Alkoholis

3759 0

Kalnapilio“ alaus darykla gali pasigirti daugiau nei šimto metų aludarystės patirtimi. Tačiau net ir turėdama gilią istoriją ir tradicijas, ši alaus darykla sugeba išlikti viena moderniausių ir atviriausių naujovėms alaus daryklų Baltijos šalyse.

„Kalnapilio“ alaus darykla pirmoji perorientavo Lietuvos vartotojų skonį lengvo, šviesaus, aukštos kokybės alaus link ir pradėjo šalyje puoselėti naujovišką alaus gėrimo kultūrą. „Kalnapilis“ pirmasis išpilstė alų į naujo tipo butelius, pirmasis pristatė alų buteliuose su atsukamais kamšteliais, pirmasis iš Lietuvos alaus gamintojų pasiūlė vartotojams alų 0,33 l buteliukuose, pirmasis pagamino ittin lengvo skonio ledinį (Ice) alų, taip pat pirmasis rinkai pateikė Lietuvoje pagamintą alų skardinėse.

1995 m. prasidėjęs visapusis įmonės vystymas lėmė, jog 2001 m. „Kalnapilis“ pirmasis iš Lietuvos alaus gamintojų įdiegė tarptautinę kokybės valdymo sistemą pagal ISO 9001:2000 standartą.

Investuodamas į pažangiausias technologijas, darbuotojų profesionalumą, išlaikydamas tvirtą prekinį ženklą bei garantuodamas aukščiausią alaus kokybę ir unikalias skonio savybes, „Kalnapilis“ užsitikrina pelningos, stabilios, modernios alaus daryklos pozicijas.

„Kalnapilio“ tikslas – išlaikyti atviriausios naujovėms alaus daryklos vardą Lietuvos rinkoje ir gaminti aukščiausios kokybės alų moderniems, išlavinto skonio alaus mėgėjams. Tvvirtas pagrindas tam – ilgametės alaus kokybės tradicijos ir naujausių technologijų taikymas, dėmesys vartotojų ir užsakovų poreikiams, atvirumas inovacijoms ir jaunatviškumas, dėmesys bendruomenei ir puoselėjamai alaus gėrimo kultūrai.

2001 m. jungimosi procesą pradėjusios „Kalnapilio“ ir „Vilniaus Tauro“ alaus daryklos sėkmingai įsiliejo į „Danish Brewery Gr

roup“ šeimą. „Danish Brewery Group“ yra dinamiška ir nuolatos auganti tarptautinė kompanija, kurios alaus daryklose Skandinavijoje ir kitur Europoje gaminama daugiau nei 50 prekinių ženklų alaus, eksportuojamo į visų kontinentų šalis.

2004 m. buvo atnaujinta „Kalnapilio“ alaus šeima. Kai kuriuos senuosius produktus pakeitė naujai sukurtos alaus rūšys. Visi produktai pasipuošė naujomis etiketėmis. Tiek alaus šeimos, tiek pakuotės atnaujinimas buvo paremtas vartotojų tyrimais.

„Kalnapilio“ alaus darykla siūlo įvairiausią asortimentą alaus mėgėjams, o unikalus „Kalnapilio“ alaus skonis jau ne pirmus metus garsina ir šlovina Panevėžio aludarius ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Didžiausias „Kalnapilio“ laimėjimas – net 2 aukso apdovanojimai pasaulio alaus olimpiada tituluojamame „World Beer Cup“ (Pasaulio alaus taurės) čempionate. Iki šiol tokio aukšto įvertinimo nėra gavusi nė viena Lietuvos alaus darykla.

Istorija

1902 m. Vokiečių kilmės miestelėnas Albertas Foigtas įkkūrė alaus daryklą ir pavadino ją „Bergschlosschen“ (Pilaitė ant kalvos).

1918 m. Pavadinimas „Bergschlosschen“ buvo pakeistas į lietuvišką „Kalnapilis“.

1918–1940 m. Lietuvos nepriklausomybės metais ši darykla buvo akcinė bendrovė.

1940 m. Darykla buvo nacionalizuota.

1970 m. Pastatytas naujas salyklo fabrikas.

1973 m. Prie „Kalnapilio“ prisijungė Biržų alaus darykla ir taip atsirado Alaus pramonės gamybinis susivienijimas „Kalnapilis“. Pavadinimai keitėsi keletą kartų: 1988 m., išleidus antialkoholinį įstatymą, buvo būtina pervadinti į Nealkoholinių gėrimų ir alaus kombinatą „Kalnapilis“, vėliau, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kombinatas tapo Valstybine alaus darykla.

1992 m. Gruodį įmonė privatizuojama.

1994 m. Įsteigiama bendra įmonė su „Baltic Beverages Ho

olding“.

1995 m. Pristatytas naujos kokybės alus „Ekstra“, kuris pradžioje pagal „Kalnapilio“ licenciją gaminamas Suomijoje.

1996 m. Pristatytas premium rūšies „Dvaro“ alus – pirmasis naujų alaus rūšių šeimos atstovas. Netrukus po „Dvaro“ pasirodė dar du naujos alaus rūšių šeimos atstovai – šviesusis „Karčemos“ ir tamsusis „Milžinų“ alus.

Nuo spalio nutraukiama licencinio alaus „Ekstra“ gamyba Suomijoje ir alus pradedamas gaminti „Kalnapilyje“.

„Kalnapilio Kalėdinis“ alus, pristatytas lapkričio 18 dieną, – tai pirmasis lietuviškas kalėdinis alus, pagamintas pagal klasikines kalėdinio alaus gamybos tradicijas, ir antrasis pasaulyje, gavęs kalėdinio alaus sertifikatą.

1997 m. Sausio mėn. pradėtas daryti naujo stiprumo „Karčemos“ alus.

Balandžio mėn. pradėta prekiauti mineraliniu vandeniu „Vichy Classique“.

Gegužės mėn. vartotojams pristatyta stipriausia naujiena – alus „7.30“.

„Kalnapilis“ tampa rinkos lyderiu Lietuvoje.

1998 m. Kovo mėn. pristatytas pirmasis Lietuvoje „Velykinis“ alus.

Rugsėjo mėn. „Kalnapilis“ įgyvendina kelerius metus brandintą projektą ir pristato rinkai esminę naujovę – naują butelį ir dėžę.

1999 m. „Kalnapiliui“, renginio „Vilnius 2000“ mecenatui, buvo suteikta teisė į pavadinimą „Kalnapilis – tūkstantmečio alus“.

Pristatomas pilstomas „Ekstra“ alus.

2000 m. Rinkai pristatoma nauja „Kalnapilio“ alaus rūšių šeima: „4.30“, „Kalnapilis“, „Export“, „7.30“.

Balandžio pabaigoje pristatoma Lietuvos alaus rinkos naujiena – „Kalnapilis in ICE“. Tai ypač lengvas ir švelnus vidutinio stiprumo (5 %) ledinis alus – ateities, naujos kartos gėrimas.

Šcyrkuose (Lenkija) 8-ojo aludarių suvažiavimo „Agro 2000“ metu organizuotame atvirame alaus konkurse iš penkių „Kalnapilio“ pateiktų alaus rūšių net keturios laimėjo medalius: „4.30“ – aukso, „Kalnapilis“ ir „7.30“ – bronzos, o „Kalnapilis in ICE“ buvo ap

pdovanotas medaliu kaip išskirtinis alus.

Alus „Export“ pelnė „Metų gaminio 2000“ titulą Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamoje kasmetinėje lietuviškų gaminių parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“.

Lietuvos generaliniame konsulate Čikagoje „Kalnapiliui“ buvo įteiktas apdovanojimas, laimėjus antrą vietą tarptautiniame alaus konkurse, kurį organizuoja JAV gėrimų degustavimo institutas „Beverages Testing Institute“. Apdovanojimai skirti dviem „Kalnapilio“ alaus rūšims – „Kalnapilis“ ir „Export“, kurios buvo pristatytos konkursui 2000 m. lapkričio mėnesį.

Įmonės savininke tampa Danijos kompanija „Brewery Group“ (DBG).

Metų pabaigoje „Kalnapilis“ pristatė dar vieną naujovę. Keletą metų diktuojantis madas butelinio alaus rinkoje, „Kalnapilis“ pirmasis Baltijos šalyse pradėjo pilstyti alų į 0,33 l talpos butelius su užsukamu kamšteliu.

2001 m. „Kalnapilis“ tampa Šiaurės Europos krepšinio lygos (NEBL) turnyro rėmėju.

2002 m. „Kalnapilis“ švenčia 100 metų jubiliejų.

„Kalnapilio“ alus „7.30“ skardinėje pakuotėje tampa Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamo konkurso „Lietuvos metų gaminys“ nugalėtoju.

„Kalnapilis“ pirmasis iš Lietuvos alaus daryklų rinkai pateikia lietuvišką alų skardinėmis.

Vienuose iš labiausiai lankomų Lietuvos interneto vartų „Takas“ lankytojai išvydo vis didesnį populiarumą įgyjančius „Kalnapilio filmus“. Ši unikali Lietuvoje internetinė pramoga jau nuo spalio veikė „Kalnapilio“ interneto svetainėje www.kalnapilis.lt. „Kalnapilio filmai“ pasižymi tuo, kad scenarijus jiems kuria patys interneto vartotojai.

JAV prezidento George‘o W. Busho vizito metu Vilniaus „Arkos“ galerijoje surengiamas vakarėlis „The George W. Bush Party“ – originalus „Kalnapilio“ projektas ir nemokama šventė jaunimui.

Šimto metų jubiliejaus proga „Kalnapilis“ pristato ypatingą su

uper premium kategorijos alų „Kalnapilis 1902“.

„Kalnapilio“ alus tampa oficialiu Šiaurės Europos krepšinio lygos teisių perėmėjo ir tęsėjo – FIBA EUROPE Šiaurės konferencijos čempionato – alumi.

Per 10-ąjį tradicinį Varnių bliuzo festivalį „Kalnapilis“ geriausiam festivalio gitaristui įsteigia unikalų prizą – Aukso stygą.

AB „Kalnapilis“ ir „Lietuvos ryto“ krepšinio klubas pasirašo sutartį, pagal kurią 2002 m. ir 2003 m. sezoną „Kalnapilis“ tampa oficialiu Vilniaus krepšinio klubo rėmėju.

„Kalnapilis“ pristato pirmąjį lietuvišką alų skardinėmis. Parduotuvėse pasirodo „Kalnapilio“ alaus darykloje gaminamas ir į skardines išpilstytas alus „Kalnapilis Export“, „Kalnapilis in ICE“ ir „Kalnapilis 7.30“.

2003 m. „Kalnapilis“ tradiciškai paremia festivalį „Kaunas Jazz“. Įsteigiamas specialus prizas geriausiai „Kalnapilio“ dvasią atspindinčiam festivalio muzikantui.

Specialus prizas įteikiamas ir remiamo Varnių bliuzo festivalio dalyviams.

„Kalnapilis“ – vienas pagrindinių liepą vykusios Pasaulio lietuvių dainų šventės rėmėjų. Per šventę Vilniaus Vingio parke muzikos mylėtojams pristatomas „Kalnapilio“ remiamas projektas – legendinis miuziklas „Velnio nuotaka“.

„Kalnapilis“ tampa naujo muzikos festivalio „Platelių rock“ rėmėju.

Panevėžio 500 metų jubiliejaus proga „Kalnapilis“ panevėžiečiams ir miesto svečiams dovanoja miuziklo „Velnio nuotaka“ pastatymą. Šis renginys tampa pagrindiniu jubiliejaus programos akcentu.

„Kalnapilis“ remia miuziklo „Velnio nuotaka“ CD ir DVD išleidimą.

2004 m. Atnaujinamas „Kalnapilio“ logotipas, jam suteikiama daugiau modernumo.

Kovo mėn. „Kalnapilis“ pristato naują „Kalnapilis Original“ alų, kurį ypač gerai įvertina vartotojai.

Atnaujinamos visų „Kalnapilio“ alaus rūšių etiketės ir skardinės.

„Kalnapilis“ remia festivalį „Kaunas Jazz“.

Gegužės mėn. „Kalnapilis“ pristato pirmąjį lietuvišką super premium klasės alų „Kalnapilis Grand“.

„Kalnapilio“ alaus rūšys „Original“ ir „Grand“ gauna aukso apdovanojimus pasaulio alaus olimpiada tituluojamame „World Beer Cup“ čempionate. Tokio aukšto apdovanojimo neturi nė viena kita Lietuvos alaus darykla.

„Kalnapilis“ – Klaipėdos pilies džiazo festivalio mecenatas.

Rugsėjo pabaigoje „Kalnapilis“ pristato pirmąjį lietuvišką raudoną alų – „Kalnapilis Red“.

Original

Stiprumas: 5.0 %

Tara: butelis 0,5 l; skardinė 0,5 l

Apie alų:

Kurdami Kalnapilis Original, mūsų aludariai pasirinko kilminguosius Saaz apynius. Alus itin turtingo ir darnaus skonio, jo puta – tvirta ir ilgai išliekanti. Pajuskite nepakartojamą skonį ir aromatą – lyg tiesiai iš statinės.

Grand

Stiprumas: 5.3 %

Tara: butelis 0,5 l

Apie alų:

Kalnapilio Grand alų gaminame žingsnis po žingsnio, kantriai ir kruopščiai. Iš tyro vandens, rinktinių apynių bei aukščiausios kokybės miežių. Ir laukiame. Mes mokame laukti.

Taip, neskubėdami subrandinę alų, išgauname didingą, brandų skonį. Skonį, kuriuo didžiuojamės. Štai kodėl šio alaus pavadinimas – Kalnapilis Grand.

Pilsner

Stiprumas: 4.7 %

Tara: butelis 0,5 l

Apie alų:

Kalnapilis Pilsner, sukurtas remiantis senomis tradicinės Pilsner rūšies receptūromis, yra švelnaus ir malonaus skonio. Tikra klasika – taurė šviesaus lengvo Kalnapilis Pilsner. Bet kuria proga.

