radioaktyvumas

KAUNO „VYTURIO“ VIDURINĖ MOKYKLA

RADIOKTYVUMAS. BIOLOGINIS RADIACINIS POVEIKIS

FIZIKOS REFERATAS

Atliko: Gerda Arlauskaitė 10b

Vertino: fizikos mokytoja

Rima Visockienė

KAUNAS 2005

TURINYS

Įvadas........................
......................3

Černobilio atominės elektrinės
avarija.......................
.....4

Jei įvyko avarija Ignalinos atominėje
elektrinėje.......................
.4

Kaip elgtis išgirdus civilinės saugos
signalą.......................
....5

Gamtiniai radiacijos
šaltiniai.......................
............6

Radonas.......................
.....................6

Radonas ir patalpų
vėdinimas.......................
...........7

Radonas
pastatuose......................
................8

Radonas
vandenyje.......................
.................8

Kiti radiacijos
šaltiniai.......................
...............9

Kosminiai
spinduliai......................
................9

Radiacijos poveikis
žmogui........................
..........10

α, β ir γ
spinduliai......................
.................10

Pabaiga.......................
.....................11

Naudota
literatūra......................
................12

ĮVADAS

Kas yra tas radioktyvumas, kurio neįmanoma aptikti be specialių
prietaisų? Kodėl jis kenksmingas?

Nemažai fizikinių reiškinių buvo pastebėta laimingo
atsitiktinumo dėka. Taip atsitiko ir su radioaktyvumu.

1896 m. prancūzų mokslininkas Anri Bekerelis, atlikdamas
bandymus su urano druskomis, atsitiktinai aptiko, kad viena jų paveikė
gerai supakuotą fotografinę plokštelę. A.Bekerelis spėjo, kad urano
druskos savaime, be išorinių veiksnių įtakos, skleidžia kaažkokius nežinomus
spindulius buvo pavadinta radioktyvumu. Išbandęs įvairius cheminius urano
junginius, A.Bekerelis nustatė, kad radioktyvumas būdingas ne junginiams, o
cheminiam elementui uranui, jo atomų branduoliams.

ČERNOBYLIO ATOMINĖS ELEKTRINĖS AVARIJA

1986 m. balandžio 26 d. Černobilio atominėje elektrinėje,
esančioje už 130 km į šiaurę nuo Kijevo, įvyko avarija.

Į atmosferą buvo išmesta nepaprastai daug kenksmingų dujų ir
dulkelių, kurios skleidė radioktyviąją spinduliuotę. Apie padidėjusį
radioktyvumą pirmosios pradėjo pranešinėti Skandinavijos šalių stotys, nes
vėjas šias pavojingas medžiagas paskleidė plačioje teritorijoje. Šie
radioaktyvūs spinduliai atklydo ir į Lietuvą. Maždaug po dešimt dienų šie
spinduliai paplito ir po Azijos žemyną.

Černobilio atominės elektrinės avvarija tai buvo vienas artimesnis
šaltinis iš kur Lietuva galėjo patirti radioaktyvumą, tačiau ir Lietuvoje
didelis radiacijos šaltinis t.y. Ignalinos atominė elektrinė. Nors ir 2004
metais buvo uždarytas vienas atominis blokas, o iki 2009 metų žada uždaryti
antrajį, jei įvyktų avarija tai Lietuvą ir kitas ap

plinkines šalis paveiktų
radiacija. Bet ar mes žinom ką reikia daryti išgirdus radiacinį pavojų.
Todėl toliau pateiksiu informacijos ką reikia daryti jei IAE įvyko avarija.

JEI ĮVYKO AVARIJA IGNALINOS ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE

