Vokietija

Vokietija yra: šiaurės pusrutulyje, rytinėje dalyje pagal pagrindinį dienovidinį. Europos vakarinėje dalyje, atsižvelgiant nuo Europos centro, ji užima 357000km². Vokietijos šiaurinią pakrantią skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros. Jos sujungtos per Vokietijos teritoriją Kylio kanalu. Krantai yra labai raižyti ir turi daug pusiasalių,lagūnų, smėlio nerijų. Vokietijai priklauso nemažai salų: Riūgeno, Ūzedomo ir Fryzų salos. Vokietijos kaimynės yra šios: iš šiaurės pusės – Danija; iš rytinės – Lenkija, Čekija;iš pietryčių – Austrija; iš pietų – Šveicarija; iš vakarų – Prancūzija,Liuksemburgas, Belgija, Olandija. Vokietija išraizgyta upių. Keturios didelės up pės teka per kraštą: Elbė, ištekanti iš Čekijos respublikos teka per Dresdena, Magdeburgą, Hamburgą ir įteka į šiaurės jūrą; Reinas – ilgiausia Vokietijos upė išteka iš Šveicarijos. Jis teka pro Manheimą, Koblencą, Boną, Kiolna, Diuseldorfą, Duisburgą ir per Olandiją įteka į Šiaurės jūrą; ir kitos upės: Dunojus, Mainas. Upės daugiausia priklauso Šiaurės jūros baseinui. Daugiausia ežerų yra Bavarijos plynaukštėje ir šiaurės rytuose. Didžiausi ežerai (visi Bavarijoje): Bodeno, Chymzė, Štarnbergo, Amerzė. Vokietijoje randama: nafta, geležies rūda, polimetalinės rūdos, kalio druskos, valgomosios druskos, akmens anglis (R Rūro ir Saro sritys).

Vyrauja vidutinių platumų klimatas. Šiaurėje pereina į jūrinį, o pietuose į kontinentinį (žemyniną). Sausio vidutinė temperatūra Šiaurinėje dalyje būna apie 0°C, o pietinėje – apie -7°C. Liepos vidutinė temperatūra šiaurinėje dalyje 16-17°C, centrinėje – apie 18°C, o kalnuose 11-16°C. Kritulių pe

er metus iškrenta apie 600-700mm,kalnuose iki 1800mm (Herce, Švarcvalde), kai kur Alpėse >2000mm.

Vokietjoje vyrauja mišriūjų miškų gamtinė zona. Pietiniame pakraštyje – derlingos liosinės kalvotos lygumos, daug raguvų. Vidurinėje Vokietijoje vystomas Žemės ūkis: vynuogininkystė, sodininkystė. Alpės – kalnagūbriai su ryškiomis vertikaliomis augalijos juostomis: apačioje – plačialapiai ir mišrūs miškai, aukščiau – spygliuočių miškai, aukštikalnių pievos, sniegynai ir ledynai. Vokietijoje miškai užima apie 30%. Šiaurėje ir centre vyrauja jauriniai dirvožemiai. Rusvieji ir pilkieji miškų dirvožemiai paplitę Meklenburgo aukštumoje ir pietvakariuose (užima maždaug 1/4 ploto). Derlingiausi dirvožemiai yra Harco priekalniuose ir Tiūringijos lygumose. Kalnuose daugiausia kalnų miškų rudieji dirvožemiai. 17% Vokietijos teritorijos saugoma kaip gamtos draustiniai. Yra virš 700 rezervatų. Jų bendras plotas apie 821km² (didžiausias Miūrico rezervatas 62.8km²). Vokietijos Šiaurinėje dalyje yra Šiaurės Vokietijos žemuma, šiaurės rytus užima Baltijos aukštumų da alis su moreniniu, zandriniu reljefu, pelkėmis, ežerais. Pietuose yra kalvotas paviršius, plyti Bavarijos plynaukštė su ledyniniu akumuliaciniu reljefu ir Bavarijos Alpės (Cūgšpicė, 2963m.).

Vokietija yra trečioje vietoje pagal išsivystymo lygį. Vokietijoje vyrauja laisvosios rinkos ekonomika. Vokietiją supa labiausiai ekonominiu atžvilgiu išsivysčiusios valstybės (Belgija, Danija, Prancūzija, Šveicarija, Olandija). Turėdama tokią geografinę padėtį, Vokietija tapo pagrindinių Europos geležinkelių ir aviacijos linijų (“Lufthansa”) mazgu. Svarbiausi geležinkeliai, einantys per Vokietijos teritorija, artimiausiu keliu jungia vakarų ir rytų Europos šalis. Vokietija turi išėjimą į jūras: Baltijos jūra at
tveria Vokietijos kelią rytus ir šiaurės rytus, Skandinavijos šalių uostus; Šiaurės jūra eina pasaulinės reikšmės jūra keliai į Atlanto vandenyna. Šiaurės jūros pakrantėje arba netoli jos yra stambūs vakarų Europos pramonės rajonai: Anglijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos ir pačios Vokietijos (Rūro baseinas). Iš penkių didžiūųjų pasaulinės reikšmės uostų Šiaurës jūroje – Londono, Roterdamo, Antverpeno, Hamburgo ir Bremeno – pastarieji du priklauso Vokietijai. Vandeningomis Vokietijos upėmis galima pristatyti krovinius iš vidinių šalies rajonų į jūrų uostus pigiu vandens keliu.

