Informatika

Programinė įranga
Algoritmas- problemos ar uždavinio sprendimo planas. Algoritmas užrašomas matematiškai ar logiškai.
Programa- komandų seka, kuri nurodo kompiuteriui ką ir kaip daryti.
Programinė įranga- programų rinkinys ar jų sistema. Ji apibrėžia kompiuterinės sistemos veikimo logiką ir kalbą.
Kompiuterinės sistemos veikimo logika apibrėžiama loginiu būdu paskirstant duomenų apdorojimo procesą ir kompiuteriui pateikiant instrukcijų seką. Kompiuterinės sistemos kalba tokiu atveju tampa programinės įrangos kūrėjo pasirinkta programavimo kalba.
Mini kompiuteriams sukurta speciali programinė įranga- operacinė sistema. Kai norima problemą spręsti kompiuteriu, kuriamos specialios programos arba jų sistemos, kuurios vadinamos taikomųjų programų paketais.
Programinė įranga kuriama dviejų pagrindinių tipų:
• Sisteminė- valdymo programos, skirtos bendrauti su vartotoju ir valdyti kompiuterinės sistemos resursus.
• Taikomoji- programos, skirtos vartotojo poreikiams tenkinti.

Sisteminė programinė įranga
Sisteminės programinės įrangos darbo režimas gali būti:
• Pirmosios OS buvo skirtos vienam vartotojui ir galėjo valdyti tik vieną programą.
• OS, užtikrinti vienam vartotojui daugiaprogramį režimą, yra sudėtingesnė, nes jos valdymo programa koordinuoja kelių programų darbą.
• Daug vartotojų, daugiaprogramis, daugiaprocesis, laiko paskirtos režimas- reikalingas tada, kai vienu metu dirba daug žmonių. OS, turinčios galimybę dirbti laaiko paskirtos režimu, leidžia daugeliui vartotojų naudotis to paties kompiuterio resursais skirtingais laiko intervalais.
Sisteminės programinės įrangos pagrindinė dalis yra OS, kurios viena iš paskirčių bendrauti su vartotoju. Galimi du bendravimo būdai:
• Komandinis- kai vartotojas norimą atlikti funkciją įveda tam skirta komanda ko

omandinėje eilutėje displėjaus ekrano apačioje. Šio tipo OS nekuriamos ir nedubliuojamos.
• Grafinis arba grafinė vartotojo aplinka (GVA)- kai kiekvienai funkcijai atlikti skirtas dialogo langas ir tam tikras paveikslėlis. Šio tipo OS ypač draugiškos vartotojui ir paprastos naudoti.
Kiekvienai programai rezervuojama tam tikra atminties dalis- atliekama RAM sklaida.
Sisteminę programinę įrangą sudaro:
• Operacinė sistema- tai svarbiausia KS dalis, vadovaujanti KS darbui. OS yra pirmoji programinė įranga, kuri iš SD kopijuojama į RAM, kai tik įjungiamas kompiuteris. Ji iškviečia iš RAM kiekvieną reikalingą pagalbinę ir taikomąją programas.
 Vidinės komandos (rezidentinės)- jos saugomos RAM ir bet kuriuo KS darbo momentu MP valdymo įtaisu jos tiesiogiai iš ten iškviečiamos. Vidinės komandos- svarbiausia OS dalis, kartais vadinama valdymo programa. Valdymos programos funkcijos:
– Koordinuoja duomenų apdorojimo procesus.
– Tvarko RAM panaudojimo procesus- RAM sklaida.
– Nustato KS įrrengtų prietaisų sutrikimus ir displėjaus ekrane parodo klaidas.
– Nurodo saugomų failų vietą.
– Atsako už paslaugų programų panaudojimą.
– Iškviečia darbui taikomąsias programas.
 Išorinės komandos- dažnai vadinamos pagalbinėmis komandomis. Dažniausiai saugomos SD. Jos kopijuojamos į RAM tik tada, kai jų prireikia pagalbinei ar papildomai OS funkcijai atlikti, o ją atlikus komandos kopija automatiškai panaikinama, kad neužimtų RAM vietos. Išorinių komandų pagrindinės funkcijos yra šios:
– Rūšiuoja ir sujungia, kopijuoja, naikina failus.
– Kontroliuoja KS darbą.
– Displėjaus ekrane parodo Ks techninės ir programinės įrangų charakteristikas.
– Formuoja diskus.
– Vieną duomenų kodavimo sistemą verčia į kitą.
• Transliatorius- naudojamas norint iš
šversti aukšto lygmens programavimo kalbas į mašininę kalbą. Programos, parašytos aukšto lygmens programavimo kalbomis, vadinamos pradinėmis programomis, o išverstos į mašininę kalbą- objektinėmis programomis. Transliatoriai gali būti:
 Interpretatorius- aukšto lygmens programavimo kalbą verčia į mašininę kalbą palaipsniui, po vieną komandą. Jie naudojami išversti į mašininę kalbą mažoms nesudėtingoms programoms. Programa, parašyta interpretatoriui ir kiekvieną kartą iškviesta dirbti verčiama į mašininę kalbą, vadinama galutine programa- mašininių kodų programa.
 Kompiliatorius- aukšto lygmens programavimo kalba parašytą visą programą iš karo paverčia mašininės kalbos versija, jei nėra programavimo klaidų. Kompiliatorius iš mašininių kodų paruošia naują programą, vadinamą objektine programa. Kompiliuojamos programos veikia daug greičiau negu interpretuojamos.
Operacinių sistemų raida
Populiariausios pagal paskirtį yra operacinės sistemos sukurtos šiems kompiuteriams:
• Asmeniniams
• Serveriams
• Nešiojamiesiems asmeniniams kišeniniams ir kitiems mobiliesiems įtaisams.
Asmeninių kompiuterių OS
Pirmosios OS:
• MC DOS/PC DOS- bendravimas su kompiuteriu vyko komandiniu būdu. Timas Petersonas sukūrė komandinę operacinę sistemą 80DOS, kurią nupirko kompanija Microsoft ir pavadino MC DOS. Kompanija IBM pakeitė pora sisteminių failų ir pervadino šią sistemą PC DOS. Jų abiejų darbo režimas- vienas vartotojas, viena programa.
• Apple DOS- ji buvo skirta Apple II kompiuteriui. Darbo režimas- vienas vartotojas, viena programa.
• Mac OS- skirta naujiems Apple gaminamiems kompiuteriams Macintosh. Mac OS versijos pasižymėjo labai aukštu grafikos ir Multimedijos taikymų lygmeniu, todėl kompanijos Macintosh gaminamų kompiuterių panaudojimo sfera- leidyba, multimedija, redagavimo, projektavimo, di
izaino darbai. Daugelis įtaisų, kaip pelė pastaruoju metu įprasti asmeninėse KS, bet pirmą kartą buvo panaudoti Macintosh kompiuteriuose. Darbo režimas- vienas vartotojas, daugiaprogramis.
• OS/2;OS/2 Warp- OS/2 buvo suprojektuota dirbti grafinėje vartotoje aplinkoje. OS/2 Warp pritaikyta dirbti internete. Darbo režimas- vienas vartotojas, daugiaprogramis.
• Tron- sukūrė Japonijos projektuotojai. Jie sukūrė ir tris operacines skirtingos paskirties sistemas:
 BTron- pritaikyta verslui, skirta asmeniniams kompiuteriams operacinė sistema, turinti angliškų, japoniškų ir kitokių ir kitokių simbolių rinkinius.
 Citron- ryšiams pritaikyta OS.
 ITron- realaus laiko operacinė sistema, suprojektuota taip, kad pateiktų greitą atsakymą realaus laiko masteliu į įvairaus pobūdžio išorines užklausas.
• BeOS- J.L.Gassee įkūrė kompaniją Be, kuri sukūrė kompiuterį BeBox ir įdiegta operacinė sistema BeOS, kuri suprojektuota skaitmeniniams garso, vaizdo duomenims apdoroti ir trimatės grafikos darbams atlikti. Darbo režimas- vienas vartotojas, daugiaprogramis.
• Microsoft Windows 1.0- turėjo grafinę vartotojo bendravimo su kompiuteriu galimybę.
• Microsoft Windows 3.0- patobulinta jo grafinė vartotojo aplinka, todėl buvo galima tvarkyti daug duomenų. Darbo režimas- vienas vartotojas, daugiaprogramis.
• Microsoft Windows 3.1- ji papildoma šiomis galimybėmis: leidžiama naudotis Multimedijos programinė įranga, šrifto, kurį turi displėjus ir spausdintuvas, stiliais, kurti dokumentus įkeliant paveikslėlius, pele traukti ir numesti objektus ekrane. Darbo režimas- vienas vartotojas, daugiaprogramis.
• Microsoft Windows for Workgroups 3.11- papildyta galimybe asmeniniais kompiuteriais dirbti grupėmis.
• Microsoft Windows NT-turėjo dvi redakcijas, skirtas:
 Darbo stotims (Microsoft Windows NT 4.0 for Workstation)- darbo režimas- vienas vartotojas, daugiaprogramis.
 Serveriams- Mi
icrosoft Windows NT 4.0 for Server- serveriams pagamintos NTAS ir NTS palaiko simetrinį daugiaprocesį režimą ir suteikia galimybę 100 atskirų vartotojų naudotis transakciniu apdorojimo procesu. Microsoft Windows NT 4.0 for Server versija yra svarbi kaip kompiuterių tinklų operacinė sistema, skirta serveriams, jos darbo režimas- daug vartotojų, daugiaprogramis, daugiaprocesis.
• Microsoft Windows 95- joje įdiegtas principas “įdėk ir veiks“- ši operacinė sistema turi greitai atpažinti naujai prijungtą įtaisą ir automatiškai pakoreguoti savo konfigūraciją. Darbo režimas- vienas vartotojas, daugiaprogramis.
• Microsoft Windows 98- joje įkomponuota grafinė informacinės sistemos WWW peržvalgos programa Microsoft Internet Explorer. Darbo režimas- vienas vartotojas, daugiaprogramis.
• Microsoft Windows Millenium Editon (Me)- tai suprastinta operacinė sistema, skirta namų kompiuterio vartotojui:
 Ofisiniai taikomųjų programų paketai.
 Patogus prisijungimas prie interneto.
 Kompiuteriniai žaidimai.
 Multimedijai skirtos programos.
 Muzikinių failų klausimas ir įrašymas.
Jai nereikia daug RAM apimties. Darbo režimas- vienas vartotojas, daugiaprogramis.
Populiariausios OS:
• Microsoft Windows 2000- programa skirta leidybos sistemoms, multimedijai. Microsoft Windows 2000 Professional programoje naudojama ekonomišką maitinimo sistemos konfigūravimo galimybę ACPI, kuri leidžia kompiuteriui „užsnusti“. Jo darbo režimas- vienas vartotojas, daugiaprogramis. Microsoft Windows 2000 Server- tinklo operacinė sistema. TOS- daug vartotojų, daugiaprogramis.
• Microsoft Windows XP- jo dvi versijos:
 Microsoft Windows XP Home Editon- namų kompiuteriams. Daug dėmesio skirta multimedijai, žaidimams, CD ir DVD darbo kokybei, apsaugo vartotoją nuo klaidų įdiegiant programinę įrangą- grąžina KS į pradinę būseną. Kiekvieną kartą diegiant sistemą iš kompanijos Microsoft reikia gauti identifikavimo numerį, kad kiekviena kopija nebūtų įdiegta į kelis kompiuterius. Įdiegimo metu programa Windows Product Activation patikrina technine įranga ir sukariamas vadinamasis pirštų atspaudas, kurį, suteikus išskirtinį numerį. Darbo režimas- vienas vartotojas, daugiaprogramis.
 Microsoft Windows XP Professional- tinklo kompiuteriams. Pasižymi duomenų apsaugos papildomomis priemonėmis, kurios ypač aktualios dirbant tinkle. Darbo režimas- vienas vartotojas, daugiaprogramis.
• Mac OS X- svarbi jo savybė- virtualios atminties tvarkyklė, automatiškai skaidanti taikomąją programinę įrangą į taip vadinamus puslapius, jei to prireikia. Pasikeitė ir vartotojo bendravimas su kompiuteriu- atsirado paveikslėliai, kurie keičia savo pavidalą priklausomai nuo taikymų būsenos. Patogi interneto informacinės sistemos WWW svetainių ir elektroninio pašto peržiūra. Darbo režimas- vienas vartotojas, daugiaprogramis.
• Linux- Linus Torvaldsas padėjo kurti naują operacinę sistemą. Linux- komandinė operacinė sistema, bet yra sukurta keletas jos grafinių vartotojo aplinkos variantų. Ši sistema priklauso atvirojo šaltinio atviram programų fondui, kuriame programinė įranga kuriama šaltinio kodo pagrindu. Darbo režimas- vienas vartotojas, daugiaprogramis.
Asmeniniam kompiuteriui skirta operacinė sistema atlieka dvi pagrindines funkcijas:
• Apibrėžia vartotojo bendravimo su kompiuteriu kokybę.
• Valdo KS resursus.
Ateities technologijos- Lorghorn- naujos Microsoft OS kartos. PDC kompanija pateikė visuomenei demonstracinę OS versiją Windows Longhorn Build 4051. Svarbus Lorghorn pažymis- balso panaudojimo galimybės. Bus įdiegtos naujos technologijos:
• Grafinė sistema Avalon- skirta vartotojo aplinkos elementų, dokumentų ir multimedijinės informacijos pateikimui užtikrinti. Ši sistema valdys informacijos įvestį į kompiuterį ir leis prijungti didelį skaičių įrenginių nuo pelės iki nuotolinio valdymo. Avalon siūlo naudoti specialią kalbą XAML, kuri sukurta bazinės praplečiamos XML pagrindu.
• Aero- sukurta naudojant Avalon branduolio vektorinę grafiką. Vektorinės grafikos technologija leis laisvai disponuoti grafiniu vartotojo aplinkos elementų masteliu.
• Failų sistema WinFS- veiks NTFS pagrindu ir bus skirta duomenims saugoti bei struktūrizuoti, o taip pat padės supaprastinti skirtingų programinių sistemų ir įtaisų, taip pat skirtingų tipų ir nesuderinamų failų duomenų sinchronizavimas.
• Ryšių sistema Indigo- skirta ryšiui tarp saugomų duomenų užtikrinti ir Web serveriams palaikyti.
• Apsaugos sistema NGSCB Initiative- užtikrins:
 Didesnį OS stabilumą.
 Spartesnį taikymų įdiegimą.
 Spartesnį taikymų startavimą, kurį užtikrins technologija SuperFetch.
• WinFX- naujas, struktūrizuotas, mažiau laiko ir resursų reikalaujantis programavimo modelis, skirtas Longhorn taikymams kurti.
Serverių operacinės sistemos
Serverių OS paskirtis:
• Aprūpina taikymais.
• Teikti tinklo valdymo priemones.
• Atlikti įvykių tinkle analizę.
• Tvarkyti katalogus.
• Teikti pranešimų pasikeitimo priemones.
• Užtikrinti darnų grupinį darbą.
• Aprūpinti Web serveriais.
• Aprūpinti pašto ir kitais serveriais.
Klasteris- vienos klasės kompiuterių rinkinys, atliekantis vieną ir t pačią užduotį bei paskirstantis krūvį kompiuteriams.
Populiariausios serveriams skirtos OS:
• UNIX- tiko įvairių klasių kompiuteriams ir dėl šios savybės buvo pavadinta nešiojama OS. Pritaikius UNIX, buvo sėkmingai realizuotas interneto pagrindinis protokolas TPC/IP ir daugelis kitų: SMTP- elektroninio pašto protokolas, NFS- paskirsto failus tinkle, NIS- tvarko tinklo informaciją „Geltonuosiuose puslapiuose“. UNIX darbo režimas – daug vartotojų, daugiaprogramis, daugiaprocesis, laiko paskirtos. UNIX versijos:
 Xenis
 MOTIF- programinė įranga kaupiama atviros programinės įrangos fonde, kuri vartotojų patogumui sukūrė komandinei UNIX skirtą grafinę vartotojo aplinką MOTIF.
 Solaris- skirta skaičiavimo problemoms spręsti. Tai tinklo OS. Darbo režimas – daug vartotojų, daugiaprogramis, daugiaprocesis, laiko paskirtos
• HP-UX- ji skirta MP PA-RISC, tanium ir HP serveriams. Darbo režimas – daug vartotojų, daugiaprogramis, daugiaprocesis, laiko paskirtos
• AIX- svarbi jos savybė- pasitaikančių OS klaidų protokolavimas ir prognozuojamų klaidų analizė. Darbo režimas – daug vartotojų, daugiaprogramis, daugiaprocesis, laiko paskirtos. AXI galimybės:
 Atminties puslapio padidinimas leidžia saugoti kompiuterio atmintyje dideles apimties informacijos.
 Režimo planavimas- padeda reguliuoti procesų apkrovą sistemos viduje.
 Atminties artimumas- išskiria dirbantiems procesoriams artimiausius atminties puslapius.
• Linux- nekomercinis produktas skirtas tinklui. Darbo režimas – daug vartotojų, daugiaprogramis, daugiaprocesis, laiko paskirtos.
• FreeBSD- Darbo režimas – daug vartotojų, daugiaprogramis, daugiaprocesis, laiko paskirtos. FreeBSD nekomercinė OS, kuri turi daug pažangių savybių:
 OBA panaudojimas virtualiai atminčiai.
 Galimybė suderinti dirbti su kitomis UNIX versijomis.
 Galimybė suderintai dirbti su kitomis failų sistemomis, tinko produktais.
• NetWare- darbo režimas – daug vartotojų, daugiaprogramis, daugiaprocesis, laiko paskirtos. Paskutinė jo Novell Netware 6 pasižymėjo:
 Patikimumu, aukštu saugumo lygmeniu.
 Gali valdyti didelį kiekį darbo stočių.
• Mac OS X Server- pateikta kaip atviro šaltinio produktas, kuris laisvai platinimas ir nėra kieno nors nuosavybė. Darbo režimas – daug vartotojų, daugiaprogramis, daugiaprocesis, laiko paskirtos.
• Microsoft Windows Server- jos yra tokios:
 Microsoft Windows NT Server- tai pirmoji šios šeimos OS. Pasižymėjo administravimo priemonėmis. Daug vartotojų, daugiaprogramis, daugiaprocesis.
 Microsoft Windows 2000 Server- daug vartotojų, daugiaprogramis, daugiaprocesis. Sukurta šios versijos:
– Microsoft Windows 2000 Server- universali tinklo OS, skirta darbo grupių serveriams.
– Microsoft Windows 2000 Advanced Server- skirta verslo taikymų eksploatacijai bei elektroniniai komercijai.
– Microsoft Windows 2000 Datacenter Server- skirta labai atsakingiems taikymams, atliekant duomenų apdorojimo darbus.
 Microsoft Windows Server 2003 (Microsoft Windows.NET Server)-sudaryta iš šių OS:
– Microsoft Windows Server 2003 Datacenter Editon- skirta naudoti dalykinėje sferoje kartu su taikomąja programine įranga, pasižyminčia didele taikymų svarba, atsakingumo laipsniu ir keliamais aukštais reikalavimais galiai ir nepertraukiamam darbui.
– Microsoft Windows Server 2003 Enterprise Editon- pasižymi dideliu patikimumu, našumu ir ekonomiškumu.
– Microsoft Windows Server 2003 Standart Editon- bendros paskirties serverių OS, skirta nedidelių kompanijų ir jų padalinių kasdieniams uždaviniams spręsti.
– Microsoft Windows Server 2003 Web Editon- specialiai optimizuota OS versija, skirta Web mazgams.
Portalas- serverių rinkinys, dirbantis vienoje kryptyje.
Microsoft.NET Server pagrindai:
• Microsoft.NET Framework- platforma, įgalinanti:
 Kurti, planuoti, realizuoti ir Web aptarnavimus.
 Pateikti aukšto našumo daugiakalbę aplinką, pagrįstą standartais ir skirta esamiems taikymams suderinti su naujos kartos taikymais ir aptarnavimais.
 Spręsti internetui skirtų taikymų valdymo problemas.
Microsoft.NET Framework sudaryta iš trijų dalių:
 Common Language Runtime (CLR) paskirtis:
– Taikymų atlikimas.
– Visų programų įdiegimas.
– Atminties valdymas.
– Duomenų saugumo užtikrinimas.
– Derinimas su kitomis programavimo kalbomis.
 Klasių biblioteka- per ją CLR gauna reikiamas paslaugas:
– Patogu apdoroti duomenis.
– Patogu dirbti su XLM dokumentais.
 ASP.NET- klasių bibliotekos dalis, skirtas Web takymams.
• Visual Sturio.NET
• Programavimo kalba C#
Nešiojamųjų asmeninių kišeninių kompiuterių, asmeninių

