“Altorių šešėly”. Santrauka.

20993 0

V. Mykolaitis – Putinas

Altorių Šešėly“

Bandymų dienos

I. Liudas Vasaris. Mokosi kunigų seminarijoje. Ten laaaaabai griežta darbotvarkė. Didelę įtaką turi Gongas. Liudas ten išbuvo vos 2 savaites dar. Sunku apsiprasti jam dar. Kunigystės imėsi, nes liepė tėvas. Jis apsiskaitęs(skaitė Maironio ,,Jaunoji Lietuva”). Maironis jam didelis autoritetas. Liudas pirmą kart vilkosi sutaną. Visi naujokai daug apie tai diskutavo. Liesas ir laibas. Sutana ant jo atrodė, kaip tėvo drabužiai.

II. Eminarija labai disciplinuota bendruomenė. Seminarijos viršininkas – rektorius. Vienas viršininkas: Valaškevičius, kitas- Mozurkovskis. Klierikams įtaką darė dvasios tėvas. Joo mažiausiai visi bijojo, nes šis neturėjo pamokų. Visiem reikėjo daug mokytis, o suklydus būdavo išpeikti. Mažai kas studijuodavo privačiai. Daugiau buvo norinčių pramokti muzikos.

III.

Gyvenimas seminarijoj bėgo labai greit. Liudas gan skeptiškai manė, kad jiems ten įrodinės, kad yra Dievas. Tačiau Liudas nebuvo konstatavęs savyje jokio jausmo ,,meilės” Dievui. Šis dvasios šaltumas labiausiai neramindavo Vasarį. Tačiau dvasios tėvas jį visaip ramino. Išpažintys 1x per sav. kartais 2. Liudas drovus ir užsidaręs. Per išpažintis kartodavo tas pačias nuosėdėmes. Už išdidumą galėjo išmest. Diievas – begalinė gėrybė, tobulybė, Žmogus – blogybių nešiotojas.

IV.

Velykų atostogų paskutinės savaitės pab. Vaikšto Variokas ir Liudas Vasaris. Kalbasi. Apie kunigų gyvenimą. Variokas tą gyvenimą pažysta. Jam tai komedijos. Jis kunigu tampa tik dėl asmeninių tikslų. Variokui Vasaris patinka kaip žmogus. Tačiau sa

ako Liudui, kad seminarija ne jam. Žemina kunigus, kas Vasariui nepatinka. Po poros dienų Vasaris užilupo Varioką vartant žurnalą su nuoga moterimi. Jiems paprastai tokio tipo foto būna išmamos. Tai buvo pirma pamoka apie moters kūno grožį. Apie tokią nuodėmę jis papasakojo dvasios tėvui. Vasaris žinojo, kad vyresnių tarpe yra nepamaldžių.

V.

Variokas išstoja iš seminarijos. Daug kas apie tai pagalvoja, bet nieks nenori ryžtis tam. Vasarį draugai pašiepia, kad jis TIKRAI nenori išstoti iš ten. Vasariui kunigo gyvenimas kilnus ir gražus. Pas Liudą atvyko jo tėvai. Tai jam buvo labai svarbus įvykis. Tėvai pamatę sūnų sumišo, nežinojo kaip elgtis. Tėvai jį vadinao JŪS KUNIGĖLI. Liudui nepatiko tai. Liudas pasakė, kad Variokas išstoja. Šiem tai LABAI nepatinka. Buvo paprotys išstojantijį sušelpt. Variokas too atsisakė. Manė, kad nereikėjo jam važiuot čia. Po Varioko išvykimo Jonelaitis eina su Vasariu pasivaikščiot. Po to Vasarį pagauna prie tortų ir pyragų pamokos metu, bet šis laimingai išsisuka. Vasaris saugojosi. Jei skaitydavo lietuvišką knygą, tai tos pamokos knyga būdavo šalia, dėl atsargumo. Kartą klierikai buvo pas dantistą mieste ir pamatė Varioką su panele. Daugiau seminarijoj apie jį gero žodžio nesakė nieks.

VI.

Baigiasi pirmieji mokslo metai. Liudas varo atostogaut namo. Jam grįžus vieni džiaugės, kiti pavydėjo, kad jis kunigas. Net na

amie jis atlikinėdavo seminarijos paliepimus. Liudą nuvežė į Petrolos tėviškę. Pas kleboną Kimšą. Čia viskas atvirkščiai negu pas Liudo kleboną. Čia daug geriama. Per vieneres išgertuves, atėjo „apaštalas”(abstinentas, kuris platino blaivybę) ir sukėlė sumaištį puotoje. Apaštalas išvažiavo neatsiprašęs. Baliuj vėliau Liudas sutiko Liucę. Padavėją, kuri jam patiko.

VII.

Liudui labiausiai įstrigo atlaidų nuotykis su Liuce. Jis iš naujo įsivaizdavo tą situaciją, tik kitaip. Toliau pasakojama apie Liucę. Liudas varo pas Petrylą į balių, išleistuves. Ten turėtų būt ir Liucė. Ir jie ten susitinka. Kalbasi. Po to susitinka sode. Jiems nepasiseka ir Liucė jį įžeidžia.

VIII.

Antrieji mokslo metai. Liudas perkeliamas į geresnį kambarį. Juos mažiau stebėjo. Iki Liucės jis gimnazijoje nesusitikinėdavo. Ji – jo priešingybė. Bet kunigam galioja celibatas. Jie turi moters atsisakyti. Grįžo trečiojo kurso klierikas ir Liudas turėjo kraustytis į labirintą. Tai jam nepatiko. Visi Vasarį kurstė, kad šis eitų kalbėt dėl šios neteisybės. Liudas vėl viską įsivaizduoduja.. Tačiau sukaupia drąsą ir nueina. Tačiau nesėkmingai. Liudas vis tiek turi persikraustyti į labirintą. Persikraustęs vakare jis vėl įsivsizdavo tą situaciją, verkė. Tačiau su laiku ši nuoskauda pasimiršo. Atsiskleidė jo poetiškumo talentas.

IX.