|Išgirdus pranešimą (signalas „Radiacinis pavojus”) apie avariją atominėje |
|elektrinėje, būtina slėptis slėptuvėse, rūsiuose, sandariose patalpose, |
|kituose statiniuose. |
|Sumažinti apšvitos dozę galima: slepiantis mediniuose pastatuose – keletą |
|kartų, mūriniuose – 10-20 kartų, o rūsiuose – net 100-200 kartų. Slėpdamiesi|
|ne slėptuvėse, reikia užsandarinti namo ar buto langus, orlaides, duris, |
|ventiliacijos angas, dūmtraukius. Slėptis rekomenduojama ne ilgiau kaip dvi |
|paras, bet ne mažiau kaip 4 valandas, kol nepraslinks radioaktyvusis debesis|
|ir neiškris radioaktyvios medžiagos. |
|Profilaktiškai reikia išgerti jodo, kol apie jo būtinumą bus paskelbta per |
|visuomenės informavimo priemones. Jodo profilaktika atliekama norint |
|apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo. Tai kalio jodido (KJ) arba |
|kalio joodato (KJO3 ) tablečių (kai jų nėra, tinka 5 proc. jodo tinktūra) |
|vartojimas. Jodo veiksmingumas labai priklauso nuo vartojimo pradžios. Kai |
|jis pradedamas gerti likus 6 val. iki radioaktyviojo jodo įkvėpimo, |
|skydliaukės apšvita sumažinama net 100 kartų! O praslinkus 6 val. po jo |
|patekimo į organizmą – tik 2 kartus. |
|Stabiliojo jodo preparatų vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių grupėms |
|tokia: |
|Suaugusieji (taip pat nėščios ir maitinančios moterys) ir 13-16 metų |
|paaugliai išgeria 130 mg kalio jodido arba 170 mg kalio jodato. Tabletės |
|būna įpakuotos po 125 mg arba 250 mg. Jeigu tabletės sveria 12

25 mg, |
|išgerkite visą, jei 250 mg – pusę tabletės; |
|vaikams nuo 3 iki 12 metų skiriama 65 mg kalio jodido arba 85 mg kalio |
|jodato. Tai pusė suaugusiųjų dozės; |
|kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų duodama 30 – 35 mg kalio jodido arba 40 -|
|45 mg kalio jodato. Tai ketvirtis suaugusiųjų dozės. |
|Vienkartinė stabiliojo jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. |
|Naujagimiems iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabiliojo jodo |
|dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi vienkartines |
|dozes. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės |
|dozės, bet ne daugiau kaip 10. |
|Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Vaikams galima jas duoti |
|ištirpintas vandenyje arba skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos |
|tabletės išgeriamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios. |
|Neturint tablečių, galima vartoti 5 proc. jodo tinktūrą. Vaikams iki 2 metų |
|1-2 lašai 5 proc. jodo tinktūros skiriama 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip |
|7 paras. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiems skiriama 3-5 lašai 5 proc. jodo |
|tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. |
|Reikia atsiminti, kad kuo ankščiau bus išgerta stabiliojo jodo preparatų, |
|tuo geriau bus apsaugota skydliaukė. Jokiu būdu negalima gerti preparatų |
|daugiau negu rekomenduojama. |
|Paruošti maisto atsargas: maisto produktai izoliuojami, sudedami į |
|šaldytuvus, sandariai uždaromus indus, polietileninius maišelius. Geriamas |
|vanduo turi būti saugomas sandariai: termosuose, stiklainiuose, bidonuose ir|
|kt. |
|Pasiruošti paprasčiausias kvėpavimo organų apsaugos priemones. Respiratorių,|
|dujokaukę ar iš vatos ir ma
arlės padarytą raištį. |
|Raištis daromas taip: 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės ar kito turimo |
|audinio viduryje, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis, kurio plotas 30×20|
|cm. Marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o |
|marlės galai (apie 30 – 35 cm) įkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo |
|pasidarytų po du raiščius. Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio,|
|viršutiniai – ant pakaušio. Ši priemonė gali sumažinti radioaktyviųjų dulkių|
|patekimą į organizmą 1,5 – 3 kartus, bet ja naudotis galima tik vieną kartą.|
|Kūno apsaugai naudokite brezentinius ar medvilninius kombinezonus, paltus, |
|lietpalčius, polietileno apsiaustus, gumines ar odines pirštines, guminius |
|batus, aulinukus. |
|Paskelbus apie galimą evakavimą, reikia pasiruošti maisto produktų 2-3 |
|dienoms, pasiimti reikalingus daiktus, viską tvarkingai sudėti į lagaminus, |
|kelioninius krepšius, kuprines. Prie kiekvieno atskiro daikto pritvirtinti |
|kortelę su vardu, pavarde. |
|Namus (butus) reikia palikti taip, kaip paliekama išvažiuojan atostogauti. |
|Išjunkti elektros prietaisus, sandariai uždaryti langus, duris ir atlikti |
|visus kitus žinomus ir įprastus veiksmus, kurie daromi išvystan bent kelioms|
|dienoms. |
| |