skaitmeninių asistentų ir kitų mobiliųjų įtaisų OS
Kišeniniams kompiuteriams plačiausiai naudojamos šios OS:
• Palm OS- dažniausiai įdiegiama OS.
• Microsoft Windows CE- leidžia dirbti su daugeliu taikymų, skirtų dideliems staliniams ar nešiojamiesiems AK.
• Microsoft Pocket PC/ Windows Mobile- OS suteikia galimybę pakeisti vaizdo operaciją kompiuterio ekrabe, tai palengvina interneto puslapių peržiūra.
• Embedded Linux- naujausia OS, kuri aprūpina vartotoją vaizdų ir garsų failų peržiūros galimybėmis, Multimedijos failus pateikiant reikiamu formatu.
• Symbian OS- mobiliesiems telefonams skirta OS.
Taikomoji programinė įranga
Taikomųjų programų paketų skiriama aptarnauti: finansams, verslui, mokslui, lavinimui, asmeniniams poreikiams.
Pagrindiniai šie paketai:
• Tekstų apdorojimo programinė įranga
 Tekstų procesorius
 Stalinė leidybos sistema
• Elektroninė skaičiuoklė
• Duomenų bazių valdymo sistema DBVS
• Grafinė programinė įranga
• Kompiuterinė grafika
• Integruota programinė įranga
• Multimedija
• Hipertekstų programinė įranga
• Pranešimų rengimo programinė įranga
• Paslaugų programos
• Duomenų perdavimas tinklais
• Matematiniai
• Kūrybiniai
Taikomųjų programų paketuose vartojamos sąvokos:
• Žymeklis- darbo lauke mirksintis simbolis, nurodantis, kad jo vietoje bus įvedami duomenys.
• Slinkimo juosta- leidžia judėti aukštyn arba žemyn displėjaus ekrane.
• Meniu- galimų meniu punktų komandų eilutė displėjaus ekrano viršuje arba apačioje.
• Atveriamas meniu- pasirinktinų komandų sąrašas.
• Mygtukų meniu- dažnai naudojamų meniu komandų paveikslėlių juosta.
• Dialogo langas- langas ekrane, kuriame vartotojui pateikiama pasirinkimo galimybė arba atsakymas.
• Pagalbinis ekranas- ekrane vartotojui pateikiami paaiškinimai apie programinę įrangą.

