mezonas

2001 rugsėjis Nr. 35
Laikraščio kalba netaisyta.

TURINYS

Kolegų patirtis
S. Vingelienė. Teminiai planai (bendrasis ir išplėstinis kursas) 12 klasė.

KOLEGŲ PATIRTIS

Vilniaus „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos fizikos mokytoja ekspertė SAULĖ VINGELIENĖ

Bendrasis kursas
Individualizuota programa

Tikslai:
· Susidaryti kiekvienam modernios visuomenės nariui reikalingą fizikinį pasaulio vaizdą, gamtamokslinio pasaulėvaizdžio pagrindus.
· Išsiugdyti mokslinio raštingumo ir mokslinio mąstymo pagrindus. Tiriant ir analizuojant fizikos reiškinius ugdytis mokslinę pasaulėvoką, atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą ir gyvybę.
· Suprasti kuriamų technologijų vaidmenį žmonijos gyvenime, jų ryšį su gamtine, socialine ir kultūrine aplinka.
· Susipažinti su esminiais fizikos ir astronomijos istoriniais aspektais, šiiuolaikinės fizikos kryptimis.
· Susiformuoti įgūdžius, mokantis vienu metu naudotis keletu informacijos šaltinių (vadovėlių, uždavinynų, žinynų, mokslo ir mokslo populiarinimo žurnalų ir kt.).
· Išmokti savarankiškai dirbti su papildoma literatūra, sugebėti ją pasirinkti.
· Susipažinti su fizikos ir astronomijos kompiuterinių programų panaudojimo galimybėmis ir įgyti elementarius darbo su jomis įgūdžius.
· Išmokti savarankiškai paruošti nesudėtingų laboratorinių darbų atlikimo metodiką, atlikti matavimus, apibendrinti tyrimo rezultatus.
· Susipažinti su elementariaisiais matavimų tikslumo įvertinimo būdais.
· Ugdytis kritinį mąstymą.
· Susipažinti su mokslinių projektų atlikimo metodika.
· Išmokti apipavidalinti mokslinį projektą pagal tokiems darbams keliamus reikalavimus.
· Mokytis pristatyti auditorijai saavo atliktą laboratorinį darbą ar mokslinį projektą.
· Ugdytis darbo grupėse įgūdžius.
· Ugdytis energijos taupymo įgūdžius.
· Išmokti naudotis Internete esančia fizikos ir astronomijos mokslo naujausia informacija.
· Išmokti naudotis kompiuteriu apdorojant laboratorinių darbų ir mokslinių projektų matavimų rezultatus.
· Suvokti fizikos mokslo reikšmę naujųjų technologijų kūrimui.

METODINĖS NUOSTATOS
Siekiant programoje iš

švardintų mokymosi tikslų vadovaujamasi tokiais mokymosi organizavimo principais ir naudojami tokie mokymo metodai:
· Dėstoma pusmečiais.
· Pamokose taikoma darbo grupėse metodika.
· Dalis pamokų vyksta kaip paskaitos ar seminarai.
· Mokiniai supažindinami su mokslinių projektų atlikimo metodika.
· Projekto vykdymo metu mokinius konsultuoja projekto vadovas ir įvairių dalykų mokytojai (pagal poreikius).
· Fizikos mokymas yra derinamas su kitų gamtos mokslų, matematikos ir informatikos.
· Dalis astronomijos kurso yra mokomasi Vilniaus Planetariume, tuo pačiu įgyjant supratimą apie tai, kas yra ir kokia turi būti gera paskaita.
· Organizuojamos mokomosios ekskursijos į įvairias Vilniaus ir šalies įmones.
· Į mokyklą su paskaitomis atvyksta žinomi respublikos mokslininkai.

KABINETO METODINĖ IR TECHNINĖ BAZĖ

Mokyklos bazė
· Mokykloje yra informatikos kabinetas, kuriame galima vesti fizikos pamokas. Visi kabineto kompiuteriai prijungti prie elektroninio pašto ir Interneto tinklo. Internetu galima naudotis visą parą nemokamai.
· Pamokos vedamos fizikos kabinete.

Fizikos kabineto bbazė
· Fizikos kabinete esančiomis mokymo priemonėmis galima atlikti visus bendrojoje fizikos programoje numatytus laboratorinius darbus, didesniąją dalį demonstracinių bandymų ir fizikos praktikumo darbų.
· Turimomis priemonėmis galima atlikti laboratorinius bei praktikumo darbus, kurie nenumatyti nei aukščiau nurodytoje, nei ankstesnėse fizikos mokymo programose.
· Yra skaidrių ir filmų rinkinys fizikai ir astronomijai.
· Demonstracijoms naudojamas kompaktinis diskas su demonstraciniais bandymais visam fizikos kursui.
· Atskirose pamokose naudojamos įvairios kompiuterinės programos.
· Dalis elektros laboratorinių darbų ir originalūs tos srities praktikos darbai atliekami naudojant kompiuterinę programą „Crocodile Clips”.
· Kabinete sukaupta daug metodinės literatūros ir me

edžiagos.
· Kabinete sukaupta daug dalykinės literatūros.

