Marsas.Marso tyrimai

Marsas(Žiezdrė) – ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės planeta. Planetos pavadinimas kilęs nuo romėnų karo dievo Marso. Marsas taip pat vadinamas „raudonąja planeta“ dėl jo rausvo atspalvio naktį žiūrint iš Žemės. Marsas turi du palydovus – Fobą ir Deimą, kurių forma netaisyklinga, dėl to manoma, kad tai „pasigauti“ asteroidai.
Panašiai kaip priešdėlis geo- kalbant apie dalykus, susijusius su Žeme, Marso atžvilgiu naudojamas priešdėlis areo-, pvz., areologija kaip geologijos atitikmuo.
Marsas skrieja aplink Saulę elipsine orbita vidutiniu 24,1 km/s greičiu. Nuotolis nuo Saulės kinta nuo 207 iki 249 milijonų kmm. Saulę jis apskrieja per 1,9 metų, o geriausiai matomas opozicijų metu. Jei opozicijos metu Žemė yra toliausiai nuo Saulės, o Marsas arčiausiai jos, įvyksta didžioji opozicija, kuri pasikartoja vidutiniškai kas 14 metų. Didžiosios opozicijos metu atstumas tarp Marso ir Žemės būna mažiausias (55 mln. km), Marso diskas matomas 25″ kampu, jo spindesys siekia -2 ryškį.
Paros trukmė Marse yra tik pusvalandžiu ilgesnė nei para Žemėje (24,62 val). Panašus į Žemės ir orbitos posvyris į ekliptikos (sukimosi) plokštumą (25,2°), todėl Marse, kaip ir Žemėje, keičiasi metų laikai. Atmosfera labai reta, joos slėgis 170 kartų mažesnis nei Žemėje. Temperatūra ties planetos pusiauju naktį nukrinta iki 170 K (-103°C), dieną pakyla iki 290 K (+17°C); ties ašigaliais vidutinė temperatūra vasarą būna apie -75°C, žiemą – apie -125°C.
Tūris 1,6318×1011 kub.km
Masė 6,4185×1023 kg
Vidutinis tankis 3,934 g/cm³
Laivojo kritimo pagreitis 3,69 m/s²
Pabėgimo greitis 5,027 km/s
Apsisukimo ap

pie ašį periodas 24 val. 37 min. 22,6632 sek.
Sukimosi greitis 868,22 km/s
Pusiaujo posvyris į orbitos plokštumą 25,19 °
Paviršiaus temperatūra, K min vid max

133 210 239
Palydovų skaičius 2
Fobas, Deimas

Atmosferos charakteristikos
Atmosferos slėgis, MPa 0,007-0,009
Atmosferos tankis
Anglies dioksidas
95,32%
Azotas
2,7%
Argonas
1,6%
Deguonis
0,2%
Anglies monoksidas
0,07%
Vandens garai
0,03%
Azoto monoksidas
0,01%
Neonas
0,0000025%
Kriptonas
0,0000003%
Ksenonas
0,00000008%
Ozonas
0,00000003%
Metanas
0,0000000105%
Marsas (sen. lietuvių pavadinimas Žiezdrė) – ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės planeta. Planetos pavadinimas kilęs nuo romėnų karo dievo Marso. Marsas taip pat vadinamas „raudonąja planeta“ dėl jo rausvo atspalvio naktį žiūrint iš Žemės. Marsas turi du palydovus – Fobą ir Deimą, kurių forma netaisyklinga, dėl to manoma, kad tai „pasigauti“ asteroidai.
Panašiai kaip priešdėlis geo- kalbant apie dalykus, susijusius su Žeme, Marso atžvilgiu naudojamas priešdėlis areo-, pvz., areologija kaip geologijos atitikmuo.
Marsas skrieja aplink Saulę elipsine orbita vidutiniu 24,1 km/s greičiu. Nuotolis nuo Saulės kinta nuo 207 iki 249 milijonų km. Saulę jis apskrieja per 1,9 metų, o geriausiai matomas opozicijų metu. Jei opozicijos meetu Žemė yra toliausiai nuo Saulės, o Marsas arčiausiai jos, įvyksta didžioji opozicija, kuri pasikartoja vidutiniškai kas 14 metų. Didžiosios opozicijos metu atstumas tarp Marso ir Žemės būna mažiausias (55 mln. km), Marso diskas matomas 25″ kampu, jo spindesys siekia -2 ryškį.
Paros trukmė Marse yra tik pusvalandžiu ilgesnė nei para Žemėje (24,62 val). Panašus į Žemės ir orbitos posvyris į ekliptikos (sukimosi) plokštumą (25,2°), todėl Marse, kaip ir Žemėje, keičiasi metų laikai. Atmosfera labai reta, jos slėgis 170 kartų mažesnis nei Žemėje. Temperatūra ties planetos pusiauju naktį nukrinta iki 17