KAIP ELGTIS IŠGIRDUS CIVILINĖS SAUGOS SIGNALĄ
|Nelaimės, didelio masto avarijos įvyksta netikėtai. Tokiais atvejais |
|civilinės saugos tarnybos perspėja gyventojus nustatytais signalais: |
|Dėmesio visiems |
|Radiacinis pavojus |
|Cheminis pavojus |
|Katastrofinis užtvindymas |
|Potvynio pavojus |
|Uragano pavojus |
|Oro pavojus |
|Oro pavojaus atšaukimas |
| |

„Radiacinis pavojus“ – skelbiamas kilus tiesioginei radioaktyviosios taršos
grėsmei arba nustačius tokią taršą. Signalas gali būti

paskelbtas
panaudojant perspėjimo sistemą, ryšių priemones, radiją ir televiziją.
Signalo tekstas ir konkretūs nurodymai kartojami tris kartus. Skelbiamas
savivaldybių arba Civilinės saugos departamento sprendimu.
Išgirdus šį signalą reikia:

✓ atidžiai išklausyti pranešimą;

✓ griežtai laikytis rekomendacijų;

✓ pasirūpinti stabiliojo jodo preparatais (kalio jodidu arba kalio

jodatu);

✓ jei liekama namie, sandariai uždaryti langus, orlaides, uždenkti

dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas;

✓ duris uždenkti storu audeklu;

✓ jei yra galimybė, eiti į artimiausią slėptuvę.
Jei gautas nurodymas evakuotis, reikia pasiimti:

✓ pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę, reguliariai vartojamus

vaistus;

✓ dokumentus (pasą, gimimo ir santuokos liudijimus, atestatą, diplomą,

nuosavybės dokumentus);

✓ pinigus ( grynuosius pinigus, kreditines korteles, vertybinius

popierius, brangenybes);

✓ šeimynines relikvijas;

✓ maisto 2-3 dienoms;

✓ reikalingus drabužius (pagal sezoną);

✓ tualetinius reikmenis;

✓ asmenines apsaugos priemones;

✓ nešiojamąjį radijo imtuvą;

✓ žibintuvėlį;

✓ atsarginius elementus;

✓ žiebtuvėlį.
Išeinant iš namų:
užsidėti respiratorių arba užsirišti burną vatos ir marlės raiščiu,
išjunkti dujas, elektros prietaisus, užsukti vandens sklendes.

GAMTINIAI RADIACIJOS ŠALTINIAI

2/3 efektyvios ekvivalentinės dozės spindulių, kuriuos gauname iš
natūralių gamtinių šaltinių, patenka į žmogaus organizmą su maistu, oru ir
vandeniu.

Labai nedidelę dalį šitos dozė radioaktyvių izotopų ganamų su
deguonimi – 14 yra kosminės kilmės. Visa likusioji dozė gaunama iš žemės
kilmės šaltinių. Vidutiniškai žmogus gauna 180 mikrozivertų per metus.
Organismas įsisavina kartu su neradioaktyviais izotopais kalio, kurie
būtini žmogaus organizmui.

Palyginti didelę dozę vidinės radiacijos spindulių žmogus gauna iš
nuklidų radioaktyvaus urano – 238 ir radioaktyvaus torio – 232.

Kai kurie iš jų ( pavyzdžiui švinas – 210 ir polonis – 210 )
patenka į žmogaus organizmą su maistu. Jie koncentruojasi žuvyse,
moliuskuose. Žmonės, valgantys daug žuvies ir kitų jūros gyvūnų, gali gauti
didesnę dalį radioaktyvių spindulių. Tropinėse platumose, kadangi labai
šilta, patalpos atdaros todėl koncentracija mažesnė.

Tūkstančiai šiaurės gyventojų valgo elnio mėsą, kurioje yra didesnė
koncentracija izotopų, o ypač didelė koncentracija polonio – 210. Šie
izotopai patenka į elnio organizmą žiemą, kada jie minta kerpėmis. Kerpėse
kaupiasi abu izotopai. Dozė spindulių, gaunamų dėl polonio koncentracijos,
gali viršyti 35 kartus vidutinę dozę.

Australai, gyvenantys kitame žemės pusrutulyje, o ypač vietovėse,
kuriose gausu urano, gauna spindulių 75 kartus daugiau vidutinės dozės.

