Vokietija

Turinys

Geografinė padėtis 3
Geografiniai duomenys 3
Sostinė Berlynas 5
Hamburge 5
Miunchenas 5
Kelno 5
Politinė padėtis 6
Narystės tarptautinėse organizacijose: 7
Socialinė padėtis 7
Ekonomika 8
BVP 8
Ekonomikos sektoriai. 8
Užsienio prekyba. 9
Lietuvos ir Vokietijos Prekybiniai santykiai 9
Ūkis 9
Švietimas 10
Aukštosios mokyklos Vokietijoje 10
Šalies ryšiai su Lietuva 12
Atšvęstas Vokietijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atnaujinimo dešimtmetis. 12
Vokietija remia Lietuvą jos kelyje į Europos Sąjungą ir NATO. 12
Stiprūs kultūros ir mokslo ryšiai. 13
DEKLARACIJA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR VOKIETIJOS 13
FEDERACINĖS RESPUBLIKOS SANTYKIŲ PAGRINDŲ 13
Turizmas 16
Septynioliktoji Vokietijos žemė — Majorka 16
Pramogos 20
Privalumai ir trūkumai 21
Naudota literatūra: 23Geografinė padėtis
Geografiniai duomenys
Vokietijos Federacinės Respublikos plotas 356 945 kv.km
Atstumas nuo šiauriausio šalies taško (Sylt sala) iki labiausiai į pietus nutolusio taško (Allgauer Alpen) 876 km
Atstumas nuo labiausiai į vakarus nutolusio šalies taško (Selfkant) iki ryytinio taško (Lausitzer Neise) 640 km
VFR sienos ilgis 3758 km
Šalys, turinčios bendras sienas su Vokietija Danija, Lenkija, Čekija, Austrija, Švedija, Liuksemburgas, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai
Jūros iš šiaurės vakarų – Šiaurės jūra, iš šiaurės rytų – Baltijos jūra
Ilgiausios upės Reinas (865 km), Elbė (700 km), Dunojus (647 km), Mainas (524 km), Vėzeris (440 km)
Didžiausi ežerai Bodeno (538,5 kv.m), Müritco (110,3 kv.m), Chymzė (82 kv.m)
Salos R. Fryzų salos, Helgolando salos (Šiauries jūra), Fėmano sala (Baltijos jūra), Riugeno sala, Usedomo sala
Kraštovaizdis Vokietijos šiaurėje – žemuma, centre – kalnagūbris, pietvakariuose – Reino aukštupis, pietinėje dalyje – Bavarijos Alpės
Aukščiausias kalnas Wettersteingebirge (2962 m)
Žemės panaudojimas, % žemės ūkis – 54,7 %; miškai – 29,2 %; pastatų užimami plotai &##8211; 5,8 %; transportas – 4,6 %; vandens telkiniai – 2,2 %; pramonė – 0,7 %; laisvalaikis, pramogos – 0,6 %
Naudingosios iškasenos akmens anglis, rudoji anglis, druska, geležies rūda, varis, gamtinės dujos, nikelis, nafta

Vokietiją nuo Šiaurės iki Pietų galima suskirstyti į tris sritis: Šiaurės Vokietijos žemuma, miškingasis vidurio kalnynas ir Alpių kalnų sritis su prieškalnėmis. Šiaurėje Vo

okietija ribojasi su Danija, rytuose jos kaimynės yra Lenkija ir Čekijos Respublikos, pietuose – Austrija ir Šveicarija. Į Vakarus nuo Vokietijos yra Prancūzija, Liuksemburgas, Belgija ir Olandija. Šiaurės jūra gausi mažų salelių, iš kurių labiausiai mėgiama Sylt sala. Rytų Vokietijoje gausu ežerų. Į pietus nuo Drezdeno driekiasi Elbės smilčių kalnynas. Vokietijai priklauso Baltijos jūros dalis nuo Danijos iki Lenkijos, ten yra ir didžiausia Riugeno sala. Geografiniame Vokietijos viduryje galima keliauti miškingais Harco ir Tiuringijos kalnais, o pietuose per Allgäu, Bavarijos ir Berchtesgadeno Alpes. Aukščiausias Vokietijos kalnas yra Bavarijos Alpių viršukalnė Cugšpice 2964 m. Svarbiausios Vokietijos upės yra Reinas, Mozelis, Dunojus, Isaras, Mainas, Nekaras, Elbė, Oderis ir Vezeris. Didžiausias Vokietijos ežeras – Bodeno ežeras, esantis šalies pietuose.
Vokietijos žemė labai įvairi: nuo derlingų šiaurinių lygumų iki snieguotų Baavarijos Alpių viršūnių. Vienas iš garsiausių ir vaizdingiausių šalies rajonų – Švarcvaldas (“Juodasis miškas”) pietvakariuose, taip pavadintas dėl tamsių eglynų.
Vokietijoje yra vienintelis Europoje kanalas, jungiantis dvi jūras: Šiaurės ir Baltijos.
Vokietijos sostinė Berlynas nuo 1945 m. iki 1989 m. buvo padalinta į dvi dalis – vakarinę ir rytinę. 1961 m. miestą perskyrė gelžbetonio siena, kuri buvo nugriauta 1989 m.Sostinė Berlynas
(http://www.berlin.de) yra didžiausias Vokietijos miestas, galintis pasiūlyti puikią kultūros įvairovę: tris operos teatrus, per 50 teatrų, daugiau nei 100 kino teatrų ir daugybę puikių muziejų. Šalia senojo Vakarų Berlyno su
u garsia Šarlotės pilimi, Savigny aikšte, kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčios, sunaikintos per antrąjį pasaulinį karą, griuvėsiais, įspūdingu Kurfiurstendamu, populiariu Vakarų prekybos centru Berlyno viduryje koncentruojasi šiuolaikinis naujamiestis. Čia yra ir Potsdamo aikštė, kurioje iškilę tarptautinių įstaigų dangoraižiai. Miesto centre dėmesį patraukia senovinių pastatų apsupta puiki gatvė “Unter den Linden”(“Po liepomis”), kurią karūnuoja buvę miesto Brandenburgo vartai. Muziejų salą puošia pasaulinio garso Pergamono, Bodės ir Senasis muziejai. Pailsėti nuo didmiesčio triukšmo galima prie Miugelio ar Vano ežerų.Hamburge
(http://www.hamburg.de) yra didžiausias Europos miestų ežers Alsteris. Kartu su Liubeko, Rostoko ir Brėmeno miestais Hamburgas priklausė Hanzos viduramžių prekybos ir miestų sąjungai. Ypatingos Hamburgo įžymybės yra rotušė su žaliuoju vario stogu, gražusis Hanzos kvartalas, Alsterio arkados ir baroko stiliaus Michaelio bažnyčia. Kiti patrauklūs statiniai yra Hamburgo meno galerija, meno ir amatų muziejus, moderniojo meno Pylimo vartų galerija, Altonoro muziejus ir Hamburgo istorijos muziejus.Miunchenas
(http://www.muenchen.de) yra žymus baroko ir renesanso bažnyčiomis, daugeliu muziejų. Naujoji Pinakoteka suteikia pastogę modernaus meno kolekcijai,o priešais esančioje senojoje Pinakotekoje galima žavėtis didžiausia olandų dailininko Rubenso paveikslų kolekcija. Modernioje Pinakotekoje galima rasti informaciją apie architektūrą, dizainą, grafiką. Vokiečių muziejus (Technologijų ir gamtos mokslų) daro įspūdį lankytojams savo planetariumu ir kasyklų modeliu. Miesto vidurinėje dalyje, Marijos aikštėje, stovi neogotikinė rotušė ir atstatyta Marijos kolona. Mi
