Kinija

Kinijos valstybinė vėliava ir herbas

Kitos žinios apie šalį:

Sostinė – Pekinas

Didžiausias miestas – Šanchajus

Plotas – 936960 km² (Pagal plotą Kinija IV pasaulyje)

Gyventojų skaičius – 1 298 847 624 (I vieta pasaulyje) (2004 m. duomenimis)

Gyventojų tankumas – 135/km²

BVP (visas) – 6 449 mlrd. (2003 m. duomenimis)

BVP (gyventojui) – 5 000 (II vieta pasaulyje)

Valstybinė kalba – kinų

Valiuta – juanis

Prezidentas – Hu Jintao

Valstybinis himnas – Savanorių maršas

Laiko zona – UTC +8

Gyvenimo trukmė – 71 m.

Raštingumas – 80%

Religingumas – išpažįstančių tradicines religijas (20%), musulmonų (2%), budistų (6%), kitų religijų (72%)

Internetinis kodas – .cn

Valdymas – vienpartijinis su prezidentu
Kinijos Liaudies Respublika – valstybė rytų Azijoje, didžiausią valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių ir ketvirta pagal dydį. Ribojasi su Afganistanu, Butanu, Miianmaru, Indija, Kazachija, Kirgizija, Laosu, Mongolija, Nepalu, Šiaurės Korėja, Pakistanu, Rusija, Tadžikija ir Vietnamu.
Kiniją skalauja Bohaju įlanka, Geltonojį, Rytų Kinijos ir Pietų Kinijos jūros. Kinijai priklauso daugiau nei 5000 salų, didžiausios iš jų Taivanis ir Chainan.

Kinijoje šiuo metu gyvena kas penktas pasaulio žmogus. Ši šalis beveik plotu prilygsta Europai, ir yra 4 vietoje pagal plotą pasaulyje. Be to, ji turi vieną iš seniausių pasaulio kultūrų ir 7000 metų senumo istoriją. Valdyta imperatorių, 1911 m. Kinija tapo respublika, o 1949 – komunistine valstybe. Valdant komunistams, visas gyyvenimo sritis valdė ir reguliavo valstybė. Kinijoje išaugo stipri pramonė ir karinis pajėgumas. Pastaraisiais metais joje pradėta leisti šiokią tokią konkurenciją, o tai ima traukti užsienio investuotojus.

Kinijai taipogi priklauso Honkongas, Tibetas ir Makao. Tai administraciniai jos rajonai, kuriuos ji bu

uvo išnuomojusi Britanijai gana ilgam laikui.

Honkongas, esantis pačiame pietryčių Kinijos kamputyje, užima labai mažą plotą, bet jo akmenuotose salelėse ir kalnuotoje žemyninėje dalyje susispietę net 6 mln. gyventojų. Tai vienas iš svarbiausių pasaulio finansinių centrų, turintis klestinčią ekonomiką. 1898 m. Honkongą, Kinija išnuomojo Britanijai. 1997 m. liepos 7 d. Honkongas buvo gražintas Kinijai. Honkonge daugiausiai žmonių dirba tekstilės pramonėje.

Makao, užgožtas turtingesnio ir didesnio kaimyno, turi dvi salas ir kąsnį sausumos, kuriuos jungia tiltas ir plentas ant pylimo. Makao plotas tik 16 km². Gyventojų ten 355693. 1999 m. Makao grąžintas Kinijai. Pagrindinis Makao pajamų šaltinis – lošimo namai. Tai pritraukia daug turistų, tuo labiau, kad Honkonge lošimas uždraustas.

Visas šalytes valdo Kinijos vyriausybė, nors jos netgi turi savo sostines (Makao – Makao, Honkongo – Nonė).

Ūkio specializacijos ryšys su gamtinėmis sąąlygomis Kinijoje

Šalį, kurią mes vadiname Kinija, patys kinai kartais vadina Čžun Go (Vidurinė karalystė), kartais Čžun Chua (Vidurinė Žydinčioji), kartais pagal vienų ar kitų dinastijų (pavyzdžiui, Cinio) pavadinimą. Šis pavadinimas, šiek tiek pakitęs, perėjo į Vakarų Europos geografinę nomenklatūrą.
Kinijos valstybė iš pradžių buvo įsikūrusi Chuanchės baseine ir tik palaipsniui išsiplėtė iki dabartinių savo ribų.
Chuanchė minima kinų literatūroje kaip “upė, draskanti širdis”. Ji dažnai keitė savo vagą, pragrauždama purią krantų žemę ir užtvindydama ištisas vietoves. Tik atkaklus žmogaus darbas galėjo ją sutramdyti ir

