Pasitikėjimas savimi (II dalis)

Pasitikėjimą savimi galima ir, netgi, būtina ugdyti. Nors kartais atrodo, kad tai nėra taip paprasta. Antra vertus, ši ugdomoji veikla nereikalauja jokių ypatingų pastangų – tiesiog reikia įsiklausyti į save. Tad iš tiesų verta aptarti, kaip ugdyti pasitikėjimą savimi.

Keletas gairių, kurios padės labiau mylėti save ir suteiks pasitikėjimo:

  • Pirmiausia, įsiklausykite į savo vidų: kūną, protą bei širdį – jie visuomet žino, ko iš tiesų reikia. Pavyzdžiui, pajutę, kad per ilgai sėdite, atsistokite ir išsitieskite; jei širdis trokšta praleisti daugiau laiko su artimu draugu – taip ir padarykite; ir, jeii protas sako, kad reikia klausytis mėgstamos muzikos ar nustoti blogai galvoti apie save – atsižvelkite į šias mintis ir pakluskite joms.
  • Pabrėžkite savo stipriąsias puses. Įvertinkite viską, ką stengiatės daryti. Ir darykite tai kiek įmanoma geriau. Vertinkite pastangas ir procesą, o ne rezultatus.
  • Susidurkite su savo baimėmis akis į akį – jos ne tokios baisios, kaip jums atrodo.
  • Pamirškite savo nesėkmes – mokykitės iš jų. Stenkitės nedaryti tų pačių klaidų, tačiau neribokite savęs manydami, kad, kartą nepasisekus, nepavyks ir šį kartą. Mėginkite drąsiai – dabar jūs sumanesni ir stipresni. Neįįkalinkite savęs praeityje!
  • Rizikuokite. Vertinkite naują patyrimą kaip galimybę išmokti ką nors naujo, o ne kaip sąlygas laimėti arba pralošti. Nerizikuojant kiekviena galimybė virsta nesėkmės tikimybe, ir tai stabdo jūsų augimą.
  • Apdovanokite save, kai jums pasiseka, – niekas kitas to nepadarys!
  • Nepasiduokite pralaimėjimo jausmui – i
    išbandykite ką nors kita. Juk vienas pralaimėtas mūšis nenulemia karo pabaigos. Ar ne kiekvienas patiria nesėkmę prieš sulaukdamas sėkmės? Tiesiog pažvelkite kitu kampu.
  • Nesakykite, kad negalite ko nors padaryti, tik dėl to, kad manote, jog negalite to atlikti nepriekaištingai.
  • Kalbėkite su savimi. Įvertinkite savo žalingas prielaidas, tada liepkite sau „sustoti” ir pakeisti jas racionalesnėmis. Stenkitės priimti save tobulėjimo procesui vykstant.
  • Kalbėkite su kitais – mes dažnai darome nepagrįstas prielaidas vertindami aplinkybes ir jose atsidūrusius žmones. Jei kyla kokių nors abejonių, klauskite, o ne apsimetinėkite, kad žinote, kas ir kaip.
  • Nepasitikėjimas savo jėgomis kerojasi, jei mąstome negatyviai, taigi neįsijauskite į savikritiką. Neleiskite vidiniam teisėjui jūsų pasmerkti.
  • Įvertinkite save. Išmokite įvertinti save savarankiškai. Tai padės išvengti nuolatinio nerimo, kuris kyla, kai priklausai nuo kitų nuomonės apie tave.
  • Jūs galite pasirinkti, kamm teikti prioritetą: sau ar kitiems. Sveikintina rūpintis kitais, tačiau ar jūsų poreikiai nėra tiek pat svarbūs?
  • Nesistenkite būti kuo nors kitu – tai mažina savo vertės ir pasitikėjimo jausmus. Kiekvienas esame vienintelis ir nepakartojamas – ir negalime būti kas nors kitas. Stenkitės būti geresni, tačiau nesmerkite savęs, jei esate ne toks gražus, lieknas ar populiarus, kaip kas kitas. Jūs taip pat galite būti geriausias.
  • Žiūrėkite į gyvenimą ir į save paprasčiau. Nesėkmė reiškia tik tai, kad jums kol kas nepasisekė. Žvelkite į nesėkmes kaip į mokymosi priemonę. Pak
    keiskite požiūrį – problemos gali padaryti jus stipresnius, jei tik esate pasiryžę jas įveikti.
  • Neatsisakykite tobulėti, mokytis, kad ir iš pirmo žvilgsnio jums nereikalingų dalykų – nauja patirtis praplečia akiratį ir sukelia naujų minčių. Skaitykite įdomią ir turtingą literatūrą. Švieskitės.
  • Domėkitės ir rūpinkitės kitais, siūlydami pagalbą nesitikėkite atlygio – jums bus atlyginta dešimteriopai.