Vokietija garsėja elektronikos ir elektrotechnikos pramone. Vieni iš žinomiausių koncernų:
“Siemens”, “AEG – Telefunken”, “Grunding”. Po JAV ir Japonijos, Vokietija užima trečią vietą pasaulyje pagal pagaminamų lengvūjų automobilių kiekį. “Volkswagen – Werk”, “Adam Opel”, “Daimler – Benz”, BMW, “Ford – Werke” automobilių gamyklos įsikūrusios daugelyje Vokietijos miestų. Tarp pirmaujančių pasaulio valstybių Vokietija atsiduria pagal: laivų statybą (Hamburge, Kylyje ir kt.), buitinės technikos, tiksliosios mechanikos, optikos, chemijos pramonės (“Bayer”, “Henkel”, Basf). Vokietija garsėja savo alaus gamyba (“Holsten”, “Bavaria”, “Kiolsch”).

Svarbiausia žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Vešliose šiaurės Vokietijos lygumose ir Alpių pievose auginami pieno galvijai. Pagal kiaulienos gamybą Vokietija yra viena iš pirmaujančių valstybių Europoje. Vyrauje vidutiniai ir dideli ūkiai, kuriems būdinga labai aukšta žemdirbystės kultūra. Ūkininkus remia valstybė.

Urbanizacijos dydis Vokietijoje yra labai aukštas. Miestuose gyvena 80 – 90% gyventojų. Didžiausi Vokietijos miestai yra: Berlynas, Bona, Er
rfurtas, Kiolnas, Frankfurtas, Diuseldorfas ir kt.. Labiausiai išsivystęs rajonas yra pietų rajonas, o atsiliekantis yra Saro rajonas.

Vokietija yra federacinė respublika, kurios sostinė Berlynas (laikinai vyriausybė įsikūrusi Bonoje). Ji sudaryta iš 16 žemių: Šlėzvigas – Holšteinas, Hamburgas, Bremenas, žemutinė Saksonija, Meklenburgo – Priešakinė Pomeranija, Šiaurės Reinas – Vestfalija, Saksonija – Anhaltas, Brandeburgas, Berlynas, Saras, Reinlandas – Pfalcas, Hesenas, Tiûringija, Saksonija, Badenas – Viurtembergas, Bavarija. Kiekviena žemė turi savo konstituciją, parlamentą (Landtagą) ir vyriausybę. Aukščiausias įstatymų leidybos organas yra parlamentas, susidedantis iš dviejų rūmų – Bundestago (496 deputatai) ir Bundesrato (41 narys). Šiuo metu federacinė vyriausybė sudaryta iš federalinio kanclerio (Helmuto Kolio) ir 19 ministrų. Federalinis kancleris vadovauja Vokietijos valdžiai, nustato politines gaires ir yra už visa tai atsakingas. Vokietija priimta į NATO 1955m.. Ji taip pat yra Europos bendrijos, Vakarø Europos sąjungos ir SBKE narė.Vokietija aktyviai dalyvauja stiprinant ir toliau vystant sąjungas ir ypač pasireiškė kuriant bendrą europinio saugumo sistemą.

Vokietijoje gyvena apie 81mln žmonių (227þ./1km²).Vokietijos gyventojų daugumą sudaro vokiečiai. Pasienyje gyvena po keliasdešimt tūkstančių gretimų kraštų žmonių. Iš tautinių mažumų tik sorbai yra nuolatiniai Vokietijos gyventojai. Jų yra apie 100 tūkst., daugiausia prie Dresdeno ir Kotbuso. Šlėzvigo – Holšteino Šiaurėje gyvena danų mažuma, kuriai priklauso apie 50 tūkst. žmonių. Šių mažumų kalba ir kultūra gali laisvai funkcionuoti. “Vokietijos danai” turi savo politinę atstovybę. Taip pat la
aikinai atvykę daug kitų tautybių žmonių. Vokiečių kalba priklauso indoeuropiešių kalbų šeimos vakarų germanų grupei. Vokietijoje praktikuojama krikččionybė ir viena svarbiausių jos krypčių – protestantizmas, kuris apima liuteronų, anglikonų ir kalvinistų bažnyčias. Vokietijoje yra tikėjimo laisvė, pagal konstituciją valstybė yra atskirta nuo bažnyčios. Tiesa, valstybė surenka iš bažnyčios narių mokestį. Dauguma žmonių Vokietijoje priklauso didþiausiom baþnyèioms: evangelikø ir katalikø. Paskutiniu metu bažnyčios atstovai labai susirūpinę didėjančiu žmonių nutolimu nuo bažnyčios. Vokietija turi gilias kultūrines šaknis. Jau nuo seno garsėja savo išprususiais meninkais: Bachas, Getė, Šileris, Betchovenas, J.Gutenbergas, R.Vagneris. Vokietijoje yra išlikę įvairiausių kultūrinių epochų paminklai:
Kiolno katedra, kuri įeina į pasalio gražiausių pastatų penketuką, Trieras, seniausias Vokietijos miestas, išlaikęs antikinės kultūros pamatus.

Beveik 50 Vokietijos mokslininkų suteikta Nobelio premija už žymiausius atradimus. žinomos fizikų A.Einšteino, V.Rengeno, H.Herco, M.Planko, astronomų J.Keplerio, J.Galės, chemikų A.Bajerio ir O.Hano pavardės. Ásimintini automobilių kūrėjai K.Bencas ir G.Daimleris.

Leave a Comment