iesto įžymybėmis laikomi maisto produktų turgus ir Anglų sodas. Kasmet iš viso pasaulio atvyksta svečių, kad pabuvotų milžiniškose Miuncheno alaus šventės Oktoberfest palapinėse.Kelno
(http://www.koeln.de) simbolis yra gotikos stiliaus Šv.Petro ir Šv.Marijos katedra (13-19 a.). Romanų stiliaus Šv.Gereono, Šv.Kuniberto, Šv.Panteleono ir Šv.Georgijaus bažnyčios. Įžymybės yra auksinė Trijų Karalių skrynia, viduramžių miesto sienos, gausios romėnų laikų liekanos – Pretoriumas, Dionizo mozaikos, katakombos ir vandens latakai. Garsieji muziejai yra Ludvigo muziejus (modernusis menas), Wallraf-Richartz-muziejus , Romos – germanų muziejus ir Schnütgen muziejus (viduramžių bažnytinis menas). Restauruotas Kelno senamiestis kviečia maloniam pasivaikščiojimui. Kartu jūs galite aplankyti zoologijos sodą ar gražųjį Reino parką. Kelnas su Diuseldorfu yra kasmetinio Reino karnavalo centrai. Atvykę į Kelną galite pasimėgauti puikiomis kelionėmis laivu Reino upe.Politinė padėtis
Vokietija — parlamentinė demokratijos šalis. Įstatymų vukdomąją valdžią — Vyriausybę, renka renka įstatymų leidžiamoji valdžia — Parlamentas. Žemieji parlamento rūmai (Bundestag), kurie priima visus įstatymus, yra renkami tiesiogiai vienmandantėse ir daugiamandantėse rinkimų apygardose. Parlamento aukštuosius rūmus (Bundesrat) sudaro visų Vokietijos federalinių žemių vyriausybių atstovai. Kiekviena federalinė žemė, priklausomai nuo jos gyventojų skaičiaus, Bundesrat‘e turi nuo 3 iki 6 balsų.
Vokietija yra didžiausia Europos Sąjungos valstybė pagal gyventojų skaičių.
Vokietijoje veikia daugiapartinė sistema, tačiau dominuoja tik 5 partijos: Krikščionių Demokratų Sąjunga, Krikščionių socialinė sąjunga, Vokietijos socialdemokratų partija, Sąjunga’90 — žalieji, Laisvoji demokratų partija, Demokratinio socializmo partija.
Labai didelį vaidmenį politiniame ir
r ekonominiame gyvenime vaidina profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos. Kitų grupių (terminų, pabėgelių, veteranų) veikla reikšmingesnė tik žemių lygiu.
Vokietijos Federacinė Respublika yra Europos viduryje, apsupta devynių kaimynių. Būdama Europos Sąjungos bei NATO nare, Vokietija natūraliai tapo tiltu, jungiančiuVidurio ir Rytų Europos šalis. Vokietija vientisa tik nuo 1871 m. Lig tol ją sudarė daug atskirų valstybių. Dabar Vokietija skirstoma į 16 žemių, jas valdo federalinė vyriausybė, panašiai kaip JAV. Daug žmonių visų pirma laiko save, pvz., bavarais, tik po to vokiečiais.Narystės tarptautinėse organizacijose:
G— 7 (trčioji pagal potencialą); Europos Taryba 1951, NATO 1955, Europos Sąjunga 1957, OECD 1960, JTO 1973; vakarų Europos Sąjunga, ESBO; padengia 8,9 proc. JTO biudžeto išlaidų; 1994 — svarstymai dėl Vokietijos tapimo nuolatine Saugumo tarybos nare.Socialinė padėtis
Gyventojų skaičius mln.: 61.79 (1920 įvertinimas), 79.48 (1990), 80.97 (1993). Vidutinis gyventojų tankumas žm./1kv.km: 227 (senosios žemės 261, naujosios žemės 145). Vidutinis metinis gyventojų prieaugis (proc): 1980-1985 (-0.15), 1985-1900 (-0.02), 1991 (+0.65) 1992 (+0.9). NGP — -1.1, -1.0, -1.0 ir –1.3; vedybų 6.3. Vidutinis būsimojo gyvenimo trukmė 1980 ir 19925 vyrų 70 ir 73, moterų 76.5 ir 79. sudėtis pagal lytį proc75 vyrų 48.36 moterų 51.7. Sudėtis pagal amžių pro.: iki 15 m. – 15, 15-59 m. –64, 60-74 m. –14, per 75 m. –7.
Užsieniečiai
1993 gyveno 6,8 mln. užsieniečių (1990= 4,85, 1980= 4,45);užsieniečių sudėtis proc.: turkai 28, pietų slavai 14, italai 9, gaikai 5, lenkai 4, austrai 3, rumunai 2,5, ispanai 2, olandai 1,5, portugalai 1,5, prancūzai, vietnamiečiai, marokiečiai, vengrai; daugumą užsieniečiųsudaro — svetimšaliai darbininkai ir jų šeimų nariai, dar nelegalūs imigrantai.
1992 — dėl teigiamo migracijos saldo gyventojų padaugėjo 0,78 mln. (1991 buvo 0,60); 1992 — imigravo 1,20, emigravo 0,72 mln. žmonių.Ekonomika
Vokietija — viena stambiausių Europos valstybių, valdo 10 proc. pasaulio rinkos (pagal šį rodiklį yra 2- oje vietoje po JAV). Nuo 1975 m. Vokietija priklauso 7 didžiausių pramoninių pasaulio valstybių grupei („G- 7“). Dabartinė Vokietijos ekonomika apibūdinama kaip socialinė rinkos ekonomika,kuriai būdingas aukštas darbo užmokestis ir socialinės garantijos.BVP
BVP vienam gyventojui Vokietijoje 2000 metais buvo 27 tūkst. eurų. Tuo pačiu metu Vokietijos BVP sudarė ketvirtį viso Europos Sąjungos BVP, Vokietija yra didžiausias įmokas į ES biudžetą mokanti valstybė (daugiau kaip 22 mlrd. eurų), o iš ES fondų Vokietija atgauna tik apie 7 mlrd. eurų.
Vokietijos BVP augimas 2002 metais sudarė 0,5 proc. Toks augimo tempų sumažėjimas visų pirma siejamas su bendra pasaulio ekonomikos recesija.Ekonomikos sektoriai.
BVP pasiskirstymas pagal ekonominius sektorius 2000 metais: žemės ir miškų ūkis — 1,2 proc., pramonė ir statybos —30,1 proc.,prekyba ir transportas — 17,2 proc., paslaugos — apie 51,5 proc.
Geriausiai išplėtotos šios Vokietijos pramonės šakos: geležies, plieno, anglies pramonė, cemento gamyba, mašinų ir įrenginių gamyba, chemijos pramonė, elektronika, maisto pramonė, laivų statyba, tekstilės, odos pramonė, naftos perdirbimas.
Pagrindinė žemės ūkio produkcija: bulvės, kviečiai, miežiai, rugiai, cukriniai runkeliai, vaisiai, kopūstai, jautiena, kiauliena, pieno produktai, paukštiens.
