LDK santykiai su Maskvair totoriais

Norėdamas sustiprinti Lietuvos politine ir ekonomine padėtį didysis kunigaikštis kariavo su Maskva, tačiau nesėkmingai: neteko Viazmos,Smolenskio ir kt. Meistų,sričių. 1494m. Susitakė su Maskvos kunigaikščiu Ivanu III. Vedė jo dukterį Elena.(Aleksandras didžiąją gyvenimo dalį gyveno Lietuvoje. Iš dalies dėl to , kad jo žmonos Elenos , kaip stačiatikės, Lenkai nesutiko karunuoti karaliene, o priimti Katalikų tikėjimą jei draudė tėvas, Maskvos kunigaikštis Ivanas III). Santaika nors ir sutvirtinta giminystės ryšių , buvo trumpa. 1500-1503 Lietuva vėl kariavo su Maskva. Aleksandras prašė Livonijos Ordino ir Pavalgio totorių paramos.tuo metu krymo totoriai užpuolė Lietuvos sritis:Voluinę ir Podolę. Maskva tuo pasinaudojusi sumušė Lietuvos kariuomenę ties Vedrošos upe.(Vedrošos mūšis). Dėl Maskvos antpuolių į maskvos kunigaikštį kreipėsi vengrijos karalius Alenksandro brolis ir popiežius. Ivanas III sutiko pasirašyti 6metu paliaubas. Jam liko dideli žemės plotai : su Seversko naugarduku, černigovu ir kt.miestais.

Konstantias Ostrogiškis.Kunigaikštis konstantinas Ostragiškis buvo Lietuvos kariuomenės vadas. Jis narsiai gynėsi Vedrošos mūšyje ir po žiaurių kautynių pateko į nelaisvę.

Pergalė ties Klecku 1506m. Prieš totorius.Maskva kurstė totorius prieš Lietuva. 1506m. Totoriai pasiekėNaugarduka ir Lydą. Bet prie Klecko juos sumušė lietuvos kariuomenė, vadovaujama Aleksandro Didiko Mykolo Glinskio. Aleksandras mirė, nesužinojęs apie mūšio pabaigą.

Oršos mūšis 1514m. Trys karai su Maskva (1507-1508 , 1512-1522, 1534-1537) :I. Karo pradžia. Smolensko netektis Nuo pat XV a. II pusës Lietuvos Didþioji Kunigaikðtystë (toliau – LDK) kruvinuose karuose gynësi nuo vis stiprëjanèios Maskvos. Dar XV a. pabaigoje Ivano III valdoma Maskvos Didþioji Kunigaikðtystë (toliau – MDK) uþgrobë daug rytiniø LDK teritorijø – Kozelskà, Obolenskà, Mcenskà, Odojevà (ið viso apie 87 000 kv. km). 1500 m. LDK kariuomenë pralaimëjo Vedroðos mûðá ir 1503 m. paliaubø sutartimi Maskvai atiteko naujos didþiulës teritorijos: Èernigovas, Severënø Naugardas, Starodubas ir Okos pakranèiø teritorijos. Ið viso LDK neteko apie 210 000 kv. km. Naujasis Respublikos valdovas ir LDK didysis kunigaikðtis – Þygimantas Senasis nesëkmingai bandë santykius su Maskva iðspræsti derybomis: karas vël prasidëjo 1512 m. Ðis LDK ir Maskvos karas (vëliau pavadintas Deðimties metø karu, nes truko iki pat 1522-øjø) daugelio tyrinëtojø vadinamas ilgiausiø ir nuoþmiausiu. Didþiulë maskvënø armija, vedama Maskvos didþiojo kunigaikðèio Vasilijaus III-iojo, tris kartus puolë vienà stipriausiø ir svarbiausiø LDK tvirtoviø – Smolenskà. Neatlaikæs stipraus artilerijos apðaudymo, miestas krito 1514 m. vasarà, po mënesio apsiausties. LDK sukrëtë Smolensko netektis. Tuo tarpu ákvëpta pergalës didþiulë 80-tûkstantinë maskvënø kariuomenë verþësi gilyn á kraðtà. Atremti prieðà bei susigraþinti prarastà tvirtovæ buvo skubiai sutelktos lietuviø ir lenkø samdiniø bei savanoriø pajëgos, kuriø skaièius siekë apie 30 tûkst. kariø. Ði armija, vadovaujama etmono Konstantino Ostrogiðkio, ið Borisovo patraukë á rytus. Abi kariuomenës susitiko ties Orða, prie Dnepro upës. Ankstyvà 1514 m. rugsëjo 8-osios rytà èia ir ávyko vienas kruviniausiø Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës kariuomenës kautyniø su Maskvos pajëgomis.