RADONAS

Labai neseniai mokslininkai suprato, kad daugiausiai iš visų
gamtinių šaltinių radiokatyvius spindulius siunčia nematomos ir bekvapės
dujos ( 7,5 kartų sunkesnės už orą) radonas.

Radono, kartu su savo dukterinias produktais, radioktyvios
atsargos sudaro ¾ metinės ekvivalentinės dozės spindulių, kuriuos
gyventojai gauna iš žemės šaltinių. Didžiausia dalis šių spindulių patenka
į žmogaus organizmą su oru, o ypač su oru nevedinamų patalpų.

Gamtoje radonas sutinkamas 2 formose: radonas – 222, kuris
atsiranda garuojant uranui – 238, radonas – 220 ir radioktyvaus torio –
232.

Radonas – 222 dvidešimt kartų svarbesnis negu radonas – 220. Dėl
patogumo abu izotopai bus nagrinėjami kartu. Vadinasi, didžiausia dalis
spindulių gaunama ne iš radono, bet iš jo “giminaičių”.

Radonas iš žemės plutos sklinda visur, tik skirtinga jo
konciantracija atskiruose Žemės rutulio taškuose. Didžiausią radono dozę
žmogus gauna uždarose patalpose. Vidutinėje klimato juostoje radono
koncentracija uždarose patalpose 8 kartus didesnė negu lauke.

RADONAS IR PATALPŲ VĖDINIMAS

Radonas patalpose kaupiasi iš grunto per grindis, pamatus, o
kartais iš statybinų medžiagų, kuriomis pastatytas pastatas. Radiacijos
dozė didesnė pastate nei laukia gali būti tada, kai statyboms naudojamos
radiaktyvios medžiagos, didelis užsandarinimas. Nesudaromos sąlygos iš
pastato išgaruoti radioaktyvioms medžiagomis

Statybinės medžiagos

Vis dažniau didelis radono kiekis randamas pastato viduje.
Baigiantis 70 – tiems metams radono koncentracija 500 kartų viršijo
radijaciją esančią ore. Stebėjimai buvo atlikti Švedijoje ir Pracūzijoje.
1982 metais statybos būdas, su padidinta radiacija 500 kartų didene negu
ore, buvo atskleistas D. Britanijoje ir JAV.

Paprasčiausios statybinės medžiagos ( medis, plyta, betonas )
radono išskiria nedaug. Daug daugiau radono išskiria pemza, kuri statybai
naudojama Rusijoje.

Kelis dešimtmečius molžemis (aliuminio oksidas) Švedijoje buvo
naudojamas betono gamybai. Su šia statybinia medžiaga buvo pastatyta 350 –
700 tukstančių namų. Vėliau ištirta, kad molžemis labai radioaktyvus. Nuo
1970 ši statybinė medžiaga nebenaudojama. Išaiškinta, kad didelė radiacijos
koncentracija pasižymi kalcis ( silikatinis šlakas ), kuris gaunamas
perdirbant fosforines rūdas. Jis buvo naudojamas, kaip konponentinė betono
gamyboje Š. Amerikoje, Kanadoje. Fosfogipsas, tai dar vienas pašalinis
produktas, gaunamas perdirbant fosforines rūdas. Fosfogipsas taip pat buvo
plačiai naudojamas gaminant statybines medžiagas ( cementas, statybiniai
blokai ). 1974 metais Japonijoje jo buvo sunaudojama 3000000 tonų. Pasirodo
šis fosfogipsas radiacijos skleidžia daug daugiau nei gamtinis natūralus
gipsas. Žmonės, gyvenantys tokiuose namuose radiacijos gauna 30% daugiau,
negu gyvenantys kitokiuose namuose.

Fosfogipsas buvo naudojamas todėl, kad norėta sutaupyti
gamtinius resursus. Norint sumažinti radono koncentraciją būtina
ventiliacija, o ypač rūsių. Radono sklidimas iš sienų net 30% sumažėja jas
nudažius, ištapetavus ar patengus nelaidžiomis medžiagomis.

RADONAS PASTATUOSE

Vanduo gaunamas iš gilių šulinių, artezinių gręžinių turi daug
radono. Didelė radono koncentracija artezinių šulinių vandenyje buvo rasta
Suomijoje, JAV. Didžiausia radono koncentracija, rasta vandenyje 100 mln.
Bk/m3 , o mažiausia artima 0.