SĖKMĖS ŽURNALAS

Bodo Schaferio knygoje „Manis, arba pinigų abėcėlė” patariama rašyti sėkmės žurnalą. Tai sąsiuvinis, kuriame reikia užrašyti pasisekusius darbus. Tai gali būti mažmožiai, kasdienio gyvenimo smulkmenos, visi atvejai, kai įveikėte baimę, nerimą, kai jus pagyrė ar pasiekėte ko nors. Patariama pildyti šį žurnalą kiekvieną dieną ir kasdien užrašyti bent po penkis sėkmės atvejus. Kiekvieną kartą, pritrūkus pasitikėjimo savimi ar jaučiant nerimą, baimę, pakanka paskaityti savo sėkmės žurnalą. Jį galima skaityti ir kasdien. Sakoma, kad rezultatai akivaizdūs – pasitikėjimas savimi ima augti kasdien.

DAR KETURI BŪDAI, KAIP LABIAU PASITIKĖTI SAVIMI

Dažniausiai mūsų pasitikėjimą savimi žlugdo įsitikinimų ribos. Kartais tiesiog esame tikri, kad to nesugebėsime. Steve Pavlina siūlo 4 būdus, kaip praplėsti įsitikinimų ribas ir galų gale imti labiau pasitikėti savimi:

  • Pasitelkite vaizduotę. Pavlina siūlo savo vaizduotėje peržiūrėti filmą, kuriame elgiamės pasitikinčiai. Vaizduotė dažnai kur kas įtaigesnė nei turimos žinios.
  • Kalba ir pasitikėjimas. Kai jaučiamės užtikrinti savimi, mūsų kalba apie tai byloja. Tereikia pradėti iš kitos pusės – pirmiausia pradėti kalbėti pasitikinčiai, o tuomet ats
    siras ir pasitikėjimas savimi.
  • Laikysena ir judesiai. Nepasitikintis savimi žmogus elgiasi ir juda nervingai, pečių juosta dažnai būna sutraukta, galva nuleista, akys nudelbtos žemyn. Taigi stovėkime tvirtai, išsitiesę, pakelta galva, žvilgsnį nukreipę tiesiai prieš save. Judėkime užtikrintai ir ramiai – visa tai rodys iš mūsų sklindantį pasitikėjimą savimi. Savo ruožtu ir patys imsime labiau tikėti savo jėgomis.
  • Įkvėpimas. Raskite veiklą, priemones, kurios jus įkvepia. Tai gali būti mėgstama muzika, knygos, sportas ar kita veikla, o gal tiesiog mielas minkštas meškiukas ar bendravimas su žmonėmis. Raskite savo įkvėpimo šaltinį.

DIDINKIME PASITIKĖJIMĄ SAVIMI NUOLATOS

Visi šie metodai gali padėti įgyti pasitikėjimo savimi. Tačiau veiksmingiausi jie bus, jei sugebėsime juos suderinti visus. Kiekvieną kartą pasielgę pasitikinčiai, vis labiau tikėsime, kad galime dar daug ką.

0 thoughts on “Pasitikėjimas savimi (II dalis)”

  1. “Jūs galite pasirinkti, kam teikti prioritetą: sau ar kitiems. Sveikintina rūpintis kitais, tačiau ar jūsų poreikiai nėra tiek pat svarbūs?”

    Čia taip dažnai suklumpu! Jei aš pasirinkau, kaip gyventi, bet matau šalia nelaimingus žmones, mane graužia sąžinė, jog tai mano kaltė, jog kažko nepadariau. Nors žinoma, tai netiesa, kiekvienas pats atsakingas už save. Galiu kitam padėti, bet ne išgelbėti ar nulemti gyvenimą.

    Reply
  2. Kai pradedu abejoti savimi, daznai imuosi rasyti dienorasti. Bet jame rasau tik tai, kas per diena nutiko gero. Tai kazkaip padeda mastyti pozityviau ir kartu pamatai, kad nera situacija tokia bloga, kaip is pradziu atrode.

    Reply
  3. Giedre, puiki mintis 😉 Mane nuo blogų emocijų dažnai gelbsti darbas virtuvėje, nes viską tiesiog užmirštu 🙂

    Reply
  4. Aha, man irgi padeda truputi pasikelti pasitikejima savimi kad ir visai menkas savo rankomis padarytas darbelis – kepinys, veltinis, paveiksliukas. Kai greitai gaunu rezultata ir jei dar juo galiu pasidalinti su kitais, tai labai geras jausmas apima. Pavyzdziui, vakar islanksciau marga snaige namams papuosti – visai vaikiska, bet veikia 😉

    Reply
  5. kodel neleidziama rupintis kitais?/ jei tai zmogaus pasaukimas/budas etc// rupindamiesi savimi mes tik auginame /skatiname egoizma…svarbu- neperlenkti lazdos…viskam-saikas!

    Reply
  6. Jola – ne taip supratai pateiktą mintį. Ten norėjo pasakyti tiems, kurie per daug galvoja apie kitų žmonių nuomonę ir nori jiems įtikti. Mes ir patys tokie pat svarbūs – reikia mažiau jaudintis, stengtis įtikti sau pačiam ir negalvoti apie kitų nuomonę. Štai kokia buvo mintis, o ne tai kad apie kitus galvoti ir rūpintis jais negalima.

    Reply

Leave a Comment