LOKALUS KOMPIUTERINIS TINKLAS

ĮŽANGA Kompiuterinį tinklą elementariausiame lygyje sudaro du kompiuteriai sujungti vienas su kitu kompiuteriniu kabeliu taip, kad jie galėtų tarpusavyje dalintis informacija. Visų kompiuterinių tinklų nepriklausomai nuo to, kokie sudėtingi jie būtų ir kaip jie skirtųsi nuo šitos paprastos sistemos, visų jų tikslas yra dalintis ir keistis informacija. Ši paprasta sistema pastūmėjo kurti laidais sujungtas kompiuterines sistemas.

Kompiuteriniai tinklai padeda išvengti sudėtingo informacijos apsikeitimo tarp skirtingų kompiuterių. Asmeninis kompiuteris yra nuostabus verslo įrankis apdorojantis informaciją, duomenis, elektronines lenteles, braižantis grafikus ir kiitą informaciją bet jie neleidžia greitai ir patogiai apsikeisti jūsų gauta informacija. Be kompiuterinių tinklų dokumentai turi būti atspausdinti tam, kad kiti galėtų juos perskaityti ar redaguoti. Geriausiu atveju jūs galite naudotis magnetiniais informacijos kaupikliais tačiau tai nėra geriausia išeitis. Tai buvo ir vis dar vadinama stand-alone sistema.
Grupė kompiuterių ir kitų įrenginių sujungtų kartu vadiname kompiuteriniu tinklu. Kompiuteriai, kurie yra kompiuterinio tinklo dalis tarpusavyje gali dalintis ir keistis:
· Duomenimis
· Žinutėmis
· Grafikais
· Spausdintuvais
· Fax’o mašinomis
· Modemais
· Kitais periferiniais įrenginiais

Šitas įrenginių irr funkcijų sąrašas nuolat auga ir didėja tobulinant ir plečiant kompiuterinių tinklų galimybes.
LOKALUS KOMPIUTERINIS TINKLAS

Kompiuteriniai tinklai kurtis pradėjo nuo mažų tinklų kuriuos sudarė iki 10 tarpusavyje sujungtų kompiuterių bei spausdintuvų. Technologijos apribodavo kompiuterinių tinklų dydį, įskaitant kompiuterių skaičių bei fizinį ko

ompiuterinio kabelio ilgį. Pavyzdžiui 1980 metais populiariausias kompiuterinis tinklas galėjo turėti iki 30 vartotojų ir maksimalus kabelio ilgis buvo iki 600 pėdų. Kompiuterinis tinklas gali būti kompiuteriai sujungti viename pastato aukšte ar mažos įmonės ribose. Nedidelioms įmonėms ši tinklo konfigūracija yra taikoma ir iki šiol. Šis kompiuterinis tinklas su ribota apimtimi-teritorija yra vadinamas lokalus kompiuterinis tinklas (LAN).
KOMPIUTERINIŲ TINKLŲ DIDĖJIMAS

Mažas kompiuterinis tinklas laikui einant negalėjo patenkinti didėjančių kompiuterinių tinklų poreikių. Atsirado poreikis sujungti kompiuterius esančius kituose pastatuose, miestuose ar net kitose šalyse. Vis labiau ir labiau plintant kompiuteriniams tinklams atsirado vis daugiau programų pritaikytų kompiuteriniams tinklams, vis labiau tampa išnaudojami tinklų privalumai. Šiandien lokalus kompiuterinis tinklas (LAN) tapo vienas iš sudedančių blokų kuriant didesnes sistemas.

Geografiniu požiūriu kompiuteriniai tinklai didėja jungiant vartotojus skirtinguose miestuose arr net šalyse, LAN peraugo į didelius kompiuterinius tinklus (WAN). Vartotojų skaičius dabar gali siekti nuo dešimties iki kelių tūkstančių ar net milijonų
KODĖL NAUDOJAME KOMPIUTERINIUS TINKLUS

Organizacijos kuria kompiuterinius tinklus tam, kad galėtų dalintis bendrais resursais ir tam kad galėtų sujungti kompiuterius. Resursai tai:
· Duomenys
· Programos
· Periferiniai įrenginiai

Periferiniai įrenginiai tokie kaip: išoriniai informacijos kaupikliai (disketės, CD-ROM), spausdintuvai, modemai ar net manipuliatoriai. Tiesioginė kompiuterių komunikacija leidžia siųsti ir gauti žinutes ar naudotis elektroniniu paštu.
SPAUSDINTUVAI IR KITI PERIFERINIAI ĮRENGINIAI

Prieš atsirandant kompiuteriniams tinklams vartotojai tu
urėjo turėti savo individualius spausdintuvus, braižiklius bei kitus periferinius įrenginius. Vienintelis kelias dalintis spausdintuvais buvo jį perjungti prie kito kompiuterio. Kompiuteriniai tinklai dabar leidžia keliems vartotojams naudotis ir dalintis vienu spausdintuvu. Jei keletas žmonių turi naudotis spausdintuvu, jie gali visi naudoti spausdintuvą prijungtą prie kompiuterinio tinklo.
DUOMENŲ BAZĖS

Prieš atsirandant kompiuteriniams tinklams, žmonės kurie norėdavo dalintis informacija buvo apriboti:
· sakydami vienas kitam informaciją;
· rašydami raštu žinutes;
· įrašydami informaciją į magnetinius kaupiklius ir po to fiziškai nešdami informaciją ir kopijuodami ją į kitą kompiuterį;

Kompiuterinis tinklas gali sumažinti popieriaus poreikį bendraujant vartotojams vienu su kitu ir gali padaryti bet kokią informaciją prieinamą kiekvienam vartotojui kuriam to reikia. Visi vartotojai kompiuteriniame tinkle gali naudoti vieną duomenų bazę, taip gaudami reikiamą informaciją neįdedant didesnių fizinių pastangų.
PROGRAMOS Kompiuteriniai tinklai gali būti naudojami standartizuoti programas tokias, kaip teksto redaktorius ar panašias, užtikrinant, kad kiekvienas kompiuteris kompiuteriniame tinkle galės naudoti tą pačia programą ir tą pačią programos versiją. Standartizuojant programą galima supaprastinti jos naudojimą ir administravimą. Dabar yra žymiai lengviau žinoti vieną programą labai gerai negu mokytis 5 – 6 skirtingas. Yra žymiai lengviau tokiu pat būdu įdiegti vieną programą visuose kompiuteriuose .

Dauguma organizacijų investuoja į kompiuterinius tinklus dėl elektroninio pašto ir verslo planavimo programų. Menedžeriai ir vadybininkai gali naudoti programas greitam ir efektyviam komunikavimui su
u dideliu kiekiu žmonių ir lengviau bei patogiau organizuoti iri planuoti įmonės darbą .

KOMPIUTERINIŲ TINKLŲ APŽVALGA

Visi kompiuteriniai tinklai turi pagrindinius komponentus, funkcijas ir galimybes. Tai:
· Serveris – kompiuteriai, kurie užtikrina duomenų priėjimą ir kompiuterinio tinklo vartotojams;
· Klientas – kompiuteriai, kurie naudoja serverio teikiamus resursus ir informaciją;
· Media – kompiuterių sujungimo būdas;
· Bendri duomenys – failai ir bylos teikiamos serverio visame kompiuteriniame tinkle;
· Bendri spausdintuvai – spausdintuvai, kuriais gali naudotis visi kompiuterinio tinklo vartotojai;
· Kiti resursai – CD-ROM, manipuliatoriai, kaupikliai ir kita periferinė įranga

Net ir su šiais panašumais ir panašiomis funkcijomis kompiuteriniai tinklai gali būti skirstomi į
§ Peer-to-Peer
§ Server-based

Skirtumai tarp Peer-to-Peer ir Server-based yra svarbūs, nes kiekvienas iš jų turi skirtingas galimybes. Kompiuterinio tinklo pasirinkimas priklauso nuo to kokie yra keliami reikalavimai kompiuteriniam tinklui, tai:

· Organizacijos dydis · Informacijos apsaugos lygio · Administravimo dydžio ir galimybių · Kompiuterinio tinklo vartotojų poreikių · Kompiuterinio tinklo biudžeto dydžio

Šie paminėti punktai pagrindinai ir apsprendžia kompiuterinio tinklo pasirinkimą.
PEER-TO-PEER KOMPIUTERINIS TINKLAS

Peer-to-peer (lygus su lygiu) tipo kompiuteriniame tinkle nėra jokio dedikuoto serverio ar nustatytos hierarchijos tarp kompiuterių. Visi kompiuteriai yra lygūs ir vadinami Peer (lygūs). Normaliai kiekvienas kompiuteris gali funkcionuoti kaip klientas ir kaip serveris. Šio tipo kompiuteriniame tinkle nėra dedikuoto serverio skirto administravimui. Kiekvienas kompiuterio vartotojas pats nustato prie kokios informacijos duoti priėjimą o pr

rie kokios ne.

DYDIS

Peer-to-Peer kompiuterinis tinklas dar yra vadinamas darbo grupė (workgroup). Ši sąvoka apima mažą vartotojų grupę. Peer-to-Peer kompiuterinis tinklas tipiškai sudaro apie 10 kompiuterių, nors žinoma tai nėra pagrindinis apribojimas. Gali būti ir daugiau kompiuterių tačiau iškyla kitos problemos, tokios kaip tinklo apkrovimas, kabelio maksimalus ilgis ir kitos.
KAINA

Peer-to-Peer kompiuterinis tinklas yra pats paprasčiausias tinklas. Kadangi kiekvienas kompiuteris gali funkcionuoti ir kaip serveris ir kaip klientas, todėl nėra reikalo turėti galingo centrinio dedikuoto serverio tokio kokio reikėtų naudojant kitas topologijas. Taigi Peer-to-Peer kompiuterinis tinklas gali būti žymiai pigesnis negu Server-based kompiuterinis tinklas.
OPERACINĖ SISTEMA

Tokiose populiariose operacinėse sistemose kaip Windows 95/98, Windows NT bei Windows for Workgroups Peer-to-Peer kompiuterinio tinklo funkcijos jau yra įdiegtos jose. Daugiau jokios papildomos programos instaliuoti ir diegti nereikia. Visas darbas lieka tik teisingai sukonfigūruoti sistemą ir teisingai nustatyti tinklo adapterio parametrus.

SERVER-BASED KOMPIUTERINIS TINKLAS

Kompiuterinėse sistemose kur yra daugiau kompiuterių negu 10 yra nebenaudinga naudoti Peer-to-Peer tipo kompiuterinį tinklą. Dauguma kompiuterinio tinklų turi dedikuotus serverius. Šie serveriai funkcionuoja tiktai kaip serveriai ir nėra naudojami kaip vartotojo kompiuteris ar darbo vieta. Serveris yra “dedikuotas” todėl, kad jie yra optimizuoti greitam ir operatyviam darbui užtikrinti apsaugą failams ir direktorijoms. Server-based tipo kompiuterinis tinklas tampa standartiniu modeliu kuriant kompiuterinius tinklus.

Kai kompiuterinių tinklų apkrovimas didėja, atsiranda būtinybė įdiegti papildomus serverius, kurie dalintųsi tarpusavyje tinklo apkrovimu.
SPECIALIZUOTI SERVERIAI

Didelių kompiuterinių tinklų serveriai dažnai atlieka tik tam tikras funkcijas, todėl serveriai yra skirstomi pagal jų funkcijas ir panaudojimus.
· Failų, duomenų ir spausdinimo serveriai
· Programų serveriai
· Pašto serveriai
· Fax’o serveriai
· Komunikacijos serveriai
-Failų, duomenų ir spausdinimo serveriai

Failų, duomenų ir spausdinimo serveris skirtas tam, kad valdyti vartotojų naudojimąsi failais, bendra informaciją bei spausdinimo įrenginiais. Pvz.: jei Jūs naudojate teksto redaktorių, tai teksto redaktoriaus programa turi būti paleista Jūsų kompiuteryje, o dokumentas yra užkraunamas iš serverio ir yra redaguojamas jau Jūsų kompiuteryje. Kitais žodžiais failų, duomenų ir spausdinimo serveris, tai serveris, prie kurio prijungti spausdintuvai ir serveris, kuriame laikomi failai bei duomenys.
– Programų serveris

Programų serveris atlieka klientas/serveris programų serverio funkciją. Pvz., serveris kaupia didelį kiekį informacijos ir tik klientui užklausus serveris suteikia užklausos atsakymą. Klientui yra persiunčiamas tiktai atsakymas. Šitaip yra sumažinamas tinklo apkrovimas ir klientas neturi apkrauti savo kompiuterio didelėmis duomenų bazėmis ir programomis.
– Pašto serveris

Pašto serveris valdo ir administruoja elektroninių žinučių apsikeitimą tarp kompiuterinio tinklo vartotojų.
– Fax’o serveris

Fax’o serveris valdo ir administruoja įeinančius ir išeinančius fax’us, naudodamas faksimilinį aparatą ar modemą.
– Komunikacijos serveris

Komunikacijos serveris reguliuoja ir administruoja duomenų ir elektroninių žinučių apsikeitimą tarp vidinio kompiuterinio tinklo ir išorinių vartotojų. Duomenų apsikeitimas vyksta naudojantis modemais, išskirtinėmis linijomis ar telefoninėmis linijomis.