Red

Stiprumas: 4.8 %

Tara: butelis 0,5 l

Apie alų:

Po darbo, savaitgalį ar šiaip. Su draugu, drauge, ko nors belaukiant ar švenčiant pergalę. Prie laužo, jūros ar kalnuose. Vieną, du ar kaip Dievas duos. Pasimėgaujant, kalbantis, šokant. Tiesiog būnant. Rytoj. Dabar. Netrukus. Kasdien. Kalnapilis Red. Pirmasis raudonas lietuviškas alus.

7.30

Stiprumas: 7.30 %

Tara: butelis 0,5 l; skardinė 0,5 l

Apie alų:

Stipriausias mūsų alus Kalnapilis 7.30 yra itin aromatingas. Ryškus skonis puikiai dera prie didesnio alkoholio kiekio. Bokalas šviežio ir šalto Kalnapilis 7.30 – ieškantiems stipresnio įspūdžio.

Kalnapilis in ICE

Stiprumas: 5,0 %

Tara: butelis 0,33 l

Apie alų:

Ypač švelnus alus. Po fermentacijos ir brandinimo atšaldomas iki minusinės temperatūros. Alus tampa švelnesnis ir gaivesnis. Kalnapilis in ICE yra truputį salstelėjęs, vidutinio stiprumo, lengvai geriamas. Rekomenduojama gerti 4–6˚C temperatūros.

Alita

ŠAMPANAS IR PUTOJANTIS VYNUOGIŲ VYNAS

Šampanas ir jam prilygstantis putojantis vynuogių vynas – proginis gėrimas. Jį geriame, pasiekę tikslą, sudarę pelningą sandorį, nuveikę darbus.

Dėl savo ypatingos savybės – šauti ir putoti, šampanas buvo laikomas tiek išskirtinai dieviškuoju karalių gėrimu, tiek klastinga šėtono pagunda, ir visada buvo neatskiriamu šventės, pergalės, inicijavimo simboliu.

Napoleonas Bonapartas jį tiesiog dievino: „Aš geriu šampaną, kai laimiu, kad švęsčiau.ir geriu šampaną, kai pralošiu – kad save paŠampanės provincija Prancūzijoje – tai vieta, kur gimsta tikrasis šampanas. Už šios teritorijos ribų šampano nėra ir negali būti. Visose kitose šalyse buvo kuriamos gamyklos, kurioms buvo leista gaminti vyną pagal šampano technologiją, tačiau uždrausta vadinti šampanu. Prancūzijoje pagal šią technologiją pagamintas produktas vadinamas – vin mousseux, Italijoje – spumante, Ispanijoje – cava, Vokietijoje – sekt, Lietuvoje – putojančiu vynuogių vynu.

Putojančio vynuogių vyno gamybos technologija yra panaši į šampano gamybą, skirtumas, kad natūrali antrinė vyno fermentacija (rūgimas) vyksta ne buteliuose, o hermetiškai uždarytuose rezervuaruose.

Pagrindinė abu metodus vienijanti savybė yra ta, kad anglies dvideginio dujos, sukuriančios burbuliukus ir butelyje, ir didžiulėje cisternoje, atsiranda cukrui virtus alkoholiu. Tai – natūralus procesas, kaip ir užminkytos duonos tešlos iškilimas.

Kaip patiekti šampaną

ir putojantį vynuogių vyną

Patiekti šampaną stilingai – atšaldyti jį iki tinkamos temperatūros, tyliai atkimšti ir išpilstyti į taures būtent taip, kaip dera – nėra įgimta dovana. Tam reikia šiek tiek miklumo, dėmesio ir praktikos. Šampanas turi būti patiekiamas fleitos ar tulpės formos taurėse, kuriose geriau atsiskleidžia jam būdingas aromatas.

Šampanas – visada gaivaus skonio gėrimas. Ypač tai išryškėja atšaldžius. Tam naudojamas kibirėlis su ledu. Tai seniausias, bet pats elegantiškiausias būdas paruošti vyną jo džiaugsmingai paskirčiai. Jeigu norite tai padaryti greičiau, ant ledo gabalėlių užpilkite šalto vandens, iki jis užpildys visus plyšelius. Vanduo su ledu ilgą laiką vėsinamą vyną apsaugo nuo peršalimo, sunkinančio kamščio ištraukimą, slopinančio vyno aromatą bei skonį. Tai dar viena priežastis, skatinanti šampaną vėsinti ledo kibirėlyje, o ne šaldymo kameroje. Šampanas patiekiamas maždaug 7 laipsnių temperatūros.

Atvėsintą šampaną dera tinkamai atkimšti. Kamštis neturėtų iššauti su trenksmu, šiuo metu tai tiesiog nebemadinga. Iš lėto atsukus vielutę, butelį pavertus 45 laipsnių kampu, viena ranka prilaikomas kamštis, kita ranka sukamas butelis. Tobulai atkimšus šampaną, turėtų pasigirsti lengvas atodūsis.

Prieš pilant šampaną į taures, butelis įvyniojamas į sulankstytą baltą rankšluostį. Šampanu užpildoma du trečdaliai taurės.

Dažniausiai šampanas patiekiamas prieš valgį, kaip aperityvas. Visiems žinomas šampano ir ikrų duetas yra ne vienintelis derinys. Paukštienos paštetą, žalumynų salotas, gėlavandenę ir jūros žuvį puikiai tinka užgerti šampanu. guosčiau“.

KLASIKINIS putojantis vynuogių vynas

Klasikinis tradicinis šampano gamybos būdas – tai vyno rauginimas buteliuose. Šis gamybos būdas sukurtas Prancūzijoje, Šampanės provincijoje. Todėl tik šioje vietovėje pagamintas produktas turi išskirtinę teisę vadintis šampanu, kitur jis vadinamas putojančiu vynu, pagamintu klasikiniu tradiciniu metodu, arba putojančiu vynu, fermentuotu butelyje tradiciniu metodu.

KLASIKINIS putojantis vynuogių vynas pradėtas gaminti AB „Alita“ 1999 metais. Jo gamyba – tai bendrovės specialistų profesionalumo įrodymas.

KLASIKINIO šampano gamybos procesas tęsiasi nuo 1 iki 3 metų. Šis dieviškas gėrimas reikalauja begalinės kantrybės, kruopštumo, daug laiko ir rūpestingumo.

AB „Alita“ rūsiuose buteliuose brandinama daugiau nei 30000 vienetų KLASIKINIO putojančio vynuogių vyno. Pirmoji KLASIKINIO partija į prekybą patiekta 2000 metų gruodžio mėnesį.

AB „Alita“ gaminamas dviejų rūšių KLASIKINIS

AB „Alita“ – aukštos kokybės natūralios fermentacijos putojančio vynuogių vyno gamintoja Lietuvoje.

Putojantis vynuogių vynas ALITA pradėtas gaminti 1980 metais. Pagal naujausią ir pažangiausią srovinę technologiją gaminamos 8 rūšys šio tauraus baltojo, auksinio ir raudonojo gėrimo.

AB „Alita“ putojančio vyno gamyba yra panaši į klasikinę šampano gamybos technologiją, nes rauginimo talpyklose vyksta tie patys biocheminiai procesai kaip ir buteliuose, rauginant šampaną klasikiniu metodu. Šių procesų metu vynas natūraliai prisotinamas angliarūgštės, kitais cheminiais ir fizikiniais cheminiais junginiais, lemiančiais ilgą ir gražų angliarūgštės burbuliukų žaismą taurėje, subtilų skonį ir aromatą.

Putojantis vynuogių vynas ALITA – pagrindinis bendrovės putojantis vynas, jo gaminama daugiausia. Išskirtinės aromato ir skonio savybės sukurtos, derinant daugelį vyno rūšių.

ROMEO, muskatas

Gaminamas nuo 2002 m.

Spalva: šviesiai gelsva

Aromatas: išskirtinis, lauko gėlių ir citrinmedžio žiedų

Cukringumas: 65 g/dm3, pusiau saldus

Stiprumas: 8 tūrio %

Gamybos ypatybės: gaminamas pagal originalią receptūrą iš aukštos kokybės muskatinio vynuogių vyno.

Kaip vartoti: rekomenduojama pateikti atšaldytą. Tinkamas vartoti prie desertinių patiekalų ir vienas.

Pakuotė: matiniai 0.75l talpos buteliai, apipavidalinti originaliomis, šiuolaikiškomis etiketėmis.

ROMEO, pusiau saldus

Gaminamas nuo 2002 m.

Spalva: šviesiai gelsva

Aromatas: originalus, vaisių ir gėlių

Cukringumas: 60 g/dm3

Stiprumas: 8 tūrio %

Gamybos ypatybės: gaminamas pagal originalią, „Alitoje“ sukurtą receptūrą iš specialiai parinkto balto vynuogių vyno.

Kaip vartoti: rekomenduojama pateikti atšaldytą. Tinkamas vartoti prie desertinių patiekalų ir vienas.

Pakuotė: matiniai 0.75l talpos buteliai, apipavidalinti originaliomis, šiuolaikiškomis etiketėmis.

ROMEO, rausvasis muskatas

Gaminamas nuo 2002 m.

Spalva: išskirtinė rausva

Aromatas: švelnus, rožių ir vyšnių

Cukringumas: 65 g/dm3, pusiau saldus

Stiprumas: 8 tūrio %

Gamybos ypatybės: gaminamas pagal originalią, „Alitoje“ sukurtą receptūrą, derinant specialiai atrinktą išlaikytą vynuogių vyną.

Kaip vartoti: rekomenduojama pateikti atšaldytą. Tinkamas vartoti prie desertinių patiekalų ir vienas.

Pakuotė: matiniai 0.75l talpos buteliai, apipavidalinti originaliomis, šiuolaikiškomis etiketėmis.

AUKSINIS MUSKATINIS

Spalva: šviesiai gelsva, aukso atspalvio.

Aromatas: subtilus muskato.

Cukringumas: 65 g/dm3.

Stiprumas: 7 tūrio %.

Gamybos ypatybės: gaminamas pagal originalią receptūrą iš aukštos kokybės muskatinio vynuogių vyno.

Kaip vartoti: patiekiamas atšaldytas. Rekomenduojamas vartoti prie desertinių patiekalų ir vienas.

Kas yra konjakas ir brendis?

Paprasčiausias apibrėžimas – tai du kartus distiliuotas baltasis vynas. Pavadinimas brendis kilo iš olandiško žodžio brandewijn, reiškiančio „degintą vyną“.

Konjakas – tai brendis, pagamintas iš baltųjų vynuogių, dažniausiai Ugni Blanc rūšies, išaugintų griežtai apibrėžtoje teritorijoje – Pietvakarių Prancūzijos provincijoje, Charentes (Šarantėje), esančioje apie 100 mylių į šiaurės rytus nuo Bordo, ir nedideliuose regionų Deux Sevres ir Dordogne plotuose. Šarantės provincija, atsižvelgiant į unikalias dirvožemio ir klimato ypatybes, dar skirstoma į 6 regionus: Grande Champagne, Petite Champagne, Borderies, Fin Bois, Bon Bois ir Bois Ordinares et Bois Communes.

Taigi, kaip ir šampano bei putojančio vyno, esminis brendžio ir konjako skirtumas yra šių gėrimų gaminimo vieta: Šarantės provincijoje pagamintas gėrimas vadinamas konjaku, o kitoje Prancūzijos ar pasaulio dalyje „gimęs“ – brendžiu.

Vynas – pradinis gamybos etapas

Brendžio gamybai naudojamos Ugni Blanc vynuogės (apie 90-98% konjako vynuogynų yra apsodinti būtent šios rūšies vynuogėmis), likusią dalį sudaro Folle Blanche (Fol-blanš) ir Colombard (Kolombar) vynuogės. Iš Ugni Blanc vynuogių pagamintas vynas yra lengvas, nestiprus (tik 7-9%) ir pasižymi dideliu rūgštingumu. Toks vynas idealiai tinka distiliuoti ir yra puikus startas geram konjakui ir brendžiui gaminti. Vynuogių derlius pradedamas imti 3 – 4-ąją rugsėjo savaitę. Vynuogės renkamos (kai kurie gamintojai bent dalį vynuogių derliaus stengiasi nuimti rankomis, nenaudodami mašinų), spaudžiamos sultys ir fermentuojamos – gaminamas vynas.

Distiliavimas

Tradiciškai vynas du kartus distiliuojamas variniame katile-distiliatoriuje (varykloje), vadinamame alambic Charentaise. Varinis svogūno formos varyklos rezervuaras viršuje baigiasi lenktu siaurėjančiu vamzdžiu, kuris vadinamas gulbės kaklu. Katilas kaitinamas dujomis ar alyva, tačiau kai kurie gamintojai naudoja medieną. Distiliavimo procesas grindžiamas tuo, kad alkoholio virimo temperatūra yra žemesnė nei vandens, t.y. alkoholis užverda greičiau nei vanduo. Iš pagrindinio rezervuaro vynas pamažu teka į kaitinamą katilą ir kaitinamas tol, kol alkoholis virsta garais. Garai kaupiasi katile, kyla į viršų gulbės kaklu, patenka į kondesatorių (išlankstytą ar spirale susuktą vamzdyną, laikomą šaltame vandenyje). Čia garai vėl virsta skysčiu. Kondensato stiprumas yra apie 28%-32%. Pirmiausiai iš kondensatoriaus išeinantis skystis vadinamas tetes (viršūnėlės) ir paprastai turi daug priemaišų. Vidurinioji ir didžiausia dalis distiliato vadinama brouillis. Paskutinis, iš vyno likučių gautas distiliatas yra gana silpnas ir nearomatingas. Jis vadinamas queues (uodegėlės). Taigi viršūnėlės ir uodegėlės kaip netinkamos tolesnei gamybai yra pašalinamos (arba perdirbamos). Brouillis surenkamas į talpyklas, po to vėl tiekiamas į varinį rezervuarą ir distiliuojamas antrą kartą. Šiuo atveju nuostoliai mažesni, iš distiliatoriaus išbėga iki 99% į katilą supilto kiekio. Gaunamas distiliatas yra skaidrus ir švarus kaip šaltinio vanduo, o jo stiprumas siekia 67-72%. Šį galutinį distiliacijos produktą prancūzai vadina eau-de-vie, tai išvertus reikštų „gyvenimo vanduo“. Norint gauti vieną litrą distiliato eau-de-vie (apie 70% stiprumo), reikia maždaug 9 litrų vyno.