TURINYS
Elektra ir magnetizmas
Nuolatinė srovė. Įtampa, srovės stipris ir elektrinė varža. Omo dėsnis. Laidininkų jungimo būdai. Paprasčiausių grandinių matavimai. Elektros šaltiniai, jų rūšys. Srovės darbas ir galia. Šilumos kiekis, išsiskiriantis laidininke, kuriuo teka srovė. Trumpasis jungimas. Lydieji saugikliai.
Srovės magnetinis laukas. Magnetinių reiškinių kilmė. Elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Elektrinių ir magnetinių reiškinių vienovė. Nuolatiniai magnetai. Planetų magnetiniai laukai.
Svyravimai ir bangos
Mechaniniai svyravimai ir juos apibūdinantys dydžiai. Bangos skysčiuose, dujose ir kietuosiuose kūnuose. Garsas.
Kintamoji srovė, jos taikymas buityje ir technikoje. Saugus buitinių ir paprasčiausių elektros matavimo prietaisų naudojimas.
Elektromagnetinis laukas, jo savybė sklisti vakuume ir terpėse. Elektromagnetinės bangos ir jų skalė, jų taikymas telekomunikacijoje, moksle, pramonėje ir buityje.
Šviesos šaltiniai. Šviesos spindulys ir tiesiaeigis šviesos sklidimas. Šviesos atspindys. Šviesos atspindžio dėsniai. Plokščiasis veidrodis. Šviesos lūžimas. Lęšiai. Optiniai prietaisai buityje, moksle ir technologiniuose procesuose.
Šviesos bangos. Šviesos greitis, bangos ilgis. Šviesos dispersija. Šviesos interferencija. Šviesos difrakcija. Difrakcinė gardelė. Banginių šviesos savybių taikymai. Vaivorykštė.

Dalelių fizika, kvantai
Atomai ir jų sandara. Atomų elektronų apvalkalas ir tarpatominis ryšys bei cheminės medžiagos savybės. Molekulės.
Subatominės dalelės. Branduolinės jėgos. Stabilios medžiagos formos mikroskopinio vaizdo požiūriu. Žinių apie mikropasaulį sąlygiškumas. Atomo modeliai, jų ribotumas ir tobulinimas.
Klasikinės fizikos istorinis ir mokslinis aspektas. Re

eiškiniai, kurių nepaaiškina klasikinė fizika. Mikropasaulio dėsningumai, jų ryšys su makroskopiniais reiškiniais.
Šviesos kvantinės savybės. Fotonai. Fotoefekto dėsningumai. Šviesos banginės savybės (interferencija, difrakcija). Šviesos dualizmas. Dalelės kaip bangos, jų pasireiškimas mikro- ir makropasaulyje. Kvantinės fizikos kaip vienos pagrindinių XX a teorijų svarba.
Atomo branduolys ir jo ryšio energija. Branduolines reakcijos. Elementariosios dalelės. Branduolinės energijos ištekliai. Radioaktyvumas. Biologinis radioaktyviųjų spindulių veikimas. Apsisaugojimas nuo radiacijos.
Grandininė reakcija. Branduolinis reaktorius. Termobranduolinės reakcijos. Branduolinė energetika. Branduolinė tarša.

Šiuolaikinės astronomijos pagrindai
Fizikos ir kitų mokslų, tiriančių Žemę ir Visatą, ryšys.
Žemės vieta Visatoje.
Žvaigždės, žvaigždynai, planetos, jų palydovai ir kiti kosminiai kūnai. Saulės sistema.
Žemės sandaros ypatumai, jos atmosfera. Mėnulio kaip vienintelio Žemės palydovo savybės ir jo įtaka gyvenimui Žemėje.
Globalinės Visatos kilmės problemos. Kosmologijos objektas. Kosmologinių teorijų pagrįstumas, jų reikšmė aplinkinio pasaulio pažinime. Kosmoso tyrimo problemos. Dirbtiniai Žemės palydovai ir jų reikšmė kasdieniam gyvenimui. Kosminių kelionių reikšmė.

Literatūra:
1. I. Kikoinas, A. Kikoinas, Fizika 10 kl. – Kaunas: Šviesa, 1994.
2. V. Tarasonis, Fizika I, II ir III dalys. – Vilnius: Žiburys, 2000, 1997, 1998.
3. G. Miakiševas, B. Buchovcevas, Fizika 10-11 kl. – Kaunas, Šviesa, 1991.
4. G. Miakiševas, B. Buchovcevas, Fizika 12 kl. – Kaunas, Šviesa, 1993.
5. A. Rymkevičius, P. Rymkevičius, Fizikos uždavinynas. 10-12 kl. – Kaunas, Šviesa, 1993.
6. S.Jakutis ir kt. Fizikos uždavinynas 10-12 kl. – Kaunas, Šviesa, 1994.

TEMINIS PLANAS

Eilėsnumeris Tema Mokinių darbas

Klasėje Namuose

Elektra ir magnetizmas (2 val.)
1. Kartojimas. Nu

uolatinė srovė. Srovės stipris. 3. § 55, 2. 25.1,5. 774, 775. 5. 776
2. Sąlygos elektros srovei egzistuoti. Įtampa. Varža. Omo dėsnis grandinės daliai. 3. § 53, 54, 2. 25.2, 25.3,5. 777, 781, 782. 5. 780.
3. Laboratorinis darbas „Laidininko savitosios varžos nustatymas“.
4. Laidininkų jungimo būdai. Paprasčiausių grandinių matavimai. 3. § 55, 56, 2. 27.1,5. 787, 788, 789. 5. 798.
5. Srovės darbas ir galia. Šilumos kiekis, išsiskiriantis laidininke, kuriuo teka srovė. Trumpasis jungimas. Lydieji saugikliai. 3. § 57, 2. 28.1, 28.25. 806, 813, 814. 5. 807, 816.
6. Uždavinių sprendimas. 5. 800, 801, 802. 5. 812.
7. Elektros šaltiniai, jų rūšys. Referatai.
8. Srovės magnetinis laukas. Magnetinių reiškinių kilmė. 3. § 60, 61. 4. 35.1, 35.2.5. 879, 880, 881. 5. 882.
9. Nuolatiniai magnetai. 3. § 66, pap. lit.
10. Planetų magnetiniai laukai. 4. 38.2. Pap. lit.
11. Elektromagnetinės indukcijos reiškinys. 3. § 85.5. 909, 910, 911.
12. Elektrinių ir magnetinių reiškinių vienovė. 3. § 88.
13. Kontrolinis darbas