r apsaugoti derlingą slėnį nuo potvynių užtvankomis.
Dabar 2 trečdaliai kinų gyvena ir dirba kaime. Derlingiausi plotai pietuose. Pagrindinė žemės ūkio kultūra – ryžiai, nors auginama ir arbatžolės, medvilnė, vaisiai, daržovės. Ryžiai auginami užliejamuose laukuose. Gerais metais nuimami 2 ryžių derliai, vienas javų ar daržovių. Šiaurėje ir vakaruose, kur sausiau ir žemės kalnuotesnės, žmonės augina kokius nors vienus javus ir laiko avių ar galvijų. Kinijoje ganosi ir didelės galvijų kaimenės. Mėsos čia gaminama daugiau nei JAV, tačiau vienam žmogui jos tenka kur kas mažiau. Laikoma 360 mln. kiaulių. Tai daugiau negu trečdalis visų pasaulyj auginamų. Žemdirbystės rajonuose kiaulėms sušeriama didelė dalis augalų. Galvijai daugiausia naudojami kaip darbiniai gyvuliai, pavyzdžiui, vandeniniai buivolai – ryžių laukams įdirbti. Karvių laikoma tik prie didžiųjų miestų, kuriuos reikia aprūpinti pienu. Kinija, turinti 100 mln. avių bandą, užima antrą vietą pasaulyje po Australijos.
Kiekvienas derlingas lopinėlis Kinijoje dirbamas. Apsėtos paplentės ir plotai palei geležinkelius, i tarpueilius dažnai sodinama kita kultūra.
Kinija daugiausia pasaulyje užaugina saldžiųjų bulvių, ryžių, agurkų, kriaušių, arbūzų, morkų.

Miestų gyvenimas. Pramonė juose

Daugiau kaip 250 mln. gyventojų kinų gyvena miestuose, daugelis jų perpildyti.
Patogumai menki, šeimos dažnai spaudžiasi vieno ar dviejų kambarių butuose, nuomojamuose iš darbdavio kompanijos. Gatvėse pilna dviračių, autobusai ir troleibusai nuolat sausakimši, nors ir važinėja dažnai.
Pramonės ir prekybos ce

entras yra Šanchajus, vienas iš didžiausių pasaulio miestų, turintis 12 mln. gyventojų.
Kinija turi didžiulius anglių ir daugelio mineralų išteklius, 1949 m. komunistams paėmus valdžią, vyriausybė ėmė plėtoti sunkiąją pramonę, statyti milžiniškas geležies ir plieno chemijos gamyklas. Pastaraisiais metais skatinama lengvoji ir vartojimo prekių pramonė, todėl dabar Kinija pirmauja trąšų, tekstilės, drabužių ir elektroninių prietaisų gamyboje.

Rytų Kinijos gamta

Rytuose, prie Geltonosios jūros plyti Didžioji Kinijos lyguma. Jos paviršius tepakyla 200 metrų virš jūros lygio. Per ją teka didžiosios Kinijos upės – Hvanghė ir Jangdzė. Į pietus nuo Jangdzės iškilęs neaukštas Pietų Kinijos kalnynas. Dėl didelio ištęstumo iš šiaurės į pietus klimatas Rytų Kinijoje labai skiriasi. Nuo vidutinio šiaurėje jis pakinta į iki subtropinio ir atogrąžų – pietuose. Rytinę Kinijos dalį veikia musoniniai vėjai. Žiemą iš atvėsusių vidinių Azijos sričių pučiantis musonas atneša į Rytų Kiniją vėsius orus. Šiaurės rytuose būna šaltos, sniegingos žiemos, upes kausto ledas. Net Rytų Kinijos pietuose pasitaiko šalnų, kartais iškrinta sniegas. Vasaros musonas iš ramiojo vandenyno atneša daug kritulių. Liūčių metu patvinsta upės. Joms išsiliejus, kartais sunaikinami pasėliai, drėkinimo sistemos.

Dėl klimato įvairovės labi savita Rytų Kinijos augalija. Šiaurės rytuose augo spygliuočių, mišrieji miškai. Didžiojoje Kinijos lygumoje laukinės augalijos beveik neliko. Žemė dirbama, paverta laukais. Piečiau žaliuoja subtropinė augalija. Čia auga visžaliai cinamono, kamparo, lauro medžiai. Pa

ačiuose pietuose veši atogrąžų augalija.

