“Altorių šešėly”. Santrauka.

V. Mykolaitis – Putinas

Altorių Šešėly“

Bandymų dienos

I. Liudas Vasaris. Mokosi kunigų seminarijoje. Ten laaaaabai griežta darbotvarkė. Didelę įtaką turi Gongas. Liudas ten išbuvo vos 2 savaites dar. Sunku apsiprasti jam dar. Kunigystės imėsi, nes liepė tėvas. Jis apsiskaitęs(skaitė Maironio ,,Jaunoji Lietuva”). Maironis jam didelis autoritetas. Liudas pirmą kart vilkosi sutaną. Visi naujokai daug apie tai diskutavo. Liesas ir laibas. Sutana ant jo atrodė, kaip tėvo drabužiai.

II. Eminarija labai disciplinuota bendruomenė. Seminarijos viršininkas – rektorius. Vienas viršininkas: Valaškevičius, kitas- Mozurkovskis. Klierikams įtaką darė dvasios tėvas. Joo mažiausiai visi bijojo, nes šis neturėjo pamokų. Visiem reikėjo daug mokytis, o suklydus būdavo išpeikti. Mažai kas studijuodavo privačiai. Daugiau buvo norinčių pramokti muzikos.

III.

Gyvenimas seminarijoj bėgo labai greit. Liudas gan skeptiškai manė, kad jiems ten įrodinės, kad yra Dievas. Tačiau Liudas nebuvo konstatavęs savyje jokio jausmo ,,meilės” Dievui. Šis dvasios šaltumas labiausiai neramindavo Vasarį. Tačiau dvasios tėvas jį visaip ramino. Išpažintys 1x per sav. kartais 2. Liudas drovus ir užsidaręs. Per išpažintis kartodavo tas pačias nuosėdėmes. Už išdidumą galėjo išmest. Diievas – begalinė gėrybė, tobulybė, Žmogus – blogybių nešiotojas.

IV.

Velykų atostogų paskutinės savaitės pab. Vaikšto Variokas ir Liudas Vasaris. Kalbasi. Apie kunigų gyvenimą. Variokas tą gyvenimą pažysta. Jam tai komedijos. Jis kunigu tampa tik dėl asmeninių tikslų. Variokui Vasaris patinka kaip žmogus. Tačiau sa

ako Liudui, kad seminarija ne jam. Žemina kunigus, kas Vasariui nepatinka. Po poros dienų Vasaris užilupo Varioką vartant žurnalą su nuoga moterimi. Jiems paprastai tokio tipo foto būna išmamos. Tai buvo pirma pamoka apie moters kūno grožį. Apie tokią nuodėmę jis papasakojo dvasios tėvui. Vasaris žinojo, kad vyresnių tarpe yra nepamaldžių.

V.

Variokas išstoja iš seminarijos. Daug kas apie tai pagalvoja, bet nieks nenori ryžtis tam. Vasarį draugai pašiepia, kad jis TIKRAI nenori išstoti iš ten. Vasariui kunigo gyvenimas kilnus ir gražus. Pas Liudą atvyko jo tėvai. Tai jam buvo labai svarbus įvykis. Tėvai pamatę sūnų sumišo, nežinojo kaip elgtis. Tėvai jį vadinao JŪS KUNIGĖLI. Liudui nepatiko tai. Liudas pasakė, kad Variokas išstoja. Šiem tai LABAI nepatinka. Buvo paprotys išstojantijį sušelpt. Variokas too atsisakė. Manė, kad nereikėjo jam važiuot čia. Po Varioko išvykimo Jonelaitis eina su Vasariu pasivaikščiot. Po to Vasarį pagauna prie tortų ir pyragų pamokos metu, bet šis laimingai išsisuka. Vasaris saugojosi. Jei skaitydavo lietuvišką knygą, tai tos pamokos knyga būdavo šalia, dėl atsargumo. Kartą klierikai buvo pas dantistą mieste ir pamatė Varioką su panele. Daugiau seminarijoj apie jį gero žodžio nesakė nieks.

VI.

Baigiasi pirmieji mokslo metai. Liudas varo atostogaut namo. Jam grįžus vieni džiaugės, kiti pavydėjo, kad jis kunigas. Net na

amie jis atlikinėdavo seminarijos paliepimus. Liudą nuvežė į Petrolos tėviškę. Pas kleboną Kimšą. Čia viskas atvirkščiai negu pas Liudo kleboną. Čia daug geriama. Per vieneres išgertuves, atėjo „apaštalas”(abstinentas, kuris platino blaivybę) ir sukėlė sumaištį puotoje. Apaštalas išvažiavo neatsiprašęs. Baliuj vėliau Liudas sutiko Liucę. Padavėją, kuri jam patiko.

VII.

Liudui labiausiai įstrigo atlaidų nuotykis su Liuce. Jis iš naujo įsivaizdavo tą situaciją, tik kitaip. Toliau pasakojama apie Liucę. Liudas varo pas Petrylą į balių, išleistuves. Ten turėtų būt ir Liucė. Ir jie ten susitinka. Kalbasi. Po to susitinka sode. Jiems nepasiseka ir Liucė jį įžeidžia.

VIII.

Antrieji mokslo metai. Liudas perkeliamas į geresnį kambarį. Juos mažiau stebėjo. Iki Liucės jis gimnazijoje nesusitikinėdavo. Ji – jo priešingybė. Bet kunigam galioja celibatas. Jie turi moters atsisakyti. Grįžo trečiojo kurso klierikas ir Liudas turėjo kraustytis į labirintą. Tai jam nepatiko. Visi Vasarį kurstė, kad šis eitų kalbėt dėl šios neteisybės. Liudas vėl viską įsivaizduoduja.. Tačiau sukaupia drąsą ir nueina. Tačiau nesėkmingai. Liudas vis tiek turi persikraustyti į labirintą. Persikraustęs vakare jis vėl įsivsizdavo tą situaciją, verkė. Tačiau su laiku ši nuoskauda pasimiršo. Atsiskleidė jo poetiškumo talentas.

IX.

Marijos atlaidai. Visi gauna daug darbo. Tik Liudui tenka mažiau, nes šis gieda bažnytiniam chore. Atvyko daug klierikų giminių. Pas Liudą neatvyko nieks. Mišių metu, jis tarp žmonių pamatė ka

ažkokią panelę, kuri jam patiko. Tačiau jis jos dėmesio atkreipti nenorėjo, bet tai jam suteikė entuzijazmo. Visą likusį laiką, jis buvo pilnas energijos, kitus net stebino tai. Vakare jis sužni, kad į seminariją atvyksta Liucė su vyskupu(reikalai). Per kitas mišias Liudas praėjo pro nepažįstamąją, bet akių nepakėlė.

X.

Poilsio diena. Liudui viskas tarytum apkarsta. Jis jau nebedainavo ir nebejuokavo. Savotiškai graužėsi, nes negali būti su moterimis. Bet dabar jo laukia naujas, rašytojo kelias. Parašo pirmą eilėraštį. Vasaris gauna uždraustą laikraštį. Po to gauna pasiųlymą įdėt jo eiles į laikraštį. Ir jį išspauzdino. Vėliau Liudą supažindina su Matu Sareika ir Petru Varnėnu. Vasaris tampa ŠVIESOS kuopelės nariu.

XI.

Kalėdos. Atvyksta Liucija. Vasaris jau visai dėl to ramus. Meilės nieks nelaikė nuodėme, širdžiai neįsakysi. Liucė susitinka su Vasariu. Ji Liudą ima vadinti PAVASARĖLIU. Viskas vyksta sklandžiai, net labai. Liucė jam davė dovanų – pirštines. Petryla ima paviduliauti, kad Liucei patinka Liudas.

XII.

Užgavienės. Linksmybių metas. Lituviai su Lenkais konkuruoja. Varnėnas deklamuos Maironio eiles. Už tai gali skrist iš pačios seminarijos. Visi pasipiktina tuo eilėraščiu. Nežino, kas tas maironis apskritai yra. Rektorius rado laikraštį su Varnėno eilėmis. Už tai supyksta. Lietuviai toliau konkuruoja su Lenkais. Kyla ginčas dainuojant. Mažai pasaulinės literatūros. Varnėnui siūloma nebegrįžti į seminariją. Jį išmeta.

XIII.

Iškeliavo Varnėnas. Šiš įvikis paliko Liudui di

idelį įspūdį. Prasidėjo atostogos. Jis buvo kaip nesavas. Daug laiko praleido gamtoje ant kalno. Parašo dar keletą eilėraščių. Liudas nusprendžia aplankyti Petrylą, tuo pačiu ir Liuciją. Bet jo nelaukė ten. Liucė jam neskyrė dėmesio net. Į jį žiūrėjo su pajuoka. Liudas grįžta namo. Per ŠV. Lauryną jis į Kleviškį nevažiavo. Bet Liucė pati atvyko. Staigmena Liudui! Liucė atvyko kriaušių jų pasapijos gaspadinei. Tėvas Vasaris maloniai aprodė viešniai sodą. Po to Liucija norėjo pamatyti tą kalnelį ir Liudas ją ten vedė. Liucija atsiprašė už tą nemalonų įvikį paskutinio vizito metu. Jie ten pasibuvo ir svečiai išvyko.

XIV.

Nauji mokslo metai. Liudą apgyvendina su 4 lenkais. Lenkai šiuo nepasitikėjo. Šie pastoviai Lietuvius kaltino. Liudui buvo labai sunku. Visi pamokose bijojo atsakinėt. Kartą pakviečia ir Liudą. ŠVIESOS draugija apmirusi, bet visi ima rašyti dienoraštį, kas yra pavojinga.

XV.

Liudo dienoraščio ištraukos (pats dienoraštis laimokas žiurkyne – sausainių dėžėj)

Šeštadienis prieš verbas:

Liudui jau atsibodo monotoniškas gyvenimas. Jokios laisvės.