Svyravimai ir bangos
14. Mechaniniai svyravimai (laisvieji ir priverstiniai). 4. § 1-3, 2. 19.1, 20.2.
15. Svyravimus apibūdinantys dydžiai. 4. § 4, 5, 2. 19.2,5. 934, 936, 939, 940. 5. 935, 941.
16. Grafinis svyravimų vaizdavimas. 5. 943, 945, 956. 5. 95.
17. Mechaninis rezonansas. 4. § 8, 9, 2. 21.3, 21.4,5. 961, 962, 973, 975. 4. 1 pr. 9.
18. Kintamoji srovė. Efektinės jos stiprio ir įtampos vertės. Taikymas buityje ir technikoje. 4. § 13, 19, 20, 2. 3.1, 3.2,5. 993.
19. Kartojimas (transformatorius, elektros energijos perdavimas). 4. § 21, 2. 4.3,1013, 1014. 4. 3 pr. 7.
20. Saugus buitinių ir paprasčiausių elektros matavimo prietaisų naudojimas. Papildoma literatūra.
21. Kontrolinis darbas.
22. Skersinės ir išilginės bangos. Jų sklidimas tampriose aplinkose. 4. § 25, 25, 27, 2. 22.1, 22.2.
23. Bangos ilgis, dažnis greitis. Šių dydžių sąryšis. 4. § 26, 2. 22.3,5. 1018, 1019,1020.
24. Garsas ir jo charakteristikos. 4. § 28, 29,5. 1024, 1026, 1028. 5. 1025.
25. Elektromagnetinis laukas. 4. § 34
26. Elektromagnetinės bangos, jų savybė sklisti vakuume ir terpėse 4. § 35, 36
27. Elektromagnetinių bangų skalė. 4. § 74-76, 2. 21.2.
28. Elektromagnetinių bangų taikymas telekomunikacijoje, moksle, pramonėje ir buityje. 4. § 42, 43, 2. 9.
29. Kontrolinis darbas.

Šviesa
30. Šviesos šaltiniai. 4. § 70.
31. Šviesos spindulys ir tiesiaeigis šviesos sklidimas. 4. § 47, 5. 1054, 1055.
32. Šviesos atspindys. Šviesos atspindžio dėsniai. Plokščiasis veidrodis. 4. § 48, 2. 13.1, 13.2,5. 1073, 1075, 1076. 5. 1077, 1078.
33. Šviesos lūžimas. Šviesos lūžio dėsniai. 4. § 49, 2. 14.1,5. 1086, 1087, 1092. 5. 1088, 1094.
34. Laboratorinis darbas „Šviesos lūžio rodiklio nustatymas.
35. Lęšiai. Lęšio laužiamoji geba. 4. § 51, 2. 15.2,5. 1111, 1112,
36. Spindulių eiga lęšiuose. 4. § 52, 32. 15.4,5. 1114, 1116, 8 pr. 8, 9. 4. 8 pr. 5.
37. Optiniai prietaisai buityje, moksle ir technologiniuose procesuose. 4. § 54, 55.
38. Šviesos bangos. Šviesos greitis, bangos ilgis. 4. § 56,5. 1147,1150. 5. 1151, 1152.
39. Šviesos dispersija. 4. § 57, 5. 1153, 1155, 1156. 5. 1154.
40. Šviesos interferencija. 4. § 58, 2. 17.1,5. 1161, 1162, 1163. 5. 1165.
41. Šviesos difrakcija. 4. § 60, 2. 18.1.
42. Difrakcinė gardelė. 4. § 61, 2. 18.2,5. 1168, 1169, 1171. 5. 1172.
43. Banginių šviesos savybių taikymai. Vaivorykštė. 4. § 59, 2. 17.2-17.4.5. 1174.
44. Kontrolinis darbas.

Dalelių fizika, kvantai
45. Klasikinės fizikos istorinis ir mokslinis aspektas. Reiškiniai, kurių nepaaiškina klasikinė fizika.
46. Šviesos kvantinės savybės. Fotonai. 4. § 79, 5. 1207, 1211, 1213. 5. 1208, 1214.
47. Fotoefekto dėsningumai. 4. § 77, 78, 2. 22.1, 22.2,5. 1223, 1224, 1225. 2. 1221,1222.
48. Fotoefekto taikymas. 4. § 80, 2. 22.3,5. 1226,1227. 4. 11 pr. 4, 6.
49. Šviesos dualizmas. Dalelės kaip bangos, jų pasireiškimas mikro- ir makropasaulyje. Papildoma literatūra.
50. Kvantinės fizikos kaip vienos pagrindinių XX a teorijų svarba. Referatai.
51. Kontrolinis darbas.
52. Atomai ir jų sandara. Atomų elektronų apvalkalas ir tarpatominis ryšys bei cheminės medžiagos savybės. Molekulės. Kartojimas. 5. 1264.
53. Atomo modeliai, jų ribotumas ir tobulinimas. 4. § 83, 94, 95 I d., 2. 30.1, 30.2.
54. Atomo branduolys ir jo ryšio energija. Branduolinės jėgos. 4. § 95 II d., 96, 2. 30.3,5. 1279, 1281. 5. 1282.
55. Branduolines reakcijos. 4. § 97, 98, 2. 31.1,5. 1274, 1275, 1284. 5. 1276, 1286.
56. Radioaktyvumas. 4. § 90, 91, 5. 1255, 1277, 1278. 5. 1256, 1257.
57. Biologinis radioaktyviųjų spindulių veikimas. Apsisaugojimas nuo radiacijos. 4. § 103, 104, 2. 30.45. 1251, 1252, 1253.
58. Grandininė reakcija. Branduolinis reaktorius. 4. § 99, 100, 2. 31.2, 31.3,5. 1297, 1298.
59. Termobranduolinės reakcijos. 4. § 101, 2. 31.4,5. 1300, 1301.
60. Branduolinė energetika. Branduolinė tarša. 5.
61. Elementariosios dalelės. Subatominės dalelės. 4. § 105, 106, 2. 32.2, 32.3.