Distiliavimo procesas neturi griežtai apibrėžtos pradžios datos, tačiau, pagal įstatymą, jis turi pasibaigti ne vėliau kaip kovo 31 dieną, vidurnaktį.

Brandinimas

Eau-de-vie iš karto keliauja į dideles ąžuolo statines (pvz., kai kurie gamintojai naudoja 350 litrų talpos statines). Jos dažniausiai gaminamos iš šimtamečių ąžuolų, išaugusių Prancūzijoje, Limousin ar Troncais miškuose. Ąžuolas naudojamas dėl savo išskirtinių savybių – porėtumo ir didelio taninų kiekio. Medžiai kertami rankomis, džiovinami natūraliai. Statinėms gaminti nenaudojami nei klijai, nei vinys, jų vidus išdeginamas ugnimi.

Brandinimas yra labai subtilus procesas, kurio metu ąžuolinės statinės viduje esantis distiliatas sąveikauja su taninais ir išoriniu pasauliu, t.y. oru, esančiu aplink statinę. Brandinamas brendis iš ąžuolinės statinės absorbuoja taninus ir pamažu įgauna nuostabią gintarinę spalvą, švelnų ir unikalų aromatą. Tačiau, bėgant metams, gėrimas statinėje ne tik silpnėja (priminsime, kad į statinę pilamo distiliato stiprumas gali siekti 72%), bet ir jo kiekis mažėja – per metus išgaruoja apie 3% statinėje buvusio gėrimo. Šis prarastas kiekis vadinamas la partes des anges, t.y. angelų dalimi. Pvz., norint pagaminti 100 litrų 10-ties metų konjako, reikės apie 135 litrų nebrandinto gėrimo.

Kompozicijos parinkimas

Vynas paprastai daromas iš vienos rūšies vynuogių, o konjakas ir brendis, parduodamas rinkoje, dažniausiai yra gaminamas maišant keletą jų rūšių (iš skirtingų vynuogynų, metų derliaus arba skirtingo brandinimo laiko). Tinkamos kompozicijos parinkimas – tai menas, kuriam vadovauja patyręs specialistas, neretai pats firmos savininkas. Jis turi išmanyti ne tik teisinius reikalavimus, bet ir paklausą rinkoje, nekalbant jau apie gerą uoslę. Vynuogių rūšys derinamos dėl keleto priežasčių:

• norint sumažinti gėrimo stiprumą iki leidžiamos ribos;

• siekiant patenkinti didžiulę paklausą visame pasaulyje;

• norint sukurti nepakartojamą gėrimo skonį ir aromatą.

Brendis ALITA

Gaminamas nuo 1995 m.

Apdovanojimai tarptautinėse parodose:

2000 metai

Sidabro medalis „Geriausias metų šampanas, vynas ir konjakas“ Maskva

1999 metai

Aukso medalis „Geriausias metų šampanas, vynas ir konjakas“ Maskva

1998 metai

Aukso medalis „GURMAN’98“ Maskva

Sidabro medalis „ Interdrink’98“ Sankt-Peterburgas

Spalva: tamsi, rausvo gintaro.

Aromatas: nestiprus, malonus su vanilės ir džiovintų vaisių tonais.

Stiprumas: 38 tūrio %.

Gamybos ypatybės: pagamintas iš Pietvakarių Prancūzijoje, Šarantės provincijoje, užaugusių rinktinių vynuogių vyno distiliatų mišinio, ne mažiau kaip 5 metus išlaikyto ąžuolinėse statinėse. Vyno distiliatą tiekia žymi Prancūzijos konjako gamintoja „Cognac Gautier“, įkurta dar 1775 m. Vyno distiliatas (arba kitaip dar vadinamas brendžio spiritu) gaunamas du kartus distiliuojant vynuogių vyną, gaminamą iš šių vynuogių rūšių: Ugni Blanc, Folle Blanche, Colombard. Kartu su spiritu į distiliatą iš vyno patenka organinės aromatinės medžiagos, kurių sudėtis bei proporcija lemia gėrimo skonį bei aromatą.

Savybės: skonis švelnus ir lengvas, būdingas prancūziškam brendžiui ir panašus į konjako.

Kaip vartoti: brendis ALITA patiekiamas kambario temperatūros, geriamas neskubant, vos gurkšnojant, geriausiai po skanių pietų, gerų draugų kompanijoje. Brendis pilamas į specialias konjako taureles. Jos yra „tulpės“ formos, susiaurintos viršuje, kad ilgiau išliktų gėrimo aromatas. Brendžio įpilama labai nedaug, jokiu būdu ne daugiau kaip ketvirtadalis taurelės ir prieš geriant pašildoma delnuose. Pajutęs Jūsų rankų šilumą, brendis atiduos geriausia, ką turi sukaupęs: nepakartojamą aromato puokštę.

Vartojamas vienas, su ledu ir kaip įvairių kokteilių priedas.

Pakuotė: bespalvio stiklo 0,7 l, 0,5 l ir 0,35 l talpos buteliai suvenyrinėse dėžutėse bei plokšti 0,2 l buteliai.

Brendis ALITA

Gaminamas nuo 1995 m.

Apdovanojimai tarptautinėse parodose:

2000 metai

Sidabro medalis „Geriausias metų šampanas, vynas ir konjakas“ Maskva

1999 metai

Aukso medalis „Geriausias metų šampanas, vynas ir konjakas“ Maskva

1998 metai

Aukso medalis „GURMAN’98“ Maskva

Sidabro medalis „ Interdrink’98“ Sankt-Peterburgas

Spalva: tamsi, rausvo gintaro.

Aromatas: nestiprus, malonus su vanilės ir džiovintų vaisių tonais.

Stiprumas: 38 tūrio %.

Gamybos ypatybės: pagamintas iš Pietvakarių Prancūzijoje, Šarantės provincijoje, užaugusių rinktinių vynuogių vyno distiliatų mišinio, ne mažiau kaip 5 metus išlaikyto ąžuolinėse statinėse. Vyno distiliatą tiekia žymi Prancūzijos konjako gamintoja „Cognac Gautier“, įkurta dar 1775 m. Vyno distiliatas (arba kitaip dar vadinamas brendžio spiritu) gaunamas du kartus distiliuojant vynuogių vyną, gaminamą iš šių vynuogių rūšių: Ugni Blanc, Folle Blanche, Colombard. Kartu su spiritu į distiliatą iš vyno patenka organinės aromatinės medžiagos, kurių sudėtis bei proporcija lemia gėrimo skonį bei aromatą.

Savybės: skonis švelnus ir lengvas, būdingas prancūziškam brendžiui ir panašus į konjako.

Kaip vartoti: brendis ALITA patiekiamas kambario temperatūros, geriamas neskubant, vos gurkšnojant, geriausiai po skanių pietų, gerų draugų kompanijoje. Brendis pilamas į specialias konjako taureles. Jos yra „tulpės“ formos, susiaurintos viršuje, kad ilgiau išliktų gėrimo aromatas. Brendžio įpilama labai nedaug, jokiu būdu ne daugiau kaip ketvirtadalis taurelės ir prieš geriant pašildoma delnuose. Pajutęs Jūsų rankų šilumą, brendis atiduos geriausia, ką turi sukaupęs: nepakartojamą aromato puokštę.

Vartojamas vienas, su ledu ir kaip įvairių kokteilių priedas.

Pakuotė: bespalvio stiklo 0,7 l, 0,5 l ir 0,35 l buteliai suvenyrinėse dėžutėse bei plokšti 0,2 l buteliai.

Brendis ALITA

Gaminamas nuo 1995 m.

Apdovanojimai tarptautinėse parodose:

2000 metai

Sidabro medalis „Geriausias metų šampanas, vynas ir konjakas“ Maskva

1999 metai

Aukso medalis „Geriausias metų šampanas, vynas ir konjakas“ Maskva

1998 metai

Aukso medalis „GURMAN’98“ Maskva

Sidabro medalis „ Interdrink’98“ Sankt-Peterburgas

Spalva: tamsi, rausvo gintaro.

Aromatas: nestiprus, malonus su vanilės ir džiovintų vaisių tonais.

Stiprumas: 38 tūrio %.

Gamybos ypatybės: pagamintas iš Pietvakarių Prancūzijoje, Šarantės provincijoje, užaugusių rinktinių vynuogių vyno distiliatų mišinio, ne mažiau kaip 5 metus išlaikyto ąžuolinėse statinėse. Vyno distiliatą tiekia žymi Prancūzijos konjako gamintoja „Cognac Gautier“, įkurta dar 1775 m. Vyno distiliatas (arba kitaip dar vadinamas brendžio spiritu) gaunamas du kartus distiliuojant vynuogių vyną, gaminamą iš šių vynuogių rūšių: Ugni Blanc, Folle Blanche, Colombard. Kartu su spiritu į distiliatą iš vyno patenka organinės aromatinės medžiagos, kurių sudėtis bei proporcija lemia gėrimo skonį bei aromatą.

Savybės: skonis švelnus ir lengvas, būdingas prancūziškam brendžiui ir panašus į konjako.

Kaip vartoti: brendis ALITA patiekiamas kambario temperatūros, geriamas neskubant, vos gurkšnojant, geriausiai po skanių pietų, gerų draugų kompanijoje. Brendis pilamas į specialias konjako taureles. Jos yra „tulpės“ formos, susiaurintos viršuje, kad ilgiau išliktų gėrimo aromatas. Brendžio įpilama labai nedaug, jokiu būdu ne daugiau kaip ketvirtadalis taurelės ir prieš geriant pašildoma delnuose. Pajutęs Jūsų rankų šilumą, brendis atiduos geriausia, ką turi sukaupęs: nepakartojamą aromato puokštę.

Vartojamas vienas, su ledu ir kaip įvairių kokteilių priedas.

Pakuotė: bespalvio stiklo 0,7 l buteliai suvenyrinėse dėžutėse, 0,35 l ir 0,5 l talpos buteliai bei plokšti 0,2 l buteliai.

Brendis ALITA

Gaminamas nuo 1995 m.

Apdovanojimai tarptautinėse parodose:

2000 metai

Sidabro medalis „Geriausias metų šampanas, vynas ir konjakas“ Maskva

1999 metai

Aukso medalis „Geriausias metų šampanas, vynas ir konjakas“ Maskva

1998 metai

Aukso medalis „GURMAN’98“ Maskva

Sidabro medalis „ Interdrink’98“ Sankt-Peterburgas

Spalva: tamsi, rausvo gintaro.

Aromatas: nestiprus, malonus su vanilės ir džiovintų vaisių tonais.

Stiprumas: 38 tūrio %.

Gamybos ypatybės: pagamintas iš Pietvakarių Prancūzijoje, Šarantės provincijoje, užaugusių rinktinių vynuogių vyno distiliatų mišinio, ne mažiau kaip 5 metus išlaikyto ąžuolinėse statinėse. Vyno distiliatą tiekia žymi Prancūzijos konjako gamintoja „Cognac Gautier“, įkurta dar 1775 m. Vyno distiliatas (arba kitaip dar vadinamas brendžio spiritu) gaunamas du kartus distiliuojant vynuogių vyną, gaminamą iš šių vynuogių rūšių: Ugni Blanc, Folle Blanche, Colombard. Kartu su spiritu į distiliatą iš vyno patenka organinės aromatinės medžiagos, kurių sudėtis bei proporcija lemia gėrimo skonį bei aromatą.

Savybės: skonis švelnus ir lengvas, būdingas prancūziškam brendžiui ir panašus į konjako.

Kaip vartoti: brendis ALITA patiekiamas kambario temperatūros, geriamas neskubant, vos gurkšnojant, geriausiai po skanių pietų, gerų draugų kompanijoje. Brendis pilamas į specialias konjako taureles. Jos yra „tulpės“ formos, susiaurintos viršuje, kad ilgiau išliktų gėrimo aromatas. Brendžio įpilama labai nedaug, jokiu būdu ne daugiau kaip ketvirtadalis taurelės ir prieš geriant pašildoma delnuose. Pajutęs Jūsų rankų šilumą, brendis atiduos geriausia, ką turi sukaupęs: nepakartojamą aromato puokštę.

Vartojamas vienas, su ledu ir kaip įvairių kokteilių priedas.

Pakuotė: bespalvio stiklo 0,7 l, 0,5 l ir 0,35 l talpos buteliai suvenyrinėse dėžutėse bei plokšti 0,2 l buteliai.

Kas yra konjakas ir brendis?

Paprasčiausias apibrėžimas – tai du kartus distiliuotas baltasis vynas. Pavadinimas brendis kilo iš olandiško žodžio brandewijn, reiškiančio „degintą vyną“.

Konjakas – tai brendis, pagamintas iš baltųjų vynuogių, dažniausiai Ugni Blanc rūšies, išaugintų griežtai apibrėžtoje teritorijoje – Pietvakarių Prancūzijos provincijoje, Charentes (Šarantėje), esančioje apie 100 mylių į šiaurės rytus nuo Bordo, ir nedideliuose regionų Deux Sevres ir Dordogne plotuose. Šarantės provincija, atsižvelgiant į unikalias dirvožemio ir klimato ypatybes, dar skirstoma į 6 regionus: Grande Champagne, Petite Champagne, Borderies, Fin Bois, Bon Bois ir Bois Ordinares et Bois Communes.

