KAUNO „VYTURIO“ VIDURINĖ MOKYKLA
RADIOKTYVUMAS. BIOLOGINIS RADIACINIS POVEIKIS FIZIKOS REFERATAS
Atliko: Gerda Arlauskaitė 10b Vertino: fizikos mokytoja Rima Visockienė
KAUNAS 2005
TURINYS
Įvadas…………………………………………………………….…………………………………………………………3
Černobilio atominės elektrinėsavarija…………………………………………………………………………4
Jei įvyko avarija Ignalinos atominėjeelektrinėje………………………………………………………..…4
Kaip elgtis išgirdus civilinės saugossignalą…………………………………………………………………..5
Gamtiniai radiacijosšaltiniai………………………………………………………….…………………………..6
Radonas……………………………………………………………………………………………………………………6
Radonas ir patalpųvėdinimas………………………………………………………….………………………….7
Radonaspastatuose……………………………………………………………………………………………………8
Radonasvandenyje………………………………………………………….………………………………………..8
Kiti radiacijosšaltiniai………………………………………………………….…………………………………….9
Kosminiaispinduliai………………………………………………………………………………………………….9
Radiacijos poveikisžmogui…………………………………………………………….…………………………10
α, β ir γspinduliai…………………………………………………………………………………………………….10
Pabaiga……………………………………………………………………………………………………………………11
Naudotaliteratūra……………………………………………………………………………………………………12
ĮVADAS
Kas yra tas radioktyvumas, kurio neįmanoma aptikti be specialiųprietaisų? Kodėl jis kenksmingas? Nemažai fizikinių reiškinių buvo pastebėta laimingoatsitiktinumo dėka. Taip atsitiko ir su radioaktyvumu. 1896 m. prancūzų mokslininkas Anri Bekerelis, atlikdamasbandymus su urano druskomis, atsitiktinai aptiko, kad viena jų paveikėgerai supakuotą fotografinę plokštelę. A.Bekerelis spėjo, kad uranodruskos savaime, be išorinių veiksnių įtakos, skleidžia kažkokius nežinomusspindulius buvo pavadinta radioktyvumu. Išbandęs įvairius cheminius uranojunginius, A.Bekerelis nustatė, kad radioktyvumas būdingas ne junginiams, ocheminiam elementui uranui, jo atomų branduoliams. ČERNOBYLIO ATOMINĖS ELEKTRINĖS AVARIJA
1986 m. balandžio 26 d. Černobilio atominėje elektrinėje,esančioje už 130 km į šiaurę nuo Kijevo, įvyko avarija. Į atmosferą buvo išmesta nepaprastai daug kenksmingų dujų irdulkelių, kurios skleidė radioktyviąją spinduliuotę. Apie padidėjusįradioktyvumą pirmosios pradėjo pranešinėti Skandinavijos šalių stotys, nesvėjas šias pavojingas medžiagas paskleidė plačioje teritorijoje. Šieradioaktyvūs spinduliai atklydo ir į Lietuvą. Maždaug po dešimt dienų šiespinduliai paplito ir po Azijos žemyną. Černobilio atominės elektrinės avarija tai buvo vienas artimesnisšaltinis iš kur Lietuva galėjo patirti radioaktyvumą, tačiau ir Lietuvojedidelis radiacijos šaltinis t.y. Ignalinos atominė elektrinė. Nors ir 2004metais buvo uždarytas vienas atominis blokas, o iki 2009 metų žada uždarytiantrajį, jei įvyktų avarija tai Lietuvą ir kitas aplinkines šalis paveiktų
radiacija. Bet ar mes žinom ką reikia daryti išgirdus radiacinį pavojų.Todėl toliau pateiksiu informacijos ką reikia daryti jei IAE įvyko avarija.JEI ĮVYKO AVARIJA IGNALINOS ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE
|Išgirdus pranešimą (signalas „Radiacinis pavojus”) apie avariją atominėje ||elektrinėje, būtina slėptis slėptuvėse, rūsiuose, sandariose patalpose, ||kituose statiniuose. ||Sumažinti apšvitos dozę galima: slepiantis mediniuose pastatuose – keletą ||kartų, mūriniuose – 10-20 kartų, o rūsiuose – net 100-200 kartų. Slėpdamiesi||ne slėptuvėse, reikia užsandarinti namo ar buto langus, orlaides, duris, ||ventiliacijos angas, dūmtraukius. Slėptis rekomenduojama ne ilgiau kaip dvi ||paras, bet ne mažiau kaip 4 valandas, kol nepraslinks radioaktyvusis debesis||ir neiškris radioaktyvios medžiagos. ||Profilaktiškai reikia