Bahamų salų bioįvairovė ir jos būklė bei problemos

TURINYS

ĮVADAS 1
GEOGRAFINĖ PADĖTIS 2
BAHAMŲ SALŲ BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ IR JOS BŪKLĖ 3
BAHAMŲ SALŲ EKOSISTEMOS IR PAGRINDINĖS GRĖSMĖS 5
SAUGOMOS TERITORIJOS 8
BAHAMŲ SALŲ BIOREGIONAI 10
APSAUGOS IR VEIKSMŲ PLANAI 10
IŠVADOS 12ĮVADAS
Bahamai yra archipelagų salynas. Apima salyną iš daugiau nei 700 salų ir apie 2400 koralinių rifų. Bahamų salų bioįvairovę ir gausumą nulėmė salos dydis, sudėtingumas, ekologinis izoliuotumas, platus šelfas su produktyviais koraliniais rifais ir kitais arealais, taip pat dideli plotai pelkių, mangrovių miškai. Pagal jūrinės faunos įvairovę, Bahamų salos neturi sau lygių, salos taip pat turtingos sausumos flora ir fauna. Šiuo metu žinios apie Baahamų rūšių įvairovę yra fragmentinės, tačiau bioįvairovė mažėja dėl antropogeninės veiklos ir natūralių procesų. Todėl Bahamai yra susirūpinę išsaugoti florą ir fauną. Bahamų salos yra pasirašiusios nemažai naudingų tarptautinių susitarimų, įstatymais buvo nutarta saugoti nykstančias rūšis.
Darbo tikslas:
♦ Išanalizuoti Bahamų salas pagal šiuos uždavinius:
 Geografinė padėtis;
 Bioįvairovė ir jos būklė, ekosistemos ir pagrindinės grėsmės;
 Saugomos teritorijos ir bioregionai;
 Apsaugos ir veiksmų planai.GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Bahamai yra archipelagų salynas. Apima salyną iš daugiau nei 700 salų ir apie 2400 koralinių rifų, t.y. 5 % visų pasaulio koralinių rifų yra šiose salose. Yra 14 didžiausių saalų: Andros, Abaco, Grand Bahama, Grand Inagua ir kt. Bahamų salų plotas – 13 939 km2.
Salas supa plačios seklumos su koraliniais rifais. Paviršius žemas (didžiausias aukštis 60 metrų). Daug karstinių reljefo formų. Klimatas tropinis jūrinis. Vasarą pučia pasatai iš Atlanto vandenyno, žiemą – vėsūs, dr

rėgni vėjai. Pietrytinėse salų dalyse iškrinta apie 600 mm kritulių per metus, šiaurės vakarinėse salų dalyse – daugiau kaip 1600 mm kritulių per metus. Lietingas sezonas būna nuo gegužės iki spalio mėn. Dažni uraganai. Daug sūrių ežerų, susisiekiančių su jūra. Vyrauja dygūs visžaliai krūmynai, savanos, pušynai, yra visžalių tropinių miškų, pakrantėse – kokoso palmių giraičių.
Bahamų pavadinimas kilo iš Ispaniško žodžio, kuris reiškia seklios jūros. Vandenys supantys Bahamų salas yra švariausi ir spalvingiausi pasaulyje. Bahamų salos gali didžiuotis įspūdingais paplūdimiais. Nepaisant savo pavadinimo ir to, jog didžiulius plotus sudaro seklūs vandenys, Bahamų salos pasižymi giliausiais vandemis pasaulyje. Giliausia Bahamų vieta vadinama „Okeano plaučiais“, kurie yra prie rytinių Andros salos krantų. Didysis barjerinis rifas, trečias didžiausias pasaulyje, yra šalia „Okeano plaučių“. Golfo srovė teka Bahamų salų vaakarinėje dalyje.