Šiuolaikinės astronomijos pagrindai
62. Fizikos ir kitų mokslų, tiriančių Žemę ir Visatą, ryšys. Žemės vieta Visatoje. Referatai.
63. Žemės sandaros ypatumai, jos atmosfera. Mėnulio, kaip vienintelio Žemės palydovo, savybės ir jo įtaka gyvenimui Žemėje. Referatai.
64. Saulės sistema. Planetos, jų palydovai ir kiti kosminiai kūnai. Referatai.
65. Žvaigždės, žvaigždynai. Referatai.
66. Globalinės Visatos kilmės problemos. Kosmologijos objektas. Kosmologinių teorijų pagrįstumas, jų reikšmė aplinkinio pasaulio pažinime. Referatai.
67. Kosmoso tyrimo problemos. Dirbtiniai Žemės palydovai ir jų reikšmė kasdieniam gyvenimui. Kosminių kelionių reikšmė. Referatai.
68. Baigiamoji pamoka. Referatai.

IŠPLĖSTINIS KURSAS

Tikslai:
· Plėsti ir gilinti žemesnėse klasėse įgytus gebėjimus ir žinias.
· Suvokti vientisą fizinio pasaulio vaizdą.
· Susidaryti mokslinio pasaulėvaizdžio pagrindus, suprasti fizikos fundamentinių žinių svarbą moderniai visuomenei. Ugdytis mokslinę pasaulėvoką, atsakingą požiūrį į gamtą ir gyvybę.
· Įtvirtinti kritinį mąstymą, realių mokslo galimybių suvokimą, savarankumą, plėtoti kūrybingumą ir vaizduotę.
· Susipažinti su fizikos ir astronomijos mokslo istorija, šiuolaikine technika ir technologijomis, jų plėtros tendencijomis bei iš to kylančiomis problemomis.
· Pasirengti mokytis aukštojoje mokykloje.
· Ugdyti mokslinio mąstymo ir tyrimo įgūdžius.
· Susiformuoti įgūdžius, mokantis vienu metu naudotis keletu informacijos šaltinių (vadovėlių, uždavinynų, žinynų, mokslo ir mokslo populiarinimo žurnalų ir kt.).
· Išmokti savarankiškai dirbti su papildoma literatūra, sugebėti ją pasirinkti.
· Susipažinti su fizikos ir astronomijos kompiuterinių programų panaudojimo galimybėmis ir įgyti elementarius darbo su jomis įgūdžius.
· Išmokti savarankiškai paruošti laboratorinių darbų atlikimo metodiką, atlikti matavimus, apibendrinti tyrimo rezultatus.
· Susipažinti su matavimų tikslumo įvertinimo būdais.
· Ugdytis kritinį mąstymą.
· Susipažinti su mokslinių projektų atlikimo metodika.
· Išmokti apipavidalinti mokslinį projektą pagal tokiems darbams keliamus reikalavimus.
· Mokytis pristatyti auditorijai savo atliktą laboratorinį darbą ar mokslinį projektą .
· Ugdytis darbo grupėse įgūdžius.
· Ugdytis energijos taupymo įgūdžius.
· Išmokti naudotis Internete esančia fizikos ir astronomijos mokslo naujausia informacija.
· Išmokti naudotis kompiuteriu, apdorojant laboratorinių darbų ir mokslinių projektų matavimų rezultatus.
· Suvokti fizikos mokslo reikšmę naujųjų technologijų kūrimui.

METODINĖS NUOSTATOS
Siekiant programoje išvardintų mokymosi tikslų vadovaujamasi tokiais mokymosi organizavimo principais ir naudojami tokie mokymo metodai:
· Dėstoma pusmečiais.
· Pamokose taikoma darbo grupėse metodika.
· Dalis pamokų vyksta kaip paskaitos ar seminarai.
· Dalis pamokų vedamos informatikos kabinete.
· Mokiniai supažindinami su mokslinių projektų atlikimo metodika.
· Projekto vykdymo metu mokinius konsultuoja projekto vadovas ir įvairių dalykų mokytojai (pagal poreikius).
· Fizikos mokymas yra derinamas su kitų gamtos mokslų, matematikos ir informatikos.
· Dalis astronomijos kurso yra mokomasi Vilniaus Planetariume, tuo pačiu įgyjant supratimą apie tai, kas yra ir kokia turi būti gera paskaita.
· Organizuojamos mokomosios ekskursijos į įvairias Vilniaus ir šalies įmones.
· Į mokyklą su paskaitomis atvyksta žinomi respublikos mokslininkai.

KABINETO METODINĖ IR TECHNINĖ BAZĖ

Mokyklos bazė
· Mokykloje yra informatikos kabinetas, kuriame galima vesti fizikos pamokas. Vienas kompiuteris prijungtas prie elektroninio pašto ir Interneto tinklo.
· Pamokos vedamos fizikos kabinete.

Fizikos kabineto bazė
· Fizikos kabinete esančiomis mokymo priemonėmis galima atlikti visus bendrojoje fizikos programoje numatytus laboratorinius darbus, didesniąją dalį demonstracinių bandymų ir fizikos praktikumo darbų.
· Turimomis priemonėmis galima atlikti laboratorinius bei praktikumo darbus, kurie nenumatyti nei aukščiau nurodytoje, nei ankstesnėse fizikos mokymo programose.
· Yra skaidrių ir filmų rinkinys fizikai ir astronomijai.
· Demonstracijoms naudojamas kompaktinis diskas su demonstraciniais bandymais visam fizikos kursui.
· Atskirose pamokose naudojamos įvairios kompiuterinės programos.
· Dalis elektros laboratorinių darbų ir originalūs tos srities praktikos darbai atliekami naudojant kompiuterinę programą „Crocodile Clips”.
· Kabinete sukaupta daug metodinės literatūros ir medžiagos.
· Kabinete sukaupta daug dalykinės literatūros.