SERVER-BASED KOMPIUTERINIO TINKLO PRIVALUMAI

Server-based kompiuterinis tinklas leidžia centralizuotai administruoti duomenis, spausdintuvus ir kitus periferinius įrenginius. Yra galimybė kiekvienam vartotojui suteikti slaptažodį ir vartotojo vardą, kurio pagalbą vartotojas galės prieiti tik prie jam leidžiamų duomenų.

Server-based kompiuterinis tinklas leidžia centralizuotai daryti archyvus, kopijas. Šis kompiuterinis tinklas leidžia į kompiuterinį tinklą įjungti didelį kiekį vartotojų (iki kelių tūkstančių) ir juos administruoti iš vienos vietos.

STANDARTINĖS TOPOLOGIJOS

Visi kompiuteriniai tinklai yra sudaryti iš pagrindinių trijų kompiuterinių tinklų topologijų:
BUS

STAR

RING

Šios trys topologijos yra pačios paprasčiausios ir realiame gyvenime dažniau yra naudojami tik šių topologijų mišrūs dariniai.

BUS TOPOLOGIJA

Kompiuterinio tinklo Bus topologija yra paprasčiausias ir labiausiai paplitęs kompiuterinių tinklų kūrimo metodas. Jis susideda iš vieno kabelio, kuris jungia visus kompiuterius į vienos linijos kompiuterinį tinklą.

KOMUNIKAVIMAS

Kompiuteriai Bus topologijos kompiuteriniame tinkle tarpusavyje komunikuoja adresuodami duomenis ir siųsdami juos į koaksialinį kabelį elektroninių signalų pavidalu. Norint suprasti, kaip kompiuteriai tarpusavyje komunikuoja reikia aptarti tris sąvokas:
· Signalo siuntimas
· Signalo atšokimas
· Terminatorius

Signalo siuntimas

Kompiuterinis tinklas siunčia duomenis kiekvienam prijungtam prie tinklo kompiuteriui, tačiau duomenis priima tik tas kompiuteris kurio adresas sutampa su duomenų užkodavimo adresu. Tiktai vienas kompiuteris tinkle gali išsiųsti informaciją į tinklą, kiti kompiuteriai turi laukti kol magistralė atsilaisvins. Kadangi tik vienas kompiuteris vienu metu gali siusti informacija o kiti turi laukti savo eiles, tai labai sulėtina darbą esant dideliam kompiuteriu skaičiui tinkle. Čia nėra ribojančio kompiuterių skaičiaus tačiau tai riboja duomenų apsikeitimo greičius. Kuo daugiau kompiuterių, tuo lėtesnis darbas. Bus topologija yra pasyvi topologija. Kompiuteriai prijungti prie magistralės tiktai gauna ir siunčia informaciją tinkle, jie nėra atsakingi už duomenų judėjimą nuo vieno kompiuterio prie kito. Jeigu vienas kompiuteris tinkle sugenda tai atsiliepia visam kompiuteriniam tinklui. Aktyvioje topologijoje kiekvienas kompiuteris regeneruoja signalą ir siunčia toliau kompiuteriniame tinkle.

Signalo atšokimas

Kadangi duomenys ar elektrinis signalas yra siunčiamas per visą kompiuterinį tinklą jis judės nuo vieno kabelio galo iki kito. Jei signalui bus suteikta galimybė judėti po tinklą pirmyn ir atgal tai kiti kompiuteriai negalės išsiųsti informacijos. Todėl signalas turi būti sustabdytas kai jisai pasieks kabelio galą ar reikiamą kompiuterį su reikiamu adresu.

Terminatorius

Signalo atšokimo sustabdymui yra naudojamas komponentas vadinamas Terminatorius. Jis yra jungiamas prie kiekvieno kabelio galo tam, kad absorbuoti signalą. Absorbavus laisvą signalą išsivalo kabelis ir dabar jau gali kitas kompiuteris siųsti informacija tinklu.

KOMUNIKAVIMO NUTRAUKIMAS

Jeigu dėl kažkokių priežasčių nutrūko kabelis ar sugedo vienas iš kompiuterių, ar terminatorius nekorektiškai įžemintas, tai prives iki kompiuterinio tinklo funkcionavimo sustojimo. Kompiuteriai nebegalės komunikuoti vienas su kitu, tačiau išliks galimybė jiems dirbti, kaip atskiriems kompiuteriams nepriklausantiems tinklui.
STAR TOPOLOGIJA

Star topologijos kompiuteriniame tinkle, kompiuteriai yra sujungti kabelio segmentais į centralizuotą komponentą vadinamą maršrutizatoriumi (HUB). Signalas yra perduodamas iš kompiuterio į kompiuterį per maršrutizatorių į visus tinklo kompiuterius.

Star topologijos kompiuterinis tinklas reikalauja centralizuoto administravimo. Kadangi kiekvienas kompiuteris yra sujungtas su maršrutizatoriumi tai ši topologija reikalauja didelio kiekio kabelio ir sudėtingo instaliavimo. Jeigu centrinis taškas sugenda visas kompiuterinio tinklo funkcionavimas sustoja.

Jeigu vienas kompiuteris nustoja funkcionuoti ar nutrunka kabelis iki maršrutizatoriaus tinklas nenustoja veikti, nuo tinklo atskiriamas tik tas kompiuteris, kuris nefunkcionuoja. Likęs kompiuterinis tinklas funkcionuoja normaliai.
RING TOPOLOGIJA

Ring topologijoje kompiuteriai kompiuteriniame tinkle yra sujungiami į viena žiedą sudarytą iš kabelio. Čia nėra jokio terminuoto galo. Visi signalai ir duomenys juda ratu į vieną pusę ir pereina per kiekvieną kompiuterį. Ši topologija visiškai priešingai negu pasyvi Bus topologija yra aktyvi. Kiekvienas kompiuteris tinkle veikia kaip kartotuvas ir gavęs signalą jį sustiprina ir persiunčia toliau. Kadangi signalas pereina per visus kompiuterius tai sako , kad vieno kompiuterio gedimas išves iš rikiuotės visą kompiuterinį tinklą.

ŽYMĖS PERDAVIMAS

Duomenų perdavimo metodas ratu vadinamas žymės perdavimas. Žymė yra perduodama tol, kol ji nepasiekia kompiuterio kuris turi siųsti duomenis. Siunęiantis kompiuteris modifikuoja žymę, pridėdamas elektroninį adresą prie duomenų ir siunčia žiedu aplinkui.

Duomenys juda per kiekvieną kompiuterį tol, kol jis randa kompiuterį su atitinkamu adresu, atitinkantį duomenų adresą.

Kompiuteris, kuris gavo informaciją, gražina žinutę siunčiančiam kompiuteriui, kad duomenys gauti. Po patikrinimo kompiuteris sukuria naują žymę ir siunčia ją į kompiuterinį tinklą. Kitas kompiuteris, gavęs žymę, gali siųsti informaciją.

Turbūt atrodo, kad žymės judėjimas labai ilgas ir tai užima daug laiko, tačiau žymė juda šviesos greičiu ir 200 metrų spindulio žiedą apeina 10000 kartų per sekundę.

STAR BUS TOPOLOGIJA

Star Bus topologija yra Star ir Bus topologijų kombinacija. Star Bus topologijoje keli Star kompiuteriniai tinklai yra sujungti viena linija – magistrale.

Jeigu vienas kompiuteris sugenda, tai neatsispindi kompiuterinio tinklo darbui, kompiuterinis tinklas funkcionuoja normaliai. Kiti kompiuteriai gali normaliai komunikuoti. Jeigu vienas iš maršrutizatorių (HUB) sugenda visi kompiuteriai prijungti prie to maršrutizatoriaus negalės tarpusavyje komunikuoti.

STAR RING TOPOLOGIJA

Star Ring kompiuterinis tinklas panašus į Star Bus kompiuterinio tinklo topologiją. Star Ring ir Star Bus kompiuteriniai tinklai yra sujungti į centralizuotą maršrutizatorių (HUB). Maršrutizatoriai Star Ring kompiuterinio tinklo topologijoje yra sujungti į žvaigždę prie pagrindinio maršrutizatoriaus.

ETHERNET 10BASE2 TOPOLOGIJA

Ši topologija vadinama 10BASE2 todėl, kad ji gali perduoti duomenis kabeliu 10 Mbps greičiu ir signalas gali būti perduotas 2 kart 100 metrų atstumu (realiai 185 m).

Ši kompiuterinio tinklo topologija naudoja ploną koaksialinį kabelį, kurio maksimalus ilgis gali būti 185 m. Čia yra ir minimalus kabelio ilgis tarp kompiuterių, tai 0,5 m. Tai reiškia, kad čia gali būti 30 kompiuterių prie 185 metrų ilgio kabelio.

Ethernet 10BASE2 topologijos kompiuteriniai tinklai sujungiami:
· BNC barrel jungtis
· BNC T jungtis
· BNC terminatorius

Ši topologija naudojama norint ekonomiškai ir nebrangiai įdiegti kompiuterinį tinklą nes tai nebrangios medžiagos, lengva suinstaliuoti ir paprasta konfigūruoti.

ETHERNET 10BASE5 TOPOLOGIJA

Ethernet 10Base5 kompiuterinio tinklo topologija pasižymi 10 Mbps duomenų perdavimo greičiu, ir kabelio ilgis gali būti neilgesnis negu 500 m. Ši topologija dažnai yra vadinama standartinis Ethernet’as.

Šiai topologijai sudaryti naudojamas storas koaksialinis kabelis. Ši topologija padaryta Bus kompiuterinio tinklo pagrindu ir gali palaikyti iki 100 įvairių prietaisų (stotys, kartotuvai ir kt.) viename segmente. Vienas segmentas tai kabelio atstumas nuo transyverio iki stoties ar kartotuvo. Šios topologijos segmento ilgis gali būti iki 500 metrų ir panaudojus kitus įrenginius iki 2500 metrų ilgio.

Ethernet 10Base5 kompiuterinis tinklas sudaro:
· Transyveris
· Transyverio kabelis
· DIX ar AUI komunikatorius
· N-serijos komutatorius

ETHERNET 10BASET TOPOLOGIJA

Ethernet 10BaseT kompiuterinio tinklo topologija galinti perduoti duomenis iki 10 Mbps, ir sujungimui naudoja neekranuotą vytą porą (UTP). Neekranuota vyta pora naudojama kaip, standartinis kabelis tačiau tai nereiškia kad negalės dirbti su ekranuota vyta pora (STP). Tačiau tai yra žymiai brangesnis variantas.

Dauguma šio tipo tinklo topologijų yra naudojama kaip Star tačiau viduje jis naudojamas kaip Bus topologija, kaip ir visi kiti Ethernet tipo tinklai. Tipiškai šioje konfigūracijoje maršrutizatorius veikia kaip kartotuvas. Kiekvienas kompiuteris yra sujungtas su maršrutizatoriumi. Kiekvienas kompiuteris tuti dvi poras laidų, viena naudojama gauti informaciją, o antra pora naudojama siųsti informaciją.

Maksimalus šios topologijos kabelio ilgis yra 100 metrų. Naudojant kartotuvą kabelio ilgis gali būti išplėstas. Minimalus kabelio ilgis tarp kompiuterių nemažesnis kaip 2,5 metrų. Ši topologija gali aptarnauti iki 1024 kompiuterių.

KOAKSIALAS

Anksčiau koaksialinis kabelis buvo vienas iš labiausiai naudojamų kabelių diegiant kompiuterinius tinklus. Tam buvo keletą priežasčių: tai, kad koaksialinis kabelis buvo pigus, lengvas, lankstus ir todėl buvo lengva su juo dirbti. Jis buvo toks populiarus, kad tapo saugiausias ir lengviausiai suinstaliuojamas kompiuterinio tinklo kabelis.

