Švietimas Lietuvoje 1941-1944 metais

Švietimas Lietuvoje 1941-1944 metais

Apie švietimą Lietuvoje

Pirmieji tarybiniai mokslo metai baigėsi neįprastai: birželio mėnesį, kartais tiesiai iš egzaminų ar mokinių išleistuvių kaip nepageidaujami ir priešiški elementai į tolimiausius naujos ”plačiosios tėvynės” kraštus buvo išvežti šimtai Lietuvos mokytojų. Užtat po savaitės kiti, likę gyvi ir sveiki (bent Kaune) su savo mokiniais jau po kitais – vokiečių – tankais mėtė gėles net nenujausdami, kad šie žengia ne tik per gėlėtą Lietuvos grindinį, bet ir per Lietuvos kūną.
Vokiečių okupacija buvo nemažiau negailestinga, tik rafinuotesnė ir “civilizuotesnė”. Viską bandyta pa adaryti mūsų pačių – lietuvių – rankomis. Vidurinių, specialiųjų, aukštųjų mokyklų uždarymas, mokinių, studentų, dėstytojų vežimas į reicho darbo tarnybą ar lagerius buvo tik matomoji ledkalnio pusė. Ten, apačioje, tamsoje veikė Himlerio nuoroda: ”Ne vokiečių tautybės rytinių sričių gyventojams užtenka keturklasės pradinės mokyklos”.
Vokiečių okupacijos metais sugriautos ar sunaikintos 682 mokyklos, išgrobstytas ir išvežtas ketvirtadalis mokyklų turto ar įrangos.
1944 metų vasarą, nors dar ne visa Lietuvos teritorija buvo iš vokiečių išlaisvinta, prasidėjo atkuriamieji darbai. Tų pačių metų lapkričio 1 dieną Lietuvoje jau veikė 2101 pradinė mokykla, 119 progimnazijų ir 58 8 gimnazijos. Palyginimui: devintojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje buvo 2218 mokyklų, iš jų 590 vidurinių su 532 000 mokinių.

Apie Vytauto Didžiojo universiteto veiklą 1941-1944 metais

1941 vokiečiams okupavus Lietuvą, Lietuvos Laikinoji Vyriausybė grąžina universitetui Vytauto Didžiojo vardą, rektoriumi paskirtas inžinierius prof. Julius Gravrogkas. Liepos 28 d. Atkuriamas Teologijos fakultetas ir įk

kuriamas Filosofijos fakultetas. Mokslo metus pradėjo 1536 studentai, jų skaičius didėjo kas semestrą ir 1943 m. pavasario semestre studijavo 2750 studentų. Tačiau vokiečių okupacinė valdžia 1943 m. naktį iš kovo 16-osios į 17-ąją nutraukė studijas universitete, žymiausi dėstytojai buvo paimti įkaitais į koncentracijos stovyklas. Vėliau buvo leista baigti studijas nehumanitarinių fakultetų baigiamųjų kursų studentams. 1941-1944 m. universiteto baigimo diplomus gavo 689 absolventai.
Nors 1941 m. birželio 14 d. Vykdytos deportacijos medicinos fakulteto personalo beveik nepalietė, tačiau vėliau rasti numatytų asmenų sąrašai parodė, kad ruoštasi išvežti daug profesorių, asistentų ir kitų personalo narių. Apie didžiulį kai kuriems personalo nariams grėsusį pavojų liudijo kraupi Panevėžio apskrities ligoninės gydytojų J.Žemgulio, S.Matulaičio ir A. Gudoko žūtis.

Istorinė charakteristika

1941 m. birželio 22 d. prasidėjo Vokietijos ir SSRS karas. Nuo pirmųjų akimirkų kovos užvirė ir Lietuvos teritorijoje. Vokiečiai Raudonąją armiją iš š Lietuvos išstūmė per 6 dienas. Vokiečiai į Kauną įžengė tik birželio 25 d.

Pirmosiomis karo dienomis pradėtos suvedinėti sąskaitos. Be teismo buvo žudomi arba perduodami vokiečiams daugiau ar mažiau bendradarbiavę su komunistais, o kartais ir niekuo nenusikaltę žmonės. Labiausiai nuo sovietiškų susidorojimų nukentėjo Lietuvos žydai. Jau pirmomis karo savaitėmis tūkstančiai jų buvo nužudyta.

Didesniuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose – žydams, išlikusiems gyviems pirmųjų masinių žudynių metu, buvo sukurti getai. 1941-1944 m. getuose gyvenę žydai buvo palaipsniui sunaikinti. Net 94% Lietuvos žydų tapo sąmoningo žydų tautos naikinimo, vadinamo ho

olokaustu, aukomis.

Apie 75 tūkst. Lietuvos gyventojų dažniausiai prievarta okupantai išvežė darbams į Vokietiją. Į koncentracijos stovyklas pateko apie 30 tūkst. lietuvių, dalis jų ten žuvo.

1944 m. naciai sudegino Pirčiupių kaimą su visais 119 gyventojų – net kūdikius ir senukus. Vokiečių okupacijos metais žuvo apie 200 tūkst. žydų, apie 15 tūkst. lietuvių, 15-20 tūkst. kitų tautybių Lietuvos gyventojų.

Jau nuo 1941 m. Lietuvoje veikė sovietinių partizanų būriai, kurie ypač suaktyvėjo 1943-1944 m. 1943 m. susikomplikavus padėčiai fronte, Ostlando generalinis komisaras H. Lozė kreipėsi į latvius, estus ir lietuvius, ragindamas stoti i SS legionus. Estai ir latviai stojo į formuojamas karines dalis. Lietuvoje pogrindis paragino boikotuoti šį nacių sumanymą. Okupantai griebėsi keršto. Jie uždarė aukštąsias mokyklas, šešias dešimtis inteligentų išsiuntė į koncentracijos stovyklas.

1944 m. Vasarą frontas pasiekė Lietuvą. Iš savanorių, pasiryžusių ginti Lietuvą nuo Raudonosios armijos, buvo suformuota Tėvynės apsaugos rinktinės savanorių divizija.
Išvados

Vokiečių okupacijos metais, nors griaunamos ir naikinamos mokyklos tačiau jos nebuvo uždarytos, VDU taip pat veikė kai kurie fakultetai, Lietuvos švietimas nebuvo sunaikintas, tiesiog šie trys – keturi metai buvo kaip pauzė Lietuvos švietime, kaip stotelė. Vokiečių okupacijos metais siekta parengti paklusnų ir mažai mąstantį žmogų, ką ir parodo įsakymas, jog žmogui užtenka vos 4 metų mokslo.

Literatūros sąrašas:
1. “Vytauto Didžiojo universitetas Mokslas ir visuomenė 1922-2002”
2. Jonas Voielskis “Lietuvos mokyklai 600”
3. Pasaulis ir Lietuva “Naujausiųjų laikų istorija”

Leave a Comment