10 klases snekejimas apie jauno zmogaus pasauli

Paauglių mokymasis

Daug gražių jaunystės dienų prabėga mokykloje. Ar visos jos tinkamai išnaudojamos? Ar visos užpildomos prasmingu darbu? Ar padeda rengtis savarankiškam gyvenimui?
Mokykloje įgyjama didelė dalis tų svarbių žinių, kurias žmonija sukaupė per savo istoriją. Mes gyvename tokiame amžiuje, kai didžiuliais šuoliais vystosi mokslas ir technika, kai kiekvieną dieną vis sukuriama, atrandama kas nors nauja. Mokytis taip, kaip seniau, nebegalima. Reikia išmokti dirbti savarankiškai, sugebėti iš tos gausybės turtų atsirinkti ir įsiminti, kas svarbiausia ir reikalingiausia. Mokymas – tai tik gyvenimo pradžia, mookslo ir darbo pradžia. Joje tartum padedami pamatai būsimam ateities pastatui, kuris bus kuriamas, išėjus į visai savarankišką gyvenimą.
Besimokydami paaugliai daug ką sužino, ir visa tai labai reikalinga bendram jų išsilavinimui. Mokykloje įgyja pirmuosius visuomeninės veiklos įgūdžius. Mokosi gyventi ir dirbti kolektyve, paklusti jo valiai, jam vadovauti. Draugų įpareigojimai ugdo paauglių pareigos ir atsakomybės jausmą, moko pareikalauti sąžiningumo bei punktualumo iš kitų ir iš savęs.
Sakoma, kad vaikai ypač susidomi skaitymu paauglystėje. Paauglį pirmiausia patraukia įdomus siužetas, dinamiškas veiksmas, stiprios valios, drąsių žmmonių paveikslai. Jie mėgsta fantastinio turinio, kelionių, nuotykines, istorines knygas, domisi ir mokslo populiarumo literatūra. Paaugles ypač traukia poezija. Ji perteikia įdomų, prisodrintą minčių ir jausmų pasaulį. Žodžių perkeltinės reikšmės, emocinis, garsinis vaizdo nuspalvinimas suteikia kuriamiems paveikslams nepakartojamą žavesį. Knygose pa

