Didžiausi kūnai, judantys aplink Saulę, yra planetos. Planetos skriejaaplink Saulę, veikiamos jos traukos. Saulė kartu su planetomis, jųpalydovais ir kitais mažesniais dangaus kūnais sudaro Saulėssistemą(heliocentrinę sistemą). Šį teiginį pirmasis įrodė 1543m. lenkųmokslininkas Mikalojus Kupernikas. Planetos išsidėsčiusios aplink Saulę tokia tvarka: Merkurijus,Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas.Saulės sistemos planetos skirstomos į dvi grupes: • Žemės grupės planetas, prie kurių priskiriami Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas; • Didžiąsias planetas: Jupiterį, saturną, Uraną ir Neptūną.Tolimiausia ir mažiausia planeta-Plutonas-nepriklauso nė vienaui šiųgrupių.
Saulė
Centrinis ir pats didžiausias Saulės sistemos kūnas yra Saulė.Matuojant kosminiais mastais, tai palyginti netoli Žemės esantižvaigždė. Saulė yra įkaitintas dujų rutulys, sudarytas iš 74% vandenilio,23,7% helio ir 1,6% sunkesniųjų cheminių elementų. Saulės centre yrašerdis, kurioje temperatūra siekia 15mln. Celsijaus laipsnių. Čiavyksta branduolinės reakcijos, kurių metu vandenilis virsta heliu,išskirdamas milžinišką kiekį energijos. Dėl to helio kiekis Saulėscentrinėje dalyje didėja, o vandenilio-mažėja(kas sekundę sumažėja 564milijonais tonų). Šis procesas vyksta jau beveik 6 milijardus metų,tačiau iki šiol išeikvota tik menka dalis Saulės vandenilio. Jo darturėtų užtekti maždaug 5 milijardams metų. Žemė gauna tik vienądvimilijardąją dalį Saulės išspindulioutos energijos. Saulė sudaryta iš 6 sluoksnių: šerdis, spinduliavimo sluoksnis(juoenergija pernešama į išorę spinduliais), konvekcijos sluoksnis(čiatemperatūra sparčiai krinta, todėl vyksta konvekcija), fotosfera,chromosfera(joje dažnai vyksta dujų,elektringųjų daleliųprasiveržimai), vainikas.
Merkurijus
Arčiausiai Saulės skriejanti planeta yra Merkurijus. Jo vardassiejamas su romėnų prekybos ir keliautojų globėju dievu Merkurijumi,kurį graikai vadino Hermiu, o lietuviai- Saulės dukra Vaivora.
Merkurijaus paviršius panašus į mėnulio: labai nelygus, jame gausuįvairaus dydžio(iki 200km)meteoritų išmuštų kraterių, pasitaiko net4km. aukščio kalnų. Spėjama, kad šios planetos 1800km. spindulio branduolį sudarogeležis ir nikelis, virš jo yra silikatų mantija ir granito bei bazaltųpluta. Prie paviršiaus atmosfera labai reta, sudaryta iš helio,vandenilio, deguonies, neono, argono. Merkurijaus apšviestosios pusės temperatūra siekia 290-430 C, oneapšviestosios- -160 C. Magnetinis laukas 200-300 kartų silpnesnis užŽemės magneytinį lauką. Merkurijus palydovų neturi. Ten gyvybės nėra.[pic]
Venera
Antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta yra Venera. Jos vardassiejamas su romėnų grožio ir meilės deive, tapačia senovės graikųAfroditei. Lietuviai ją laikė Saulės dukromis Vakarine ir Aušrine. Venera turi apie 2800km. spindulio skystą branduolį, apie 3200km.storio silikatų mantiją ir apie 16km. storio bazaltų plutą. Veneros paviršius nelygus, nusėtas uolienų luitais, kurių daugelįyra maždaug vieno metro skersmens. Yra didekių(net iki 100km skersmens)vulkaninės kilmės kraterių. Aukščiausio kalno aukštis siekia apie 11km.Venera-sausa ir karšta dykuma. Jos atmosfera labai tanki, sudaryta iš angliesn dioksido(apie 96%),azoto( 3,5%), vandens garų(apie 0,2%) ir kt. Planetos slėgis net 90kartų didesnis nei prie Žemės paviršiaus. 45-65km. aukštyje Veneradengia du sieros rūgšties lašelių debesų sluoksniai su juos skiriančialengva miglele. Apatiniame sluoksnyje gali būti ir smulkių sieroskristalėlių. Viršutiniuose sluoksniuose pučia pastovus rytų vėjas,kurio greitis siekia iki 100km/h. Veneroje ryškus „šiltnamio reiškinys“-atmosfera praleidžiaregimuosius saulės spindulius, planetos paviršius įkaista, tačiau josiunčiamus infraraudonuosius spindulius sulaiko atmosferos angliesdioksidas. Gyvybės Veneroje nėra. Ji palydovų neturi.