1 pav. Bahamų salos (www.maps.com)BAHAMŲ SALŲ BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ IR JOS BŪKLĖ
Bahamų salų bioįvairovę ir gausumą nulėmė salos dydis, sudėtingumas, ekologinis izoliuotumas, platus šelfas su produktyviais koraliniais rifais ir kitais arealais, taip pat dideli plotai pelkių, mangrovių miškai. Pagal jūrinės faunos įvairovę, Bahamų salos neturi sau lygių, salos taip pat turtingos sausumos flora ir fauna. Tačiau Bahamų salos turi tik dvi vietinių žinduolių rūšis: Hutia ir meškėnas. Didesni žinduoliai buvo introdukuoti kolonizacijos metu, tai laukinis asilas, laukinis šernas ir arklys. Dažnai jū

ūriniuose vandenyse sutinkami banginiai ir delfinai. Koraliniose rifuose sutinkamos nykstančios rūšys Hawksbill vėžlys, Cat Island vėžlys ir Bahamian Rock driežas (Bahamų salų rūšių padėtis pavaizduota 1 lentelėje).
Bahamų šalies mokslinių tyrimų ataskaita buvo pateikta 1995 m. Tačiau augalų ir gyvūnų biologinės įvairovės apskaita vertinama kaip preliminari. Pranešime (Correll and Correll (1992) report) teigiama, kad žinios apie Bahamų rūšių įvairovę yra fragmentinės. Pranešime teigiama, kad tik 5 % visų rūšių, esančių šalyje, yra aprašytos, vadinasi 95 % rūšių išlieka vis dar neapibūdintos arba neaprašytos. Tačiau, įvairiais aspektais Bahamų bioįvairovė buvo studijuojama ir verta dėmesio. Salos žinomos, kaip turinčios didelį skaičių endeminių rūšių. Moksliniai tyrimai parodė, kad 9 % visų planetos rūšių, randamų Bahamų salose, yra endeminės. Tačiau didelė dalis rūšių buvo atvežta kolonizacijos metu iš kitų kraštų. Moksliniai tyrinėjimai parodė, kad tik Bahamų salose randama mosquito žuvies rūšis Gambusia hubbsi. Taip pat tik čia randama rūšis sympatric pupfish (Cyprinodon). Bahamuose yra didelė įvairovė retų augalų ir gyvūnų rūšių. Rūšių sumažėjimą lėmė buveinių sunaikinimas dėl miškų kirtimo, brakonieriavimas ir kitas naudojimas (maistui).

1 lentelė. Bahamų salų žinomos ir nykstančios rūšys, 1992-2003 m.(www.earthtrends.wri.org)

Žinomos rūšys Nykstančios rūšys
Aukštesnieji augalai 1111 4
Žinduoliai 12 5
Perintys paukščiai 57 4
Ropliai 55 6
Varliagyviai 5
Žuvys 248 4

Izoliuotumas ir platus šelfas su produktyviais koraliniais rifais ir kitais arealais, taip pat dideli plotai pelkių, mangrovių miškai nulėmė rūšių įvairovę ir gausumą. Bahamai turi ypač didelę žuvų rū

