Visi žino, jog cigaretės kenkia sveikatai ir grožiui. Nepaisant to, rūkančiųjų pakanka, kad tabako kompanijos klestėtų. Taigi žinojimas nepadaro mūsų nepriklausomų. Žinoti, kad mums sunku būti be kitų, irgi nepakanka, kad išsivaduotume iš liguisto siekimo užpildyti savo laiką tuščiu ar net žalingu bendravimu.
Perpratus savo vaikystės įspūdžius, kartais pavyksta geriau suvokti priklausomybės nuo kitų žmonių ištakas. Ši priklausomybė dažnai susijusi su ne visai įsisąmonintais jausmais bei siekiais: kova už viršenybę ar nesugebėjimu prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą, „gelbėtojo” laukimu.
Kino filmuose esame ne kartą matę, kaip valdingas vyriškis bando priversti paklusti įnoringą gražuolę. Galiausiai, visų žiūrovių džiaugsmui, jis besąlygiškai pasiduoda ir nuolankiai prašo meilės. Tokių kino filmų kūrėjai supratingai nevaizduoja tolesnių šios poros santykių. Realiame gyvenime artimas ryšys irgi neretai užmezgamas vien tam, kad pora išsiaiškintų, kas viršesnis. Tikint, jog vienas turi valdyti, o kitas — paklusti, galima ilgai žaisti santykių žaidimą, kai ir seksas, ir turtas, ir vaikai, o kartais ir liga tėra tik priemonė valdyti partnerį. Akivaizdu, jog toks žaidimas žlugtų, jei abu jo dalyviai galėtų apsieiti vienas be kito, jei galėtų nors dieną kitą likti tik su savimi.
Kita kino filmų scena: ji skęsta urve, iš kurio nėra išėjimo, blogiukai atsuko visus čiaupus, ją tuoj užpils vanduo. Arba ji vos laikosi ant uolos atbrailos, jos pirštai jau atsileidžia, ji tuoj kris į prarają… Bet čia pasirodo jis — gelbėtojas. Tas šaunuolis ne tik išspręs visas problemas, bet ir apgins bei mylės. Visi mes nuolat turime rūpesčių. Visiems mums praverstų gelbėtojas. Nebūtinai jis turi kovoti su žmonijos priešais, pakaktų, jeigu pasirūpintų neužsivedančiu automobiliu ar pakeistų spyną. Suprantama, visa tai galima atlikti ir be jo, paprasčiausiai sumokėjus samdomam remontininkui. Tačiau ieškoti gelbėtojo juk smagiau.
Daug kartų esame girdėję, kad vidinės vertybės svarbiau nei išoriniai blizgučiai, bet tiesa ir tai, jog sutinkama pagal rūbą, o kol palydės pagal protą, gali daug laiko praeiti. Be to, protu, žiniomis ar gabumais konkuruoti sunkiau nei įspūdingu pasirodymu. Įvaizdį gali pagerinti ne tik paskutinės mados drabužiai ar prabangus automobilis. Tinkamai parinktas draugas: sportiškas, elegantiškas, galintis sumokėti už draugės ir jos pažįstamų vakarienę, – bene labiausiai keliantis aplinkinių pavydą moters garderobo priedas. Todėl dažnai vyras moteriai (kaip ir ji jam) reikalingas tik tam, kad ji pajustų savo pranašumą prieš kitas.
Už bet kokią tuščiagarbystę tenka brangiai mokėti. Šiuo atveju mokama priklausomybe nuo žmogaus, su kuriuo likus vienu du tampa nyku ir liūdna. Mokama ir tuo, jog nebelieka laiko, jėgų ir galimybių sutikti tą, su kuriuo būtų ramu ir jauku, sutikti žmogų sau, o ne kitiems stebinti.