Vakarų Kinijos gamta

Kinijos vakaruose dangų remia Himalajų, Kun Luno, Tian Šano kalnų grandinės, milžinišką plotą užima aukštai iškilęs Tibeto kalnynas. Giliai į žemyną įsiterpusioje Kinijos teritorijoje klimatas atšiaurus, griežtai žemyninis, kritulių iškrinta labai mažai. Tarp kalnų didžiulius plotus užima dykumos ir pusdykumės. Kai kuriose iš jų auga skurdi žolė ir krūmokšniai – pašaras laukiniams ir naminiams gyvuliams. Iš snieguotomis viršūnėmis pasidabinusių kalnų teka upės, bet jos greitai išdžiūsta ir pranyksta smėlynuose. Ten, kur atnešama vandens, yra oazių. Kalnų šlaituose, kur daugiau kritulių, auga miškų.

Kinijoje ir pasaulyje aukščiausias taškas: Everestas (8842 km)
Ilgiausia upė: Jangdzė (6380 km)

Klimatas

Didžiausia teritorijos dalis yra умеренного klimato juostoje su karšta vasara ir šilta žiemą. Chainan saloje – tropinis klimatas. Šalčiausiai žiemos metu Šiaurės – Rytų Kinijoje.

Laikas

Visoje Kinijos teritorijoje galioja Pekino laikas. Skirtumas su Lietuvos laiku: žiema + 6 valandas, vasara + 5 valandas .

Kinų virtuvė

Tikroji kinų virtuvė – tai puikus in ir jan aromatų ir skonių derinys, o europiečių požiūrių – tai nesutampama. Lauko virėjų šedevras – Pekino “antis”, kurios paruošimui reikia daugiau kaip 24 val. Patys egzotiškiausi patiekalai – sriuba iš kregždutės lizdo, keptos meškino letenos ir ‘Lunhudou’ (Drakono ir tigro kova), kurį ruošiama iš žole mintančios leopardinės katės ir gyvatės. Patiekalų pateikimo tvarka skiriasi nuo europietiško: iš pradžiu paduodami šalti užkandžiai, po to – karšti patiekalai, ryžiai ir po to sriuba, vietoj duonos paduodami ryžiai. Kinijoje valgoma pagaliukais, tačiau jums pageidaujant pateiks stalo įrankius. Rekomenduojama lankyti restoranus, kuriuose yra specialios licencijos turistų iš užsienio aptarnavimui.

Kalba

Valstybinė kalba – kinų. Bendroje rašyboje yra kinų hieroglifai. Hieroglifai egzistuoja daugiau kaip 6000 metų ir naudojami Kinijoje, taip pat Taivanyje, Honkonge ir Singapūre. Honkonge anglų kalba lieka viena iš oficialių kalbų, visi užrašai yra dubliuojami.

Kinų raštas

Ne taip kaip anglai ar prancūzai, turintys 26 raidžių abėcėlę, kinai raštui vartoja daugiau kaip 50 000 ženklų (hieroglifų). Kiekvienas toks ženklas reiškia kokį nors žodį ar sąvoką. Paprasti žodžiai, kaip ,,lietus” ar ,,dangus”, yra vienaženkliai. Sudurtiniai žodžiai turi du ar daugiau ženklų, pvz., ,,telefonas” išreiškiamas dviem ženklais: ,,elektrinis” ir ,,kalba”.

Šventės

Tradicinės šventės nustatomos pagal mėnulio kalendorių ir išeina skirtingomis dienomis. Kitos tradicinės bei pagrindinės šventės Juansiao (Žybintų šventė) – pagal mėnulio kalendorių pirmojo mėnesio 15 diena, Cinmin (viena diena balandžio nuo 4 iki 6d.) – protėvių atminimo diena. Viena iš didžiausių švenčių laikoma – Švietimo diena viena iš didžiausių Kinijos švenčių (spalio 1d. ir gegužės 1d.)
Kai kurios elgesio taisyklės:Kinijoje, ypatingai žmonių susibūrimo vietose egzistuoja smulkių vagysčių problema. Susidarant konfliktinei situacijai sakykite “Budun” (nesuprantu) – jus paliks ramybėje, net jei jūs būsite kaltas.

Gyventojai

Kinijoje gyvena apie 1205 milijonai žmonių. Taigi vienas penktadalis pasaulio gyventojų yra kinai. Jie kalba mongolų, tiurkų ir tibetiečių kalbomis. Tokia milžiniška šalis pasižymi didele įvairove. Gyventojai skirtingose šalies dalyse visai nepanašūs. Didesnė gyventojų dalis yra kinai hanai. Kai kurios Vakarų Kinijos tautos giminiškos kaimyninių Pakistano ir Indijos gyventojams. Gamta taip pat nepaprastai įvairi.