HKDAP OOH tyrimai
rodo, kad 1% gyventojų naudoja vandenį, kurio radioaktyvumas 1 mln. Bk/m3 ,
o apie 10% gyventojų Radono kiekis iš skirtingų šaltinių tipiniuose namuose

geria vandenį, kurio radiacija

viršyja 100 000 Bk/m3 . Vandenį virinant radiacija mažėja, nes radonas
išgaruoja.

RADONAS VANDENYJE

Vidutinė koncentracija radono Bk/m3 vandens šaltiniuose.

Didesnis pavojus kvėpuojant orą uždarose patalpose, o ypač vonios
kambaryje. Vonios kambaryje radono yra 40 kartų daugiau negu gyvenamose
patalpose.

Radonas skirtingose patalpose

| |VONIOS KAMBARYS |VIRTUVĖ |GYVENAMASIS |
| | | |KAMBARYS |
|Vidutinė radono | | [pic][pic][pic] |[pic] |
|koncentracja, |[pic][pic][pic][pi| | |
|kBk/m3 |c] | | |
| | | | |
| |[pic][pic][pic][pi| | |
| |c] | | |

Atskirose patalpose vidutinis radiacijos kiekis ore apsprendžiamas
ištirpusiu radono kiekiu vandenyje (rezultatas nustatytas 20 namų
Prancūzijoje).

Radonas patenka ir į požeminias gamtinias dujas. Naudojant
gamtinias dujas radioaktyvių medžiagų ( 10 – 100 kartų ) daugiau patenka į
patalpą. Sumažinti radiaciją patalpoje galima ją ventiliuojant.

Tyrimai rodo, kad radono koncentracija uždarose patalpose yra
randama nuo 1000 iki 10 000 Bk/m3 . Pasirodo kad žmonės nemažai radiacijos
gali gauti ir savo gyvenamoje patalpoje.

KITI RADIACIJOS ŠALTINIAI

Daug radiacijos spindulių skleidžia ir degdama anglis.
Skirtinguose akmens anglies kloduose radionuklidų kiekis yra nevienodas.
Deginant anglį daug radioktyvių medžiagų lieka šlake ir pelenuose.
Elektrinėse, apkūrenamose akmens anglimi, dalis nuosėdų lieka dugne, bet
lengvesni pelenai patenka į orą, kurie didina radiacinių medžiagų kiekį
ore. Žmonės, dirbantys elektrinėse, gauna padidintą radiacijos kiekį.
Visdar nemažai akmens anglies naudojama namų apšildymui. Kaminai nuosavų
namų nėra tokie aukšti kaip elektrinių, todėl teršia radiacine medžiaga orą
ne ką mažiau nei elektrinių kaminai.

Deginant akmens anglį namų katilinėse ekvivalentinė dozė
radiacijos padidėja 100 000 ren – 36.

Dar vienas radiacijos šaltinis – terminiai vandenys. Kai kurios
šalys terminius vandenius naudoja elektroenergijos gavybai, namų
apšildymui. Italijoje vienas toks šaltinis suka elektrinės turbinas.
Išmatavus radiacinį foną, pasirodė, kad ekvivalentinė dozė 3 kartus didesnė
negu prie elektrinių kūrenamų anglimi. 0,1% pasaulio energijos gaunama
naudojant terminius vandėnis. Šiose vietovėse randamas didelis radiacijos
kiekis.

Daug fosforitų kasama iš žemės gelmių. Jie naudojami
fosforitinių trąšų gamybai. 1977 metais pasauly pagaminta 30 mln. tonų
fosforitinių trąšų. Beveik visose fosforitų kilmiavietėse yra urano. Kasant
fosforitus išsiskiria radono dujos, jos išsiskiria ir fosforitus
perdirbant. Todėl fosforinės trąšos skleidžia radono dujas į žemės
paviršių. Jei patręšta žole minta gyvuliai, tai daug radiacinės medžiagos
randame piene. Naudojant fosfatus per metus ekvivalentinė dozė lygi 6 000 (
ren – 36 ).

KOSMINIAI SPINDULIAI

Radiacinis fonas, kurį sudaro kosminiai spinduliai, duoda
truputį mažiau nei pusė spindulių, kuriuos gyventojai gauna iš natūralių
šaltinių. Kosminiai spinduliai ateina pas mus iš visatos gelmių ir Saulės.
Kosminiai spinduliai pasiekia žemės paviršių kartu su atmosfera.