Verbų sekmadienis:

Nukankino jį. Labai sunki diena. BaŽnyčioj pamato Nepažystamają ir tarsi pagyvėja, bet neilgam.

Pirmadienis:

Liudas nori būt geru kunigu, padėt žmonėms ir kariauti su Lenkais. Kunigui svarbiausia NEGERTI, NELOŠT KORTOM ir NEMOTERIAUTI. Jiems sako, kad meilė yra geidulių tenkinimas tik. Liudui tep neatrodo.

Didysis ketvirtadienis:

Nieko neparašyta, galvoj tuščia.

Velykų 2oji diena:

Šventinė diena, bet Liudui džiaugsmo neteikia. Klūpoja prie Kristaus grabo, ir jaučia, kad ima snausti.. Tada staigiai mėgina budintis. Praėjo jo klūpojimo valanda. Liudas nejaučia dievo.

3oji Velykų diena:

Po pietų ilgai vaikšto su Eiguliu. Šis gavęs komuniją jaučia pasitenkinimą, atgyjimą. Eigulis sako Liudui, kad vytų šalin tas blogas mintis. Ir, kad būtinai rašytų eiles. Šis pašnekesys jam labai švarbus.

Balandžio 28d.

Atvyksta tėvas. Atveža sausainių ir pan. duoda pinigų, nors mažai teturi. Atveža m nuo Liucės linkėjimus.

Gegužės 1d.

Pavasario šventė. Visi prisimena 1906 metų gegužės 1d. Dalinas prisiminimais.

Gegužės 25d.

Liudas pastoviai galvoja apie Liuciją, tarsi sau seka pasaką, APIE TAI, KAD SU TĖVU NUVYKSTA PAS LIUCĖS MAMOS DVARĄ IR ŠI PABĖGSI NUO LIUDO , NES MYLI JĮ. Prašo, kad šis mestų seminariją. Jo širdis BLAŠKOSI TARP MEILĖS IR PAREIGOS!

Sekminių antroji diena:

Liudas parašo keletą eilėraščių, kurie patinka Sereikai ir kitiems. Liudui jos nepatinka, bet mano, kad jo nuomonė gali būti klaidinga.

XVI.

Iš seminarijos išmeta BRONIŲ RADASTINĄ. Jam siųlyta pačiam išeit, tačiau nesutinka ir dėl to triukšmauja. Aristokratiškos šeimos atstovas. Parašo laišką kažkuriam iš draugų, kuriam rašo, kad spjauna ant visų rektorių ir pan. buvo už nįeką pašalintas ir nebegrįš. Šiš laiškas keletą dienų buvo klierikų pasikalbėjimo tema. Liudas pasiryžta nutraukt pažintį su Liuce. Liudas tą patį vakarą gauna laišką nuo Varnėno. Per pažystamus gavo, nes tiesiai į seminariją siųsti pavojinga. Laiške rašo, kad jam patiko paskutinės Liudo eilės. Liudas turėtų atsisakyti šios dovanos ir Liucijos, nes tarnauja dievui.

XVII.

Liudas gauna pasiųlymą keliauti į Vilnių. Šis sutinka ir labai džiaugėsi. Važiuodamas iš seminarijos namo jau kūrė fantazijoje kelionės vaizdus. Kelionė į Vilnių buvo gnriausia priemonė nutraukt pažinčiai su Liucija. Liudas, Kasaitis, Jonelaitis išvaro su traukiniu į Kauną. Po to į Vilnių. Jie aplankė daug žymių Vilniaus vietų. Paskutinį vakarą galėjosi, kad jau teks palikt viską. Kasaitis prašo Vasario iškeikti lenkus savo eilėse. Kunigai negalėjo nueit į kavines,teatrus ir pan. Kitą dieną išvaro į Trakus. Ten pamato pilį ir grįžta namo. Tėvas Vasaris pasiųlo nuvažiuoti į Kleviškį, bet Liudas atsisako to.

XVIII.

Liudas grįžta į seminariją. Liucė turinti vesti Brazgį, Vasaris džiaugias, nes atsikratys jos. Jis nori atsisakyt visko, kas trukdo religiniam gyvenimui. Jis svarstė koks iš jo kunigas bus. Jis likdavo vakare koplyčioj vienas. Liudas rimtai kibo į mokslus. Atėjus pavasariui jis atgijo, tapo linksmesnis. Tačiau sunkus Liudo mokslas neliko nepastebėtas, jis gavo gerą opiniją tarp rektorių.

XIX.

Kartą atšilus orams, juos nuvedė į mišką. Ten visi ŠVIESOS nariai kalbasi tarpusavy. Kalba apie mokytojus ir kitus aukštesnius dvasininkus, jų ydas. Vėliau randa Tiutčevo eilėraštį, kuris puikiai atitinka jų gyvenimą. Daug galvoja apie tas eiles. Į metų pabaigą jis visai aprimo ir sutvirtėjo. Tapo dar stropesnis. Bet vis labiau nuo visų tolo..

XX.

Atostogos. Liudas ilgą laiką apie save buvo menkos nuomonės. Tėvų įtakos čia yra. Antrą atostogų sekmadienį Vasaris gauna Kleviškio klebono pakvietimą. Bus švenčiamos 25m. kunigystės sukaktuvės. Liudas nuvyksta. Klebonas sužinojęs, kad Liudas yra poetas labai jį išgiria. Liucija nebuvo pasirodžiusi. Ji pasirodo tik per mišias. Po jų Liudas priėjo pasisveikinti su ja. Pasikalba. Liucė atrodė liūdna, Liudas dėl to sielojosi. Visi išgėrė. Liudas vėliau dar pasikalba su Liuce ir ši nueina pilstyt kavos. Vėliau vėl kalbasi,, Liucija užsimena apie Vasario kūrybą ir šį sugėdina. Po jo Vasaris pažada ją pakviesti į išleistuves.

XXI.

Liudas save peikia, kad vėl atnaujino santykius su Liuce. Vasaris įsivaizduoja išleistuvių smulkmenas. Vėl apleidžia dvasinį gyvenimą. Liucės dėdė ją mylėjo, todėl norėjo ištekint už Brazgio. Ši jo nemylėjo. Liucijai vis parikaišiodavo apie Liudą Brazgys su Trikausku. Ji ir mėgsta gyvent prisiminimais. Vasaris atvyksta pakviest į išleistuves visų. Liucė nudžiunga. Nueina pas ją pažiūrėt kačpėdėles, kurias šis jai padovanojo prieš 2 metus. Vėliau nueina į saloną, atsisėda ir kalbasi. Juos pamato Petryla. Vėliau ir dėdė. Liudas juos pakviečia ir važiuoja namo. Patenkintas. Liudas suprato, kad jam pavojaus nebebus, nes Liucija veda.

XXII.

Vyksta pasiruošimas išleistuvėm. Valgių daug, svečių tury būt ir. Atėjo sekmadienis. Visi susirinko, tik sunkiai kalbėjosi. Vėliau viskas buvo ok. Atvyko ir Varnėnas. Visi ėjo į kalnelį. Ten uždainavo. Visiems smagu. Liudas, Varnėnas ir Liucė leidosi kačpedėlių. Vėliau grįžta namo visi. Ten dar pašvenčia ir pradeda skirstytis. Vasariui su Liuce sunku atsisveikint.

XXIII.

Liudas supranta, kad seninarijoj viskas kitaip, negu uš jos ribų. Atvirkščiai viskas. Vasaris vėl pabando rašyt. Vėliau šužino, kad galės pradėt rekolekcijas. Taps subdiakonu. Po rekolekcijų, 6 būsimus subdiakonus pasilieka dar pakalbėt. Vėliau juos atskiria nuo kitų klierikų. Jiems buvo atskiros 4d. rekolekcijos. Jiems pasakojo, kad kūno geidimas yra blogai, o Liudo vaizduotėj pasirodė nuogos VERGĖS paveikslas. Ji jam ėmė visur vaidentis. Liucija ir. Vasaris su tuo kovoja. Naktį sunkiai miegojo. Kitą dieną jis atliko viso gyvenimo išpažintį.

XXIV.

Liudą šventins į subdiakonus. Vyksta apeigos ir t.t. Viskas praėjo sėkmingai. Tačiau sunku suderint kūrybą su kunigišku gyvenimu..

XXV.

Artėja Liucijos ir Brazgio vestuvės. Nors ji jo ir nemyli. Vestuvių data – rugpjūčio 15d. Liudą ir kviečia. Nuvykus su juo pakalba. Liudas atsiriboja nuo viso pasaulio. Liucija vis bando atkalbėt. Nesėkmingai. Atėjo vestuvės. Žmonių nebūta daug. Liucija atėjo SU JUODU KOSTIUMU IR KEPURE 😀 po vestuvių Vasaris jautė tuštumą savy.

XXVI .

Liudas jau diakonas. Jam, kaip rašytojui, jau buvo svetima, ką jis rašė. Pagaliau negaug ir rašė. Vėliau Liudą Vasarį įšventina į kunigus. Jis dar pats tuo sunkiai tiki. Namiškiai tuo džiaugėsi. Visi labai laukė jo mišių. Liuciją aplanko ir pats pakviečia. Kalba labai atsargiai. Ateina mišių diena. Visi pradeda rinktis. Vasaris pasiruošia savo pirmosioms mišioms ir jas pradeda.

 

Eina gyvenimas

I.

Kalnynų parapija. Turi atvykti antras vikaras. Tam reik suremontuot kambarį. Kalnynų parapijos klebonas Platūnas šiuo paskirymu nebuvo patenkintas. Patys Kalnynų kunigai turėjo pašalinės veiklos (ūkininkas ir visuomanės veikėjas), todėl dvasiniai reikalai truputį apleisti likę. Labai godus dabartinis kunigas. Vasaris parašo laišką ir klausia, kada gali atvykti. Vikaras atsiminė, kad Liudas jau gan garsus poetas. Platūnui tai dar labiau nepatiko. Jis atsidavęs ūkininkas, bet ne kunigas. Jis net pyko, kai darbymečiu reikėjo krikštyti ar pas ligonį važiuoti. Nemylėjo klebono žmonės. Vikaras stripaitis kaip tik buvo kalbus ir populiarus apylinkėse. Atidarė kolonialinių prekių parduotuvę. Kunggo darbą vikaras stengės atlikt labai greitai. Abu Kalnynų kunigai nedraugiškai laukė naujojo vikaro.

