Tikriausiai sutiksite – žmonės, atvirai pasakojantys apie save ir savo gyvenimą, kur kas greičiau pelno mūsų pasitikėjimą nei mįslingos personos, po devyniais užraktais saugančios tik joms žinomas paslaptis. Vis dėlto: kokia porcija atvirumo yra gerai, o kokia gali padaryti meškos paslaugą mums patiems?
Atvirumas darbe ir atvirumas asmeniniame gyvenime. Kiek, kada ir kaip? Pateikiame dešimt dažniausiai pasitaikančių klausimų ir bandome į juos atsakyti.
1. Jūs ką tik įsimylėjote, tačiau santykiai su ponu Nuostabiuoju ar panele Nepranokstamąja klostosi ne taip lengvai, kaip norėtųsi. Ar turėtumėte šį klausimą aptarti su biuro kolegomis?
Į klausimą atsakysime klausimu: ką iš to laimėsite jūs? Suprantama, kad jaučiatės išsiblaškę ir galbūt norite pateisinti savo nedėmesingumą darbinėms užduotims. Tačiau atminkite, kad jūsų sielos reikalai – ne gardi užkanda prie kavos puodelio. Šiuo klausimu daugelis psichologų laikosi vieningos nuomonės: biuras – ne vieta aptarinėti santykius, šeimynines problemas, ligas ar konfliktus su vaikais. Būtent todėl, girdint kolegoms, venkite ir pernelyg asmeninių pokalbių telefonu. Net geriausių ketinimų kupini bendradarbiai anksčiau ar vėliau neatsispirs pagundai išgirstomis naujienomis pasidalinti su kitais. Asmeninis gyvenimas yra jūsų, o ne aplinkinių reikalas.
2. Kaip elgtis, kai asmeniniai sunkumai ima trukdyti darbui? Ar tokiais atvejais nereikėtų pasisakyti apie savo problemas?
Kad ir kaip norėtųsi tikėti aplinkinių nuoširdumu, tiesa yra brutali: žmonės, pernelyg demonstruojantys, kaip juos gali paveikti asmeniniai sunkumai, priverčia kolegas suabejoti jų profesine kompetencija. Žinoma, kai kuriose situacijose atvirumas ne tik galimas, bet ir būtinas. Tarkime, jūs nespėjate laiku atlikti visų užduočių, nes prižiūrite sergantį šeimos narį. Tikėtina, kad informavę apie tai, tikrai sulauksite bendradarbių supratingumo ir palaikymo.
3. Ar yra būdas atskirti patikimą žmogų nuo nepatikimo?
Turbūt geriausiai į šį klausimą atsako laikas. Tik jis atskiria pelus nuo grūdų. Be to, patys turite būti budrūs. Tikrai nebūtina aptarinėti savo asmeninio gyvenimo su žmogumi, kurį pažįstate vos keletą savaičių. Žinoma, atvirumas netgi draugų tarpe visada yra susijęs su šiokia tokia rizika. Todėl jei būgštaujate, kad draugė nesugebės išlaikyti jūsų paslapties, tiesiog jos nepasakokite.
4. Ar geri draugai privalo viską apie mus žinoti?
Prieš dalindamiesi paslaptimis apie slaptą meilužį, pasidarytą abortą ar šeimos nario priklausomybę nuo alkoholio, gerai įsiklausykite į savo širdies balsą. Draugai keičiasi greičiau, nei dažnai yra manoma. Pasikeičia gyvenimo aplinkybės, artimas draugas ar draugė staiga išteka, susilaukia vaikų arba persikrausto. Sakysite, tikrai draugystei tai ne kliūtis? Galbūt, tačiau buitis daugelį įsuka kur kas greičiau, nei norėtųsi. Realybė – ne serialas „Seksas ir miestas“. Ilgametės patikėtinės, kaip ir svajonių vyras ar moteris, joje egzistuoja ne taip jau dažnai. Įrodyta, kad tvirčiausi ryšiai sieja žmones, pažįstamus nuo vaikystės, paauglystės ar studijų metų, todėl prieš atverdami širdį gerai pagalvokite, ar žmogus, kuriam patikite savo paslaptis, yra atlaikęs laiko išbandymus.