Tekstų apdorojimo programinė įranga
Tekstų apdorojimo programinė įranga yra:
• Tekstų procesorius- padidina vartotojo galimybes kurti ir redaguoti dokumentus. Tokios galimybės tvarkyti tekstą vadinamos tekstų apdorojimo procesu. Kompanija The Learning sukūrė pirmąjį tekstų procesorių WordStar. Plačiausiai naudojamos programinės tekstų apdorojimo įrangos WordPerfect ir Microsoft Word buvo integruoti į taikomųjų programų paketus Office. Dokumento kūrimo ciklą sudaro:
 Teksto įvestis- duomenys įvedami klaviatūra ar skaitytuvu. Tekstų procesorių savybė- automatinis perėjimas į naują eilutę.
 Teksto saugojimas.
 Teksto redagavimas- tai:
– Įterpimas
– Kopijavimas
– Perkėlimas
– Naikinimas
– Rūšiavimas
 Kalbos klaidų taisymas, sinonimų paieška- ši funkcija meniu juostoje realizuoja tik integravus į tekstų apdorojimo paketą programas, skirtas vienos ar kitos kalbos gramatikos ir sintaksės klaidoms taisyti.
 Teksto formato tvarkymas.
 Lentelės kūrimas.
 Grafiko, piešinio ar kito objekto įkėlimas ir susiejimas.
 Dokumento-laiškų parengimas ir siuntimas.
 Dokumento peržiūra- baigus redaguoti ir prieš spausdinant dokumentą būtina peržiūrėti jį ekrane ir įsitikinti, kad redagavimas tenkina. Yra įdiegta galimybė „ką matai, tą ir gauni“, užtikrinant paskutinės spausdinti paruoštos redakcijos kokybę ir leidžianti taupyti popierių ir techniką.
 Dokumento paskutinės redakcijos saugojimas.
 Dokumento spausdinimas.
 Dokumento siuntimas elektroniniu paštu, faksu kompiuterių tinklu internetu, intranetu ar ekstranetu- norint sukurtą dokumentą-failą ar bet kokį puslapį išsiųsti elektroniniu paštu pakanka iškviesti meniu File/Sent to.
 Dokumento integravimas į internetą- sukurtą dokumentą galima išsaugoti kaip interneto, informacinės sistemos- pasaulinio žiniatinklio WWW puslapį.
Pagalbą kuriant dokumentą suteikia meniu Help:
 Asistentas
 Vediklis
 Turinys
 Rodyklė
• Stalinė leidybos sistema- kompanijos Aldus prezidentas Paulas Brainerdas pateikė stalinės leidybos sistemos terminą. Šiandien egzistuoja:
 Tradicinė leidyba- leidiniai paruošiami leidykloje ir spausdinami spaustuvėje tradiciniu būdu. Jai būdingi trys leidinio paruošimo etapai:
– Tekstų, vaizdų kūrimas.
– Puslapio projektavimas.
– Spausdinimas.
 Kompiuterinė leidyba- leidiniai paruošiami AK ar darbo stotimi leidykloje arba individualiai, įrašomi į optinį keičiamų duomenų diską ir perduodami spaustuvei, kur išspausdinami lazeriniu spausdintuvu ant tam skirtos plėvelės bei specialia technine įranga dauginami ant popieriaus ir įrišami.
Stalinės leidybos sistemos:
 Ventura Publisher- pirmoji stalinės leidybos sistema.
 Adobe Page Maker.
 TEX/LaTEX- D.Knuthas sukūrė TEX, skirtą paruošti ir spausdinti matematinius tekstus, kuriuose gausu sudėtingų formulių. Jis taip pat sukūrė specialią, matematinėms formulėms patogiai aprašyti skirtą programavimo kalbą TeX ir jos transliatorių. Vėliau TEX paketą modifikavo L.Lamporas ir pavadino LaTEX.
Puslapio aprašymo kalba- nusako lazerinio spausdintuvo lankstumą.
Puslapį aprašančios kalbos programinės įrangos realizavimo būdai:
 Kodinės orientacijos- aprašomą puslapį nusako tekstų formavimo instrukcijos, įvedamos kodų pavidalu. Šiuo būdu aprašyti puslapiui skirta programa pagrįsta tradicine rinkimo technika- vartotojas susiduria su šiomis problemomis:
– Labai sudėtinga, nes reikia patyrimo atsiminti kodus
– Negalima matyti baigtinio redagavimo varianto, kol puslapis neišspausdintas.
 Ką matai, tą ir gauni (WYSIWYG)- leidžia displėjaus ekrane matyti ruošiamą variantą, kurį iki išspausdinant dar galima redaguoti.
Stalinės leidybos sistemos sąvoka:
 Rėmas- kiekvienas objektas dedamas į specialų stačiakampį rėmą, kuriame ir projektuojamas puslapis.
 Žymė- apibrėžia pastraipų tipografines savybes.
 Maketas- teksto ir jame esančių objektų tvarkymas suteikiant leidiniui kuo patrauklesnį pavidalą.
 Pastraipa- darbo elementas.
Stalinės leidybos sistemos failai:
 Tekstų- sukuriamas tekstų procesoriumi.
 Piešinių- galima paimti iš piešinių bibliotekos arba sukurti specialiu grafinės programinės įrangos paketu ir įkelti į leidinį skaitytuvu.
 Nuotraukų- paprastai įkeliamas skaitytuvu.
 Stilių lentelės- sukuriamas leidinio projektuotojo, kuris šiame faile nurodo visą reikalingą informaciją apie leidinio puslapio formą ir tipografines leidinio savybes.
 Skyrių- saugo informaciją apie maketą.
 Leidinio- sudaromas iš skyriaus failų rinkinio tuo atveju, kai leidinio apimtis yra didelė.
Stalinės leidybos sistemos:
 Pranašumai:
– Sumažino leidinio kainą.
– Paspartino leidinio išleidimo terminus ir žinių sklaidą visuomenėje.
– Sunkų fizinį spaustuvės darbuotojų darbą pakeitė intelektualiu.
 Trūkumai:
– Kol kas daugeliu atejų grafikos, piešinių, nuotraukų kokybė prastesnė negu gaunamų tradicinės leidybos būdu.
– Tradicinės leidybos atveju unikalesnius šrifto stilius sukuria patyrę spaustuvės darbuotojai.
Elektroninės skaičiuoklės
Elektroninės skaičiuoklės- tai taikomoji programinė įranga, skirta valdyti skaitmeninės kilmės duomenų masyvus ir apdoroti juos matematiniu, statistiniu, loginiu būdais.
Dinaminis failų susiejimas- tai skaičiuoklių sujungimas.
Elektroninių skaičiuoklių raida:
• VisiCalc- pirmoji elektroninė skaičiuoklė. Skirta mini ir mikro kompiuteriams.
• SuperCalc- skirta mini ir mikro kompiuteriams.
• Lotus 123- ši skaičiuoklė iššaukė uždavinį- padidinti kompiuterio greitį. Dšl to buvo sukurtas koprocesorius, skirtas atlikti pagrindinius matematinius skaičiavimus, kad CP galėtų sparčiau atlikti pagrindines savo funkcijas. Lotus 123 tai:
 Elektroninė skaičiuoklė.
 Analitinė grafinė programinė įranga.
 Mini duomenų bazė.
Sakičiai 1,2,3, reiškia tris minėtas integruotas funkcines galimybes.
• Excel
• Quattro
• Quattro PRO
Darbo laukas- tai lentelė, kurios stulpelių ir eilučių susikirtimas vadinamas ląstele. Darbo laukas gali būti sudarytas iš 256 stulpelių ir 65536 eilučių.
Ląstelė- pagrindinis skaičiuoklės darbo lauko elementų.
Ląstelių sritis gali būti sudaryta iš tam tikro skaičiaus stulpelių ar eilučių.
Ląstelės srities adresas nusakomas ląstelių stačiakampio viršuje esančios kairiausios ir apačioje esančios dešiniausios ląstelių adresais.
Į skaičiuoklę gali būti įvedami trijų tipų duomenys:
• Tekstiniai- aprašomi stulpelių ir eilučių pavadinimai, antraštės.
• Skaitmeniniai- tai duomenys sudaryti iš skaičių ar jų masyvų.
• Formulės- tai detalios matematinių skaičiavimų instrukcijos.
Į aktyvią ląstelę įvedami duomenys matomi formulių įvesties ir redagavimo juostoje. Įvedant formules pirmiausiai būtina parašyti lygybės ženklą.
Ląstelės adresas- stulpelio raidė ir eilutės skaičius. Skaičiuoklėje naudojami dviejų tipų ląstelių adresai:
• Santykinis- sudaromas iš stulpelio raidės ir eilutės numerio.
• Absoliutinis- sudaromas įrašant ženklą $ prieš stulpelį ar eilutę.
Elektroninių skaičiuoklių tipai:
• Dvimatė- turi dvi ašis.
• Trimatė- turi tris ašis.
• Daugiamatė- turi daugiau kaip tris ašis.
• Analizinė duomenų bazė- TM1- viena iš pirmųjų programų, kuri numatė daugiamatės vaizdavimo galimybes ir tarsi izoliavo duomenis nuo elektroninės skaičiuoklės. Organizacijos, analizuojančios dideles duomenų apimtis, duomenims apdoroti naudoja analizinį duomenų bazių metodą (OLAP). OLAP naudoja optimaliai parinktus duomenų sudėjimo algoritmus, todėl daugiamečiai vaizdai gali būti gaunami labai greitai.
Elektroninių skaičiuoklių funkcijos:
• Saugoti, skaičiuoti, perskaičiuoti duomenis.
• Valdyti duomenis.
• Patekti tarpinių ir galutinių rezultatų įvairios grafinės priklausomybės vaizdą.
• Išspausdinti rezultatus.
Elektroninių skaičiuoklių darbo režimai:
• Pasiruošimo- galima žymekliu laisvai judėti po darbo lauką ir tokiu būdu rasti ar pasirinkti reikiamą ląstelės adresą.
• Įvesties- žymeklis nuvedamas į ląstelės, kur bus įvedami duomenys. Spustelėjus aktyvizuojama ląstelė ir pradedami įvesti norimi duomenys.
• Meniu- žymeklis nuvedamas į norimą meniu punktą ir atveriamos komandos, iš kurių parenkama reikiama, kad atliktų norimus veiksmus su įvestais duomenimis.
Skaičiuoklių darbo rezultatus išspausdinti galima dviem būdais:
• Ataskaita- bendras skaičiuoklės ar jos dalies, pateikiamos ekrane ataskaitos forma, vaizdo spausdinimas.
• Sąrašas- skaičiuoklės nurodytų ląstelių ar ląstelių sričių adresų turinio spausdinimas.
Grafikų pavidalai:
• Linijinis.
• Stulpelinis.
• Skritulinis.