Koaksialinis kabelis yra sudarytas iš kelių sluoksnių: magistralės – šerdies, ją juosiančio teflono izoliacijos sluoksnio, metalinio pinto šarvo arba ekrano bei viską dengiančiu gumos ar kitokios medžiagos sluoksnio.

Ekranavimas atliekamas pinto metalo sluoksniu kuris apgaubia pagrindinę magistralė ar šerdį. Taip yra apsaugomas signalinis kabelis nuo išorinių trukdžių bei triukšmų.

Koaksialinis kabelis yra geresnis negu vytos poros kabelis jeigu kalbėsime apie laidumą. Kuo didesnis atstumas nuo signalo siuntėjo iki gavėjo tuo labiau signalas silpsta ir prieiną tokią ribą kai gavėjas jo nebegali priimti ir apdoroti. Taigi koaksialinis kabelis mažiau slopina signalą ir todėl signalą gali perduoti žymiai didesniu atstumu negu vytos poros kabelis.

Koaksialiniai kabeliai yra skirstomi į dvi pagrindines rūšis:
· THINNET
· THIKNET

Rūšis kurią reikia pasirinkti priklauso nuo kompiuterinio tinklo pobūdžio.

THINNET

Thinnet yra lankstus koaksialinis kabelis, kurio storis yra apie 0,25 colio. Kadangi šito tipo koaksialinis kabelis yra lankstus ir lengvai apdorojamas, todėl jis gali būti naudojamas praktiškai visuose kompiuterinių tinklų topologijų instaliavimuose. Kompiuteriniuose tinkluose kurie naudoja thinnet tipo koaksialinį kabelį, kabelis yra tiesiogiai jungiamas prie kompiuterio tinklo adapterio.

Thinnet koaksialinis kabelis gali perduoti signalą jo neiškraipydamas iki 185 metrų atstume.

THIKNET

Thiknet koaksialinis kabelis yra pakankamai storas apie 0,5 colio diametro. Kartai jis yra vadinamas Standartinis Ethernet, kadangi tai buvo pirmasis kabelis panaudotas populiariuose Ethernet kompiuteriniuose tinkluose. Šiuose kompiuteriniuose tinkluose varinė magistralė yra žymiai storesne negu thinnet tipo koaksialiniuose tinkluose.

Storesnė magistralinė šerdis, o tai reiškia mažesnį pasipriešinimą bei mažesnę varžą negu thinnet, todėl signalas normaliai gali būti perduodamas iki 500 metrų atstumu. Kadangi thiknet topologija gali perduoti duomenis tokiu atstumu, todėl kartais jis yra naudojamas sujungti kelis thinnet kompiuterinius tinklus į vieną.

KOAKSIALO SUJUNGIMAI

Tiek thinnet tiek thiknet koaksialiniams kabeliams jungti naudojame jungtis vadinamas BNC (British Naval Connector). Šios jungtys sujungia kompiuterį su pačiu kabeliu.

BNC jungtys skirstomos:

BNC kabelio jungtis, kuri yra tvirtinama kabelio gale.

BNC T jungtis, kuri jungia tinklo kortos jungtį su koaksialiniu kabeliu.

BNC barrel jungtis, kuri jungia du koaksialinio kabelio galus kartu.

BNC terminatorius, užbaigia kiekvieno kabelio galus. Be šio elemento Bus kompiuterinis tinklas negalėtų funkcionuoti.

VYTA PORA

Vyta pora tai pati paprasčiausia kabelių rūšis, ji susideda iš dviejų izoliuotų vario laidų kurie yra suvyti vienas aplink kitą. Yra dvi rūšys vytų porų ekranuota vyta pora (STP) ir neekranuota vyta pora (UTP).

NEEKRANUOTA VYTA PORA

Neekranuota vyta pora (UTP) yra naudojama 10BaseT kompiuteriniuose tinkluose. Tai pats populiariausias vytos poros modelis. Ir ateityje taps labiausiai naudojamas. Maksimalus kabelio ilgis viename segmente gali būti iki 100 metrų.

UTP kabeliai pagal EIA/TIA standartus yra skirstomos į penkias kategorijas:
· 1 kategorija

Tai tradicinis telefono kabelis, kuris gali perduoti tik balsą, bet ne duomenis
· 2 kategorija

Šios kategorijos kabeliai gali perduoti informaciją iki 4 Mbps. Ją sudaro keturios vytos poros.
· 3 kategorija

Šios kategorijos kabeliai gali perduoti informaciją iki 10 Mbps. Ją sudaro keturios vytos poros su trim vijom į pėdą.
· 4 kategorija

Šios kategorijos kabeliai gali perduoti informaciją iki 16 Mbps. Ją sudaro keturios vytos poros.
· 5 kategorija

Šios kategorijos kabeliai gali perduoti informaciją iki 100 Mbps. Ją sudaro keturios varinės vytos poros.

Viena iš gresiančių problemų, naudojant UTP kabelius yra šalia einančio kabelio signalo įtaka kompiuterinio tinklo kabeliui. Tai gali pakenkti duomenų perdavimui.

EKRANUOTA VYTA PORA

Ekranuota vyta pora naudoja aukštos kokybės varinį ekraną kuris yra žymiai saugesnis, negu UTP tipo kabeliuose. STP tipo kabeliai yra pilnai apsaugoti nuo pašalinių triukšmų ir trukdžių. STP užtikrina saugesnį ir tikslesnį duomenų perdavimą įvairiose aplinkose ir didesniais atstumais.
VYTOS POROS SUJUNGIMAI

Vytos poros naudoja RJ-45 telefono jungtis tam, kad susijungti su kompiuteriu. Tai labai panašios jungtys į RJ-11 tik jos yra naudojamos telefoniniams tinklams. RJ-45 jungtis yra didesnė ir netilptų į RJ-11, jungtį. RJ-45 jungtis turi 8 jungtis skirtingai nuo RJ-11 kuri turi tik 4 jungtis.

OPTINIS KABELIS

Optinis kabelis gali perduoti informaciją per optinį pluoštą, naudodamasis moduliuotais šviesos signalais. Tai yra pats saugiausias būdas siųsti informaciją. Tai reiškia, kad kabelis negalės būti nukirptas ir prijungtas prie pašalinio šaltinio – taip yra apsaugomi duomenys.

Kitu požiūriu optinis kabelis geras tuo , kad duomenis galima perduoti labai dideliu greičiu (dabar realiai 100 Mbps, bet galimybe iki 1 Gbps) ir labai dideliu atstumu.

OPTINIO KABELIO SANDARA

Optinis kabelis sudarytas iš labai plono stiklo pluošto cilindro, kuris yra apsuktas koncentruotu stiklo lydiniu vadinamu cladding’as. Centrinė ašis kartais yra gaminama iš plastiko. Ši kabelį lengviau instaliuoti tačiau jis nenegali perduoti šviesos impulsų kaip stiklo pluoštas.

Kiekvienas stiklo pluoštas perduoda informaciją tik į vieną pusę, todėl kabelis sudaromas iš dviejų stiklo pluoštų. Vienas skirtas siųsti, o kitas priimti informaciją.

KAIP PASIRINKTI TINKAMĄ KABELĮ
Charakteristika Thinnet (10Base2) Thiknet (10Base5) Vyta pora Optinis kabelis
Kaina Daugiau negu vyta pora Daugiau negu thinnet Pigiausias Brangiausias
Maksimalus ilgis 185 m. 500 m. 100 m. 2 km.
Perdavimo greitis 10 Mbps 10 Mbps 4 – 100 Mbps 100 ir daugiau Mbps
Lankstumas Lankstus Mažiau lankstus Laksčiausias Labai lankstus
Instaliavimo lengvumas Lengva instaliuoti Lengva instaliuoti Lengviausia Lengva instaliuoti
Patariama naudoti Vidutiniems ir dideliems tinklams su aukštu apsaugos lygiu Vidutiniems ir dideliems tinklams su aukštu apsaugos lygiu UTP – mažesnio biudžeto STP – Token Ring bet kokiam dydžiui Bet koks dydis
TINKLO KORTA

Kompiuterio tinklo korta dirba kaip fizinis interfeisas ar jungtis tarp kompiuterio ir kompiuterinio tinklo kabelio. Tinklo kortos yra instaliuojamos į kiekvieno tinkle esančio kompiuterio išplėstas jungtis. Tinklo kortos yra instaliuojamos tiek serveriniams tiek kliento kompiuteriams.

Kai tinklo korta būna suinstaliuota prie jos jungiamas kompiuterinio tinklo kabelis, fiziškai sujungiantis tinklą ir kompiuterį.

Mobiliems nešiojamiems kompiuteriams yra naudojamos mažesnių gabaritų PCMCI tinklo kortos.

Tinklo kortos vaidmuo kompiuteriniame tinkle yra:
· Paruošti duomenis siuntimui iš kompiuterio
· Siųsti duomenis į kitą kompiuterį
· Kontroliuoti duomenų judėjimą nuo vieno kompiuterio iki kito
· Gauti ir apdoroti duomenis, taip kad suprastų kompiuteris
DUOMENŲ PARUOŠIMAS

Prieš siunčiant duomenis kompiuteriniu tinklu juos reikia paruošti siuntimui, duomenys turi būti keičiami tokia forma, kad juos suprastu ir kitas kompiuteris ir turi būti keičiami į tokį formatą, kurį galima būtų siųsti kompiuteriniu tinklu.

Kompiuteriniame tinkle duomenys turi būti siunčiami viena juosta – srove. Kai duomenys perduodami kompiuteriniu tinklu, yra sakoma, kad jie perduodami nuosekliai vienas bitas seka kitą informacijos bitą. Duomenys kompiuteriniame tinkle gali judėti tik viena kryptimi.

DRAIVERIŲ VAIDMUO

Draiveriai tai programinė įranga, kuri leidžia kompiuteriui dirbti su įvairiais prietaisais. Kiekvienas prietaisas turi savo atskirus ir specialius draiverius. Jeigu įrenginys yra prijungiamas prie kompiuterio tai jis negali funkcionuoti, kol nera suinstaliuojami draiveriai. Tai programinė įranga, kuri pasako, kaip reikia įrenginiui dirbti.

Kiekvienas kompiuterio periferinis įrenginys turi savo draiverius:
· Įvedimo įrenginiai tokie kaip manipuliatorius, klaviatūra
· SCSI ar IDE diskų kontroleriai
· Kieto disko ar diskasukio draiveriai
· Multimedijos draiveriai tokie kaip mikrofonas ar kamera
· Tinklo kortos
· Spausdintuvai, ploteriai, juostiniai įrenginiai ir kt.

Spausdintuvo instaliavimas geras pavyzdys parodantis kaip dirba draiveriai.Spausdintuvų gamintojų yra labai daug ir kiekvienas spausdintuvas turi savų funkcijų kurių neturi kitas todėl tam kad kompiuteris galėtų normaliai spausdinti ir dirbti su kiekvienu spausdintuvu nepriklausomai nuo jo modelio yra instaliuojama gamintojo sukurta programinė įranga – draiveriai kurie ir valdo spausdintuvo darbą.

Kaip ir kiti įrenginiai kompiuterinio tinklo kortos irgi turi turėti savo draiverius, tik gerai suinstaliavus draiverius tinklo korta gales normaliai funkcionuos.

Šiuolaikinės operacinės sistemos standartiškai be papildomų resursų turi virš 100 tinklo kortų draiverių rušių.

DUOMENŲ SIUNTIMAS

Šiuolaikiniai duomenų formatai ir dydžiai yra labai įvairūs, dažniausiai informacija yra pakankamai dideli failai. Kompiuterinis tinklas negalėtų normaliai funkcionuoti, jeigu vienu metu iš karto būtų siunčiami dideli kiekiai informacijos. Tam yra dvi priežastys, kodėl talpinant didelius kiekius informacijos tinkle suletės kompiuterinio tinklo darbas.

Pirmoji priežastis yra ta, kad kol kitas kompiuteris nepriims siunčiamos tinklu didelio kiekio informacijos, tol likę kompiuteriai negalės siųsti ir gauti informacijos.

Antroji priežastis ta, kad padidėja klaidų tikimybė ir atsiradus klaidai visa informaciją vėl reikėtų siųsti iš naujo.