Vokietijoje yra nemažai gamtinių išteklių: geležies rūdos, potašo, medienos, lignito, urano, vario, gamtinių dujų, druskos, nikelio.Užsienio prekyba.
2000 m. Vokietijos importas sudarė apie 540,9 mlrd. eurų. Palyginus su 1999 metais importas išaugo 96,2 mlrd. eurų. Vokietijoja yra antroji pagal dydį eksportuoja pasaulyje. Jos eksportas 2000 metais sudarė apie 596,6 mlrd. eurų, tai yra 86,9 mlrd. eurų daugiau negu 1999 metais.
Vienas iš sėkmingų vokietijos užsienio prekybos raidos veiksnių yra tai, kad daug šios šalies pramonės įmonių gamina produkciją užsienyje įsteigtuose filialuose arba skyriuose, kur darbo jėga yra gerokai pigesnė.
Pagrindinė Vokietijos eksportuojamos prekės 2000 m. buvo: mašinos ir įrenginiai (31 proc. eksporto), transporto priemonės (17 proc.), chemijos pramonės produkcija (13 proc.), maisto produktai (5 proc.), tekstilė (4 proc), metalai ir jų dirbiniai (3 proc.). Vokietijos importo struktūroje 2000 m. vyravo mašinos ir įrengimai (22 proc. importo), transporto priemonės (10 proc.), chemijos pramonės produkcija (8 proc.), maisto produktai (8 proc.), tekstilės dirbiniai (6 proc.), metalo dirbiniai (4 proc.).Lietuvos ir Vokietijos Prekybiniai santykiai
Vokietija — pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė. 1999 m. užsienio prekybos apyvarta su šia šalimi siekė 1281,4 mln. JAV dolerių. Lietuvos eksportas į Vokietiją 1999 m. sudarė 16 proc. viso Lietuvos eksporto. Lietuvos eksporto į Vokietiją apimtys didėja: per 1996- 1999 m. eksportas išaugo 11,9 proc. Lietuvos importas iš Vokietijos 1999 m. sudarė 16,5 proc. viso Lietuvos importo.
Lietuvos eksporto į Vokietiją lyderė yra tekstilė ir jos gaminių pramonė. Pagrindiniai eksportuojami produktai: drabužiai ir jų priedai, cheminiai elementarieji siūlai, vilna, ašutų verpalai ir audiniai, medvilniniai ir kiti tekstilės gaminiai. Antrąją vietą pagal eksporto apimtis užėmė mediena ir jos gaminiai (13 proc.). Lietuva taip pat eksportavo chemijos pramonės produkciją (9 proc. viso Lietuvos eksporto į Vokietiją 1999 m.), įvairius pramonės gaminius (8,6 proc.), mašinas ir įrengimus bei kitus produktus.
Lietuva iš Vokietijos daugiausiai importuoja mašinas ir įrengimus (jų importas 1999 m. sudarė 21,9 proc. viso importo iš Vokietijos). Kiti iš Vokietijos importuojami produktai: transporto priemonės (20 proc.); chemijos pramonės produkcija (12,1 proc.); tekstilės gaminiai (11,5proc.) ir kitos prekės.Ūkis
Vokietijos ūkio pagrindas yra pramonė. Pasaulyje žinomos tokios vokiečių firmos kaip automobilių gamintojai Volkswagen, BMW, Mercedes-Benz ir Daimler-Chrysler, chemijos konsernai Aventis, Bayer ir BASF, elektrotechnikos konsernas Siemens AG, energetikos konsernai E.ON ir RWE arba Bosch grupė.

Eksportas, importas ir investicijos užsienyje yra svarbiausia Vokietijos ekonomikos varomoji jėga. Trečdalį bendrojo šalies vidaus produkto sudaro Vokietijos įmonių pajamos iš eksporto. Ekonomikos plėtros užsienyje skatinimas — Vokietijos valstybės ir ekonomikos sektoriaus užduotis. Siekdamos užtikrinti kuo geresnę paramą Vokietijos įmonėms, drauge dirba užsienio atstovybės, užsienio prekybos rūmai bei Federalinė užsienio prekybos agentūra.
Norėdami užmegzti ryšius, pirmiausiai kreipkitės į Vokietijos ambasadą Lietuvoje arba Vokietijos ūkio atstovybę. Ambasados užduotis – atverti duris į Vokietijos ūkį (pvz., konsultuojant įmones ekonominės politikos klausimais) bei teikti politinę paramą (pvz., inicijuojant ir organizuojant vyriausybinius susitikimus svarbiausiomis ekonomikos temomis), o taip pat tarpininkauti (pvz., organizuojant renginius Vokietijos parodų dalyviams ir jų verslo partneriams Vokietijos vyriausybės remiamų mugių metu).
Vokietijos ūkio atstovybė priklauso Užsienio prekybos rūmų tinklui, kurį sudaro Užsienio prekybos rūmai, jų įgaliotinių biurai ir Vokietijos ūkio atstovybės. Vokietijoje šiam tinklui dar priklauso Pramonės ir prekybos rūmai bei Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų sąjunga. Pagrindinė jų užduotis yra dvišalių ekonominių santykių plėtra.
Vokietijos ir Lietuvos įmonės 1999 m. įsteigė Vokietijos-Lietuvos ūkio asociaciją. Tai didžiausia tokia organizacija Lietuvoje, vienijanti beveik 100 narių. Ji yra forumas, tarpininkė, interesų atstovė ir kontaktų birža visiems, kurie domisi Vokietijos ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo klausimais. Asociacija glaudžiai bendradarbiauja su Vokietijos ūkio atstovybe Lietuvoje. Jos tikslas – įkurti Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų sąjungos (DIHK) pripažintus Vokietijos ir Lietuvos užsienio prekybos rūmus.Švietimas
Aukštosios mokyklos Vokietijoje
Studijos savo vietą Vokietijoje laimi savo patrauklumu ir geros studijų sistemos, atitinkančios tarptautinį lygį, dėka . Pagrindiniai aukštojo mokslo laipsniai, kaip bakalauras, magistras, studijos anglų kalba, galimybė kaupti kreditus, patogi atsiskaitymo forma, sąlygos keisti studijų profilį, pereiti iš vienų studijų į kitas pateikia užsienio studentams plačią pasirinkimo galimybių skalę.
Mokslas ir moksliniai tyrinėjimai Vokietijoje turi gilias tradicijas. Daugelis Vokietijos aukštųjų mokyklų gali didžiuotis šimtmetine istorija. Kiekvienais metais Vokietijos arba Vokietijoje dirbantys kitų šalių mokslininkai yra nominuojami Nobelio premijai.
Vokietijoje šiuo metu yra per 320 aukštųjų mokyklų (universitetų, aukštųjų profesinių mokyklų, bendrojo lavinimo aukštųjų mokyklų, aukštųjų muzikos ir meno mokyklų). Visos valstybinės aukštosios mokyklos yra atviros visų tautų studentams. Mokslas yra nemokamas, nebent studentas nuspręstų pasirinkti privatų universitetą.