aaugliai randa daug įvairių mokslo žinių, knygos turtina jų emocijas, moko mylėti gėrį ir neapkęsti blogio, padeda geriau bendrauti su žmonėmis. Apsiskaitęs mokinys raiškiau dėsto savo mintis, jo kalba turtingesnė ir vaizdingesnė.
Teigiamam požiūriui į mokymąsi labai svarbūs yra paauglio santykiai su mokytojais ir tėvais. Jie turi būti pagrįsti meile ir pasitikėjimu, o ne prievarta ir baime. Jeigu paauglys nemėgsta ar prisibijo mokytojo, jis nedrįsta paklausti nežinomų dalykų, išsiaiškinti. Tokiomis sąlygomis jis pradeda prasčiau mokintis.
Pastebėtina, jog pradinių klasių berniukai neturi tvirto požiūrio į mokymąsi. Jie nejaučia atsakomybės, mažai jaudinasi ar visai nesijaudina dėl blogų pažymių, dažnai pamiršta, kas užduota ir pan. Berniukai bręsta maždaug vieneriais ar pusantrų metų vėliau už mergaites, taigi jie vėliau įgyja reikiamus darbo įgūdžius, vėliau išsiugdo atkaklumą, kantrybę, stropumą, uoolumą. Vertindami mokymosi rezultatus berniukai ne tokie kritiški kaip mergaitės. Jų nuotaika nepastovesnė – arba per daug pasitiki savimi arba visai praranda pasitikėjimą.
Paauglių berniukų požiūris į mokymąsi jau brandesnis ir pamažu pradeda susilyginti su mergaičių. Anksčiau jiems trūko ne gabumų, o sąmoningumo. Kai kurie paaugliai ir toliau nenori mokytis; tai jau aktyvus neigiamas požiūris: jų sąmonėje mokymasis nesusijęs su niekuo, kas malonu. Paauglius stipriai veikia mikroaplinka. Mergaitėms ji palankesnė – jos glaudžiau ir nuoširdžiau bendrauja su motina, jų kiemo draugės ramesnės, jos prieraišesnės. Be
erniukai, nepajutę mokymosi džiaugsmo, pradeda nemėgti mokyklos. Jie susikuria aktyvų gyvenimą už mokyklos sienų, brandina ateities planus, visai nesusijusius su mokykla. Aktyvumas už mokyklos sienų nereikalauja valios pastangų, atkaklaus darbo, o tai ir blogiausia. Gyvenimas tampa impulsyvesnis, be griežto reglamento, tai gyvenimas – pramoga. Toks gyvenimas paauglį vilioja ir dėl to, kad mokykloje ar klasėje jis retai susilaukia pripažinimo, o draugų grupėje – gana greitai.
Berniukų ir mergaičių polinkiai bei interesai skirtingi (berniukų platesni negu mergaičių). Berniukai daugiau domisi tuo, kas nepaprasta, reta. Jų žodžių atsarga didesnė kalboje vyrauja žodžiai, nusakantys veiksmą, mergaitės labiau linkusios į konstatuojamąją kalbą. Berniukams geriau sekasi matematika, mergaitėms – literatūra, užsienio kalbos. Pirmieji labiau mėgsta sportuoti, žaisti judrius žaidimus, pastarosios labiau domisi muzika, knygomis.
Kalbant apie mokinių gabumus, reikia pažymėti, kad geras pažangumas iš atskirų dalykų dar nerodo ypatingų tos srities gabumų. Gerų mokymosi rezultatų pasiekia ir vidutinių gabumų mokinys, jeigu jis moka susikaupti, organizuoti savo darbą, yra drausmingas, pareigingas. Tuo tarpu tikrai gabūs mokiniai kartais mokosi vidutiniškai ir išsiskiria tik iš tų dalykų, kurie juos domina, kuriems jie turi specialių gabumų. Taigi reikia išskirti bendruosius ir specialiuosius gabumus kuriai nors veiklos rūšiai, pvz., matematikai, muzikai, dailei.
Mokykla suteikia mokiniams žinių, ugdo jų savišvietos poreikį, padeda asmenybei dvasiškai suklestėti. Mokykla stengiasi, kad mo
okiniai ne tik įgytų tam tikrų žinių, bet ir pratintųsi jas naudoti kasdieniame gyvenime ir veikloje, padeda tas žinias paversti idėjiniais bei doroviniais įsitikinimais, atsispindinčiais visoje auklėtinių veikloje ir elgesyje. Per visus mokymosi metus ugdomas mokyklos auklėtinių kolektyviškumas, pagarba darbui ir darbo žmonėms, darbštumas, drausmingumas, optimizmas, tikėjimas rytdiena. Jų gyvenimo tikslas – sąžiningas, pasiaukojamas darbas visuomenės labui.

Narkotikai ir jų vartojimo priežastys
Narkotikų vartojimas Lietuvoje neturi senų tradicijų. Aguonos, kanapės nuo seno yra žinomos kaip augalai, dažniausiai vartojami kulinarijoje. Gana dažnai šie augalai minimi ir lietuvių tautosakoje. Šiandien mes jau baigiame tai užmiršti ir, išgirdę kalbant apie aguonas ar kanapes, pirmiausia pagalvojame apie narkotikus. Ir, deja, tenka pripažinti, kad tai nėra vieninteliai narkotikai, paplitę šiuo metu Lietuvoje.
Vis dažniau išgirstame minint amfetaminus, LSD, „ekstazi“, heroiną, kokainą.

Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą supranta kaip protestą prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš savo tėvus, bet kažin ar jie susimąsto, kad narkotikų plitimu daugiausia suinteresuoti būtent suaugusieji, tie, kurie lobsta iš jaunų gyvenimų žudymo narkotikais.

Specialistai teigia, kad kiekvienais metais Lietuvoje nuo narkotikų miršta 250-300 žmonių. Mirė ir miršta nuo narkotikų jau ne kažkur už jūrų marių, o mūsų Lietuvėlėje, vis dar poetų teberimuojamoje kartu su žodžiais „rūtų darželis“, „berželis“, „gėlelė“.

Kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus? Priežasčių yra daug:
• jie neturi rimto užsiėmimo, ji