Taigi, kaip ir šampano bei putojančio vyno, esminis brendžio ir konjako skirtumas yra šių gėrimų gaminimo vieta: Šarantės provincijoje pagamintas gėrimas vadinamas konjaku, o kitoje Prancūzijos ar pasaulio dalyje „gimęs“ – brendžiu.

Vynas – pradinis gamybos etapas

Brendžio gamybai naudojamos Ugni Blanc vynuogės (apie 90-98% konjako vynuogynų yra apsodinti būtent šios rūšies vynuogėmis), likusią dalį sudaro Folle Blanche (Fol-blanš) ir Colombard (Kolombar) vynuogės. Iš Ugni Blanc vynuogių pagamintas vynas yra lengvas, nestiprus (tik 7-9%) ir pasižymi dideliu rūgštingumu. Toks vynas idealiai tinka distiliuoti ir yra puikus startas geram konjakui ir brendžiui gaminti. Vynuogių derlius pradedamas imti 3 – 4-ąją rugsėjo savaitę. Vynuogės renkamos (kai kurie gamintojai bent dalį vynuogių derliaus stengiasi nuimti rankomis, nenaudodami mašinų), spaudžiamos sultys ir fermentuojamos – gaminamas vynas.

Distiliavimas

Tradiciškai vynas du kartus distiliuojamas variniame katile-distiliatoriuje (varykloje), vadinamame alambic Charentaise. Varinis svogūno formos varyklos rezervuaras viršuje baigiasi lenktu siaurėjančiu vamzdžiu, kuris vadinamas gulbės kaklu. Katilas kaitinamas dujomis ar alyva, tačiau kai kurie gamintojai naudoja medieną. Distiliavimo procesas grindžiamas tuo, kad alkoholio virimo temperatūra yra žemesnė nei vandens, t.y. alkoholis užverda greičiau nei vanduo. Iš pagrindinio rezervuaro vynas pamažu teka į kaitinamą katilą ir kaitinamas tol, kol alkoholis virsta garais. Garai kaupiasi katile, kyla į viršų gulbės kaklu, patenka į kondesatorių (išlankstytą ar spirale susuktą vamzdyną, laikomą šaltame vandenyje). Čia garai vėl virsta skysčiu. Kondensato stiprumas yra apie 28%-32%. Pirmiausiai iš kondensatoriaus išeinantis skystis vadinamas tetes (viršūnėlės) ir paprastai turi daug priemaišų. Vidurinioji ir didžiausia dalis distiliato vadinama brouillis. Paskutinis, iš vyno likučių gautas distiliatas yra gana silpnas ir nearomatingas. Jis vadinamas queues (uodegėlės). Taigi viršūnėlės ir uodegėlės kaip netinkamos tolesnei gamybai yra pašalinamos (arba perdirbamos). Brouillis surenkamas į talpyklas, po to vėl tiekiamas į varinį rezervuarą ir distiliuojamas antrą kartą. Šiuo atveju nuostoliai mažesni, iš distiliatoriaus išbėga iki 99% į katilą supilto kiekio. Gaunamas distiliatas yra skaidrus ir švarus kaip šaltinio vanduo, o jo stiprumas siekia 67-72%. Šį galutinį distiliacijos produktą prancūzai vadina eau-de-vie, tai išvertus reikštų „gyvenimo vanduo“. Norint gauti vieną litrą distiliato eau-de-vie (apie 70% stiprumo), reikia maždaug 9 litrų vyno.

Distiliavimo procesas neturi griežtai apibrėžtos pradžios datos, tačiau, pagal įstatymą, jis turi pasibaigti ne vėliau kaip kovo 31 dieną, vidurnaktį.

Brandinimas

Eau-de-vie iš karto keliauja į dideles ąžuolo statines (pvz., kai kurie gamintojai naudoja 350 litrų talpos statines). Jos dažniausiai gaminamos iš šimtamečių ąžuolų, išaugusių Prancūzijoje, Limousin ar Troncais miškuose. Ąžuolas naudojamas dėl savo išskirtinių savybių – porėtumo ir didelio taninų kiekio. Medžiai kertami rankomis, džiovinami natūraliai. Statinėms gaminti nenaudojami nei klijai, nei vinys, jų vidus išdeginamas ugnimi.

Brandinimas yra labai subtilus procesas, kurio metu ąžuolinės statinės viduje esantis distiliatas sąveikauja su taninais ir išoriniu pasauliu, t.y. oru, esančiu aplink statinę. Brandinamas brendis iš ąžuolinės statinės absorbuoja taninus ir pamažu įgauna nuostabią gintarinę spalvą, švelnų ir unikalų aromatą. Tačiau, bėgant metams, gėrimas statinėje ne tik silpnėja (priminsime, kad į statinę pilamo distiliato stiprumas gali siekti 72%), bet ir jo kiekis mažėja – per metus išgaruoja apie 3% statinėje buvusio gėrimo. Šis prarastas kiekis vadinamas la partes des anges, t.y. angelų dalimi. Pvz., norint pagaminti 100 litrų 10-ties metų konjako, reikės apie 135 litrų nebrandinto gėrimo.

Kompozicijos parinkimas

Vynas paprastai daromas iš vienos rūšies vynuogių, o konjakas ir brendis, parduodamas rinkoje, dažniausiai yra gaminamas maišant keletą jų rūšių (iš skirtingų vynuogynų, metų derliaus arba skirtingo brandinimo laiko). Tinkamos kompozicijos parinkimas – tai menas, kuriam vadovauja patyręs specialistas, neretai pats firmos savininkas. Jis turi išmanyti ne tik teisinius reikalavimus, bet ir paklausą rinkoje, nekalbant jau apie gerą uoslę. Vynuogių rūšys derinamos dėl keleto priežasčių:

• norint sumažinti gėrimo stiprumą iki leidžiamos ribos;

• siekiant patenkinti didžiulę paklausą visame pasaulyje;

• norint sukurti nepakartojamą gėrimo skonį ir aromatą.

Konjakas ALITA VS

Išpilstomas nuo 2003m. gruodžio mėn.

Spalva: sodri rausvo gintaro.

Aromatas: harmoningas, puikiai išreikštas. Turtingoje kvapų puokštėje palaipsniui atsiskleidžia ąžuolo, džiovintų vaisių bei gėlių žiedlapių aromatai, būdingi išlaikytam ir meistriškai subalansuotam konjakui.

Skonis: sodrus, būdingas prabangiems konjakams.

Stiprumas: 40 tūrio %.

Gamybos ypatybės: Konjakas ALITA, prancūzų švelniai vadinamas „eau de vie“ – „gyvybės vandeniu“, gimsta tokio paties vardo Prancūzijos provincijoje, „Gautier” konjako namuose, laikantis griežtų gamybos reikalavimų, patvirtintų daugiau nei prieš 100-metį Prancūzijos vyriausybės. Neatitinkantys jų gėrimai negali vadintis konjaku.

Žavus mažytis Egrė (Aigre) kaimelis, kuriame prie XVIII amžiaus vandens malūno įsikūrę „Gautier“ konjako namai, yra Prancūzijos pietvakariuose, pačioje vieno iš šešių Konjako vynuogių auginimo rajonų – Fan Bua (Fins Bois) – širdyje. Tai upių kraštas, ir per Egrė kaimelį teka upė, kuri taip pat turi įtakos prabangiam konjako ALITA skoniui. Ypatingai minkštas jos vanduo sudaro sąlygas nuolat palaikyti reikiamą drėgmės lygį „Gautier“ konjako namų rūsiuose.

Konjako ALITA žaliavai – vynui – naudojamos „Ugni Blanc“ rūšies baltosios vynuogės, iš kurių pagamintame vyne nėra daug alkoholio, tačiau jis pasižymi dideliu rūgštingumu. Tai idealus derinys išgauti aukščiausios kokybės konjakui. Fins Bois rajone vynuogynuose išaugintos vynuogės dėl dirvožemio ypatumų duoda konjakui sodrų ir turtingą skonį bei aromatą.

Po kruopščios distiliacijos konjakas ilgai brandinamas ąžuolinėse statinėse, kurios pagamintos išskirtinai tik iš 100-150 metų senumo ąžuolų, augančių Tronkė (Troncais) ir Limuzan (Limousin) miškuose. Būtent šių girių ąžuolų mediena yra „rupesnė“, todėl iš jų pagamintose statinėse brandinama konjakui suteikiamas ryškesnis nei įprastai ąžuolo skonis. Mediena turi ypatingos reikšmės konjako skoniui ir spalvai, tad gaminant statines, nenaudojami nei klijai, nei vinys. Be to, kuo senesnis statinės medis, tuo švelnesnio skonio konjakas joje subrandinamas.

Kaip vartoti: Konjakas – gėrimas, mėgstantis jaukią ramybę, atsipalaidavimą ir kūno šilumą. Jis geriamas iš lašo arba tulpės formos taurės. Taurė, šildoma rankoje, padeda konjakui išskleisti savo aromatą, kuris tokioje formoje gerai išsilaiko. Neatsiejamas konjako atributas – geras cigaras. Paprotys prie židinio šilumos mėgautis šiuo deriniu atsirado prieš keletą amžių, kai po pietų vyrai, palikę damas šnekučiuotis, išeidavo į kita patalpą parūkyti. Tačiau visagalė mada koreguoja tradicijas, ir šiandien konjaką kiekvienas gali gerti taip, kaip jam labiausiai patinka: kaip aperityvą su ledu, skiestą sodos arba paprastu vandeniu, kaip kokteilį su įvairiais priedais arba mėgautis tradiciškai.

Beje, skirtingai nei vynų, konjako amžius skaičiuojamas tik metais, praleistais ąžuolo statinėse. Konjakas gali būti dešimtmečiais laikomas buteliuose, tačiau daugiau jie nebegerėja. Atkimštas konjakas gali būti ir toliau ilgai laikomas butelyje, tačiau jei jo liko mažiau nei pusė, geriau perpilti į mažesnio tūrio butelį.

Pakuotė: klasikinis bespalvio stiklo 0,7 l konjakKas yra viskis?

Viskis („whisky“, „whiskey“) – ne mažiau kaip 40 % stiprumo gėrimas, gaunamas distiliuojant grūdų mentalą iki ne didesnės kaip 94,8 tūrio % etilo alkoholio koncentracijos. Distiliatui turi būti būdingas naudotų žaliavų aromatas ir skonis, jis turi būti brandinamas ne mažiau kaip 3 metus medinėse statinėse, kurių talpa neviršija 700 dm3.

Salyklinis viskis – malt whisky – varomas tik iš sumaltos miežių salyklo fermentuotos misos. Single malt whisky yra daromas tik vienoje gamykloje. Malt rūšis sukurta prieš tris šimtus metų. Tai sunkus, stipraus skonio ir aromato viskis.

Grūdinis viskis – grain whisky – varomas iš nemaltų kviečių ar kukurūzų grūdų bei nedidelės dalies miežių salyklo fermentuotos misos. Tai lengvas, paprastesnio skonio ir aromato viskis.

Maišytas viskis – blended whisky – kuriamas maišant salyklinį viskį su grūdiniu. Maišyto viskio pasaulyje gaminama ir suvartojama daugiausiai, nes jis yra populiariausias ir skirtas visiems, net ir išrankiausiems pirkėjams. Viskio maišymas – tai didelis menas, paremtas giliomis tradicijomis, ilgalaike patirtimi bei geru uoslės ir skonio pojūčiu.

Viskio gamyba

Viskis brandinamas ąžuolinėse statinėse, kuriose jau buvo anksčiau brandintas stiprus vynas. Naudotos statinės pasirenkamos neatsitiktinai, nes anksčiau jose brandinti gėrimai iš medienos bus išskalavę agresyvias aromatines medžiagas. Prieš pakartotinai naudojant statines, vidus išgremžiamas specialiai tam skirtais peiliais. Medienoje atsiveria naujos rievės, kurios tuojau pat nutvilkomos liepsna. Taip paruoštoje statinėje brandinamas viskis geriau įsigeria į medieną bei absorbuoja jos aromatą ir skonį.

Salyklinis viskis gaminamas Pot, grūdinis – patient varymo būdu. Šie būdai iš esmės panašūs, tačiau patient varymo procese papildomai naudojamas rektifikatorius, suteikiantis grūdiniam viskiui švelnesnį ir lengvesnį skonį.

Pot metodą galima padalyti į keturias pagrindines stadijas: salyklo, misos, fermentavimo ir distiliavimo.

Salyklo ir misos gaminimas

Išdžiovinti grūdai (rugiai, kvietrugiai) sumalami malūne ir maltas salyklas sumaišomas su karštu vandeniu dideliame apvaliame inde, kuris vadinamas misos rezervuaru. Tirpus krakmolas virsta cukringu skysčiu, vadinamu wort (nefermentuotas salyklo tirpalas, kuris fermentuotas tampa alumi). Skystis atskiriamas iš misos rezervuaro, o kietos medžiagos pašalinamos ir naudojamos kaip gyvulių pašaras.

Fermentacija

Atšaldytas nefermentuotas salyklo tirpalas wort supilamas į didelius rezervuarus, kuriuose telpa nuo 9000 iki 45000 litrų skysčio, ir fermentuojamas, pridedant mielių. Gyvos mielės veikia cukrų, nefermentuotą salyklo tirpalą wort ir paverčia jį nesubrendusiu alkoholiu. Fermentacija trunka 48 valandas, susidaro skystis, vadinamas skysta broga (wash), kuriame yra nedidelio stiprumo alkoholio, nesusifermentavusių medžiagų ir šalutinių fermentacijos produktų.