Duomenų bazės
Duomenų bazių funkcijos:
• Aprašyti duomenų struktūrą.
• Įvesti, tikrinti, rūšiuoti, saugoti duomenis.
• Susisteminti duomenis.
• Atlikti duomenų paieškų pagal pateiktus kriterijus.
• Atlikti nesudėtingus skaičiavimus kuriant ataskaitas.
• Paruošti, spausdinti suvestines ataskaitas.
Duomenų bazių terminai:
• Duomenų bazė- duomenų hierarchijos aukščiausiasis lygmuo.
• Failas- logiškai tarpusavyje susietų įrašų grupė, u-imanti 4 duomenų hierarchijos lygmenį nuo apačios.
• Įrašas- logiškai susietų laukų grupė. Įrašas sąryšinėje duomenų bazėje spausdinamas eilute. 3 duomenų hierarchijos lygmuo nuo apačios.
• Laukas- tai grupė susietų simbolių. Sąryšinėje duomenų bazėje spausdinamas stulpeliu. 2 duomenų hierarchijos lygmuo nuo apačios.
• Simbolis- tai raidė, skaitmuo arba bet kuris kitas ženklas, atitinkantis baitą. Užima žemiausią loginės duomenų vaizdavimo skalės lygmenį.
• Bitas- smulkiausia duomenų dalelė.
• Informacija- tai vartotojo įvertinami ar interpretuojami ir apdorojami duomenys.
• Lauko raktas- unikalus raktas, identifikuojantis įrašą.
• Simboliniai duomenys- tai duomenys, sudaryti iš raidžių, skaitmenų ar kitų simbolių, kurie nėra naudojami matematinėse formulėse.
• Skaitmeniniai duomenys- tai skaičiai, sudaryti iš skaitmenų ir naudojami matematiniuose skaičiavimuose.
Kompanija Ashton-Tate sukūrė grupę duomenų bazių:
• dBase II- tai pirmoji duomenų bazė, skirta AK.
• dBase III- pritaikyta apdoroti dideliems AK duomenų masyvams.
• dBase III Plius- gali saugoti užklausas ir kurti ryšius tarp duomenų failų.
• dBase IV
• dBase Mac.
• dBase 5.0 Microsoft Windows.
• dBase 5.5
Vartotojai tvarko ir valdo duomenis taip:
• Duomenų bazės programa- kaip simbolius, laukus, įrašus, failus.
• Tekstų procesoriumi- kaip žodžius, eilutes ir puslapius.
• Staline leidybos sistema- kaip pastraipas.
• Skaičiuoklė- kaip eilučių ir stulpelių sankirtos sudarytas ląsteles.
• Grafine programine įranga- kaip vektorius ir vaizdų skaitmeninius signalus.
Komentarų laukai- specialūs laukai, kuriuose saugomi ir labai ilgi tekstai.
Duomenų bazių valdymo sistema (DBVS)- sudėtinga programinė įranga, kuri leidžia kurti, valdyti, atnaujinti dauomenų bazes, siekiant gauti naują valdymo informaciją.
DBVS šalia duomenų bazės failų nuolat naudojami du failai:
• Duomenų žodynas- saugoma informacija apie duomenis ir duomenų struktūrą, jų vietą duomenų bazėje. Duomenų bazės redaktorius nurodo, kokį duomenų žodyną reikia sudaryti konkrečiam DBVS.
• Pasikeitimų žurnalas- jame saugomas išsamus visos duomenį bazės valdymo sistemos veiklos, aprašas:
 Naujų duomenų įvestis.
 Esamų duomenų atnaujinimas.
 Rezultatų gavimas ir saugojimas.
 Rezultatų panaudojimas tiesiogiai ar per ryšių linijas ir kompiuterių tinklus.
Duomenų bazių modeliai
Duomenų bazių modeliai:
• Hierarchinis- duomenys suskirstomi į giminingas grupes ir sudaromas šeimos medis, jame sukuriami trijų tipų įrašai:
 Šaknies įrašas- tai modelio raktas, jungiantis šeimos medžio šakas.
 Tėvo įrašas- jo struktūra yra aukštesnio lygmens negu vaiko.
 Vaiko įrašas- jis virš savęs gali turėti tik vieną tėvo įrašą.
Šio modelio privalumai:
 Duomenys patogiai saugomi ir iškviečiami šeimos medžiu nuosekliai judant žemyn, kai prireikia kurti ataskaitą
Trūkumai:
 Atskirose grupėse esantys įrašai negali būti susiejami be didelių pastangų.
 Naikinant modelyje tėvo įrašą, panaikinami visi vaiko įrašai.
 Jo struktūrą sudėtinga keisti.
 Naudojimą riboja įdiegimo sudėtingumas.
• Tinklinis- kiekvienas jo vaiko įrašas gali turėti daugiau kaip vieną tėvo įrašą. Šie modeliai naudojami tik universaliuose kompiuteriuose. Privalumas: kad tarp įrašų galima sukurti sudėtingus loginius ryšius.
• Sąryšinis- šio modelio koncepciją iškėlė E. Coddas. Šis modelis kuriamas iš lentelių rinkinio. Lentelė- pagrindinis sąryšinės duomenų bazės darbo elementas. Lentelių rinkinyje visos lentelės yra susietos loginiais ryšiais ir turi turėti bendrą duomenų elementą arba lauko raktą. Lauko rakto užduotis- identifikuoti kiekvieną įrašą. Sąryšiai- tai duomenys susieti tarp savęs loginiais ryšiais. Šio modelio pagrindinis trūkumas: paieška šio tipo duomenų bazėje reikalauja daugiau laiko. Sąryšinių duomenų bazių laukus charakterizuoja:
 Vardas.
 Tipas, kuris gali būti:
– Simbolinis
– Skaitmeninis
– Loginis
– Datos ir laiko
– Piniginis
– Piešinys
– Komentaras
 Plotis.
Šioje bazėje naudojami objektai:
 Lentelė- joje saugoma skirtingo pobūdžio informacija. Tarp lentelių nustatomi sąryšiai, kuriuos apibūdina tokie santykiai:
– 1:1- vienas su vienu
– 1:∞- vienas su daug
– ∞:1- daug su vienu
– ∞:∞- daug su daug
 Forma- į šią lentelę įvedami duomenys, kurie bus panaudoti kuriant ataskaitą.
 Užklausa- užrašoma, kokius pageidaujamus duomenis reikia išrinkti iš duomenų masyvų ir iš jų sukurti norimą ataskaitą pagal vartotojo nurodytą algoritmą.
 Ataskaita- iš duomenų bazėje saugomų duomenų pagal sudarytas užklausas išrenkami reikalingi duomenys ir pateikiami vartotojo norima forma.
 Makrokomandos- veiksmų duomenų bazėje seka, kurią sudaro vartotojas.
 Moduliai- padeda vaizdžiai aprašyti sąryšinių duomenų bazių sudarymo procesą.
Grafinė programinė įranga
Grafinė programinė įranga įgalina vartotojus išradingai kurti įvairiausius grafinius vaizdus ir integruoti į juos objektus ar jų elementus iš kitų šaltinių.
Kompiuterinė grafika- grafinė programinė įranga, kurianti ir apdorojant trimačius vaizdus. Kompiuterinės grafikos mohikanas D. C. Evansas. Kompiuteryje vaizdai kuriami dviem grafinės programinės įrangos būdai:
• Bitinės raiškos- taškinė grafika- vaizdai gaunami naudojant taškinę grafiką ir kuriami taikant tapymo programą. Šiuo būdu gauti vaizdai negali laisvai judėti darbo lauke vienas kito atžvilgiu.
• Vektorinė grafika- vaizdas kuriamas iš daugybės taškų, linijų, judant spinduliui- vektoriui. Šiuo būdu vaizdai gaunami naudojant braižymo programą.
Grafinė programinė įranga pagal grafinių vaizdų pateikimo būdą klasifikuojama taip:
• Analitinė grafika- vaizdas gali būti dvimatis ar trimatis. Ši grafika leidžia skaitmeninius duomenis pateikti grafiniu pavidalu. Pavidalai gali būti:
 Linijinis
 Stulpelinis
 Skritulinis
• Piešimo grafika- tai speciali nuotraukų redagavimo programa, kurioje naudojamos tam tikros priemonės ir filtrai. Ši grafika kuriama taškinės grafikos būdu. Kompiuteryje piešiamas ar į jį nuskaitomas vaizdas yra saugomas specialioje rezervinėje atminties vietoje, vadinamoje bitine atmintimi.
• Pramoninė kompiuterinė grafika- produkcija kuriama vektorinės grafikos programine įranga- braižymo programa, kur kiekviena linija yra saugoma kaip vektorius, turintis du taškus x-y matricoje. Visas vaizdas saugomas kompiuteryje kaip vektorių aprašas ir vadinamas displėjaus aprašu. Pramonės kompiuterinės grafika klasifikuojama taip:
 Kompiuterinis projektavimas (CAD)- CAD skirta elektronikos, įvairių gaminių detalių, mazgų ir architektūros darbams atlikti ir įgalina projektuotojus kurti naują produktą. CAD sistemos- greitos stotys ar AK, kuriuose naudojama CAD programinė įranga.
 Kompiuterinė inžinerija (CAE)- matmenys, parametrai pateikiami kompiuterinės inžinerijos sistemoms, CAE, kuriomis suprojektuojami gaminiai analizuojami ir testuojami.
 Kompiuterinė gamyba (CAM)- ji kartais vadinama pramoniniu kompiuteriniu modeliavimu. CAD rezultatas, tiesiogiai įvedami į CAM sistemą, kad jį galima būtų gaminti.

Hipertekstinė programinė įranga
T. Nelsonas pateikė hiperteksto koncepciją kaip metodą, įgalintį kompiuterį atsakyti į žmogaus pageidavimą gauti daugiau informacijos apie ekrane pažymėtą objektą.
Ekrane pateikiamas naujos informacijos kiekis, nurodomas hipertekstinės programinės įrangos kūrėjo.
Kompanija Apple sukūrė pirmąją hipertekstinę programinę įrangą savo AK- taikomųjų programų paketą HyperCard, parašytą HyperTalk programavimo kalba. Paketas HyperPad, parašyta programavimo klaba PadTalk- sukurta IBM PC ir su IBM PC suderinamiems kompiuteriams.
Hipertekstinė programinė įranga yra tarsi duomenų bazės analogas, kuriame informacija įrašoma naujoje informacijos aplinkoje, kuri vadinama korta- įprastoje duomenų bazėje ją atitinka įrašas. Kortų rinkinys sudaro stambesnį vienetą, vadinamą krūva, duomenų bazėje ją atitinka failas.
Home Card esantys paveikslėliai skirti įvairaus turinio kortų krūvoms, susietoms loginiais hipertekstiniais ryšiais-nuorodomis.
Research Stacks sukaupta informacija apie įvairaus mokslo šakų tyrimus ir jų rezultatus.
Microsoft Windows Help pateikia paaiškinamąją informaciją apie objektus ir terminus, pasitaikančius OS aplinkoje ar jai skirtuose taikomuosiuose paketuose, paaiškina nesuprantamą komandą.
Ryškiausias hipertekstinės programinės įrangos panaudojimo pvz- pasaulinio globalinio tinklo interneto informacijos paieškos sistema- pasaulinis žiniasklaidis WWW, kurio puslapiai vienas su kitu susieti hipertekstiniais ryšiais.