II.

Atvyksta Liudas. Pavėlavo savaite, nes jų kunigas susirgo, bet tai nesudarė svarbos. Jis įsirengė naujame vikariate. Pakvietė pietauti. Kitai dienai Liudas gauna pirmą darbą. O kalnynų vikaras važiuos į miestą.

III.

Liudas sėkmingai atlaikė pirmąsias mišias. Visi labai džiaugėsi. O senašis klebonas vis mažiau laiko skyrė bažnyčiai. Vasaris turėjo ir gan sunkių išpažinčių, bei pamokslų.

IV.

Stripaitis su kunigu labiau rūpinosi ūkiu vis, bet ne savo parapija. Tačiau Vasariu visi labai džiaugėsi. Jis buvo labai uolus! Tuo senasis klebonas naudojosi. Net labai! Stripaitis Vasariui atveža labų dienų nuo Liucijos Brazgienės. Per šv. Pranciškų į miestą vyks Vasaris. Vėliau Stripaitis pasikviečia jį pas save pakalbėti. Gauna pasiųlymą padėt Stripaičiui. Abejoja Vasaris. Įtarinėja. Nutaria palaukti dar mėnesį.

V.

Vasaris išėjo į lauką iš klebonijos sodo, dvaro link. Ten matėsi dvaras, kur gyveno surusėjęs baronas pravarde Rainakis. Jam patiko LT kalba. Vasaris ten vaikščiodamas pamatė 3 raitelius. Su viena ponia kalbas. Pasirodo ten buvo patys baronai! Jie susipažino ir išsiskyrė. Liudas jaučia, kad jis moterims patinka. Liudas klausinėja Stripaičio apie bajorienę. Šis ją šmeižia, bet Vasaris juo nelinkęs tikėti.

VI.

Liudas nori išvalyt bažnyčią. Kunigas pasiunčia pora davatkų į talką, joms duodamas 50dienų atlaidų. Liudui toks manipuliavimas žmonėmis nelabai patiko. Senąjam klebonui ta švara nepatiko. Tą dieną klebonas buvo piktas. Visi labai stebėjosi tokia švara! Ir buvo patenkinti labai. Kartą 2 ūkininkai Vasarį paklausė ar jis neįsipainiojo į reikalus vietinius. Prašo Liudo, kad šis paprašytų Stripaičio, kas šis surenktų susirinkimą, nes permoka už zuperį po 20 kapeikų ir nežinia, kur tie pinigai nueina. Visi įtaria Stripaitį sukčiavimu. Julė buvo tikra pletkų boba, nors graži, bet žinojo visas naujienas. Stripaitis,sužinojęs apie kunigo pokalbį su ūkininkais, atėjo pas Liudą apie tai pakalbėti. Papasakojo, kad kiti rengia susirinkimus be Stripaičio ir Julė pasakiusi, kur dabar vienas vyksta. Liudas su Stripaičiu nuėjo pasiklausyt. Vėliau įėjo į vidų su trenksmu. Visi nutilo. Vėliau prasidėjo kalbos. Stripaitis sukūlė keleta stiklinių. Kilo sumaištis. Vienam žmogui praskėlė galvą. Stripaitį ruošiasi paduoti į teismą.

VII.

Liudas vyksta į Naujapolį. Atlaidus. Ten klausė išpažintis. Naujapolio prelatas Vasarį pažinojo. Domėjosi apie Kalnynus, nes buvo uolus kunigas. Liudui liepia ir tokiam būti. Pats prelatas nemėgo ekskunigų ir eksklierikų! Vėliau Liudas nuėjo pas Liuciją. Ilgai kalbasi. Vėliau išeina.

VIII.

Liudas vėl pradeda rašyti. Nesiseka. Jis jau seniai nerašo. Jis teturėjo vieną įkvėpimo šaltinį – bibliją. Visa kita iš jo atėmė seminarija ir kunigystė. Jis su tuo kovojo, bet nesėkmingai. Kunigystė nugalėjo. Jam depresija prasideda, dėl to, kad negali rašyt. Liudas išeina vakare į lauką. Praeina pro ten, kur susitiko baronienę. Grįžta namo.

IX.

Netrukus baronas Rainakis aplanko Kalnynus, o kitą dieną visi 3 kunigai gauna pakvietimą arbatos. Klebonui tokie vizitai nepatinka, bet turi eit. Jis stuma ant bajorienės. Vasariui tai nelabai patinka. Stripaitis su klebonu užgaulioja Vasarį. Šis išeina supykęs. Vėliau visi 3 nueina į dvarą. Susitinka su baronu. Vėliau ir su baroniene. Pasikalba apie meilę. Pokalbio pabaigoje nueina pas bajorą, Vasaris ten pamato daug knygų ir gauna leidimą jas skolintis. Nudžiunga. Vėliau visi eina namo.

X.

Skundas prieš Stripaitį buvo parašytas! Bet pačiam stripaičiui buvo vienodai, bet širdy jautė, kad nebus nieko gera iš to jam.. Atvyko to čiuvo Piktupio tėvas ir pasakė, kad jo sūnus miršta(Stripaitis jam praskėlė galvą per muštynes). Stripaitis prašo Vasario pagalbos ir šis,suprasdamas padėtį, sutinka. Nuvyksta pas ligonį, sunkiai iš jo išpeša žodžius. Ligonis Andrius dega kerštu, nors guli mirties patale. Jam pasivaidena Stripaitis ir užpuola Vasarį 😀 Nurimo ir Liudas jam duoda išrišimą, bei paskutinį patepimą. Išvažiavo atgal. Liudas gailėjosi, kad jam davė išrišimą ir sakramentą. Jaučia, kad gali tapti kunigu nevykėliu.

XI.

Po to keletą dienų vaikščiojo susikrimtęs. Klausydavo išpažintis ir t.t. Jį dievino davatkos ir pas jį eidavo net iš kitų parapijų. Stripaitis su klebonu į Liudą žiūrėjo su panieka ir pajuokimu. Jis gauna laišką iš bsjorienės su kvietimu pasiimti knygų iš jos. Šis nuėjo. Jo paprašė trupoutį padėti surūšiuoti knygas. Šis sutiko, vėliau kalbėjosi visokiausiomis temomis. Vėliau nuėjo knygų pačiam Liudui. Šis papasakojo, kodėl stojo į kunigų seminariją. Vėliau išeina.

XII.

Turi įvykt susirinkimas, kurio visi tep norėjo. Stripaitis pranešė, kad pasitrauikia iš draugijos. Vėliau Stripaitis gauna laišką, kad turi palikti Kalnynus. Besikraunant daiktus atėjo Žodelis su Borvikiu ir už viską atsiprašė. Paskutinį vakarą prieš išvykimą, Stripaitis pasikviečia Vasarį pas save. Ten kalbasi. Kitą dieną Stripaitis išvyksta. Vasaris nuvyksta į Šlavantus. Ten yra šiltai sutinkamas. Ir pati parapija nedidelė ir rami. Ten kalbasi su ,,tėveliu”. Kalbasi ir apie pašaukimą būti kunigu ir kad ne visi jį turi. Pasirodo tas „tėvelis” skaitė ir Liudo eilėraščius. Po pokalbio išvyksta namo. Liudas vis labiau galvojo ar kunigystė jam skirta..

XIII.

Liudas jau persktė baronienės duotas knygas. Jos nelabai patiko, nes buvo modernios, su erotikos prieskoniais. Bet Liudas po pokalbio su „tėveliu” jau turėjo susiformavęs sau kunugo dealą. Liudas nunešė knygas. Barinienė sutiko jį, kaip seną pažystamą. Pasiųlo eiti pasivaiksčioti. Ten kalbasi. Baronienė sugebėjo beveik išstumti iš Vasario galvos Liucės paveikslą. Grįžo pas baronienę, pasiėmė kitas knygas, grįžo namo ir ėmė godžiai jas skaityti. Kitą syk jis užėjęs pas baronienę paprašo kunigų parašytų knygų. Gauna. Dar kitą syk baromienė replikuoja apie jo eiseną ir kitus bruožus.

XIV.

Baronienė matė, kad Liudo viduje sunkiai kovojo KUNIGAS ir prigimties palikimas. Sykį atvyko baronienės draugai iš Lenkijos ir Liudas to nežinodamas ėjo pasikeist knygų. Baronienė šį supažindino su savo draugais, tarp jų buvo totalus dabita ir padlaižys baronienei vardu Kozinskis. Vasarį tai labai erzino. Dar blogiau buvo tai, kad pats Kazokinskis ėjo su Liudu pasižiūrėti knygų. Po šio įvykio Liudas negalėjo nei susikaupti skaitymui, nei užmigti. Po kelių dienų Vasaris nešė atgal knygas. Norėjo perduoti jas per tarnaitę, bet suprato, kad labai nori pamatyti pačią baronienę jau jisai. Pily buvo ir Kozinskis. Bajorienė pakviečia Liudą į didelį balių. Šis sutinka atvykti ir sužino, kad greit bajorienė išvyksta. Prieš pat balių atvyko ir naujasis kunigas Ramutis. Jis buvo gan ramus kunigėlis. Atsivežė daug knygų. Liudas ėnė jo vengti. Atėjo baliaus diena. Klebonas nevyko į jį ir pačiam Liudui patarė neit, nes bus bėdų. Ramitis taip pat nėjo.

XV.