ūšių įvairovę, didesnę nei visose Karibų salose.
Daugybė augalų rūšių klesti šilto tropikų klimato salose. Salose auga didelė įvairovė orchidėjų, alijošių Vera, palmių, įskaitant ir kokoso riešutų palmes, Bahamų pušys, brantmedžių (nacionalinis medis), slyvų, įtraukiant ir sedulas, kaučiukinių vynmedžių, laukinių batatų ir manijokų, baltų, raudonų ir juodų mangrovių. Taip pat auga vynmedžiai, laukinės vynuogės, keletas rūšių figų, labai spalvingos dirsės, laukiniai tamarindai. Keletas vietinių rūšių nyksta ir keletas yra ant išnykimo ribos, tarp paskutinių yra vietinis kietmedis ir keletas rūšių orchidėjų.
Bahamai yra susirūpinę išsaugoti florą ir fauną. Bahamai yra pasirašę Pasaulinės prekybos ir nykstančių rūšių konvenciją. Įstatymais buvo nutarta saugoti nykstančias rūšis.
Bahamuose egzistuoja daugybė faunos rūšių. Didelė dalis faunos yra vietinė, bet svarbus, reikšmingas skaičius gyvūnų yra introdukuoti. Vietinė fauna susideda iš didelės gausos bestuburių, įskaitant tarp jų ir įvairovę skruzdžių, vorų, šimtakojų, termitų, vapsvų, bičių, moskitų, drugelių ir milžiniškas šikšnosparninis drugys.
Salose randama 13 rūšių vietinių žinduolių, apimant įvairovę šikšnosparnių, nykstančių graužikų, kurie randami tik Bahamų salose. Daugybė gyvūnų introdukuoti per šimtmečius, tarp jų yra prijaukintų laukinių šunų, kačių, asilų ir arklių.
Bahamų salose yra daugybė rūšių žiurkių, triušių ir meškėnų. Jie buvo atvežti į salas ir dabar yra jų perteklius. Apytiksliai yra 44 rūšys roplių, įtraukiant ir įvairovę gyvačių (ne visos nuodingos) ir
r 29 driežų rūšys. Šiose salos gyvena nemažas skaičius druskingo ir švaraus vandens vėžlių, žinomas Green vėžlys, Hawksbill vėžlys ir Loggerhead.
Bahamų salose gyvena arbai migruoja daugiau kaip 120 rūšių pau.kščių. Keletas paukščių rūšių yra labai retos ir yra saugomos įstatymų, kurie kuria natūralų prieglobstį gyvenimui ir perėjimui. Didelė įvairovė garnių, baltųjų gandrų, kolibrių. Palei pakrantę knibžda daugybė jūros paukščių ir balų paukščių. Didingas paukštis fregata. 1994 m. buvo įsteigtas naujas nacionalini parkas pietinėje Abaco salos dalyje kaip prieglobstis retai Bahamų papūgai.
Inagua sala yra ornitologiškai turtingiausia Bahamuose, joje yra didžiausi natūralūs ištekliai (atsargos) retam Vakarų Indijos flamingui. Šiuo metu peri daugiau nei 60,000 paukščių. Salose taip pat sutinkama rožinė girnovė ir rausvi gandrai. Paukščiai yra saugomi Bahamų National Trust‘o, kurio administracija yra Inagua nacionaliniame parke.
Tarp kitų retų paukščių Bahamuose yra Bahaminė papūga, Bahaminis kolibris, didysis mėlynasis garnys, pelėda ir sakalas keleivis. Jie taip pat saugomi Bahamų įstatymais.
Fauna apima šalies endeminus žinduolius – Hutia (Geocapromys ingrahamie), tai beuodegis graužikas, panašus į žiurkę, tik didesnis, ir funnel-eared bat (Natalus tumidifrons), tai šikšnosparnis. Bahamas yellow-throat (Geothlypis rostrata), Amazon parrot (Amazona leucocephala bahamensis), ir Bahamas woodstar (Philodice evelynae), giesmininkas (Dendroica kirtlandii) yra endeminiai paukščiai. Yra 6 endeminės driežų rūšys: Andros salų driežas (Cyclura cychlura cychlura), Exuma salos driežas (Cyclura cychlura figginsi), Allen’s Cay driežas (Cyclura cychlura inornata), Bartsch’s driežas (Cyclura carinata bartschi), White Cay driežas (Cyclura -rileyi cristata), San Salvador driežas (Cyclura rileyi rileyi) ir Acklins driežas (Cyclura rileyi nuchalis). Ruonis vienuolis (Monachus tropicalis), didžioji papūga (Tyto pollens), Inagua vėžlys (Pseudemys molonei) ir Cat Island vėžlys (Pseudemys felis) yra nykstančios rūšys.