Nuo 1998 metų Lietuvoje išlaikytų abitūros egzaminų rezultatai pripažįstami Vokietijoje, todėl, jais remiantis, leidžiama tiesiogiai stoti į Vokietijos aukštąsias mokyklas. Tiesa, reikalaujama pakankamas vokiečių kalbos žinias įrodančio dokumento.Jei mokyklos baigiamieji egzaminai laikyti prieš 1998 metus, Vokietijos universitetas gali pareikalauti laikyti stojamuosius egzaminus arba prieš tai lankyti studijų kolegiją.Išsamesnės informacijos gausite pačiose aukštosiose mokyklose.
Užsieniečiai, stojantys į Vokietijos aukštąsias mokyklas ir norintys išlaikyti kalbos egzaminą Lietuvoje, gali rinktis:
1. GOETHE-INSTITUT Vilniuje du kartus per metus rengia Centrinį aukštesniosios pakopos egzaminą (Zentrale Oberstufenprüfung ZOP), kurį pripažįsta Vokietijos aukštosios mokyklos kaip kalbos žinių, būtinų studijoms, patvirtinimą. Išsamesnę inforamciją apie egzaminus rasite Goethe instituto tinklapyje: http://www.goethe.de
2. Vilniaus universitete esančiame TestDaF centre taip pat galite laikyti vokiečių kalbos egzaminą ir gauti Vokietijos aukštosiose mokyklose pripažįstamą kalbos egzamino pažymėjimą ,TestDaF´ (vokiečių kalbos kaip užsienio kalbos testas). Daugiau informacijos rasite šiuo adresu: http://www.testdaf.de
3. Be to, moksleiviai turi galimybę kai kuriose pasirinktose mokyklose gauti Švietimo ministrų konferencijos II laipsnio vokiečių kalbos diplomą (DSD II). Taip pat ir šis diplomas patenkina sąlygas, keliamas vokiečių kalbos žinioms patvirtinti, kurios būtinos studijoms Vokietijos aukštojoje mokykloje.Platesnę informaciją gausite telefonu 5 233 5624, paskambinę ponui Georg´ui Fischer´iui, koordinatoriui ir patarėjui vokiečių kalbos dėstymo klausimais Lietuvoje.Užsieniečiai, prieš pradėdami studijuoti Vokietijoje, gali išlaikyti vokiečių kalbos egzaminą (Deutsche Sprachprüfung für den Hochschulzugang ausländischer Studienbewerber (DSH) pačioje Vokietijoje. Išsamesnę informaciją apie tai rasite Aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos tinklapyje www.hrk.de. Vis daugiau aukštųjų mokyklų siūlo taip vadinamas “tarptautines studijas” anglų kalba, taip palengvindamos užsieniečiams pasirinkti studijas Vokietijoje. Programose yra numatytas taip pat vokiečių kalbos dėstymas.Šalies ryšiai su Lietuva
Atšvęstas Vokietijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atnaujinimo dešimtmetis.
2001 m. rugpjūčio 28 d. sukako Vokietijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atnaujinimo dešimtmetis. Šiandien dvišaliai santykiai, galima sakyti, yra artimi ir grindžiami pasitikėjimu. Nuolat atvykstant Vokietijos Federalinės Vyriausybės ir Bundestago, žemių vyriausybių ir žemių parlamentų nariams, o taip pat menininkams, mokslininkams, verslo atstovams, jaunimui, vis gerėja Lietuvos – būsimos ES narės – pažinimas ir supratimas. Ligšiol dvišalių santykių kulminacija buvo valstybinis Federalinio prezidento Roman’o Herzog’o vizitas 1999 m. gegužę ir Federalinio kanclerio Gerhard’o Schröder’io vizitas 2000 m. birželį. Nuo 1999 m. kovo 1 d. galioja bevizio režimo sutartis.Vokietija remia Lietuvą jos kelyje į Europos Sąjungą ir NATO.
Politiniame abiejų šalių dialoge vyrauja stojimo į ES ir NATO plėtros temos. Derantis dėl stojimo į Europos Sąjungą, Lietuvai pavyko kol kas baigti visą eilę derybų skyrių. Europos Komisija savo paskutinėje pažangos ataskaitoje 2001 m. lapkritį įvertino Lietuvos pasiekimus vykdant ekonominius stojimo kriterijus ir perimant Europos Sąjungos įstatymų bazę, taip vadinamą „Acquis communautaire“, tačiau drauge paskatino Lietuvą ir toliau siekti pažangos, ypač stiprinant šalies institucines struktūras. 2002 metais Lietuvos laukia derybos jai sunkiomis žemės ūkio ir energetikos temomis. Kelyje į NATO Vokietijos federalinė vyriausybė didelį dėmesį skiria Lietuvos „membership action plan“. Dėl šio temų komplekso 2001 m. pirmą kartą įvyko atskiros dvišalės konsultacijos.
Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. 2001 m. žymiai išaugo prekybos apimtys. Daugelis įvairių Vokietijos firmų turi Lietuvoje savo atstovybes, daugelis čia ir gamina produkciją. Lietuvoje įregistruota daugiau kaip 1000 bendrų Vokietijos-Lietuvos įmonių.Stiprūs kultūros ir mokslo ryšiai.
Vyksta gyvi ir intensyvūs kultūriniai bei moksliniai mainai. Lietuvos menininkai – daugiausia muzikantai ir aktoriai – gastroliuoja Vokietijoje. Vokietijos menininkai, viešėdami ir pasirodydami Lietuvoje, supažindina su dabartine Vokietijos meno scena. Stipendijos suteikia galimybę jauniems lietuviams studijuoti Vokietijoje.DEKLARACIJA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR VOKIETIJOS
FEDERACINĖS RESPUBLIKOS SANTYKIŲ PAGRINDŲ
1 Lietuvos Respublika ir Vokietijos Federacinė Respublika, remdamosios jų tautų istoriniais ryšiais ir bendra praeitimi, taip pat įsisąmoninusios skausmingus savo istorijos momentus, susitaria artimai bendradarbiauti savo tautų gerovės ir taikos Europoje bei pasaulyje labui.
Konfrontacijos tarp Rytų ir Vakarų įveikimas įgalino laisvai apsisprendusią vokiečių tautą vėl susivienyti. Taip pat buvo įgyvendintas ir atkaklus lietuvių tautos noras atgauti nepriklausomybę. Abi pusės traktuoja šiuos istorinius pokyčius kaip esminį indėlį į bendrą taikų Europos sambūvį, kuris atveria naujas draugiškų Lietuvos ir Vokietijos santykių perspektyvas.
Abi Šalys nori ateityje vystyti ir plėtoti savo santykius visose srityse. Jos patvirtina savo ištikimybę Jungtinių Tautų Chartijos tikslams ir principams, Helsinkio Baigiamojo Akto, Paryžiaus Naujosios Europos Chartijos, 1992 m. liepos 10 d. Helsinkio dokumento bei kitų Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentų pagrindiniams principams ir nuostatoms.
Abiejų Šalių tikslas – kurti taiką, saugumu ir bendradarbiavimu pagrįstą Europą, vienijamą pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos ir įstatymų viršenybės principais.
2 Abi Šalys vadovausis visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis, pagarba suverenios lygybės, teritorinio integralumo ir sienų neliečiamumo principams, draudimu grasinti jėga ar ją naudoti, taip pat pagarba žmogaus ir mažumų teisėms.
Jos patvirtina visų tautų teisę laisvai ir be kišimosi iš šalies spręsti savo likimą bei pagal savo siekius formuoti politinę, ekonominę, socialinę ir kultūrinę raidą.