Nėra žemėje vietos, kur nepatektų nematomi kosminai spinduliai.
Šiaurės ir Pietų ašigaliai gauna daugiau negu pusiaujas.

Kosminių spindulių kiekis priklauso ir nuo vietovės aukščio virš
jūros lygio. Todėl žmonės, gyvenantys žemumose kosminių spindulių gauna 300
mikrozivertų per metus, o gyvenantys 2 km aukštyje – kelis kartus daugiau.
Gyvenant nuo 4 km iki 12 km aukštyje gaunama net 25 kartus daugiau.

Radiacijos šaltinių yra daug. Pasirodo, kad radiacijos dozė,
kurią gauna žmogus, priklauso ne tik nuo vietovės, kurioje gyvename, bet ir
nuo medžiagų, kuriomis statome savo būstą , jį apšildome įrengiame
ventiliaciją. Oras, kuriuo kvėpuojame, maistas, kurį valgome, vanduo, kurį
geriame priklauso nuo mūsų pačių. Net ir užterštoje vietovėje radiacijos
kiekį, kuris patenka į mūsų organizmą, galime patys sumažinti.

RADIACIJOS POVEIKIS ŽMOGUI

α, β ir γ spinduliai nuolat skleidžia mūsų aplinka. Tačiau jų
poveikis labai menkas, ir gyvieji organizmai yra prie jo prisitaikę. Labai
jautrius vidaus organus iš dalies saugo ir oda.

Vis dėlto kai atmosferoje bandomi branduoliniai užtaisai,
įvyksta avarijos atominėse elektrinėse, aplinkos radioaktyvumas gali labai
padidėti ir pakenkti žmonių sveikatai. Radioaktyviosios medžiagos ypač
pavojingos tada, kai patenka į organizmą su maistu ir oru.

Radioaktyvumo poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo:

✓ spindulių rūšies ir intensyvumo;

✓ spinduliavimo trukmės;

✓ organizmo jautrumo.

α, β ir γ SPINDULIAI

Radioaktyvus spinduliai yra trejopi. Jie buvo pavadinti α (alfa), β
(beta) ir γ (gama) spinduliais. O atlikus detalesnius bandymus, paaiškėjo,
kad:

✓ α sinduliai yra helio atomų branduoliai;

✓ β sinduliai – greitai skriejančių elektronų srautas;

✓ γ spinduliai – labai trumpos elektromagnetinės bangos.

Taip pat buvo nustatyta, kad α, β ir γ spinduliai prasiskverbia
pro įvairias medžiagas nevienodai. Pavyzdžiui, α spinduliai praeina tik pro
popieriaus lapą arba 4 – 10 cm storio oro sluoksnį, β spinduliai – pro 4 –
5 mm storio aliuminio plokštelę, o γ spinduliai – net pro storą švino
plokšelę. Taigi nuo α spindulių gali apsaugoti drabužiai, nuo β spindulių –
namų sienos, o nuo γ spindulių – tik storas švino sluoksnis ar kelių metrų
storio betonas.

[pic][pic][pic]

PABAIGA

Perskaičius šį tekstą apie radiaciją, manau daugeliui kilo
mintis, jog radiacija iš ties rimta problema. Tačiau kodėl perskaičius
tiktais kilo. Žinoma dėl informacijos trūkumo. Juk niekas nesirūpina tuo su
kuo nėra susidūręs. Jiems tai parūpsta tik tada, kai bėda jau prieš juos, o
gal net kai jau per vėlai ką nors daryti ar ką nors keisti. Na, manau
kiekvienas ar bent dauguma žinojo, kas yra radiacija, tačiau nežinojo kokie
jos padariniai ir kad jie išties tokie rimti bei kiek daug žmonių patyrė tą
žalą. Dabar galbūt jau galima bus žinoti ko vegti, kaip elgtis, kad netapti
radiacijos auka. Ir ką daryti kai draugas patenka į nelaimę ar kai pats
akis į akį susiduri su ta radiacija. Manau, jog žalos perskaičius tikrai
nebus.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. http://www.astro.lt/enciklopedija/index.html

2. http://www.csd.lt

3. http://www.speros.lt

4. http://www.ukmerge.lt

5. Valentinavičius V. Fizika, vadovėlis X klasei, Kaunas „Šviesa“ 1999

6. http://www.vilnius.lt

7. http://www.vugd.gov.lv

Leave a Comment