Marijos atlaidai. Visi gauna daug darbo. Tik Liudui tenka mažiau, nes šis gieda bažnytiniam chore. Atvyko daug klierikų giminių. Pas Liudą neatvyko nieks. Mišių metu, jis tarp žmonių pamatė ka

ažkokią panelę, kuri jam patiko. Tačiau jis jos dėmesio atkreipti nenorėjo, bet tai jam suteikė entuzijazmo. Visą likusį laiką, jis buvo pilnas energijos, kitus net stebino tai. Vakare jis sužni, kad į seminariją atvyksta Liucė su vyskupu(reikalai). Per kitas mišias Liudas praėjo pro nepažįstamąją, bet akių nepakėlė.

X.

Poilsio diena. Liudui viskas tarytum apkarsta. Jis jau nebedainavo ir nebejuokavo. Savotiškai graužėsi, nes negali būti su moterimis. Bet dabar jo laukia naujas, rašytojo kelias. Parašo pirmą eilėraštį. Vasaris gauna uždraustą laikraštį. Po to gauna pasiųlymą įdėt jo eiles į laikraštį. Ir jį išspauzdino. Vėliau Liudą supažindina su Matu Sareika ir Petru Varnėnu. Vasaris tampa ŠVIESOS kuopelės nariu.

XI.

Kalėdos. Atvyksta Liucija. Vasaris jau visai dėl to ramus. Meilės nieks nelaikė nuodėme, širdžiai neįsakysi. Liucė susitinka su Vasariu. Ji Liudą ima vadinti PAVASARĖLIU. Viskas vyksta sklandžiai, net labai. Liucė jam davė dovanų – pirštines. Petryla ima paviduliauti, kad Liucei patinka Liudas.

XII.

Užgavienės. Linksmybių metas. Lituviai su Lenkais konkuruoja. Varnėnas deklamuos Maironio eiles. Už tai gali skrist iš pačios seminarijos. Visi pasipiktina tuo eilėraščiu. Nežino, kas tas maironis apskritai yra. Rektorius rado laikraštį su Varnėno eilėmis. Už tai supyksta. Lietuviai toliau konkuruoja su Lenkais. Kyla ginčas dainuojant. Mažai pasaulinės literatūros. Varnėnui siūloma nebegrįžti į seminariją. Jį išmeta.

XIII.

Iškeliavo Varnėnas. Šiš įvikis paliko Liudui di

idelį įspūdį. Prasidėjo atostogos. Jis buvo kaip nesavas. Daug laiko praleido gamtoje ant kalno. Parašo dar keletą eilėraščių. Liudas nusprendžia aplankyti Petrylą, tuo pačiu ir Liuciją. Bet jo nelaukė ten. Liucė jam neskyrė dėmesio net. Į jį žiūrėjo su pajuoka. Liudas grįžta namo. Per ŠV. Lauryną jis į Kleviškį nevažiavo. Bet Liucė pati atvyko. Staigmena Liudui! Liucė atvyko kriaušių jų pasapijos gaspadinei. Tėvas Vasaris maloniai aprodė viešniai sodą. Po to Liucija norėjo pamatyti tą kalnelį ir Liudas ją ten vedė. Liucija atsiprašė už tą nemalonų įvikį paskutinio vizito metu. Jie ten pasibuvo ir svečiai išvyko.

XIV.

Nauji mokslo metai. Liudą apgyvendina su 4 lenkais. Lenkai šiuo nepasitikėjo. Šie pastoviai Lietuvius kaltino. Liudui buvo labai sunku. Visi pamokose bijojo atsakinėt. Kartą pakviečia ir Liudą. ŠVIESOS draugija apmirusi, bet visi ima rašyti dienoraštį, kas yra pavojinga.

XV.

Liudo dienoraščio ištraukos (pats dienoraštis laimokas žiurkyne – sausainių dėžėj)

Šeštadienis prieš verbas:

Liudui jau atsibodo monotoniškas gyvenimas. Jokios laisvės.

Verbų sekmadienis:

Nukankino jį. Labai sunki diena. BaŽnyčioj pamato Nepažystamają ir tarsi pagyvėja, bet neilgam.

Pirmadienis:

Liudas nori būt geru kunigu, padėt žmonėms ir kariauti su Lenkais. Kunigui svarbiausia NEGERTI, NELOŠT KORTOM ir NEMOTERIAUTI. Jiems sako, kad meilė yra geidulių tenkinimas tik. Liudui tep neatrodo.

Didysis ketvirtadienis:

Nieko neparašyta, galvoj tuščia.

Velykų 2oji diena:

Šventinė diena, bet Liudui džiaugsmo neteikia. Klūpoja prie Kristaus grabo, ir jaučia, kad ima snausti.. Tada staigiai mėgina budintis. Praėjo jo klūpojimo valanda. Liudas nejaučia dievo.

3oji Velykų diena:

Po pietų ilgai vaikšto su Eiguliu. Šis gavęs komuniją jaučia pasitenkinimą, atgyjimą. Eigulis sako Liudui, kad vytų šalin tas blogas mintis. Ir, kad būtinai rašytų eiles. Šis pašnekesys jam labai švarbus.

Balandžio 28d.

Atvyksta tėvas. Atveža sausainių ir pan. duoda pinigų, nors mažai teturi. Atveža m nuo Liucės linkėjimus.

Gegužės 1d.

Pavasario šventė. Visi prisimena 1906 metų gegužės 1d. Dalinas prisiminimais.

Gegužės 25d.

Liudas pastoviai galvoja apie Liuciją, tarsi sau seka pasaką, APIE TAI, KAD SU TĖVU NUVYKSTA PAS LIUCĖS MAMOS DVARĄ IR ŠI PABĖGSI NUO LIUDO , NES MYLI JĮ. Prašo, kad šis mestų seminariją. Jo širdis BLAŠKOSI TARP MEILĖS IR PAREIGOS!

Sekminių antroji diena:

Liudas parašo keletą eilėraščių, kurie patinka Sereikai ir kitiems. Liudui jos nepatinka, bet mano, kad jo nuomonė gali būti klaidinga.

XVI.