3 Abi Šalys pripažįsta Jungtinių Tautų reikšmę sprendžiant globalines problemas ir saugant bei atkuriant taiką ir tarptautinį saugumą. Jos abi pasisako už Jungtinių Tautų veiksmingumo stiprinimą.
4 Abi Šalys pareiškia, kad jos viena kitai neturi ir ateityje nekels jokių teritorinių pretenzijų.
5 Abi Šalys siekia kurti bendromis vertybėmis ir įsitikinimais suvienytą Europą. Jos pagal savo galimybes kartu su kitomis ESBK valstybėmis rems ir skatins Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo procesą.
Jos rems visas valstybių-dalyvių pastangas ESBK, Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo Taryboje ir Vakarų Europos Sąjungos Konsultaciniame forume, stengsis stiprinti saugumą ir kurti bendradarbiavimu grindžiamas saugumo sistemos struktūras visoje Europoje. Siekdamos šio tikslo, jos rems nuolatinių institucijų ir organų kūrimą bei veiklą.
Kilus situacijai, kuri, vienos Šalies nuomone, gresia taikai, abi Šalys bendradarbiaus ESBK ir Jungtinių Tautų veiklos rėmuose. Jos nedelsdamos susisieks viena su kita ir stengsis suderinti pozicijas bei susitarti dėl priemonių, tinkamų tai situacijai įveikti arba pagerinti.
6 Abi Šalys pabrėžia Europos Bendrijos svarbą Lietuvai. Vokietija pagal savo galimybes ir jėgas rems Lietuvos atvedimą į Europos Bendriją. Abi Šalys sveikina 1992 metų gegužės 11 dienos Lietuvos ir Europos Bendrijos Prekybos ir Bendradarbiavimo Sutarties pasirašymą kaip svarbų šio kelio žingsnį. Vokietija
pasisakys už politinio dialogo su Lietuva plėtimą regioniniu mastu.
Abi Šalys teikia didelę reikšmę Lietuvos narystei Europos Taryboje, šiai valstybei integruojantis į demokratija, įstatymų viršenybe ir pagarba žmogaus teisėms pagrįstą valstybių bendriją.
7 Abi Šalys pabrėžia, jog yra būtina spartinti nusiginklavimo ir ginkluotės kontrolės procesą.
Jos laikosi masinio naikinimo ginklo ir jo sistemų nešėjų neplatinimo politikos ir pasisako už šį ginklą reguliuojančių tarptautine teise pagrįstų susitarimų ir tarptautinio režimo stiprinimą.
Jos yra vieningos nuomonės, kad ateityje ginkluotės kontrolės procesas Europoje turi tarnauti, visų pirma, kooperacinės saugumo sistemos kūrimui ir pasitikėjimu grindžiamo visų ESBK šalių bendradarbiavimo saugumo politikos ir karinėje
srityje skatinimui. Šiam tikslui pasiekti abi Šalys ketina aktyviai pasinaudoti naujuoju ESBK saugumo ir bendradarbiavimo Forumu. Jos taip pat skiria ypatingą dėmesį saugumo ir pasitikėjimo stipri.nimui Baltijos regione.
8 Abi Šalys įvairiais lygiais nuolat konsultuosis dėl bendrus interesus liečiančių klausimų. Jos pasiryžusios bendradarbiauti tarptautinėse organizacijose, kurių narėmis jos yra ar bus ateityje.
Jos skatins tiesioginius visų lygių kontaktus, taip pat municipalinį ir miestų partneriavimą. Tokiu būdu jos rems visokeriopą abiejų Šalių žmonių bendravimą ir visuomeninių bei politinių organizacijų bendradarbiavimą.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, kad intensyvėtų abiejų Šalių Parlamentų kontaktai.
9 Abi Šalys ketina plėtoti įvairias regioninio ir subregioninio, ypač Baltijos jūros baseine, bendradarbiavimo formas. Jos teikia ypatingą reikšmę bendradarbiavimui transporto,
ryšių, aplinkos apsaugos ir energetikos srityse. Jos rems visas pastangas šiose srityse kompetentingose tarptautinėse institucijose ir Baltijos jūros pakrantės šalių Užsienio reikalų ministrų Taryboje.
10 Abi Šalys ketina glaudžiai bendradarbiauti visose aplinkos apsaugos srityse. Jos panaudos visas 1993m. balandžio 16 d. pasirašytos Lietuvos ir Vokietijos Sutarties dėl bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje teikiamas galimybes. Be to, jos
pareiškia esančios labai suinteresuotos intensyvinti bendradarbiavimą branduolinės technikos saugumo ir radiacinės apsaugos srityse.
11 Abi Šalys teikia didelę reikšmę abipusiai naudingam ekonominiam bendradarbiavimui. Jos suvokia, kaip svarbu sukurti tinkamas sąlygas infrastruktūrai, pramonei, žemės ūkiui ir paslaugoms plėtoti. Jos išnaudos visas 1992 metų vasario 28 dienos Lietuvos ir Vokietijos Investicijų skatinimo ir apsaugos sutarties teikiamas galimybes.
Abi Šalys siekia plataus bendradarbiavimo ekonomikoje ir pramonėje. Jos galiojančių įstatymų ribose kitos Šalies įmonėms sudaro galimybes laisvai veikti. Abi Šalys pasisako už įvairiapusius ir glaudžius kontaktus bei bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Vokietijos įmonių.
Abi Šalys yra vieningos nuomonės, kad Lietuvos ir Vokietijos finansinių santykių raida turi apimti ir jau egzistuojančių įsipareigojimų vykdymo reguliavimą.
Atsižvelgdama į Lietuvoje vykstantį permainų procesą, Vokietijos pusė yra pasiruošusi paremti Lietuvą, jai pereinant į rinkos ekonomiką ir kuriant naujas valdymo struktūras. Didelė reikšmė čia teikiama ekonominės bei teisinės politikos konsultacijoms, visų pirma, bendradarbiavimui rengiant ir tobulinant ekonomikos specialistus bei vadovaujančius darbuotojus. Vokietijos pusė yra pasiruošusi suteikti konsultacinę pagalbą, kuriant Lietuvos socialinę struktūrą. Abi Šalys supranta mokslinių tyrimų ir progreso reikšmę tolesniam abiejų Šalių gamybos sektorių augimui. Todėl jos rems mokslininkų ir tyrimo įstaigų iniciatyvas, skirtas plėtoti abiejų šalių mokslo ir technikos bendradarbiavimą ir keitimąsi mokslo ir technikos informacija bei dokumentacija, taip pat specialistais ir vadovaujančiais darbuotojais.
12 Abi Šalys plės kultūrinį bendradarbiavimą visose, tarp jų ir švietimo bei mokslo, srityse. Jos ketina pasirašyti visapusę kultūrinio bendradarbiavimo sutartį. Be to, jos ketina viena kitos Šalyje įsteigti kultūros institutus ir šiuo tikslu taip pat
pasirašys atitinkamas sutartis.
Jos patvirtina savo pasiryžimą užtikrinti suinteresuotiems asmenims galimybę naudotis kitos Šalies kalba bei kultūra ir remti atitinkamas iniciatyvas.
Jos skiria ypatingą reikšmę abiejų Šalių jaunimo bendravimui ir jų bendriems projektams.