Per 1940 m. Vest Indijos flamingų (Phoenicopterus ruber ruber) Bahamų salose sumažėjo labai staigiai dėl arealų naikinimo. Kad išsaugoti šį paukštį, 1951 m buvo įsteigtas revervatas Inagua saloje. 1963 m. jis tapo nacionaliniu parku. Iš Inagua nacionalinio parku flamingai buvo rekolonizuoti kitose Bahamų salose.
Žuvininkų (Pandion holietus) sumažėjo, nes buvo sunaikintos lizdų vietos dėl pakrantės zonos plėtros ir dėl komercinės žvejybos. Dabar šis paukštis randamas tik keliuose arealuose. Bimini smauglio (Epicrates striatus fosferi) sumažėjimą lėmė brakonieriavimas ir jų žudimas. Žmonės juos naikino, jei rasdavo savo soduose ir namuose. Nors tai visai nenuodingi ir nepavojingi sutvėrimai. Trys rūšys Ground Iguana (driežas) yra randamos tik Bahamuose: Cyclura cyclura, Cyclura carinata ir Cyclura rileyi. Kiekviena šių rūšių turi vieną ar daugiau porūšių, kurios randamos tik šiose salose. Šių rūšių taip pat sumažėjo per paskutiniuosius 10 metų. Prie jų sumažėjimo labai smarkiai prisidėjo brakonieriavimas, nes driežai pradėti pardavinėti į užjūrio valstybes.
Svetimžemių rūšių introdukcija buvo kontroliuojama, bet keletas rūšių buvo introdukuota per atsistiktinumą, t.y. per sodininkus ir sodininkystę. Dabar keletas rūšių laikomos grėsmingomis ekosistemoms ir bioįvairovei. Trys rūšys, tokios kaip Casuarina, Melaleuca ir Schinus yra agresyvūs interventai miškuose ir pelkėse. Jos išstumia vietines augalų rūšis.
Naminiai gyvūnai, tokie kaip arkliai, asilai, kiaulės, šunys ir katės buvo taip pat introdukuoti į Bahamų salas prieš daugelį metų. Jie visi daro didelę žalą vietinėms augalų ir gyvūnų rūšims, ypatingai kai jie tampa laukiniais.
Svetimžemiai vabzdžiai: hibiscus mealy bug (Maconellicoccus hirsutus), brown citrus aphid (Toxoptera citricidus) ir root weevil (Diaprepes abbreviatus) yra parazitai, jų kontrolei bus introdukuoti coccinelids (Cryptolaemus montrouzieri) ir (Scymnus coccivora)..BAHAMŲ SALŲ EKOSISTEMOS IR PAGRINDINĖS GRĖSMĖS
Nepaisant savo mažo ploto, Bahamų salos turi didelę įvairovę sausumos ir jūros ekositemų. Augalija įtakoja klimato pokyčius, koraliniai rifai yra kaip „CO2 kriauklė“, t.y. padeda reguliuoti CO2 kiekį atmosferoje. Ir kitos ekositemos vaidina labai svarbų vaidmenį. Išskiriamos tokios ekosistemos Bahamų salose:
• Pušynai. Pušų miškai apsaugo dirvožemius ir gruntinį vandenį. Tai svarbus arealas daugeliui augalijos ir gyvūnijos rūšių. Paplitusi Caribbean Pine (Pinus caribea), žinoma kaip Yellow Pine. Šiuose miškuose palitusi tokia flora: Bletia purpurea, purple-flowered orchids (purpurinė orchidėja), Andorpogon glomeratus, žinomas kaip Bushy Beard Grass (apaugusi krūmais žolė), Pteridium aquilinum, Southern bracken fern (papartis). Paplitę krūmynai: laukinė guajava (Tetrazygia bicolor), Five-finger or Chicken’s foot (Tabebuia bahamense), and Snowberry (Chiococca alba). The Sabal palmetto (sabalinė palmetė) (Cocothrinax argenta) yra dominuojanti šios ekosistemos žolė. Ši ekosistema gali būti ir šlapia „wet barren“ ir sausa „dry barren“. Pušynai yra tik šiaurinėse salose, apima apie 50 % Abaco, Andros ir Grand Bahama salų ploto.

