Oficialus pavadinimas. Tadžikistano Respublika (Cumhurii Točikiston). Sostinė – Dušanbė.Plotas. 143 100 kv.km.Valstybinė kalba. Nuo 1989 m. – tadžikų; iki tol buvo rusų.Piniginis vienetas. Rusijos rublis iki 1995 05; Tadžikijos rublis nuo 1995 05; 1 Tadžikijos rublis 100 Rusijos rublių.Geografinė padėtis. Tai valstybė, esanti Vidurinėje Azijoje. Ji ribojasi su: Šiaurėje – su Kirgizija; Rytuose – su Uzbekija; Pietuose – su Afganistanu; Vakaruose – su KinijaGamta
Reljefas. 93% teritorijos užima kalnai ir kalnagūbriai; 47% paviršiaus pakilę per 3000 m v.j.l., 7% paviršiaus yra žemiau 1000 m v.j.l. Šiaurėje yra kaledoninės ir hercininės kalnodaros P.Tian Šanio kalnų pietvakarinis pakraštys (Kuramų kalnagūbris pačioje šiaurėje giliai įsirėžiantis į Uzbekistano teritoriją, iki 3769 m aukščio) ir Mogoltau kalnai. Tarp kalnų yra Ferganos slėnio vakarinė dalis. Tadžikijos vakaruose ir centre – hercininės kalnodaros Gisaro Alajus su Alajaus (iki 5539 m), Turkestano, Zeravšano ir Gisaro kalnagūbrių dalimis. Gisaro Alajus susidaręs iš paleozojaus klinties, skalūno, konglomerato, smiltainio. Viršūnės alpiškos, yra ledynų. Tarp Turkestano ir Zeravšano kalnagūbrių yra Zeravšano slėnis. Pietvakariuose – Gisaro, Vachšo ir Kuliabo slėniai. Tadžikijos Rytuose didesnę dalį užima Pamyro kalnai. Apskritai yra nemažai ledynų, labai dideli hidroenergetiniai ištekliai; dažni žemės drebėjimai.Įdomu tai, kad trims Tadžikijos kalnų viršūnėms Šachdaros kalnagūbryje vardus suteikė Lietuvos alpinistai, pirmieji į jas įkopę: Lietuvos (6080 m), Donelaičio (5873 m), Čiurlionio (5794 m).Be kalnų šalyje yra pievų ir ganyklų, kurios užima 23%, dirbamosios žemės (6%), miškų ir krūmų, kurie užima tik 4% šalies teritorijos.Klimatas. Ryškiai subtropinis kontinentinis, kalnuose – vertikalus zoniškumas. Vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą C: lygumose ir priekalniuose +2 – -2, kalnuose iki -20, sostinėje Dušanbė +2; liepą: (iki 2600 m aukščio) 16 – 31, kalnuose 0 °C ir žemesnė, sostinėje – +27. Absoliutus maksimumas +48, absoliutus minimumas -63 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis (mm): lygumose 100 – 200 mm, Rytų Pamyras ~80, kalnų slėniuose ir įdubose 200 – 400 mm, Gisaro kalnagūbrio pietiniame šlaite iki 1600 mm (daugiausia jų pavasarį ir vasarą). Vidutinis metinis kritulių kiekis miestuose pasiskirsto taip: Dušanbė 900 mm, Chodžentas 400 mm. Sniego linija Gisaro Alajuje eina 3800 – 4400 m, Pamyre 4000 – 5200 m aukštyje. Ledynų 8470 km2; didžiausi: Fedčenkos (907 km2, 77 km ilgio), Grum – Gržimailos (160 km2, 36,7 km), Bivačno (197 km2, 27,8 km) ir kt.