Abi Šalys vieningai pasisako, kad iš jų šalių dingusios ar neteisėtai išgabentos kultūrinės vertybės, esančios jų valstybių teritorijoje, būtų grąžintos savininkui arba jo teisėtam teisių perėmėjui.
13 Abi Šalys susitaria palengvinti kapų lankymą, jų išsaugojimą bei priežiūrą ir, pagal galimybes, kitai Šaliai sudaryti sąlygas įrengti mirusiems deramas ir ramybę teikiančias atminimo vietas arba kapines ir jas įstatymiškai saugoti. Jos rems karių kapus prižiūrinčių organizacijų bendradarbiavimą. Abi Šalys pasirašys sutartį dėl karių kapų priežiūros.
14 Abi Šalys vieningai pasisako, kad lietuvių kil.mės piliečiams Vokietijoje ir vokiečių kilmės piliečiams Lietuvoje, remiantis laisvu apsisprendimu, būtų suteikta galimybė puoselėti kalbą, kultūrą ir tautines tradicijas bei laisvai išpažinti religiją.
Abi Šalys patvirtina, kad šių piliečių kultūrinio identiteto ir gyvybinių teisių išsaugojimas yra labai svarbus plėtojant jų santykius. Todėl jos kitos Šalies veikiančių įstatymų ribose įgalina ir palengvina šiuos asmenis ir jų organizacijas skatinančias priemones.
15 Abi Šalys, remdamosios galiojančiais Šalių įstatymais, numato bendradarbiauti, kovojant su organizuotu nusikalstamumu, tarptautiniu terorizmu, kontrabanda ir nelegaliu narkotikų gabenimu. Tam tikslui pasiekti atitinkamos abiejų Šalių kompetentingos tarnybos keisis patirtimi ir operatyvine informacija.
16 Abi Šalys patvirtina, kad ši Deklaracija netaikoma jų teisėms ir įsipareigojimams, numatytiems galiojančiose dvišalėse ir daugiašalėse sutartyse su kitomis valstybėmis.
Bona, 1993 metų liepos 21 diena
LIETUVOS RESPUBLIKOS VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS
UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRASTurizmas
Septynioliktoji Vokietijos žemė — Majorka
Majorka. Ar ji taps septynioliktąja Vokietijos žeme? Jei taip, pokalbiai telefonu kainuotų tiek pat, kiek ir šalies vidujeužrašai ant kavinių, įstaigų ir kitur būtų vokiški. Kiek sudėtingiau būtų atvykti į šalį, bet jei lėktuvų bilietai kainuotų tiek, kiek traukinių, vokiečiai dar masiškiau trauktų į šią salą.
Tai ne pokštas. Prieš kelerius metus vienas Vokietijos politikas pateikė tokį pasiūlymą. Ir nors daugelis tai suprato kaip pokštą, kalbėta gana rimtai. Ir ne veltui. Vokiečių Majorkoje netrūksta. Jų knibždėte knibžda visuose kampuose. Paplūdimiuose „kepinasi“ vokiečiai, jūroje garlaiviais plaukioja vokiečiai, golfo aikšteles „užgrobę“ vokiečiai, kavinių stalus apsėdę., suprantama, vokiečiai. Jų čia tikrai daug. Ir tai jau tampa problema. Net patys „vokiškiausi“laikraščiai ir žurnalai pripažįsta, kad vokiečių invazija į Majorka jau tampa problema. „Der Stern“, „Der Spiegel“, „Süddeutsche Magazin“ ir kiti spausdino didžiausius straipsnius, o ir gatvėje sutikti vokiečiai jau nebevengia šios temos.

Turistų Majorkoje netrūksta. Vokiečiai, labiausiai pasaulyje keliaujanti tauta, neaplenkia egzotiškosios salos. Atrodo, majorkiečiams belieka džiaugtis: saloje turizmas plečiamas labai sparčiai, vokiečiai palieka daug pinigų, viešbučiai užimti, už paslaugas sumokamos nemenkos sumos, daug žmonių turi darbo. Sala vystosi. Skaičiais: 616 automobilių 1000 salos gyventojų (aukščiausias rodiklis Europoje), kasmet pastatoma 12 000 naujų namų.
Bet lazda turi du galus.
Jūroje pro Camp de Mara miestą plaukia garlaivis, pilnas turistų. Kapitonas, pasiėmęs mikrofoną, iškylautojus supažindina su įdomesnėmis vietomis: „Na, o ten, aukštumoje, gyvens mūsų Klaudija! Visa apskritis čia priklauso mūsų Klaudijai!!!“ Turistai patenkinti ploja. Ne kasdien galima iš arti pamatyti Klaudijos Šifer namą. Ir kaip nesidžiaugs turistai? Beveik visi jie buvo iš Vokietijos. Net ir laivo kapitonas vokietis.
Tačiau ant kranto stovinčio vietos politiko Josepo Bestardo šis džiaugsmas nežavi. Prieš akis praplaukia vokiškas laivas, už nugaros – Vokietijos bankų, įvairių bendrovių filialai. Bet tai, kad beveik visas pelnas išvežamas į užsienį tėra tik ledkalnio viršūnė.
Kai vokiečiai žurnalistai, su kuriais buvo susitikęs Bestardas, paklausė, iš ko šis gauna daugiausiai pajamų, politikas tyliai atsakė: „Turiu restoraną ir tris viešbučius“. Taigi šeimą išlaikote iš turizmo? Taip, to Josepas Bestardas neneigia. Tačiau prasitaria, kad apie restoraną ir viešbučius geriau nerašyti. Matyt, juose taip pat apsistoja daugiausiai vokiečiai.
Nors jau ne tik majorkiečiai vis garsiau kalba, kad Klaudija Šifer kiek persistengė, nusipirkusi ne tik 400 000 kvadratinių metrų salos žemės (kad čia galėtų įsirengti sau pasivaikščiojimo taką), bet ir kaip paveldo vertybę saugomą švyturį. Ir dabar kasdien minios turistų stovi prie vielinės videokameromis nukabinėtos tvoros, kad galėtų pamatyti švyturį. Ir turistai, ir vietos politikai šį sambūrį komentuoja: visai kaip prie Berlyno sienos.
Kas lieka iš Majorkos? Pietvakariniai paplūdimiai jau beveik visi apstatyti. Gatvės perpildytos. Per pastaruosius 20 metų
skrydžių į salą padaugėjo nuo 73 000 iki 167 000. Iš 10 milijonų turistų, apsilankančių čia per sezoną, 4,5 milijono yra, suprantama, vokiečiai, kurie kaip įmanydami stengiasi stiprinti savo pozicijas. Dar maždaug 50 000 – 60 000 čia turi savo puikiai įrengtus namus (prigrūstus elektroninių prietaisų, kurie elektrą tiesiog „ryja“), golfo aikšteles arba bent nemažą žemės sklypą prie namo. Ir tai varo visus į neviltį. Elektros įtampos svyravimai jau pasiekė itin pavojingą lygį, vandens resursai baigiasi. Juk vienai nuosavai golfo aikštelei sunaudojama tiek vandens, kiek reiktų mieste, turinčiame 8000 gyventojų. O kur dar tonos pavojingų šiukšlių? Vokiečiai, nors yra pedantai, viską meta po kojomis. Net ir savo šalyje: juk yra, kas viską sutvarkys, kam už tai mokama. Ir nesvarbu, kad po nosimi kabo šiukšlių dėžė.
