Techninė kompiuterio įranga

Techninė kompiuterio įranga (procesorius, atmintinė, klaviatūra, pėlė, vaizduoklis,
spausdintuvas)
Kompiuterį sudaro šios pagrindinės dalys: sisteminis blokas, įvesties ir išvesties įrenginiai bei išoriniai informacijos kaupikliai. Sisteminio bloko sudaro vidinė (operatyvioji) atmintis, procesorius, valdikliai (kontroleriai), įvesties – išvesties jungtys ir magistralės.
Procesorius arba centrinis procesorius (CPU, angl. k. Central Processing Unit) yra pagrindinė kompiuterio itaisai, atliekantis įvairius veiksmus bei apdorojantis duomenis. Žodis “procesorius” kilęs iš anglų k. žodžio processor ir reiškia ”apdorojantis, perdirbantis”, kitaip dar galetume pasakyti: “valdantis veiksmų procesą”. Jį sudaro aritmetinis – loginis ir valdymo įttaisai bei nedidelė procesorinė atmintis. Aritmetinis – loginis įtaisas atlieka paprasčiausius aritmetinius veiksmus, lygina skaitines registrų reikšmes. Valdymo įtaisas koordinuoja visuų kitių įrenginių, siunčiančių ar priimančių loginiam -aritmetiniam įtaisui siunčiamą informaciją, darbą. Registrai naudojami trumpam užrašyti informaciją – skaičius su kuriais centrinis procesorius atlieka veiksmus, ląsteliu. adresus, skaitiklį ir pan.
Centrinio procesoriaus darbo greitis didžiąja dalimi nulemia ir viso kompiuterio darbo greitį. Jis priklauso nuo ,,žodžio” ilgio (matuojamo bitais), kurį gali apdoroti procesorius, ir procesoriaus darbo dažnio (matuojamo megahercais).
Šiandien žodžio ilgis siekia 32 arba 644 bitus, o procesoriaus darbo dažnis, priklausantis nuo taktinių impulsų generatoriaus, – keletas šimtų MHz ir daugiau. Vienas hercas – tai vienas elektros impulsas, arba pats paprasčiausias veiksmas (pvz.: elementarus dvejetainis veiksmas), kurį procesorius geba atlikti per sekundę.. Vadinasi, toks procesorius gali atlikti ke

eletą šimtų milijonų elementariu veiksmų per sekundę. Visi procesoriai klasifikuojami pagal tipą (8088, 286, 386, 486, P5 arba ,,Pentium”) ir darbo dažni(25, 33, 66, 100, 150, . MHz). Pavyzdžiui, 386DX25 rodo, kad procesoriaus tipas yra 386, o dažnis lygus 25 MHz. Šiuo metu jau nebegaminami 8088 – 486 tipo procesoriais. Dabartis priklauso asmeniniams kompiuteriams, kuriuose įtaisyti ,,Pentium” Intel, AMD tipo procesoriai. Jų galia, palyginti su 386 tipo procesoriumi, 4 – 5 kartus didesnė.
Centrinio procesoriaus darbui pagreitinti papildomai įdedami specialūs procesoriai (co – procesor), dažniausiai matematiniai procesoriai, pakeičiantys centrinį procesorių atliekant matematinius veiksmus, taip pat grafinai, garsų sintezės, signalų procesoriai.
Asmeniniams kompiuteriams skirtus procesorius gamina daug firmų. Dažniausiai spaudoje minimi Intel, AMD, Motorolla, IBM vardai. Intel seimos procesoriai – taip vadinami kiti firmų gaminami procesoriai, kurie pagal atliekamas operacijas visiškai atitinka Intel firmos gaminamus procesorius (pvz. AMD). Naujausias AMD procesorius – K7 Athlon, seekmingai konkutuojantį su Pentium III procesoriais. Labiausiai išgarsejo firmos IBM sukurta procesorių šeima Power, kurios procesorių klasės vadinamos PowerPC, Power2, Power3.
Labai svarbus kompiuterio įrenginys yra jo atmintinė. Atmintinė skirstoma į dvi dalis: vidinę ir išorinę. Vidinė atmintinė – tai mikroschemos, analogiškos procesoriaus mikroschemoms. Vidinėje atmintine galima labai greitai pasiekti bet kurią ten laikomą informaciją. Tačiau šios atmintinės gamyba brangi, todel ji kompiuteryje nėra didelė.
Vidinė atmintis skirstoma į keturis tipus:
• pastovioji;
• pagrindinė arba operatyvioji
• sparčioji;
• vaizdo.