Multimedija
Pirmąjį optinį diską CD sukūrė kompanijos Sony ir Philips. Šie diskai buvo skirti saugoti muzikinius failus skaitmeniniu pavidalu.
Multimedija- tai šiuolaikinė informacijos technologija, integruojanti tradicinius- statinius ir originalius- dinaminius duomenis, kuriuos valdo KS, panaudodama duomenų įrašymo ir atkūrimo techninę įrangą, veikiančią realiame laike.
Tradiciniai duomenys yra statiniai laiko atžvilgiu- nekinta laike:
• Tekstas
• Lentelė
• Grafikas
• Piešinys
Originalūs duomenys yra dinaminiai laiko atžvilgiu- kinta laike:
• Garsai
• Vaizdai
• Televizijos vaizdai
• Animacija
Duomenų įrašymo ir atkūrimo techninė įranga:
• Garso sistemos
• Diskai
• Televizoriai
• Vaizdo sistemos
• Elektroniniai muzikiniai instrumentai
Papildoma techninė įranga:
• Keitikliai- skirti keisti skaitmeniniams signalams į analoginius ir atvirkščiai.
• Vaizdų procesoriai- skirti televizijos signalams apdoroti ir paversti KS displėjaus vaizdų. Jų sudėtinės dalys:
 Dekoderiai- skirti TV standartams suderinti.
 Plokštės- skirtos dirbti su vaizdais ir garsais. Jos skirstomos taip:
– Statinių vaizdų
– Dinaminių vaizdų
– Garsų
– Vaizdų spausdinimo
Multimedijos plėtros raida:
• Techninės įrangos plėtra- kompanija Commodore sukūrė vaizdo judesį- tada vaizdas pirmą kartą pajudėjo ekrane, todėl kai kurie autoriai Commodore tituluoja Multimedijos pradininke.
• Programinės įrangos plėtra- kompanija Apple sukūrė pirmąją hipertekstinę programinę įrangą HyperCard.
• Vaizdų suspaudimo technologijos plėtra- kompanija Intel sukūrė skaitmeninę interaktyvią vaizdų suspaudimo sistemą skirtą vaizdų failams diske saugoti.
• Optinių diskų technologijos plėtra- kompanijos Sony ir Philips įdiegė interaktyvių diskų technologiją.
Vaizdų suspaudimo standartai arba formatai- tarptautinė standartų organizacija ISO patvirtino du vaizdų suspaudimo standartus:
• JPEG- skirta statiniams spalvotų vaizdų failams suspausti. JPEG standarto failai turi plėtinius: .jpg, .gif, .tif
• MPEG- skirta skaitmeniniams garsų ir dinaminių vaizdų failams suspausti. Naudojamas keletas MPEG suspaudimo standartų:
 MPEG-1- standartas naudojamas optiniuose diskuose.
 MPEG-2- skirtas perduoti aukštos kokybės vaizdams.
 MPEG-3- patobulintas MPEG-2.
 MP3- sutrumpintas MPEG-3. šis formatas skirtas skaitmeniniams muzikos garsams suspausti.
 MPEG-4- pritaikytas interneto telefonui.
Multimedijos taikymas: švietimas, reklama, informacija, techninė ir medicininė diagnostika, žaidimai.
Elektroninė knyga- tai knyga, kurios puslapis- kompiuterio displėjaus ekranas. Elektroninės knygos gali būti:
• Enciklopedinės- išsamios žinios apie pasaulį.
• Informacinės- specifinės tam tikros srities žinioms.
• Mokomosios- naudojamos mokyklose, universitetuose.
• Egzaminuojamosios- žinių tikrinimo-egzaminavomo, kvalifikacijos tikrinimo testai.
Microsoft išleisti šie optiniai diskai-elektroninės knygos:
• Microsoft Bookshelf:
 Amerikietiškas enciklopedijos žodynas
 Angliškų posakių rinkinys
 Visų kontinentų geografijos atlasas
• Microsoft Encarta:
 Pasaulio atlasas
 Nacionalinė geografija
 Įvairių kalbų žodynai
Lietuvoje išleistos elektroninės knygos:
• Pasaulio sutvėrimas XX a. pab.
• Lietuva iki Mindaugo
• Žemaityja-Samogitia
Optiniuose diskuose-elektroninėse knygose sukauptos turtingiausių pasaulio muziejų vertybės.
Multimedijos sistemose naudojama įvairaus pobūdžio programinė įranga:
• Multimedija- nuosekliai, ekranas po ekrano verčiami puslapiai, esantys optiniuose diskuose, CD-ROM.
• Polimedija- naudoja CD-ROM, SD, ir kitus atminties įrenginius.
• Hypermedija- optiniai diskai nuskaitomi nenuosekliai.
• Telemedija- naudoja telekomunikacijas.
• Intelektualioji- jos veiklos principas panašus į egzaminuojamųjų knygų, tačiau sudėtingesnis.
• Kibernetinė- vartotojui sudaroma galimybė ištyrinėti aprašomus objektus ir procesus matematinio modeliavimo būdu.
Optinių diskų formatai- vadinami spalvotomis knygomis ir skirstomi į:
• Raudonoji knyga- garso CD.
• Geltonoji knyga- IBM PC ir su IBM PC suderinamų kompiuterių failai.
• Žalioji knyga- tekstas, garsas, vaizdas.
• Oranžinė knyga- vartotojo sukurtiems failams įrašyti.
• Fotografijų knyga- nuotraukos ir garsai, kurie saugomi skaitmeniniuose fotoaparatuose ir kamerose.
• Baltoji knyga- vaizdų.
• Mėlynoji knyga- garsai ir duomenys.
MPC- KS skirtos multimedijai:
• Pirmasis lygmuo- MPC1- 3MB RAM, MP-386 SX.
• Antrasis lygmuo- MPC2- 4MB RAM, MP-486 DX.
• Trečiasis lygmuo- MPC3- 8MB RAM ir daugiau.
Virtualioji realybė- tai programinė įranga skirta imituoti realų pasaulį. Vienos iš pirmųjų virtualios realybės sistemų yra:
• HMD- pagrindinė techninė įranga- šalmas, kurį sudaro:
 Sterko ausinės
 Trimačio vaizdo akiniai
 Galvos davikliai
• CAVE- leidžia dirbti su ja daugeliui vartotojų vienu metu. Šia sistemą sudaro:
 Šalmas
 Pirštynės
 Kombinezonas su kūno davikliais- leidžia pačiam vartotojui imituoti įvairaus sudėtingumo judesius, numatytus virtualios realybės programinėje įrangoje.

Pranešimų pateikimo programinė įranga
Greitai paruošti informaciją padeda pranešimų pateikimo programinė įranga, integruojanti tradicinius ir originalius duomenis, kurie pateikiami skaidrėse.
Microsoft PowerPoint 2002 universali pranešimų pateikimo programinė įranga. Iškvietus programą darbo lauke displėjaus ekrane pasirodo dvi darbo lauko dalys:
• Skaidrės kūrimo laukas
• Skaidrės redagavimo galimybių laukas
Pranešimų skaidrės kuriamos tuščiuose lapuose.
Pasirenkamas ir fiksuojamas norimas skaidrės modelis.
Skaidrės kūrimo lauke matoma skaidrė, įgavusi parinkto modelio formą. Galima išskirti tris jos atskiras dalis:
• Skaidrės sritis- joje rašomas pranešimo tekstas
• Maketo sritis- joje matomas ir kitų skaidrių tekstas
• Pastabų sritis- joje įvedamas norimos pastabos
Rengiant pranešimą asistentu-vedikliu pateikiamas langas, kuriame pranešimo skaidrės kuriamos atsakant į asistento-vediklio klausimus.

Integruota programinė įranga
Integruota programinė įranga- įvairios paskirties skirtingų galimybių taikomosios programinės įrangos paketai sujungti į vieną taikomąjį programų paketą.
Klasikinis integruoto paketo pvz- Microsoft Works, kuriame integruoti:
• Tekstinis procesorius
• Elektroninė skaičiuoklė
• Duomenų bazė
• Duomenų perdavimo kompiuterių tinklais galimybė

Paslaugų programos
Paslaugų programos- tai dažniausiai nebrangios programos, atliekančios pagrindines KS tvarkymo, testavimo, „gydymo“ funkcijas. Pagal atliekamas funkcijas paslaugų programos skirstomos taip:
• Displėjaus darbo lauko tvarkymo- saugomos RAM.
• Papildomosios paslaugų programos- darbo metu paprastai yra RAM ir skirtos įvairiausioms funkcijoms atlikti.
• Klaviatūros ir ekrano tvarkymo- parenka matmenis, tausoja ekraną.
• Diskų tvarkymo- saugomos KS standžiajame diske. Jų funkcijos yra:
 Ne tyčia panaikinus failų atkūrimas
 Nereikalingų failų naikinimas
 Automatinis SD atsarginių kopijų ruošimas
 SD paskirstymas
 Automatinis SD saugus sustabdymas
 Defragmentavimas
P. Nortono sukurtas paketas- Norton System Works 2005. Šio paketo svarbiausios programos:
• Disk Tools- disko diagnozė ir atkūrimas.
• Find File- failų paieška.
• Image- sukuria ir saugo informaciją apie diskus, pateikia vadinamąjį žemėlapį, kuriame atsispindi pažeistois disko vietos, sukaupta informacija apie skaitymo ir rašymo ir kitus parametrus.
• Norton Change Directory- leidžia greitaijudėti tarp ir po katalogų medį.
• Norton Disk Doctor- nustato ir taiso pažeistas disko vietas, nukelia failus į sveikus sektorius
• Unerase- failų atkūrimas.
• Unformat- disko atkūrimas po atsitiktinio formatavimo.
• Speed Disk- disko optimizavimas.
• Norton Cache- diskų spartinimas- SD, LD, OD, HO.
• Norton Diagnostics- nustato ir nusako techninę KS būklę.
• Norton System- testuoja KS.

Failų archyvavimo programos
Failų archyvavimo programos- naudojamos sukurti failų archyvą. Failus archyvuoti galima šiais būdais:
• Skaidriai- tai atlieka OS, naudodama specialias programėles.
• Paketais- jie yra komercinė prekė.
• Programomis- jos naudojamos OS Microsoft Windows XP.
Archyvavimo programas apibūdina: formatas, greitis, suspaudimo laipsnis.

Failų žymės
Naudojamos failų žymės:
• R- tik skaityti.
• H- paslėpti.
• A- archyvuoti
• C- suspausti.
• S- sisteminiai.