„Turizmas ir žemės pardavimas padarė mus turtingus, – sak.o majorkiečiai. – Bet dabar mes šiuos abu dalykus turime drastiškai piginti.“
Ir kaip kitaip? Dabar jau savo šalyje tampa nebeįmanoma gyventi. Užtenka į apylinkes kojas ilgesniam laikui įkelti bent vienam vokiečiui – kainos pasiekdavo neįsivaizduojamas aukštumas. Štai kad ir žemė. Vienas kvadratinis metras jos kainuoja ne daugiau kaip 20 DEM. Tačiau vokiečių apgyvendintose vietose jos kaina pakyla iki 1000 DEM už tą patį kvadratinį metrą. Tačiau mokančių šias astronomines sumas yra: jau minėta Klaudija Šifer bei jos kolega Borisas Bekeris, lenktynininkas Michaelis Šumacheris, aktoriai Haincas Hionigas, Liudvigas Hasas, dainininkai Haino ir Dyteris Bolenas, Viurtembergo princesė Diana. Tai tik keli iš keliasdešimties tūkstančių.
Susitikę su Dariumi Borku, kuris yra gimęs ir augęs Vokietijoje, vėliau mokyklą lankęs Majorkoje, žurnalistai iš Vokietijos negali paslėpti savo nuostabos. Sėdėdamas vienoje iš senų barų ir gerdamas baltą ispanišką vyną, jaunas kosmopolitas pasakoja apie save ir salą, bet neslepia, kad net ir vietos majorkiečiai „suvokiškėjo“. „Dauguma jų tapo nervinga, karštligiškai skubančia mase, vis dažniau į darbą paleidžiančia kumščius.“ Nusipirkę žemės ar namų saloje, vokiečiai parodė ir savo ambicijas. Pasak Dariaus, „Majorka vis labiau panašėja į Disneilendą. Atvykėliai laiko veltui neleidžia: stato ir perstato namus, įsirengia juos ir sakosi iešką kitokios, „tikrosios“ Majorkos. Tos „tikrosios“, kurią patys negailestingai keičia ir griauna.“
Laiko veltui neleidžia ir apsukruoliai. Jie vis dar steigia nekilnojamojo turto agentūras, leidžia prabangiausius katalogus ir turi pelno. Daug vokiečių perka juos, kad pasvajotų apie tai, ko galbūt niekada gyvenime negalės įsigyti.
Tačiau majorkiečiai sako, kad vokiečiai elgiasi nelegaliai. Aktyviausia turbūt yra Magdalena Mayol. Ji viešai reiškia savo nepasitenkinimą, skelbia atvirus laiškus ir reikalavimus: „Nekurkite mūsų šalyje vokiškų getų!“ Ši moteris yra įkūrusi judėjimą prieš vokiečių kolonializmą Majorkoje, o taip pat organizuoja įvairias akcijas. „Užsieniečiai čia atsikelia, gyvena vieni šalia kitų, užima didžiausias teritorijas žemių ir pradeda kovoti už kažkokias savo teises!“ Pasak moters, vokiečiai turi integruotis, susipažinti su vietiniais ir bent kartą paminti savo išdidumą. O dabar? Tik ir girdi priekaištus, kad niekas nekalba vokiškai, kad nėra nei vieno vokiško užrašo.
O ką tuomet daryti majorkiečiams? Pasak ponios Mayol, vietos gyventojai turėtų daugiau rūpintis žemės ūkiu. Ir vėl auginti migdolus? „Kodėl ne? Net jei ir vėl tektų badauti kaip anksčiau.“ Ir sunku netikėti šios moters žodžiais. Priešingu atveju, majorkiečiai bus „išgrūsti“ į niekur iš savo tėvynės ir liks klajojanti benamių tauta. Nes kol kas ūkininkai nedirba savo žemių. Daug pelningiau jas parduoti arba nuomoti. „Mes prarandame savo tėvynę. Ir dabar mes esame išnaudojami taip, kaip niekas kitas pasaulyje.“ Šiais žodžiais baigia susitikimą su žurnalistais Magdalena Mayol.
Majorkiečių nepasitenkinimas kasdien auga. Jie žino, kad gyvena iš turizmo, tačiau daugiau nebegali pakęsti plūstančių vokiečių į šalį. Jie žino, kad patys yra atsakingi už savo šalies išpardavimą užsieniečiams, tačiau nė vienas netikėjo, kad taip greitai vokiečiai nusipirks ir „užims“ milžiniškus salos plotus. Vieno iš trijų kritiškai vokiečių atžvilgiu nusiteikusių vietos vokiškų savaitraščių „Palma Kurier“ redaktorius Tomas Hiršas sako: „Majorkiečių agresyvumas auga.Vokiečiai turi įsidėmėti, kad jie sukelia problemas ir patys turi jas spręsti.“ Šūkis „Majorka – majorkiečiams“ kasdien skamba vis ciniškiau. Kasdien vis daugiau atsiranda vokiečius diskriminuojančių užrašų ant sienų („Vokiškos kiaulės – lauk!“, „Velniop vokiečių kolonizatorius!“), tačiau apie neapykantą užsieniečiams čia viešai dar stengiamasi nekalbėti. Bet ar ilgai? Nes vokiečiai užima jau ketvirtį Majorkos. Ir jų nemažėja.
Majorka galėtų tapti europietišku daugiakultūriniu mikrokosmosu. Tačiau taip neatsitiks. Biržos makleris Matthias Kühn.’as čia gyvena jau 13 metų ir čia pastebi tik „taikų vieno šalia kito buvimą“. Nieko daugiau.
Draugiška daugiakultūrinė aplinka kol kas tėra utopija.Galiausiai važiuodamas tramvajumi Berlyne artimiau susipažinau su Eva – Maria, su kuria dalyvavome viename seminare. Pradėjome kalbėti. Apie darbus, apie keliones. Moteris, pati nemažai keliavusi, pritaria man ir visiems, kurie užsienyje stengiasi kuo daugiau pamatyti, kuo daugiau praleisti laiko, gal net studijuoti ar padirbėti. „Pasaulis yra be proto gražus!“,- sako naujoji pažįstama. Šalimais stovintis kitas seminaro dalyvis olandas Sjirk tyliai priduria: „Ypač gražu ten, kur nėra vokiečių.“. Bendrakeleivė Anna, vokietė iki kaulų smegenų, patenkinta ploja rankomis. Ir jos akys spinduliuoja pritarimą.
Nepraėjus pusantrų metų, situacija Majorkoje keičiasi iš pagrindų. Taip, dar ir šiemet šioje saloje ilsėjosi daug vokiečių, dar yra išlikęs salos suskirstymas „zonomis“, tačiau vokiečiai jau traukiasi.
Lazda turi du galus. Antrasis galas, deja, atsisuko prieš
visus. Ir prieš majorkiečius, ir prieš vokiečius. Majorkiečiai, besidžiaugdami vokiečių „invazija“ ir palyginti lengvai uždirbamais pinigais nebetenka savo šaltinio.Vokiečiai sutinka mokėti daug už gerą paslaugų kokybę – todėl kainos šioje Ispanijos saloje nuolat kilo. Dabar pasiektas toks kainų lygis, kad net ir vokiečiams poilsiauti čia tapo per brangu. Žemės ir nekilnojamojo turto kainos pasiekė „kosmines aukštumas“, maisto produktai kainuoja pernelyg daug – net įvertinant, kad tai yra sala, ir dėl didelių transportavimo kaštų maistas čia nebuvo pigus, o tokio lygio paslaugos, kokios yra suteikiamos vokiečių kadaise pamėgtoje poilsio vietoje, kituose kurortuose kainuoja daug mažiau.