išgerti jodo, kol apie jo būtinumą bus paskelbta per ||visuomenės informavimo priemones. Jodo profilaktika atliekama norint ||apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo. Tai kalio jodido (KJ) arba ||kalio jodato (KJO3 ) tablečių (kai jų nėra, tinka 5 proc. jodo tinktūra) ||vartojimas. Jodo veiksmingumas labai priklauso nuo vartojimo pradžios. Kai ||jis pradedamas gerti likus 6 val. iki radioaktyviojo jodo įkvėpimo, ||skydliaukės apšvita sumažinama net 100 kartų! O praslinkus 6 val. po jo ||patekimo į organizmą – tik 2 kartus. ||Stabiliojo jodo preparatų vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių grupėms ||tokia: ||Suaugusieji (taip pat nėščios ir maitinančios moterys) ir 13-16 metų ||paaugliai išgeria 130 mg kalio jodido arba 170 mg kalio jodato. Tabletės ||būna įpakuotos po 125 mg arba 250 mg. Jeigu tabletės sveria 125 mg, ||išgerkite visą, jei 250 mg – pusę tabletės; ||vaikams nuo 3 iki 12 metų skiriama 65 mg kalio jodido arba 85 mg kalio ||jodato. Tai pusė suaugusiųjų dozės; ||kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų duodama 30 – 35 mg kalio jodido arba 40 -||45 mg kalio jodato. Tai ketvirtis suaugusiųjų dozės. ||Vienkartinė stabiliojo jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. |
|Naujagimiems iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabiliojo jodo ||dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi vienkartines ||dozes. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės ||dozės, bet ne daugiau kaip 10. ||Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Vaikams galima jas duoti ||ištirpintas vandenyje arba skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos ||tabletės išgeriamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios. ||Neturint tablečių, galima vartoti 5 proc. jodo tinktūrą. Vaikams iki 2 metų ||1-2 lašai 5 proc. jodo tinktūros skiriama 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip ||7 paras. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiems skiriama 3-5 lašai 5 proc. jodo ||tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. ||Reikia atsiminti, kad kuo ankščiau bus išgerta stabiliojo jodo preparatų, ||tuo geriau bus apsaugota skydliaukė. Jokiu būdu negalima gerti preparatų ||daugiau negu rekomenduojama. ||Paruošti maisto atsargas: maisto produktai izoliuojami, sudedami į ||šaldytuvus, sandariai uždaromus indus, polietileninius maišelius. Geriamas ||vanduo turi būti saugomas sandariai: termosuose, stiklainiuose, bidonuose ir||kt. ||Pasiruošti paprasčiausias kvėpavimo organų apsaugos priemones. Respiratorių,||dujokaukę ar iš vatos ir marlės padarytą raištį. ||Raištis daromas taip: 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės ar kito turimo ||audinio viduryje, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis, kurio plotas 30×20||cm. Marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o ||marlės galai (apie 30 – 35 cm) įkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo ||pasidarytų po du raiščius. Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio,||viršutiniai – ant pakaušio. Ši priemonė gali sumažinti radioaktyviųjų dulkių||patekimą į organizmą 1,5 – 3 kartus, bet ja naudotis galima tik vieną kartą.