Distiliavimas

Salyklinis viskis distiliuojamas 2 kartus didelėse varinėse Pot varyklose. Skysta broga kaitinama iki taško, kuriame alkoholis virsta garais. Garai perduodami į šaldymo įrenginį, kur kondensuojami į skystą būklę. Šaldymo įrenginys gali būti išlankstytas varinis vamzdelis ar spiralė, laikoma tekančiame šaltame vandenyje, arba gali būti kitoks kondensavimo tipas.

Pirmas distiliavimas atskiria alkoholį nuo fermentavimo skysčio ir pašalina mielių nuosėdas bei nesusifermentavusias medžiagas. Šis distiliatas, vadinamas pirmo varymo low wines, distiliuojamas antrą kartą spirito distiliatoriuje, kuris panašios išvaizdos ir konstrukcijos į brogos distiliatorių, tačiau mažesnis, nes mažesnis skysčio tūris. Po distiliavimo spirito distiliatoriuje gaunamos trys frakcijos. Pirmieji lašai – foreshot, antroji frakcija – grynas spiritas – potable, trečioji – paskutinieji lašai – feints. Nuosėdos distiliatoriuje vadinamos spent lees ir nuleidžiamos į nuotekas. Distiliavimo pabaigoje pirmieji lašai surenkami kartu su paskutiniaisiais pakartotinai distiliuoti.

Spirito distiliatoriuje labai svarbus distiliatoriaus dizainas, galvutės aukštis ir diametras bei išlankstymo kampas vamzdžio, jungiančio dalies galvutę. Visa tai turi įtakos distiliavimo eigai ir galutiniam produktui. o butelis suvenyrinėje dėžutėje.

Škotiškas viskis GOLDEN GLEN

Gaminamas nuo 2000 m.

Spalva: šviesiai gintarinė.

Aromatas: tipiškas viskiui, malonus, su vanilės ir medaus tonais.

Stiprumas: 40 tūrio %.

Gamybos ypatybės: viskis GOLDEN GLEN – tai blended škotiškas viskis, pagamintas iš daugiau kaip 28 rūšių salyklinio malt ir grūdinio grain viskio bei išlaikytas ąžuolinėse statinėse ne mažiau kaip trejus metus. Salyklinis viskis kilęs iš garsiausio pasaulyje viskio regiono Speyside, esančio šiaurės Škotijoje šalia upės Spey, o grūdinis – iš Lowland regiono, esančio pietų Škotijoje.

Savybės: skonis švelnus. Unikali Speyside regiono gamta, tyras Škotijos šaltinių vanduo ir ilgametė viskio gamybos patirtis nulėmė viskio GOLDEN GLEN nepriekaištingas skonio ir aromato savybes.

Kaip vartoti: vartojamas vienas arba su ledu, atskiestas koka kola, mineraliniu ar sodos vandeniu, tinka ir kokteiliams.

Pakuotė: bespalvio stiklo klasikinės formos 0,7 l buteliai, tiekiami suvenyrinėse dėžutėse. Butelių ir etikečių dizainas suderintas su Škotijos viskio gamintojų asociacija.

Škotiškas viskis OLD SCOTCH

Gaminamas nuo 2001 m.

Spalva: šviesiai gintarinė.

Aromatas: tipiškas viskiui, jaučiami malonūs vanilės tonai ir ilgai išliekantis durpių poskonis.

Stiprumas: 40 tūrio %.

Gamybos ypatybės: viskis OLD SCOTCH – tai daugiau kaip trejus metus ąžuolinėse statinėse išlaikytas maišytas škotiškas viskis, pagamintas, derinant įvairias viskio rūšis, daugiausiai iš Škotijos Speyside regiono. Žaliava viskiui OLD SCOTCH parinkta, atsižvelgiant į viskio vartotojų rinkos tyrimus Lietuvoje.

Savybės: viskis OLD SCOTCH distiliuojamas, naudojant tyrą Škotijos šaltinių vandenį garsiausiame pasaulyje viskių gamybos regione Speyside. Ąžuolo statinėse išlaikytas ne mažiau kaip trejus metus, jis pasižymi išskirtiniais skonio charakterio bruožais.

Kaip vartoti: vartojamas vienas arba su ledu, atskiestas koka kola, mineraliniu ar sodos vandeniu, tinka ir kokteiliams.

Pakuotė: bespalvio stiklo klasikinės formos 0,7 l buteliai ir plokšti 0,5 l talpos buteliai.

Škotiškas viskis OLD SCOTCH

Gaminamas nuo 2001 m.

Spalva: šviesiai gintarinė.

Aromatas: tipiškas viskiui, jaučiami malonūs vanilės tonai ir ilgai išliekantis durpių poskonis.

Stiprumas: 40 tūrio %.

Gamybos ypatybės: viskis OLD SCOTCH – tai daugiau kaip trejus metus ąžuolinėse statinėse išlaikytas maišytas škotiškas viskis, pagamintas, derinant įvairias viskio rūšis, daugiausiai iš Škotijos Speyside regiono. Žaliava viskiui OLD SCOCH parinkta, atsižvelgiant į viskio vartotojų rinkos tyrimus Lietuvoje.

Savybės: viskis OLD SCOTCH distiliuojamas, naudojant tyrą Škotijos šaltinių vandenį garsiausiame pasaulyje viskių gamybos regione Speyside. Ąžuolo statinėse išlaikytas ne mažiau kaip trejus metus, jis pasižymi išskirtiniais skonio charakterio bruožais.

Kaip vartoti: vartojamas vienas arba su ledu, atskiestas koka kola, mineraliniu ar sodos vandeniu, tinka ir kokteiliams.

Pakuotė: bespalvio stiklo klasikinės formos 0,7 l buteliai ir plokšti 0,5 l talpos buteliai.

Viskis ALITA – pirmasis Lietuvoje išpilstytas viskis

Gaminamas nuo 1999 m.

Spalva: šviesaus gintaro.

Aromatas: švelnus ir malonus.

Stiprumas: 40 tūrio %.

Gamybos ypatybės: pagamintas iš prancūziško viskio spirito mišinio, trejus metus išlaikyto ąžuolinėse statinėse. Viskio pavadinimas susijęs su jo gamintojo – AB „Alita“ pavadinimu.

Savybės: skonis švelnus ir lengvas, būdingas maišytam ir išlaikytam viskiui. Viskis ALITA – tai puikus skonio, kokybės ir kainos derinys.

Kaip vartoti: patiekiamas atšaldytas, viskio taurėse. Vartojamas vienas arba su ledu, atskiestas koka kola, mineraliniu ar sodos vandeniu, tinka ir kokteiliams.

Pakuotė: bespalvio stiklo 0,7 l suvenyrinėse dėžutėse ir plokšti 0,35 l bei 0,5l talpos buteliai.

Viskis ALITA – pirmasis Lietuvoje išpilstytas viskis

Gaminamas nuo 1999 m.

Spalva: šviesaus gintaro.

Aromatas: švelnus ir malonus.

Stiprumas: 40 tūrio %.

Gamybos ypatybės: pagamintas iš prancūziško viskio spirito mišinio, trejus metus išlaikyto ąžuolinėse statinėse. Viskio pavadinimas susijęs su jo gamintojo – AB „Alita“ pavadinimu.

Savybės: skonis švelnus ir lengvas, būdingas maišytam ir išlaikytam viskiui. Viskis ALITA – tai puikus skonio, kokybės ir kainos derinys.

Kaip vartoti: patiekiamas atšaldytas, viskio taurėse. Vartojamas vienas arba su ledu, atskiestas koka kola, mineraliniu ar sodos vandeniu, tinka ir kokteiliams.

Pakuotė: bespalvio stiklo 0,7 l suvenyrinėse dėžutėse ir plokšti 0,35 l talpos buteliai.

PREMIUM GERA APPLE degtinė

Gaminama nuo 2004 m.

Aromatas: gaivus obuolių

Stiprumas: 38% tūrio

Gamybos ypatybės:degtinė PREMIUM GERA APPLEgaminama iš kokybiškiausio spirito ,,Liuks”, tris kartus filtruojama aktyvuotos anglies filtrais, po to jai suteikiamas natūralus obuolių aromatas.

Savybės:natūralus obuolių aromatas degtinei suteikia vasariškai gaivų skonį. O trigubas filtravimas aktyvuotos anglies filtrais degtinei suteikia krištolo skaidrumą ir švelnumą. Degtinė PREMIUM GERA APPLE – „saldusis rojaus obuoliukas“ – tyra, skaidri, aromatinga ir skvarbi.

Kaip vartoti:švelnus degtinės skonis ir gaivus aromatas – gėrimo ypatybės, derančios su desertiniais valgiais. Degtinę PREMIUM GERA APPLE galite ragauti kartu su melionu – dvigubas gaivumas ir nepamirštamas skonis!

Su PREMIUM GERA APPLE ir citrusų sultimis gausite puikaus skonio kokteilius. Vieną degtinę rekomenduojama gerti atšaldytą, nes žemoje temperatūroje gėrimas sutirštėja ir subtiliausiai atskleidžia geriausias savo savybes.

Pakuotė:originalūs bespalvio stiklo, solidaus dizaino, pabrėžiančio išskirtines gėrimo savybes,0,2 l 0,5 l, ir 0,7 l buteliai, apipavidalinti nestandartinės formos etiketėmis bei gaubteliais.

PREMIUM GERA PEPPER degtinė

Gaminama nuo 2004 m.

Aromatas: subtilus įvairių rūšių pipirų aromatų derinys

Stiprumas: 40% tūrio

Gamybos ypatybės: degtinė PREMIUM GERA PEPPER gaminama iš kokybiškiausio spirito ,,Liuks”, tris kartus filtruojama aktyvuotos anglies filtrais, po to jai suteikiamas natūralus aromatas.

Savybės: pipirai bei trigubas filtravimas aktyvuotos anglies filtrais degtinei suteikė pikantišką skonį ir krištolo skaidrumą.

Kaip vartoti: aštrus degtinės skonis ir aromatas – gėrimo ypatybės, idealiai derančios su tradiciniu lietuvišku maistu – lašinukais, duona ir agurkėliais. Ji tiks ir su kitais mėsiniais patiekalais.

Su PREMIUM GERA PEPPER išgausite puikaus skonio kelių gėrimų derinį. Galite tradiciškai derinti su pomidorų sultimis ar pabandyti su obuolių, ananasų sultimis – kokteilio skonis bus ypatingai egzotiškas.

Vieną degtinę rekomenduojama gerti atšaldytą, nes žemoje temperatūroje gėrimas sutirštėja ir subtiliausiai atskleidžia geriausias savo savybes.

Pakuotė: originalūs bespalvio stiklo, solidaus dizaino, pabrėžiančio išskirtines gėrimo savybes, 0,2l; 0,5 l, 0,7 l ir 1 l buteliai, apipavidalinti nestandartinės formos etiketėmis bei gaubteliais.

Degtinė PREMIUM GERA VANILLA

Gaminama nuo 2003 m.

Aromatas: vanilės

Stiprumas: 38% tūrio

Gamybos ypatybės: degtinė PREMIUM GERA VANILLA gaminama iš kokybiškiausio spirito „Liuks“, tris kartus filtruojama aktyvuotos anglies filtrais, po to jai suteikiamas natūralus vanilės aromatas.

Savybės: vanilė bei trigubas filtravimas aktyvuotos anglies filtrais degtinei suteikė subtilų skonį, aromatą ir švelnumą.

Kaip vartoti: vanilinis degtinės skonis ir aromatas– ypatybės, idealiai tinkančios kokteilių gamybai. Su PREMIUM GERA VANILLA lengvai išgausite puikaus skonio kelių gėrimų derinį.

Vieną degtinę rekomenduojama gerti atšaldytą, nes žemoje temperatūroje gėrimas sutirštėja ir subtiliausiai atskleidžia geriausias savo savybes.

Pakuotė: originalūs bespalvio stiklo, solidaus dizaino, pabrėžiančio išskirtines gėrimo savybes, 0,2l; 0,5l ir 0,7l buteliai, apipavidalinti nestandartinės formos etiketėmis ir gaubteliais.

Degtinė PREMIUM GERA CURRANT

Gaminama nuo 2003 m.

Aromatas: juodųjų serbentų.

Stiprumas: 40% tūrio .

Gamybos ypatybės: degtinė PREMIUM GERA CURRANT gaminama iš kokybiškiausio spirito ,,Liuks”, tris kartus filtruojama aktyvuotos anglies filtrais, po to jai suteikiamas natūralus juodųjų serbentų aromatas.

Savybės: panaudojus originalią gamybos technologiją – trigubą filtraciją – išgautas skonis yra švelnesnis ir lengvesnis už įprastą 40% stiprumo degtinei skonį, o juodieji serbentai – tai gaivus vasaros akcentas.

Kaip vartoti: degtinę rekomenduojama gerti atšaldytą, nes žemoje temperatūroje gėrimas sutirštėja ir subtiliausiai atskleidžia geriausias savo savybes.

Degtinė PREMIUM GERA CURRANT tinkama kokteiliams gaminti.

Pakuotė: specialiai šiai degtinei buvo sukurti originalūs bespalvio stiklo, solidaus dizaino, pabrėžiančio išskirtines gėrimo savybes, 0,2l; 0,5 l ir 0,7l buteliai, apipavidalinti nestandartinės formos etiketėmis bei gaubteliais.

Degtinė PREMIUM GERA

Gaminama nuo 2003 m.

Aromatas: švelnesnis už būdingą stipriai degtinei.

Stiprumas: 40% tūrio .

Gamybos ypatybės: degtinė PREMIUM GERA pagaminta iš kokybiškiausio spirito „Liuks“ ir tris kartus filtruojama aktyvuotos anglies filtrais. Triguba filtracija lemia ypatingą degtinės PREMIUM GERA grynumą ir krištolinį skaidrumą.

Savybės: panaudojus originalią gamybos technologiją – trigubą filtraciją – išgautas skonis yra švelnesnis ir lengvesnis už įprastą 40% stiprumo degtinės skonį.

