Vokietija

1003 0

Vokietija yra viena iš didžiausių Europos valstybių. Jos plotas – 356 974 km2. Vokietijoje yra 84 068 000 gyventojų. Pagal gyventojų skaičių Vokietija užima pirmą vietą Europoje. Sostinė – Berlynas. Berlyne gyvena 3 472 000 žmonių. Vokietijos piniginis vienetas buvo Vokietijos markė, o dabar euras.

Vokietija iš šiaurės į pietus tęsiasi nuo Baltijos jūros iki Alpių kalnų apie 900 km. O iš vakarų į rytus (nuo Prancūzijos iki Lenkijos) apie 400 km.

Vokietijoje vyraujanti kalba vokiečių. Ji priklauso germanų kalbų grupei. Vokietijoje taip pat kalbama anglų, rusų, serbų kalbomis. Pagal tikybą didžioji dalis Vokietijos gyyventojų išpažysta protestantų tikėjimą (apie 45%), katalikų tikėjimą išpažysta 37% gyventojų, o likusioji dalis – kitų tikėjimų religijas (18%).

Pagal valdymo formą Vokietija yra federacinė respublika. Visa Vokietijos teritorija suskirstyta į šešiolika žemių. Šalį valdo parlamentas (Bundestagas), kancleris ir prezidentas. Po II Pasaulinio karo Vokietija buvo padalinta į dvi dalis: Rytų ir Vakarų. Rytų Vokietija vadinosi Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR), o Vakarų – Vokietijos Federacinė Respublika (VFR). Abi Vokietijos susijungė į vieną 1990 metais spalio 3 d.

Vokietija užima didelę Vidurio Europos dalį, todėl jos geografinė padėtis labai patogi. Prie Šiiaurės ir prie Baltijos jūrų yra Šiaurės Vokietijos žemuma. Toliau į pietus – vidutinkalniai, o pietuose Alpės.

Gamtos įpatumu išsiskiria Šiaurės jūros pakrantė. Jos krantai žemi, dumblėti, sunkiai prieinami. Visoje Šiaurės jūros pakrantėje vyksta potvyniai ir atoslūgiai. Kiekvieną parą jūra pakyla apie 2

– 3,5 m ir apsemia nemažus sausumos plotus. Bet žmonės jau nuo seno prisitaikė prie šio reiškinio: stato pylimus, užtvaras, kurių virtinės nutįsusios išilgai visos pakrantės.

Tarp salų ir žemyno jūra sekli, todėl laivams plaukioti čia itin sunku. Į Šiaurės jūrą įteka dvi didžiosios Vokietijos upės Elbė ir Vėzeris, kurių žiotyse įsikūrę du svarbiausi Vokietijos jūrų uostai – Hamburgas ir Bremenas. Nors šie uostai yra toli nuo jūros (70 – 100 km.), bet ir čia jaučiami ryškūs potvyniai, vanduo pakyla net iki 3 metrų. Todėl laivų prieplaukos čia įrengtos atsižvelgiant į šį gamtos reiškinį.

Šiaurės Vokietijos žemumos paviršius susidarė per paskutinį apledėjimą. Tose vietose, kur ledynas buvo sustojęs ilgesnį laiką, susidarė aukštumos. Šios aukštumos tęsiasi per visą šiaurės Vokietiją. Todėl reljefas panašus į Lietuvos. Čia daugiausia žmonės verčiasi žemės ūkiu.

Vidutinkalniai užžima visą Vokietijos teritoriją nuo žemumos iki Alpių prieškalnių. Čia lygumų beveik nėra, o visur driekiasi vidutinkalniai su atskiromis, vėjų ir lietaus nugludintomis viršūnėmis, kurios siekia iki 2 km aukščio. Čia daugiausia vyrauja miškai, todėl kai kurie kalnai pavadinti miškų pavadinimais (pvz.: Turingijos miškas, Čekijos miškas). Vokietijos ir Čekijos valstybių sieną sudaro Rūdiniai kalnai. Vokietijos vakaruose yra Reino Skalūniniai kalnai. Šiuos kalnus į dvi dalina Reino upė. O šiaurinėje dalyje, prie Vokietijos žemumos, yra Harco kalnai ir Bavarijos plynaukštė. Visos svarbiausios naudingos iš
škasenos (akmens anglis, geležies rūda, kalio druska ir kt.) randamos Vokietijos vidutinkalniuose.

Visą pietinę Vokieijos dalį užima Alpių kalnai ir jų prieškalnės. Vokietijos Alpės – mažiausiai žmogaus paveikta gamtos sritis šioje šalyje. Todėl čia daug poilsiaviečių ir kurortų.

Pagal klimatines sąlygas Vokietijos teritorija yra jūrinio ir pereinamojo jūrinio tipo klimato juostoje. Kritulių kiekis per metus vidutiniškai 600 – 800mm. Vidutinė oro temperatūra žiemą nenukrenta žemiau -5 laipsnių, o vasarą siekia +15 – 20 laipsnių. Tai yra viskam palankios klimato sąlygos.

Vokietijos teritorija yra plačialapių miškų ir kalnų miškų geografinėse zonose. Plačialapių miškuose auga klevai, liepos, kaštonai. Labiausiai paplitę ąžuolai, skroblai, bukai.

Vokietijos miškuose ir laukuose gyvena daug įvairių gyvūnų – žvėrių ir paukščių. Labiausiai paplitę yra šie: elniai, kiškiai, šernai. Be šių gyvūnų dar yra ir voverės, lapės, lūšys, briedžiai, stirnos. Mažiau paplitę kiaunės, barsukai. Yra ir vilkų. Alpių kalnuose ir prieškalnėse gyvena rudieji lokiai, kalnų ožkos. Iš gyvenančių paukščių rūšių labiausiai paplitę smulkieji ir vandens paukščiai. Tai zylės, volungės, geniai, liepsnelės, antys, gulbės. Mažiau paplitę sakalai, vanagai, pelėdos, šikšnosparniai, strazdai.

Pagal dirvožemio sudėtį Vokietijos šiaurinėje dalyje (žemumoje) vyrauja velėniniai – jauriniai dirvožemiai. Jie yra derlingiausi ir geriausiai tinka žemės ūkio kultūrų auginimui. Todėl čia labiausiai išsivysčiusi žemdirbystė. O Vokietijos vidurinėje dalyje daugiausiai paplitę miškų rudžemiai. Jame daugiausiai auga la
apuočių miškai. Kadangi dirvožemis yra derlingas, todėl d

. . .

Join the Conversation

×
×