Tam kad neiškiltų aukščiau paminėtos problemos, duomenys yra skaidomi į mažesnius informacijos blokus kurie vadinami paketais.

PAKETAI

Visi duomenys siunčiami kompiuteriniu tinklu yra skaidomi į mažesnius paketus. Paketai yra pagrindinis kompiuterinių tinklų komunikavimo vienetas. Išskaidžius duomenis į paketus, kiekviena duomenų transmisija yra pagreitinama taip kad kiekvienas kompiuteris kompiuteriniame tinkle turi daugiau galimybių išsiusti ir gauti informacija. Gaunantis informaciją kompiuteris gautus paketus surenka ir atstato originalią informaciją.

Kai kompiuteris siųsdamas informaciją suskaido ją į paketus, jis prideda specialią informaciją į kiekvieną paketą, kuri padeda :
· Siųsti originalią informaciją suskaidytą į mažas porcijas
· Atstatyti duomenis reikiama tvarka
· Kontroliuoti klaidų atsiradimą ir jas ištaisyti
PAKETŲ STRUKTŪRA

Paketai gali turėti keletą duomenų tipų tai:
· Informacija tokia kaip žinutės ar failai
· Kompiuterio kontrolės duomenys ir komandos
· Sesijos kontrolės kodai tokie kaip klaidos aptikimas, kuris reikalauja duomenų persiuntimo
PAKETŲ KOMPONENTAI

Visi paketai turi pagrindinius komponentus tokius kaip :
· Šaltinio adresas kuris identifikuoja siunčiamą kompiuterį
· Siunčiami duomenys
· Gaunančio kompiuterio identifikavimo adresas
· Instrukcijos kurios pasako kaip turi būti siunčiama informacija
· Informacija kuri pasako kaip sujungti atskirus paketus į pilna informaciją
· Klaidos aptikimo informacija, kuri pasako kad duomenys atėjo su klaida

Komponentai yra sugrupuojami į tris sekcijas: antraštė (header), duomenys ir nešikas (trailer).

ANTRAŠTĖ (HEADER)

Viršūnė (header) savyje turi tokią informaciją:
· Perspėjimo signalą, kad duomenys jau persiųsti
· Šaltinio adresą
· Tikslo adresą
· Laikrodžio informaciją perdavimo sinchronizacijai

DUOMENYS (DATA)

Duomenys tai duomenys kuriuos reikia persiųsti. Ši duomenų dalis gali būti įvairių dydžių, dydis priklauso nuo kompiuterinio tinklo tipo. Daugumoje kompiuteriniu tinklų duomenų dydis būna nuo 512 bitų iki 4 kilo bitų

Kadangi duomenys dažniausiai būna žymiai didesni už 4 kb todėl yra kuriama labai daug paketų kuriuos reikia perduoti kompiuteriniu tinklu tam kad perduoti visą informaciją..
NEŠIKAS (TRAILER)

Tiksli nešiko sudėtis priklauso nuo komunikacijos būdo ar nuo protokolo kurį naudoja kompiuterinis tinklas. Tačiau dažniausiai nešikas naudojamas klaidų aptikimui. Šis komponentas vadinamas Pertekliaus kontrole (CRC). CRC, tai – matematinis paketų skaičiavimas. Yra žinomas išsiųstas rezultatas ir yra skaičiuojamas gautas rezultatas. Jeigu jie skiriasi, reiškia duomenys atsiųsti blogai. Tokiu atveju reikia persiųsti duomenis ar blogai atsiųstą paketą.

PROTOKOLAI

Protokolai tai taisyklės ir procedūros komunikacijai. Kai keli kompiuteriai yra sujungti į vieną kompiuterinį tinklą jie turi naudotis tais pačiais protokolais tam, kad galėtų vienas kitą suprasti ir keistis informacija.

Trys punktai, kuriuos reikia turėti omenyje, kalbant apie protokolus:
1. Šiuo metu egzistuoja pakankamai daug protokolų. Kiekvienas protokolas turi savo paskirtį ir panaudojimo sritis. Kiekvienas protokolas turi savo privalumus ir trūkumus.
2. Kai kurie protokolai dirba keliuose OSI lygiuose. Priklausomai nuo to, kuriame lygyje protokolas veikia priklauso jo funkcijos.
3. Keli protokolai gali dirbti vienu metu. Kompiuterinis tinklas gali turėti keletą protokolų.

KAIP PROTOKOLAI DIRBA

Kiekvienas duomenų ir informacijos siuntimas kompiuteriniu tinklu yra suskirstytas į diskrečius etapus. Kiekvienas etapas turi būti vykdomas ir atliekamas tiksliai pagal nustatytą tvarką ir procedūrą. Kiekvienas etapas turi savo taisykles.

Kiekvienas žingsnis ir procedūros turi būti atliekamos tokiu pat būdu visuose kompiuterinio tinklo kompiuteriuose. Kitu atveju informacija nebus priimta ir nebus atstatyta. Siunčiantis kompiuteris visus etapus atlieka nuo pirmo iki paskutinio, gaunantis kompiuteris tuos pačius etapus atlieka atvirkščia tvarka nuo paskutinio iki pirmojo.

Siunčiančio kompiuterio protokolai suskaido informaciją į paketus, prideda kompiuterio adresą ir paruošia duomenis perdavimui.

Gaunančiame kompiuteryje protokolai priima informaciją iš kabelio, perduoda juos į tinklo kortą, sukelia informaciją į buferį ir paruošia informacijos pakeitimui, sujungia paketus ir atstato informaciją.

Kiekvienas protokolas dirba ir funkcionuoja panašiai, tačiau yra etapų, kurie skiriasi. Todėl skirtingi protokolai negali tarpusavyje komunikuoti.
TCP/IP PROTOKOLAS

Transmission Control Protocol/Internet Protocol (TCP/IP) yra standartinis protokolas kuris užtikrina komunikavimą įvairiose aplinkose. TCP/IP protokolas gali būti naudojamas kompiuteriniuose tinkluose, kur yra routeriai, paprastuose kompiuteriniuose tinkluose ir leidžia naudotis pasaulinio Interneto resursais.

TCP/IP protokolas šiuo matu yra labiausiai naudojamas ir tampa standartiniu protokolu naudojamu kompiuteriniuose tinkluose.Šis protokolas gali dirbti dideliame kompiuterių tipų spektre. Labiausiai jis yra populiarus dėl galimybės naudotis Internetu.

Kiti protokolai pritaikyti dirbti su TCP/IP protokolu:
SMTP (simple mail transfer protocol) – E -mail, protokolas elektroniniam paštui
FTP (file transfer protocol) – failų apsikeitimui tarp kompiuterių naudojančių TCP/IP
SNMP (simple network management protocol) – kompiuterinio tinklo administravimas

TCP/IP protokolo trūkumai tai greitis ir dydis. TCP/IP protokole yra pakankamai didelis paketų dydis kas atsiliepia MS-DOS tipo klientams, jiems sulėtėja darbas tinkle. Tačiau kitos operacinės sistemos funkcionuoja ir keičiasi informacija pakankamai greitai kaip ir IPX protokolas.
NetBEUI PROTOKOLAS

NetBEUI yra NetBIOS išplėstas vartotojo interfeisas. NetBIOS ir NetBEUI labai glaudžiai tarpusavyje susįję ir sujungti vienu protokolu. Tai vienas iš populiariausių tinklo protokolų. Šitas protokolas populiuarus dėl to, kad daug programų yra pritaikyta dirbti su šiuo protokolu.

NetBEUI yra mažas ir greitas protokolas, dirbantis su visais Microsofto produktais. Šitas protokolas yra naudojamas nuo 1980 metų, ir tai buvo pirmasis protokolas naudojamas kompiuteriniuose tinkluose.

NetBEUI protokolo privalumas yra tas, kad jis yra mažas, tai yra naudoja mažus paketų dydžius. Tai ypač naudinga ir patogu MS-DOS klientams, kuriems ypač svarbus paketo dydis, nes nuo to priklauso darbo spartumas.

NetBEUI protokolo didžiausias trūkumas yra tas, kad jis yra ne routerinis, NetBEUI protokolo routeris neperduoda.
X.25 PROTOKOLAS X.25 protokolas naudojamas sujungti nutolusius terminalus su pagrindine sistema.
XNS PROTOKOLAS

XNS (Xerox Network System) protokolas sukurtas Xerox kompanijos ir naudojamas jų kompiuteriniuose tinkluose. Jis buvo plačiai naudojamas 1980 metais tačiau dėl savo lėtumo buvo išstumtas TCP/IP protokolu. Tai didelis, lėtas bet transliuojantis daugiau informacijos protokolas.
IPX/SPX IR NWLink PROTOKOLAI

IPX/SPX (internetwork packet exghange/sequenced packet exchange) protokolas naudojami vidiniuose kompiuteriniuose tinkluose ir keičiasi paketais, kurie yra naudojami Novell kompiuteriniuose tinkluose. Kaip ir NetBEUI protokolas šis protokolas yra mažas ir greitas, tačiau priešingai negu NetBEUI šitas protokolas yra perduodamas routerio. IPX/SPX yra išvestinis XNS protokolas.

Microsofto kompanija sukūrė NWLink protokolą, kuris yra IPX/SPX protokolo versija.Tai irgi transportavimo protokolas ir jis yra perduodamas routerio.
APPLE TALK

Apple talk protokolas naudojamas Apple tipo kompiuteriuose, jis sukurtas tam kad Apple Macintosh kompiuteriai galėtų keistis tarpusavyje informacija ir periferiniais įrenginiais.

DECNET

DECnet yra Digital Equipment Corporation kompanijos sukurtas protokolas. Jis pritaikytas DEC kompanijos gaminamiems kompiuteriams ir kitai periferinei įrangai.

DUOMENŲ JUDĖJIMO KONTROLĖ

Skirtingi kompiuteriai turi dalintis vienu priėjimu prie bendro kabelio – magistralės, todėl gali iškilti situacija, kai abudu kompiuteriai vienu metu pradės siųsti informaciją į kabelį. Tada vienas paketas, išsiųstas iš kompiuterio, susidurs su kitu paketu išsiųstu iš kito kompiuterio. Tokiu atveju abudu paketai bus sugadinti ir informacija nebus perduota.

Jeigu duomenys siunčiami kompiuteriniu tinklu iš vieno kompiuterio į kitą ar duomenys imami iš serverio, tai turi būti nustatyta, kad:
· Duomenys patektų į kabelį nepatekdami ir nesusidurdami su kitais duomenimis
· Duomenys patektų į kitą kompiuterį be klaidų ir nesugadinti kolizijų metu

Duomenų siuntimas į kabelį turi būti reglamentuotas ir nustatyta tvarka kuria duomenys galės patekti į kabelį.. Ta tvarka turi nustatyti, kad tik vienas kompiuteris vienu metu galėtų kreiptis į kabelį – magistralę. Tokiu būdu galima apsaugoti duomenis nuo kolizijų.

Yra nustatyti trys būdai kaip siųsti duomenis kompiuteriniu tinklu išvengiant kolizijų:
· CSMA (carrier-sense multiple accses methods) su kolizijos nustatymu (CSMA/CD) ir kolizijos vakancija (CSMA/CA)
· Žymės perdavimas, leidžiantis tik vienam kompiuteriui siųsti informaciją
· Prioriteto klausimo metodas
CSMA/CD METODAS

CSMA/CD metodas su kolizijos nustatymu, kurio veikimas yra:
1. Kompiuteris nustato, kad kabelis laisvas, kad jame nėra duomenų perdavimo
2. Kompiuteris gali siųsti duomenis
3. Jeigu yra duomenys kabelyje, joks kompiuteris daugiau siųsti duomenų negali

Šitas būdas neefektyvus, jeigu kabelio ilgis yra didesnis negu 2500 metrų. Segmentai negali nustatyti ar yra duomenys kabelyje ir taip atsiranda galimybė kolizijoms.

CSMA/CA METODAS

CSMA/CA metodas nėra toksai populiarus kaip CSMA/CD ar žymės perdavimo metodas. CSMA/CA metode kiekvienas kompiuterio signalas siunčiamas tik po siuntimo bandymo. Šiuo atveju kompiuteris nustato ar nėra kolizijos ir tik tada siunčia informaciją.

