Turkija

TURKIJOS RESPUBLIKA

1. ÐALIES GEOGRAFINË PADËTIS

Turkija, oficialiai Turkijos respublika (turkiðkai Türkiye Cumhuriyeti), yra pietryèiø Europoje ir pietvakariø Azijoje. Ðiaurës vakaruose ji ribojasi su Bulgarija ir Graikija, ðiaurëje su Juodàja jûra, ðiaurës rytuose su Gruzija ir Armenija, rytuose su Iranu, Sirija ir Vidurþiemio jûra, vakaruose su Egëjo jûra. Turkijos plotas 779 452 km2. Sostinë – Ankara, didþiausias miestas – Stambulas.

Upës ir eþerai

Beveik visos Turkijos upës turi slenksèius, todël yra netinkamos navigacijai. Didþioji jø dalis vasarà iðdþiûsta. Kizil Irmakas (1150 km) áteka á Juodàjà jûrà ir yra ilgiausia upë. Büyükmenderes teeka ið vakarø Anatolijos ir áteka á Egëjo jûrà. Tigris ir Eufratas teka ið Turkijos rytø ir áteka á Persø álankà.

Vano eþeras yra didþiausias Turkijos eþeras. Jo ir kito didelio eþero – Tuzo- vandenys yra sûrûs. Pietvakariuose esantys Beisehiro, Egridiro ir Burduro eþerai yra gëli.

2. SOCIALINËS IR EKONOMINËS UGDYMO PRIELAIDOS

2.1. Gyventojai ir darbo resursai

Turkijoje gyvena 80% turkø, o kitus 20% sudaro kurdai, graikai, arabai, armenai ir þydai. 1995 metais Turkijoje gyveno maþdaug 62 032 000 gyventojø. Vidutinis gyventojø tankumas sudaro 80 þm./km2. Maþdaug 69% gyvena miestuose, tuo tarpu kai 1950 metais gyveno tik 21%. Didþiausia gyyventojø koncentracija yra Stambule ir pajûrio regionuose. Stambule gyvena 6 620 241, Ankaroje – 2 559 471, Izmyre – 1 757 414 þmoniø.

Kalba

Oficiali kalba yra turkø. Bet apie 10% populiacijos kalba kita, daþniausiai kurdø ar arabø kalba.

Ðvietimas

Respublikos pradþioje daugiau nei 90% gyventojø buvo neraðtingi. Taèiau pirmoje respublikos konstitucijoje buvo skelbiama, kad pradinis mokslas tu

uri bûti privalomas ir nemokamas (valstybinëse mokyklose) visiems turkams. Iki 1990 metø apie 81% suaugusiøjø jau galëjo skaityti ir raðyti. 1990-tøjø pradþioje 6.9 mln. mokiniø lankë pradines mokyklas, apie 3.2 mln. mokiniø lankë vidurines mokyklas ir apie 444 000 studentø mokësi aukðtosiose mokyklose. Konkursas á Turkijos universitetus yra labai didelis. Pagrindiniai universitetai yra Stambulo (1453), Ageno (1955) Izmyre ir Ankaros (1946).

Darbo resursai

1990-tøjø metø pradþioje Turkijos darbo jëgà sudarë apie 20.8 mln. ekonomiðkai aktyviø gyventojø. Apie 48% dirbo þemës ûkyje, miðkø ûkyje ir þvejyboje, 32% dirbo aptarnavimo sferoje ir 20% dirbo pramonëje. Be to apie 1.3 mln. Turkijos pilieèiø dirbo uþsienyje, ypaè Vokietijoje, Saudo Arabijoje ir Prancûzijoje.

2.2. Gamtiniai ir mineraliniai resursai

Turkijos teritorijoje randami dideli kiekiai anglies, geleþies rûdos ir chromo. Pietryèiuose randama ðiek tiek naftos. Divrige randama magnetitø, kai kur – cinko ir
ðvino, vario ir sidabro.

3. BENDRA ÛKKIO APÞVALGA

Valiuta ir bankai

Turkijos piniginis vienetas yra turkiðka lyra (TL), kurià sudaro 100 kurø (41 475 TL = U.S. $1, 1995). Pagrindinis yra Centrinis Turkijos respublikos bankas, ákurtas 1930 metais. Pagrindinë birþa yra Stambule.

Turkijos bendras vidinis produktas 1990-aisiais sudarë $118.9 bilijonø. 30% bendro vidinio produkto sudarë pramonë, 15% – þemës ûkis ir 55% – valstybinës ir privaèios paslaugos.

3.1. Pramonë

1990-tøjø pradþioje pagrindinës pramonës ðakos buvo tekstilë, maisto apdirbimas, nafta ir jos produktai, geleþis ir plienas bei chemija. Stambulas, Izmyras ir Bursa yra pagrindiniai pramonës centrai.