Taigi vokiečiai palieka savo vilas, palieka kurortus, o majorkiečiai skaičiuoja mažėjančias įplaukas.Kol kas apie ateities prognozes net ir didžiausi optimistai nedrįsta užsiminti.Pramogos
Spalio mėnesį Miunchene vyksta didžiausia Vokietijoje alaus šventė. Ji trunka dvi savaites ir sutraukia milijonus alaus mėgėjų. Alus — vokiečių nacionalinis gėrimas, vynas antroj vietoj. Iš valgių mėgstamiausi duona, pyragaičiai, riestainiai, mėsos užkandžiai ir sūriai. Dešra — taip pat vokiškas produktas, daugelis žemių daro savo firmines dešras.

Vokietija davė pasauliui ne vieną sporto žvaigždę: “Formulės” lenktynininką M.Šumacherį, tenisininką M.Štichą, slidininkę K.Zeicinger. Žiūrovų mėgstamiausia sporto šaka — futbolas. Šalies rinktinė žaidžia labai sėkmingai, kelis kartus laimėjo Pasaulio taurę.

Vokietija nuo seno garsėja savo mugėmis. Manoma, kad pirmosios mugės Vokietijoje buvo rengiamos dar XIII a. Šiuo metu apie 2/3 didžiausių ir svarbiausių tarptautinių mugių vyksta Vokietijoje. Pasaulyje Vokietija garsi savo muzikantais (J.S.Bachas, G.F.Handelis, J.Haidnas, L.van Bethovenas), rašytojais, poetais, dramaturgais (W.von Getė, J.F.Šileris, J.T.Manas, B.Brechtas, H.Hesė), filosofais (I.Kantas, G.W.F.Hegelis, A.Šopenhaueris, K.Marksas)

Mėgstamiausi 14 — 29 m. amžiaus vokiečių laisvalaikio praleidimo būdai: TV (89%), pokalbiai telefonu (69%), muzikos klausymasis (67%), veikla su draugais (64%), knygos (38%), kompiuteriai (31%).
Darbas ir nedarbas — viena darbo valanda perdirbimo pramonėje kainuoja Vokietijos markių: 1970= 9,5 (5 vieta pasaulyje), 1980= 23,5 (3 vieta pasaulyje), 1993= 41 (daugiausia pasaulyje; darbo užmokesčiui 22, socialinėms reikmėms 19); bedarbių (nuo darbo jėgos proc.); senosios žemės — naujosios žemės): 1992 (6,6- 14,8), 1993 (9,0- 16,2), 1994 (9,2-14,1).Privalumai ir trūkumai
• Svarbiausios Vokietijos upės yra Reinas, Mozelis, Dunojus, Isaras, Mainas, Nekaras, Elbė, Oderis ir Vezeris. Didžiausias Vokietijos ežeras – Bodeno ežeras, esantis šalies pietuose.
• Vokietijos žemė labai įvairi: nuo derlingų šiaurinių lygumų iki snieguotų Bavarijos Alpių viršūnių.
• Vokietijoje yra vienintelis Europoje kanalas, jungiantis dvi jūras: Šiaurės ir Baltijos.
• Berlynas — yra didžiausias Vokietijos miestas, galintis pasiūlyti puikią kultūros įvairovę: tris operos teatrus, per 50 teatrų, daugiau nei 100 kino teatrų ir daugybę puikių muziejų. Šalia senojo Vakarų Berlyno su garsia Šarlotės pilimi, Savigny aikšte, kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčios, sunaikintos per antrąjį pasaulinį karą, griuvėsiais, įspūdingu Kurfiurstendamu, populiariu Vakarų prekybos centru Berlyno viduryje koncentruojasi šiuolaikinis naujamiestis
• Vokietija — parlamentinė demokratijos šalis.
• Vokietija yra didžiausia Europos Sąjungos valstybė pagal gyventojų skaičių.
• Vokietijos Federacinė Respublika yra Europos viduryje, apsupta devynių kaimynių. Būdama Europos Sąjungos bei NATO nare, Vokietija natūraliai tapo tiltu, jungiančiuVidurio ir Rytų Europos šalis.
• G— 7 (trčioji pagal potencialą);
• Europos Taryba 1951,
• NATO 1955,
• Europos Sąjunga 1957,
• OECD 1960,
• JTO 1973;
• vakarų Europos Sąjunga, ESBO;
• Vokietija — viena stambiausių Europos valstybių, valdo 10 proc. pasaulio rinkos (pagal šį rodiklį yra 2- oje vietoje po JAV)
• BVP vienam gyventojui Vokietijoje 2000 metais buvo 27 tūkst. eurų.
• Geriausiai išplėtotos šios Vokietijos pramonės šakos: geležies, plieno, anglies pramonė, cemento gamyba, mašinų ir įrenginių gamyba, chemijos pramonė, elektronika, maisto pramonė, laivų statyba, tekstilės, odos pramonė, naftos perdirbimas.
• Pagrindinė žemės ūkio produkcija: bulvės, kviečiai, miežiai, rugiai, cukriniai runkeliai, vaisiai, kopūstai, jautiena, kiauliena, pieno produktai, paukštiens.
• Vokietijoje yra nemažai gamtinių išteklių: geležies rūdos, potašo, medienos, lignito, urano, vario, gamtinių dujų, druskos, nikelio.
• Vokietijoja yra antroji pagal dydį eksportuoja pasaulyje. Jos eksportas 2000 metais sudarė apie 596,6 mlrd. eurų, tai yra 86,9 mlrd. eurų daugiau negu 1999 metais.
• Vokietija — pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė.
• Vokietijos ūkio pagrindas yra pramonė. Pasaulyje žinomos tokios vokiečių firmos kaip automobilių gamintojai Volkswagen, BMW, Mercedes-Benz ir Daimler-Chrysler, chemijos konsernai Aventis, Bayer ir BASF, elektrotechnikos konsernas Siemens AG, energetikos konsernai E.ON ir RWE arba Bosch grupė.
• Daugelis Vokietijos aukštųjų mokyklų gali didžiuotis šimtmetine istorija. Kiekvienais metais Vokietijos arba Vokietijoje dirbantys kitų šalių mokslininkai yra nominuojami Nobelio premijai.
• Vokietijoje šiuo metu yra per 320 aukštųjų mokyklų (universitetų, aukštųjų profesinių mokyklų, bendrojo lavinimo aukštųjų mokyklų, aukštųjų muzikos ir meno mokyklų).
• Vokietija remia Lietuvą jos kelyje į Europos Sąjungą ir NATO.
• Alus — vokiečių nacionalinis gėrimas
• Vokietija nuo seno garsėja savo mugėmis.Naudota literatūra:
1. Verslo steigimas Europos Sąjungos šalyse, Vilnius 2002
2. P. Lingė „Europos ir Azijos šalys”, Vilnius 1996 m.
3. www.ambasada.lt
4. R. Šalna, R. Baubinas, V. Padriezas, V. Tuskenienė „Pasaulio visuomenė geografija“ Vilnius 1999 m.
5. www.biblioteka.lt

Leave a Comment