumas nebus geras pagalbininkas. Žmonija turi spręsti šias problemas, vardan savo Planetos išgyvenimo. Šis darbas – tai gera proga, atsižvelgiant į praeities klaidas, įvertinti tikrovę ir susimąstyti dėl ateities. Globalinės problemos, o taip paat ir konfliktai, formavosi įvairiai: vieni – istoriškai ir gana seniai, kiti – neseniai, bet sparčiai, treti – sąveikoje su kitomis problemomis.Tačiau visi laukia sprendimo nedelsiant.

Mokslo pažanga glaudžiai susijusi su technikos plėtotės galimybėmis, išradyba, naujų technologijų sukūrimu, taip pat naujų gamybos prietaisų bei mašinų gamyba. Vykstant spartiems pokyčiams žmonijos gyvenime ypač svarbu išsaugoti technikos paveldą, – tik jį pažinę galėsime suprasti kūrybinių mokslo žmonių, inžinierių ir liaudies meistrų poveikį žmonijos raidai.

Šiuolaikiniame pasaulyje informacija, žinios tampa kritiniu sėkmės ir konkurencingumo faktoriumi, pagrindiniu ekonomikos ir visuomenės vyystimosi veiksniu. Šiuolaikinė visuomenė – informacinė visuomenė, kurioje žmogus turi mokytis praktiškai visą savo gyvenimą, perimti kažkur kitur pasaulyje sukurtas žinias, panaudoti jas, sukurti naują žinojimą ir perduoti jį kitiems. Mokymosi visam gyvenimui koncepciją keičia mokymasis visą gyvenimą. Todėl reikalinga nenutrūkstanti vi

isą gyvenimą trunkančio lavinimosi sistema, adaptuota prie nuolat kintančios informacinės visuomenės ir naudojanti lanksčias mokymo bei perkvalifikavimo formas.

Dažnai pasaulio spaudoje juntamas nepasitikėjimas mokslu. Dėl to mokslininkai nėra vertinami, jie net kaltinami dėl visų negerovių. XIX a. žmonija tikėjosi, kad mokslas išgelbės žmones nuo visokių negerovių ir kad XX a. žmonija pasieks visokeriopą gerovę. Tačiau šis šimtmetis atnešė du pasaulinius karus, sunaikinusius kone visą Vakarų Europą, Japoniją ir dalį Ramiojo vandenyno šalių, pražudžiusius milijonus žmonių. Šis šimtmetis pasižymėjo masinėmis žmonių žudynėmis: apie 13 milijonų žmonių nužudyta Hitlerio koncentracijos stovyklose, apie 19 milijonų – Stalino gulaguose ir NKVD kalėjimuose, milijonai žmonių žuvo Pietryčių Azijoje, vienas milijonas – genčių žudynėse Afrikoje. O atominių bombų susprogdinimas Japonijoje virš Nagasakio ir Hirosimos miestų atvėrė atominės energijos erą, ir žmonija paajuto, kad jos rankose yra ne tik jos, bet ir planetos likimas. Galbūt šis baisus ginklas padėjo išlaikyti taiką tarp JAV ir Sovietų Sąjungos “šaltojo karo metų”. Tačiau jis, kaip Damoklo kardas, kabo virš mūsų galvų, ypač dabar, po Indijos ir Pakistano bandymų.

Mokslo plėtotė yra glaudžiai susijusi su žmonijos noru pajungti gamtą savo naudai. Dėl per didelio noro žinoti žmogus suvalgė uždraustą vaisių ir prarado rojų. Tada žmogus pasijuto esąs nuogas ir priverstas rasti pragyvenimo būdą besikeičiančiame pasaulyje, kuriame jis ba
andė suprasti aplinką, gamtos jėgas ir savo paties likimą. Tai buvo pagrindas atsirasti ne tik amatams, bet ir primityviam mokslui, okultizmui ir religijai. Mėnulio ir žvaigždynų stebėjimas suteikė laiko nuovoką žemdirbiams ir švenčių rengėjams, padėjo pagrindus astrologijai, vėliau ir astronomijai.

Mokslo ir technologijų laimėjimai nemažai daliai žmonijos suteikė gerovę, tačiau drauge priartino ir pragaištį.