iems nuobodu;
• jų draugai vartoja narkotikus;
• jie mėgsta riziką;
• jie nori šokiruoti tėvus ir draugus;
• tai yra madinga;
• jie nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninių problemų;
• šiandien narkotikų nesunku gauti, ir kai kas nori išbandyti jų poveikį;
• jiems patinka savijauta pavartojus narkotikus.
Beto narkotikai tampa vis populiaresne įvairiausių moksleivių vakarėlių, pertraukų pokalbių tema. Kaip galima sumažinti psichinės sveikatos sutrikimų riziką. Psichinės sveikatos sutrikimų išvengti gali padėti sveikas gyvenimo būdas, tinkamas poilsio ir darbo derinimas, sveika mityba, sveikų santykių su aplinka kūrimas. Nemažiau svarbu riboti alkoholio vartojimą, vengti rūkymo, nevartoti narkotinių medžiagų. Kiekvienas žmogus daugeliu atvejų yra pats atsakingas už savo psichinę ir fizinę sveikatą, turi galimybę ją stiprinti ar ignoruoti. Vaikams, jaunuoliams ir suaugusiesiems, turintiems psichologinių sunkumų, išgyvenantiems krizę, vienatvę, kenčiantiems dėl nepasitikėjimo savo jėgomis, depresijos, streso, potraukio alkoholiui, narkotikams, turintiems bendravimo sunkumų, problemų šeimoje ar kt. gali padėti psichologas.
Dauguma tėvų vis dar savo vaikų pramogas vertina pagal savo pačių jaunystės pavyzdį: jaunimui rei-kia išsišėlti. Esą ir mes, kai buvome jauni, ėjome į šokius, ir mes kartais alaus ar ko nors stipresnio išgerdavome. Tačiau vakarėliai prieš dvidešimt metų, kur geriausiu atveju užklysdavo jaunimas iš kito kaimo, nuo dabartinių diskotekų, kur suvažiuoja įvairaus plauko lankytojų ne tik iš apylinkės, bet ir iš toli, kartais labai toli, skiriasi kaip dangus ir žemė. Arba tiksliau kaip dangus ir pragaras.

Trumpai apie paauglį

Jau nuo 13 savo gyvenimo metų paaugliai keičiasi ne tik fiziškai ir lytiškai, bet ir dvasiškai. Jaunesniojo amžiaus berniukams labai smagu šaipytis iš mergaičių, kurios, žinoma, yra silpnesnės už pastaruosius. Taip pat pradinukai dažnai muša savo bendraamžes ir bendraamžius. Aišku, jie šitaip daro tik todėl, kad jiems visa tai patinka, jiems malonu. Tačiau su laiku, visa tai praeina. Berniukai pradeda bręsti ir tada keičiasi jų požiūris į gyvenimą ir į mergaites. Jie pradeda noriai su jomis bendrauti.
Mes tikriausiai jau pastebėjome, kad paaugliai rūko dažniau, nei paauglės. Taip yra todėl, kad jie nori kuo greičiau suaugti. Taigi, jau nuo pat paauglystės jie pradeda rūkyti, nesaikingai vartoti alkoholį, kai kurie net narkotikus. Tai labai žalingi įpročiai. Jų daug sunkiau atsisakyti, negu pradėti juos vartoti.
Statyba, mechanikos, ir santechnikos sritys, žvejyba – tai daugiau vyrams būdingos profesijos. Moterims tokių profesijų geriau būtų vengti, nes vėliau jos pačios gailisi, kad neapgalvotai pasirinko moterims nelabai tinkamą profesiją. Tai rodo, kad vyriškosios lyties atstovai yra stipresni ir ištvermingesni. Jie turi daugiau kantrybės už moteriškosios lyties atstoves. Ir tai savotiškai juos aukština, nes kantrybė yra labai svarbus bruožas. Kantrūs žmonės daugiau pasiekia gyvenime. Galbūt todėl visais laikais vyrai buvo laikomi daug viršesniais už moterį.
Kai kurie paaugliai yra labai geros nuomonės apie save, labai vertina savo sugebėjimus ir nori būti visko centras. Jie galvoja tik apie savo malonumus, yra egoistai, nemoka kukliai elgtis. Kiti, priešingai, per daug kuklinasi, nevertina savo galimybių, save niekina, užsidaro, šalinasi kitų bendraamžių, nes bijo pasirodyti esą netinkami, ko nors nesugebantys. Taigi, kaip matome, ne visi paaugliai yra panašūs. Pasitaiko jaunuolių, kurie drąsa vadina netaktišką, šiurkštų elgesį su suaugusiu žmogumi ar mokytoju, jautrumą vadina sentimentaliu verkšlenimu. Akiplėšiškumą vadina tiesumu, suktumą – gebėjimu protingai gyventi. Pareigingą, kuklų, jautrų, mandagų jaunuolį vadina atsilikusiu nemadingu.
Mokykloje yra nemažai pareigingų, ištvermingų, tvarkingų, darbščių paauglių, bet netrūksta ir tokių, kurie į viską žiūri pro pirštus, išsisukinėja nuo jiems skirtų pareigų. Pvz; bėga iš pamokų, nedaro paskirtų namų darbų, neklauso tėvų užduodamų darbų namų ruošoje ir panasei .

