Ką aš padaryčiau, kad sumažinčiau narkotikų plitimą mano mokykloje

Ką aš padaryčiau, kad sumažinčiau narkotikų plitimą mano mokykloje

Mes gyvename pasaulyje, kuriame yra daug gėrio, bet ne mažiau ir blogio, kurį, deja, sukūrėme mes – patys žmonės. Viena didžiausių žmonijos rykščių yra narkotikai. Ieškodami gyvenimo įvairovės ir, kartais to nesuprasdami, žalojame savo gyvenimą. Norėdami užsimiršti, pasprukti nuo gyvenimiškų problemų, žmonės netikėtai atrado išeitį-„vaistą“, kuris padeda pasijusti geriau. Tai – narkotikai ir psichotropinės medžiagos
Siekdami ypatingų pojūčių, vis daugiau jaunų žmonių griebiasi narkotikų. Naujų pojūčių patyrimas dar nesubrendusių žmonių neatbaido nuo būsimų pasekmių, daromos naarkotinių medžiagų žalos. Įvairios narkotinės medžiagos veikia skirtingai, bet esminė jų savybė yra ta, kad išlaisvinamos gyvybinės jėgos.
Kiekvienas narkotikas veikia tam tikrą organizmo dalį. Žmogus, patekęs narkotinių medžiagų galion, tolsta nuo realaus gyvenimo. Narkotinės medžiagos ima valdyti visą žmogaus esybę.
Narkotikų būta ir senovės laikais. Tačiau juos vartoti turėjo teisę tik specialioms apeigoms pasirengę asmenys – pašvęstieji ir dvasininkai, kai jiems reikėdavo pakilti į kitą dvasinį lygmenį savo tautos ar genties, kaip jie manė, interesų labui. Šie asmenys , mano manymu, buvo fanatikai, ,, iki kaaulų smegenų” įsitikinę savo tiesa.
Šiais laikais vaikai ir jaunuoliai narkotikus vartoja, turėdami visai kitus tikslus – siekdami pramogos ir malonumų. Narkomanai, veikiami narkotinių medžiagų nesugeba savęs valdyti – jie pasiduoda žalingam jų poveikiui. Žmogų pradeda valdyti narkotinė medžiaga. Štai tada ir atsiranda vi

isos problemos.
Bet kyla klausimas, kas pastūmėja jaunimą imtis kvaišalų? Pasirodo, patiriami įvairūs asmeninio gyvenimo sunkumai, susiję su konfliktais šeimoje, mokykloje, yra pagrindinis jaunuolių bėgimo į narkomaniją motyvas.
Juk kiekvienas iš mūsų nori gyventi be rūpesčių, neturėti jokių problemų su artimaisiais ar draugais. Kiekvienas trokšta atsikratyti savo asmeninių problemų. O dabartinis jaunimas tai nori pasiekti be jokių valios pastangų. Jie įsivaizduoja, kad gyventi gražiai ir laimingai galima vos mostelėjus burtų lazdele. Bet taip nebūna. Kiekvienas esame savo laimės kalvis! Ir štai tada jaunuolis ieško kito būdo sumažinti jį kamuojančiai įtampai – taip atrandami narkotikai, sukeliantys palaimos būseną ir atitolinantys kažkuriam laikui gyvenimiškas negandas, bet, deja, jų neišsprendžiantys.
Ne vienas gydytojas, mokslininkas ne vienerius metus mąstė, kaip sustabdyti narkotikų plitimą jaunuolių tarpe.
Daugelio mūsų mokyklų problema yra, noors ir kaip gaila būtų tai pripažinti, narkomanija. Mūsų mokykloje, ačiū dievui, neteko matyti nei apsinešusių narkotikais mokinių, nei jų platintojų, tačiau nė vienas mokinys ateityje nėra nuo to apsaugotas. Tikrai nenorėčiau, kad kuris iš mūsų įklimptų į šią gilią duobę, iš kurios išlįsti yra be galo sunku. Todėl siūlau keletą priemonių, mano manymu, padėsiančių išvengti šios problemos.
Mokykloje kiekvieną savaitę turėtų vykti kol kas dar mums neįprastos pamokos, kurias vestų ne mokytojai, o buvę narkomanai. Šios pamokos turėtų vykti be mokytojų, ne
es taip, mano manymu, vaikai būtų drąsesni, klausdami apie buvusio narkomano gyvenimą, apie jo klystkelius ar kvaišalų daromą įtaką jaunų žmonių protams ir fizinei savijautai.
Vieną dieną, mokiniams nežinant, galima būtų surengti protesto akciją: ,, Kvaišalus į laužą”. Jos metu sukurti prie kiekvienos mokyklos po didelį laužą, į kurį mokiniai turėtų sumesti visas tą dieną mokinių kuprinėse rastas narkotines ir kitas žalingas medžiagas. Tą dieną ir mieste turėtų būti uždegtas miesto centre pats didžiausias laužas, kuris kviestų visus miestelėnus atsikratyti kvaišalų. Prieš tai miesto centrine gatve turėtų šokdami ir dainuodami, rodydami įvairius sprtinius triukus su riedučiais ir dviračiais bei motoroleriais pražygiuoti visų miesto mokyklų atstovai. Renginį vainikuotų vaidinimai Katedros aikštėje. O paskutinis akordas – populiariausių jaunimo muzikinių grupių koncertas.
Taip pat galima būtų paskelbti įdomiausio pakabuko, skirto atgrasinti jaunimą nuo kvaišalų vartojimo (būtinai šviečiančio tamsoje), konkursą. Mokiniai, turintys meninių gabumų ar šiaip kūrybiški, susiburtų mokyklose ir ten pasišvęstų kūrybiniam darbui. Mokslo metų pabaigoje, o gal ir anksčiau, įvyktų konkursas, kuris išrinktų geriausius kūrybinius darbus. Pakabukais mokiniai tikrai didžiuotųsi ir džiaugtųsi. Tai galėtų būti ne vienintelis konkursas. Dėl jų įvairovės reiktų pasitarti su viso miesto moksleiviais.Mes galėtume dar pasiūlyti originalios mobiliojo telefono užsklandos konkursą, pavyzdžiui: ,,Aš nerūkau ir nevartoju narkotikų – prisijunk ir tu..” ☺
Mano manymu, švietimo darbuotojams ir
r visuomenei reikia pirmiausia pasirūpinti moksleivių užimtumu, nes nieko neveikimas reiškia ieškojimas ko nors naujo, bet (pvz.,narkotikų). O mokyklos bendruomenė turėtų įdėmiau stebėti moksleivius, nes yra tokių, kurių namie laukia tik barniai ir tėvai alkoholikai. Tad jie neina namo, o bastosi gatvėse, ieško nuotykių.Ir tada sutinka „sveikatos vagis“. Tuos, kurie pasitaiko ,,tinkamoje vietoje’ ir ,,tinkamu metu” ir kurie tuoj pat pasiūlo savo pagalbą – nerealiai stebuklingą tabletę, gelbstinčią nuo visų nelaimių! O nelaimėliui nieko kito nebelieka – tik ją paimti.
TAD IMKIMĖS DARBO!

Leave a Comment