Iš seminarijos išmeta BRONIŲ RADASTINĄ. Jam siųlyta pačiam išeit, tačiau nesutinka ir dėl to triukšmauja. Aristokratiškos šeimos atstovas. Parašo laišką kažkuriam iš draugų, kuriam rašo, kad spjauna ant visų rektorių ir pan. buvo už nįeką pašalintas ir nebegrįš. Šiš laiškas keletą dienų buvo klierikų pasikalbėjimo tema. Liudas pasiryžta nutraukt pažintį su Liuce. Liudas tą patį vakarą gauna laišką nuo Varnėno. Per pažystamus gavo, nes tiesiai į seminariją siųsti pavojinga. Laiške rašo, kad jam patiko paskutinės Liudo eilės. Liudas turėtų atsisakyti šios dovanos ir Liucijos, nes tarnauja dievui.

XVII.

Liudas gauna pasiųlymą keliauti į Vilnių. Šis sutinka ir labai džiaugėsi. Važiuodamas iš seminarijos namo jau kūrė fantazijoje kelionės vaizdus. Kelionė į Vilnių buvo gnriausia priemonė nutraukt pažinčiai su Liucija. Liudas, Kasaitis, Jonelaitis išvaro su traukiniu į Kauną. Po to į Vilnių. Jie aplankė daug žymių Vilniaus vietų. Paskutinį vakarą galėjosi, kad jau teks palikt viską. Kasaitis prašo Vasario iškeikti lenkus savo eilėse. Kunigai negalėjo nueit į kavines,teatrus ir pan. Kitą dieną išvaro į Trakus. Ten pamato pilį ir grįžta namo. Tėvas Vasaris pasiųlo nuvažiuoti į Kleviškį, bet Liudas atsisako to.

XVIII.

Liudas grįžta į seminariją. Liucė turinti vesti Brazgį, Vasaris džiaugias, nes atsikratys jos. Jis nori atsisakyt visko, kas trukdo religiniam gyvenimui. Jis svarstė koks iš jo kunigas bus. Jis likdavo vakare koplyčioj vienas. Liudas rimtai kibo į mokslus. Atėjus pavasariui jis atgijo, tapo linksmesnis. Tačiau sunkus Liudo mokslas neliko nepastebėtas, jis gavo gerą opiniją tarp rektorių.

XIX.

Kartą atšilus orams, juos nuvedė į mišką. Ten visi ŠVIESOS nariai kalbasi tarpusavy. Kalba apie mokytojus ir kitus aukštesnius dvasininkus, jų ydas. Vėliau randa Tiutčevo eilėraštį, kuris puikiai atitinka jų gyvenimą. Daug galvoja apie tas eiles. Į metų pabaigą jis visai aprimo ir sutvirtėjo. Tapo dar stropesnis. Bet vis labiau nuo visų tolo..

XX.

Atostogos. Liudas ilgą laiką apie save buvo menkos nuomonės. Tėvų įtakos čia yra. Antrą atostogų sekmadienį Vasaris gauna Kleviškio klebono pakvietimą. Bus švenčiamos 25m. kunigystės sukaktuvės. Liudas nuvyksta. Klebonas sužinojęs, kad Liudas yra poetas labai jį išgiria. Liucija nebuvo pasirodžiusi. Ji pasirodo tik per mišias. Po jų Liudas priėjo pasisveikinti su ja. Pasikalba. Liucė atrodė liūdna, Liudas dėl to sielojosi. Visi išgėrė. Liudas vėliau dar pasikalba su Liuce ir ši nueina pilstyt kavos. Vėliau vėl kalbasi,, Liucija užsimena apie Vasario kūrybą ir šį sugėdina. Po jo Vasaris pažada ją pakviesti į išleistuves.

XXI.

Liudas save peikia, kad vėl atnaujino santykius su Liuce. Vasaris įsivaizduoja išleistuvių smulkmenas. Vėl apleidžia dvasinį gyvenimą. Liucės dėdė ją mylėjo, todėl norėjo ištekint už Brazgio. Ši jo nemylėjo. Liucijai vis parikaišiodavo apie Liudą Brazgys su Trikausku. Ji ir mėgsta gyvent prisiminimais. Vasaris atvyksta pakviest į išleistuves visų. Liucė nudžiunga. Nueina pas ją pažiūrėt kačpėdėles, kurias šis jai padovanojo prieš 2 metus. Vėliau nueina į saloną, atsisėda ir kalbasi. Juos pamato Petryla. Vėliau ir dėdė. Liudas juos pakviečia ir važiuoja namo. Patenkintas. Liudas suprato, kad jam pavojaus nebebus, nes Liucija veda.

XXII.

Vyksta pasiruošimas išleistuvėm. Valgių daug, svečių tury būt ir. Atėjo sekmadienis. Visi susirinko, tik sunkiai kalbėjosi. Vėliau viskas buvo ok. Atvyko ir Varnėnas. Visi ėjo į kalnelį. Ten uždainavo. Visiems smagu. Liudas, Varnėnas ir Liucė leidosi kačpedėlių. Vėliau grįžta namo visi. Ten dar pašvenčia ir pradeda skirstytis. Vasariui su Liuce sunku atsisveikint.

XXIII.

Liudas supranta, kad seninarijoj viskas kitaip, negu uš jos ribų. Atvirkščiai viskas. Vasaris vėl pabando rašyt. Vėliau šužino, kad galės pradėt rekolekcijas. Taps subdiakonu. Po rekolekcijų, 6 būsimus subdiakonus pasilieka dar pakalbėt. Vėliau juos atskiria nuo kitų klierikų. Jiems buvo atskiros 4d. rekolekcijos. Jiems pasakojo, kad kūno geidimas yra blogai, o Liudo vaizduotėj pasirodė nuogos VERGĖS paveikslas. Ji jam ėmė visur vaidentis. Liucija ir. Vasaris su tuo kovoja. Naktį sunkiai miegojo. Kitą dieną jis atliko viso gyvenimo išpažintį.

XXIV.

Liudą šventins į subdiakonus. Vyksta apeigos ir t.t. Viskas praėjo sėkmingai. Tačiau sunku suderint kūrybą su kunigišku gyvenimu..

XXV.