Vasaris atvyksta į balių. Baronienė jį priima, supažindina su kitais. Vėliau visus suleidžia į valgomajį. Visi linksminasi, Liudas baronienę stebi iš šalies. Jaučiasi vienišas, niekur nepritampa. Prasideda šokiai, tada sutinka Laibį. Klausinėja apie Liuciją Vasaris. Vėliau kalbasi apie moteris. Bajorienė pastebi, kad Liudas liūdi ir išgeria su šiuo taurę vyno. Šis truputį atsigauna. Kozinskis bajorienę nusiveda. Vakarėlis tęsiasi. Baronienei nutrūksta bato saka, Kozinkskis šoka ieškot.. Paskelbia žaidimą, kas ras baronienės sagą. Baigiasi truputį liūdnai, bet taikiai. Kozinskio kelnės aptaškytos liko. Gruberis susukčiauja ir paima savo liemenės sagą. Kozinskis iškart supyksta. Vėliau dar vieną žaidimą sužaidžia ir vėl pasigirsra muzika. Kozinskis išgeria ir tą vakarą nebesirodo jau. Baronienė išeina į biblioteką, žvilgsiu persmeigdama Vasarį. Šis nueina taip pat. Kalbasi šie. Liudas pasipasakoja, kodėl jam liūdna. Pasako apie Kozinskį. Baronienė suprato, kad šis jai užpavydėjo Kozinskio ir labai nudžiugo. Pakvietė ateit ketvirtadienį po poetų atsisveikinimui. Liudas išėjo iš puotos namo

XVI.

Ketvirtadienis. Baronienė laukė Vasario atvykstant. Svarstė ar nepasielgė per drąsiai pabučiuodama jo. Baronienė pradeda įsimylėti Vasarį. Ji nori nekalto, drovaus vaikino. Nes visi tie rafinuoti atsibodo. 5valanda. Ateina Liudas. Šį sutinka gražiai, kaip visada. Vėliau nueina į biblioteką. Šis padeda knygas. Jis gelės naudotis biblioteka, kai baronai bus išvykę. Jiedu ten dar pasikalba apie meilę. Prieš išeinant ši Liudą pabučiuoja dar kartą. Šis pareina namo. Vakare kalbasi su klebonu. Šis priekaištauja apie tokias draugystes. Sako, kad per anksti pradeda viską. Vėliau kalbasi su Ramučiu, šis atsargiai klausinėjo apie Kalnynus, dvarus, kleboną. Vėliau išeina ir Ramutis. Likęs vienas Liudas galvojo apie bučinius iš baronienės, kad tai yra nuodėmės(2 bučinys) ir, kad lauks mažiau pažystamo kunigo išpasakoti šią nuodėmę. Sekmadienį jis laiko mišias. Bažnyčioje yra ir Rainakienė. Ją pats klebonas šventindavo atskitrai. Vasaris ne. Pasibaigus mišioms baronienės ir bažnyčioj nebebuvo. Ir pirmadienį išvyko. Liudas išėjo pasivaikščioti ir matė vėžas ir suprato, kad jos nebėra. Grįžo namo.

XVII.

Adventas. Vasariui nuobodus ir ilgas laikas. Bažnyčioje darbo daugėjo, bet jis būdavo greit padaromas. Vasariui skaityt nesisekė, nes nė pusvalandžio negalėdavo išūbt ramiai. Ėmė svajoti apie didesnius literatūros veikalus ir kaip pakils baronienės akyse. Ramutis juo domėjosi. Laikė, kol Vasaris aprims. Ir šis aprimo, ėmė skaityti daugiau knygų. Vieną dieną sumanė eit pasiimt daugiau. Dabar ten šalta ir nejauku. Pasiima knygas ir išeina. Panora grįžti prie poezos. Bet jam buvo koktu kurt pseudoerotinę lyriką. Vis delto norėjo rašyti apie moterį ir meilę. Prisiminė katedros Nepažystamają. Parašė eiles apie meilę ir jas išspausdino. Dsug kas stebėjosi tokia kunigo drąsa, o Ramutis pajuto kylantį pavojų vasariui ir šis nusprendžia jam kaip nors padėti. Kartą pasikviečia pasivaikščioti. Ten kalbasi. Ramutis pradėjo kalbėt apie Vasario poeziją. Bet šis ėmė spyriotis. Nenorėjo apie savo poeziją kalbėti. Tačiau Ramutis varo savo. Truputį perdėdamas. Vėliau pasakė, kas jei vienas kunigas nusideda, viskas eina į bendrą kunigų sąskaitą ir blogi žmonės ima sakyt, kad visi kunigai tokie patys. Tai Vasarį paveikė labiausiai. Ramutis vasariui davė savo knygų ir siųlo meditacijas atlikinėti kartu. Ramutis turėjo labai griežtą dienotvarkę. Šis tarsi ėmė globot Vasarį. Liudui tai greit atsibodo. Šis ėmė erzint Ramutį. Neskaitė jo knygų, nekalbėjo kai kurių maldų. Išpažinties ėjo kas 2 savaites. Ramučiuitai nepatiko ir jis net prikaišiojo Vasariui apie tokią veiklą. O pastarąjam buvo dzin.

XVIII.

Vasaris vis dažniau ėmė galvoti apie moteris. Baronienę ir Liuciją. Jos abi buvo savotiškai jam brangios. Ir norėjo bent vieną pamatyt. Galėjo tik Liuciją. Per užgavienes gavo progą nuvykt į miestą. Mieste aplakė prelatą Girvydą. Pasikalbėjo šie. Girvydas Ramutį išvasino pedantu kunigu. Per uolus jis. Visi tokie žodžiai paveikė Vasario kunigo idealą. Vėliau Liudas pasuko Brazgių buto link. Vasario eiles jau daug kas žinojo, todėl visi juo žacėjosi, norėjo susipažint. Brazgiai jį priėmė švelniai ir šiltai. Liicija Brazgienė jau nebebuvo Liudui tokia graži. Ji buvo nėščia! Vasaris suprato, kad judviejų širdies reikalai baigti. Vėliau aplanko kunigą Laibį. Ten pasikalba. Grįžęs namo dar parašo keletą eilių.

XIX.

Vasariui parapijos darbas darėsi vis sunkesnis ir sunkesnis.. Kartą, susirgus Ramučiui Vasaris turėjo pasakyk pamokslą, prieš tai jį sugalvojęs. Jis truko 5 minutes 😀 prasidėjo kalėdojimo laikas. Vasaris turėjo apkalėdot keletą apylinkių, be tai nebuvo labai sunku. Buvo visokių plankymų. Ie smagių ir nelabai. Turėjo nuvykt pas Žodelį. Šis buvo turtingiausias visoj parapijoj,buvo antras po klebono. Nuvykus Žodelis privertė pasilikti pietų. Tai labai nepatiko Žodelio kaimynams. Vakare, po darbų Vasaris išvyko namo.

XX.

Liudas pradeda jausti konfliktą tarp kunigo ir poeto. Per kalėdojimus Liudas įsigijo priešų, ir gavo replikų nuo kunigo. O Julė reiškė simpatiją Vasariui. Ši mėgino atvest Liudą į doros kelią ir visus jo veiksmus sekė ir raportavo kunigui. Ėjo dažnų išpažinčių su pramanytom nuodėmėm. Liudui tai nepatiko. Prasidėjo gavėnia. Padaugėjo darbo. Prieš velykas visi pradėjo eit išpažinčių. Visai dienai darbo 3 kunigams. Po velykų darbo sumažėjo. Liudas laukė baronienės. Vis žiūrėjo Į dvarą.

XXI.

Gegužės mėnuo. Visi kunigai dirba savo darbus jau. Ramutis rūpinosi katekizacija ir gegužinėmis mišiomis. Vasaris vengia susitikti su Ramučiu, todėl daugiau laiko praleidžia gamtoje. Liudas vėl rašo. Tik dabar apie gamtą, nes ten praleidžia daugiausiai laiko. Kartą eidamas pamato, kad dvare jau tvarkomasi. Vasaris gavo iš Brazgių laišką, kvietimą būti krikšto tėvu. Liudas vyko, nors ir nenoromis. Šis nuvyko, pamatė vaiką. Vėliau supažindino jį su krikšto motina (stora boba xD) prasidėjo krikštynos, jos ėjo sklandžiai. Pasibaigus krikštynoms visi sėdo valgyti, gerti kalbėti ir t.t. Po visko visi išsiskirstė.

XXII.

Grįžo baronienė. Julė vėl pavydi ir seks Vasarį ir raportuos kunigui, o Ramutis mėgins šį atvesti į doros kelią. Baronienė po kelių dienų panorėjo pamatyti vasarį ir parašė šiam laišką. Šį laišką turėjo perduoti Vasariui kambarinė, bet šio nebuvo namie ir laiškas pateko į Julės rankas.. Ši laiško Liudui neperdavė. Baronienė manė, kad kunigėlis tyčia neateina ir supyko ant šio. Pats Liudas laukė ženklo iš baronienės, bet nesulaukė. Kartą nuėjo pas ją. Parke pamatė atjojant 2 raitelius. Ponia baronienė prajojo pro Vasarį nieko šiam nesakydama. Liudas nuliūdo.. Visą vakarą prameditavo. Netrukus per mišias, pati baronienė atėjo pas Liudą atlikti išpažinties! Pasakė, kad nemyli savo vyro, kad turėjo meilužį ir dabar myli kunigą. Po to gavo išrišimą ir išėjo. Visos davatkos sekė jos judesius. Vasariui ši išpažintis buvo didelė mįslė. Jis nesuprato, kodėl pas jį baronienė ėjo išpzėžinties. Vėliau pats, mėtydamas pėdas, nuėjo pas baronienę. Išsiaiškino, kas nutiko su laišku ir ėmė kalbėtis kitomis temomis. Baronienė degė daugiau aistra, o Vasaris tik žvilkčiojo į Baronienę. Šie dar vartė albumus ir knygas. Baronienė Liudą vėl pabučiavo! Ir paprašė ateit rytoj.