TURINYS
Elektra ir magnetizmas
Nuolatinės srovės dėsningumai. Įtampa, srovės stipris ir elektrinė varža. Laidininkų jungimo būdai. Elektros grandinių matavimo prietaisai. Srovės ir įtampos matavimai. Elektros šaltiniai, jų rūšys. Elektrovara. Omo dėsnis paprasčiausioms uždarosioms grandinėms. Srovės darbas ir galia. Šilumos kiekis, išsiskiriantis laidininke, kuriuo teka srovė.
Srovės magnetinis laukas. Magnetinių reiškinių kilmė. Srovių sąveika. Ampero jėga. Magnetinė indukcija. Magnetinės medžiagų savybės. Magnetinė skvarba. Feromagnetinės medžiagos. Magnetinio įrašymo principai, jo panaudojimas informacijos saugojimui. Dangaus kūnų magnetiniai laukai.
Elektringų dalelių judėjimas nuostoviuose magnetiniuose laukuose.
Elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Lenco taisyklė. Induktyvumas. Ritės energija.
Srovė terpėse: metaluose, vakuume, puslaidininkiuose, elektrolitų tirpaluose ir dujose. Elektrono pluošto ir puslaidininkiniai prietaisai. Jų panaudojimas buityje, technikoje ir moksliniuose tyrimuose.

Svyravimai ir bangos
Periodiniai vyksmai – svyravimai ir bangos. Amplitudė, dažnis, periodas, fazė, bangos ilgis, frontas, sklidimo greitis.
Harmoniniai svyravimai. Mechaninių svyravimų ir elektromagnetinių virpesių panašumai ir skirtumai. Matematinė švytuoklė ir virpamasis kontūras, energijos virsmai svyravimų metu. Laisvieji ir priverstiniai svyravimai. Rezonansas, jo pasireiškimas ir taikymas buityje ir technikoje.
Kintamoji srovė. Jos stiprio bei įtampos efektinė vertė. Aktyvioji ir reaktyvioji (induktyvioji ir talpinė) varžos. Kintamosios srovės generatoriaus, variklio, transformatoriaus veikimas. Elektros energijos gamybos principai. Jos perdavimas. Kintamosios srovės panaudojimas buityje ir technikoje.
Bangos tampriose terpėse ir vakuume. Skersinės ir išilginės bangos. Bangų interferencija ir difrakcija. Stovinčiosios bangos. Garso bangos ir jų taikymai.
Radijo bangos, šiluminiai (infraraudonieji) spinduliai, šviesa, ultravioletiniai, rentgeno ir gama spinduliai kaip elektromagnetinės bangos vieningoje elektromagnetinių spindulių skalėje. Elektromagnetinio ryšio principas ir jo taikymas. Kosminiai spinduliai. Radioastronomija.
Šviesos bangos. Šviesos spindulio sąvoka. Tiesiaeigis šviesos sklidimas. Atspindžio ir lūžimo dėsnis. Lūžimo rodiklis. Visiškasis atspindys. Spindulių eiga prizmėje. Atvaizdo susidarymas plokščiajame veidrodyje. Spindulių eiga glaudžiamajame ir sklaidomajame lęšiuose. Biologiniai bei fizikiniai lęšiai. Lęšio formulė. Optiniai prietaisai.
Banginės šviesos savybės: interferencija, difrakcija. Šviesos banginių savybių pasireiškimas gamtoje, taikymas technikoje. Difrakcinė gardelė. Šviesos dispersija. Šviesos poliarizacija.

Dalelių fizika, kvantai
Reiškiniai, nepaaiškinantys klasikinės fizikos teiginių. Fotoefektas. Šviesos kvantai. Šviesos dualizmas. Šviesos emisija ir sugertis. Ištisinis ir linijinis spektras. Spektrinės analizės pagrindai ir jos taikymai. Šiuolaikinių šviesą spinduliuojančių įrenginių fizikiniai principai ir savybės (lazeris, šviesos diodai ir kt.).
Atomai, jų sandara. Rezerfordo ir Boro atomo modelis. Modernusis atomo modelis. Atomų elektronų apvalkalas ir tarpatominis ryšys bei cheminės medžiagos savybės. Molekulės. Medžiagų savybių įvairovė.
Atomo branduolys. Subatominės dalelės. Elementariosios dalelės. Branduolinės jėgos. Stabilios medžiagos formos mikroskopinio vaizdo požiūriu. Izotopai. Žinių apie mikropasaulį sąlygiškumas.
Mikropasaulio savitieji dėsningumai, jų ryšys su makroskopiniais. Heizenbergo neapibrėžtis. Kvantinės fizikos pagrindiniai teiginiai.
Atomas ir subatominės dalelės. Branduolys, jo ryšio energija. Branduolinės reakcijos. Branduolinių reakcijų energijos ištekliai. Radioaktyvumas. Pusamžis. Alfa, beta ir gama spinduliavimas. Jonizuojančiųjų spindulių registravimo metodai. Radioaktyviųjų izotopų gavimas ir taikymas. Biologinis radioaktyviųjų spindulių veikimas. Apsisaugojimas nuo radiacijos.
Branduolių dalijimasis. Grandininė reakcija. Branduolinis reaktorius. Termobranduolinės reakcijos. Branduolinė energetika. Branduolinė tarša.
Elementariosios dalelės ir jų tyrimas.
Šiuolaikinės astronomijos pagrindai
Fizikos ir kitų mokslų, tiriančių Žemę ir Visatą (geologijos, geografijos, astronomijos, kosmologijos ir kt.), ryšys.
Žemės vieta Saulės sistemoje ir Visatoje. Žemės pagrindinės fizikinės charakteristikos, jos gelmių ir atmosferos sandara, magnetinis laukas. Mėnulio kaip vienintelio Žemės palydovo savybės ir jo įtaka gyvenimui Žemėje.
Žvaigždynai, žvaigždės, planetos, jų palydovai, kometos ir kiti kosminiai kūnai. Planetų ir žvaigždžių vidaus sandara. Žvaigždžių energijos šaltiniai, evoliucija, žvaigždžių tipai. Žvaigždžių spektrų įvairovės priežastys. Saulės sistema.
Paukščių Tako ir kitos galaktikos, jų sistemos. Kosminių kūnų įvairovė.
Globalinės Visatos kilmės problemos. Gyvybės Visatoje klausimas. Kosmologijos objektas. Kosmologinių teorijų pagrįstumas, jų reikšmė aplinkinio pasaulio pažinime. Kosmoso tyrimo problemos. Kosminių kelionių reikšmė. Kosminių kelionių fizikiniai pagrindai.