Vidaus vandenys. Tadžikijoje yra 511 upių, ilgesnių kaip 10 km. Jos priklauso Amudarjos, Sydarjos ir Zeravšano baseinams. Amudarjos baseinas užima ¾ Tadžikijos ploto. Upės sraunios, vandeningos, patvinsta pavasarį ir vasaros pr. Daugiausia ežerų yra Pamyre: Karakulis (380 km2; didžiausias Tadžikijoje), Sarezo ir kt. Didžiausi tvenkiniai (dirbtiniai ežerai): Kairakumo (513 km2), Nureko (106 km2).Dirvožemiai. Tadžikijos Šiaurėje ir Pietvakariuose daugiausia pilkžemiai, kalnų šlaituose (1600 – 2800 m aukštyje) – rudieji, Pietuose – rudieji karbonatiniai, aukščiau jų – aukštikalnių pievinių stepių, stepių, dykuminių stepių, Pamyre – aukštikalnių dykumų dirvožemiai.Augalija. Tadžikijoje auga >5000 aukštesniųjų augalų rūšių. Vyrauja žolės ir puskrūmiai. Miškai (daugiausia lapuočių) ir krūmynai užima 4% šalies ploto. Dykumose vyrauja kiečiai, druskės, upių salpose – tuopų, žilakrūmių, gluosnių, meldų, eriantų (aukštaūgė varpinė žolė) sąžalynai – tugajai. Kalnuose yra pievų, pievinių stepių, dykuminiųstepių. Jose vyrauja varpinės žolės; daug efemerų ir efemeroidų. Kai kur kalnuose yra daug kadagynų, kserofitinių retmiškių; auga riešutmedžiai, platanai, obelys, slyvos erškėčiai. Kai kurių kalnagūbrių šlaituose ir Pietų Tadžikijoje auga pistacijos, cerciai, migdolai, celčiai.Gyvūnija. Yra 81 žinduolių, 365 paukščių, 49 roplių rūšys, 7 – 8 tūkstančiai vabzdžių rūšių. Pietvakarinės dalies lygumose pasitaiko džeiranų, priekalniuose – sraigtaragių ožių. Tugajuose gausu Bucharos elnių, nendrinių kačių, šakalų, barsukų, šernų, iš paukščių – fazanų, putpelių, iš roplių – giurzų. Kalnų miškuose ir retmiškiuose gyvena kiaunės, lokiai, barsukai, žebenkštys, lūšys, vilkai, iš paukščių – kurapkos, karveliai keršuliai, iš roplių – himalajinės agamos, skydasnukiai. Aukštikalniuose būna irbių, alpinių ožių, archarų, himalajinių ir tibetinių ularų, stepinių vištelių, avėdrų, kilniųjų erelių, palšųjų grifų, ilgauodegių švilpikų, cyplių. ~40 žuvų rūšių (upėtakiai, sazanai, karšiai, salačiai). Vachšo slėnyje aklimatizuota nutrijų.
Gamtos apsauga. Yra 2 rezervatai: Tigrų Slėnio (522 km2) – saugoma Vachšo upės žemupys su tugajų augalija, gyvūnija, paukščių žiemojimo vietos. Ramito (161 km2) – saugomi laukiniai vaismedžiai, riešutmedynai, gyvūnija. Yra 13 draustinių.Žemės ūkis ir lengvoji pramonė. Tadžikijoje gana išvystyta medvilninkystė. Medvilnė auginama daugiausia šalies šiaurėje ir pietvakariuose. Kilimų, šilko, medvilnės valymo ir medvilninių audinių pramonė yra viena pagrindinių lengvosios pramonės šakų.Lentelėje pateikiama medvilnės pluošto gamyba mln. t:Metai Medvilnės pluošto gamyba mln. t:1985 0,291991 0,251992 0,15Pagrindinės Tadžikijos maisto pramonės šakos yra aliejaus, vaisių konservų, vyno, džiovintų vaisių. Aliejaus pramonė perdirba medvilnės sėklas. Yra taip pat tabako (auginamas priekalniuose), mėsos ir pieno pramonės, miltų bei kruopų (javai (daugiausia kviečiai, miežiai) sėjami bogarinėse žemėse, ryžiai – šalies šiaurėje, pietvakariuose ir Zerevšano slėnyje, konditerijos pramonės įmonių. Šios šakos aptarnauja respublikos vidaus poreikius. Didelę reikšmę turi ir vynuogės, pelargonijos (vienas didžiausių pelargonijų aliejaus gamintojų pasaulyje; pelargonijos auginamos Gisaro ir Vachšo slėniuose), subtropikų vaisiai – jų konservai bei džiovinti vaisiai – (citrinos, vynuogės, abrikosai, persikai, granatai, fygmedis, migdolai, churma), taip pat svarainis, obelys, kriaušės, slyvos; daržovės – daržovės ir arbūziniai augalai auga beveik visoje šalyje; avys (šiaurėje ir pietvakariuose auginamos ir karakulinės avys), ožkos ir jakai; daug gyvulių ir paukščių žuvo per pilietinį karą.Gyvulininkystė paplitusi visur, bet daugiausia respublikos prieškalnių irkalnų rajonuose. Pagrindinė gyvulinkystės kryptis – mėsos ir taukų avininkystė. Vyrauja Saradžos ir kurdiukinės Gisaro avių veislės. Jakai auginami Rytų Pamyre. Beveik visos respublikos avys ir ožkos ištisus metus išbūna ganyklose ir pergenamos iš vasaros kalnų ganyklų į žiemos ganyklas – slėnių. Gyvulių, ypač galvijų, produktyvumas nedidelis. Visoje Tadžikijoje auginami šilkaverpių kokonai.