Pastovioji atmintis saugo bazinę įvesties ir išvesties sistemą, (BIOS), šios sistemos vaizdą ekrane ir
r kt. Ji įrašoma gamykloje ir vartotojas jos negali keisti (anglų k. read only memory (ROM). Ši atmintis saugo informaciją, reikalingą kompiuterio darbo pradžia. Sutrikus skaitomajai atminčiai, išsiderina ir viso kompiuterio darbas.
Svarbiausioji vidinės atmintinės dalis – pagrindinė atmintinė (anglų k. random acces memory (RAM) – tiesioginės kreipties atmintinė). Nuo jos priklauso viso kompiuterio darbas. Pagrindinė atmintinė saugo programinę įrangą ir informaciją, kurią dirbdamas naudoja centrinis procesorius. Kasmet kompiuteriai gaminami su vis didesne ir didesne pagrindine atmintine. Šiuolaikinių kompiuterių pagrindinės atmintinės talpa – 64 ir daugiau Mbaitų.
Sparčioji atmintinė (anglų k. cache memory) – tai tarpininkė tarp pagrindinės atmintinės ir procesoriaus. Joje laikoma aktualiausia informacija, kurios dažniausiai prireikia procesoriui -jis jągauna greičfiiau ir dėl to paspartėja viso kompiuterio darbas.
Vaizdo atmintinė (anglų, k. visual access memory (VRAM)) anksčiau nebuvo išskiriama iš tiesioginės kreipties atminties. Šiandien ji išplėsta iki 1 Mb ir daugiau bei sumontuota atskiroje plokštėje, todėl ją galima išskirti kaip dar vieną atminties tipą. Nuo vaizdo atminties dydžio tiesiogiai priklauso displejaus skiriamoji geba, spalvų skaičius:
Išorinė atmintinė – informacijos kaupikliai – diskai, diskeliai, kompaktinės plokštelės. Jų yra įvairių rūšių. Juose sukauptai intbrmacijai skaityti reikalingi specialūs įtaisai, dažniausiai vadinami diskasukiais. Kaupikliu paprastai įvardijame ir pačią, informacijos laikymo priemonę – laikmeną ir informacijos skaitymo įtaisą- diskasukį. Pagrindinė PC išorinė laikmena – stacionarus standusis diskas (anglų k.
. hard disk), kuriame laikoma kompiuteriui valdyti ir skaičiavimams atlikti reikalinga programinė įranga bei įvairūs duomenys. Diską sudaro keletas specialių diskelių, užmautų ant bendros ašies. Standžiųjų diskų talpa siekia keliolika ar net keliasdeSimt gigabaitų. Kitas svarbus šių diskų parametras – informacijos išrinkimo trukmė, siekianti 7-10 ms. Diskuose esanti informacija į pagrindinę kompiuterio atmintinę (taip pat ir priešinga kryptimi) perkeliama kelių ar keliolikos MB/s sparta, o labai dideliu greičiu besisukančių diskų (7200 aps/min ir net 10800 aps/min.) – apie 60 MB/s.
Lankstūs diskai (anglų k. floppy disk), arba diskeliai, šiuo metų dažniausiai naudojami informacijai perkelti iš vienos vietos į kitą ir jai saugoti ilgesnį laiką. Diskeliai būna skirtingų matmenų ir talpos. Dabar vartojami 3,5 colio (maždaug 9 cm) skersmens plastikinė plokštelė, padengta magnetinės medžiagos oksidais ir specialiu apsauginiu lako sluoksniu. Siekiant juos apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų, dulkių ir kitų išorės poveikių, diskeliai įvedami į standų plastmasini vokelį. Šiuolaikinių
standartinių diskelių (HD – anglų k. High Density – talpa 1,44 MB, o kai kurie ED – anglų k. Extra-High Density – leidžia įrašyti dvigubai daugiau informacijos (2,88 MB). Diskeliuose esanti informacija į pagrindinę kompiuterio atmintinę perkeliama maždaug 0,1 MB/s sparta.