5. Ar šeimos problemas reikėtų aptarti su vaikais?
Jei vaikai ima uždavinėti klausimus, atsakymai turi būti atviri, tačiau korektiški. Užuot pareiškę, kad senelis yra alkoholikas, paaiškinkite: „Senelis vartoja per daug alkoholio. Tai sunki liga. Tikimės, kad jam pavyks ją įveikti“. Tuo tarpu tokios temos, kaip tėvo problemos darbe, tėvų santykių krizė ar nesutarimai su giminėmis, neturėtų temdyti vaikų gyvenimo. Tokiais atvejais galite tiesiog pasakyti: „Apie tai mes, suaugusieji, norėtume pasikalbėti tarpusavyje“.
6. O ar kasdienes problemas turėtume užkrauti savo tėvams, broliams ir seserims?
Augdamas žmogus išmoksta atsiriboti nuo savo gimdytojų ir stovėti ant savo kojų. Tapęs savarankiškas, jis taip pat ima spręsti, kokius asmeninio gyvenimo aspektus atskleisti savo pirmajai šeimai. Jei su tėvais, broliais ar seserimis nenorite aptarinėti santuokinio gyvenimo problemų ir konfliktų darbe, visiškai turite tam teisę. Faktus, su kiek vyrų ar moterų permiegojote, arba kiek kartų išdavėte savo sutuoktinį, taip pat nedvejodami galite pasilikti savo paslapčių skrynelėje.
7. Ar tikrai artimi partneriai privalo kalbėtis apie viską?
Ne. Daugelis porų pasiduoda klaidingam įsivaizdavimui, kad intymumas reiškia visišką atvirumą. Tačiau vargu, ar pasakodamiesi apie viską – pradedant pilvo diegliais, baigiant intymiomis akimirkomis su buvusiais partneriais – tikrai sukursite glaudžiausią ryšį pasaulyje. Psichologai teigia, kad daugelio porų santykius apsunkina ne kas kita, kaip per didelis atvirumas. Dviejų žmonių bendravime nebelieka paslapties, jaudulio, įtampos. Viskas tampa įprasta kaip kasdienis dantų valymas ir atvira kaip plynas laukas. O tai neįdomu ir neveda tobulėjimo link.
8. Ar partneriai turi viską žinoti apie vienas kito praeitį?
Kai kalba ima suktis apie buvusias meiles ir sekso partnerius, vertėtų elgtis atsargiai. Kam bus geriau, jei antra pusė sužinos, kad ankstesnis jūsų partneris buvo ne tik inteligentiškas, bet ir tikras eržilas lovoje? Naudinga gali būti kalbėtis nebent apie tai, kodėl iširo ankstesni santykiai – tai padės išsiaiškinti jūsų ir partnerio požiūrį į tam tikrus dalykus ir išvengti tų pačių klaidų ateityje.
9. Ar turėti paslapčių nuo savo partnerio – nesąžininga?
Visiškai ne. Paslaptys mums padeda išsaugoti savo nepriklausomybę ir savarankiškumą. Tiesa, psichologai dažnai diskutuoja apie destruktyvias ir naudingas paslaptis. Destruktyvios paslaptys griauna santykius ir abipusį partnerių pasitikėjimą. Tarkime, nutylėdamas prasiskolinimo arba prasilošimo faktą, žmogus pakenks savo antrajai pusei. Priešingą efektą turi naudingos paslaptys – jos kuria teigiamą intrigą ir kursto jausmus. Juk jei vienas iš partnerių slapta svajos perplaukti Atlato vandenyną ir laisvalaikiu skaitys marinistinę literatūrą, tai santykiams tik padės išlaikyti dinamiškumą ir spalvingumą.
10. Ar kartais paslaptimi galima pasidalinti net ir tada, kai intuicija ragina to nedaryti?
Tėra dvi rimtos priežastys atskleisti tokią paslaptį. Pasidalinkite ja tada, jei esate įsitikinę, kad kitas žmogus turi neginčijamą teisę ją sužinoti, arba tada, jei žinote, kad jūsų atvirumas išgelbės griūvančius santykius.