XXIII.

Tą patį vakarą Liudas pagavo Julę savo kambary ir ėmė kamantinėti apie laišką. Ši gynėsi, melavo.. Galų gale Liudas sužinojo, kad laiškas pas kunigą. Nuėjo pas jį, net kunigasjam jo neatidavė. Liudas suprato, kad kunogas jį skųs diecenzijos vyresnybei. Vasariui grėsė bausmė. Vakare gulėdamas mąstė, kokia bus bausmė ir išgirdo, kad kažkas ateina. Atėjo pati baronienė! Liudas papasakojo apie situaciją. Baronienė šį guodė ir gana sėkmingai. Julė šiuos šnipinėjo ir Vasaris ją pamatė. Žinoma, viską sužinojo pats kunigas ir Liudas neliko nepastebėtas. Ramutis kvietė Liudą pasivaikščioti, bet šis turėjo svarbesnių reikalų ir nėjo. Vasaris ėjo pas baronienę, nesislapstydamas ir nebijodamas, nes žinojo kas jau nutiks. Ten pažaidė kroketą, vėliau nuėjo pas baronienę. Ten pasikalbėjo. Nors ir daug kas kliudė tokiai jų draugstei, Liudas buvo labai laimingas.

XXIV.

Kartą parėjęs iš dvaro Liudas rado laišką. Prelatas Girvydas kviečia. Vasaris pamanė, kad Girvydui pavesta tirti skundą skirtą pačiam Liudui. Nuvykęs jis neklydo. Girvydas iš pradžių piktai elgėsi, bet tik gąsdino Liudą. Girvydas Ludo pusėje, nes klebono Platūno nemėgo pats. Pasakė Vasariui, kad jį reiktų perkelti į kitą parapiją. Liudas bandė prašyt, kad jį paliktų. Girvydas dar papasakojo, kas pasaulyje kvepia karu jau. Po to Liudą paleido. Nuvyko pas Liuciją. Ši jam papasakojo apie Vytuko spartų augomą ir t.t. Ponas Brazgys ir žinojo apie karo grėsmę, bet žmonai nesakė. Apie tai kalbėjo tik su Liudu. Kitą dieną Liudas papasakojo baronienei viską ką girdėjo Naujapoly. Ponia džiaigėsi, kad šis negaus bausmės. Apie karo galimybes net netikėjo. Praėjo dar pora ramių savaičių. Prasidėjo Škaplierinės atlaidai. Susirinko daug kunigų. Tarp jų ir draugai Petryla ir Kasaitis. atvyko ir Šlavantų tėvelis. Šis klausinėjo, kodėl Vasaris nebeatvyksta. Pakvietė kada atvykt Liudą su Ramučiu. Po to pasikalba apie Vasario kūrybą. Po atlaidų nuėjo į dvarą. Ten bebūnant atėjo telegrama. Baronas grįžta! Nors ir neplanuotai. Vėl prasodėjo kalbos apie karą, tik dabar rimtesnės. Po trijų dienų grįžta pats baronas. Vos spėjęs įeiti praneša: AUSTRIJS PASKELBĖ KARĄ SERBIJAI. Rusija skelbia karą Austrijai, Vokietija Rusijai. Prasidėjo visuotinė mobilizacija. Klebonas susimąstė, kas nutiks su jo ūkiu, o Ramutis ėjo melstis. Vasaris nuėjo į dvarą. Ponios labai nerimavo. Norėjo kuo greičiau vykti į Peterburgą. Bet Baronas nasiryžo nieko daryti. Ponios su kunigu išėjp į parką. Atbėgo piemenukas ir pranešė, kad kareiviai žygiuoja. Visi nuėjo iki plento ir pamatė, kad tai tiesa. Baronienė patarė nelaukt ir lėkt pasiimt dokumentų. Gal spėtų su jais į Peterburgą išvykti. Liudas greit išskubėjo namo.

XXV.

Ranakių išvykimo data jau buvo paskelbta. Visi viską susidėjo, susiruošė ir t.t. visi buvo be nuotaikos. Paskutinį vakarą Liudas atėjo atsisveikinti. Lauke jau gėrė arbatą. Baroniebė bandė juokauti, bet nelabai sėkmingai jau. Pasigirdo karo šuviai jau.. Baronas nubėgo prie savo žemėlapių. Baronienė paskutinį kartą vaikščiojo su Vasariu. Sakė, kad jį draugystei galas jau. Liudas tą neigė. Vėloau jie atsisveikino. Kitą dieną Kalnynuose buvo neramu. Per klebono laukus padaryti apkasai. Šis jau skaičiavo nuostolius.. Atėjo į bažnyčią kariškiai, sakė, kad reiks griaut bokštą. Jau ir į Liudą žiūrėjo atlaidžiai. Ramutį,rodos, viskas mažiausiai palietė. Jis tik meldėsi, kad dievas atitolintų karą..

XXVI.

Ruošiantis sprokdinti bokštą, Liudas nuvyko į Naujapolį dokumentų. Vasariui rūpėjo prelato nuomuonė apie karą. Naujapolį susitiko Stripaitį. Šie pasikalbėjo. Irgi apie karą. Pats Stripaitis begt ruošias į Rusiją. Vėliau išsiskyrė. Vasaris nuėjo pas Brazgius. Darktarą mobilizavo. Liucija ir išvykusi. Nuėjo pas kunigą Laibį. Šis Liudui ir patarė vykti į seminariją Rusijoje. Po poros savaičių gavo laišką su vyskupo leidimu išvykti. Dar norėjo aplankyti tėviškę. Atsisveikinimo proga sugavojo surenkti mini išleistuves. Susirinko artimi žmonės, kanauninkas Kimša, Liucė. Liudas su Liucija dar nuėjo į Aušrakalnį. Pamatė apačioje kareivius. Greit grįžo. Su kitais pamatė, užlipę pamatė, kad kariai apačioj. Liudas nutarė nebelaukti. Atsisveikino su visais ir išvyko. Nuvykus į Kalnynus jau buvo duotas leidimas sprokdint bokštą. Visi susirūpino kitų pastatų saugumu. Liudas išvyko ir iš Kalnynų. Su juo atsisveikino kaip su draugu. Vasaris išvyko. Bokštas griuvo.. Liudui griuvo ir bokštas viduje, širdyje. Ir Liudas Vasaris nuvažiavo tolyn.

 

Išsivadavimas

I.

Praėjo 10m. Liudas grįžta atgal į Lietuvą iš Rusijos. Karas baigėsi. Per tuos 10m. Vasaris gavo filosofijos daktaro diplomą. Prieš pat išvažiavimą, Liudas susitinka senų,akademijos laikų, draugą Antaną Meškėną. Abu Liudo kajutėje kalbasi. Susirinko smalsuolių, kurie norėjo išgirsti ką kalbasi kinigai. Esą gandų, kad Liudas vedė prancūzę, bet kunigas tuoj juos paneigė. Vėliau šie nuėjo į restoraną. Ten tesė kalbas. Privažiavo Kalnynų geležinkelio stotį. Iš čia jis išvyko. Jam atgijo prisiminimai apie kunigus,baronienę. Vėliau Vasaris paklausė apie Stripaitį. Šis jau seimo narys. Liudas nori jį susitikti. Meškėnas pasiųlė susitikt ryt ir šis pakvies Stripaitį. Liudas sutiko. Traukinys atvyko į iš po karo nuniokotą Kauną. Liudas išlipo iš jo ir ėmė vaikštinėt. Viskas buvo liūdnai sudarkyrta. Nuėjo į RŪTOS viešbutį. Ten apsistojo. Susitvakęs daiktus jis išėjo į apmirusį Kauną. Net vakare šviesos nedegė. Grįžęs jis užmigo ir sapnavo, kad susomauna per mišias, ir kad visi iš jo juokias.

II.

Kitą vakarą nuėjo pas Meškėną. Ten susitiko ir Stripaitį. Vos vienas kitą pažino. Kalbėjosi. Vėliau Indrulis su Stripaičiu susiginčyjos. Po to visi geria. Nuotaika gerėja. Visi kalbėjosi, gėrė, juokavo. Visiem pradėjus skirstytis Liudas pakilo namo. Meškėnas šį sulaiko. Paprašo už jį palaikyti mišias. LIUDAS ATSISAKO! Išėjus jį pasigauna Indrulis, šie eina kartu. Kalbasi apie Insrulio meilės reikalus, kad šis jau turi sužadėtinę. Turtingą, kurios nelabai vertina nors ir myli. Ukmergės plente išsiskiria. Vasaris nueina į viešbutį. Indrulis jam ėasiųlė apsistoti pas save, kai grįš iš tėviškės Liudas. Vakare, gulėdamas lovoj, Vasaris galvojo apie tą Indrulio moterį ir jo tokią meilę.

III.

Liudas prabunda, galvoja, kad jam gera jog nereikės laikyti mišių, nes jam gėda viešai pasirodyti esant kunigu. Vasaris pirmuosius emigracijos metus praleidžia Rusijoje, vėl studijuodamas kinigystę. Tik dabar konfliktas tarp kunigo ir poeto aštrėjo. Čia Liudas jau nebebuvo toks stropus. Jis ir nuo kai kurių apeigų sugebėdavo išsisukti. Pasitaikius progai, Liudas spruko į kitas šalis. Ten vis mažiau ir mažiau laikėsi kunigiškų reikalavimų. Konfliktas tarp kunigo ir poeto vis labiau bręso. Vasaris net pyko ant tų, kurie jį pavadindavo kunigu. Jis net svarstė klausimą ar jam verta būti kunigu ar ne? Tikslaus atsakymo nerasdavo, bet manė,kad kunigystė ne jam. Tačiau jos nemetė dar. Pas Liudą į kambarį ateina neaiškus tipas. Vienuolis. Paprašo Liudo pagalbos, dėl mirštančiojo. Šis VĖL ATSISAKO! Šie išsiskiria.

IV.