Artėja Liucijos ir Brazgio vestuvės. Nors ji jo ir nemyli. Vestuvių data – rugpjūčio 15d. Liudą ir kviečia. Nuvykus su juo pakalba. Liudas atsiriboja nuo viso pasaulio. Liucija vis bando atkalbėt. Nesėkmingai. Atėjo vestuvės. Žmonių nebūta daug. Liucija atėjo SU JUODU KOSTIUMU IR KEPURE 😀 po vestuvių Vasaris jautė tuštumą savy.

XXVI .

Liudas jau diakonas. Jam, kaip rašytojui, jau buvo svetima, ką jis rašė. Pagaliau negaug ir rašė. Vėliau Liudą Vasarį įšventina į kunigus. Jis dar pats tuo sunkiai tiki. Namiškiai tuo džiaugėsi. Visi labai laukė jo mišių. Liuciją aplanko ir pats pakviečia. Kalba labai atsargiai. Ateina mišių diena. Visi pradeda rinktis. Vasaris pasiruošia savo pirmosioms mišioms ir jas pradeda.

 

Eina gyvenimas

I.

Kalnynų parapija. Turi atvykti antras vikaras. Tam reik suremontuot kambarį. Kalnynų parapijos klebonas Platūnas šiuo paskirymu nebuvo patenkintas. Patys Kalnynų kunigai turėjo pašalinės veiklos (ūkininkas ir visuomanės veikėjas), todėl dvasiniai reikalai truputį apleisti likę. Labai godus dabartinis kunigas. Vasaris parašo laišką ir klausia, kada gali atvykti. Vikaras atsiminė, kad Liudas jau gan garsus poetas. Platūnui tai dar labiau nepatiko. Jis atsidavęs ūkininkas, bet ne kunigas. Jis net pyko, kai darbymečiu reikėjo krikštyti ar pas ligonį važiuoti. Nemylėjo klebono žmonės. Vikaras stripaitis kaip tik buvo kalbus ir populiarus apylinkėse. Atidarė kolonialinių prekių parduotuvę. Kunggo darbą vikaras stengės atlikt labai greitai. Abu Kalnynų kunigai nedraugiškai laukė naujojo vikaro.

II.

Atvyksta Liudas. Pavėlavo savaite, nes jų kunigas susirgo, bet tai nesudarė svarbos. Jis įsirengė naujame vikariate. Pakvietė pietauti. Kitai dienai Liudas gauna pirmą darbą. O kalnynų vikaras važiuos į miestą.

III.

Liudas sėkmingai atlaikė pirmąsias mišias. Visi labai džiaugėsi. O senašis klebonas vis mažiau laiko skyrė bažnyčiai. Vasaris turėjo ir gan sunkių išpažinčių, bei pamokslų.

IV.

Stripaitis su kunigu labiau rūpinosi ūkiu vis, bet ne savo parapija. Tačiau Vasariu visi labai džiaugėsi. Jis buvo labai uolus! Tuo senasis klebonas naudojosi. Net labai! Stripaitis Vasariui atveža labų dienų nuo Liucijos Brazgienės. Per šv. Pranciškų į miestą vyks Vasaris. Vėliau Stripaitis pasikviečia jį pas save pakalbėti. Gauna pasiųlymą padėt Stripaičiui. Abejoja Vasaris. Įtarinėja. Nutaria palaukti dar mėnesį.

V.

Vasaris išėjo į lauką iš klebonijos sodo, dvaro link. Ten matėsi dvaras, kur gyveno surusėjęs baronas pravarde Rainakis. Jam patiko LT kalba. Vasaris ten vaikščiodamas pamatė 3 raitelius. Su viena ponia kalbas. Pasirodo ten buvo patys baronai! Jie susipažino ir išsiskyrė. Liudas jaučia, kad jis moterims patinka. Liudas klausinėja Stripaičio apie bajorienę. Šis ją šmeižia, bet Vasaris juo nelinkęs tikėti.

VI.

Liudas nori išvalyt bažnyčią. Kunigas pasiunčia pora davatkų į talką, joms duodamas 50dienų atlaidų. Liudui toks manipuliavimas žmonėmis nelabai patiko. Senąjam klebonui ta švara nepatiko. Tą dieną klebonas buvo piktas. Visi labai stebėjosi tokia švara! Ir buvo patenkinti labai. Kartą 2 ūkininkai Vasarį paklausė ar jis neįsipainiojo į reikalus vietinius. Prašo Liudo, kad šis paprašytų Stripaičio, kas šis surenktų susirinkimą, nes permoka už zuperį po 20 kapeikų ir nežinia, kur tie pinigai nueina. Visi įtaria Stripaitį sukčiavimu. Julė buvo tikra pletkų boba, nors graži, bet žinojo visas naujienas. Stripaitis,sužinojęs apie kunigo pokalbį su ūkininkais, atėjo pas Liudą apie tai pakalbėti. Papasakojo, kad kiti rengia susirinkimus be Stripaičio ir Julė pasakiusi, kur dabar vienas vyksta. Liudas su Stripaičiu nuėjo pasiklausyt. Vėliau įėjo į vidų su trenksmu. Visi nutilo. Vėliau prasidėjo kalbos. Stripaitis sukūlė keleta stiklinių. Kilo sumaištis. Vienam žmogui praskėlė galvą. Stripaitį ruošiasi paduoti į teismą.

VII.

Liudas vyksta į Naujapolį. Atlaidus. Ten klausė išpažintis. Naujapolio prelatas Vasarį pažinojo. Domėjosi apie Kalnynus, nes buvo uolus kunigas. Liudui liepia ir tokiam būti. Pats prelatas nemėgo ekskunigų ir eksklierikų! Vėliau Liudas nuėjo pas Liuciją. Ilgai kalbasi. Vėliau išeina.

VIII.

Liudas vėl pradeda rašyti. Nesiseka. Jis jau seniai nerašo. Jis teturėjo vieną įkvėpimo šaltinį – bibliją. Visa kita iš jo atėmė seminarija ir kunigystė. Jis su tuo kovojo, bet nesėkmingai. Kunigystė nugalėjo. Jam depresija prasideda, dėl to, kad negali rašyt. Liudas išeina vakare į lauką. Praeina pro ten, kur susitiko baronienę. Grįžta namo.

IX.