Šitas būdas nepatogus tuo kad jisai lėtina kompiuterinio tinklo darbą ir yra lėtesnis negu CSMA/CD metodas.
ŽYMĖS PERDAVIMAS

Žymės perdavime egzistuoja specialus paketas vadinamas žyme, kuris perduodamas iš vieno kompiuterio kitam. Ir tik tas kompiuteris kuris turi žymę gali perduoti informaciją ir kreiptis į tinklą. Kol kompiuteris neturi tokios žymės jis negali siųsti informacijos.
PRIORITETO KLAUSIMO METODAS

Prioriteto klausimo būdas naudojamas 100 Mbps Ethernet standartiniuose tinkluose vadinamuose 100VG-AnyLAN. Šioje sistemoje yra naudojami koncentratoriai ir keturių porų laidai kurie leidžia vienu metu kompiuteriui priimti ir siųsti informaciją. Viena pora naudojama siuntimui, antroji duomenų gavimui. Šitas būdas labai pagreitina kompiuterinio tinklo darbą ir sumažina kolizijų skaičių.

ĮŽANGA

Daugumos šiuolaikinių įmonių ir organizacijų poreikių jau nebepatenkina lokalių kompiuterinių tinklų privalumai. Jos nori komunikuoti su kitomis įmonėmis, su kitais savo filialais, kurie yra nebūtinai tam pačiam mieste ar šalyje. Dideli kompiuteriniai tinklai (WAN) gali aprėpti visą pasaulį tuo susteikdami galimybę komunikuoti tarp skirtingų kompiuterių, kurie yra net skirtingose žemyno dalyse ar net kosmose.

Visos šios galimybės ir tinklų funkcionavimai panašūs į anksčiau aptartus, tik čia prisideda tokie įrenginiai kaip modemai, kartotuvai, bridges, router, brouter, gateway ir kt. Didelius kompiuterinius tinklus (WAN) sudaro daug mažų lokalių tinklų (LAN), kurie specialiais kabeliais ir linijomis yra sujungiami į vieną.

MODEMAI

Modemas, tai – prietaisas, kuris leidžia kompiuteriais komunikuoti susijungus telefoninėmis linijomis.

Kai kompiuteriai yra pakankamai arti vienas kito, jie gali būti sujungiami kompiuteriniu kabeliu, tačiau esant didesniam atstumui reikia pasinaudoti modemu tam, kad sujungti du kompiuterius ar du kompiuterinius tinklus. Tai pats paprasčiausias ir pigiausias sujungimo būdas.
PAGRINDINĖS MODEMO FUNKCIJOS

Kompiuteris negali papraščiausiai susijungti su kitu kompiuteriu naudojant telefono linijas, nes kompiuteris komunikuoja naudodamas skaitmeninius signalus, o telefono linija gali perduoti tik analoginius signalus.

Skaimeninio signalo keitimo į analoginį signalą funkciją ir atlieka modemas. Skaitmeniniai signalai paversti analoginiais signalais yra perduodami telefonine linija. Modemas stovintis priėmimo kompiuterio pusėje analoginį signalą keičia į skaitmeninį ir perduoda kompiuteriui.

Kitais žodžiais siunčiantis modemas MODULIUOJA skaitmeninį signalą į analoginį ir priimantis modemas DEMODULIUOJA analoginį signalą į skaitmeninį signalą.

MODEMŲ TIPAI

Yra keletas modemų tipų, jie skirstomi pagal tai , kaip yra perduodami duomenys iš vieno modemo į kitą:
· Asinchroninis
· Sinchroninis

ASINCHRONINIS MODEMAS

Asinchroninis duomenų perdavimas yra labai plačiai paplitusi susijungimo forma pasaulyje. Ji populiari todėl, kad asinchroninis duomenų perdavimas gali būti naudojamas šiuolaikinėse telefonų linijose.

Asinchroniniame modeme duomenys yra perduodami nuosekliu srautu.

Kiekvienas simbolis yra paverčiamas į bitų eilutę. Kiekviena iš šių eilučių atskirta viena nuo kitos START ir STOP bitu. Ir siunčiantis ir priimantis modemas turi sutarti dėl STOP ir START bitų eilės tvarkos. Priimantis modemas START ir STOP bitų žymes naudoja tam, kad priėmus vieną bitą ir patikrinus ar jis geras pradėtų priiminėti sekantį.

Komunikacija nėra sinchronizuota. Čia nėra jokio skaičiavimo įrenginio ar metodo kuris koordinuotų transmisiją tarp modemų. Siunčiantis modemas tik siunčia duomenis, o priimanti modemas tik priima ir tikrina ar informacija gerai gauta. Tik 25% duomenų judėjimo yra judėjimo kontrolės ir koordinacijos duomenų.

Asinchroniniai modemai telefoninėmis linijomis gali perduoti iki 28 800 bps duomenų. Su šiuolaikinėm telefono linijomis ir duomenų kompresijomis galimas perdavimo greitis iki 115 200 bps.

Galimos klaidos atsiradimo atveju asinchroniniame perdavime naudojamas lygybės bitas, kuris naudojamas klaidos tikrinimui ir taisymui.
SINCHRONINIS MODEMAS

Sinchroninis duomenų perdavimas pagrįstas laiko schema tarp dviejų modemų. Duomenys padalinti į bitų grupes yra perduodami blokais. Specialūs simboliai yra naudojami sinchronizacijai ir periodiškumo tikslumo tikrinimui.

Kadangi bitai yra siunčiami ir gaunami sinchronizuotai, tai START ir STOP bitai nereikalingi. Perdavimas sustoja vieno bloko pabaigoje ir prasideda kito pradžioje. Toks START ir STOP būdas yra žymiai efektingesnis negu asinchroninis perdavimas.

Klaidos atsiradimo momentu sinchroninis perdavimo būdas paprasčiausiai persiunčia duomenis iš naujo.

Sinchroninis komunikavimas yra naudojamas beveik visuose skaitmeninėse ir kompiuterinių tinklų komunikacijose. Šis sinchroninis komunikavimas yra žymiai brangesnis negu asinchroninis būdas

KARTOTUVAS (REPEATER)

Perduodant signalą ilgu kabeliu dėl kabelio varžos ir išorinių poveikių signalas silpsta ir gali nebepasiekti gavėjo arba gavėjas negalės teisingai apdoroti informaciją. Kartotuvas buvo sukurtas tam, kad būtų galima toliau perdavinėti signalą.

Kartotuvas yra pats pigiausias būdas išplėsti kompiuterinį tinklą.

KARTOTUVO DARBO PRINCIPAS

Kartotuvas regeneruoja kompiuterinio tinklo signalą ir persiunčia jį toliau į kitą segmentą.

Kartotuvas priima nusilpusį signalą iš vieno segmento, jį regeneruoja ir persiunčia toliau į kitą segmentą. Tiek vienas segmentas, tiek kitas segmentas turi naudoti tuos pačius protokolus, nes kartotuvas negali komunikuoti segmentų kur yra skirtingi protokolai. Pavyzdžiui, kartotuvas negalės komunikuoti tarp Ethernet ir Token Ring kompiuterinio tinklo segmentų.

Kartotuvas neatlieka jokio signalo filtravimo ar vertimo.

Kartotuvai gali jungti du skirtingus kabelių tipus, pavyzdžiui koaksialinį kabelį su optiniu kabeliu.

Kartotuvas gali perdavinėti informaciją į abejas puses. Kartotuvo nepataria naudoti, kai yra labai apkrautas tinklas, kai naudojami skirtingi priėjimo būdai, kai reikia duomenų filtravimo.

TILTAS (BRIDGE)

Tiltas (Bridge) kaip ir kartotuvas jungia du kompiuterinio tinklo segmentus. Tačiau tiltas be kartotuvo funkcijų atlieka ir izoliavimo funkciją. Tai yra tiltas gali izoliuoti duomenų judėjimą tarp dviejų tinklo segmentų. Pavyzdžiui jei vieno ar kelių kompiuterių apkrovimas yra labai didelis, tuomet jų duomenų apsikeitimai nestabdytų viso kompiuterinio tinklo darbo juos galima izoliuoti tiltu nuo viso tinklo. Taip izoliuotas segmantas neįtakos kito segmento darbui. Tik reikalui esant duomenys bus perduodami į tą segmentą.

Tiltas gali būti naudojamas:
· Išplėsti atstumą tarp tinklo segmentų
· Pasiruošti kompiuterinio tinklo augimui
· Sumažinti duomenų susidūrimų ir nusimušimų tikimybę
· Sujungti skirtingus kabelius
· Sujungti skirtingų topologijų segmentus tokius kaip Ethernet ir Token Ring

TILTO DARBO PRINCIPAI

Tiltas dirba panašiai kaip ir kartotuvas tik be kartotuvo funkcijų dar turi papildomų funkcijų. Tilto darbo principai :
Seka viso tinklo duomenų judėjimą
· Tikrina kiekvieno paketo šaltinio ir galutinio tikslo adresus
· Suformuoja routing lentelę
· Perduoda duomenis tokiu būdu:

jei routing lentelėje galutinio tikslo adreso nėra, tai tiltas siunčia paketą į visus segmentus;

jei routing lentelėje galutinio tikslo adresas yra, tai paketą siunčia iš karto į tą segmentą;

Tiltas turi operatyvinę atmintį, kurioje kaupiama informacija apie kompiuterių adresus. Ši adresų (routing) lentelė padeda greičiau atrasti reikiamą kompiuterį ir jam nusiųsti duomenis.

MARŠRUTIZATORIUS (ROUTER)

Kompiuteriniuose tinkluose, kur naudojami keli kompiuterinių tinklų segmentai su skirtingais protokolais ir architektūromis kartotuvas ir tiltas negalės sujungti tokių segmentų. Didesniems ir sudetingesniems kompiuteriniams tinklams neužtenka žinoti kompiuterio adreso, reikia nustatyti ir geriausią kelią duomenų siuntimui. Duomenys siunčiami iš vieno segmento į kitą gali pereiti daug segmentų, kurie gali būti labai apkrauti ir todėl reikia rasti kelią kaip perduoti juos greičiau. Įrenginys atliekantis šią funkciją vadinamas maršrutizatorius.

Maršrutizatorius gali perjunginėti ir maršrutizuoti paketus skirtinguose kompiuteriniuose tinkluose. Maršrutizatorius kaip ir tiltas gali filtruoti ir izoliuoti duomenų judėjimą, sujungti skirtingus kompiuterinių tinklų segmentus. Maršrutizatoriai naudojami sudetingesnėse sistemose todėl, kad jie užtikrina geresnį duomenų perdavimą ir nepraleidžia trukdžių. Maršrutizatoriai gali tarpusavyje dalintis informacija ir taip išvengti labiau apkrautų segmentų.

Maršrutizatoriai sudaro maršruto lentelę ir ją naudoja perduodant duomenis. Jei yra sujungti keli maršrutizatoriai tai yra nustatomas trumpiausias ir greičiausias duomenų perdavimo kelias. Šitą kelia aptikti naudoja OSPF (open shortest path first), RIP (routing information protocol), NLSP (NetWare link services protocol) algoritmų pagalba.

Protokolai dirbantys su maršrutizatoriais:
· DECnet
· IP
· IPX
· OSI
· XNS
· DDP

Protokolai, nedirbantys su maršrutizatoriais:
· LAT
· NetBEUI

Maršrutizatoriai yra skirstomi į dvi rūšis:
· Statinis
· Dinaminis

Statinis maršrutizatorius reikalauja administratoriaus rankinio nustatymo ir maršrutų lentelės. Dinaminis pats automatiškai nustato maršrutų lenteles.

BROUTER’IAI

Brouteris tai tas pats maršrutizatorius tik kartu atliekantis tilto ir maršrutizatoriaus funkcijas, tai yra jis gali dirbti su protokolais, su kuriais negali dirbti paprastas maršrutizatorius.
GATEWAY

Gateway (vartai) leidžia keistis informacija tarp skirtingų architektūrų ir aplinkų. Jie keičia paketų struktūras perduodant duomenis iš vienos aplinkos į kitą taip, kad jie galėtų suprasti vienas kitą.

Gateway sujungia dvi sistemas, kurios nenaudoja vienodų:
· Komunikacijos protokolų
· Duomenų formavimo struktūrų
· Kalbų
· Architektūrų

Pavyzdžiui, gateway gali sujungti Windows NT Server ir SNA sistemas.

GATEWAY

Gateway (vartai) leidžia keistis informacija tarp skirtingų architektūrų ir aplinkų. Jie keičia paketų struktūras perduodant duomenis iš vienos aplinkos į kitą taip, kad jie galėtų suprasti vienas kitą.