Liudas išvyksta į tėviškę. Planuoja neužsibūt, nes nenori laikyt mišių. Tėvas šio net nebeatpažysta. Važiuodami kalbasi apie karo vargus ir t.t. Liudas paklausia apie Kleviškį. Kąnauninką Kimšą,Liucę. Šios vyras žuvo kare, o ši IŠTEKĖJO UŽ KITO! Liudą tai nuliūdino ir įžeidė. Tai jam reiškė visišką jos praradimą. Vėliau tėvui pasako, kad šis nebus ir kunigu. Bus direktorium Kaune. Tėvas nuliūsta, nes norėjo matyt sūnų geru kunigu. Jam nepatinka tos visos gimnazijos ir kunigai direktoriai. Vėliau senis Vasaris pasakoja, kaip sunku gyvent Lietuvoj. Privažiavus kaimą nebesimatė gražaus Aukštskalnio. Karo pasėkmės. Liudas grįžta namo, kaime skaityk nieks nepažysta jau jo.

V.

Liudo motina su kitais giminaičiais surengia ekvizicijas. Liudui reiks laikyt, o šis to nenori.. Bet sutinka, nes nenori skaudinti tėvų. Atsigula Aukštakalny. Mąsto ten, priima sprendimą laikyt mišias 3 metus nebuvęs išpažinties. Apsirengė sutaną. Tėvų veidai taip pat pasitaisė. Visi susirinko, nes šventė buvusi didelė. Liudas pradėjo mišias labai ramiai. Viskas ėjosi sklandžiai. Vėliau Vasariai grįžta namo, ten kalbasi su svečiais apie Lietuvą. Vėliau visi išsiskrsto, Liudas supranta, kad už jo dvylipiškimą žmonės jo nelabai mėgt ima jau. Vasaris jautė ir pats tą dvylipiškumą. O išsivadavimas buvo toli dar..

VI.

Liudas nueina į bažnyčią išklausyti sumos. Jis jau Kaune, įsirengęs pasIndrulį. Po mišių netikėtai susitinka su Varnėnu(tas, kurį išmetė). Šie pasuko Laisvės alėja ir kalbėjosi. Liudas Vasaris pirmą kartą išsižadėjo kunigystės viešai(buvo paklaustas ar jis kinigas ar poetas). Abu nuėjo atsisėsti Karo muziejaus sodelyje. Liudas papasakojo, kodėl nori mesti kunigystę, bet negali.. Jam sunku, nes nenori skaudinti tėvų. Pradeda lyt, Vasaris pasiųlo eit pas Indrulį. Parodys, kaip įsikūrė. Eidami kalbėjo apie Indrulio sužadėtinę. Liudas juokavo, kas Varnėnui pasirodė keista net. Ožeškienės gatvėje gyveno Indrulis. Jie ten nuėjo. Varnėnas sugalvojo surenkti poezijos-muzikos vakarą. Visi sutiko susirinkti pas Varnėną kitą sekmadienį. Liudas turėjo vaizduotėje susiformavęs kažkokį Indrulio sužadėtinės, pianistės, paveikslą. Pora dienų rašė savo dramą. Ketvirtadienį turėjo nueiti pas vyskupą. Nuėjo. Ten jie kalbėjosi gan ilgai. Vėliau vyskupui pameluoja, kad užsieny laikė mišias Tomo Akviniečio bažnyčioje. Paklausė, kur Liudas gyvena ir patarė apsigyvnti su kokiu kunigu geriau. Vėliau pasakė, kad seka Liudo kūrybą ir mato jo kryžkėlę. Loudas nutirpo net, nuo šios tiesos. Po to Vasarį paleido taip jam sukeldamas visą bangą minčių.

VII.

Atėjo poezijos-muzikos valanda. Pas Varnėną susirinko 15 žmonių. Visi kalbasi, ginčijasi. Indrulio su jo sužadėtine Gražulyte dar nebuvo, kai šis atėjo. Vėliau šie taip pat atėjo. Liudui jinai patiko, bet buvo kitokia, negu šis ją įsivaizdavo. Jis norėjo padaryti gerą įspūdį Auksei(sužadėtinei). Buvo pradėtas vakaras. Auksė paskambino pianinu, kas visiems labai patiko. Po Liudas pradėjo pasakoti apie savo veikalą. Visiems jis labai patinka(rimtai neblogas :)) Auksei ir patiko. Tačiau kilo ginčai dėl pabaigos, kuri dar nebuvo parašyta. Liudui buvo svarbi tiktais Auksės inuomonė. Vėliau visi susėdo valgyti. Viskas buvo kaip ir gerai, Auksė sėsėjo šalia Liudo. Tačiau šių pokalbis nebuvo jau toksai linksmas, nes Auksė šaltai elgėsi si Liudu ir pati nežinojo kodėl. Vėliau Auksė su indruliu išėjo, po to išėjo ir Vasaris.

VIII.

Pagaliau Liudas tampa gimnazijos direktoriumi! Šį iškilmingai sutinka, jis pats laiko mišias. Turėdamas daugybę darbo, jis net nebepabaigė kurti dramos ir poezijos rinkinuko. Kartą jisai ėjo į „Pakalnės” operą. Ten labai netikėtai susitnka Liuciją su jos najuoju vyru Povilu Glaudžiu. Vėliau šie pasikalbėjo. Per kitą pertrauką, pavaikščiojo. Liucija Liudui patiko, ji buvo labai pasikeitusi, gražesnė. Daugiau tą vakarą jis su Liucija nebekalbėjo, šie atsisveikino ir išsiskyrė. Liucija paprašė, kad Liudas šią aplankytų. Artinosi kalėdos, darbo daugėjo.. Liudą kiekvieną laisvą valandą kankino kunigystės problema. Štai atvyko pas Liudą Stripaitis. Šie kalbasi, diskutuoja. Liudas be nuotaikos, o Stripaitis tą mato. Vėliau Liudas kalbasi su Indruliu. Meškauskas susirūpinęs Vasariu labai ir kalbasi su Severinu. Jaučia, kad Auksė jam gali padaryt blogą įtaką labai. Šie pasiryžta grąžinti Liudą į dvasios kelią.

IX.

Indrulis ir Auksė. Jie draugavo jau visi metai. Šis ją mylėjo skaityk vien už tai, kad ši buvo turtingesnė ir gražesnė už kitas. Pajutęs, kad ši jo nemyli, Indrulis ėmė pavyduliauti labai. Jis pastebėjo, kad Auksės susidomėjimas Vasario drama, gali pereiti ir prie pačio autoriaus. Indrulis pasikalba apie Vasarį su pačia Aukse. Ši visai nerūpestingai kalbėjo apie tai. Auksei tas Indrulio pavydas pradėjo nebepatikti. Ši jau gailėjosi, kad pirmą buvo Vasariui tokia šiurkšti. Ji – vienturtė, neturinti motinos, labai turtinga mergina. Tėvas šiai paaukojo daug pinigų, kad Auksė būtų išsimokslinusi ir t.t. Taigi ir vaikinų netrūko jai. Auksė galėjo ištekėti už kurio noti, bet tinkamo vis nerado. Auksė apie meilę turėjo gana savitą nuomonę. Ji mylės tik meno žmogų. Susitomėjudi Liudu Vasariu jinai paprašė, kad Indrulis atsivestų Vasarį pas ją. Indrulis iškrt ėmė pavyduliauti ir stengėsi išsisukti. Šis pradėjo meluoti apie Vasarį. Auksė nenusileido nė kiek. Ji pareikalavo, kad Liudas su juo ateitų. Šis rimtai pradėjo juo įtarinėti, tačiau greit spruko iš jos namų, nes pasakė, kad jam Liudas sakė, jog ši už jo netekės.

X.

Kalėdos. Liudas nusprendžia pasiimti ir atodtogas. Aplanko Liuciją. Šie pasikalba nuėjus. Vėliau prisijungia ir Povilas Glaudžius. Šie kalbasi apie būvimą Lietuvoje. Apie pramonės atsigavimą. Vėliau išgeria, Liudas nori pamatyt savo krikštasūnį. Liucija jį pakviečia. Šis papasakija, kad jam patinka gamta ir pakviečia Liudą pažiūrėt į jo žolynų ir plaštakių kolekciją. Tačiau Vytuko patėvis šiam liepia eiti į savo kambarį. Šis su savo vaiku elgiasi rūsčiai. Liucija paprašo Liudo nueiti su ja į teatrą. Šis sutinka, Liucija jam įteikia bilietą ir šis išeina. Kitą dieną ateina pas Liuciją. Šie pavalgo tryse, nes Povilo nebuvo. Dabar jau Liudas pamatė ir Vytuko kolekciją. Ant sienos buvo ir plakatas su darkato Brazgio nuotrauka. Šis paklausė Vytuko kas čia toks. Vėliau sužinojo, kad patėvis Povilas nemyli nei Vytuko, nei Liucijos. Vasaris nusprendė nebekamantinėti savo pašnekovo. Viską panoro sužinoti iš pačios Liucės. Tačiau ši pasakoti atsisakė, nes tai nėra labai smagi tema. Ši ją pakeitė kalbomis apie Liudo draugus. Šis prisipažino, kad pažysta Auksę. Toliau visas vakaras ėjo sklandžiai. Opera irgi. Vėliau Liudą pasikvietė pas save išgerti arbatos. Čia kalbėjosi. Ji papasakojo, kodėl susituokė su Povilu. Kad dabar negali skirtis ir panašiai. Liudas net peikė jos vyrą, nes šis apsileido po vestuvių. Vėliau kalba pakrypo apie Vytuką ir nuotaika pragiedrėjo.

XI.