Netrukus baronas Rainakis aplanko Kalnynus, o kitą dieną visi 3 kunigai gauna pakvietimą arbatos. Klebonui tokie vizitai nepatinka, bet turi eit. Jis stuma ant bajorienės. Vasariui tai nelabai patinka. Stripaitis su klebonu užgaulioja Vasarį. Šis išeina supykęs. Vėliau visi 3 nueina į dvarą. Susitinka su baronu. Vėliau ir su baroniene. Pasikalba apie meilę. Pokalbio pabaigoje nueina pas bajorą, Vasaris ten pamato daug knygų ir gauna leidimą jas skolintis. Nudžiunga. Vėliau visi eina namo.

X.

Skundas prieš Stripaitį buvo parašytas! Bet pačiam stripaičiui buvo vienodai, bet širdy jautė, kad nebus nieko gera iš to jam.. Atvyko to čiuvo Piktupio tėvas ir pasakė, kad jo sūnus miršta(Stripaitis jam praskėlė galvą per muštynes). Stripaitis prašo Vasario pagalbos ir šis,suprasdamas padėtį, sutinka. Nuvyksta pas ligonį, sunkiai iš jo išpeša žodžius. Ligonis Andrius dega kerštu, nors guli mirties patale. Jam pasivaidena Stripaitis ir užpuola Vasarį 😀 Nurimo ir Liudas jam duoda išrišimą, bei paskutinį patepimą. Išvažiavo atgal. Liudas gailėjosi, kad jam davė išrišimą ir sakramentą. Jaučia, kad gali tapti kunigu nevykėliu.

XI.

Po to keletą dienų vaikščiojo susikrimtęs. Klausydavo išpažintis ir t.t. Jį dievino davatkos ir pas jį eidavo net iš kitų parapijų. Stripaitis su klebonu į Liudą žiūrėjo su panieka ir pajuokimu. Jis gauna laišką iš bsjorienės su kvietimu pasiimti knygų iš jos. Šis nuėjo. Jo paprašė trupoutį padėti surūšiuoti knygas. Šis sutiko, vėliau kalbėjosi visokiausiomis temomis. Vėliau nuėjo knygų pačiam Liudui. Šis papasakojo, kodėl stojo į kunigų seminariją. Vėliau išeina.

XII.

Turi įvykt susirinkimas, kurio visi tep norėjo. Stripaitis pranešė, kad pasitrauikia iš draugijos. Vėliau Stripaitis gauna laišką, kad turi palikti Kalnynus. Besikraunant daiktus atėjo Žodelis su Borvikiu ir už viską atsiprašė. Paskutinį vakarą prieš išvykimą, Stripaitis pasikviečia Vasarį pas save. Ten kalbasi. Kitą dieną Stripaitis išvyksta. Vasaris nuvyksta į Šlavantus. Ten yra šiltai sutinkamas. Ir pati parapija nedidelė ir rami. Ten kalbasi su ,,tėveliu”. Kalbasi ir apie pašaukimą būti kunigu ir kad ne visi jį turi. Pasirodo tas „tėvelis” skaitė ir Liudo eilėraščius. Po pokalbio išvyksta namo. Liudas vis labiau galvojo ar kunigystė jam skirta..

XIII.

Liudas jau persktė baronienės duotas knygas. Jos nelabai patiko, nes buvo modernios, su erotikos prieskoniais. Bet Liudas po pokalbio su „tėveliu” jau turėjo susiformavęs sau kunugo dealą. Liudas nunešė knygas. Barinienė sutiko jį, kaip seną pažystamą. Pasiųlo eiti pasivaiksčioti. Ten kalbasi. Baronienė sugebėjo beveik išstumti iš Vasario galvos Liucės paveikslą. Grįžo pas baronienę, pasiėmė kitas knygas, grįžo namo ir ėmė godžiai jas skaityti. Kitą syk jis užėjęs pas baronienę paprašo kunigų parašytų knygų. Gauna. Dar kitą syk baromienė replikuoja apie jo eiseną ir kitus bruožus.

XIV.

Baronienė matė, kad Liudo viduje sunkiai kovojo KUNIGAS ir prigimties palikimas. Sykį atvyko baronienės draugai iš Lenkijos ir Liudas to nežinodamas ėjo pasikeist knygų. Baronienė šį supažindino su savo draugais, tarp jų buvo totalus dabita ir padlaižys baronienei vardu Kozinskis. Vasarį tai labai erzino. Dar blogiau buvo tai, kad pats Kazokinskis ėjo su Liudu pasižiūrėti knygų. Po šio įvykio Liudas negalėjo nei susikaupti skaitymui, nei užmigti. Po kelių dienų Vasaris nešė atgal knygas. Norėjo perduoti jas per tarnaitę, bet suprato, kad labai nori pamatyti pačią baronienę jau jisai. Pily buvo ir Kozinskis. Bajorienė pakviečia Liudą į didelį balių. Šis sutinka atvykti ir sužino, kad greit bajorienė išvyksta. Prieš pat balių atvyko ir naujasis kunigas Ramutis. Jis buvo gan ramus kunigėlis. Atsivežė daug knygų. Liudas ėnė jo vengti. Atėjo baliaus diena. Klebonas nevyko į jį ir pačiam Liudui patarė neit, nes bus bėdų. Ramitis taip pat nėjo.

XV.

Vasaris atvyksta į balių. Baronienė jį priima, supažindina su kitais. Vėliau visus suleidžia į valgomajį. Visi linksminasi, Liudas baronienę stebi iš šalies. Jaučiasi vienišas, niekur nepritampa. Prasideda šokiai, tada sutinka Laibį. Klausinėja apie Liuciją Vasaris. Vėliau kalbasi apie moteris. Bajorienė pastebi, kad Liudas liūdi ir išgeria su šiuo taurę vyno. Šis truputį atsigauna. Kozinskis bajorienę nusiveda. Vakarėlis tęsiasi. Baronienei nutrūksta bato saka, Kozinkskis šoka ieškot.. Paskelbia žaidimą, kas ras baronienės sagą. Baigiasi truputį liūdnai, bet taikiai. Kozinskio kelnės aptaškytos liko. Gruberis susukčiauja ir paima savo liemenės sagą. Kozinskis iškart supyksta. Vėliau dar vieną žaidimą sužaidžia ir vėl pasigirsra muzika. Kozinskis išgeria ir tą vakarą nebesirodo jau. Baronienė išeina į biblioteką, žvilgsiu persmeigdama Vasarį. Šis nueina taip pat. Kalbasi šie. Liudas pasipasakoja, kodėl jam liūdna. Pasako apie Kozinskį. Baronienė suprato, kad šis jai užpavydėjo Kozinskio ir labai nudžiugo. Pakvietė ateit ketvirtadienį po poetų atsisveikinimui. Liudas išėjo iš puotos namo

XVI.