||Kūno apsaugai naudokite brezentinius ar medvilninius kombinezonus, paltus, ||lietpalčius, polietileno apsiaustus, gumines ar odines pirštines, guminius ||batus, aulinukus. ||Paskelbus apie galimą evakavimą, reikia pasiruošti maisto produktų 2-3 ||dienoms, pasiimti reikalingus daiktus, viską tvarkingai sudėti į lagaminus, ||kelioninius krepšius, kuprines. Prie kiekvieno atskiro daikto pritvirtinti ||kortelę su vardu, pavarde. ||Namus (butus) reikia palikti taip, kaip paliekama išvažiuojan atostogauti. ||Išjunkti elektros prietaisus, sandariai uždaryti langus, duris ir atlikti ||visus kitus žinomus ir įprastus veiksmus, kurie daromi išvystan bent kelioms||dienoms. || |KAIP ELGTIS IŠGIRDUS CIVILINĖS SAUGOS SIGNALĄ|Nelaimės, didelio masto avarijos įvyksta netikėtai. Tokiais atvejais ||civilinės saugos tarnybos perspėja gyventojus nustatytais signalais: ||Dėmesio visiems ||Radiacinis pavojus ||Cheminis pavojus ||Katastrofinis užtvindymas ||Potvynio pavojus ||Uragano pavojus ||Oro pavojus ||Oro pavojaus atšaukimas || |
„Radiacinis pavojus“ – skelbiamas kilus tiesioginei radioaktyviosios taršosgrėsmei arba nustačius tokią taršą. Signalas gali būti paskelbtaspanaudojant perspėjimo sistemą, ryšių priemones, radiją ir televiziją.Signalo tekstas ir konkretūs nurodymai kartojami tris kartus. Skelbiamassavivaldybių arba Civilinės saugos departamento sprendimu.Išgirdus šį signalą reikia: ✓ atidžiai išklausyti pranešimą; ✓ griežtai laikytis rekomendacijų; ✓ pasirūpinti stabiliojo jodo preparatais (kalio jodidu arba kalio jodatu); ✓ jei liekama namie, sandariai uždaryti langus, orlaides, uždenkti dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas; ✓ duris uždenkti storu audeklu; ✓ jei yra galimybė, eiti į artimiausią slėptuvę.Jei gautas nurodymas evakuotis, reikia pasiimti: ✓ pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę, reguliariai vartojamus vaistus; ✓ dokumentus (pasą, gimimo ir santuokos liudijimus, atestatą, diplomą, nuosavybės dokumentus); ✓ pinigus ( grynuosius pinigus, kreditines korteles, vertybinius popierius, brangenybes); ✓ šeimynines relikvijas; ✓ maisto 2-3 dienoms; ✓ reikalingus drabužius (pagal sezoną); ✓ tualetinius reikmenis; ✓ asmenines apsaugos priemones; ✓ nešiojamąjį radijo imtuvą; ✓ žibintuvėlį; ✓ atsarginius elementus; ✓ žiebtuvėlį.Išeinant iš namų:užsidėti respiratorių arba užsirišti burną vatos ir marlės raiščiu,išjunkti dujas, elektros prietaisus, užsukti vandens sklendes.
GAMTINIAI RADIACIJOS ŠALTINIAI
2/3 efektyvios ekvivalentinės dozės spindulių, kuriuos gauname iš
natūralių gamtinių šaltinių, patenka į žmogaus organizmą su maistu, oru irvandeniu. Labai nedidelę dalį šitos dozė radioaktyvių izotopų ganamų sudeguonimi – 14 yra kosminės kilmės. Visa likusioji dozė gaunama iš žemėskilmės šaltinių. Vidutiniškai žmogus gauna 180 mikrozivertų per metus.Organismas įsisavina kartu su neradioaktyviais izotopais kalio, kuriebūtini žmogaus organizmui. Palyginti didelę dozę vidinės radiacijos spindulių žmogus gauna išnuklidų radioaktyvaus urano – 238 ir radioaktyvaus torio – 232. Kai kurie iš jų ( pavyzdžiui švinas – 210 ir polonis – 210 )patenka į žmogaus organizmą su maistu. Jie koncentruojasi žuvyse,moliuskuose. Žmonės, valgantys daug žuvies ir kitų jūros gyvūnų, gali gautididesnę dalį radioaktyvių spindulių. Tropinėse platumose, kadangi labaišilta, patalpos atdaros todėl koncentracija mažesnė. Tūkstančiai šiaurės gyventojų valgo elnio mėsą, kurioje yra didesnėkoncentracija izotopų, o ypač didelė koncentracija polonio – 210. Šieizotopai patenka į elnio organizmą žiemą, kada jie minta kerpėmis. Kerpėsekaupiasi abu izotopai. Dozė spindulių, gaunamų dėl polonio koncentracijos,gali viršyti 35 kartus vidutinę dozę. Australai, gyvenantys kitame žemės pusrutulyje, o ypač vietovėse,kuriose gausu urano, gauna spindulių 75 kartus daugiau vidutinės dozės.RADONAS