Praslinko metai nuo Liucijos ir Petro vestuvių. Ši suprato, kad padarė didelę klaidą tekėdama. Šia jos nemyli, jinai jo taip pat. Tačiau Pranas Liucijai šykštus nebuvo. Jinai gavo tiek pinkgų, kad varžytis nereikėjo ir buvo labai gražiai apsirengusi. Antra gera jo savybė – jis nebuvo ir pavydus. Liucija galėdavo šokti su kuo nori, o Petras nieko nesaktdavo, nes pasitikėjo savo žmona. Liucija kartais pagalvpja, kad būtų, jei Liudas būtų ją vedęs. Vasaris pagalvoja tą patį kartais. Vieną vakarą užeina varnėnas. Jiedu geria kavą. Kalbasi apie Liudo kūrybą. Varnėnas mato, kad jis yra kryžkelėje. Liudas nori, kad viskas eitųsi savaime, nes jis individualistas. Dar Liudas paprašo Varnėno, kad šis suorganizuotų jam susitikimą su Aukse. Varnėnas sutinka ir apssima suorganizuoti naujųjų metų sutiktuves kartu su Aukse, bet ne Indrulio. Abu išsiskiria patenkinti.

XII.

Kitą dieną Varnėnas susitarė su Aukse padaryti vakarą pas ją. Ten susirinko beveik visi tie patys žmonės, kurie buvo ir mizikos-poezijos vakare. Visi jautėsi smagiai, jaukiai. Auksė priimė Vasarį, kaip seną pažystamą. Vėliau ji jį supažindino su savo tėvu. Vaišių metu Auksė kalbėjosi su Vasariu. Vienas kitam stengėsi įtikti, vienas kitam patiko. Vėliai kalbasi apie Liudo raštus. Jinai padaro pora išvadėlių apie Liudą. Vėliau šis sukiria posmelį Auksei. Visai naują. Šitikriausiai susigėsta ir pabėga prie fortepijono. Liudas nuėjo prie jos tėvo. Auksė greit atėjo pas juos. Atėjo nelaukti svečiai: Indrulis su kolega. Atėjo 12 valanda beveik. Tėvas pasakė tostą. Nuskambėjus 12 Auksė pasakė dar vieną. Indrulis suprato, kad ši perfrazavo Vasario žodžius ir šiam įgėlė(pasakė,kad geria po 12, kad kunigams nėra galima). Visiem pasidarė nesmagu, bet padėtį ištaisė Aukės tėvas. Po viso baliaus visi išsiskirstė. Kitą dieną Liudas nuėjo pas Liuciją, pasveikinti su naujais metais. Pas šią buvo 2 kažkokie ponai. Šiem išėjus pasikalbėjo Vasaris su Liucija. Vėliau nuėjo aplankyti Vytuko. Tada atsisveikino ir išėjo. Tą dieną Liudą aplankė Severinas su Meškausku. Šie susėdę gėrė Itališką vyną. Liudas kalbėjo apie Paryžietes. Vėliau apie Auksę. Šitai Severinui sukėlė pasipiktinimą. Meškėnas dar bandė pateisinti Liudą juokais, bet pabaigoje, pats Liudas pasakė, kad nejuokauja jau. Severinas labai pasipiktino. Šie išėjo. Vėliau pasikalbėję išsiskyrė.

XIII.

Atėjo 3 karaliai. Liudas Auksę lydėjo į balių. Šie kalbėjosi apie buvusias jo pažintis su moterim. Baigėsi šventės. Liudas pasiima Vytuką globon. Šis papasakoja apie Liucijos svečius. Ji jau gan įtartino elgiasio žmogus. Liudas suprato, kad dabartinė Liucija jam patinka labiau. Ji labai pasikeitusi. Vasaris taip pat. Liudas jau mylėjo Auksę, bet lankėsi ir pas Liuciją. Bet nei vienai nepasakojo apie kitą. Auksė Liudui jau sakė TU ir ateidavo pas šį viena. Jie jau buvo draugai. Abu vienas antram jautė simpatiją. Liudas rašė eiles vėl. Auksei jos labai patiko!

XIV.

Artinosi sėkminės. Liucija Liudui pasiųlė keliaut su valtim, šis sutiko. Auksė taip pat siųlė jam važiuot su mašina. Liudas sumelavo, kad važiuos į tėviškę. Neva skubus reikalas. Liudas nuvyko į prieplauką. Ten buvo Indrulis ir dar keli visiškai pašaliniai žmonės. Jie Liudui nepatiko visai. Imdrulis vis stengėsi pažeminti Vasarį. Šis vis priekaištavo Liudui apie suartėjimą su Aukse. Prie visų net pašiepė. Liudas atsikirto tada gerai, bet Imdrulis suprato šio žodžius. Šie nuplaukė į Kačerginės mišką. Tenais susėdo po pušimi. Liucija su Liudu kalbėjosi apie senas dienas, deja nė vienas dabar jau to prisiminti nenorėjo. Vėliau, vakare visi grįžo namo. Liuciją iki namų palydėjo Vasaris. Liucija pasiųlė šiam pavakarieniauti. Šie vieni pavalgė ir atsisėdę kalbėjo. Finale LIUDAS SU LIUCIJA PASIBUČIAVO LABAI AISTRINGAI. Grįžęs namo Liudas dar negreit nuėjo miegot. Vis mąstė, kad pasidavė Liucijos žavesiui.

XV.

Kitą dieną Liudas laukė Auksės sksmbučio ar vizito. Nieko. Praėjo keletas dienų ir ši atėjo nešina glėbiu alyvų. Apkabino Liudą ir pabučiavo. Pati pasakė, kad šie myli vienas kitą. Ši paklausė, kaip Liudas praleido sėkmines, tačiau LIUDAS VĖL PAMELAVO. Vėliau Vasaris nuėjo pas Liuciją, pažiūtėt Vytuko uždavinių. Vos jam įėjus Liucija šį pabučiavo. Šiam buvo net koktu nuo tokio jos flirto, bet atsispirt negalėjo. Vėliau atėjo Indrulis su draugu dabita.. Šie ten pasikalbėjo, Indrulis pamatė ant Liudo peties pudrą. Tai neliko nepastebėta. Po poros dienų Stripaitis atėjo pas Liudą. Papasakojo,kad žino, jog Liudas su 2 panom iškart užmezgė romanus. Vėliau tą papasakojo ir Varnėnas. Tik iš jo lūpų pasakytus žodžius Liudas priėmė kiek rimčiau. Po poros dienų Auksė paprašė ateiti. Ji norėjo pasikalbėti svarbiu reikalu. Ši žinojo, kad Vasaris melavo apie sekmines. Liudas viską prisipažino. Prisipažino,kad Liuciją bučiavo ir, kad yra pasirengęs nutraukti santykius su ja. Auksei buvo vis vien iš dalies. Ši pasiųlė viską baigti. Arba bent nesimatyti kurį laiką, kol Liudas ateis į savo kelią. Auksė išvyksta vasarai į užsienį. Liudas šį „iššūkį” priima.

XVI.

Kada Auksė išvyko,Liudas nežinojo. Šis dar lankėsi pas Liuciją, nes reikėjo padėti Vytukui. Šie dar kada išvykdavo vieni 2 kur nors. Liudui buvo koktu, nes prisimundavo Auksės žodžius. Liudas pasityžo nutraukti šouos dviprasmiškus santykius po Vytuko egzaminų. Viskas ėjosi sklandžiai, Vytukas įstojo į gimnaziją. Atėjo laikas nutraukti santykius. Liudas nuėjo pas Liuciją. Ši tiesą priėmė ramiai, ji net žinojo,kad viskas taip baigsis. Liudui buvo gaila Aukštakalnio laikų, bet Liucija nenorėjo pinti praeities skaistybės ir dabarties juodumo. Liudas Vasaris ir Liucija išsiskyrė, kaip seni draugai ir labai taikiai. Nuėjo į Viesulavos krantą, ten matėsi visas Kaunas. Jis ten ilgai prabuvo, pramąstė. Vėliau pasileido namo.

XVII.

Liudas vyksta į tėviškę. Tėvai sutiko su džiaugsmo ašaromis. Po keleto dienų Liudas laikė ekvizicijas. Gyvendamas ilgiau negu savaitę, jau apsiprato su kunigyste. Motinai tai buvo vienintelė paguoda, lad Liudas yra kunigas. Šis net bikojo pagalvoti, kas su ja nutiktų, jei jis mestų kunigystę. Kartais ir pats Liudas norėdavo sudeginti visą savo kūrybą ir kinigauti. Liudas išsirengė važiuoti atgal į Kauną. Motina liūdėjo matydama, kad šis be sutanos ir klausė ar nėra nuodėmė kasdien nelaikyt mišių. Grįžęs į Kauną, Vasaris rengėsi vykti į Nidą. Ten norėjo pailsėti. Apgalvot savo padėtį. Parašyti dramos pabaigą. Nuvykęs apsigyveno nuošaliai, vaikščiojo po kopas ir pušynus. Atsisėdęs tvarkė savo dramos kūrinį. Liudas pabuvo ir ant didžiausios Nidos kopos. Ten,labai netikėtai, susitiko Auksę,kuri buvo grįžusi iš užsienio. Po šio susitikimo jiedu daug vaikščiojo kartu. Liudas nesispyrė ir nuomonei, kad greit gali tekti mesti irkunigystę. Šie ginčyjosi, daug kalbėjo ir apie Liudo kunigavimą. Auksė išvyko į Kauną, o Liudas išvyko po savaitės. Pabaigė savo dramą, parašė kelis eilėraštukus dar.

XVIII.

Pradėdant mokslo metus iškeltos iškilmės. Vasaris nelaikė mišių, nesakė pamaldų. Pirmininkams tai nepatiko. Liudas jau po truputį atsisakinėja kunigystės. Nori eiti ušsibrėžtu keliu. Poetui kunigystė visiškai netinka. Auksė norėjo šeimos. Liudas ne. Liudui atrodė, kad šeima labai įpareigoja. Jo drama pasitodė scenje ir daug kam labai patiko. Net kritikai palankiai vertino. Tačiau jo drama uškliuvo kunigų aukštesniesiams sluoksniams. Liudas turės eiti aiškintis. Bet jis atrėžė Meškėnui, kad jis darys ką nori ir niekam nesiaiškins! Meškėnas tąsyk išėjo sunerimęs dėl Liudo. Nuėjo pas Severiną, jie kalbėjosi apie Liudą. Po tokio pokalbio, Liudas nunešė išspauzdinti dramą ir eilėraščių rinkinį. Viskas greit pasiekė knygų lentynas.