Kompaktiniai (CD ROM – anglų k. Compact Disc Read Only Memory) ir magnetooptiniai diskai (CD-MO -Compact Disc-Magneto Optical), kuriuose duomenis rašo ir skaito lazerio spindulys. Juose didėli duomenų registravimo tankiai, skaitymo greičiai, didesnis duomenų saugojimo pa
atikimumas. Šiuo metu kompiuteriai dažniausiai aprupinami tik skaitomų kompaktinių diskų įrenginiais. Kompaktiniuose diskuose negalima pakeisti saugomų duomenų, tačiau tai yra labai efektyvi elektroninių knygų, žinynių, enciklopedijų., kompiuterinių mokymo sistemų ir kitokių nekeičiamų duomenų saugojimo priemonė. Standartinio kompaktinio disko talpa yra 640 MB. Magnetooptiniai diskai (CD-MO) skirti daugkartiniam rašymui, tačiau jų negalima skaityti paprastais CD-ROM įrenginiais. Pastaraisiais metais atsirado perrašomieji kompaktiniai diskai CD-RW ( anglų k. Compact Disk-Rewritable), kuriose duomenis galima perrašyti neribojamą skaičių kartų. Tipinė jų talpa 650 MB, o mažiausias garantinis duomenų saugojimo laikas apie 30 metų. 1996 metais buvo pristatyta dar viena nauja skaitmeninė technologija DVD (Digital Video Disc) filmams įrašyti ir juos atkurti specialiais prie televizorių prijungtais grotuvais. Vėliau ši technologija pradėta taikyti ir kitose srityse, o jai skirti diskai vadinami universaliaisiais skaitmeniniais diskais (DVD -Digital Versatile Disc). DVD disko matmenys panašūs (į įprasto CD, o talpa siekia iki 17 GB.
Ypač didele talpa (iki 70 GB), gana didele duomenų mainų sparta (iki 10 MB/s), dideliu patikimumu ir maža duomenų saugojimo kaina pasižymi šiuolaikiniai magnetinių juostų (streamer) įrenginiai. Pagrindinis jų trųkumas – leta paieška, todėl juostos dažniausiai vartojamos, perkeliant didelius duomenų kiekius į kitus kompiuterius ir sudarant archyvus.
Klaviatūra yra pagrindinis informacijos įvesties įrenginys, naudojamas raidėms, skaičiams ir kitiems simboliams įvesti į kompiuterį ir jį valdyti. Ji panaši į rašomosios mašinėlės klaviatūrą tik turi papildomų specifmių klavišų. Paprastai klaviatūros klavišai skirstomi į kelias grupes: 1) ženklų (teksto) sritis; 2) valdymo sritis; 3) redagavimo sritis; 4) skaitmenų sritis. PC dažniausiai vartojamos 101 ir 104 klavišų klaviatūros.
Pelė pagal populiarumą šiandien yra antra tarp įvesties įrenginių. Pelė dažniausiai laikoma šalia klaviatūros ir valdoma dešine ranka. Pelės viduje yra rutuliukas. Rutuliuko judejimas susijęs su žymėklio judesiu ekrane, t.y., stumdant pelę, juda ir žymeklis ekrane. Pelės viršuje būna du arba trys valdymo klavišai. Juos spragtelint, išrenkamas žymėklio rodomas objektas ir paleidžiamas to objekto valdomas procesas, jei toks yra. Pelei analogiškas prietaisas yra valdymo rutulys (anglų k. TrackBall), kuris užima mažiau vietos ir gali būti įmontuojamos klaviatūroje. Tai tarsi apversta pelė, kurios rutulį sukame pirštais arba delnu.
Vaizduoklis (anglų k. display, monitor) – kompiuterio įrenginys, turintis ekraną, skirą. tekstinei bei grafmei informacijai rodyti, ir veikiantis panašiais kaip televizoriaus principais. Šiuolaikiniai vaizduokliai būna dviejų tipų;
• naudojantys elektrovakuuminius vamzdžius – kineskopus;
• naudojantys puslaidininkinius ekranus.
Vaizduoklių būna įvairiausių: skirtingo dydžio, formos, vaizdo kokybės. Vaizdo kokybė vaizduoklio ekrane priklauso nuo jo skiriamosios gebos (eilučių ir stulpelių skaičiaus ekrane), pošvyčio spalvos, kadrų kitimo dažnio ir t.t. Vaizduoklio ekrano dydis (įstrižainė) matuojamas coliais. Dažniausiai ekranai būna 15 ar 17 colių.
Spausdintuvas – išorinis kompiuterio įrenginys, skirtas kompiuterio informacijai išspausdinti ant popieriaus. Pagal veikimo principą spausdintuvus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: adatinius, rašalinius ir lazerinius. Adatinio spausdintuvo mechanizing sudaro adatos, kurios iš taškų suformuoja tekstinį ar grafinį vaizdą. Šių spausdintuvų trūkumai: lėtai spausdina, triukšmingi, prastesnė spausdinimo kokybė. Rašaliniai spausdinluvai veikia tolydžiai, impulsais purkšdami rašalą į reikiamą popieriaus vietą. Lazerinių spausdintuvų veikimo principas pagrįstas lazerinio įtaiso galimybe suformuoti ant apvalaus būgno dokumento atvaizdą.

Leave a Comment