3.2. Þemës ûkis

Nuo 1950 metø þymiai iðaugo Turkijos þemës ûkis. Dabar Turkija yra vi

iena ið nedaugelio pasaulio ðaliø, kurios paèios apsirûpina pagrindiniais maisto produktais. Dël ávairaus klimato Turkijoje gali bûti auginamos ávairios kultûros. 1990-aisiais metinæ produkcijà sudarë 19.3 mln. tonø kvieèiø, 14.8 mln. tonø cukriniø runkeliø, 6.9 mln. tonø mieþiø, 6.4 mln. tonø pomidorø, 5.3 mln. tonø melionø, 3.6 mln. tonø vynuogiø, 2.1 mln. tonø kukurûzø, 1.9 mln. tonø obuoliø. Kitos svarbios kultûros yra svogûnai, rieðutai, kopûstai, bulvës, rugiai, saulëgràþos ir kiti aliejiniai augalai, alyvos ir citrusiniai augalai. Medvilnë ir tabakas yra pagrindinës eksportuojamos kultûros. Fermeriai laiko 12 mln. raguoèiø, 980 000 asilø, 40.4 mln. aviø, 10.8 mln. oþkø ir 142 mln. naminiø paukðèiø.

3.3. Transportas

Turkija turi apie 10 413 km geleþinkelio. Ðalyje taip pat yra 59 770 km keliø. Gyventojai turi 2.5 mln. automobiliø, juos aptarnauja 460 000 sunkveþimiø ir 271 000 autobusø. Didþiausi uostai yra Stambulo ir Izmyro. Turkijos avialinijos teikia tiek vietines, tiek ir uþsienio paslaugas. Pagrindiniai aerouostai yra Stambule, ankaroje, Adanoje, Antalijoje ir Izmyre.

3.4. Miðkininkystë ir þvejyba

Nors Turkijos terotorijà sudaro 26% miðkø, komercinæ vertæ turi tik treèdalis miðkø. 1990-aisiais buvo nukirsta 15.8 mln. m3 medienos. Du treèdaliai jos buvo panaudota kaip kuras, kita dalis – kaip statybinë medþiaga.

1990-aisiais buvo pagauta daugiau nei 364 600 tonø þuvies, daugiausia Vidurþiemio ir Juodojoje jûroje.

3.5. Kalnakasyba

Turkija yra viena ið lyderiø chromo rûdos produkcijoje. Ji kasmet iðkasa 613 000 tonø ðios rûdos. Eksportuojamus mineralus sudaro boro rûda (2 mln. tonø) ir varis (184 000). 1990-aisiais Turkija per metus iðgaudavo 30.9 mln. bareliø na

aftos, 212.5 mln. m3 gamtiniø dujø. Kitus mineralinius produktus sudarë anglis, boksitai, geleþies rûda, magnis, stibis, ðvinas, cinkas ir siera.

3.6. Energetika

1990-aisiais Turkija kasmet pagamindavo apie 44 bilijonus kilovatvalandþiø elektros energijos. Apie 38% elektros energijos buvo pagaminta hidroelektrinëse, pagrinde prie Eufrato upës.

4. UÞSIENIO PREKYBA

Kasmetinio Turkijos importo kaina paprastai bûna þymiai didesnë uþ pajamas ið eksporto. 1990-aisiais kasmetinis importas sudarë $22.9 bilijonø, o eksportas – $14.9 bilijonø. Eksportuojama pagrinde tekstilë, geleþis, plienas, dþiovinti vaisiai, odos gaminiai, tabakas ir naftos produktai. Importuojama maðinos, natûrali nafta, transporto priemonës ir chemijos produktai. Didelës pajamos gaunamos ið turizmo. 1990-aisiais 6.5 mln. uþsienieèiø ðalyje kasmet iðleisdavo $934 mln. Pagrinde Turkija eksportuoja á Vokietijà, Italijà, JAV, Prancûzijà, Didþiàjà Britanijà, buvusias Sovietø Sàjungos respublikas, Nyderlandus, Saudo Arabijà. Importuoja ið Vokietijos, JAV, Italijos, Saudo Arabijos ir Prancûzijos.

5. EKONOMINIAI-GEOGRAFINIAI RAJONAI

Turkija dalinama á septynis regionus: Trasas, Egëjo ir Vidurþiemio regionas, Juodosios jûros regionas, vakarinë Anatolija, centrinis Anatolijos plokðèiakalnis, rytinës aukðtumos ir pietryèiø Anatolija.

Trasas yra derlinga, drëgna vietovë, kurios ketvirtadalis yra naudojamas þemës ûkiui. Rytinëje ðio regiono dalyje yra kalnas Ulu (Olympus), kurio aukðtis 2543 m. Egëjo ir Vidurþiemio jûrø pakrantës rajonai yra siauri ir kalnuoti ir tik penktadalis ðio ploto yra ariamas. Rytuose auginama didþioji dalis Turkijos medvilnës.

NAUDOTA LITERATÛRA:

Microsoft® Encarta® 96 Encyclopedia. © 1993-1995 Microsoft Corporation. All rights reserved. © Funk & Wagnalls Corporation. All rights reserved.

Leave a Comment