Literatūra:
1. Kikoinas, A. Kikoinas, Fizika 10 kl. – Kaunas: Šviesa, 1994.
2. V. Tarasonis, Fizika I, II ir III dalys. – Vilnius: Žiburys, 2000, 1997, 1998.
3. G. Miakiševas, B. Buchovcevas, Fizika 10-11 kl. – Kaunas, Šviesa, 1991.
4. G. Miakiševas, B. Buchovcevas, Fizika 12 kl. – Kaunas, Šviesa, 1993.
5. Rymkevičius, P. Rymkevičius, Fizikos uždavinynas. 10-12 kl. – Kaunas, Šviesa, 1993.
6. S.Jakutis ir kt. Fizikos uždavinynas 10-12 kl. – Kaunas, Šviesa, 1994.

TEMINIS PLANAS

Eilėsnumeris Tema Mokinių darbas

Klasėje Namuose

Elektra ir magnetizmas (2 val.)
1. Kartojimas. Nuolatinė srovė. Srovės stipris. Kartojimas,3. § 55, 2. 25.1,5. 774, 775. 5. 776
3. Sąlygos elektros srovei egzistuoti. Įtampa. Varža. Omo dėsnis grandinės daliai. 3. § 53, 54, 2. 25.2, 25.3,5. 777, 781, 782. 5. 780, 783.
4. Laboratorinis darbas „Laidininko savitosios varžos nustatymas“.
5. Laidininkų jungimo būdai. Srovės stiprio ir įtampos matavimas. 3. § 55, 56, 2. 27.1,5. 787, 788, 789, 793. 5. 794, 798.
6. Srovės darbas ir galia. Šilumos kiekis, išsiskiriantis laidininke, kuriuo teka srovė. 3. § 57, 2. 28.1, 28.25. 813, 814, 816, 818. 5. 807, 820.
7. Elektros šaltiniai, jų rūšys. Elektrovara. 3. § 58, 5. 800, 801, 822. 5. 821791.
8. Omo dėsnis uždarai grandinei. 3. § 59, 2. 26.1, 27.25. 824, 826, 829. 5. 830, 832.
9. Laboratorinis darbas „Srovės šaltinio elektrovaros ir vidinės varžos matavimas.“
10. Uždavinių sprendimas. 802, 819, 833, 834, 836.. 5. 838, 839.
11. Kontrolinis darbas.
12. Srovės magnetinis laukas. Magnetinių reiškinių kilmė. Srovių sąveika. 3. § 60, 61, 2. 35.1, 35.2,5. 879, 880, 881,.882.
13. Magnetinė indukcija. Ampero jėga. 3. § 62, 2. 37.1,5. 888, 890, 892. 5. 891, 894.
14. Elektringųjų dalelių judėjimas nuostuoviuose magnetiniuose laukuose. Lorenco jėga. 3.§ 65, 2. 38.1,5. 897, 899, 900. 5. 898, 901.
15. Magnetinės medžiagų savybės. Magnetinė skvarba. Feromagnetinės medžiagos. Nuolatiniai magnetai. 3. § 66 I d., 2. 36.1, 5. 902, 903, 905, 906. 5. 907
16. Magnetinio įrašymo principai, jo panaudojimas informacijos saugojimui. 3. § 66 II d.,3. 11pr. Medžiagos apie magne-tinius laukus rinkimas.
17. Dangaus kūnų magnetiniai laukai. 2. 38.2 ir pap.lt.
18. Elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Elektrinių ir magnetinių reiškinių vienovė. 3. § 85, 88, 2. 1.1,5. 909, 910, 911.
19. Lenco taisyklė. Elektromagnetinės indukcijos dėsnis. 3. § 86, 87, 89, 2. 1.2, 1.3,5. 908, 912, 917, 922. 5. 916, 3. 13 pr. 1, 2.
20. Induktyvumas. Ritės energija. 3. § 90, 91, 92, 2. 2.5. 926, 928, 930, 933. 5. 931, 920.
21. Kontrolinis darbas.
22. Elektros srovė metaluose. Superlaidumas. 3. § 68-70, 2. 26.2, 26.3,5. 785, 786, 810. 3. 12 pr. 3.
23. Elektros srovė puslaidininkiuose. 3. § 71, 72, 2. 33,5. 873, 874. 5. 875.
24. pn sandūra. Puslaidininkinis diodas. 3. § 73, 74, 2. 34.1,5. 876, 877 5. 878.
25. Tranzistorius. 3. § 75, 2. 34.2,
26. Elektros srovė elektrolituose. Elektrolizės dėsnis. Elektrolizės taikymas. 3. § 79, 80, 2. 30, 5. 849, 850, 853, 854. 5. 851, 856.
27. Elektros srovė dujose. Savaiminis ir nesavaiminis išlydžiai. Plazma. 3. § 81-84, 2. 31,5. 857, 859, 860. 5. 862, 864.
28. Elektros srovė vakuume. Vakuuminis diodas. 3. § 77, 2. 32.1, 32.2,5. 866, 868, 870. 5. 867.
29. Elektronų pluošto ir puslaidininkiniai prietaisai. Jų panaudojimas buityje, technikoje ir moksliniuose tyrimuose. Elektroninis vamzdis. 3. § 78, 76, 2. 32.4,5. 869, 871. 5. 872.
30. Uždavinių sprendimas. 5. 846, 855, 6. 8.64, 8.106. 3. 12 pr. 8, 9.
31. Kontrolinis darbas.