70 K (-103°C), dieną pakyla iki 290 K (+17°C); ties ašigaliais vidutinė temperatūra vasarą būna apie -75°C, žiemą – apie -125°C.
Turinys

• 1 Judėjimas
• 2 Paviršius
• 3 Atmosfera
• 4 Branduolys
• 5 Palydovai
• 6 Kosminiai tyrimai
• 7 Taip pat žiūrėkite

Judėjimas
Aplink Saulę Marsas skrieja elipsės formos orbita, kurios viename židinyje yra Saulė. Dėl to Marso nuotolis nuo Saulės kinta nuo 206 iki 250 milijonų kilometrų. Planetos orbita pasvirusi į ekliptikos plokštumą (ta plokštuma Žemė skrieja aplink Saulę) 1,85°. Saulę Marsas apskrieja per 686 dienas ir 23 valandas, vidutiniu 24 km/s greičiu. Būdamas arčiausiai Saulės Marsas orbitoje skrieja maksimaliu 26,5 km/s, o toliausiai saulės – 21,9 km/s greičiu.
Kas 780 dienų (du metai ir septynios savaitės) Marsas būna opozicijoje ir priartėdamas arčiausiai Žemės, apie 80 000 000 km. Tuomet planeta ir Saulė, žiūrint iš Žemės, būna priešingose pusėse, bei tuo metu nakties danguje spindi kaip –3 – –1 ryškio žvaigždė. Maždaug kas 14 metų įvyksta didžioji Marso opozicija, kai Žemė atsiduria afelyje, o Marsas – perihelyje. Taip ir įvyko 2003 m.
2003 m. rugpjūčio 27 d. Marsas buvo priartėjęs prie Žemės arčiausiai per paskutinius 60 000 metų, atstumas iki jo tesiekė 55,758,006 km. Apskaičiuota, jog paskutinį kartą taip arti Marsas priartėjęs buvo 57617 m. prieš mūsų erą. Atsižvelgiant į Marso opozicijas, mokslininkai nustato kosminių aparatų, skrendančių Marso tyrinėti, paleidimo laiką bei orbitą.
Marso opozicijos
Data Mažiausias atstumas
iki Žemės (km) Maksimalus ryškis
2003 m. rugpjūčio 28 d.
55 758 000 –2,9
2005 m. lapkričio 7 d.
69 423 000 –2,3
2007 m. gruodžio 24 d.
88 167 000 –1,6
2010 m. sausio 29 d.
99 331 000 –1,3
2012 m. kovo 3 d.
100 781 000 –1,2
2014 m. balandžio 8 d.
92 385 000 –1,5
2016 m. gegužės 22 d.
75 279 000 –2,1
2018 m. liepos 27 d.
57 587 000 –2,8

Paviršius
Marso pa

aviršiuje daug kraterių, yra kanjonų, plokštikalnių, lygumų, ugnikalnių. Vidutinis aukščių skirtumas apie 10 km.
Kalnuotos Marso sritys meteoritinių kraterių nusėtos daugiau, nei žemumos, kurių daugiau šiauriniame pusrutulyje. Nulinio aukščio paviršiumi Marse laikoma ta vieta, kurios planetos spindulys yra 3394 km. Kalnuotos sritys virš nulinio lygio iškyla apie 4-6 km bei primena žemynus. Aukščiausi planetos kalnai yra 4 ugnikalniai (Olimpas, Arsija, Askrėja ir Povas), esantys Tarsidos srityje, o jų aukštis siekia 26–27 km, pagrindo skersmuo 500-600 km, kraterių skersmuo 60-100 km. Planetos plutoje yra didžiulių plyšių ir sprūdžių; didžiausia yra 4000 km ilgio, 100 km pločio ir iki 6 km gylio Marinerio kanjonų sistema (Marinerio slėnis), besitęsiantis beveik lygiagrečiai planetos pusiaujui. Vietomis vingiuoja sausos upių vagos. Marso pietų pusrutulis apie 3 km aukštesnis negu šiaurinis, be to, pietiniame pusrutulyje žymiai daugiau kraterių.
Ties vienu iš ašigalių Marse visada būna balta dėmė, kurios dydis kinta keičiantis metų laikams. Žiemą tokia ašigalinė dėmė pasiekia net 60° platumą.
Dabar yra sudaryti detalūs Marso „žemėlapiai“ – marsolapiai. Visas planetos paviršius padalytas į 30 geometriškai taisyklingų rajonų, turinčių pavadinimus. Jų pavadinimai buvo suteikti dar tais laikais, kai planeta buvo tik stebima teleskopais iš Žemės. Didžiausi krateriai (kurių skersmuo siekia 100 km ir daugiau) pavadinti mokslininkų, tyrusių Marsą, vardais, o mažesnieji – įvairių Žemės miestų pavadinimais. Su Lietuva susiję Gusevo (XIX a. Vilniaus astronomo) ir Alytaus krateriai, be
ei Hiperborėjų (baltų genčių pavadinimas senovės Graikijoje) sritis ties Marso šiaurės ašigaliu.
Įžymiausias Marso paviršiaus darinys – Marso sfinksas, apšviestas Saulės, primenantis žmogaus veido formą.