Gateway sujungia dvi sistemas, kurios nenaudoja vienodų:
· Komunikacijos protokolų
· Duomenų formavimo struktūrų
· Kalbų
· Architektūrų

Pavyzdžiui, gateway gali sujungti Windows NT Server ir SNA sistemas.

T1 SKAITMENINĖ LINIJA

Tai turbūt labiausiai paplitusi skaitmeninio ryšio linija dideliam duomenų greičiui. Tai taškas – taškas duomenų perdavimo technologija kuri naudoja dvi vytas poras duomenų perdavimui. Duomenų perdavimas vyksta iki 1,544 Mbps greičiu. Šios linijos naudojamos skaitmeniniam balso, duomenų ir video signalų perdavimui.

T1 kanalas gali perduoti 1,544 Mbps greičiu. T1 linija suskaidyta į 24 kanalus taigi ji gali perdavinėti 24 skirtingas informacijas viena kabelio pora. Į vieną kanalą kreipiamasi 8000 kartų per sekundę.

T3 SKAITMENINĖ LINIJA

T3 skaitmeninė linija yra skirta duomenų, balso bei video perdavimui. Ši linija gali perduoti duomenis nuo 6 iki 45 Mbps greičiu.
DUOMENŲ SIUNTIMAS DKT

Kai ankščiau paminėti būdai nepatenkina visų keliamų kompiuteriniam tinklui poreikių, yra sukurtos ir naudojamos papildomos didelių kompiuterinių tinklų aplinkos. Kuo toliau, tuo jos tampa populiaresnės ir labiau naudojamos daugelyje šalių:
· Frame relay
· ATM
· ISDN
· FDDI
· SONET
· SMDS
· X.25

FRAME RELAY

Frame relay yra greita nepastovaus dydžio skaitmeninė paketų perdavimo technologija. Šioje technologijoje pašalinta dauguma nereikalingų X.25 funkcijų, kurios yra nereikalingos, naudojant optinius kabelius.

Frame relay yra taškas – taškas sujungimo sistema kuri naudoja PVC tam kad perduoti įvairių dydžių duomenų blokus. Frame relay technologija tiksliai žino kokiu keliu reikia perdavinėti duomenis iš vieno taško į kita, todėl nereikia naudoti maršrutizavimo lentelių.

ATM (ASINCHRONINIS PERDAVIMO REŽIMAS)

ATM režimas yra labai didelio greičio duomenų perdavimo sistema, kuri perduoda fiksuoto dydžio paketus . ATM gali perduoti:
· Balsą
· Duomenis
· Faksimilinius pranešimus
· Realaus laiko video
· CD kokybės audio
· Piešinius
· Kitą informaciją

Duomenų perdavimo greitis siekia nuo 155 Mbps iki 622 Mbps, tai pats greičiausias duomenų perdavimo būdas.

Ši technologija gali dirbti su įvairiais kabelių tipais, tiktai naudojant senesnius laidus prarandamos kai kurios gerosios ATM savybės.

ISDN

ISDN (integrated services digital network) technologija, kuri gali perduoti :
· Balsą
· Duomenis
· Paveikslus

Vienas iš ISDN kompiuterinių tinklų privalumų yra namų ir biznio kompiuterių sujungimas paprastais variniais telefono laidais. Šita technologija buvo sukurta analoginius telefono ryšius pakeisti skaitmeniniais.

Duomenų perdavimas yra suskirstytas į tris kanalus: du iš jų perduoda duomenis 64 Kbps ir vienas 16 Kbps greičiu.