Nors žmogus siekia gėrio, kartais griebiasi kraštutinių chaotiškų veiksmų. Viena teroristo kulka Sarajeve sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą. Vienas pamišėlis, turėdamas atominės bombos kontrolę, gali sukelti trečiąjį pasaulinį karą, kad ir kokios griežtos būtų apsaugos priemonės. Šie chaotiški veiksmai sugriauna tai, kas buvo kurta šimtus metų.

Gimusieji šio šimtmečio pradžioje savo gyvenime patyrė ne tik karus ir žmonių naikinimus, bet ir begalinę mokslo ir technologijos pažangą. Šiandien per pusdienį galima nuvykti iš Europos į Ameriką. Kai Žiulis Vernas (1870) aprašė kelionę į Mėnulį, kelionę aplink pasaulį per 80 dienų ir plaukimą po vandeniu, visa tai atrodė fantazija, o šiandien tai jau reali praeitis. Atradimas sulfamidų, penicilino ir kitų antibiotikų išgelbėjo daugelį nuo ankstyvos mirties ir pailgino amžių. Pažanga polimerų srityje įgalino žmoniją turėti užtektinai drabužių. Agrotechnikos išvystymas įgalino pamaitinti milijonus ir atstumti bado šmėklą. Atominės energijos pažabojimas suteikė elektrą milijonams ir sutaupė gamtos išteklius, nors ir buvo rizikos. Šių dienų žmonija įžengė į informacijos amžių, ka
ai kompiuteriai ir telekomunikacija pakeitė mūsų gyvenimą. Mokslo ir technologijų pažanga kasdien atskleidžia naujus horizontus, mūsų Visatos nuostabumą ir jos Kūrėjo didybę.

Nėra nieko, ką būtų labiau verta globoti, kaip mokslo ir literatūros skatinimas.

Kiekvienoje šalyje žinios yra tvirčiausias visuomenės laimės pamatas.

George Washington (1780m.)

Kaip atrodys ateities gydytojas? Ligų diagnostikai pravers daug neinvazinių metodų. Teisingas bus pasakymas “kiaurai matau” ligonį. O ar tebeturės gydytojas tradicinį fonendoskopą? Gal fonendoskopas ar kažkas panašaus į jį liks, bet tai bus elektroninis stetoskopas, turintis filtrus pašaliniams triukšmams slopinti. Prie ligonio priglaudžiamoje dalyje bus ir monitorius, kuriame gydytojas galės vizualizuoti širdies elektrinę veiklą, elektrokardiogramą, širdies susitraukimų dažnį. Šie duomenys, taip pat tai, ką gydytojas išklausė (fonokardiograma), iškart bus įrašyta į stetoskope esančią atmintį. Tiek elektrokardiogramą, tiek fonokardiogramą bet kuriuo metu galės vėl pamatyti ar išklausyti ne tik pats gydytojas, bet ir jo kolegos (bus įvesta ir į kompiuterinę ligos istoriją).

Žinoma, naujos technologijos turės praeiti išbandymų kelią iki bus leista panaudoti ligoniams gydyti. Nors kompiuterinis ligos modeliavimas labai pravers, tačiau atsisakyti eksperimentų su laboratoriniais gyvūnais tikriausiai nepavyks – tikimasi, kad naujausios genetinės technologijos padės sukurti tokias gyvūnų veisles, kurios atitiks vienos ar kitos ligos sukeltus organizmo pokyčius.

Iš esmės keisis organų keitimas dirbtiniais ar natūraliais. Dirbtinių organų kūrimas bus susijęs su to
okiais “svetimkūnių” implantologijos pasiekimais, kaip minitiūrizacija, aprūpinimas naujo tipo jutikliais, visišku funkcijų automatizavimu implantuojamu mikrokompiuteriu, distanciniu valdymu.

Naujos technologijos kaip niekada iki šiol dar aštriau iškels etikos problemas ir jas spręsti reikės kartu su besikeičiančiu mentalitetu. Svarbiausias medicinos uždavinys bus, matyt, ne bet kokiomis dirbtinėmis priemonėmis pratęsti žmogaus gyvenimą (ar gyvybę), bet padaryti žmogų laimingą, sveiką, o jo gyvenimą – visavertį, kokybišką.

Leave a Comment