Atmosfera
Marso atmosferą sudaro anglies dioksidas (95%), azotas (2,7%), argonas (1,6%), deguonis (0.1%), vandens garai (<0,2%). Planetos albedas 20%, slėgis prie planetos paviršiaus 170 kartų mažesnis negu prie Žemės paviršiaus: 15–45 km aukštyje kartais matomi ploni debesys, sudaryti iš ledo kristalų. Dėl retos ir giedros Marso atmosferos labai kinta paviršiaus temperatūra per parą: pusiaujo srityse vidurdienį paviršius įšyla iki 20 °C, per naktį atšąla iki -100 °C. Atmosferoje pučia stiprūs vėjai (iki 100 m/s), kurie sukelia smėlio audras, apimančias visą planetą.

Branduolys
Remiantis Marso sandaros teoriniais modeliais, Marsas turi 1000 km spindulio geležies ir geležies sulfido branduolį, 2300 km storio silikatų mantiją ir virš jos 100 km storio granito ir bazaltų plutą. Magnetinis laukas yra apie 500 kartų silpnesnis negu Žemės.

Palydovai
Marsas turi 2 gamtinius palydovus – Fobą ir Deimą. 1877 m. juos atrado amerikiečių astronomas Asaph Hall.
Palydovai netaisyklingos formos: didžiausias Fobo skersmuo 28 km, o Deimo – 16 km. Abiejų palydovų paviršiuje matoma daugybė smūginių kraterių. Manoma, jog palydovai yra kiti astronominiai kūnai (pvz., asteroidai), patekę į Marso gravitacijos lauką ir pradėję skrieti aplink planetą.
Pagrindinės charakteristikos
Pavadinimas Skersmuo (km) Masė (kg) Didžioji orbitos
pusašė (km) Apskriejimo periodas
Marsas I Fobas 22,2 (27 × 21,6 × 18,8) 1,08×1016 9378 7,66 val.
Marsas II Deimas 12,6 (10 × 12 × 16) 2×1015 23 400 30,35 val.

Fobo tranzitas per Saulę („Mars Rover Opportunity“ nuotrauka, 2004 m. kovo 10 d.).

Deimo tranzitas per Saulę („Viking 1“ nuotrauka).

Fobas („Mars Global Surveyor“ nuotrauka, 2003 m. birželio 1 d.).

Deimas („Mars Rover Opportunity“ nuotrauka, 2004 m. kovo 4 d.).

Kosminiai tyrimai
Marso tyrimai ypač paspartėjo 1965 metais, kai pro jį praskriejo JAV kosminė stotis „Mariner 4“, perdavusi į Žemę iš arti darytas planetos nuotraukas. Po to Marsą tyrė dar 3 „Mariner“ programos kosminės stotys („Mariner 6“ ir „Mariner 7“ (1969), „Mariner 9“ (1971)) ir 6 sovietinės stotys „Mars“ („Mars 2“ ir „Mars 3“ (1971), „Mars 4“, „Mars 5“, „Mars 6“ ir „Mars 7“ (1979)).
1971 m. kosminė stotis „Mariner 9“ tapo pirmuoju dirbtiniu Marso palydovu.
1976 m. JAV kosminės stotys „Viking“ ir „Viking 2“ minkštai nusileido Marse.
1988 m. TSRS kosminė stotis „Fob 2“ atliko Marso palydovų Fobo ir Deimo tyrimus.
Nuo 1997 metų Marsas tyrinėjamas JAV kosminės stoties „Mars Global Surveyor“ pagalba.
1997 m. liepos 4 d. ant Marso paviršiaus šiauriniame pusrutulyje nusileido „Mars Pathfinder“ (JAV) kosminis zondas, tyrinėjęs planetos sąlygas bei uolų sudėtį.
2001 m. „Mars Odysey“ (JAV) kosminė stotis tyrinėjo vandens egzistavimą Marse bei planetos vulkaninį aktyvumą. 2002 m. ji gama spindulių ir neutronų spektrometrų pagalba aptiko didelius vandenilio kiekius.
2003 m. Europos kosminės agentūros kosminis aparatas „Mars Express“ kartu su zondu „Beagle 2“ patvirtino ledo ir anglies dioksido egzistavimą planetos pietų ašigalyje.
Nuo 2004 m. kosminiai zondai „Spirit“ ir „Opportunity“ (JAV) tiria Marso paviršiaus uolienas ir dirvožemį.

„Viking“

„Viking 2“

„Mars Global Surveyor“

„Mars Pathfinder“

Leave a Comment