Pušų miškai yra paukščių stebėtojų rojus. Virš miškų galima pamtyti Turkey vulture (kalakutinis maitvanagis)(Carthus aura), lėtai ieškantis maisto. Įprastai sutinkamas Andros, Abaco ir Grand Bahama salose. Yra dvi endeminės rūšys, kurios nyksta, tai Bahama Yellowthroat (Geothlypis rostrata) ir Pine Warbler (paukštis giesmininkas) (Dendroica pinus). Likusieji paukščiai žiemoja, tokie kaip Cape May warbler (Dendroica tigrina) ir Black and White Warbler (Mniotilta varia). Labai retas paukštis yra Kirtland’s warbler (Dendroica kirtlandii), populiacija tesiekia 1500.
Grėsmės: miškų nykimą įtakoja natūralūs gaisrai, didelį poveikį nykimui daro ir antropogeninė žmogaus veikla: medienos poreikis kurui ir statyboms, nevaržoma žemės ūkio naudmenų plėtra bei poreikis maistui ruošti. Tai lemia bioįvairovės nykimą. Medžioklė, gamtinių išteklių kolekcionavimas taip pat mažina biologinę įvairovę.
• Coppice (jaunuolynai). Bahamų mškuose randami įdomiausi, įvairiausi medžiai ir augalai. Čia yra apie 100 įvairių rūšių medžių ir krūmų. Yra skirtingų rūšių jaunuolynai: Blackland ir Whiteland Coppice. Whiteland Coppice būdingi kaktusai, kurie prisitaikę prie ekstremalių sąlygų (audrų, mažo kritulių kiekio). Didžiausias yra Dildo kaktusas, kuris užauga iki 6 m. Plačiai paplitę Turks ir Prickly Pear kaktusai. Pats impozantiškiausias kaktusas yra Queen of the Night, kuris metų pabaigoje išleidžia vijoklį, kuris „lipa“ į medžius ir sienas. Sutinkamos 4 krabų rūšys. Dvi rūšys: Giant White ir Black krabai svarbūs Bahamų ekonomikai, nes jie gaudomi ir parduodami kaip maistas, o tai brangiai kainuoja. Taigi, krabai yra kaip pelno šaltinis. Blackland Coppice auga tokie medžiai, kaip raudonmedžiai, mastikmedžiai ir kedrai. Tai originalūs miškai. Palitusi Pigeon Plum (slyva) (Cocoloba diversifolia), kuri yra prisitaikiusi prie saulės šviesos ir paunksnės. Labiausiai paplitusios Stoppers (Eugenia spp.) 6 rūšys, kurios Bahamų salose plačiai naudojamos medicinoje. Gausiai paplitusios medžių rūšys: Strongbark, 3 rūšys Wild Coffe (laukinis kakavmedis) (Psychotria sp.), 9 orcidėjų rūšys. Būdingos endeminės rūšys: Epidendrum inaguensis.