Kompiuterių virusai
Terminas kompiuterių virusai pirmą kartą pavartotas mokslininko F. Coheno. Kompiuterių virusų neigiamas poveikis:
• Užima RAM.
• Užima SD talpą.
• Naudoja MP resursus.
• Mažina duomenų apdorojimo spartą.
Kompiuterių virusai:
• Brain- oficialiai įregistruotas pirmasis virusas.
• Anti-Mit- kiekvienų metų gruodžio pirmąją panaikina visą informaciją, saugomą SD.
• Tea-Time- trukdo įvesti informaciją klaviatūra nuo 15.10 iki 15.13 val.
• Demon- užkrečia .com failus, keičia .com failų datą ir laiką, pateikia pranešimą: “Error- eating drive C:“
• Dir- slapčia ardo hierarchinę failų struktūrą.
• Format- suformuoja iš naujo SD.
• Falling Letters- saugant parašytą tekstą, išnyksta raidės ir tekstas lieka kaip rėtis.
• Trojos Arklys- tai programos-kenkėjos. Jos nemoka daugintis, todėl prisisega ir „prikimba“ prie kitų programų, o kai šios ima veikti tada Trojos Arklys atlieka savo juodą darbą.
• Bomba- suveikia tam tikru laku- pagal konkrečią datą ar esant tinkamoms aplinkybėms.
• Amaichelangelo- suveikė skulptoriaus dieną ir performavo SD.
• Concept- infekavo dokumentus ir plito tarp kompiuterių, iškviečiant veikti OS Microsoft Windows NT ir MacOS.
• Interneto virusai- elektroninio pašto virusai gali priklausyti bet kokiam kompiuterių virusų tipui ir, be to plisti elektroniniu paštu.
• CIH- atakuoja kompiuterio techninę įrangą ir turi dvigubą poveikį:
 Bando pakeisti BIOS, kuri gali būti keičiama programiškai.
 Į SD surašo atsitiktinai surinkus duomenis ir tokiu būdu ištrina ten esančius.
• Happy 99- kompiuterinė kirmelė, kuri gali užkrėsti kompiuterius tuo metu, kai peržiūrimi elektroninese pašto dežutėse esantys laiškai.
• Melissa- labai greitai plinta makrokomandomis ir daugiausiai pažeidžia Microsoft gaminamus produktus, perduodamus elektroniniu paštu.
• LoverLetter- Filipinų kilmės kompiuterių virusas.
• Phage- infekuoja kompiuterius su PalmOS.
• SirCam- infekavo konfidencialius failus ir siuntė juos atsitiktiniais adresais.
• Code Red- atakavo WWW serverius ir infekavo tūkstančius jo puslapių.
• Kler- infekuodavo siuntėjo ir adresato SD.
Kompiuterių virusai skirstomi:
• Failų- įdiegia savo kodą į tam tikrą vykdomąjį failą ir iškviečiant tokį failą suaktyvinamas jame esantis virusas,
• Pakrovimo- įrašomi SD tam tikroje vietoje ir tampa aktyvus pakraunant kompiuterį.
• Makrovirusai- pirmasis makrovirusas Concept. Šie virusai vartoja makroprogramavimo kalbą. 80% virusų yra makrovirusai. Taip teigia Symantec antivirusų tyrimų centras, antivirusinių programų paketo Norton Antivirus kūrėjų bazė.
• Daugiaveiksmiai- užkrečia ir disko pakrovimo sektorius ir programų failus.
• Polimorfiniai- daugindamiesi keičia savo pavidalą, todėl juos sunku aptikti.
• Tinklų- naudoja ryšių protokolus ir daugiausiai plinta elektroniniu paštu.
Antivirusinės programos- kovoti su virusais padeda nepriklausoma organizacija- Tarptautinė kompiuterių virusų sertifikavimo asociacija (ICSA). Antivirusinės programos:
• Norton Antivirus 2005- automatiškai aptinka ir pašalina virusus, trojanus, blokuoja interneto kirmelių atakas, virusai negali pasislėpti net archyvuotuose failuose, sugeba aptikti ir pašalinti šnipinėjančias programas bei kitokias nevirusinės kilmės grėsmes.
• Panda Titaniuk Antivirus 2005- automatiškai sutvarko sistemą, pažeistą virusų, turi Self-Diagnostic technologiją, apsaugančią pačią programą nuo virusų atakų,
• McAfee VirusScan 2005- kontroliuoja visus potencialius jų įsiskverbimo keliu, įskaitant darbą su failais, skverbimąsi iš tinklo.
• Kaspersky Antivirus Personal- tai apsauga nuo visų žinomų destruktyvių programų.
• eTrust Antivirus- garantuoja apsaugą nuo tokių virusų, kaip Trojos Arklys ir interneto kirmelių. Turi euristinį virusų analizatorių, užtikrinantį dar nežinomų virusų aptikimą.
• AVG Antivirus Free Editon 7.0- užkerta virusų patekimo kelius, turi euristinį analizatorių.
Programavimo kalbų kartos
Sintaksė nurodo tikslias taisykles, kaip formuluoti programavimo kalbos sakinius ir nurodymus kompiuteriui vartojant programavimo kalbos žodyne apibrėžtus žodžius.
Programavimo kalbų kartos:
• Pirmoji ir antroji kartos-pirmosios kartos kalba yra mašininė, kurios nurodymai užrašomi dvejetainiais skaitmenimis. Mašininė kalba priklauso nuo kompiuterio tipo priklausančiomis kalbomis. Kalba Assembly priskiriama antrajai kartai. Ši kalba yra nuo kompiuterio tipo priklausanti kalba. Kiekviena šios kalbos komanda atitinka vieną mašininės kalbos komandą, bet Assembly kalboje komandos sutrumpintos- rašomi tik simboliniai kodai. Assembly kalbos transliatorius vadinamas Assembler. Pirmosios ir antrosios kartų kalbos programavimo kalbos vadinamos žemo lygmens programavimo kalbomis.
• Trečioji karta- tai nuo kompiuterio tipo nepriklausančios kalbos. Trečiosios kartos kalbos yra aukšto lygmens procedūrinės. Aukšto lygmens kalbas transliatoriai verčia į mašininę. Aukšto lygmens programavimo kalboms suteikiami pasauliniai standartai, kuriuos suteikia ISO arba ANSI. Šios kartos programavimo kalbos skirstomos į:
 Tradicines- jos skirstomos į:
– Mokslui:
o ALGOL- programavimas pagrįstas lengvu hierarchiniu projektavimo metodu.
o FORTAN- suprojektuota matematinėms formulėms programuoti.
o ALP
– Verslui:
o COBOL- tai verslui patogi kalba. Šią programą sudaro šios dalys:
 Identifikavimas.
 Aplinka.
 Duomenys.
 Procedūros.
o RPG- buvo sukurta, kad būtų patogu kurti smulkaus verslo ataskaitas ir lengvai atnaujinti failus. RPG2- praplėstos galimybės. RPG3-įdiegta galimybė iškviesti ataskaitą iš duomenų, saugomų duomenų bazėje.
– Daugiatikslės:
o PL/1- skirta sudėtingoms programoms IBM gaminamiems universaliesiems kompiuteriams kurti ir nėra taikoma kitų tipų kompiuteriams.
o BASIC- suprojektuota mokytis programuoti ir spręsti plataus masto problemas. Šios kalbos modifikacija MS BASIC gavo de facto. MS Quick BASIC yra kompiliuojamos, interpretuojamos ir daug greičiau veikiančios už ankstesnes.
o C- buvo suprojektuotarašyti sisteminei programinei įrangai.
o PASCAL- sukūrė N. Wirthas. Turbo PASCAL ir Quick PASCAL kalbos skirtos AK. Būdingas struktūrinė programavimo forma, kurį galima suskirstyti į tris logines dalis:
 Logika, kuri leidžia operaciją atlikti iš eilės.
 Logika, kuri leidžia sulyginti duomenų elementus ir nustatyti nuoseklaus apdorojimo kryptis.
 Logika, kuri leidžia kartoti procedūras reikiamų skaičių kartų.
o MODULA- sukūrė N. Wirthas. MODULA tai patobulinta PASCAL kalbos versija. MODULA-2 skirta OS kurti.
o ADA- ji patogi kurti didelėms verslo, finansų programoms.
 Objektines, OPK- tai grupė susietų instrukcijų, skirtų specifinei užduočiai apdoroti. Grupė programinės įrangos programų vadinamos programinės įrangos paketu. OPK ir objektas- tai susietų procedūrų rinkinys ir duomenys, apibrėžiantys vieną komponentę iš visos taikymų programos. OPK:
– SIMULA- skirta sudėtingų sistemų elgesiui modeliuoti. Ji laikoma OPK pradininke.
– SMALLTALK- pirmoji OPK, kurioje buvo panaudota grafinė vartotojo-programuotojo aplinka. AK buvo sukurta nauja šios kalbos versija- SMALLTALK-5.
– Perl- C sintaksė ir OPK galimybės.
– C++- C sintaksė ir OPK galimybės.
– BORLAND C++- C sintaksė ir C++ galimybės.
– VISUAL BASIC- BASIC sintaksė ir OPK galimybės.
– VISUAL C++- C sintaksė ir C++ galimybės. Terminas VISUAL nusako regimąjį programavimą. Programuojant regimojo programavimo būdu naudojamos priemonės, kurios leidžia meniu, mygtukus ir kitus grafinius elementus pažymėti ir padėti juos ekrane į norimą vietą, didinti, mažinti.
– ACTOR- PASCAL sintaksė ir OPK galimybės.
– JAVA- C sintaksė ir OPK galimybės.
– PHP- tai interpretavimo, scenarijų kalba kurti buvo pradžioje orientuota tik į internetą, bet dabar ji jau tituluojama kaip programavimo kalba. PHP- C sintaksė ir OPK galimybės.
– DELPHI- PASCAL sintaksė ir VISUAL BASIC valdymas.
• Ketvirtoji karta- tai aukšto lygmens neprocedūrinės programavimo kalbos. Šios kartos kalbos klasifikuojamos:
 Užklausų- leidžia vartotojams pateikti klausimus ir iš duomenų bazių failų gauti informaciją. Populiari užklausų kalba INTELLECT- vartojama kompanijos IBM gaminamose universaliose mašinose, ir kalba SQL- duomenų bazių valdymo sistemoje ORACLE.
 Ataskaitų- vartotojas pateikia klausimus duomenų bazei ir iš gautos informacijos formuoja ataskaitą, nurodydamas jam reikalingą informaciją. Jis negali keisti duomenų bazės failo turinio.
 Taikymų- vartotojas patikslina tik su išvestimi susijusias užduotis. Ši kalba leidžia sumažinti laiką, reikalingą ataskaitoms paruošti. Jį sudaro parašyti moduliai, kuris sudedami į bibliotekas ir iš kurių vėliau atrenkami. Taikymų kalbos įvestis- galutinis specifikacijų failas.
 Spendimų palaikymo ir finansų planavimo- suvienija specialias interaktyvias kompiuterių programas ir specialią techninę įrangą, kad aukšto lygio specialistai galėtų iš skirtingų šaltinių įvesti duomenis ir informaciją ir manipuliuoti naujais būdais.
 Specialios paskirties- naudojama naujoms programoms kurti.
• Penktoji karta- tai natūralios kalbos ir labai aukšto lygmens. Kuriant natūraliąsias kalbas reikia naudoti sudėtingas sistemas:
 Dirbtinio intelekto- tai procesas, kai mašinos mokomos mąstyti, joms perteikiamas žmogaus intelektas.
 Ekspertinės- tai vienos iš pirmųjų dirbtinio intelekto prototipų. Ekspertinės sistemos- tai žinių apie žmogaus veiklą įvairiose gyvenimo srityse rinkiniai, kurių pagrindu pagal tam tikras taisykles formuluojami atsakymai į vartotojų pateiktus klausimus. Šią sistemą sudaro:
– Natūralioji bendravimo su vartotoju kalba.
– Duomenų bazė, kurioje saugomi žinių failai.
– Programinė įranga, kuri daro loginius sprendimus.
– Aiškinamasis modulis, kuris pateikia vartotojui rezultatus.
Ekspertinė sistema MYCIN- diagnozuoja infliacinę ligą ir rekomenduoja tinkamus vaistus. Kita ekspertinė sistema XCON, sukurta kompanijos DEC, padeda optimaliai išdėstyti kompiuterio komponentes sisteminiame bloke. Ekspertinė sistema DENDRAL- skirta chemikalų sudėčiai identifikuoti.
 Neraiškios logikos- šios sistemos sąvoką suformulavo L. Zadehas.
 Neuroninių tinklų- sudaro dirbtiniai neuroniniai tinklai. Pagrindinis neuroninis tinklas turi tris procesorių sluoksnius: įvesties, paslėptąjį, išvesties. Procesoriai-neuronai sujungti vienas su kitu į tinklą synapsėmis.
Duomenų perdavimo tinklai
Priimti ir perduoti duomenis neįmanoma be duomenų ryšių linijų bei specialios techninės ir programinės įrangų- visa tai sudaro duomenų perdavimo tinklus.