Kaip vartoti: rekomenduojama degtinę atšaldyti, ir tuomet galėsite mėgautis puikiu aukštos kokybės gėrimu, kurį galima vartoti tiek vieną, tiek kaip kokteilių pagrindą.

Pakuotė: specialiai šiai degtinei sukurti originalūs bespalvio stiklo, solidaus dizaino, pabrėžiančio išskirtines gėrimo savybes, 0,2l, 0,5l, 0,7l, 1l ir 3l buteliai, apipavidalinti nestandartinės formos etiketėmis bei gaubteliais.

GERA degtinė

Gaminama nuo 2000 m.

Aromatas: būdingas degtinei, tačiau nestiprus ir malonus.

Stiprumas: 38 tūrio%.

Gamybos ypatybės: GERA degtinė gaminama iš grūdinio „Ekstra“ rūšies spirito pagal klasikinę technologiją.

Savybės: skonis švelnus ir lengvas.

Kaip vartoti: degtinę rekomenduojama patiekti atšaldytą vieną ar naudoti kaip kokteilių sudedamąją dalį.

Pakuotė: bespalvio stiklo tradiciniai 1 l, 0,7 l ir 0,5 l bei plokšti suvenyriniai 0,2 l talpos buteliai.

GERA degtinė

Gaminama nuo 2000 m.

Aromatas: būdingas degtinei, tačiau nestiprus ir malonus.

Stiprumas: 38 tūrio%.

Gamybos ypatybės: GERA degtinė gaminama iš grūdinio „Ekstra“ rūšies spirito pagal klasikinę technologiją.

Savybės: skonis švelnus ir lengvas.

Kaip vartoti: degtinę rekomenduojama patiekti atšaldytą vieną ar naudoti kaip kokteilių sudedamąją dalį.

Pakuotė: bespalvio stiklo tradiciniai 1 l, 0,7 l ir 0,5 l bei plokšti suvenyriniai 0,25 l talpos buteliai.

PUTINO VODKA

Gaminama nuo 2000 m.

Pavadinimas: dėl originalios rinkodaros strategijos – asimiliacijos su Rusijos prezidento pavarde PUTINO degtinė sukėlė didelį susidomėjimą rinkoje. Pristačius rinkai, greitai degtinė susilaukė tarptautinės žiniasklaidos „Associated press“, „Reuters“ ir „BNS“ dėmesio. Pasaulinės viešųjų ryšių industrijos tinklapis originalią PUTINO degtinės viešųjų ryšių kampaniją pripažino kaip vieną įspūdingiausių visame pasaulyje.

Spalva: balta.

Stiprumas: 40 tūrio %.

Gamybos ypatybės: PUTINO VODKA pagaminta iš „Ekstra“ rūšies aukščiausios kokybės spirito ir tyro vandens, atskiedžiant iki išpilstymui reikiamo stiprumo. Aukščiausios kokybės spiritas yra distiliuojamas, o degtinė dukart filtruojama, kol gaunamas švelnus ir tyras skonis, leidžiantis mėgautis degtine viena arba kokteiliuose.

Kaip vartoti: rekomenduojama patiekti atšaldytą ar naudoti kaip kokteilių sudedamąją dalį.

Pakuotė: bespalvio stiklo 0,5 l ir 0,7 l talpos buteliai.

PUTINO RED VODKA

Gaminama nuo 2001 m.

Spalva: raudona.

Aromatas: malonus spanguolių.

Stiprumas: 40 tūrio %.

Gamybos ypatybės: gaminama iš grūdinio „Ekstra“ rūšies spirito pagal klasikinę technologiją.

Savybės: ši raudonoji degtinė išsiskiria vientisu bei gerai subalansuotu skoniu ir maloniu spanguolių aromatu.

Kaip vartoti: rekomenduojama patiekti atšaldytą ar naudoti kaip kokteilių sudedamąją dalį.

Pakuotė: bespalviai 0,5 l talpos buteliai.

Stiprus grūdų gėrimas DZŪKIŠKA RUGINUKĖ

Spalva: bespalvė, skaidri.

Aromatas: stiprus, šviežios, naminės ruginės duonos.

Stiprumas: 50 tūrio %.

Gamybos ypatybės: pagaminta iš Dzūkijoje išaugintų rugių. Raugas laikomas nerūdijančio plieno talpyklose ir distiliuojamas du kartus. Gaminant pasinaudota liaudies sukurta dzūkiškos naminės receptūra ir technologija.

Savybės: Naudojami geriausi Dzūkijoje išauginti rugiai. DZŪKIŠKA RUGINUKĖ – skaidri kaip ašara, be jokių pašalinių kvapų ar priemaišų.

Pakuotė: tiekiama 0,5 l bespalvio stiklo buteliais.

Stiprus grūdų gėrimas SAMANĖ

Gaminamas nuo 1998 m.

Apdovanojimai tarptautinėse parodose:

1998 metai

Aukso medalis „Gurman’98“, Maskva

Medalis „Lietuvos metų gaminys’98“, Vilnius

Pavadinimas: šio gėrimo pavadinimas asocijuojasi su Dzūkijos pušynuose ant vešlių samanų daugelį dešimtmečių nelegaliai varoma geros kokybės namine.

Spalva: balta.

Aromatas: būdingas naminei, tik daug malonesnis, rafinuotesnis, naminės duonos.

Stiprumas: 50 tūrio %.

Gamybos ypatybės: SAMANĖ pagaminta iš Dzūkijoje išaugintų kvietrugių. Raugas laikomas nerūdijančio plieno talpyklose ir distiliuojamas du kartus. Gaminant pasinaudota liaudies sukurta dzūkiškos naminės receptūra ir technologija.

Savybės: SAMANĖ – gėrimas, labai panašus į dzūkišką naminę, tačiau labiau išgrynintas, todėl švelnesnis, subtilesnis ir „švaresnis“. Skonis specifinis, stiprus.

Kaip vartoti: rekomenduojama gerti atšaldytą. Prieš ragaudami užlašinkite kelis lašus SAMANĖS ant delnų ir patrinkite – pajusite malonų naminės duonos aromatą. Labai tinka prie kaimiškų lašinukų su svogūnu.

Pakuotė: originalūs bespalvio stiklo 0,7 l, 0,5 l ir plokšti suvenyriniai 0,2 l talpos buteliai. 0,7 l, 0,5 l talpos buteliai uždaromi apsauginiais kamščiais, užkertančiais kelią produkcijai falsifikuoti. 0,5 l talpos buteliai tiekiami su suvenyrine dėžute.

Stiprus grūdų gėrimas RUGINĖ SAMANĖ

Spalva: balta.

Aromatas: būdingas naminei, tik daug malonesnis, rafinuotesnis.

Stiprumas: 50 tūrio %.

Gamybos ypatybės: pagaminta iš Dzūkijoje išaugintų rugių. Raugas laikomas nerūdijančio plieno talpyklose ir distiliuojamas du kartus. Gaminant pasinaudota liaudies sukurta dzūkiškos naminės receptūra ir technologija.

Pakuotė: tiekiama 0,5 l originaliais bespalvio stiklo buteliais su suvenyrine dėžute.

Stiprus grūdų gėrimas BRATKŲ RUGINUKĖ

Spalva: balta.

Aromatas: būdingas naminei, tik daug malonesnis, rafinuotesnis.

Stiprumas: 50 tūrio %.

Gamybos ypatybės: pagaminta iš Dzūkijoje išaugintų rugių. Raugas laikomas nerūdijančio plieno talpyklose ir distiliuojamas du kartus. Gaminant pasinaudota liaudies sukurta dzūkiškos naminės receptūra ir technologija.

Pakuotė: tiekiama žalio stiklo plokščiais 0,5 l talpos buteliais.

Stiprus grūdų gėrimas ĄŽUOLINĖ SAMANĖ

Spalva: tamsiai gintarinė.

Aromatas: malonus su vanilės tonais.

Stiprumas: 50 tūrio %.

Gamybos ypatybės: pagaminta iš Dzūkijoje išaugintų kvietrugių pagal senolių sukurtą naminės receptūrą ir technologiją.

Savybės: šį gėrimą galima pavadinti lietuvišku viskiu, nes jo gamybai naudojamos specialiai paruoštos ąžuolo drožlės, suteikiančios ĄŽUOLINEI SAMANEI gintarinę spalvą ir malonų vanilės aromatą.

Pakuotė : originalūs bespalvio stiklo 0,5 l buteliai suvenyrinėse dėžutėse.

Trauktinė GERA STARKA

Gaminama nuo 2001 m.

Spalva: šviesiai gintarinė.

Aromatas: sudėtingas, malonus, su brendžio, vanilės ir džiovintų vaisių tonais.

Stiprumas: 40 tūrio %.

Gamybos ypatybės: originali trauktinės receptūra sukurta praėjusio amžiaus pirmoje pusėje. Trauktinė gaminama, išlaikant specialų brendžio ALITA, natūralių vaisių ekstraktų ir maistinio etilo alkoholio derinį.

Savybės: skonis harmoningas ir brandus.

Kaip vartoti: trauktinę rekomenduojama patiekti atšaldytą. Tinka kokteiliams.

Pakuotė: bespalvio stiklo 0,5 l ir plokšti suvenyriniai 0,2 l talpos buteliai.

PELYNO trauktinė

Gaminama nuo 2001 m.

Spalva: tamsiai gintarinė.

Aromatas: išskirtinis, su pelyno ir medaus tonais.

Stiprumas: 47 tūrio %.

Gamybos ypatybės: trauktinė gaminama pagal autentišką receptą iš 38 įvairių žolelių, vaisių, šaknelių, užaugusių šiaurės Užkaukazėje, natūralių sulčių ir maistinio etilo alkoholio.

Savybės: PELYNO trauktinė – unikalus gėrimas, pasižymintis vientisu, maloniai karstelėjusiu skoniu ir išskirtiniu aromatu.

Kaip vartoti: trauktine tinka mėgautis kambario temperatūros arba atšaldyta. Siūlome naudoti kaip įvairių kokteilių komponentą. Karšta arbata su šlakeliu PELYNO trauktinės – puikus aperityvas.

Pakuotė: originalūs žalio stiklo plokšti 0,5 l ir 0,2 l skaidrūs buteliai.

Trauktinė PREMIUM GERA STARKA

Gaminama nuo 2003 m.

Spalva: gintarinė

Aromatas: sudėtingas, malonus, su brendžio, vanilės ir džiovintų vaisių tonais.

Stiprumas: 40 tūrio %

Gamybos ypatybės: originali trauktinės receptūra sukurta praėjusio amžiaus pirmoje pusėje. Trauktinė gaminama, išlaikant specialų brendžio ALITA, natūralių vaisių ekstraktų ir maistinio etilo alkoholio derinį.

Trauktinės receptūra buvo patobulinta – padidintas brendžio kiekis, produkto gamybai panaudotas „Liuks“ rūšies spiritas vietoje „Ekstra“, o pati trauktinė PREMIUM GERA STARKA išpilstyta į firminius premium butelius.

Savybės: skonis harmoningas ir brandus.

Kaip vartoti: trauktinę rekomenduojama vartoti vieną, tačiau ji tinka ir kokteiliams gaminti.

Pakuotė: originalus bespalvio stiklo, solidaus dizaino 0,5 l ir 0,2l buteliai, apipavidalinti nestandartinės formos etiketėmis bei gaubteliais.

APIE SIDRĄ

Aistra sidrui gyvavo amžių amžius. 1708 m. anglų poetas J. Philipsas sukūrė net 2-ų tomų epinę poemą „Cyder“ („Sidras“).

Kas yra sidras?

Sidras daugiausia gaminamas fermentuojant arba rauginant obuolių sultis. Natūralus sidras neturi jokių pridėtinių komponentų, gamybos procese pasikliaujama obuoliuose esančiomis natūraliomis mielėmis, kurios ir sukelia sulčių fermentaciją. Tradicinis sidras gaminamas iš obuolių, specialiai auginamų sidro gamybai. Jis gali būti gazuotas arba negazuotas, o pagal cukringumą – nuo sauso iki ypač saldaus. Europoje sidru vadinamos fermentuotos obuolių sultys, turinčios tam tikrą alkoholio kiekį. JAV fermentuotos obuolių sultys vadinamos stipriuoju sidru, o nefermentuotos, šviežiai išspaustos sultys – saldžiuoju sidru.

Sidro istorija

Tyrinėtojai sutaria, kad obelys buvo auginamos dar 1300 m. pr. Kristų Nilo upės deltoje, tačiau neaišku, kada iš jų vaisių buvo pradėtas gaminti sidras.

Kai romėnai 55 m. pr. Kr. atvyko į Angliją, čia jie aptiko vietinius Kentų kaimiečius, geriančius iš obuolių pagamintą į sidrą panašų gėrimą. Metraščiai byloja, kad romėnai ir ypač jų vadas Julius Cezaris su entuziazmu perėmė šį malonų „užiėmimą“. Tačiau niekas nežino, kiek ilgai vietiniai gyventojai darė šį obuolių gėrimą prieš atvykstant romėnams.

Yra žinoma, kad hebrajai (žydai) gėrė „Shekar“, o graikai „Sikera“ – gėrimą, pagamintą, verdant obuolius fermentuotose sultyse. Prieš krikščionybės erą daugelyje Europos vietų taip pat buvo gaminami gėrimai iš įvairių vaisių, daugiau ar mažiau panašūs į sidrą. Štai graikų geografas Stabonas aprašė gausybę obelų ir kriaušių, augančių Galijoje (Gaul), ir paminėjo Baskų krašte vartojamą gėrimą „Phitarra“, kuris buvo gaminamas verdant obuolių gabaliukus vandenyje su medumi. Manoma, kad baskai sidrą išmoko gaminti Romos imperijos laikais. Žodis sagar, išvertus iš baskų kalbos, reiškia obuolys, iš jo kilo ir sagarado, reiškiantis sidrą.