Svaigalai ir jaunas žmogus
Išgerti smagu, ypač draugų kompanijoje – to nepaneigsi. Keli kokteiliai gimtadienio ar vakarėlio proga, keli nusitašymai iki žemės graibymo per metus. Kam nepasitaiko. Dažnai jaunimas nebeturi saiko ir išgeria ne tik per gimtadienius ar vakarėlius, tačiau daro tai vos ne kasdien. Jiems atrodo, kad taip atrodys „kietesni“ prieš draugus, kai kurie iš jų geria, nes kitaip nepritaptų prie kitų. Beveik kiekvieną savaitgalį prie parduotuvių galima pastebėti besiburiuojančius nepilnamečius, kurie vienais ar kitais būdais bando nusipirkti alkoholio ar cigarečių. Tačiau kiekviena išgerta taurelė artina jaunimą prie alkoholizmo, nusikaltimų, prievartos, agresijos. Galima pateikti motyvus, skatinančius paauglius vartoti svaigalus: noras atrodyti vyresniems, mėgdžioti suaugusius, smalsumas, noras pajusti svaigalų poveikį, nepriklausomybės troškimas, tradicijų mėgdžiojimas, noras šokiruoti tėvus ir draugus, noras būti pripažintam tam tikroje grupėje, noras parodyti savo vyriškumą, drąsą. Dažniau linkę girtauti paaugliai, kurie greit pasiduoda kitų įtakai, menkai fiziškai išsivystę, abejingi viskam, niekuo nesidomi, tingi mokytis, neužsiima užklasine veikla, nesportuoja. Paprastai tokie paaugliai išgėrinėja tik grupėmis alų, vyną. Svaiginimasis tampa savotišku ritualu, bendravimo forma, kurios dėka toks paauglys įsitvirtina kompanijoje. Nors paaugliai geria pasislėpę, tačiau kiek apgirtę būtinai turi pasirodyti viešumoje, pademonstruoti savo “vyriškumą”: šaukti, kvailioti, didžiausiu garsu įjungti muziką, skeryčiotis, užkabinėti praeivius, tyčiotis, mušti vaikus ar senus žmones. Fizinė priklausomybė nuo alkoholio susiformuoja, kai alkoholis sistemingai vartojamas 3 – 6 ar daugiau mėnesių. Kuo anksčiau jaunas žmogus pradeda vartoti svaigalus, tuo didesnė rizika jam tapti priklausomam, tuo greičiau susiformuoja priklausomybės nuo alkoholio sindromas.

Jaunimo „zona“
Jaunam žmogui labai nelengva, kai jis neturi savo kampo, kai nuolat pažeidžiama jų privati erdvė. Nuosavybės jausmas būdingas visiems gyviems sutvėrimams. Jo iš žmogaus sąmonės ir pasąmonės neįstengė ištrinti nei evoliucija, nei civilizacija. Absoliučiai visiems reikalinga vieta, kur galėtume atsipalaiduoti, kur jaustumeisi saugus, stiprus. Tad įsiveržimas į šią privačią teritoriją atrodo kaip agresija ir žmogaus teisių apribojimas.
Tam, kad jaunas žmogus turėtų savo kampą, nebūtina (o dažnai net ir neįmanoma) jai skirti atskirą kambarį. Tačiau privačią erdvę būtina gerbti. Ypač, kai mergaitė persirenginėja, maudosi, tyrinėja save prieš veidrodį, bando kosmetiką ar vonioje bando pasimatuoti mamos drabužius, kuria šukuoseną. Tai tik įvaizdžio paieška. Taip įgyjama pasitikėjimo savimi, svajojama. Dažnai tokiu atveju nenorima, kad kas nors trukdytų, o pašaipos ir priekaištai mergaitės sąmonėje užfiksuoja signalą: tai, ką ji daro, yra negražu, bloga. Gali atsirasti netgi kompleksų, susijusių su išvaizda, kūnu.

Intymusis jauno žmogaus pasaulis

Būdami devintoje klasėje 34 procentai paauglių jau yra turėję lytinius santykius. Iki dvyliktos klasės šis skaičius išauga iki 60 procentų. Tačiau mokslininkai išsiaiškino, kad pusės seksualiai aktyvių paauglių tėvai apie tai nežino.
“Galbūt taip yra todėl, kad jie nenori žinoti,” teigia dr. Robert Blum iš Minesotos universiteto Paauglių sveikatos ir vystymosi centro.
Žinių praraja vystosi abiem kryptimis. Didžioji dalis motinų griežtai prieštarauja tam, kad jų paauglės turėtų lytinius santykius, tačiau didžioji dalis paauglių to nežino.
Paskelbtas tyrimas buvo atliekant imant interviu iš motinų ir jų 14-15 metų amžiaus vaikų. Jis tęsia panašų tyrimą, paskelbtą dar 2000 m., kurio metu buvo apklausti 8-11 klasių moksleiviai ir jų motinos.
Buvo pastebėta, kad kai šeima kartu pietauja, kai tėvai žino, kur jų vaikai yra ir kai žino savo vaikų draugus, yra mažiau tikėtina, kad paauglys turės lytinius santykius.