Duomenų ryšių linijos
Ryšių linijos, kuriomis perduodami ir priimami duomenys, skirstomi taip:
• Telefono linijos- variniai izoliuoti, susukti poromis laidai, vadinami telefono kabeliais. Kartotuvas- duomenų atkūrimo prietaisas. Telefono linijomis paslaugos suteikiamos naudojantis šiomis technologijomis:
 POST- įprastas analoginis balso perdavimas telefono linijomis.
 INSD- skaitmeninis duomenų perdavimas per POST. Dbar ji žinoma kaip ITU-T.
 DSL- skirtas per POST perduoti duomenims grupei vartotojų.
 T1- skirta duomenims perduoti skaitmeniniame pavidale.
 T3- didelio greičio telefono linija.
• Koaksialiniai kabeliai- juos sudaro izoliuoti vienas nuo kito variniai laidai, skirti perduoti duomenims dideliu greičiu. Šie kabeliai būna požeminiai ir povandeniniai. Kabeliniams ryšių linijoms sujungti naudojami du būdai:
 Tiesioginis- kai tiesiogiai sujungiami prietaisai, siunčiantys ir priimantys duomenys.
 Daugiapunktis- kai vienu metu sujungiama daug prietaisų.
• Mikrobangės sistemos- didelės duomenų apimtys priimamos ir perduodamos atmosfera dideliais greičiais ir tolimais atstumais duomenys perduodami elektromagnetinėmis bangomis.
• Palydovinės sistemos- efektingi duomenų perdavimo ryšiai. Pirmieji dirbtiniai palydovai Sputnik 1 ir Explorer 1. Palydovinio ryšio sistemos yra:
 Geosinchroninės- palydovas parastai iškeliamas apie 36000 km atstumu nuo žemės paviršiaus, skrieja geosinchronine orbita.
 Negeosinchroninės- šiai sistemai priklauso:
– HEO- aukšta elipsės orbita.
– MEO- vidutinė Žemės orbita.
– LEO-žema Žemės orbita.
Palydovas- tai elektroninis prietaisais, kurio baterijos maitinamos saulės energija.
Globalinio vietos nustatymo sistemos GPS- palydovinės sistemos tinklas jungiantis 24 palydovus. GPS įtaisais galima nustatyti buvimo vietą Žemės rutulio paviršiuje.
Palydovinės sistemos trūkumai:
 Saulės aktyvumas ir oro sąlygos neigiamai veikia duomenų perdavimo kokybę.
 Palydovas gali tarnauti 7-10 metų.
 Slapti duomenys turi būti koduojami, kad jų nepasiektų vartotojai.
 Gali trikdyti mikrobangų sistemų veiklą, jei jų dažniai sutampa.
 Perdavimo greitis mažėja, jei duomenys perduodami labai dideliais atstumais.
• Infraraudonosios, spektro sklaidos ir standartinės radijo bangos- tai belaidės ryšių linijos, kuriomis perduodamas elektromagnetinis signalas iš vieno įrenginio kitam be kabelių. Nelaidžiai prietaisai- leidžia priimti ir perduoti duomenis tarp stalinių ir nešiojamųjų kompiuterių, įvesties bei išvesties įrenginių. Belaidžių duomenų perdavimo įrenginių veikimo technologijos:
 Infraraudonieji spinduliai- elektromagnetiniai spinduliai, kurių spektras yra pasiskirstęs tarp regimosios šviesos ilgabangių raudonųjų spindulių ir trumpabangių radijo spindulių.
 Radijo bangų spektro sklaida- duomenys priimami ir perduodami radijo bangomis nenutrūkstamai, pagal nurodytą algoritmą-taisyklę keičiant dažnį.
 Standartinės radijo bangos- duomenys perduodami tinklais.
Belaidis vietinis tinklas WLAN- sparčiai skverbiasi į globalius tinklus. Jungiant prie kompiuterio naudojama belaides technologijas:
 Wi-Fi- greitas interneto pasiekiamumas naudojant belaidžio prisijungimo taškus- „karštuosius taškus“, kuriems naudojami prisijungimo priedai.
 Bluetooth- techninis įtaisa skirtas keistis informacija ir sinchronizuoti duomenis tarp asmeninių skaitmeninių asistentų, mobiliųjų telefonų, kompiuterių ir išorinių įrenginių. GPRS- paketinio duomenų perdavimo GMS tinklų technologija. EDGE- tai aukštesnio paketinio duomenų perdavimo GMS tinkle pakopa.
 USB- WUSB- UWB- belaidė radijo ryšio tarp AK ir jo išorinių įrenginių technologija. UWB technologijas sujungia su USB įgyvendindami greitaeigį veiksmingą ryšį pagal standartą WUSB.
• Pluoštiniai optiniai kabeliai arba šviesolaidžiai- tai komerciniai kabeliai. Pluoštiniai optiniais kabeliais jungia į kompiuterių tinklus kompiuterius ir įrenginius, nes duomenys perduodami skaitmeniniais signalais, kurie išplečia ryšių galimybes.
Materijos formos:
• Elektriniai impulsai arba krūviai.
• Elektromagnetinės bangos.
• Šviesos impulsai.
• Infraraudonosios, spektro sklaidos ir standartinės radijo bangos.
Ryšių linijos charakteristikos:
• Greitis.
• Apimtis.
• Patikimumas.
• Saugumas.
• Trikdžių lygmuo.
Kokybės požiūriu ryšio linijos būna:
• Siauro ryšio- telegrafas.
• Platesnio ryšio- telefonas.
• Plataus ryšio- visos kitos ryšių linijos.
Duomenų perdavimo būdai
Modemai- tai specialūs prietaisai skirti perduoti ir priimti duomenis.
Duomenų perdavimo ir priėmimo būdų analizė:
• Perduodant ir priimant duomenis ryšių linijomis naudojami du duomenų perdavimo ir priėmimo būdai:
 Asinchroninis- duomenys ryšių linijomis perduodami ir priimami simbolis po simbolio ir šis duomenų perdavimo ir priėmimo būdas vadinamas „start-stop“.
 Sinchroninis- duomenys perduodami ir priimami baigtiniais srautais-blokais, kuriuos sudaro tam tikra grupė baitų- simbolių.
• Duomenys priimami ir perduodami pagal dvi schemas:
 Lyginę- perduodamo simbolio vienetinių bitų skaičius turi būti lyginis, jei ne- pridedamas 1 lyginimo bitas, o jei vienetinių bitų skaičius lyginis, pridedamas 0 lyginimo bitas.
 Nelyginę- perduodamo simbolio vienetinių bitų skaičius turi būti nelyginis, jei ne, pridedamas 1 lyginimo bitas, o jei tas skaičius jau yra nelyginis, pridedamas 0 lyginimo bitas.
Duomenų perdavimo kryptys
Bodas- tai informacijos perdavimo greičio vienetas, pavadintas J. M. E. Buodoto garbei.
Duomenų perdavimo kryptys gali būti:
• Vienkryptė- duomenys gali keliauti tik viena kryptimi.
• Pusiau dvikryptė- duomenys vienu laiku keliauja viena kryptimi, o kitu- kita.
• Dvikryptė- duomenys siunčiami į abi puses tuo pačiu laiku dviem duomenų perdavimo ryšių linijomis.
Duomenų perdavimo įrenginiai
Duomenų perdavimo įrenginiai:
• Modemas- ryšių technikos įrenginys. Modemai gaminami:
 Vidiniai- įspaudžiamas į vieną motininės plokštės plėtojimo lizdų ir maitinimas iš sisteminio bloko maitinimo šaltinio.
 Išoriniai- nepriklausoma KS techninės įrangos dalis, jungiama kompiuterio išorėje ir turinti atskirą maitinimo šaltinį.
• Prievadas- yra šių tipų:
 Nuoseklusis- jais duomenys perduodami ar priimami nuosekliai t.y. bitas po bito ir nenutrūkstamu ryšiu.
 Lygiagretusis- jais duomenys perduodami lygiagrečiai t.y. baitas po baito.
 IEEE 1394- jis gali prijungti 63 įvairius išorinius įrenginius.
 USB- skirtas prijungti išoriniams KS įrenginiams. USB 1.1- turi nedidelę duomenų pralaidos gebą. USB 2.0- padidino pralaidos gebą.
• Multiplekseris- optimizuoja duomenų perdavimą ryšių linijomis ir daugeliui vartotojų ar įrenginių leidžia naudotis viena didelio greičio duomenų perdavimo ryšių linija.
• Telktuvas- leidžia daugeliui įrenginių dalytis viena ryšių linija.
• Valdiklis- atsakingas už daugelio įrenginių prijungimą prie kompiuterio ir atlieka terminalų grupės valdymo funkcijas.
• Ryšių procesorius- mažesnės galios kompiuteris, kuris palengvina didelių duomenų srautų valdymą ir atlieka kitų duomenų perdavimo ryšių funkcijų.
• Protokolų keitiklis- tai specializuotas intelektualusis multiplekseris, kuris skirtas protokolo taisyklėms įgyvendinti. Ryšių protokolas- duomenų perdavimo ir priėmimo ryšių linijomis taisyklių rinkinys. Taisyklių rinkinys- tai taisyklės apie pranešimo laiko pakeitimą, elektrinio sujungimo tipą, klaidų paieškos metodai ir t.t. ryšių protokolai:
 SNA- sukūrė kompanija IBM.
 OSI- sukūrė ISO.
 ISDN- sukūrė TTS.

Ryšių programinė įranga
Pagrindinės ryšių programinės įrangos funkcijos:
• Persiųsti duomenų failus iš vieno kompiuterio į kitą.
• Sujungti kompiuterius.
• Ekonomiškai panaudoti kompiuterinę techniką ir programinę įrangą.
• Aptarnauti ryšius.
Ryšių protokolas įgalina:
• Suspausti perduodamus failus.
• Saugoti failus duomenų perdavimo tinklų įrenginiuose, kol bus išsiųsti nurodytu laiku.
• Perduoti duomenis tinkamu greičiu.
• Taupyti laiką.
• Perduoti duomenis ekonomiškai.

Tinklai
Duomenų perdavimo tinklus apibrėžia: tipai, konfigūracija, topologija.

Tinklų tipai
Tinklų tipai:
• Privatusis- projektuojamas pagal organizacijos užsakymą. Jie skirti perduoti duomenims ir balsą.
• Viešasis- projektuojamas didelėje erdvėje pagal valstybinį užsakymą ir suteikia vartotojams įvairių galimybių perduoti dideliais atstumais garsą, balsą ir duomenis.
• Tarptautinis- projektuojamas pagal grupės valstybių užsakymą ir suteikia vartotojams galimybę perduoti balsą, vaizdus duomenis tarp įvairių šalių ir kontinentų.

Tinklų konfigūracija
Tinklų konfigūracijos:
• Vietinis (LAN)- paprastai būna privatus tinklas ir gali būti įvairaus dydžio ir sudėtingumo. Kompiuteriai jungiami šiomis ryšių linijomis:
 Koaksialiniais
 Pluoštiniais optiniais kabeliais
 Belaidėmis ryšio linijomis
LAN darbui vadovauja tinklo operacinė sistema TOS, skirta tinklo serveriui. Visi LAN jungiami kompiuteriai privalo turėti tinklo kortą. Nelaidžiai vietiniai tinklai (WLANS) veikia infraraudonųjų ir radijo bangų principu. LAN svarbiausia dalis yra serveris- kompiuteris, aptarnaujantis vartotojus, kurie tinkle vadinami klientais. Pagal atliekamas funkcijas serveriai skirstomi:
 Tinklo serveris
 Failų serveris- pagrindinis LAN elementas. Jis valdo tinklo darbą. Pagal atliekamas funkcijas gali būti duomenų bazių serveris. Priklausomai nuo failų serverio panaudojimo poreikio, kompiuteriai jungiami į LAN pagal dvi schemas:
– Lygiateisę- serveris yra darbo stotis.
– Paskirtąją- serveris tinkle dirba kai KS resursų saugotojas ir dalintojas, aptarnaujantis darbo stotis, bet pats duomenų neapdoroja.
 Spausdinimo serveris- koordinuoja darbo stočių spausdinimo tvarką.
 Ryšių serveris- teikia paslaugas tinklo kompiuteriams- darbo stotims ir LAN. Pagal atliekamas funkcijas ryšių serveriai vadinami:
– Ryšių su išoriniu tinklu įrenginiai- tinklų prietaisas, kuris perduodant ir priimant duomenis iš vieno ryšių tinklo į kitą, pakeičia protokolus. Perduodant duomenis tarp skirtingų tipų tinklų naudojama daugiaprotokolė aplinka.
– Tinklų tiltai- tinklų kompiuteriai, kurie sujungia du LAN segmentus.
– Maršruto parinkimo įrenginiai- tinklų kompiuteriai, kurie saugo ir nukreipia duomenis iš vieno LAN į kitus, taip pat iš LAN į WAN ir iš WAN į LAN. Maršruto pasirinkimo įrenginiai kartais vadinami tinklą sluoksniuojančiais tiltais. Interneto tinkle maršruto pasirinkimo įrenginių visuma vadinama interneto stuburu.
LAN tinkle naudojami šie papildomi įrenginiai:
 Skirstytuvas- įrenginys, jungiantis tinklo vartotojų kompiuterius, tinklo serverius ir kitus įrenginius. Skirstytuvai gali būti:
– Aktyvūs- atkuria perduodamų duomenų signalus.
– Pasyvūs- sujungia tinklo objektus ir perduoda duomenis.
 Komutatorius- įjungia siuntėjo ar gavėjo kompiuterį į tinklą arba jį atjungia. Komutatorius gali sukurti didelio greičio kelią tarp skirtingų tinklo segmentų, jei to reikia.
 Kartotuvas- įrenginys, kuris po tam tikro atstumo atkuria linijomis perduodamų duomenų signalus, siunčiamus dideliais nuotoliais.
• Ryšių (WAN)- apima dideles geografines erdves ir sujungia viso pasaulio kompiuterius bendram visapasauliniam duomenų apdorojimo procesui. Ugnies siena- speciali grandis tinkle, kuri realizuoja tik žinomo adreso duomenų paketų perdavimą į kitą sienos pusę.