Remiantis Karlo Didžiojo, Frankų imperatoriaus, nurodymais galima teigti, kad 9a. pradžioje sidras buvo plačiai vartojamas ir populiarus Europoje. Anglijoje po Normandų užkariavimo 1066 m. sidras taip pat buvo labai paplitęs, o jo gamybai specialiai buvo veisiami sodai.

XIII amžius labai svarbus sidro istorijoje: buvo išrastas presas sultims spausti. XIV a. sidras užeigose tapo rimtu konkurentu alui ir vynui. O pavyzdžiui, 1371 m. Kanuose (Prancūzija) sidro buvo parduota panašiai kaip ir vyno.

Sidro gamyba pasiekė piką XVII a. viduryje, kai Anglijoje beveik kiekvienas ūkis turėjo sodus ir presą sidro gamybai. Vėliau šio gėrimo paklausa ėmė mažėti.

Į Ameriką sidro gamybos tradicijas atvežė pirmieji Anglijos kolonistai. Kolonijiniu laikotarpiu stiprusis sidras buvo vienas iš populiariausių gėrimų Amerikoje, o apie miesto turtingumą dažnai buvo sprendžiama pagal pagaminto sidro kiekį. Gėrimo vartojimas gerokai išaugo XVIII a., o mažėti ėmė tik po 1919 m., įvedus prohibicinius įstatymus.

Sidras, kaip gėrimas, atgavo savo populiarumą XX a.

Šiandien sidras gaminamas visame pasaulyje – Europoje, JAV, Kanadoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje ir Australijoje. Europoje daugiausia sidro pagamina Prancūzija, Ispanija ir Didžioji Britanija.

Prancūzija yra didžiausia sidro gamintoja pasaulyje. Pagal šalyje galiojančius reikalavimus, sidras gali būti gaminamas tik iš šviežių obuolių arba iš obuolių ir kriaušių mišinio. Tradicinis prancūziškas sidras yra labai lengvas ir putojantis, jis dažniausiai išpilstomas į šampano tipo butelius. Sidro gamyba sutelkta šiauriniuose Prancūzijos regionuose – Normandijoje ir Bretanėje, kurie garsėja saldžiuoju sidru. Kai kuriuose restoranuose pietų metu nemokamai patiekiamas litrinis sidro butelis (4 asmenims) vietoj kitur įprasto vyno butelio.

Ispanijoje daugiausia sidro pagaminama šiauriniuose šalies regionuose – Asturijoje ir Baskijoje. Ispaniškas sidras pasižymi sudėtingu vaisių (obuolių, kriaušių, slyvų), vanilės ir medaus aromatu ir dažniausiai tiekiamas vyno buteliais. Tačiau Ispanijoje geriausia sidro paragauti specialiuose sidro restoranuose – sidrerijose, kur iš statinių pro nedidelę skylutę plona sidro srovė su didele jėga trykšta į nemažu atstumu nuo statinės laikomas stiklines.

Anglijoje daug aukštos kokybės sidro gaminama iš vietinių obuolių tradiciniu metodu. Anglijos baruose ir aludėse sidras dažniausiai patiekiamas kaip ir alus, t.y. per kranelį pilamas tiesiai iš statinaitės.

Sidro gamybos procesas

Kai kurie ekspertai teigia, kad gerą sidrą galima pagaminti tik iš tam tikrų, turtingų taninų obuolių rūšių. Iš tikrųjų obuolių rūšys, dažniausiai naudojamos sidro gamybai, yra panašesnės į laukinių obuolių rūšis nei į įprastus valgomuosius obuolius, kurie turi mažiau taninų. Obuolių rūšis, iš kurių gaminamas sidras, galima suskirstyti į dvi dideles grupes – karčiai saldūs ir karčiai rūgštūs, tačiau ir iš vienų, ir iš kitų pagamintos sultys turi pakankamai natūralaus cukraus, kuris vėliau virsta alkoholiu.

Nuėmus derlių, vaisiai susmulkinami. Gauta košė kraunama į medžiaginius maišus ir spaudžiama presu. Maišai dažniausiai gaminami iš nailono, tačiau kai kurie tradicinio sidro gamintojai sultis vis dar spaudžia naudodami šiaudus. Taip gaunamos šviežios sultys. Komercinėje sidro gamyboje pasitelkiama kur kas modernesnė technika.

Pirminė fermentacija dažniausiai vyksta dėl natūralių mielių, esančių obuoliuose. Gaminant daug sidro, gali būti naudojamos dirbtinės, dažniausiai šampano, mielės.

Gaminant stipresnį sidrą, sultys iš karto pilamos į fermentacijai skirtas talpyklas (tai gali būti tiek nerūdijančio plieno talpyklos, tiek ąžuolo statinės). Norint pagaminti sausą sidrą, sulčių fermentacija tęsiama tol, kol visas ar beveik visas cukrus virsta alkoholiu. Ir atvirkščiai, gaminant saldų sidrą, sultys yra filtruojamos anksčiau, dar ankstyvoje fermentacijos stadijoje. Todėl gėrime lieka daugiau cukraus, nespėjusio virsti alkoholiu.

Po brandinimo, kuris tęsiasi apie 3 mėnesius, sultys yra filtruojamos – taip pašalinamos susikaupusios nuosėdos ir gėrimas tampa skaidrus. Beje, kai kurie tradicinio sidro gamintojai specialiai palieka drumstumą kaip natūralumo įrodymą.

Paskutinis etapas – sidro prisotinimas anglies dvideginio.

Kaip vartoti

Kad geriau atsiskleistų aromatas, sidrą reiktų serviruoti atšaldytą iki 13-15oC temperatūros. Į stiklinę gėrimas pilamas iš 30-40 cm aukščio, kad, atsimušęs į jos sieneles, suputotų ir geriau atskleistų savo skonines ir aromatines savybes. Sakoma, kad sidras negali ilgiau užsibūti stiklinėje, todėl jo pilama tiek, kad būtų galima lengvai vienu gurkšniu išgerti: didelėje stiklinėje jo turi būti ne daugiau kaip 50 ml.

Sidras „Ex Pear” kriaušių

Naujiena Lietuvos rinkoje

Spalva: intensyvi gelsva, aukso atspalvio

Aromatas: gaivus kriaušių

Cukringumas: 74,3 g/dm3, saldus

Stiprumas: 4,7% tūrio.

Gamybos ypatybės: sidras gaminamas pagal tradicinę technologija iš 100% kriaušių sulčių.Vaisių sulčių fermentacija ir gamybos procesas trunka apie du mėnesius.

Kaip vartoti: Tai ypatingas gėrimas išsiskiriantis unikalumu. Pirmasis Lietuvoje tikrasis kriaušių sidras puikiai tinka atsigaivinti karštą vasaros dieną, taip pat prie desertinių patiekalų. Gerti rekomenduojama atšaldytą.

Pakuotė: žalios spalvos 1,5 l talpos PET tipo butelis

Sidras WOODPECKER, kriaušių

Gaminamas nuo 2002 m.

2002 m. balandžio mėn. pabaigoje AB „Alita“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su didžiausiu sidro gamintoju pasaulyje – tarptautine kompanija „H P Bulmer Ltd.“ (Anglija) – ir įgijo teisę gaminti bei platinti sidrą WOODPECKER.

Spalva: intensyviai gelsva, aukso atspalvio.

Aromatas: malonus kriaušių.

Cukringumas: 65 g/dm3, pusiau saldus.

Stiprumas: 5,3 tūrio %.

Gamybos ypatybės: sidras gaminamas tradiciniu būdu, fermentuojant vaisių sultis pagal „H P Bulmer Ltd.“ receptūrą bei pasitelkiant šio kompanijos technologines žinias („know-how“).

Savybės: tai aukščiausios kokybės originalus kriaušių sidras. Lengvas, pasižymintis gerai subalansuotu skoniu ir ypač gaivinantis. Angliškos tradicijos užtikrina profesionalumą ir aukštą produkto kokybę.

Pakuotė: originalūs, specialiai šiam produktui sukurti užsukami žalio stiklo 0,33 l talpos buteliukai.

Sidras WOODPECKER, obuolių

Gaminamas nuo 2002 m.

2002 m. balandžio mėn. pabaigoje AB „Alita“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su didžiausiu sidro gamintoju pasaulyje – tarptautine kompanija „H P Bulmer Ltd.“ (Anglija) – ir įgijo teisę gaminti bei platinti sidrą WOODPECKER.

Spalva: intensyviai gelsva, aukso atspalvio.

Aromatas: malonus obuolių.

Cukringumas: 55 g/dm3, pusiau saldus.

Stiprumas: 5,3 tūrio %.

Gamybos ypatybės: sidras gaminamas tradiciniu būdu, fermentuojant vaisių sultis pagal „H P Bulmer Ltd.“ receptūrą bei pasitelkiant šio kompanijos technologines žinias („know-how“).

Savybės: tai aukščiausios kokybės originalus obuolių sidras. Lengvas, pasižymintis gerai subalansuotu skoniu ir ypač gaivinantis. Angliškos tradicijos užtikrina profesionalumą ir aukštą produkto kokybę.

Pakuotė: originalūs, specialiai šiam produktui sukurti užsukami žalio stiklo 0,33 l talpos buteliukai.

Sidras GOLDEN, kriaušių

Gaminamas nuo 2001 m.

Apdovanojimai tarptautinėse parodose:

2001 metai

Sidabro medalis „Geriausias metų šampanas, vynas ir konjakas“ – Maskva, Rusija

Spalva: intensyviai gelsva, aukso atspalvio.

Aromatas: malonus vaisių.

Cukringumas: 70 g/dm3, pusiau sausas.

Stiprumas: 4,7 tūrio %.

Gamybos ypatybės: sidras gaminamas pagal tradicinę technologiją iš vaisių, užaugintų Lietuvos soduose. Vaisių sulčių fermentacija ir gamybos procesas trunka apie du mėnesius.

Kaip vartoti: tai ypatingas gėrimas, išsiskiriantis savo unikalumu: skirtas ne tik mėgautis, bet ir gaivintis. Tinka prie pietų stalo su sūriu ir jūros gėrybėmis. Karštomis vasaros dienomis tai – maloni atgaiva.

Pakuotė: žalio stiklo 0,33 l talpos buteliukai.

Sidras GOLDEN, obuolių

Gaminamas nuo 2001 m.

Apdovanojimai tarptautinėse parodose:

2001 metai

Aukso medalis „Geriausias metų šampanas, vynas ir konjakas“ – Maskva, Rusija

Spalva: intensyviai gelsva, aukso atspalvio.

Aromatas: malonus vaisių.

Cukringumas: 40 g/dm3, pusiau sausas.

Stiprumas: 6 tūrio %.

Gamybos ypatybės: sidras gaminamas pagal tradicinę technologiją iš vaisių, užaugintų Lietuvos soduose. Vaisių sulčių fermentacija ir gamybos procesas trunka apie du mėnesius.

Kaip vartoti: tai ypatingas gėrimas, išsiskiriantis savo unikalumu: skirtas ne tik mėgautis, bet ir gaivintis. Tinka prie pietų stalo su sūriu ir jūros gėrybėmis. Karštomis vasaros dienomis tai – maloni atgaiva.

Pakuotė: žalio stiklo 0,33 l talpos buteliukai.

MIX – NAUJA GĖRIMŲ KATEGORIJA

Nuo 1995 metų Vakarų Europoje jaunimo tarpe, vakarėlių metu, baruose bei klubuose ypač paplito jau paruošti, lengvi alkoholiniai kokteiliai. Jie tebėra populiarūs iki šių dienų ir kiekvienais metais jų vis daugiau parduodama. Šie lengvi alkoholiniai kokteiliai vadinami tiesiog „alcopopsais“.

Pagrindiniai veiksniai, lėmę „alcopopsų“ populiarumą, yra skonis – gaivus ir pikantiškas, kokteilių kokybė ir įvairovė bei tai, kad vartotojas visada žino, kokio stiprumo yra gėrimas. Būtent dėl to jis išpopuliarėjo tokiose Vakarų šalyse kaip Anglija, Vokietija, Prancūzija, Danija, Olandija, t.y. ten, kur išsivysčiusi klubinė kultūra, tapusi kiekvieno jauno žmogaus gyvenimo norma.

Šie gėrimai paplitę tarp 18-25 metų jaunimo bei vyresnių 25-35 metų aktyvių, mėgstančių naujoves vartotojų. Vakaruose atlikti tyrimai parodė, jog jaunimas labiau mėgsta „alcopopsus” nei tradicinius alkoholinius gėrimus, jų nuomone, „alcopopsai” gaivesni, skanesni, turi mažiau alkoholio, yra madingi ir ypač mėgiami moteriškos lyties atstovių (Health Education Authority, 1996). Jaunimo manymu, alus labiau tinkamas vyresnio amžiaus vyrams ir moterims.

MIX AGAVE

Gamybai naudojamas natūralus agavų ekstraktas.

Gerti atšaldytą!

PATOGU

– jau paruoštas kokteilis vartoti

– užsukamas stiklinis buteliukas

SKANU

– egzotiškas

– citrina suteikia gaivumo, agavos – išskirtinumo

– angliarūgštė tonizuoja

MADINGA!

MIX BRANDY

Gamybai naudojamas populiariausias Lietuvoje brendis ALITA ir kolos ekstraktas.

Gerti atšaldytą!

PATOGU

– jau paruoštas kokteilis vartoti

– užsukamas stiklinis buteliukas

SKANU

– sodrus

– brendis, sumaišytas su kola, suteikia sodrumo

– angliarūgštė tonizuoja

MADINGA!

MIX ICE GRAPEFRUIT

Gamyboje naudojami natūrali emulsija ir gaivus greipfruto aromatas.

Gerti atšaldytą!

PATOGU

– jau paruoštas kokteilis vartoti

– užsukamas stiklinis buteliukas

SKANU

– gaivus ir pikantiškas

– lengvai karstelėjęs greipfruto skonis

– angliarūgštė tonizuoja

MADINGA!