Draugai or priešai
Jaunam žmogui labai svarbu turėti tikrų draugų. O kaipgi atskirti, ar draugas tikras? Giminingos sielos egzistuoja. Tačiau visiems patikti negalime, aišku, jei turite savo nuomonę ir nesate bevalis. Prisipažinkim – dažnai bijome parodyti savo charakterį ir būname pernelyg meilūs nors patys to ir nenorime. Iš tiesų, mandagumas ir malonus elgesys išoriškai padeda apeiti aštrius kampus, tačiau neverta taktiškumo painioti su meilikavimu ir veidmainyste. Sakoma, kad taip lengviau bendrauti su žmonėmis. Tai netiesa: jei esame priversti taip bendrauti, kažkur širdies kampelyje kaupiasi neapykanta, kuri vieną gražią dieną arba išsiveržia, arba nuodija mūsų vidų. Taigi “draugui” kartais geriau išsakyti viską, ką galvojate – tegul paskui neapkenčia jūsų, kad taip nori Išlošite laiko, sutaupysite jėgų ir dar priedo užsitarnausite pagarbą. O svarbiausia – išmoksite branginti tikruosius draugus.
Sakoma, kad “tyli kiaulė gilią šaknį knisa”. Iš tiesų pasisaugokite pernelyg minkštų, nuolaidžių, su viskuo sutinkančių žmonių. Jų netikėtai išsiveržęs agresyvumas pasireiškia tuo stipriau, kuo mažiau jie reiškia nepasitenkinimą iškart. Norėjimas patikti visiems – tai tik garbėtroška ir silpnumas vienu metu. Kaip dažnai mes elgiamės kaip amerikiečiai: visiems šypsomės lyg mus fotografuotų reklaminei nuotraukai ir taip tikimės neįsigyti priešų ir išvengti problemų. Bet ir čia žiauriai klystame. Antipatijos, skirtingi interesai, charakterių nesutapimai niekur nedingsta.
Toks jau yra pasaulis, kad draugai būna įvairūs – vieni jus myli, kiti abejingi, o treti – neapkenčia. Net jei kol kas nematote “draugų” savo aplinkoje ( arba, paprasčiausiai nenorite matyti), jie vis dėlto yra.

Jaunų žmonių depresija ir savižudybė

Jauni žmonės kartaisi kenčia nuo depresijos, nes jaučiasi tėvų nesuprasti, mylimo objekto palikti ir bendraamžių atstumti.
Savižudybė yra svarbiausia jaunuolių mirties priežastis po nelaimingų atsitikimų ir smurtinių nusikaltimų.
Sirgti depresija labai sunku. Depresijos apimti žmonės greitai supyksta ir piktai reaguoja į viską, kas jiems sakoma. Jaunuoliai paprastai labai slepia savo kančią, užsidaro savo kambaryje ir tvirtina, kad jiems viskas gerai.
Iš pradžių žmogus ima skųstis atsiradusia be aiškios priežasties liūdnoka nuotaika, išnykusiu noru dirbti ar kuo nors rūpintis, kartais – prastesniu miegu ar apetito stoka. Vėliau nuotaika gali tapti visiškai prislėgta. Žmogus kalba lėtai, juda vangiai, jį kankina nemiga, neturi apetito, užkietėja viduriai. Veide atsispindi liūdesys, kančia, galva nuleista. Sergantysis nebeturi jokio noro kalbėti, ką nors veikti, domėtis aplinkinių gyvenimu. Jam labai sunku, liūdna, viskas atrodo tarsi nudažyta tamsiomis spalvomis, ateitis lyg nežada nieko gero, gyvenimas atrodo betikslis. Kartais žmogus linkęs kaltinti save nebūtais nusikaltimais. Beje, rytais jaučiamasi blogiausiai, apie pietus – šiek tiek geriau.
Taigi galime teigti, kad tai didžiausia problema, su kuria susiduria jaunas žmogus, aplenkianti netgi alkoholio ar narkotikų vartojimą.

Leave a Comment