ULTRAVIOLETINIAI SPINDULIAI
Daugelis šviesai skaidrių medžiagų nepraleidžia arba blogai praleidžia UV spindulius. Šie spinduliai yra nematomi. Jų bangos ilgis 3-380nm. Viršutiniai atmosferos sluoksniai ne visiškai sugeria UV spindulius, todėl aukštai kalnuose, kur yra sniego, negalima būti ilgesnį laiką be tamsių akinių ir be rūbų. Stiklas labai sugeria UV spindulius, todėl net regimai šviesai sklaidaus stiklo akiniai apsaugo akis nuo jų poveikio. Laidus UV spinduliams yra kvarcinis stiklas, išlydytas iš gryno kvarcinio smėlio, o techninis UV spindulių šaltinis – kvarcinė lempa
Ultravioletiniai spinduliai yra biologiškai aktyviausi Saulės spektro spinduliai. Tai – didelės energijos saulės spektro spindulių ruožas, pasižymintis stipriu poveikiu.
UV spinduliai:· skatina medžiagų apytaką ir vitamino D gamybą, · grūdina organizmą,· suteikia odai estetiškai patrauklų rudą atspalvį, · naikina kai kurias bakterijas ir virusus, dėl ko yra taikomi kai kurios ligoms gydyti. · Tačiau jie jonizuoja orą,· sukelia kai kurių medžiagų švytėjimą,· stipriai ardo akies tinklainę, · dideli jų kiekiai skatina odos vėžio atsiradimą, · gali sukelti saulės smūgį.
Dėl cheminio poveikio UV spinduliai taikomi seniems paveikslams restauruoti, jie taip pat praverčia ieškant slaptų užrašų.
Stratosferoje esantis ozonas sudaro sluoksnį, vadinamą ozono skydu, kuris sugeria didumą kenksmingųjų UV spindulių, todėl jie iki Žemės nebeprasiskverbia.
Žvelgiant į gyvybės raidą Žemėje, paminėtina, kad susidaręs ozono sluoksnis parengė sąlygas gyvybei iš vandens persikelti į sausumą. Jei šio sluoksnio nebūtų, UV spinduliavimas organizmus sausumoje veiktų daug stipriau nei vandenyje. UV spinduliavimas stabdo medžių ir žemės ūkio augalų augimą, žudo planktoną, o nuo to priklauso gyvybė vandenynuose. Jeigu nebūtų pakankamo ozono sluoksnio, grėstų pavojus mūsų sveikatai, o žemdirbiai negalėtų užauginti gero derliaus. UV spinduliai gali sukelti mutacijas, odos vėžį, kataraktą.
Yra manoma, kad jie silpnina imuninę organizmo sistemą ir atsparumą infekcinėms ligoms.Todėl pastaraisiais metais labai susirūpinta vis plonėjančiu ozono sluoksniu. 9 dešimtmetyje paaiškėjo, kad ozono sluoksnis visoje planetoje suplonėjo, o per dešimtąjį dešimtmetį virš Antarkties pavasariais suplonėja net 40-50%. Tokie ozono sluoksnio suplonėjimai vad. ozono skylėmis. Ozono sluoksnio matuokliai rodo, kad ir virš Arkties yra ozono skylė, taigi tokios skylės gali susidaryti ir kitose platumose, kur gyvena gana daug žmonių. Ar tokios skylės susidarys, priklauso nuo vyraujančių vėjų, kitų oro sąlygų bei nuo atmosferoje pakibusių dalelių sudėties. Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos ataskaitoje nurodoma, kad ozono sluoksniui suplonėjus 10%, susirgimų katarakta ir odos vėžiu turėtų padaugėti 26%. Tai reiškia, kad kasmet visame pasaulyje dėl to papildomai susirgtų katarakta 1,75 mln. gyventojų, odos vėžiu – 300 000.