Ketvirtadienis. Baronienė laukė Vasario atvykstant. Svarstė ar nepasielgė per drąsiai pabučiuodama jo. Baronienė pradeda įsimylėti Vasarį. Ji nori nekalto, drovaus vaikino. Nes visi tie rafinuoti atsibodo. 5valanda. Ateina Liudas. Šį sutinka gražiai, kaip visada. Vėliau nueina į biblioteką. Šis padeda knygas. Jis gelės naudotis biblioteka, kai baronai bus išvykę. Jiedu ten dar pasikalba apie meilę. Prieš išeinant ši Liudą pabučiuoja dar kartą. Šis pareina namo. Vakare kalbasi su klebonu. Šis priekaištauja apie tokias draugystes. Sako, kad per anksti pradeda viską. Vėliau kalbasi su Ramučiu, šis atsargiai klausinėjo apie Kalnynus, dvarus, kleboną. Vėliau išeina ir Ramutis. Likęs vienas Liudas galvojo apie bučinius iš baronienės, kad tai yra nuodėmės(2 bučinys) ir, kad lauks mažiau pažystamo kunigo išpasakoti šią nuodėmę. Sekmadienį jis laiko mišias. Bažnyčioje yra ir Rainakienė. Ją pats klebonas šventindavo atskitrai. Vasaris ne. Pasibaigus mišioms baronienės ir bažnyčioj nebebuvo. Ir pirmadienį išvyko. Liudas išėjo pasivaikščioti ir matė vėžas ir suprato, kad jos nebėra. Grįžo namo.

XVII.

Adventas. Vasariui nuobodus ir ilgas laikas. Bažnyčioje darbo daugėjo, bet jis būdavo greit padaromas. Vasariui skaityt nesisekė, nes nė pusvalandžio negalėdavo išūbt ramiai. Ėmė svajoti apie didesnius literatūros veikalus ir kaip pakils baronienės akyse. Ramutis juo domėjosi. Laikė, kol Vasaris aprims. Ir šis aprimo, ėmė skaityti daugiau knygų. Vieną dieną sumanė eit pasiimt daugiau. Dabar ten šalta ir nejauku. Pasiima knygas ir išeina. Panora grįžti prie poezos. Bet jam buvo koktu kurt pseudoerotinę lyriką. Vis delto norėjo rašyti apie moterį ir meilę. Prisiminė katedros Nepažystamają. Parašė eiles apie meilę ir jas išspausdino. Dsug kas stebėjosi tokia kunigo drąsa, o Ramutis pajuto kylantį pavojų vasariui ir šis nusprendžia jam kaip nors padėti. Kartą pasikviečia pasivaikščioti. Ten kalbasi. Ramutis pradėjo kalbėt apie Vasario poeziją. Bet šis ėmė spyriotis. Nenorėjo apie savo poeziją kalbėti. Tačiau Ramutis varo savo. Truputį perdėdamas. Vėliau pasakė, kas jei vienas kunigas nusideda, viskas eina į bendrą kunigų sąskaitą ir blogi žmonės ima sakyt, kad visi kunigai tokie patys. Tai Vasarį paveikė labiausiai. Ramutis vasariui davė savo knygų ir siųlo meditacijas atlikinėti kartu. Ramutis turėjo labai griežtą dienotvarkę. Šis tarsi ėmė globot Vasarį. Liudui tai greit atsibodo. Šis ėmė erzint Ramutį. Neskaitė jo knygų, nekalbėjo kai kurių maldų. Išpažinties ėjo kas 2 savaites. Ramučiuitai nepatiko ir jis net prikaišiojo Vasariui apie tokią veiklą. O pastarąjam buvo dzin.

XVIII.

Vasaris vis dažniau ėmė galvoti apie moteris. Baronienę ir Liuciją. Jos abi buvo savotiškai jam brangios. Ir norėjo bent vieną pamatyt. Galėjo tik Liuciją. Per užgavienes gavo progą nuvykt į miestą. Mieste aplakė prelatą Girvydą. Pasikalbėjo šie. Girvydas Ramutį išvasino pedantu kunigu. Per uolus jis. Visi tokie žodžiai paveikė Vasario kunigo idealą. Vėliau Liudas pasuko Brazgių buto link. Vasario eiles jau daug kas žinojo, todėl visi juo žacėjosi, norėjo susipažint. Brazgiai jį priėmė švelniai ir šiltai. Liicija Brazgienė jau nebebuvo Liudui tokia graži. Ji buvo nėščia! Vasaris suprato, kad judviejų širdies reikalai baigti. Vėliau aplanko kunigą Laibį. Ten pasikalba. Grįžęs namo dar parašo keletą eilių.

XIX.

Vasariui parapijos darbas darėsi vis sunkesnis ir sunkesnis.. Kartą, susirgus Ramučiui Vasaris turėjo pasakyk pamokslą, prieš tai jį sugalvojęs. Jis truko 5 minutes 😀 prasidėjo kalėdojimo laikas. Vasaris turėjo apkalėdot keletą apylinkių, be tai nebuvo labai sunku. Buvo visokių plankymų. Ie smagių ir nelabai. Turėjo nuvykt pas Žodelį. Šis buvo turtingiausias visoj parapijoj,buvo antras po klebono. Nuvykus Žodelis privertė pasilikti pietų. Tai labai nepatiko Žodelio kaimynams. Vakare, po darbų Vasaris išvyko namo.

XX.

