Kaip elgtis su pykčiu?

Kaip turi elgtis žmogus, kad užsitarnautų padoraus ir išauklėto piliečio vardą? Vyrauja nuomonė, kad toks asmuo niekada nekelia balso, elgiasi itin ramiai, taktiškai ir paslaugiai. Jis tarsi privalo būti kaip pinigėlis – visiems malonus.

Kur veda įsišaknijęs santūrumas?

Kantrybė ir santūrumas giliai įsišaknijo kaip esminės gero elgesio taisyklės. Tačiau susikaupusios neigiamos emocijos gali sprogti kaip burbulas, o to visai nesinori.

Juk jei laikome savyje nepasitenkinimą, skriaudžiame save, o jeigu išliejam pyktį aplinkiniams, nukenčia jų nuotaika. Jeigu iš prigimties esate audringas žmogus, jeigu jūsų emocijos vissada liejasi stipria lavina, bet nenorite, kad aplinkiniai dėl to kentėtų, galite iš anksto apie tai perspėti. Bet reikia nepamiršti, kad šalia gali būti jautrių žmonių, kurie blogų emocijų proveržio tiesiog nepakelia.

Psichologai pataria:

  • Paprasčiausias kelias – kontroliuoti pyktį ir visose sunkiose situacijose elgtis labai nuoširdžiai, atvirai kalbėti apie tai, ką iš tikrųjų jaučiame.
  • Svarbiausia, nepulti pašnekovo, nes puolamoji intonacija užgauna.

Jeigu esate aukštesnio statuso, nei pašnekovas, turėtumėte numanyti, kad nuo jūsų priklausomiems asmenims gali būti sunku reikšti savo nuomonę. Kad problemos būtų pastebėtos laiku ir išspręstos, kvieskite vaiką, sutuoktinį, pavaldinį atviram pokalbiui, o ne “ant kilimėlio”.

Verta prisiminti:

  • Iš anksto ramioje aplinkoje išsakykite savo nuomonę jums rūpimais klausimais – nelaukite, kol susikaupusios nuoskaudos, išves jus iš pusiausvyros.
  • Jeigu jaučiate artėjant įsiūčio priepuolį, atsiskirkite nuo visų, suplėšykite šūsnį laikraščių, o p
    pykčiui atlėgus, pagalvokite, kuo būtent esate nepatenkinti ir kaip galima problemą išspręsti.

Agresija, nukreipta prieš jus

Jei susiduriate su agresija, nukreipta į jus: neimkite aplinkinių pykčio giliai į širdį, nes pašnekovas gali pykti ne ant jūsų, o ant susiklosčiusios situacijos.

Psichologų manymu, aiškinantis santykius, pyktis paprastai rodo, kad žmogus padarė viską, kad problemą išspręstų, bet niekas nepasikeitė. O sukeltas skandalas – tai kraštutinė ir paskutinė problemos sprendimo priemonė. Jeigu ji neišsprendžiama ir barnių metu, žmonės arba išsiskiria, arba lieka kartu ir mėgaujasi abipuse isterija.

Jeigu jūsų pašnekovas turi manierą kiekvieną informaciją pateikti itin audringai, nebandykite jo perauklėti, susitelkite ties informacijos turiniu, o ne ties tuo, kaip jis ją pateikia.

Jeigu manote, kad agresyvi partnerio maniera jus skaudina, žemina kaip asmenybę, palikite jį ir ieškokite kito.

0 thoughts on “Kaip elgtis su pykčiu?”

  1. “Jei susiduriate su agresija, nukreipta į jus: neimkite aplinkinių pykčio giliai į širdį, nes pašnekovas gali pykti ne ant jūsų, o ant susiklosčiusios situacijos.”
    Man neretai taip pasitaiko (pvz., kai artimą žmogų kamuoja skausmas), bet vis tiek būna labai nemalonu. Protas sako, kad nereikia imti į širdį, tačiau kaip tai padaryti?

    Reply
  2. Patarimai labai protingi bet sunkiai įgyvendinami.
    Be to ar tikrai privalome būti kaip tie nejautrus zombiai nerodantys emocijų. Žinoma darbe privalai valdytis. Bet kartais visai smagu gerokai pariekavus ir vėl susitaikyt apsikabinus pažliumbt. Nei laikyti nuoskaudas savyje ir kankintis o tas kitas žmogus vaikšto nieko nesuprasdamas nors ir jaučia, kad kažkas negerai. O ta atvira pokalbi labai jau sunku įgyvendinti jeigu tai pavaldiniai tai jiems vistiek atrodo , kad jos bari nors ir su šypsena ir pajuokaujant. Nes taip įprate o įpročius sunku pakeist kad ir kaip esi taikiai nusiteikes. Juk kartais tiesiog būtina kažka ir nemalonaus pasakyti.

    Reply
  3. Danute, man taip pat sunku neimti į širdį kitų žmonių pykčio. Straipsnyje lyg ir patariama jautriems žmonėms bėgti nuo pikčiurnų toliau, bet juk tai ne problemos sprendimas. Ar tai reiškia, kad problema neturi sprendimo?

    Reply
  4. O nejaugi visada privalome elgtis tik kaip jiems patinka.
    Juk irgi turi suprast, kad moterys emocionali būtybė. Ir kartais tos emocijos nebūna vien teigiamos.
    Juk vyrai irgi nesiilge vien tik taip kaip mums patinka.

    Reply
  5. Aš būčiau už tai, kad tiek vyrai, tiek moterys mokytųsi tokio bendravimo, kad abiems pusėms emocijų reiškimas būtų kuo priimtinesnis.

    Reply
  6. ir vėl labai įdomi tema…paniškai nekenčiu kai pyktiį išlieja ant manęs…anksčiau žlimdavau,dabar turiu gerą “priešnuodį” pykčiui-išklausau visą tiradą ir “paėmusi” vieną frazę iš visos tirados pradedu juoktis…tiesiog tyčiotis iš tos frazės,ir dar kitiems papasakoju-ir tas asmuo kaip gyvas ant mano galvos “pamazgų nebepils”….patyčios (proto ribose) galingas ginklas pries agresiją ir pyktį

    Reply
  7. Rolandai, o kuo tau užkliuvo paskutinis sakinys? Teisingai pasakyta. Jei akivaizdžiai temperamentai ir charakteriai nesilipina, tikrai neverta vienas kito tampyti. Jei žmogus jaučiasi žeminamas kaip asmenybė, jis būtinai turi nutraukti santykius su jį žeminančiu, kol neprarado pasitikėjimo savimi.

    Reply
  8. Agne,būtent iš viršininko ir pasityčiojau,iš jo pasakytos frazės,nusijuokiau garsiai ir pridūriau,kad gal kitą kartą sugalvotų kitokių frazių-o aš kolekcionuosiu.Suprato ir baigėsi “išsikrovimai”.Nė vienas gerbiamas žmogus neišlies agresijos ant kito žmogaus-vaiko,pavaldinio,kaimyno….kitaip jis nebus gerbiamas žmogus.

    Reply
  9. O ka patartumete daryti, jeigu periodiniai pykcio priepuoliai ir priepuoliukai sklinda is mielosios, kukliosios (kaip atrodo tiems, kas su ja nedirba) koleges?? Pavyzdziui, daznai nekontroliuojamas tonas, kolegu tildymas, “uzciaupimas”, nuotaikos gadinimas savo nuotaiku kaita, verksmais ir mazytemis isterijomis? Bandeme kalbeti, negirdi, apsiverkia. Nezinau, mane tai labai veikia, kad ir ka sau besakyciau.

    Reply

Leave a Comment