Labai neseniai mokslininkai suprato, kad daugiausiai iš visųgamtinių šaltinių radiokatyvius spindulius siunčia nematomos ir bekvapėsdujos ( 7,5 kartų sunkesnės už orą) radonas. Radono, kartu su savo dukterinias produktais, radioktyviosatsargos sudaro ¾ metinės ekvivalentinės dozės spindulių, kuriuosgyventojai gauna iš žemės šaltinių. Didžiausia dalis šių spindulių patenkaį žmogaus organizmą su oru, o ypač su oru nevedinamų patalpų. Gamtoje radonas sutinkamas 2 formose: radonas – 222, kurisatsiranda garuojant uranui – 238, radonas – 220 ir radioktyvaus torio –232. Radonas – 222 dvidešimt kartų svarbesnis negu radonas – 220. Dėlpatogumo abu izotopai bus nagrinėjami kartu. Vadinasi, didžiausia dalisspindulių gaunama ne iš radono, bet iš jo “giminaičių”. Radonas iš žemės plutos sklinda visur, tik skirtinga jo
konciantracija atskiruose Žemės rutulio taškuose. Didžiausią radono dozęžmogus gauna uždarose patalpose. Vidutinėje klimato juostoje radonokoncentracija uždarose patalpose 8 kartus didesnė negu lauke.RADONAS IR PATALPŲ VĖDINIMAS
Radonas patalpose kaupiasi iš grunto per grindis, pamatus, okartais iš statybinų medžiagų, kuriomis pastatytas pastatas. Radiacijosdozė didesnė pastate nei laukia gali būti tada, kai statyboms naudojamosradiaktyvios medžiagos, didelis užsandarinimas. Nesudaromos sąlygos išpastato išgaruoti radioaktyvioms medžiagomis
Statybinės medžiagos
Vis dažniau didelis radono kiekis randamas pastato viduje.Baigiantis 70 – tiems metams radono koncentracija 500 kartų viršijoradijaciją esančią ore. Stebėjimai buvo atlikti Švedijoje ir Pracūzijoje.1982 metais statybos būdas, su padidinta radiacija 500 kartų didene neguore, buvo atskleistas D. Britanijoje ir JAV. Paprasčiausios statybinės medžiagos ( medis, plyta, betonas )radono išskiria nedaug. Daug daugiau radono išskiria pemza, kuri statybainaudojama Rusijoje. Kelis dešimtmečius molžemis (aliuminio oksidas) Švedijoje buvonaudojamas betono gamybai. Su šia statybinia medžiaga buvo pastatyta 350 –700 tukstančių namų. Vėliau ištirta, kad molžemis labai radioaktyvus. Nuo1970 ši statybinė medžiaga nebenaudojama. Išaiškinta, kad didelė radiacijoskoncentracija pasižymi kalcis ( silikatinis šlakas ), kuris gaunamasperdirbant fosforines rūdas. Jis buvo naudojamas, kaip konponentinė betonogamyboje Š. Amerikoje, Kanadoje. Fosfogipsas, tai dar vienas pašalinisproduktas, gaunamas perdirbant fosforines rūdas. Fosfogipsas taip pat buvoplačiai naudojamas gaminant statybines medžiagas ( cementas, statybiniaiblokai ). 1974 metais Japonijoje jo buvo sunaudojama 3000000 tonų. Pasirodošis fosfogipsas radiacijos skleidžia daug daugiau nei gamtinis natūralusgipsas. Žmonės, gyvenantys tokiuose namuose radiacijos gauna 30% daugiau,negu gyvenantys kitokiuose namuose. Fosfogipsas buvo naudojamas todėl, kad norėta sutaupytigamtinius resursus. Norint sumažinti radono koncentraciją būtinaventiliacija, o ypač rūsių. Radono sklidimas iš sienų net 30% sumažėja jas
nudažius, ištapetavus ar patengus nelaidžiomis medžiagomis.RADONAS PASTATUOSE
Vanduo gaunamas iš gilių šulinių, artezinių gręžinių turi daugradono. Didelė radono koncentracija artezinių šulinių vandenyje buvo rastaSuomijoje, JAV. Didžiausia radono koncentracija, rasta vandenyje 100 mln.Bk/m3 , o mažiausia artima 0. HKDAP OOH tyrimairodo, kad 1% gyventojų naudoja vandenį, kurio radioaktyvumas 1 mln. Bk/m3 ,o apie 10% gyventojų Radono kiekis iš skirtingų šaltinių tipiniuose namuose geria vandenį, kurio radiacija
viršyja 100 000 Bk/m3 . Vandenį virinant radiacija mažėja, nes radonasišgaruoja.