Liudas pradeda jausti konfliktą tarp kunigo ir poeto. Per kalėdojimus Liudas įsigijo priešų, ir gavo replikų nuo kunigo. O Julė reiškė simpatiją Vasariui. Ši mėgino atvest Liudą į doros kelią ir visus jo veiksmus sekė ir raportavo kunigui. Ėjo dažnų išpažinčių su pramanytom nuodėmėm. Liudui tai nepatiko. Prasidėjo gavėnia. Padaugėjo darbo. Prieš velykas visi pradėjo eit išpažinčių. Visai dienai darbo 3 kunigams. Po velykų darbo sumažėjo. Liudas laukė baronienės. Vis žiūrėjo Į dvarą.

XXI.

Gegužės mėnuo. Visi kunigai dirba savo darbus jau. Ramutis rūpinosi katekizacija ir gegužinėmis mišiomis. Vasaris vengia susitikti su Ramučiu, todėl daugiau laiko praleidžia gamtoje. Liudas vėl rašo. Tik dabar apie gamtą, nes ten praleidžia daugiausiai laiko. Kartą eidamas pamato, kad dvare jau tvarkomasi. Vasaris gavo iš Brazgių laišką, kvietimą būti krikšto tėvu. Liudas vyko, nors ir nenoromis. Šis nuvyko, pamatė vaiką. Vėliau supažindino jį su krikšto motina (stora boba xD) prasidėjo krikštynos, jos ėjo sklandžiai. Pasibaigus krikštynoms visi sėdo valgyti, gerti kalbėti ir t.t. Po visko visi išsiskirstė.

XXII.

Grįžo baronienė. Julė vėl pavydi ir seks Vasarį ir raportuos kunigui, o Ramutis mėgins šį atvesti į doros kelią. Baronienė po kelių dienų panorėjo pamatyti vasarį ir parašė šiam laišką. Šį laišką turėjo perduoti Vasariui kambarinė, bet šio nebuvo namie ir laiškas pateko į Julės rankas.. Ši laiško Liudui neperdavė. Baronienė manė, kad kunigėlis tyčia neateina ir supyko ant šio. Pats Liudas laukė ženklo iš baronienės, bet nesulaukė. Kartą nuėjo pas ją. Parke pamatė atjojant 2 raitelius. Ponia baronienė prajojo pro Vasarį nieko šiam nesakydama. Liudas nuliūdo.. Visą vakarą prameditavo. Netrukus per mišias, pati baronienė atėjo pas Liudą atlikti išpažinties! Pasakė, kad nemyli savo vyro, kad turėjo meilužį ir dabar myli kunigą. Po to gavo išrišimą ir išėjo. Visos davatkos sekė jos judesius. Vasariui ši išpažintis buvo didelė mįslė. Jis nesuprato, kodėl pas jį baronienė ėjo išpzėžinties. Vėliau pats, mėtydamas pėdas, nuėjo pas baronienę. Išsiaiškino, kas nutiko su laišku ir ėmė kalbėtis kitomis temomis. Baronienė degė daugiau aistra, o Vasaris tik žvilkčiojo į Baronienę. Šie dar vartė albumus ir knygas. Baronienė Liudą vėl pabučiavo! Ir paprašė ateit rytoj.

XXIII.

Tą patį vakarą Liudas pagavo Julę savo kambary ir ėmė kamantinėti apie laišką. Ši gynėsi, melavo.. Galų gale Liudas sužinojo, kad laiškas pas kunigą. Nuėjo pas jį, net kunigasjam jo neatidavė. Liudas suprato, kad kunogas jį skųs diecenzijos vyresnybei. Vasariui grėsė bausmė. Vakare gulėdamas mąstė, kokia bus bausmė ir išgirdo, kad kažkas ateina. Atėjo pati baronienė! Liudas papasakojo apie situaciją. Baronienė šį guodė ir gana sėkmingai. Julė šiuos šnipinėjo ir Vasaris ją pamatė. Žinoma, viską sužinojo pats kunigas ir Liudas neliko nepastebėtas. Ramutis kvietė Liudą pasivaikščioti, bet šis turėjo svarbesnių reikalų ir nėjo. Vasaris ėjo pas baronienę, nesislapstydamas ir nebijodamas, nes žinojo kas jau nutiks. Ten pažaidė kroketą, vėliau nuėjo pas baronienę. Ten pasikalbėjo. Nors ir daug kas kliudė tokiai jų draugstei, Liudas buvo labai laimingas.

XXIV.

Kartą parėjęs iš dvaro Liudas rado laišką. Prelatas Girvydas kviečia. Vasaris pamanė, kad Girvydui pavesta tirti skundą skirtą pačiam Liudui. Nuvykęs jis neklydo. Girvydas iš pradžių piktai elgėsi, bet tik gąsdino Liudą. Girvydas Ludo pusėje, nes klebono Platūno nemėgo pats. Pasakė Vasariui, kad jį reiktų perkelti į kitą parapiją. Liudas bandė prašyt, kad jį paliktų. Girvydas dar papasakojo, kas pasaulyje kvepia karu jau. Po to Liudą paleido. Nuvyko pas Liuciją. Ši jam papasakojo apie Vytuko spartų augomą ir t.t. Ponas Brazgys ir žinojo apie karo grėsmę, bet žmonai nesakė. Apie tai kalbėjo tik su Liudu. Kitą dieną Liudas papasakojo baronienei viską ką girdėjo Naujapoly. Ponia džiaigėsi, kad šis negaus bausmės. Apie karo galimybes net netikėjo. Praėjo dar pora ramių savaičių. Prasidėjo Škaplierinės atlaidai. Susirinko daug kunigų. Tarp jų ir draugai Petryla ir Kasaitis. atvyko ir Šlavantų tėvelis. Šis klausinėjo, kodėl Vasaris nebeatvyksta. Pakvietė kada atvykt Liudą su Ramučiu. Po to pasikalba apie Vasario kūrybą. Po atlaidų nuėjo į dvarą. Ten bebūnant atėjo telegrama. Baronas grįžta! Nors ir neplanuotai. Vėl prasodėjo kalbos apie karą, tik dabar rimtesnės. Po trijų dienų grįžta pats baronas. Vos spėjęs įeiti praneša: AUSTRIJS PASKELBĖ KARĄ SERBIJAI. Rusija skelbia karą Austrijai, Vokietija Rusijai. Prasidėjo visuotinė mobilizacija. Klebonas susimąstė, kas nutiks su jo ūkiu, o Ramutis ėjo melstis. Vasaris nuėjo į dvarą. Ponios labai nerimavo. Norėjo kuo greičiau vykti į Peterburgą. Bet Baronas nasiryžo nieko daryti. Ponios su kunigu išėjp į parką. Atbėgo piemenukas ir pranešė, kad kareiviai žygiuoja. Visi nuėjo iki plento ir pamatė, kad tai tiesa. Baronienė patarė nelaukt ir lėkt pasiimt dokumentų. Gal spėtų su jais į Peterburgą išvykti. Liudas greit išskubėjo namo.