TRUMPAS TERMINŲ ŽODYNAS
ANONYMOUS – ANONIMAS
Vardas, kuriuo galima užsiregistruoti norint pasinaudoti anoniminio FTP (anonymous FTP) serveryje esančia ir viešai platinama informacija.
ANONYMOUS FTP – ANONIMINIS FTP
Tai FTP serveris, kuriame bet kas, prisijungęs vardu anonymous ir vietoj slaptažodžio nurodęs savo elektroninio pašto adresą, gali pasiekti serveryje esančias viešai platinamas bylas, neprašant sistemos administratoriaus specialaus leidimo.
ANONYMOUS REMAILER – ANONIMINIS PERSIUNTĖJAS
Programa, kuri iš elektroninio laiško iškerpa laiško siuntėjo adresą, kitus siuntėją indentifikuojančius elementus ir pasiunčia tokį laišką adresatui.
ANSI (AMERICAN NATIONAL STANDARTS INSTITUTE)-AMERIKOS NACIONALINIS STANDARTŲ INSTITUTAS
Amerikos nacionalinis standartų institutas, atsakingas už ASCII tipo standartus.
ARCHIE
Informacinė kompiuterinė sistema (=duomenų bazės sistema), teikianti informaciją apie viso pasaulio anoniminiuose FTP serveriuose esančias bylas.
ARPA (ADVANCED RESEARCH PROJECTS AGENCY)
JAV gynybos departamento tyrimų projektų agentūra, anksčiau vadinta DARPA. Ši agentūra finansavo kompiuterinių tinklų pirminius tyrimus, kurių pasekoje atsirado ARPANET.
ARPANET
ARPA sukurtas tinklas kaip tyrimų modelis, siekiant išsiaiškinti kompiuterinių tinklų patikimumą atominio karo metu. ARPANET tinkle buvo išbandytas TCP/IP protokolas.
ASCII (AMERICAN STANDART CODE FOR INFORMATION INTERCHANGE)
JAV informacijos kodavimo standartas. Tai simbolių vaizdavimo kompiuteryje standartas. ASCII formato byla – tai byla, kurią gali perskaityti bet kuris kompiuteris, nes joje nėra formatavimo ir kitos specifinės informacijos, atsiradusios naudojant teksto redaktorių.
ASYNCHRONOUS – ASYNCHRONINIS
Informacijos perdavimo režimas, kai informacijos gavėjas nereikalauja sinchronizacijos laike priimant siuntėjo duomenis.
ATTACHMENT
Byla, prijungiama ir siunčiama kartu su e-pašto pranešimu. Tokios bylos kodavimu rūpinasi ne vartotojas, o e-pašto programa.
ATM (ASYNCHRONOUS TRANSFER MODE) – ASINCHRONIS PERDAVIMO REŽIMAS
Tinklo technologija, kuri dideliu greičiu perduoda video, audio ir kompiuterio duomenis tuo pačiu fiksuotu kanalu.
BACKBONE – ATRAMINIS TINKLAS
Pagrindinis didelio greičio kanalas, apjungiantis lėtesnio informacijos perdavimo greičio tinklus.
BANDWIDTH – PRALAIDUMAS
Informacijos kiekis, persiunčiamas komunikacijų linijomis per tam tikrą laiką. Dažniausiai terminas naudojamas, kai kalbama apie “wasting bandwidth” – “betikslį pralaidumą”, t.y. apie siunčiamą didelį kiekį nereikalingos informacijos, pvz., kai siunčiami dideli parašai (signature), naudojami e-pašte arba Usenet’e.
BAND RATE – INFORMACIJOS PERDAVIMO SPARTA
Greitis, kuriuo modemas perduoda duomenis – perdavimo kanalo būsenos pasikeitimų skaičius per 1 sekundę. Dvejetainio kanalo atveju – 1 bodas = 1 bitas/s.
BBS (BULLETIN BOARD SYSTEM) – ELEKTRONINĖ SKELBIMŲ LENTA
Sistema, prie kurios prisijungus DIAL-UP režimu, galima palikti žinutę ar bylą kitiems sistemos vartotojams. Dažniausiai tokios sistemos yra vietinės reikšmės, atviros, turinčios administratorius, atsakančius į jiems pateikiamus klausimus.
BINARY FILE – DVEJETAINĖ BYLA
Byla, kurioje informacija įrašyta dvejetaine, kompiuteriui priimtina forma. (Tokios bylos gali būti ne vien tik tekstinės. Kompiuterinės programos ir kiti kompiuteriniai duomenys yra dvejetainė informacija Internete).
BIT – BITAS
1) Mažiausias informacijos kiekio vienetas kompiuteryje, koduojamas vienu dviejų būsenų elementu (0 arba 1).
2) Fundamentalus informacijos vienetas, vartojamas informacijos teorijoje. Reiškia informacijos kiekį, gaunamą sužinojus, kuris iš dviejų vienodai tikėtinų įvykių įvyko.
BIT-SPIT
Bet kokio pavidalo skaitmeninė korespondencija.
BITS PER SECOND (sutrumpinimas bps) – BITAI PER SEKUNDĘ
Duomenų perdavimo greičio (=pralaidumo) matavimo vienetas.
BITNET
Seniausias ir didžiausias akademinis tinklas, turintis daug įvairias tematikas gvildenančių persiuntimo sąrašų. Šiame tinkle duomenų persiuntimui naudojami kiti protokolai nei Internete.
bps
Duomenų perdavimo greitis – bitų per sekundę
BRIDGE – TILTAS
Maršrutizatorius, jungiantis du ar daugiau to paties tipo tinklus ir siunčiantis duomenų srautus tarp jų.
Cc (CARBON COPY) – TIKRA KOPIJA
E-pašto laiško antraštės laukas, kuriame nurodomi laiško kopijos gavėjai.
CCITT – (CONSULATIVE COMMITTEE OF INTERNATIONAL TELEPHONE AND TELEGRAPH)
Tarptautinių telekomunikacijų sąjungos padalinys, nustatantis tarptautinių telekomunikacijų standartus.
CLIENT – KLIENTAS
tinklo serviso vartotojas. Terminas naudojamas nusakyti kompiuterį arba programą, besikreipiantį į kitą kompiuterį (vadinamą serveriu) dėl kai kurių ar visų jo resursų.
COMPRESSION – SUSPAUDIMAS
Duomenų ar programinės bylos suspaudimo metodas, atmetantis nereikalingą informaciją. Suspaustos bylos užima mažiau vietos kompiuterio diske ir yra saugomos bylose – archyvuose.
CYBERSPACE – HIPERERDVĖ
Tarpusavyje sujungtų kompiuterių sistema.
DATA NETWORK – DUOMENŲ TINKLAS
Tinklas, skirtas tik duomenų perdavimui.
DIAL-UP – PRISISKAMBINIMAS
Susijungimas su tinklo kompiuteriu ar serveriu per komutuojamą telefono liniją ir modemą.
DIAL-UP USER
Vartotojas, kuris naudojasi Internet paslaugomis per komutuojamas telefono linijas. Vartotojas, prisijungiantis prie Internet tinklo per modemą. Toks vartotojas prisijungia prie Internet kompiuterio ir naudojasi jo resursais, nors jo asmeninis kompiuteris nėra tiesiogiai prijungtas prie Internet tinklo.
DNS (DOMAIN NAME SERVER)
Vardų serveris, susiejantis kompiuterio vardą su jo IP adresu.
DNS (DOMAIN NAME SYSTEM) – DOMENŲ VARDŲ SISTEMA
Metodas, pervardijantis kompiuterių simbolinius vardus (domenus) į internetinius skaitmeninius adresus (IP adresus).
DOMAIN – DOMENAS
Kompiuterio domeninis (simbolinis) vardas, kuris e-pašto adrese yra dešiniau nuo simbolio @. Domeninis (simbolinis) vardas sudarytas iš kelių dalių (subdomenų), atskirtų tašku. Pvz., cc.osf.lt Kraštinis dešinysis subdomenas yra aukščiausio rango.
DOWNLOADING – PERSIUNTIMAS
Bylos kopijavimas iš nutolusio kompiuterio, į vietinį kompiuterį ar tinklo serverį.
E-MAIL – E-PAŠTAS (ELEKTRONINIS PAŠTAS)
Pašto tarnyba, persiunčianti pranešimus tinkle. Laiškų rašymui ir skaitymui naudojamos pašto programos, pvz., Demosmail arba pine.
E-MAIL ADDRESS – ELEKTRONINIO PAŠTO ADRESAS
Tai vartotojo, kuriam siunčiamas pranešimas, kompiuterinis pašto dėžutės adresas, sudarytas iš dviejų dalių, atskirtų simboliu @. Pvz., rrr@cc.osf.lt. Pirmoje dalyje yra vartotoją identifikuojantis vardas, o antroje – vartotojo kompiuterio domenas.
ENCODE – KODAVIMAS
Bylos pervedimas į ASCII formatą, kuriame informacija persiunčiama Internete. Kodavimą, pvz., naudoja e-pašto programos, persiunčiant bylas.
FINGER – PIRŠTAS
Programa, pateikianti informaciją apie kompiuterinės sistemos vartotojus. Programa pateiks tekstinę bylą .plan iš vartotojo asmeninio (home) katalogo. Šias bylas – informaciją apie save – kuria patys vartotojai.
FORWARD – PERSIUNTIMAS
Gauto elektroninio laiško persiuntimas kitam adresatui.
FILE TRANSFER PROTOCOL (FTP)
Internet servisas, suteikiantis interaktyvų priėjimą prie bylų bibliotekų ir galimybę persiųsti bylas iš nutolusio Internet kompiuterio į savo kompiuterį ir atvirkščiai. Interneto etika reikalauja, kad su FTP būtų dirbama ne darbo valandomis (pagal kompiuterio, prie kurio jungiatės, vietinį laiką).
FTPMAIL SERVER – FTP PAŠTO SERVERIAI
Kompiuteriai, leidžiantys naudoti FTP servisą elektroniniu paštu. Nusiuntus komandą į FTP mazgo serverį, jums bus atsiųstas įvykdytos komandos rezultatas (pvz., atsiųs bylą ar bylų katalogų sąrašą).
GATEWAY – VARTAI
Programinė įranga, pervedanti duomenis iš vienos sistemos standarto į kitos sistemos standartą. Pagal tai šiuo terminu vadinamas ir kompiuteris, kuris jungia du skirtingos tinklinės architektūros kompiuterius.
GOPHER
Tai navigacijos Internete sistema, kuri leidžia išsirinkti norimus Interneto resursus ir prie jų prisijungti. Tai tobulesnė nei FTP sistema, pateikianti meniu pavidalu išsamesnę išankstinę informaciją apie bylos turinį, parodanti displėjuje išsirinktą bylą arba jungianti jus į kitą Gopher sistemą. Sistema pavadinta pagal Minesotos universiteto, kuriame buvo sukurtas Gopher, talismaną.
GOPHERMAIL SERVER
Kompiuteris, kuris siunčia Gopher meniu ir bylas e-paštu.
HEADER – ANTRAŠTĖ
1) Informacija, esanti duomenų paketo pradžioje ir suteikianti informaciją apie adresaciją ir klaidų patikrinimo kodus.
2) Elektroninio laiško antraštė, kurioje nurodomas laiško siuntėjas, parašymo laikas ir data bei informacija apie tinklo kompiuterius, kuriais keliavo laiškas.
HOME DIRECTORY – ASMENINIS KATALOGAS
Tinklo kompiuterio katalogas, kuris tampa aktyviu vartotojui prisijungus prie to kompiuterio. Šiame kataloge vartotojas turi visas teises (skaityti ir rašyti).
HOST – MAZGAS
Kompiuteris, tiesiogiai įjungtas į Internetą.
HTML (HYPERTEXT MARK-UP LANGUAGE)
Programavimo kalba, koduojanti tekstines bylas, naudojamas hipertekstinėse sistemose.
HYPERTEXT TRANSFER PROTOCOL (HTTP)
Hiperteksto persiuntimo protokolas, susiejantis vieną dokumentą su kitu WWW tinkle.
HYPERTEXT – Hipertekstas
Specialus duomenų bazės tipas, kai įvairūs duomenys – tekstas, grafika, garsas, programos ir t.t – susiejami nuorodomis į raktinius žodžius.
HYTELNET (HYPERTEXT BROWSER FOR TELNET)
Interneto kliento programa, naudojanti tekste esančius raktinius žodžius informacijos apie telnet serverius paieškai.
internet
Žodis “internet”, prasidedantis mažąja raide “i”, reiškia tarpusavyje sujungtus tinklus.
INTERNET
Tarpusavyje sujungtų tinklų junginys, apimantis vietinius, regioninius bei nacionalinius atraminius tinklus, tokiu būdu tapdamas didžiausiu pasaulyje kompiuteriniu tinklu. Internet tinklo potinkliai naudoja TCP/IP protokolus ir suteikia galimybę naudotis e-paštu, prisijungti prie nutolusio kompiuterio ir siųsti bylas. Kai kurie tinklai yra prisijungę prie Internet tinklo, nenaudodami TCP/IP protokolų, bet jie nėra sudėtinės Internet tinklo dalys.
INTERNET ARCHITECTURE BOARD
Internet architektūros komisija, kuri anksčiau vadinosi Internet Activities Board. Koordinuoja TCP/IP protokolų sukūrimą ir vystymą bei kuria standartus Interneto tarybai (Internet Society).
INTERNET ENGINEERING TASK FORCE
Internet inžinerinė grupė (IAB padalinys), kurianti Internet protokolų ir architektūros standartus.
INTERNET SOCIETY – INTERNETO VISUOMENĖ
Organizacija, skatinanti Internet augimą ir padedanti grupėms, naudojančioms ir vystančioms tinklus.
InterNIC (INTERNET NETWORK INFORMATION CENTER)
Internet tinklo informacijos centras, teikiantis informaciją apie tinklą. Centras kaupia ir platina medžiagą, laisvai prieinamą visiems vartotojams. Centrą valdo Network Solutions, Inc., AT&T ir General Atomics.
INTEROPERABILITY – SĄVEIKA
Galimybė skirtingoms kompiuterinėms sistemoms kartu dirbti, naudojant tuos pačius protokolus.
INTERNET PROTOCOL (IP)
Protokolas, atsakingas už Internet tinklo adresaciją.
INTERNET RELAY CHAT (IRC) – INTERNET REALUS POKALBIS
Sistema, kurioje daugelis vartotojų gali dalyvauti konferencijoje, t.y. bendrauti realiame laike, rašant tekstą.
IP ADDRESS – IP ADRESAS – SKAITMENINIS ADRESAS
Unikalus 32 bitų adresas, identifikuojantis kiekvieną Interneto mazgą ir susidedantis iš tinklo numerio bei lokalinio adreso. (=Kompiuterio, įjungto į Internet tinklą, skaitmeninis adresas).
ISO (INTERNATIONAL STANDARTS ORGANIZATION) – TARPTAUTINĖ STANDARTŲ ORGANIZACIJA
Organizacija, kurianti tarptautinius standartus, tačiau ne visi pripažįstami tarptautiniu mastu.
Kbps
Kilobitas per sekundę (1024 bitų per sekundę).
KNOWBOT
Nepriklausoma, automatizuota sistema, ieškanti informacijos kituose kompiuterių sistemose ir siunčianti pranešimus apie tai, ką rado. Pavadinimas sudarytas sutrumpinus frazę “knowledge robot” – žinių robotas.
LIST SERVER
Programa automatizuojanti siuntimo sąrašo administravimą (pvz., vartotojų prisiregistravimą prie laiškų persiuntimo sąrašo, laiškų išsiuntimą pagal visus adresus, esančius sąraše). Du žymiausi “list serveriai” yra Listserv ir Majordomo.
LISTSERV
Terminas naudojamas kaip persiuntimo sąrašo sinonimas.
LOCAL AREA NETWORK (LAN) – LOKALUS KOMPIUTERINIS TINKLAS
Tinklas, jungiantis kelis netolimus kompiuterius su serveriu. (Dažniausiai tokie tinklai būna ofisuose, mokyklose).
LOGIN – PRISIJUNGIMAS
Kvietimas įrašyti savo vardą, o po to ir slaptažodį, norint gauti leidimą prisijungti prie kompiuterio. Internet tinkle prie nutolusio kompiuterio prisijungiama naudojant telnet arba FTP programas.
MAIL GATEWAY – PAŠTO VARTAI
Kompiuteris, jungiantis panašias arba skirtingas elektroninio pašto sistemas, koduojantis ir persiunčiantis duomenis.
MAIL SERVER – PAŠTO SERVERIS
Kompiuteris, tiesiogiai jums persiunčiantis arba priimantis e-pašto pranešimus iš jūsų kompiuterio.
MAILING LIST – PERSIUNTIMO SĄRAŠAS
Grupinė diskusija e-paštu. Norint užsiregistruoti į kokią nors diskusiją, reikia pasiųsti registracijos laiškutį (subscribe) persiuntimo sąrašo registracijos adresu (dažniausiai registracijos adresas būna su plėtiniu “request”).
MBONE (MULTICAST BACKBONE)
Tinklas, skirtas audio- ir videoinformacijos perdavimo realiame laike Internet’e bandymams.
METANET – METATINKLAS
Tinklas, susidedantis iš didelio skaičiaus tinklų. Pvz., Internet tinklas.
MILNET
JAV gynybos tinklas, aptarnaujantis kariškius. Atsiskyrė nuo ARPANET 1983 m.
MIME (MULTIPURPOSE INTERNET MAIL EXTENSIONS) – INTERNET PAŠTO FORMATAVIMO SISTEMA
Ne ASCII formato pranešimų formatavimo sistema, suteikianti galimybę siųsti grafinius, video ir audio duomenis e-paštu.
MODEM – modemas
Moduliavimo ir demoduliavimo įrenginys, verčiantis skaitmeninius signalus į tolydžiuosius ir atvirkščiai. Tolydieji signalai perduodami tolydžiojo ryšio (pvz., telefono) linijomis.
NAMESERVER – VARDŲ SERVERIS
Kompiuteris, perverčiantis simbolinius vardus (adresus) į skaitmeninius adresus.
NET – TINKLAS
Žodžio “Intenet” sutrumpinimas.
NETFIND
Tinklo programa, leidžianti rasti informaciją apie vartotoją.
NETIQUETTE – TINKLO ETIKETAS
Kompiuterinių tinklų vartotojų elgesio taisyklių rinkinys, sukurtas siekiant sušvelninti e-paštu ir USENET įsiplieskusius dialogus bei užtikrinti korektišką darbą tinkle.
NETNEWS (arba NEWS) – TINKLO NAUJIENOS (NAUJIENOS)
Kitas USENET vardas.
NETWORK – TINKLAS
Kompiuteriai, susieti vienas su kitu komunikacinėmis linijomis ir galintys keistis informacija tarpusavyje.
NEWSGROUP – NAUJIENŲ GRUPĖ
Atskira USENET naujienų dalis, kurioje vyksta diskusija tam tikra tema.
NEWSREADER – NAUJIENŲ SKAITYTOJAS
Programa, naudojama skaityti naujienų pranešimus, atsakinėti į juos ir siųsti.
NFS (NETWORK FILE SYSTEM) – TINKLINĖ BYLŲ SISTEMA
Programinė įranga, leidžianti tiesiogiai naudoti tinkle esančius diskinės atminties resursus, tai yra prisijungti diską kaip papildomą.
NIC (NETWORK INFORMATION CENTER) – TINKLO INFORMACIJOS CENTRAS
Organizacija, suteikianti informaciją tinklų administratoriams, atskiriems vartotojams, kaip spręsti atsiradusias problemas. Tokius centrus turi atskiros organizacijos, intensyviai naudojančios tinklus. Egzistuoja NIC ir visam Internet’ui.
NIS (NETWORK INFORMATION SERVICES) – TINKLO INFORMACINĖS PASLAUGOS
Node
Bet kuris kompiuteris, įjungtas į tinklą.
NREN (NATIONAL RESEARCH AND EDUCATION NETWORK) – NACIONALINIS TYRIMŲ IR ŠVIETIMO TINKLAS
Nacionalinis kompiuterių tinklo projektas, kuriamas finansuojant NSF atraminio tinklo ir NSFnet. NREN suteiks galimybę didelio greičio kanalu susijungti nacionaliniams ir regioniniams mokymo įstaigų ir valdiškų organizacijų tinklams.
NSF (NATIONAL SCIENCE FOUNDATION) – NACIONALINIS MOKSLO FONDAS
JAV vyriausybinė agentūra, finansuojanti mokslinius tyrimus.
NSFnet (NATIONAL SCIENCE FOUNDATION NETWORK) – NACIONALINIO MOKSLO FONDO TINKLAS
Didelio greičio “tinklų tinklas”, finansuojamas Nacionalinio mokslo fondo, svarbiausia akademinių ir tyriamųjų tinklų dalis. Šis tinklas yra Internet dalis, turinti ryšį su Kanada, Meksika ir Europa, ir bus NREN atraminis tinklas.
OPAC (ONLINE PUBLIC ACCESS CATALOG) – VIEŠO NAUDOJIMO KATALOGAS
Bibliografinių įrašų duomenų bazė, kurioje laisvai galima atlikti informacijos paiešką.
OPERATING SYSTEM (OS) – OPERACINĖS SISTEMOS
Programinės priemonės, kontroliuojančios kompiuterį, valdančios programų vykdymą ir gebančios atlikti įvairias funkcijas. Operacinė sistema valdo atmintį, įvesties ir išvesties veiksmus, bylų sistemą, procesų sąveiką, garantuoja resursų apsaugą bei apskaitą, apdoroja komandų kalbos komandas.
ORGANIZATION TYPE – ORGANIZACIJOS TIPAS
E-pašto adreso dalis, žyminti organizacijos, kuriai priklauso adresas, tipą. Pvz., com žymi komercines organizacijas, edu – švietimo įstaigas, net – kompiuterinių tinklų organizacijas.
OSI (OPEN SYSTEMS INTERCONNECTION) – ATVIRŲ SISTEMŲ TARPUSAVIO SĄVEIKA
Tinklo standartas, sukurtas ISO. Plačiau naudojamas Europoje, o JAV labiau paplitęs TCP/IP protokolas.
PACKET – DUOMENŲ PAKETAS
Duomenys, paruošti perdavimui per tinklą.
PASSWORD – SLAPTAŽODIS
Simbolių seka, naudojama tinklo ar kompiuterio vartotojo autentiškumo nustatymui.
PING (PACKET INTERNET GROPER)
Internet kliento programa, skirta testuoti ryšio patikimumą tarp jūsų ir nutolusio kompiuterių.
POINT-TO-POINT PROTOCOL (PPP)
Prisijungimo prie Internet metodas (=protokolas), leidžiantis jūsų kompiuteriui susijungti su internet paslaugų tiekėjo sistema per modemą ir patikimai apsikeisti informacija. Abu kompiuteriai turi naudoti TCP/IP protokolą. Šis metodas panašus į SLIP, bet yra naujesnis, stabilesnis ir atlieka klaidų analizę.
PORT – PORTAS
Loginė jungtis tarp dviejų kompiuterių ar įrenginių, aprūpinanti duomenų siuntimo ir priėmimo eiles. Kiekvienas portas turi savo numerį. Porto numeris kartu su Internet adresu sudaro socket adresą.
POST – PAŠTAS
Žinutės ar straipsnio pasiuntimas į USENET naujienų grupę.
POST OFFICE PROTOCOL (POP) – PAŠTO PROTOKOLAS
Standartų rinkinys (=protokolas), suteikiantis pašto serveriui galimybę dirbti kaip pašto rūšiuotojui. POP leidžia serveriui saugoti jums atsiųstus laiškus tol, kol jūs prisijungsite prie jo ir pasiimsite paštą.
POSTING ADDRESS
E-pašto adresas, kuriuo siunčiamas pranešimas.
POSTMASTER – PAŠTO ADMINISTRATORIUS
E-pašto sistemos savanoris administratorius, atsakingas už pašto sistemos stabilų darbą ir nesklandumų pašalinimą.
PROTOCOL – PROTOKOLAS
Taisyklių rinkinys, nusakantis informacijos pasikeitimo tarp dviejų arba kelių nepriklausomų įrengimų formatą ir procedūras. Internete naudojams TCP/IP protokolas.
PUBLIC DOMAIN PROGRAM
Nemokamai platinamos programos.
RARE (RESEAUX ASSOCIES POUR LA RECHERCHE EUROPEENNE)
Europos tinklų organizacijų asociacija. Atstovauja tarptautinių tinklų organizacijų interesus įvairiuose Europos Ekonominės Bendrijos organizacijose. Turi didelę įtaką Internet visuomenei, aktyviai dalyvauja visose stambiausiose konferencijose apie Internet.
REMOTE ACCESS – NUTOLĘS RYŠYS SU KOMPIUTERIU
galimybė per komunikacinį kanalą susisiekti su nutolusiu kompiuteriu ir gauti ar teikti jam informaciją.
REMOTE LOGIN – NUTOLĘS PRISIJUNGIMAS
Prisijungimas prie nutolusio kompiuterio, kai jūsų kompiuterio monitorius naudojamas tolimo kompiuterio duomenų išvedimui, o klaviatūra – duomenų ir komandų įvedimui į kitą kompiuterį, t.y. dirbama dialogo režimu.
REQUEST FOR DISCUSSION (RFD)
Į naujienų grupę pasiųstas oficialus pranešimas, kviečiantis išsakyti savo komentarus ir nuomonę apie pasiūlymą atidaryti naują naujienų grupę.
REQUEST FOR COMMENTS (RFC)
Serija dokumentų, aprašančių Internete naudojamus protokolus ir pateikiančių naujausią informaciją apie tinklo veikimą. RFC – tai dviejų tipų Internet standartai: FYI (for your information) ir STD (standartai). FYI – tai bendra informacija apie Internet, įvairūs dokumentai, o STD – tai visuotinai patvirtinti Internet komunikacijų techniniai standartai. RFC galima rasti naudojant anoniminio FTP kliento programas.
ROUTER – MARŠRUTIZATORIUS
Specialus įrenginys, sujungiantis kompiuterius ar to paties protokolo tinklus. Jis persiunčia duomenis iš vieno kompiuterio į kitą, parinkdamas geriausius perdavimo kelius bei optimalius duomenų srauto dydžius.
ROT13
Anksčiau Internet naudota kodavimo sistema, siekiant apsaugoti pranešimus nuo pašalinių vartotojų skaitymo. Kodavimo sistemoje buvo taikomas raidžių, nutolusių abėcėlėje per 13 pozicijų, metodas. Pvz., raidė A buvo pakeičiama raide N.
SERIAL LINE INTERFACE PROTOCOL (SLIP)
Prisijungimo prie Internet metodas (=protokolas), leidžiantis jūsų kompiuteriui per komutuojamas telefono linijas susijungti su internet paslaugų tiekėjo sistema.