Tinklų topologija
Tinklų topologija- nusako, kaip kompiuteriai tinkle fiziškai sujungti viena sus kitu. Pagal topologiją kompiuterių tinklai klasifikuojami taip:
• Žvaigždinis- jie patogūs didelėse organizacijose, kada duomenų apdorojimo proceso metu atskiriems padaliniams ar vartotojui reikia dalytis programine įranga, duomenimis arba technine įranga. Failų serveris tvarko duomenų ir programų judėjimą tarp kompiuterių ir šis bendravimo procesas vadinamas vartotojas/serveris. Kartais iš mažesnių žvaigždinių tinklų sudaroma daugiapakopė tinklo schema, vadinama hierarchiniu tinklu.
• Magistralinis- tai kompiuterių, kurių vartotojai turi lygias teises naudotis magistrale perduodamais duomenimis, tinklas.
• Žiedinis- šis tinklas panašus į magistralinį ir skiriasi tik tuo, kad kompiuterius jungiantys kabeliai sudaro kilpos formą
• Žiedinis estafetinės architektūros- šiame tinkle įdiegta galimybė siųsti ir gauti duomenis pagal tam tikrą ženklą. Du kompiuteriai tuo pačiu metu gauna ženklus: vienas- siuntėjo, antras- gavėjo.

Internetas
Internetas- informacinis greitkelis, kuris:
• Sujungė pasaulį elektroniniu ryšiu.
• Suteikė galimybę naudotis nuolat atnaujinama informacija.
• Užtikrino finansines ir komercines paslaugas.
Interneto raida:
• Agentūra ARPA pradėjo kompiuterių tinklo projektą ARPA.
• 1962m. – teorinė interneto pradžia.
• D.S.Licklideris parašė darbą, kuriame išdėstė pasaulio kompiuterių tinklo idėją.
• L.Keinrockas apgynė daktaro disertaciją iš duomenų perdavimo tinklų teorijos.
• A.Sazerlandas sukūrė pirmąją interaktyvią grafinę programą.
• ARPA pirmą kartą pavartojo duomenų perdavimo tinklo terminą ARPANET.
• NWG parengė terminalo emuliacijos protokolą Telnet.
• R.Tomilsonas parašė pirmąją elektroninio pašto programą ir įvedė elektroninio pašto adreso žymėjimo formą user@host.
• DARPA pradėjo PCP/IP diegti į ARPANET tinklą.
• 1982m. – reali interneto pradžia.
• B.Kalė pasiūlė informacijos paieškos interneto tinkle technologiją ir programinę įrangą WAIS.
• P.Linderis ir M.M.Kaxilas sukūrė hierarchinę duomenų paieškos internete sistemą Gopher.
• Hipertekstinės programinės įrangos pritaikymo kompiuterių tinkluose idėja priklauso B.Lee. jis taip pat sukūrė WWW pagalbinę programą Mozaic, kuri buvo impulsas sukurti Netscape- WWW peržvalgos programą, o kiek vėliau- Netscape Navigator, Communicator.
• Taikomųjų programų pakete Microsoft Office 97 buvo įdiegta galimybė saugoti dokumentus hipertekstine kalba HTML.
• Microsoft nupirko nemokamo elektroninio pašto Hotmail serverį. Buvo sukurtas kompanijos Microsoft serveris Proxy Server, saugantis tinklus nuo piktavalių.
• MSN pateko į populiariausiojų trejetą.
• Svarbiausios interneto technologijos- elektroninė komercija ir elektroninė prekyba.
• JAV Indianos valstijoje atsirado pirmasis elektroninis bankas.
• Pagal paskirtį interneto tinklai klasifikuojami taip: valstybiniai, akademiniai, komerciniai, karo.
• Per internetą bendraujantys žmonės vadinami internautais.
• Plačiausiai paplitęs interneto tinklas Lietuvoje- akademinis tinklas LITNET.
• Interneto tinklo serveris vadinamas hostu, o bendravimo procesas klientas/hostas. Kiekvieną interneto serverį apibūdina du hostų adresai:
 Žodinis- sudarytas iš raidinių simbolių ir skirtas žmonėms.
 Skaitmeninis- sudarytas iš skaitmeninių simbolių ir skirtas kompiuteriams.
• Internetui priklausančių tinklų hostų adresus skirsto specialūs centrai: JAV- NIC, Europai- RIPE.
Interneto protokolai
Interneto paplitimą lėmė TCP/IP. TCP/IP funkcijos sudarytos iš dviejų dalių:
• TCP- rūpinasi, kad perduodami duomenys pasiektų adresatą.
• IP- nukreipia duomenis reikiamu maršrutu.
TCP/IP- maršrutinis protokolas ir taip pat daugiasluoksnis protokolas. Jį sudaro šie protokolai:
• Telnet- prisijungimo prie nutolusio kompiuterio protokolas.
• FTP- failų persiuntimo tinklais protokolas.
• SMTP- interneto elektroninio pašto protokolas.
• DNS- suteikiami hostams ir suprantami pagal standartą vardai.
• WAIS- pasaulinė informacijos paieškos sistema.
• HTTP- interneto informacinės sistemos žiniatinklio WWW protokolas.
• HTTPS- saugus interneto informacinės sistemos žiniatinklio WWW protokolas.
• WAP- belaidžių ryšių protokolas.
Protokolas UDP/IP perduoda duomenis greičiau, bet neužtikrina, kad duomenys pasiektų adresatą.

Interneto programinė įranga
Interneto programinė įranga skirstoma taip:
• Aptarnaujančioji- jai priklauso:
 Gopher- programinė įranga, skirta ieškoti informacijos pagal hierarchinį sisteminį meniu.
 WWW- pateikia informaciją Multimedijos programinės įrangos galimybėmis.
 Elektroninis paštas- leidžia elektroniniu būdu bendrauti internautams.
• Pagalbinė- jai priklauso:
 Finger- pateikia informaciją apie interneto vartotoją.
 Whois- pateikia vartotojų ar organizacijų adresus „baltuosiuose puslapiuose“.
 Archie- pagalbos serveriai, kuriais galima ieškoti informacijos pagal katalogus ar failų vardus.
 Ping- testuoja tinklą, nustato ryšio galimybes.
 Talk- naudojama vartotojams kalbėtis realiuoju laiku tarp tos pačios architektūros kompiuterių.
 Mosaic- tai pirmoji programinė įranga, skirta padėti ieškantiems informacijos WWW.
 Veronica- skirta padėti aptarnaujančiai programinei įrangai Gopher. Tai paieškos sistema, veikianti pagal raktinius žodžius: antraštė, katalogo pavadinimas.
 IRC- pateikia aktyviai prie kompiuterių dirbančių žmonių sąrašą ir leidžia pasikviesti juos kalbėtis realiuoju laiku.
Interneto informacinė sistema WWW- pasaulinis žiniatinklis
WWW jungia dokumentus, kurie sukuriami šiai sistemai ir gali būti toli vienas nuo kito. Šie dokumentai vadinami tinklalapiais. Tinklalapiai pasiekiami ir skaitomi naudojantis peržvalgos programomis. Naujausios peržvalgos programos pagrįstos programavimo kalba Java. WWW puslapius apibrėžia:
• HTTP- WWW protokolas.
• URL- unikalus WWW serverio adresas.
• HTML- speciali WWW puslapių kūrimo, kodavimo kalba. HTML- išvestinė kalba iš SGML kalbos.
WWW puslapiams kurti vartojama ir XML kalba. Ši kalba- SGML kalbų savybių rinkinys, kuris suderina tam tikrą formą ir SMGL kalbos lankstumą, kai struktūruodami ir koduojami WWW puslapiai.
Intranetas- kompanijų ir organizacijų kompiuterių tinklas, sukuriamas vidiniams ryšiams ir bendram dalinimuisi informacija.
Ekstranetas- keleto organizacijų kompiuterių tinklas t.y. jų intranetų junginys.
Emocijoms išreikšti sukurta speciali emocijų kalba, pateikiama simbolių rinkiniais.
Tinklo etiketas- tai visų interneto vartotojų elgesio internete taisyklių rinkinys. Tinklo etiketo dalys:
• Elektroninio pašto ir tiesioginių dialogų.
• Pašto konferencijų ir naujienų grupių.
• WWW, FTP bei kitų informacinių tarnybų.
Tinklo etiketo taisyklės:
• Virtualioje erdvėje reikia laikytis tų pačių mandagaus elgesio normų, kaip ir realiame gyvenime.
• Reikia gerbti kitų žmonių nuomonę, privatumą ir laiką.
• Dera dalytis savo žiniomis su kitais.
• Negalima vartoti įžeidžiančių frazių ir keiksmažodžių.
• Netinka siuntinėti beprasmę informaciją ar atlikti bet kokį kitą veiksmą, nereikalingai apkraunantį tinklą ir trukdantį kitiems vartotojams dirbti ir bendrauti.
Elektroninis paštas
Elektroninis paštas suteikė žmonėms galimybę greitai ir patikimai bendrauti. Duomenys perduodami standartizuota forma- Request for Comments. Elektroniniam paštui naudojamos šios programos: Pine, Eudora. user@host čia:
• User- adreso identifikatorius, kuris nurodo konkretų vartotoją.
• Host- domenas, nurodantis interneto serverio-hosto adresą, kuriame nurodoma vartotojo šalis, organizacija.

OSI modelis
OSI modelį sudaro 7 sluoksniai:
• Fizinis- atsakingas už duomenų fizinių vienetų- bitų srautą.
• Duomenų perdavimo- šiame sluoksnyje sukuriama tiek freimų, kad galėtų būti siunčiami tinklu. Freimas dar yra vadinamas duomenų paketu ar tinklo paketu. Jis turi mechanizmą, vadinamą cikline pertekline kontrole. Šiame sluoksnyje būtinas srautų valdymas, kuris realizuojamas tam tikrais tinklo įrenginiais.
• Tinklo- šis sluoksnis tarsi duomenų judėjimo tinklo policininkas, kuris patikrina kiekvieną freimą-paketą ir siunčia jį į reikiamą paskirties vietą
• Transporto- tikrina kiekvieną tinklo paketą ir po to teisingai juos surenka. Kadangi siunčiamų freimui-paketui sudaryti, tai transporto sluoksnyje paketai sunumeruojami- suteikiami eilės numeriai.
• Seanso- tikrina transporto sluoksnyje surinktų, duomenų paketų serijas, kad įsitikintų, ar šis perdavė logiškai susietas serijas tarp dviejų ar daugiau kompiuterių. Ši sąsaja vadinama seansu.
• Pateikties- nuo šio sluoksnio priklauso, ar duomenys gaunami reikiamu taikymų formatu.
• Taikymų- tai aukščiausias OSI sluoksnis. Jis nurodo sąsają tarp tų taikymų OSI modelyje.

Faksas
Faksas perduoda ir priima dokumento kopiją, kuri pripažįstama teisiniu dokumentu, su visomis būtinomis tikro dokumento žymėmis. Dokumentas faksu perduodamas:
• Fakso mašina- įrenginys, turintis skaitytuvą, modemą, spausdintuvą.
• Fakso plokšte- kompiuteryje įdiegtas fakso modemas.

Leave a Comment