Rytuose ir pietryčiuose, kur susitelkusi didesnė gyventojų dalis, kraštovaizdis pilnas žaliuojančios augmenijos, žemė derlinga. Kai kurios šalies dalys tėra bevaisės smėlio ir akmenų dykumos. Sutelkti ir aprūpinti maistu tiek daug skirtingų šalis gyventojų yra nežmoniškai sunkus uždavinys. Nuo 1989 metų Kiniją valdo komunistinė vyriausybė. Ji stengiasi aprūpinti gyventojus maisto produktais, suteikti išsilavinimą ir garantuoti sveikatos apsaugą.

Gyventojų skičius Kinijoje per metus padidėja 17 mln. Norint sumažinti gyventojų prieaugį, šeimoms, turinčioms vieną vaiką, teikiama būsto ir medicinos pagalbos pirmenybė.

Muziejų miestas

Hangdžou – vienas iš nedaugelio Kinijos miestų, kuriuose tebesklando kinų senamiesčio nuotaikos. Pagrindinę senamiesčio gatvę nusėję mediniai statiniai – restoranai, arbatinės, nuo
suvenyrų lūžtantys prekystaliai. Taip pat būtent Hangdžou senamiestis glaudžia Hu Ksingju Tang kinų medicinos istorijos muziejų. Ten pat įsikūrusi XIX a. statyta vaistinė. Jei ne iš asmeninės patirties, tai bent muziejuje, stebėdami ženšenio šaknies apdirbimo procesą, apžiūrinėdami įvairiausias vaistažoles, kitus natūralius gydomųjų galių turinčius produktus bei jų aprašus ir istorinius dokumentus, įsitikinsite: bene vertingiausias kinų civilizacijos kūrinys – tūkstančių metų praktikos patikrinta medicinos sistema, kurios unikaliomis gėrybėmis iki šiol sėkmingai naudojasi beveik pusė planetos gyventojų.

Didžioji Kinų siena

Didžioji kinų siena (Chang Cheng – Ilgoji siena) yra be abejonės viena įspūdingiausių Kinijos įžymybių. Deja niekas tiksliai nežino, kokio ilgio ji iš tikrųjų. Manoma, kad sienos ilgis siekia apie 6350 km (pagrindinės sienos ilgis apie 2400 km). Tai didžiausias rankų darbo statinys pasaulyje. Kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, jog sienos ilgis beveik 6800 km. Bet ne visais laikais siena buvo vienodo ilgio Pagrindinė siena puikiai prisitaikiusi prie reljefo, vingiuoja palei upių vagas, slėnius ir kalnus. Siena buvo statoma iš akmenų ir žemės/molio, o sienos dalys rytuose buvo apmūrytos plytomis. Apačioje jos plotis 4,6- 9,1 m.(vidutiniškai 6 metrai), o viršuje iki 7,6 m. Jos aukštis siekia vidutiniškai 7,6 m (neįskaitant dantytos gynybinės sienos). Maždaug kas 180 m. buvo įrengti sargybos bokštai (apie 12 m. Aukščio). Didžioji siena- tai gynybinis įrengimas Kinijos šiaurėje ir šiaurės vakaruose. Ji tęsiasi nuo Chinvangtao rytuose beveik iki Kaotai vakaruose (Gansu provincija). Didesnioji sienos dalis buvo pastatyta valdant pirmam Kvinų dinastijos imperatoriui Kvin Ši Huangdi.
Dabar restauruota tik pora kilometrų , ištisos sienos dalys pusiau griuvėsiai, o kitos visiškai sunykę. Ilgus metus vyravo nuomonė, jog kinų sieną galima pamatyti iš mėnulio plika akimi. Deja taip nėra, kadangi siena nėra pakankamai plati. Tai 2004 m. turėjo būti pataisyta Kinijos mokinių vadovėliuose po to, kai pirmasis Kinijos astronautas (taikonautas) Jong Livei, 2003 m. spalio mėn. sugrįžęs iš kosmoso pasakė:“ Vaizdas buvo nuostabus. Bet aš negalėjau pamatyti Didžiosios sienos“. Kinų siena yra turistų gausiai lankoma. Labiausiai mėgstama vieta Badalinge, kuris yra maždaug 70 km. už Pekino. Čia, panašiai kaip Uždraustajam mieste, galima visada pamatyti būrius žmonių. Apžvalgai puikiai tinka ir kita vieta- Mutianju. Nuotraukose aiškiai matosi, kad siena daugiausiai gana stati. Be to ji tokia plati, kad ja galima naudotis kaip gatve.
1987 metais UNESCO paskelbė Kinijos sieną pasaulio kultūros paveldu.

Leave a Comment