SERVER – SERVERIS
Tinklo kompiuteris, suteikiantis kitiems tinklo kompiuteriams (klientams) galimybę naudotis jo resursais, pvz., spausdintuvu, bylomis.
SERVICE PROVIDER – PASLAUGŲ TIEKĖJAS
Kompanijos, suteikiančios galimybę prisijungti prie Internet individualiems vartotojams ar mažoms kompanijoms.
SHAREWARE
Autorinių teisių įstatymo saugoma kompiuterinė programa, kurią galima gauti ir vartoti tam tikrą bandomąjį laikotarpį nemokamai. Tačiau nusprendus po bandomojo laikotarpio naudotis programa ir toliau, reikia sumokėti mokestį autoriui.
SHELL
Programa, interpretuojanti vartotojo komandas kompiuteriui.
SIGNAL-TO-NOISE RATIO – SIGNALO IR TRIUKŠMŲ SANTYKIS
Elektroninio pašto terminas, naudojamas ironiškai išreikšti naudingos ir nenaudingos informacijos santykį (proporcijas) kokiame nors persiuntimo sąraše ar naujienų grupėje. Gera naujienų grupė, kurioje vengiama “ugnies” (flame), turi aukštą “signalo ir triukšmo” santykį.
SIGNATURE – PARAŠAS
Nedidelis tekstas, kuriame nurodyta laiško siuntėjo vardas, pavardė, adresas ir kita informacija. Parašas automatiškai pridedamas gale parašyto ir siunčiamo elektroninio laiško. Parašas – tai specialiai sukurta byla, saugoma vartotojo asmeniniame katologe. Siūloma parašą nedaryti ilgesnį nei 4-5 eilutės.
SIMPLE MAIL TRANSPORT PROTOCOL (SMTP) – PAPRASTAS PAŠTO PERSIUNTIMO PROTOKOLAS
Internet standartinis protokolas, nurodantis, kaip e-pašto pranešimai persiunčiami iš vieno kompiuterio į kitą.
SYNCHRONOUS – SINCHRONINIS
Duomenų perdavimas fiksuotu greičiu. Sinchroniniam ryšiui užtikrinti ir siuntėjas, ir gavėjas turi dirbti vienodu greičiu.
SUBSCRIBE – REGISTRACIJA
Pranešimas, kuris siunčiamas persiuntimų sąrašui, norint užsiregistruoti tam tikroje naujienų grupėje. Jei jūs nebenorite toliau skaityti kokios nors naujienų grupės, tai jūs išsiregistruojate iš čios grupės.
SUBSCRIPTION ADDRESS – REGISTRACIJOS ADRESAS
Persiuntimo sąrašo e-pašto adresas, kuriuo siunčiamas registracijos arba išsiregistravimo pranešimas. Ką bedarytumėte, niekada nesiųskite registracijos pranešimo persiuntimo sąrašo adresu, kuriuo siunčiamos naujienos.
SURF
kelionė per kibererdvę (hipererdvę).
TAR
Bylų archyvavimo metodas (programa).
T1
Išskirtinė linija, kuria duomenys siunčiami 1 544 Mb/s greičiu.
T3
Išskirtinė linija, kuria duomenys siunčiami 45 Mb/s greičiu.
TCP/IP (TRANSMITION CONTROL PROTOCOL / INTERNET PROTOCOL)
Protokolų rinkinys, naudojamas Internet tinkle. Pagrindinis šio protokolo privalumas yra tai, kad jis pateikia vieningą rinkinį instrumentų kompiuteriams, naudojantiems įvairias operacines sistemas.
TELNET
Terminalo emuliacija per TCP/IP tinklą ir priėjimas prie tolimo kompiuterio resursų, duomenų bazių, kompiuterizuotų bibliotekų katalogų ir kitų informacijos šaltinių.
TERMINAL EMULATOR – TERMINALO EMULIAVIMAS
Susijungimas su nutolusiu kompiuteriu, kai jūsų kompiuteris dirba lyg terminalas, prijungtas prie nutolusio kompiuterio ar tinklo. (Jūsų kompiuterio ekranas naudojamas tolimo kompiuterio duomenų išvedimui, o klaviatūra – duomenų ir komandų įvedimui į kitą kompiuterį. Dažniausiai naudojama vt100 terminalo emuliacija.
TRANSMITION CONTROL PROTOCOL
Protokolas, atsakingas už duomenų srauto persiuntimą tarp Interneto kompiuterių nurodytu adresu.
UUCP (UNIX TO UNIX COPY PROGRAM)
Būdas perduoti bylas tarp tinklo kompiuterių.
UNIX
Operacinė sistema.
USENET
Pasaulinis telekonferencijų tinklas. Konferencijas galima skaityti programomis nn, trn.
WIDE AREA INFORMATION SERVERS (WAIS)
PASAULINIS INFORMACINIS SERVERIS – Informacinė Internet sistema, suteikianti galimybę atlikti paieškas duomenų bazėse pagal raktinius žodžius ir patikslinti užklausas.
WIDE AREA NETWORK (WAN) – PLATUS TINKLAS
Kompiuterių tinklas, išsiplėtęs tūkstančius kilometrų, lyginant su lokaliu tinklu LAN.
WHITE-PAGES DIRECTORY – BALTŲ PUSLAPIŲ KATALOGAS
Internet paslauga, leidžianti atlikti paieškas asmenų vardų ir e-pašto adresų duomenų bazėse. Labiausiai naudojamos Whois, Knowbot ir Gopher telefonų knygos.
WHOIS
Baltų puslapių katalogas, kuris leidžia ieškoti informacijos duomenų bazėse, sudarytose skirtingų organizacijų. Pateikiamoje informacijoje nurodoma personalinės įmonės pavadinimas, adresas, telefonas, e-pašto adresai.
WORLD WIDE WEB (WWW) – PASAULINIS TINKLAS
Internet paslauga, kurios veikimas pagrįstas hiperteksto principu: tekste yra indeksuoti žodžiai – nuorodos, pagal kuriuos galima išsikviesti kitą dokumentą, paveikslėlį ar kitokią informaciją. Šiuo “voratinkliu” galima judėti po viso pasaulio kompiuterius.
X.25 PROTOCOL
Standartinis protokolas, skirtas terminalo ir komutuojamo tinklo susijungimo būdo nustatymui.
X.400 PROTOCOL
Standartinis universalus protokolas, skirtas e-pašto aptarnavimui.
Z39.50 PROTOCOL
Standartinis protokolas, skirtas duomenų bazių paieškai pagal klientas/serveris modelį.

FDDI

FDDI (fiber distributed data interface) technologija naudojama duomenų perdavimui iki 100 Mbps greičiu. Naudojamas žymės perdavimui ratu, kuris naudoja optinį kabelį. Ši technologija buvo sukurta ANSI X3T9.5 komitete ir išleista 1986 metais.

FDDI naudojamas sujungti įvairių tipų kompiuterinius tinklus.

Leave a Comment