VII. Mûðio pasekmës ir karo pabaiga Triuðkinantis pralaimëjimas sukëlë panikà Maskvos Didþiojoje kunigaikðtystëje – kunigaikðtis Vasilijus, anot Belskio kronikos „…ið Smolensko su maþa grupele taip greitai lëkë á Maskvà, kad per dienà ir naktá keliasdeðimt mûsø myliø sukorë…“ Smolenskas rusø buvo skubiai ruoðiamas apgulèiai: tvirtinamos sienos, ruoðiamos maisto atsargos. Tuo tarpu nugalëtojai, kaip pasakoja Kojelavièius, „…lyg tyèia neskubëjo: apsikrovæ didþiule manta, visà mënesá þygiavo sunkiai pravaþiuojamais ir praeinamais keliais iki Smolensko.“ Tvirtovës apsiaustis uþtruko: LDK kariuomenë neturëjo pakankamai apgulties pabûklø, o Smolensko águla, vadovaujama kunigaikðèio Vasilijus Ðuiskio, sëkmingai atmuðinëjo puolimus. Be to, maskvënams pavyko susekti sàmokslà, kurio dalyviai ketino atverti Smolensko tvirtovës vartus lietuviø kariuomenei. Galø gale, prasidëjus ðalèiams, LDK kariuomenë nutraukë apgultá. Tiesa, lietuviams pavyko susigraþinti dalá rusø okupuotø teritorijø bei uþimti tris maskvënø tvirtoves: Mstislavlá, Krièevà ir Dubrovnà. Maskvos Didþioji kunigaikðtystës porà metø stengësi atsigauti po katastrofiðko pralaimëjimo Orðos mûðyje. Patyræ siaubingà ðaunamøjø ginklø poveiká lauko kautynëse, rusai dar ilgus metus vengë susiremti su LDK pajëgomis atvirame lauke. Karas atsinaujino tik 1517 m., kai Vasilijus Ðuiskio vedami maskvënai pabandë pulti LDK, taèiau buvo iðstumti ið ðalies Ostrogiðkio pajëgø. Persekiodami rusus, Ostrogiðkio ir Sverèovskio daliniai ásiverþë á Maskvos teritorijà, bet nepajëgë uþimti Opoèkos tvirtovës. Aktyvesni kovos veiksmai dar vyko 1518 ir 1519 metais, bet në vienai pusei nepavyko palenkti savo naudai karo eigos. Kariaujanèiø ðaliø jëgos iðsilygino – lietuviai sëkmingai gindavosi nuo rusø antpuoliø lauko kautynëse, taèiau nepajëgdavo rimèiau grasinti prieðo tvirtovëms. Galø gale 1522 m. buvo pasiraðyta taikos sutartis, nors abi ðalys puikiai suprato, kad naujo karo pradþia – tik laiko klausimas. Maskvënams pavyko iðlaikyti uþimtà Smolenskà ir tai buvo didelis jø laimëjimas. Taèiau ir LDK pademonstravo galinti sëkmingai gintis nuo agresyvaus kaimyno antpuolių.