Veneros sukimosi ašis beveik statmena orbitos plokštumai, todėlVeneroje nesikeičia metų laikai. Saulė teka vakaruose, o leidžiasirytuose, nes Venera sukasi apie savo ašį priešinga kryptimi negu Žemė.Magnetinislaukas labai silpnas.[pic]
Žemė
Trečioji pagal atstumą nuo Saulės planeta yra Žemė. Tai vienintelėSaulės planeta, kuroje egzistuoja gyvybė. Žemės rutulį sudaro keletas koncentrinių apvalkalų. Pačiame Žemėscentre yra branduolys, dalijamas i vidinį ir išorinį. Vidinis yrakietas, sudarytas daugiausia iš geležies ir nikelio, o išorinis-skystas. Žemės branduolį supa silikatų mantija, slūgstanti po kietuapvalkalu-pluta, kurią sudaro sustingusios lavos produktai(granitas irbazaltai).Žemės rutulį gaubia dujų apvalkalas, vadinamas atmosfera. Jąsudaro 78% azoto, 21% deguonies ir tik truputis kitų dujų. Savo ruožtuatmosfera dalijama į 3 sluoksnius: troposferą, stratosferą irjonosferą. Žemė turi gana stiprų magnetinį lauką. Žemės sukimosi ašissudaro statmeniu sukimosi plokštumai, vadinamai ekliptika, 23,5 kampąir visą laiką nekeičia savo padėties. Aplink Žemę skrieja jos gamtinispalydovas Mėnulis ir daugybė dirbtinių palydovų.
[pic]
Mėnulis yra artimiausias mums kosminis kūnas. Kartu tai yravienintelis dangaus kūnas, kuriame pabūvojo žmonės. Pirmieji 1969m.liepos 21d. ten nusileido JAV astronautai Nylas Armstrongas ir EdvinasOldrinas. O iš viso mėnulį jau yra aplankę 12 astronautų. Mėnulis sudarytas iš uolienų, o jo paviršius yra kelių dešimčiųmetrų grudėtas skeveldrų ir dulkių sluoksnis. Didesnę paviršiaus dalįužima kalnai, kurių aukščiausi siekia net 9km. Mėnulio paviršiaus temperatūra svyruoja nuo -700 C iki 1300 C.Mėnulyje nėra nei oro, nei vandens, taigi nėra ir atmosferos. Mėnulis įŽemę visada yra atsukęs tą pačią pusę. Pats nešviečia, o tik atspindisaulės šviesą.