Coppice miškai yra svarbios buveinės laukinei augalijai ir gyvūnijai. Čia galima sutikti Great lizard Cuckoo (gegutė), White-crowned Pigeon (karvelis), Bahamian Boa Constrictor (smauglys) ir kt. Pagrindinis maistas driežams ir vabzdžiams yra Smooth Billed Anis (anyžius).
Grėsmės: miškų kirtimą įtakoja gyventojų skaičiaus augimas, nes reikia medienos maistui ruošti, patalpoms šildyti. Dėl konvertavimo į žemės ūkio naudmenas, foramavimo žemdirbystės laukų nyksta natūralios buveinės, pastebima jų degradacija ir fragmentacija. Įtakos bioįvairovei turi ir kelių konstrukcijos, nes kelias suardo nusistovėjusią vandens apytaką dirvožemyje, tai sutrikdo vandens pritekėjimą į požeminius vandenis
• . Mangrovių miškai. Būdingos rūšys: Avicemia, Laguncularia, Rhizophora. Gyvena prekybai svarbios žuvų rūšys, vandens paukščiai ir kt. fauna. Mangrovių miškai sumažina eroziją ir potvynius.
• Pelkės. Auga augalai, kurie yra prisitaikę prie anaerobinių sąlygų.
Grėsmės: hidrologiniai pokyčiai dėl mechaninio žmogaus poveikio (upių vagų kūrimas, jų tiesinimas) sukelia negrįžtamas žalas mangrovių ir pelkių ekosistemoms. Nes pakeičiami mitybos ryšiai, migraciniai koridoriai. Mangrovių miškai ir pelkės kenčia nuo vandens druskingumo pasikeitimo.
• Tvenkiniai (inland ponds). Gyvena krabai, krevetės, įvairūs vabzdžiai ir balų paukščiai. Audros, liūtys ir potvyniai gali smarkiai suardyti šias ekosistemas.
• Urvai, olos (Blue hols). Gyvena prekybai svarbios žuvų rūšys. Taip pat paplitusios neįprastos žuvys, driežai. Šios ekosistemos yra lengvai suardomos.
• Seashore (krantas). Apima paplūdimių ir siaurą ruožą tarp pakrantės olų, urvų ekosistemų. Vyrauja Purple seaside bean (pupelė) (Canavalia obtusifolia), Saltwort (Batis maritima), Goat’s foot (ežio pėda) (Ipomea pes-Caprae) ir Sea purslane (portulaka) (Sesuvium portulacastrum), Sea Oats grass (aviža) (Uniola paniculta), Gale of Wind (Phyllanthus niruri), Spider Lily (Crinum zeylancium), Bay Geranium (Ambrosia hispida), Cocoplum (Chrysobalamus icaco), Buttonwood (Conocarpus erecta), Silver Top Palm (Cocothrinax argentata) ir Seagrape (Coccoloba uvifera).
Grėsmės: antropogeninė žmogaus veikla (dirbtinis pakrančių sausinimas, statybos per arti paplūdymio, grunto gilinimas bei žvejybos technikos naudojimas) įtakoja pakrančių augalijos nykimą, buveinių destrukciją ir fragmentaciją. Didžiausia natūrali grėsmė – uraganai ir tropinės audros. Potvyniai ir smarkūs vėjai padaro daug žalos pakrantėms. Turizmas, rekreacija (maudymasis, brakonieriavimas, jachtos) kelia eutrofikacijos grėsmę ir bioįvairovės nykimą.
• Koraliniai rifai. Turi estetinę vertę, svarbūs turizmui. Vyrauja didelė įvairovė žuvų rūšių ir kt. fauna. Beveik 100 skirtingų rūšių klesti vandenyno dugne. Naujos kolonijos ir naujos koralinių rifų sistemos yra susiformavusios ant senų kolonijų skeletų. Koraliniai rifai gali susiformuoti tik rytinėse pasaulio žemynų pakrantėse, retai susiformuoja į pietus ar į šiaurę nuo pusiaujo (nuo 22 °). Susiformuoja tik švariame vandenyje, kur maksimalus skaidrumas, retai gali susiformuoti gilyje 61-77 m.
Koralai ir kalkingi dumbliai yra pagrindiniai šaltiniai susidaryti smėliui. Vėžiagyviai (krabai, krevetės), moliuskai (valgomasis jūrų moliuskas, sraigės, šalmai), žuvys ir kt. negali egzistuot be tvirto smėlėto dugno. Smėlėtas dugnas svarbus ir jūrinėms žolėms, kurios yra buveinė tūkstančiui organizmų.
Grėsmės: žuvininkystėje naudojamos chlorkalkės, netinkamai naudojami tinklai, inkarų išmetimas, dugno valimas ir gilinimas, plaukiojimas po vandeniu (naudojantis kvėpavimo vamzdeliu) ir nardymas gali turėti žymių pasekmių koralų nykimui. Kai koralinių rifų sistemos yra pažeidžiamos, koralai miršta, tuomet jų struktūra ima pūti ir ardytis. Suaktyvėja jūros dumblių ir kitų parazitų invazija, kurie puola koralinius polipus, kaip liga. Ištisos kolonijos gali būti sunaikinamos.SAUGOMOS TERITORIJOS
Kadangi Bahamų salose yra didelė biologinė įvairovė, yra daug ko saugoti, susiformavo gana stiprios tradicijos vertinti ir saugoti Bahamų salų apylinkes ir jų biologinę ivairovę. To pasekoje, buvo suformuoti 12 valstybės finansuojamų nacionalinių parkų. Nacionaliniuose parkuose saugoma tiek sausumos, tiek jūros fauna ir flora. Juose saugoma pasaulio didžiausia Vest Indijos flamingų kolonija, viena ilgiausių pasaulyje urvų sistema ir kt. (2 lentelė). 2002 m. Bahamų nacionalinių parkų sistema buvo padvigubinta, tai įėjo į pasaulio saugomų teritorijų istoriją.