RADONAS VANDENYJE
Vidutinė koncentracija radono Bk/m3 vandens šaltiniuose.
Didesnis pavojus kvėpuojant orą uždarose patalpose, o ypač vonioskambaryje. Vonios kambaryje radono yra 40 kartų daugiau negu gyvenamosepatalpose.
Radonas skirtingose patalpose
| |VONIOS KAMBARYS |VIRTUVĖ |GYVENAMASIS || | | |KAMBARYS ||Vidutinė radono | | [pic][pic][pic] |[pic] ||koncentracja, |[pic][pic][pic][pi| | ||kBk/m3 |c] | | || | | | || |[pic][pic][pic][pi| | || |c] | | |
Atskirose patalpose vidutinis radiacijos kiekis ore apsprendžiamasištirpusiu radono kiekiu vandenyje (rezultatas nustatytas 20 namųPrancūzijoje).
Radonas patenka ir į požeminias gamtinias dujas. Naudojantgamtinias dujas radioaktyvių medžiagų ( 10 – 100 kartų ) daugiau patenka įpatalpą. Sumažinti radiaciją patalpoje galima ją ventiliuojant. Tyrimai rodo, kad radono koncentracija uždarose patalpose yrarandama nuo 1000 iki 10 000 Bk/m3 . Pasirodo kad žmonės nemažai radiacijosgali gauti ir savo gyvenamoje patalpoje.
KITI RADIACIJOS ŠALTINIAI
Daug radiacijos spindulių skleidžia ir degdama anglis.Skirtinguose akmens anglies kloduose radionuklidų kiekis yra nevienodas.Deginant anglį daug radioktyvių medžiagų lieka šlake ir pelenuose.Elektrinėse, apkūrenamose akmens anglimi, dalis nuosėdų lieka dugne, betlengvesni pelenai patenka į orą, kurie didina radiacinių medžiagų kiekįore. Žmonės, dirbantys elektrinėse, gauna padidintą radiacijos kiekį.Visdar nemažai akmens anglies naudojama namų apšildymui. Kaminai nuosavųnamų nėra tokie aukšti kaip elektrinių, todėl teršia radiacine medžiaga orąne ką mažiau nei elektrinių kaminai.
Deginant akmens anglį namų katilinėse ekvivalentinė dozėradiacijos padidėja 100 000 ren – 36. Dar vienas radiacijos šaltinis – terminiai vandenys. Kai kuriosšalys terminius vandenius naudoja elektroenergijos gavybai, namųapšildymui. Italijoje vienas toks šaltinis suka elektrinės turbinas.Išmatavus radiacinį foną, pasirodė, kad ekvivalentinė dozė 3 kartus didesnėnegu prie elektrinių kūrenamų anglimi. 0,1% pasaulio energijos gaunamanaudojant terminius vandėnis. Šiose vietovėse randamas didelis radiacijoskiekis. Daug fosforitų kasama iš žemės gelmių. Jie naudojamifosforitinių trąšų gamybai. 1977 metais pasauly pagaminta 30 mln. tonųfosforitinių trąšų. Beveik visose fosforitų kilmiavietėse yra urano. Kasantfosforitus išsiskiria radono dujos, jos išsiskiria ir fosforitusperdirbant. Todėl fosforinės trąšos skleidžia radono dujas į žemėspaviršių. Jei patręšta žole minta gyvuliai, tai daug radiacinės medžiagosrandame piene. Naudojant fosfatus per metus ekvivalentinė dozė lygi 6 000 (ren – 36 ).KOSMINIAI SPINDULIAI