Marsas
Marsas yra ketvirtoji Saulės sistemos planeta. Tai artimiausia Žemeiišorinė planeta. Aukštaičiai ją vadino Saulės dukraŽiezdre. Rausva,kraują primenanti spalva lėmė jos vardo susiejimą su kruvinuoju karodievu Marsu. Marso para šiek tiek ilgesnė už Žemės parą. Jo ašies pokrypis įorbitos plokštumą panašus į Žemės ašies pokrypį. Taigi Marse keičiasimetų laikai. Kadangi Marsas yra apie 1,52 karto toliau nuo Saulės neguŽemė ir mažesnis jo skriejimo orbita greitis, tai metai jame yrailgesni ir lygūs apie 1,8809 Žemės metų. Marsas turi labai retą atmosferą, kurios slėgis 170 kartų mažesnisuž Žemės. Ją sudaro anglies dioksidas(95%), azotas(2,5%),argonas(1,5%), nedidelis kiekis deguonies ir vandens garų. TemperatūraMarse labai svyruoja. Vidutinė temperatūra siekia vos -60 C. Marsui būdingi stiprūs vėjai, sukeliantys dideles smėlio audras.Rausvo smėlio debesys kartais pakyla net į 50km. aukštį. Marso paviršius primena Mėnulį, tik yra daug įvairesnis: kalnuotassu ryškiais ugnikalnių pėdsakais, jame gausu plutos lūžių, kraterių.Didžiulis 4000 km. ilgio, 100km. pločio ir iki 6 km. gylio plutos lūžis-Marnierio slėnis_ ištįsęs beveik lygiagrečiai su pusiauju. DidžiausioMarso kalno(Olimpo) aukštis siekia net 25km, o papėdės skersmuo-600km.Upių senvagės ir išdžiūvę ežerai liudija, kad kažkada Marse būta daugvandens. Dabar vandens ledas kartu su anglies dioksido ledu ašigaliuosesudaro baltas dėmes, kurios vadinamos ašigalinėmis kepurėmis.
[pic]
Jupiteris
Jupiteris-pati didžiausia Saulės sistemos planeta. Jos masė 2,5karto didesnė ūž kitų aštuonių planetų masę. Dėl greito sukimosi apiesavo ašį Jupiteris yra šiek tiek susiplojęs-pusiaujo skersmuo didesnisuž ašigalinį skersmenį. Tankią atmosferą sudaro molekulinis vandenilis(apie 74%), helis(apie
24%), metanas, amoniakas ir kt. Lygiagrečiai su pusiauju debesysepakaitomis eina 10porų rudų ir baltų juostų. Baltosiose dujos kylaaukštyn ir vėjas pučia iš vakarų į rytus, rudosiose dujos leidžiasižemyn ir vėjas pučia iš rytų į vakarus. Vėjo greitis kartais siekia net130m/s. Rudų ir baltų juostų lietimosi vietoje susidaro sūkuriai, kuriųdidžiausias yra daugiau kaip prieš 300 metų pastebėta ovalinė DidžiojiRaudonoji Dėmė. Jos ilgis 25000km, o plotis 14000km. Debesų temperatūražema-apie -138 C. Atmosferoje nuolat blykčioja žaibai. Jupiterio paviršius-apie 17000km storio skysto molekuliniovandenilio sluoksnis. Po juo yra apie 44000km storio metalinisvandenilis ie 10000km spindulio branduolys, sudarytas iš silikatų,susimaišiusių su vandens, amoniako ir metano ledais. Temperatūra centreturėtų būti apie 25000 C. Planeta yra stiprus radijo bangų šaltinis. Jos magnetinis laukas 20kartų stipresnis negu Žemės. Sukimosi ašis beveik statmena orbitos plokštumai, dėl to ten beveiknesikeičia metų laikai. Aplink Jupiterį iš Žemės nematomas ledo gabalėlių ir dulkių žiedas,kuris kartu su 16 palydovų juosia šią planetą. Trys jos palydovai-Ija,Ganimedas ir Kalista-didesni už mūsiškį Mėnulį, tik Europa mažesnė.[pic]
Saturnas
Saturnas pagal dydį yra antroji planeta. Daug kuo panašus į Jupiterį:panaši vidinė sandara, greitas sukimasis apie ašį, nedidelistankis(mažiausias iš visų planetų), dėl greito sukimosi susiplojęs. Atmosfera, kurios storis 300km, o temperatūra -178 C, sudarytadaugiausia iš molekulinio vandenilio, helio, metano ir amoniako. Jojeties pusiauju visą laiką iš vakarų į rytus pučia stiprus vėjas(net iki500m/s). Tai tikra audra, kurią lydi dažni žaibai. Saturnas, kaip ir Jupiteris, neturi kieto paviršiaus. Po storudebesų sluoksniu čia prasideda skystas 32000km storio molekuliniovandenilio ir helio sluoksnis. Dar giliau yra 12000km storio