XIX.

Liudo ir Auksės santykiai stiprėjo. Jie nebijidavo vaikščioto kartu jau. Žinoma, miesto davatkom tai labai nepatiko. Auksė kartais piktindavosi, kad žmonės tokie jau yra. Vieną vakarą pas Liudą atvyko Severinas. Šis mėgino įkalbėti Liudą grįžti į doros,kunigystės kelią, meditacinių formų kalbomis. Liudui buvo vis viena. Jis siekė užsibrėšto tikalo. Ir jokie Severino žodžiai jam nerūpėjo. Liudas jautėsi tik sustiprėjęs po šio ginčo. Vėliau Severinas jautė, kad nelabai ką padarys ir išėjo.

XX.

Liudas nusprendė mesti ir katalikų gimnazijos direktoriaus pareigas. Šis parašė atsistatydinimo prašymą, bet valdžia prašė, kad šis dirbtų iki mokslo metų pabaigos. Per velykas nusprendė aplankyti Liucija(Jų ryšys nenutrūko). Ši pavašino Vasarį. Vėliau Liudas ėjo pas Gražulius. Auksė šį taip pat vaišino. Ten buvo ir Stripaitis. Visi kalbėjo apie mitingus, politiką ir t.t. Stripaitis atsiminė, kad reikia nueiti pasiimti plakatų iš Degučio. Liudas ėjo kartu. Ten pasiėmė tą plakatą ir dar rado priešininkų plakatą, dėl kurio nemenkai ušpyko. Kitą dieną Vasaris su Stripaičiu vyko į Kalnynus. Tenais jau buvo naujas kunigas,Ramučio taip pat nebebuvo. Baronienė gyvena Lenkijoje, baronas miręs. Atbėgo zakrastijonas ir pranešė, kad kitas mitingas prasidėjo. Opozicijos mitingas tikrai buvo prasidėjęs. Stripaitis įsikišo, jį ten pažino ir kilo sumaištis. Mitingas suiro. Liudas grįžo atgal ir nuėjo į dvarą. Šis buvo labai apleistas.. Tvarkos nebuvo niekur.. Viskas supuvę, sugriauta, išdaužyta. Toliau,dvaro laukuose, jau buvo sustatyti nauji namukai. Stripaitis grįžo, nors ir pralaimėjęs, bet gan patenkintas. Šie išvyko atgal.

XXI.

Liudo gyvenimas nusistovėjo jau po truputį. Jis pasiruošęs mesti kunigystę, direktorystę ir gyventi vien iš rašymo. Krikščionimi jisai liks, bet tik su pagrindinėmis tiesomis. Kartais sapnuose jam vaidenas fragmentiški praeities ir ateities vaizdai. Auksė Vasarį palaikė, patarinėjo, ką šis turėtų daryti ir net labai teisingai. Tačiau Auksės klausimas KAS BUS TOLIAU vis liko neišspręstas. Liudas šeimos nenori, nes mano, kad tai kenks jo talentui. Auksė šeimos nori ir pagal ją čia yra viskas gerai. Bet kai pačią apnikdavo šeimos kūrimo klausimas, jai buvo daug sunkiau iškęsti viską. Auksė rengėsi papasakoti savo tėčiui apie savo Meilę Vasariui. Šis sutiko labai gražiaiir be jokių papildomų kalbų. Vėliau atėjo Indrulis. Šis mėgino pirštis, bet liko nieko nekandęs. Kitą dieną apie tai sužinojo ir Liudas. Abu su Aukse iš to tik pasijuokė.

XXII.

Liudas laukė vasaros, kai galės ramiai mesti direktoriaus darbą. Staiga suskambo telefonas. Skambina Liucija. Vytukas serga. Sunkiai. Liudas nelaukęs nuvyksta. Glaudžius į tai žiūri gan pro pirštus. Jam vis vien. Liudas guodė Liuciją. Kitą dieną Liudas sužinojo, kad Vytukas jaučiasi geriau. Vasaris tikėjo, kad vaikui jau viskas gerai bus. Tačiau veltui. Kitą dieną Liudas sulaukė skambučio. Vytukas mirė. Liudui ir gi buvo šokas.. Šis nedelsiant nuvyko pas Liuciją. Įėjo pas ją į Vytuko kambarį. Liucija buvo prie lovos, kurioje gulėjo miręs Vytukas. Šis ją patraukė nuo vaiko,. Atsisėdusi ilgai buvo kaip statula ir verkė. Vėliau paprašė palydėti ją į jos kambarį. Ten jiedu pasikalbėjo. Liucija pasakė, kad Glaudžius tikriausiai džiaugiasi dėl Vytuko mirties. Liucija paprašė Liudo nueiti pas Povilą, kad šis padėtų jam. Vėliau Vytuką palaidojo. Atvyko ir kanauninkas Kimša. Net ir Glaudžius ašarą nubraukė. Liucija buvo labai stipri. Kitą dieną Vasaris atėjo aplankyti Liucijos. Kimša paprašė, kad Liudas paprašė pasaugoti Liuciją.

XXIII.

Po sūnaus laidotuvių Liucija paniro į apatiją. Su niekuo nebendravo, nieko nekalbėjo. Visų labai vengė. Liudas rengėsi atostogauti. Nuėjo pas Liuciją atsisveikinti. Ši leidosi į kalbas, nors ir minimalias, su Vasariu. Vėliau Liudas papasakojo Auksei apie tokią Liucijos būseną ir ši pagalvojo, kad ji gali nusižūdyti neiškentusi. Prieš važiuodamas stostogų, Liudas užvažiavo į Kleviškį pas kanauninką Kimšą. Šis vos ne kas minutę klausinėjo apie Liuciją. Labai dėl jos jaudinosi. Peikė Glaudžių. Grįžęs į Kauną Liudas nuėjo pas Glaudžius. Liucija jau buvo ramesnė ir priimė Liudą salone. Šie jau daugiau pasikalbėjo. Vėliau Liudas išvyko į Palangą. Ten sutiko Varnėną, Stripaitį ir kitų draugų. Auksė taip pat buvo čia. Jie daug vaikštinėjo po Palangą kartu. Kalbėjosi ir apie Liuciją. Liudas jautė, kad jinai stovi tarp jo ir Auksės. Auksė tai suprato ir manė, kad Liucė Liudą iš tikrųjų mylėjusi. Vėliau porelė sutiko saulėlydį.

XXIV.

Rugpjūčio pabaiga. Liudas grįžo iš Palangos, atsistatydino iš direktoriaus posto. Pradėjo literato kelią. Auksė ir Varnnas jį palaikė, netrukdė tam. Grįžus į Kauną Liudas nuėjo pas Liucoją. Šios namie nebuvo. Ji jau atsikračiusi apatijos išvyko su kapitonu Raibiu. Vieną vakarą jinaijam paskambino ir paprašė atvykti. Pas Liciją buvo puota. Liudui ten nepatiko, nes ten nieko nepažino ir viskas vos nevirto vieša orgija. Tačiau Liucija Vasariui uždraudė išeiti. Ši pakėlė tostą uš beprotystę, šoko fokstrotą ir visaip šėlo. Nors tebuvo praėję vos pusė metų po Vytuko mirties. Jinai tą darė iš skausmo. Norėjo jį sutramdyti. Jinai pasako, kad mylėjo Vasarį ir jei nusižudys tai prasikeiks ir neduos Liudui ramybės. Žinoma, ji kalbėjo nerimtai. Apie 5 ryte svečiai pradėjo skirstytis. Liudas išeidamas PABUČIUOJA LIUCIJĄ, KAIP SENAIS LAIKAIS!

XXV.

Liudas grįžo namo apie 6h. Miegodamas susapnavo Liuciją! Ryte prabunda nuo beldimo. Atėjo Glaudžių tarnaitė. Pasakė, kad LIUCIJA MIRĖ!!! Jiedu greit nuskubėjo pas ją į namus. Daktaras pasakė, kad jinai mirė dėl širdies. Iš Adelės pasakojimo Liudas suprato, kad Liucija nusinuodijo.. Auksė taip pat nustebo sužinojusi šią naujieną. Bet Liudas nepasakojo apie Liucijos pomirtinę meilę. Šeštą valandą atėjo laiškanešys. Liudas gavo laišką. NUO LIUCIJOS. JAME LIUCIJA RAŠĖ SAVO MIRTIES BŪDĄ. PASAKO, KAD YRA KANAUNINKO DUKRA! Liudas dar kartą Liuciją aplanko šarvojimo salėje ir dalyvauja išlydėjime. Vėliau pasikalba su pačiu Kimša. Po laidotuvių, Liucijos namai Liuduijau atrodė labai svetimi.

XXVI.

Po Liucijos mirties Liudas juto aplink save tuštumą. Jinai jį mylėjo nuo pat pradžių iki galo. O dabar jos nebėra. Vasaris jos pasigesdavo.. Liudas aplankydavo ir Gražulius, bet su Aukse į intymesnes kalbas nesileido. Norėjo viską iškęsti vienas. Kartą atėjęs pas Gražulius atsinešė laišką. Iš vyksupo. Šis nori, kad Liudas vėl taptų normaliu kunigu. Liudas ilgai kalbasi su Aukse. Paklausia ar ši eis su juo gyvenimo keliu, kad ir kas nutiks. Žinoma, Auksė sutinka. Liudas grįžęs namo ilgai mąsto dar. Pasideda popieriaus ir rašo PAREIŠKIMĄ ATSISTATYDINIMUI IŠ KUNIGYSTĖS.

Leave a Comment