Radiacinis fonas, kurį sudaro kosminiai spinduliai, duodatruputį mažiau nei pusė spindulių, kuriuos gyventojai gauna iš natūraliųšaltinių. Kosminiai spinduliai ateina pas mus iš visatos gelmių ir Saulės.Kosminiai spinduliai pasiekia žemės paviršių kartu su atmosfera. Nėra žemėje vietos, kur nepatektų nematomi kosminai spinduliai.Šiaurės ir Pietų ašigaliai gauna daugiau negu pusiaujas. Kosminių spindulių kiekis priklauso ir nuo vietovės aukščio viršjūros lygio. Todėl žmonės, gyvenantys žemumose kosminių spindulių gauna 300mikrozivertų per metus, o gyvenantys 2 km aukštyje – kelis kartus daugiau.Gyvenant nuo 4 km iki 12 km aukštyje gaunama net 25 kartus daugiau. Radiacijos šaltinių yra daug. Pasirodo, kad radiacijos dozė,kurią gauna žmogus, priklauso ne tik nuo vietovės, kurioje gyvename, bet irnuo medžiagų, kuriomis statome savo būstą , jį apšildome įrengiameventiliaciją. Oras, kuriuo kvėpuojame, maistas, kurį valgome, vanduo, kurįgeriame priklauso nuo mūsų pačių. Net ir užterštoje vietovėje radiacijos
kiekį, kuris patenka į mūsų organizmą, galime patys sumažinti.RADIACIJOS POVEIKIS ŽMOGUI
α, β ir γ spinduliai nuolat skleidžia mūsų aplinka. Tačiau jųpoveikis labai menkas, ir gyvieji organizmai yra prie jo prisitaikę. Labaijautrius vidaus organus iš dalies saugo ir oda. Vis dėlto kai atmosferoje bandomi branduoliniai užtaisai,įvyksta avarijos atominėse elektrinėse, aplinkos radioaktyvumas gali labaipadidėti ir pakenkti žmonių sveikatai. Radioaktyviosios medžiagos ypačpavojingos tada, kai patenka į organizmą su maistu ir oru. Radioaktyvumo poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo: ✓ spindulių rūšies ir intensyvumo; ✓ spinduliavimo trukmės; ✓ organizmo jautrumo.
α, β ir γ SPINDULIAI
Radioaktyvus spinduliai yra trejopi. Jie buvo pavadinti α (alfa), β(beta) ir γ (gama) spinduliais. O atlikus detalesnius bandymus, paaiškėjo,kad: ✓ α sinduliai yra helio atomų branduoliai; ✓ β sinduliai – greitai skriejančių elektronų srautas; ✓ γ spinduliai – labai trumpos elektromagnetinės bangos. Taip pat buvo nustatyta, kad α, β ir γ spinduliai prasiskverbiapro įvairias medžiagas nevienodai. Pavyzdžiui, α spinduliai praeina tik propopieriaus lapą arba 4 – 10 cm storio oro sluoksnį, β spinduliai – pro 4 –5 mm storio aliuminio plokštelę, o γ spinduliai – net pro storą švinoplokšelę. Taigi nuo α spindulių gali apsaugoti drabužiai, nuo β spindulių –namų sienos, o nuo γ spindulių – tik storas švino sluoksnis ar kelių metrųstorio betonas.
[pic][pic][pic]
PABAIGA
Perskaičius šį tekstą apie radiaciją, manau daugeliui kilomintis, jog radiacija iš ties rimta problema. Tačiau kodėl perskaičiustiktais kilo. Žinoma dėl informacijos trūkumo. Juk niekas nesirūpina tuo sukuo nėra susidūręs. Jiems tai parūpsta tik tada, kai bėda jau prieš juos, ogal net kai jau per vėlai ką nors daryti ar ką nors keisti. Na, manaukiekvienas ar bent dauguma žinojo, kas yra radiacija, tačiau nežinojo kokiejos padariniai ir kad jie išties tokie rimti bei kiek daug žmonių patyrė tą
žalą. Dabar galbūt jau galima bus žinoti ko vegti, kaip elgtis, kad netaptiradiacijos auka. Ir ką daryti kai draugas patenka į nelaimę ar kai patsakis į akį susiduri su ta radiacija. Manau, jog žalos perskaičius tikrainebus. NAUDOTA LITERATŪRA1. http://www.astro.lt/enciklopedija/index.html
2. http://www.csd.lt
3. http://www.speros.lt
4. http://www.ukmerge.lt
5. Valentinavičius V. Fizika, vadovėlis X klasei, Kaunas „Šviesa“ 1999
6. http://www.vilnius.lt
7. http://www.vugd.gov.lv