XXV.

Ranakių išvykimo data jau buvo paskelbta. Visi viską susidėjo, susiruošė ir t.t. visi buvo be nuotaikos. Paskutinį vakarą Liudas atėjo atsisveikinti. Lauke jau gėrė arbatą. Baroniebė bandė juokauti, bet nelabai sėkmingai jau. Pasigirdo karo šuviai jau.. Baronas nubėgo prie savo žemėlapių. Baronienė paskutinį kartą vaikščiojo su Vasariu. Sakė, kad jį draugystei galas jau. Liudas tą neigė. Vėloau jie atsisveikino. Kitą dieną Kalnynuose buvo neramu. Per klebono laukus padaryti apkasai. Šis jau skaičiavo nuostolius.. Atėjo į bažnyčią kariškiai, sakė, kad reiks griaut bokštą. Jau ir į Liudą žiūrėjo atlaidžiai. Ramutį,rodos, viskas mažiausiai palietė. Jis tik meldėsi, kad dievas atitolintų karą..

XXVI.

Ruošiantis sprokdinti bokštą, Liudas nuvyko į Naujapolį dokumentų. Vasariui rūpėjo prelato nuomuonė apie karą. Naujapolį susitiko Stripaitį. Šie pasikalbėjo. Irgi apie karą. Pats Stripaitis begt ruošias į Rusiją. Vėliau išsiskyrė. Vasaris nuėjo pas Brazgius. Darktarą mobilizavo. Liucija ir išvykusi. Nuėjo pas kunigą Laibį. Šis Liudui ir patarė vykti į seminariją Rusijoje. Po poros savaičių gavo laišką su vyskupo leidimu išvykti. Dar norėjo aplankyti tėviškę. Atsisveikinimo proga sugavojo surenkti mini išleistuves. Susirinko artimi žmonės, kanauninkas Kimša, Liucė. Liudas su Liucija dar nuėjo į Aušrakalnį. Pamatė apačioje kareivius. Greit grįžo. Su kitais pamatė, užlipę pamatė, kad kariai apačioj. Liudas nutarė nebelaukti. Atsisveikino su visais ir išvyko. Nuvykus į Kalnynus jau buvo duotas leidimas sprokdint bokštą. Visi susirūpino kitų pastatų saugumu. Liudas išvyko ir iš Kalnynų. Su juo atsisveikino kaip su draugu. Vasaris išvyko. Bokštas griuvo.. Liudui griuvo ir bokštas viduje, širdyje. Ir Liudas Vasaris nuvažiavo tolyn.

 

Išsivadavimas

I.

Praėjo 10m. Liudas grįžta atgal į Lietuvą iš Rusijos. Karas baigėsi. Per tuos 10m. Vasaris gavo filosofijos daktaro diplomą. Prieš pat išvažiavimą, Liudas susitinka senų,akademijos laikų, draugą Antaną Meškėną. Abu Liudo kajutėje kalbasi. Susirinko smalsuolių, kurie norėjo išgirsti ką kalbasi kinigai. Esą gandų, kad Liudas vedė prancūzę, bet kunigas tuoj juos paneigė. Vėliau šie nuėjo į restoraną. Ten tesė kalbas. Privažiavo Kalnynų geležinkelio stotį. Iš čia jis išvyko. Jam atgijo prisiminimai apie kunigus,baronienę. Vėliau Vasaris paklausė apie Stripaitį. Šis jau seimo narys. Liudas nori jį susitikti. Meškėnas pasiųlė susitikt ryt ir šis pakvies Stripaitį. Liudas sutiko. Traukinys atvyko į iš po karo nuniokotą Kauną. Liudas išlipo iš jo ir ėmė vaikštinėt. Viskas buvo liūdnai sudarkyrta. Nuėjo į RŪTOS viešbutį. Ten apsistojo. Susitvakęs daiktus jis išėjo į apmirusį Kauną. Net vakare šviesos nedegė. Grįžęs jis užmigo ir sapnavo, kad susomauna per mišias, ir kad visi iš jo juokias.

II.

Kitą vakarą nuėjo pas Meškėną. Ten susitiko ir Stripaitį. Vos vienas kitą pažino. Kalbėjosi. Vėliau Indrulis su Stripaičiu susiginčyjos. Po to visi geria. Nuotaika gerėja. Visi kalbėjosi, gėrė, juokavo. Visiem pradėjus skirstytis Liudas pakilo namo. Meškėnas šį sulaiko. Paprašo už jį palaikyti mišias. LIUDAS ATSISAKO! Išėjus jį pasigauna Indrulis, šie eina kartu. Kalbasi apie Insrulio meilės reikalus, kad šis jau turi sužadėtinę. Turtingą, kurios nelabai vertina nors ir myli. Ukmergės plente išsiskiria. Vasaris nueina į viešbutį. Indrulis jam ėasiųlė apsistoti pas save, kai grįš iš tėviškės Liudas. Vakare, gulėdamas lovoj, Vasaris galvojo apie tą Indrulio moterį ir jo tokią meilę.

III.

Liudas prabunda, galvoja, kad jam gera jog nereikės laikyti mišių, nes jam gėda viešai pasirodyti esant kunigu. Vasaris pirmuosius emigracijos metus praleidžia Rusijoje, vėl studijuodamas kinigystę. Tik dabar konfliktas tarp kunigo ir poeto aštrėjo. Čia Liudas jau nebebuvo toks stropus. Jis ir nuo kai kurių apeigų sugebėdavo išsisukti. Pasitaikius progai, Liudas spruko į kitas šalis. Ten vis mažiau ir m. . .

Join the Conversation

×
×