2 lentelė. Bahamų salų nacionaliniai parkai ir saugomos teritorijos, 1999 m (www.biodiv.org)
Pavadinimas Įkūrimo metai
Plotas Savybės
Abaco National Park 1994 m.
82 km2 Paplitę pušynai. Tai pagrindinis arealas, kuriame gyvena Bahaminės papūgos.
Black Sound Cay National Reserve 1988 m.
0.5 ha Apima tankias tropikų mangroves, kurios yra svarbus prieglobstis vandens paukščiams ir žiemojantiems paukščiams.
Conception Island National Park 1973 m.
8.7 km2 Šis parkas skirtas paukščių apsaugai. Tai pagrindinis prieglobstis migruojantiems ir perintiems paukščiams, taip pat tai pagrindinis arealas kiaušinius dedantiems vėžliams, ypač Green vėžliui.

2 lentelės tęsinys
Exuma Cays Land & Sea Park 1958 m.
451 km2 Tai pirmasis sausumos ir vandens parkas pasaulyje. Stebina stulbinamo grožio pirmykšte gamta. Tai ir pirmasis jūrinis žuvininkystės rezervatas Karibų salose.
Inagua National Park 1965m.
735 km2 Gyvena didžiausia pasaulyje Vest Indijos flamingų kolonija (~60000) ir kitų paukščių.
Lucayan National Park 1982 m.
16.2 ha Apima vieną iš ilgiausių pasaulyje povandeninių urvų ir tunelių sistemą.
Pelican Cays Land & Sea Park 1981 m.
8.4 km2 Įkurtas povandeninėms oloms ir urvams, koraliniams rifams išsaugoti. Yra didelė įvairovė jūrinių augalų ir gyvūnų.
Peterson Cay National Park 1971 m.
0.6 ha Skirtas išsaugoti vienintelį koralinį rifą, esnatį Grand Bahama saloje, pavėjiniame krante.
Rand Nature Center 1992 m.
40.5 ha Čia yra daugiau nei 2000 miško jaunuolynų ir dykviečių. Įkurtas paukščių stebėjimo centras.
The Retreat 1985 m.
4.5 ha Jame įsikūrusi Bahamas National Trust‘o administracija.
Tilloo Cay National Reserve 1990 m.
4.3 ha Skirtas išsaugoti koralinį rifą ir nykstančias žuvų rūšis. Čia suka lizdus tropiniai ir kiti paukščiai. Stulbinanti laukinė ir pirmykštė aplinka.
Union Creek Reserve 1965 m.
19.8 km2 Apima plačias įlankas. Skirtas išsaugoti jūros vėžliams.

Bahamų salose saugomos teritorijos išskiriamos pagal IUCN kategorijas (3 lentelė):
• I ir II kategorija – gamtiniai rezervatai, laukinės gamtos arealai ir nacionaliniai parkai;
• III, IV ir V kategorija – gamtos paminklai, saugomi kraštovaizdžiai ir jūros peizažai;
• VI kategorija – darnaus vystymo teritorijos ir kitos nesuklasifikuotos teritorijos.
Tačiau Bahamų salose yra tik I ir II kategorijos saugomos teritorijos, jų yra 21. Jūros ir pakrančių saugomos teritorijos neįtraukiamos į saugomų teritorijų bendrą skaičių, jų yra 125. Bahamų salose yra ir tarptautinės svarbos (Ramsar‘o) pelkė. Taigi, saugomos teritorijos sudaro 1,6 % šalies ploto, tačiau jeigu į ST bendrą skaičių būtų įtrauktos visos teritorijos, tai ST sudarytų 9,6 % šalies ploto.
3 lentelė. Bahamų salų, Cent.Amerikos&Karibų bei pasaulio saugomų teritorijų palyginimas (www.earthtrends.wri.org)

Bahamų salos Cent.Amerika
& Karibai Pasaulis
Bendras plotas (km2) 13,939 2713,25 133289,79
Saugomos teritorijos pagal IUCN kategorijas:
I ir II kategorija – gamtiniai rezervatai, laukinės gamtos arealai ir nacionaliniai parkai; 21 5167 438448
III, IV ir V kategorija – gamtos paminklai, saugomi kraštovaizdžiai ir jūros peizažai; 0 2296 326503