metališkojo vandenilio sluoksnis, o po juo-16000km spinduliobranduolys, sudarytas iš silikatų bei vandens, metano ir amoniako ledų.Saturno centre temperatūra turėtų būti apie 20000 C. Įdomiausias Saturno elementas- pusiaujo plokštumoje planetąjuosiantys žiedai. Yra žinomi 7 pagrindiniai žiedai, sudaryti išdaugybės įvairaus dydžio ledo gabalėlių, kurie aplink planetą skriejatarsi maži mėnuliukai. Bendras žiedų plotis siekia daugiau kaip400000km, o storis-vos 1km. Saturnas turi 18 gamtinių palydovų. Didžiausias jų-Titanas-dydžiunenusileidžia Merkurijui. Tai vienintelis Saulės sistemos planetųpalydovas, turįs 250km storio atmosferą, sudarytą daugiausia iš azoto.Saturno magnetinis laukas vos keletą kartų stipresnis už Žemėsmagnetinį lauką.[pic]
Uranas
Uranas- septintoji saulės sistemos planeta. Tai pirmoji 1781m.teleskopu Viljamo Heršelio atsrasta planeta. Uraną dengia šalta(apie -210 C) ir nepaprastaistora(11000km)atmosfera, sudaryta iš vandenilio, helio beiplaukiojančių sušalusio metano ir amoniako debesų. Po ja yra 8000kmgylio vandens, metano ir amoniako sluoksnis, o planetos centre-Žemėsdydžio branduolys, sudarytas iš silikatų bei vandens, amoniako iemetano ledų. Jo temperatūra siekia apie 11000 C. Uranas turi 11 plonų, tik1977-1978m. atrastų žiedų, kurių bendrasplotis sudaro 9000km, o storis- 5-15km. Aplink Uraną skrieja 17palydovų. Planeta turi magnetinį lauką. Viena įdomiausių Urano įpatybių yra ta, kad jo sukimosi ašis beveikguli orbitos plokštumoje. Taigi planeta tarsi rieda savo orbitagulėdama ant šono: pusę ilgų metų atsukusi į Saulę vieną ašigalį, kitąpusę Urano metų-kitą ašigalį. Atitinkamai atsisuka ir planetospusrutuliai.
[pic]
Neptūnas
Neptūnas aštuntoji, plika akimi nematoma Saulės sistemos planeta.Šią planetą atrado 1846m. vokiečių astronomas Johamas Galė. Neptūną gaubia tanki, audringa molekulinio vandenilio, helio irmetano atmosfera, kurioje plaukioja amoniako ir vandens kristalųdebesys. Neptūne pučia patys stipriausi iš visų Saulės sistemos planetų
vėjai. Protarpiais jų greitis siekia net 500-700m/s. Pietiniameplanetos pusrutulyje gerai matyti Didžioji Raudonoji Dėmė sulig Žemė. Neptūno paviršių greičiausiai dengia plonas amoniako ir metanovandenynas, kurio temperatūra vos -214 C. Giliau yra apie 3500 kmstorio vandens, amoniako ir metano ledo sluoksnis, o centre – apie20500 km spindulio to paties ledo ir silikatų branduolys. Planeta turi penkis iš žemės nematomus žiedus ir silpną magnetinįlauką. Aplink Neptūną skrieja 8 palydovai.Du iš jų , Tritonas ir Nereidė,įžiūrimi pro teleskopą , kitus atrado automatinė kosminė stotis„Vojadžeris“.[pic]
Plutonas
Plutonas- devintoji, tolimiausioji ir mažiausioji Saulės sistemosplaneta. 1930m. ją fotografiniu būdu atrado JAV astronomas KlaidasTombas. Apie šią planetą žinoma nedaug, mat šios tolimos planetos kolkas dar nepasiekė jokia automatinė tarpplanetinė stotis. Plutonas savo sandara skiriasi nuo didžiųjų planetų. Turi retą azotoir metano atmosferą. Paviršių dengia kelių kilometrų storio metanoledas, kurio temperatūra -235 C. Plutonas turi vieną palyginti didelį palydovą Charoną, atrastą 1978metais. Jis yra vos du kartus mažesnis už Plutoną. Manoma, kadpraeityje Plutonas ir jo palydovas buvę Neptūno palydovai, tačiauvėliau ištrūkę iš Neptūno gravitacijos lauko. Plutonas taposavarankiška planeta.
[pic]