Svyravimai ir bangos
32. Mechaniniai svyravimai (laisvieji ir priverstiniai). Matematinė švytuoklė. 4. § 1-3, 2. 19.1, 20.2.
33. Svyravimus apibūdinantys dydžiai (amplitudė, dažnis, periodas). Svyravimų lygtis. 4. § 4, 2. 19.2,5. 934, 936, 939, 940. 5. 935, 941.
34. Harmoniniai svyravimai. Koordinatės lygtis. Svyravimų fazė. 4. § 5, 6, 2. 20.1, 19.3,5. 942, 947, 949, 952. 5. 950, 951.
35. Grafinis svyravimų vaizdavimas. 5. 943, 945, 946, 956. 5. 958.
36. Mechaninis rezonansas. 4. § 8, 9, 2. 21.3, 21.4,5. 961, 962, 973, 975. 4. 1 pr. 9.
37. Virpesių kontūras ir jį apibūdinantys dydžiai.. 4. § 10, 11, 2. 6.2,5. 980, 981, 986. 5. 979, 985.
38. Mechaninių svyravimų ir elektromagnetinių virpesių panašumai ir skirtumai. Energijos virsmai svyravimų ir virpesių metu. 4. § 7, 12, 5. 965, 966, 984, 982. 5. 969, 983,
39. Kontrolinis darbas.
40. Kintamoji srovė. Generatorius. 4. 13, 19, 20, 2. 3.1, 3.3,5. 987, 988, 993, 1011. 5. 989, 1012.
41. Aktyvioji varža. Kintamosios srovės stiprio bei įtampos efektinės vertės. 4. § 14, 2. 3.2,5. 994, 996, 997. 4. 2 pr. 5.
42. Kondensatorius ir ritė kintamosios srovės grandinėje. 4. § 15, 16, 2. 4.1, 4.2,5. 999, 1001, 1004, 1005. 5. 1000, 1006.
43. Rezonansas elektrinėje grandinėje. 4. § 17, 5. 1008, 1009. 5. 1010.
44. Tranzistorinis generatorius. 4. § 18, 2. 7.1.
45. Transformatorius, jo veikimo principas. Elektros energijos perdavimas. 4. § 21, 23, 2. 4.3,5. 1014, 1015, 1016. 5. 1017.
46. Laboratorinis darbas „Transformatoriaus konstrukcija ir veikimo tyrimas“.
47. Elektros variklis. Saugus kintamosios srovės naudojimas buityje ir technikoje.
48. Kontrolinis darbas.
49. Skersinės ir išilginės bangos. Jų sklidimas tampriose aplinkose. 4. § 24, 25, 27, 2. 22.1, 22.2.
50. Bangos ilgis, dažnis greitis. Šių dydžių sąryšis. 4. § 26 2. 22.3, 22.4,5. 1018, 1019, 1021. 5. 1020.
51. Bangų interferencija ir difrakcija. 4. § 30, 33, 2. 23.1, 23.4,5. 1037, 1039, 1040. 5. 1038.
52. Stovinčios bangos. 2. 23.3
53. Garsas ir jo charakteristikos bei taikymas. 4. § 28, 29, 5. 1026, 1027, 1029. 5. 1028.
54. Elektromagnetinis laukas. Elektromagnetinės bangos ir jų savybės. 4. § 34, 35, 41.5. 1041, 1177, 1178. 4. 5 pr. 1.
55. Elektromagnetinių bangų skalė. 4. § 74-76, 2. 21.2.Referatai.
56. Elektromagnetinio ryšio principai (moduliacija). 4. § 39, 2. 7.2.
57. Elektromagnetinio ryšio principai (detekcija). Paprasčiausias radijo imtuvas. 4. § 40, 2. 7. 3, 8,5. 1045, 1046.
58. Elektromagnetinių bangų taikymas telekomunikacijoje, moksle, pramonėje ir buityje. 4. § 43, 42, 2. 9.1, 9.2,5. 1047, 1048, 1049. 5.1050.
59. Kosminiai spinduliai. Radioastronomija. 2. 32.1, 23.Referatai.
60. Kontrolinis darbas.