Sunkioji pramonė. Svarbiausios sunkiosios pramonės šakos: elektroenergetika, kasyba, spalvotoji metalurgija (švino, cinko, stibio bei gyvsidabrio (Džižikruto telkinys), volframo bei molibdeno rūdų gavybos ir sodrinimo (prie Čioruch Dairono)), mašinų gamyba ir metalo apdirbimas, statybinių medžiagų gamyba.Rusvosios anglys kasamos šalies šiaurėje (Šurabo telkinys), nafta gaunama taip pat šiaurėje (Nefteabado, Ravato telkiniai) ir pietuose (Kičikbelio, Akbašadyro, Šambaro telkiniai). Prie Kyzyl Tumšuko gaunamos dujos, prie Adrasmano – bismutas. Be to, yra akmens druskos, kalnų krištolo, pusbrangių akmenų, žėručio.Elektroenergetika ir energijos eksportas. Labai didelė reikšmė tenka Tadžikijos hidroelektrinėms: Nureko (viena iš galingiausių Vidurinėje Azijoje), Rogūno, Kairakumo (prie Sydarjos) HE. Elektroenergetika sudaro palankias sąlygas dirbti daug energijos reikalaujančiose šakose – spalvotojoje metalurgijoje ir chemijos pramonėje. Taip pat Tursan Zadės aliuminis, kalnakasyba (nafta, švinas – cinkas (prie Altyn Topkano, Kurusajaus, Kansajaus), retieji metalai, auksas (Darvazo telkinys), 3 vieta pasaulyje pagal sidabro atsargas); 1993 ir 1994 beveik visą eksporto vertę sudarė medvilnės pluoštas ir aliuminis.Chemijos pramonės įmonės gamina azoto trąšas, kaustinę sodą, chlorą.Tadžikų kalba
Tadžikų kalba priklauso iranėnų kalbų grupei. Ji vartojama ne tik Tadžikijoje, tačiau iš dalies ir Uzbekijoje, Kirgizijoje, Kazachijoje, Šiaurės Afganistane. Skiriamos 4 tarmių grupės: šiaurės (Samarkando ir Bucharos šnektomis pagrįsta literatūrinė kalba), centro, pietų ir pietryčių. 6 balsinės ir 23 priebalsinės fonemos, sudėtinga asmenavimo sistema, daug analitinių formų, nėra giminės ir linksnio kategorijų. Seniausi rašto paminklai iš IX a. Dabartinė literatūrinė kalba susiklostė tik po 1917 m. (Spalio revoliucijos). Vartojami arabų (užsienyje) ir rusų rašmenys.
Tadžikai
Gyventojai 85% gyventojų gyvena slėniuose ir tarpukalnėse. Tankiausiai gyvenama Tadžikijos šiaurėje ir pietuose , rečiausiai – Pamyre. )
Vidutinis gyventojų tankumas 40 žm./1 kv. km.
1 000 gyventojų 1985, 1992 ir 1994: gimė 40, 35 ir 27; mirė 7, 7 ir 7; natūralus gyventojų prieaugis (NGP) 33, 28 ir 20; kūdikių mirtingumas 1 000 gimusiųjų 47, 41 ir 47. Vid. gyvenimo trukmė 1990 ir 1992: vyrų 68 ir 67, moterų 72 ir 72.
Socialinės žinios. 1 000 žmonių tenka: laikrodžių 840, televizorių 156, radijo imtuvų 155, telefonų 55, automobilių 40; 100 000 žmonių tenka: nusikaltimų 450, alkoholikų 350, narkomanų 13; bedarbių (nuo darbo jėgos ): bedarbių registrvimas nuo 1992 04, 1992 m. (0,3), 1993 m. (1,2), 1994 m. (1,7) – oficiali statistika, 1991 m. pab. (20) – įvertinimas.1993 m. gruodį Dušanbė gyventojas už vid. mėnesio atlyginimą galėjo nusipirkti 150 kg duonos arba 5 kg jautienos.