. 3 lentelės tęsinys
VI kategorija – darnaus vystymo teritorijos ir kitos nesuklasifikuotos teritorijos. 0 15896 692723
Saugomos teritorijos (visų kategorijų) 21 23359 1457674
Jūros ir pakrančių saugomos teritorijos 125 16177 417970
Saugomų teritorijų plotas (%), 2003 1,6 8,6 10,8
Tarptautinės svarbos pelkės (Ramsar’o konvenc. teritorijos) 1 44 1179
Biosferos rezervatai, 2002 0 26 408BAHAMŲ SALŲ BIOREGIONAI
Bahamų salose, atsižvelgiant į vyraujantį klimatą ir augalų vegetaciją, galima išskirti tris bioregionus:
• Šiaurinis bioregionas. Jam priklauso: šiaurinė Andros salų dalis, New Providence sala, Grand Bahama ir Abaco salos. Vyrauja pušynai, todėl šios salos dar vadinamos pušų salomis. Per metus iškrinta 1300-1400 mm kritulių, vidutinė liepos-birželio mėn. temperatūra – 29 °C, sausio-vasario mėn. vidutinė temperatūra – 20 °C.
• Centrinis bioregionas. Jam priklauso: Cat sala, Eleutheros sala, Exuma sala, Long ir San Salvador salos. Šiose salose vyrauja jaunuolynai. Daugiausiai paplitę plačialapiai. Per metus iškrenta apie 1000 mm, vidutinė metinė temperatūra yra aukštesnė nei Šiaurinio bioregiono.
• Pietinis bioregionas. Jis apima: Acklino salą, Crooked salą, Great Inagua ir Mayaguana salas. Čia taip pat vyrauja jaunuolynai, bet nemažai yra krūmokšnių. Per metus iškrenta apie 750 mm kritulių. Tačiau Hogsty rifas, kuris yra tarp Acklins ir Great Inagua salų, gauna tik 250 mm kritulių per metus. Akivaizdu, kad dvi mažos rifo seklumos yra, iš esmės, sausos ekosistemos (dykumos).APSAUGOS IR VEIKSMŲ PLANAI
Bahamų salos yra viena iš lyderių Karibų regione pagal aplinkos apsaugos įsatymus. Bahamų salos yra priėmusios Laukinių Paukščių Apsaugos Aktą, Bahamų National Trust Aktą, Žuvų Išteklių (Jurisdiction an Conservation) Aktą ir įkūrė Bahamų Aplinkos, Mokslo ir Technoligijų (BEST) komisiją (Bahamas Environment, Science and Technology).
Pagrindinė nevyriausybinė aplinkosaugos organizacija, nesiekianti pelno, yra Bahamas National Trust (BNT), buvo įkurta 1959 m. BNT buvo įkurta kaip siekis išsaugoti Vest Indijos flamingus ir sukurti pasaulyje pirmą sausumos ir jūros nacionalinį parką. Jos dėka buvo įkurti 12 nacionalinių parkų ir kitų saugomų teritorijų. Kadangi Bahamų salų bioįvairovė nėra pilnai atskleidžiama, todėl BNT svarbiausias priotitetas teikiamas integralios saugomų teritorijų sistemos sukūrimui, įtraukiant daugiau pačių svarbiausių šalies natūralių ir istorinių išteklių. Kiti tikslai:
• Išsaugoti unikalias buveines ateitiems kartoms bei išsaugoti bioįvairovę natūraliose sąlygose (in situ);
• Išvystyti daugiadisciplininę apsaugą, kuri integruotų ekostemų išsaugojimą, rūšių apsaugą, ugdymo ir švietimo programas;
• Garantuoti griežtą apsaugą laukinių gyvūnų išsaugojimui;
• Išsaugoti endemines rūšis bei suteikti nuolatinę apsaugą nykstančioms rūšims;
• Kontroliuoti svetimas (nebūdingas) ir invazines rūšis.
Bahamų salos yra pasirašiusios tarptautinius susistarimus, saugančius biologinę įvairovę, nykstančias rūšis, ozono sluoksnį, taip pat susitarimus dėl pavojingų atliekų, fizinio kraštovaizdžio apsaugos ir išsaugojimo, Ramsaro konvenciją, uostų ir prieplaukų, žuvininkystės išteklių, banginių medžioklės, branduolinių tyrimų uždraudimo aktus, klimato kaitos ir laivų taršos. Tačiau nei vienos iš jų nėra ratifikavusi.IŠVADOS
1. Bahamų salų bioįvairovę ir gausumą nulėmė salos dydis, sudėtingumas ir ekologinis izoliuotumas, platus šelfas su produktyviais koraliniais rifais ir kitais arealais, taip pat dideli plotai pelkių, mangrovių miškai.
2. Žinios apie Bahamų rūšių įvairovę yra fragmentinės, tik 5 % visų rūšių, esančių šalyje, yra aprašytos, vadinasi 95 % rūšių išlieka vis dar neapibūdintos arba neaprašytos.
3. Bahamų salose iš biologinių rūšių labiausiai nyksta ropliai, antroje vietoje – žinduoliai.
4. Pagrindinės grėsmės ekosistemoms ir bioįvairovei yra dėl antropogeninės žmogaus veiklos: medienos poreikis kurui ir statyboms, nevaržoma žemės ūkio naudmenų plėtra bei poreikis maistui ruošti, tai pat dirbtinis pakrančių sausinimas, statybos per arti paplūdymio, grunto gilinimas bei žvejybos technikos naudojimas.
5. Didžiausia natūrali grėsmė – uraganai ir tropinės audros. Potvyniai ir smarkūs vėjai padaro daug žalos pakrantėms.
6. Biologinės įvairovės apsaugos sistema šalyje įdiegiama gan lėtai; Bahamų salos yra pasirašiusi nemažai naudingų tarptautinių susitarimų, bet jų dar neratifikavusi.

LITERATŪRA

Anon. (1991). Policy Statement for National Parks. Bahamas National Trust, Nassau.
Saunders, G. (2000). The Bahamas. London: MacMillan Education.
www.bahamasweather.org/climate
www.bahamaswildlife.fsnet.co.uk/
www.biodiv.org
www.earthtrends.wri.org
www.maps.com

Leave a Comment