Šviesa
61. Šviesos šaltiniai. Šviesos spindulys ir tiesiaeigis šviesos sklidimas. 4. § 50, 47,5. 1053, 1054, 1055. 5. 1056.
62. Šviesos atspindys. Šviesos atspindžio dėsniai. Plokščiasis veidrodis. 4. § 48, 2. 13,5. 1073, 1074, 1079. 5. 1076, 1080.
63. Šviesos lūžimas. Šviesos lūžio dėsniai. 4. § 49, 2. 14.1,5. 1086, 1087, 1089, 1092. 5. 1091, 1093.
64. Laboratorinis darbas „Šviesos lūžio rodiklio nustatymas.
65. Visiškasis atspindys. 4. § 50, 2. 14.3, 14.4,5. 1096, 1100, 1106. 5. 1107.
66. Lęšiai. Lęšio laužiamoji geba. Lęšio formulė. 4. § 51, 53, 2. 15.1-3,5. 1117, 1120, 1123, 1125. 5. 1122, 1126.
67. Spindulių eiga lęšiuose. 4. § 52, 2. 15.4,5. 1116, 4. 8 pr. 8, 9. 4. 8 pr. 5, 11.
68. Laboratorinis darbas „Atvaizdų gavimas lęšiu. Lęšio židinio nuotolio ir laužiamosios gebos nustatymas.“
69. Biologiniai ir fizikiniai lęšiai (lupa, akiniai). 4. § 55, 2. 16.3,5. 1142, 1143, 1144, 1145. 4. 8 pr. 13.
70. Fotoaparatas, mikroskopas, teleskopas. 4. § 54, 2. 16.1-2,5. 1130, 1135, 1136. 5. 1132, 1134.
71. Šviesos bangos. Šviesos greitis, bangos ilgis. 4. § 56,5. 1147, 1148, 1149. 4. 9 pr. 1.
72. Šviesos dispersija ir poliarizacija. 4. § 57, 62, 2. 19.1-2, 18.3,5. 1150, 1154, 1155, 1156. 5. 1152, 1157.
73. Šviesos interferencija. 4. § 58, 2. 17.1-2,5. 1161, 1163, 1164. 4. 9 pr. 3.
74. Šviesos difrakcija. Difrakcinė gardelė. 4. § 60, 61, 2. 18.1-2,5. 1171, 1172, 1173. 4. 9 pr. 4.
75. Banginių šviesos savybių taikymai. Vaivorykštė. 4. § 59, 2. 17.3-4,5. 1174, 1175, 1176.
76. Kontrolinis darbas.

Dalelių fizika, kvantai
77. Klasikinės fizikos istorinis ir mokslinis aspektas. Reiškiniai, kurių nepaaiškina klasikinė fizika. Šviesos kvantinės savybės. Fotonai. 4. § 79, 5. 1209, 1210, 1211, 1213. 5. 1207, 1214.
78. Fotoefekto dėsningumai. 4. § 77, 78, 2. 22.1-2,5. 1221, 1223, 1224. 5. 1222, 4. 11 pr. 1.
79. Fotoefekto taikymas. 4. § 80, 2. 22.3,5. 1226, 1227, 1228. 5. 1229.
80. Šviesos dualizmas. Dalelės kaip bangos, jų pasireiškimas mikro- ir makropasaulyje. Papildoma literatūra.Referatai. 4. 11 pr. 2, 3
81. Šviesos emisija ir sugertis. Ištisinis ir linijinis spektras. Spektrinės analizės pagrindai ir jos taikymas. 4. § 71-73, 2. 20. 4. 11 pr. 7.
82. Šiuolaikiniai šviesą spinduliuojantys įrenginiai (lazeris, šviesos diodas). 4. § 87, 2. 25,5. 1244, 1245, 1246.
83. Kontrolinis darbas.
84. Atomai ir jų sandara. Atomų elektronų apvalkalas ir tarpatominis ryšys bei cheminės medžiagos savybės. Molekulės. Kartojimas.
85. Atomo modeliai, jų ribotumas ir tobulinimas. 4. § 83, 84, 2. 24.2-3,5. 1264, 1254. 4. 12 pr. 3.
86. Atomo branduolys ir jo ryšio energija. Branduolinės jėgos. Izotopai. 4. § 95, 96, 93, 2. 30.2-3,5. 1265, 1266, 1280, 1281. 5. 1282.
87. Branduolines reakcijos. 4. § 97, 98, 2. 31.1,5. 1284, 1285, 1287. 5. 1286.
88. Radioaktyvumas. a, b, g spinduliai. Pusamžis. 4. § 89-92, 2. 29.2-3,5. 1256, 1257, 1258, 1259. 5. 1255, 1260.
89. Jonizuojančiųjų spindulių registracijos metodai. 4. § 88, 2. 29.1,5. 1247, 1248, 1249, 1253. 5. 1261.
90. Grandininė reakcija. Branduolinis reaktorius. 4. § 99, 100, 2. 31.2-3,5. 1295, 1297, 1298 5. 1294.
91. Termobranduolinės reakcijos. 4. § 101, 2. 31.4,5. 1300, 1304, 1305.
92. Branduolinė energetika. Branduolinė tarša. 4. § 102. Referatai. 4. 13 pr. 7.
93. Radioaktyviųjų izotopų gavimas ir taikymas. Biologinis radioaktyviųjų spindulių veikimas. Apsisaugojimas nuo radiacijos. 4. § 103, 104, 2. 30.4. Referatai.
94. Elementariosios dalelės ir jų tyrimas. Subatominės dalelės. 4. § 105, 106, 2. 32.2-3.Referatai.

Šiuolaikinės astronomijos pagrindai
95. Fizikos ir kitų mokslų, tiriančių Žemę ir Visatą, ryšys. Žemės vieta Saulės sistemoje ir Visatoje. Referatai.
96. Žemės sandaros ypatumai, jos atmosfera. Mėnulio kaip vienintelio Žemės palydovo savybės ir jo įtaka gyvenimui Žemėje. Referatai.
97. Saulės sistema. Planetos jų sandara ir palydovai bei kiti kosminiai kūnai. Referatai.
98. Žvaigždės jų sandara ir spektrai, žvaigždynai. Referatai.
99. Galaktikos. Referatai.
100. Globalinės Visatos kilmės problemos. Kosmologijos objektas. Kosmologinių teorijų pagrįstumas, jų reikšmė aplinkinio pasaulio pažinime. Referatai.
101. Kosmoso tyrimo problemos. Dirbtiniai Žemės palydovai ir jų reikšmė kasdieniam gyvenimui. Kosminių kelionių reikšmė. Referatai.
102. Baigiamoji pamoka. Referatai.

Leave a Comment