MIX ICE EXOTIC

Gamyboje naudojami natūralūs egzotinių vaisių ekstraktai.

Gerti atšaldytą!

PATOGU

– jau paruoštas kokteilis vartoti

– užsukamas stiklinis buteliukas

SKANU

– pikantiškas

– daug egzotinių vaisių skonio

– angliarūgštė tonizuoja

MADINGA!

MIX WATERMELON

Gamybai naudojama natūrali emulsija, pikantiškas arbūzo aromatas.

Gerti atšaldytą!

PATOGU

– jau paruoštas kokteilis vartoti

– užsukamas stiklinis buteliukas

SKANU

– pikantiškas ir šviežias

– pilnas prinokusio arbūzo skonis

– angliarūgštė tonizuoja

MADINGA!

MIX LIME

Gamybai naudojama natūrali žalios citrinos emulsija ir aromatas.

Gerti atšaldytą!

PATOGU

– jau paruoštas kokteilis vartoti

– užsukamas stiklinis buteliukas

SKANU

– lengvas

– gaivus žaliai citrinai būdingas skonis

– angliarūgštė tonizuoja

MADINGA!

MIX TURBO

Gamyboje naudojami kofeinas, t

. . .

Paskutinį XX a. dešimtmetį , kartu su nepriklausomybės atkūrimu, prasidėjo AB “Anykščių vynas” atgimimas. Anykštėnai vyndariai sugebėjo išsaugoti per daugelį metų sukauptą patyrimą bei išbandytas technologijas.

1992 m. sumontuota naši vyno išpilstymo linija, sukomplektuota iš itališkų bei vokiškų įrengimų.

1996 m. alkoholinių gėrimų asortimentas papildomas nauja gėrimų grupe, pradedamas gaminti brendis.

1997 metais sumontuota moderni Itališka putojančio vyno gamybos linija ir pradėta putojančio vyno gamyba.

1999 m. pabaigoje bendrovėje įdiegta kokybės valdymo sistema ISO 9002. Įsisavinta degtinės gamybos technologija ir pradėtos gaminti degtinės.

2001 m. “Anykščių vynas” pirmasis pradėjo gaminti sidrą. Vartotojams pristatytas obuolių sidras “Cool drink”.

2001 m. pabaigoje išleidžia naujos kokybės, atšaldymo metodu pagamintą, “Ledo” degtinę.

2002 m. pradžioje bendrovė priimta į Europos kulinarinio paveldo tinklą ir atstovauja Aukštaitijos regioną. Kulinariniu paveldu pripažinti tradiciniai, iš vietinės žaliavos gaminami desertiniai vynai: “Aronijos”, “Juodųjų serbentų”, “Raudonųjų serbentų”, taip pat vynas “Pikų dama”, glintveinas “Kalėdinis”, sidras “Cool drink” bei “Natūralių vynų kolekcijos” pusiau sausas obuolių natūralus vynas, pusiau saldus obuolių natūralus vynas, pusiau saldus juodųjų serbentų vynas.

2002 m. pradžioje pristatyta Lietuvos vynininkystės tradicijas propaguojanti speciali “Anykščių vyno” ekskursijų programa “Vyno kelias Lietuvoje”, kurios metu galima susipažinti ne tik su Lietuvos vynininkystės istorija, gėrimų gamybos ypatumais, bet ir padegustuoti gaminamus vynus.

2002 m. vartotojams pasiūlomas naujas “Anykščių vyno” produktas – škotiškas viskis “Real scotch whisky”. Pradedama gaminti originali aromatizuota degtinė “Stumbrinė”.

2002 m. pabaigoje bendrovės kokybės vadybos sistema sertifikuota pagal naują ISO 9001:2000 standartą.

2003 m. Bendrovė įdiegė aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal tarptautinio ISO 14001 standarto reikalavimus. Per 1998-2002 metus į aplinkos taršos prevenciją “Anykščių vynas” investavo 2,63 mln. Litų. Šios investicijos sąlygojo žymų teršalų išmetimo sumažėjimą.

Degtinė “Ledo”

2002 m. sidabro medalis IV Tarptautinėje vaisių-uogų vynų ir stiprių gėrimų parodoje “Jalta – 2002” Jaltoje.

2002 m. nugalėtojo medalis konkurse “Lietuvos Metų Gaminys 2002”.

Vyno brendis “Oskaras”

1999 m. aukso medalis Tarptautiniame vyno ir nealkoholinės produkcijos konkurse “INTERDRINK” Sankt Peterburge.

2000 m. bronzos medalis Tarptautinėje parodoje “Wines&Drinks 2000” Sankt Peterburge.

Saldžioji trauktinė “Bobelinė”

1999 m. aukso medalis Tarptautiniame vyno ir nealkoholinės produkcijos konkurse “INTERDRINK” Sankt Peterburge.

1999 m. diplomas parodoje “Rinkis prekę lietuvišką” Vilniuje.

Aronijos desertinis vynas

Aronijos desertinis vynas 1998 m. Grande Prix “Aukso obuolys” I-ajame tarptautiniame vaisių-uogų vyno konkurse “Jalta’98”.

1999 m. aukso medalis Tarptautiniame vyno ir nealkoholinės produkcijos konkurse “INTERDRINK” Sankt Peterburge.

2000 m. diplomas Tarptautinėje parodoje “Wines&Drinks 2000” Sankt Peterburge.

Vynas “Pikų dama”

2000 m. aukso medalis Tarptautinėje parodoje “Vina i napitki” Minske.

2000 m. diplomas Tarptautinėje parodoje “Wines&Drinks 2000” Sankt Peterburge.

Vynas “Kalėdinis”

1998 m. aukso medalis I-ajame tarptautiniame vaisių-uogų vyno konkurse “Jalta’98”.

1999 m. aukso medalis Tarptautiniame vyno ir nealkoholinės produkcijos konkurse “INTERDRINK” Sankt Peterburge.

1999 m. diplomas konkurse “Lietuvos metų gaminys”.

Karčioji trauktinė “Puntukas”

1999 m. aukso medalis Tarptautinėje parodoje “RIGA FOOD’99”.

2000 m. sidabro medalis Tarptautinėje parodoje “Alco-Soft’2000” Kijeve.

2000 m. II vietos taurė Tarptautinėje parodoje “Vina i napitki” Minske.

Šokoladinis juodųjų slyvų likeris

1998 m. aukso medalis I-ajame tarptautiniame vaisių-uogų vyno konkurse “Jalta’98”.

Šokoladinis kremo likeris

1999 m. aukso medalis Tarptautinėje parodoje “RIGA FOOD’99”.

1999 m. aukso medalis konkurse “Lietuvos metų gaminys”.

2000 m. sidabro medalis Tarptautinėje parodoje “Wines&Drinks 2000” Sankt Peterburge.

2000 m. bronzos medalis Tarptautinėje parodoje “Alco-Soft’2000” Kijeve.

2000 m. III vietos taurė Tarptautinėje parodoje “Vina i napitki” Minske.

Koncentruotos obuolių sultys

1995 m. tarptautinė deimantinė žvaigždė už kokybę (Nacionalinė prekybos instituto direktorių taryba Meksikoje).

1995 m. tarptautinis Europos prizas už kokybę (Prekybos vadovų klubo komitetas Ispanijoje).

Anykščių vyno” gėrimai – tai plačiausia skonių ir aromatų gama: nuo natūralių vaisių – uogų vynų iki egzotiškosios sidabrinės tekilos, nuo unikalios lietuviškos degtinės iki škotiško viskio. Brendžiai, trauktinės ir likeriai, sidrai ir kokteiliai. Tai “Anykščių vyno” produktai, kuriuos vienija kokybė, natūralumas ir originalios idėjos.

Degtinė Ledo Premium pagaminta iš aukščiausios kokybės “Liuks” rūšies grūdinio spirito. Ledo Premium gamybos procese du kartus atliekamas apdorojimo šalciu ir filtracijos ciklas. Unikali technologija šiai degtinei suteikia išskirtinę kokybę – krikštolinį skaidrumą ir ypatingai švelnu skonį. Ledo Premium išpilstyta į naujo, specialiai jai sukurto, dizaino butelius.

Stiprumas: alk. 40% tūrio.

Talpa: išpilstyta į 0,5 l talpos butelius.

Ledo Premium lime ir Ledo Premium melon – degtinės su egzotiškais meliono ir žaliosios citrinos – laimo aromatais. Gaivūs egzotiniai aromatai, švelnus lengvai karstelėjęs skonis patiks ieškantiems degtinėje skoninių savybių išskirtinumo.

Degtinės Ledo Premium black currant ryškus šviežių juodųjų serbentų skonis ir aromatas patiks tradicinio skonio gėrimų mėgėjams. Šias degtines rekomenduojama patiekti atšaldytas, jos labai tinka egzotinių kokteilių ruošimui.

Stiprumas: alk. 38% tūrio.

Talpa: išpilstyta į 0,5 l talpos butelius.

Stumbrinė – tai pirmoji lietuviška degtinė, kuriai šviesiai žalsvą spalvą, pikantišką aromatą bei skonį suteikia stumbražolė. Šio augalo dėka Stumbrinė dvelkia vasaros aromatu, harmoningai susiliejančiu su švelniu degtinės aromatu.

Taurelę atšaldytos Stumbrinės tinka patiekti su sumuštiniais ir kitais šaltais užkandžiais, o mėgstantiems kokteilius Stumbrinę patariama sumaišyti su obuolių sultimis bei įmesti keletą kubelių ledo.

Stiprumas: alk. 40% tūrio.

Talpa: išpilstyta į 0,5 l ir plokščius 0,2 l talpos butelius

Vynai

Skoninės savybės: aromatingas, sodraus skonio rūšinis juodųjų serbentų vynas

Stiprumas: alk. 10% tūrio.

Talpa: išpilstytas į 0.75 l talpos butelius su žieviniu kamščiu.

Geriausiai derės prie: gaivių vaisių desertų, lengvų švelnių užkandžių.

Saldžioji trauktinė Bobelinė – anapus Atlanto gimęs gėrimas, nesunkiai radęs kelią į lietuvio širdį. Salstelėjusi, iš natūralių spanguolių paruošta trauktinė vartotojams siūloma dviejų stiprumų. Stipresniąją siūloma skiesti vandeniu santykiu 1:1, o ledo gabalėlis suteiks gėrimui gaivumo.

Bobelinė – tikras atradimas kokteilių mėgėjams, taip pat ji tinka su arbata.

Apdovanojimai:

1999 m. tarptautinėje parpdoje “Interdrink” Sankt Peterburge trauktinė Bobelinė apdovanota Aukso medaliu.

1999 m. parodoje “Rinkis prekę lietuvišką” Vilniuje apdovanota diplomu.

Stiprumas: alk. 20% tūrio ir alk. 35% tūrio.

Talpa: išpilstyta į 0,5 l ir plokščius 0,2 l talpos butelius.

Trauktinė Ąžuolo pasižymi sudėtingu medienos su ąžuolo tonais skoniu ir aromato išskirtinumu. Turtingos, rudos su aukso atspalviu spalvos trauktinė skirta netradicinio skonio mėgėjams.

Ąžuolo trauktinę rekomenduojama patiekti atšaldytą.

Stiprumas: alk. 40% tūrio.

Talpa: išpilstyta į 0,5 l talpos butelius.

Viskis Real Scotch Whisky distiliuojamas Škotijoje, Speyside srityje. Ąžuolo statinėse ne mažiau kaip trejus metus brandinamas, aukštos kokybės viskis turi individualų charakterį ir skonį.

Tinka skiesti mineraliniu vandeniu, sodos vandeniu arba tiesiog į taurę įmesti keketą gabalėlių ledo.

Stiprumas:alk. 40% tūrio.

Talpa: išpilstytas į 0,5 l, 0,35 l ir 0,2 l talpos butelius

Šokoladiniai likeriai Juodųjų serbentų, Juodųjų slyvų – trykšte trykštantys Lietuvos gamtos kvapais ir spalvomis. Gaminami iš natūralių sulčių bei aromatų. Kvapūs ir gardūs, viliojantys ne tik švelniu šokoladiniu aromatu, bet ir neblėstančios jaunystės gaiva.

Šokoladinius likerius rekomenduojama patiekti su kava, arbata, jais galima pagardinti desertus ir kokteilius.

Apdovanojimai:

1998 m. I-ajame tarptautiniame konkurse “Jalta’98” šokoladinis Juodųjų slyvų likeris apdovanotas Aukso medaliu.

Stiprumas: alk. 20% tūrio.

Talpa: išpilstytas į 0,5 l talpos butelius.

Tai puikus desertas, paruoštas iš natūralių sulčių ir aukščiausios rūšies spirito.

Stiprumas: alk. 20% tūrio.

Talpa: išpilstytas į 0,5 l talpos butelius.

Pagamintas iš šviežių spanguolių sulčių ir aukščiausios rūšies spirito. Jo kokybė patenkina patį išrankiausią skonį.

Stiprumas: alk. 20% tūrio.

Talpa: išpilstytas į 0,5 l talpos butelius

Stumbras

Apie įmonę

“Stumbro” degtinės gamykla savo veiklą pradėjo 1906 metais. Iki 1952-ųjų gamykla nebuvo mechanizuota. 1954-aisiais buvo paleista pirma automatinė gėrimų pylimo linija, o po penkerių metų gamykloje buvo atlikta kapitalinė cechų rekonstrukcija, visiškai mechanizuotas pylimo cechas.

1937 metais “Stumbras” per metus pagamindavo 200 tūkst. dekalitrų alkoholio, o 2002 metais vidutinė gamybos apimtis jau siekė 5 tūkst. dekalitrų per parą.

Šiandien visa gamyba ir sandėliai yra visiškai mechanizuoti ir automatizuoti. Bendrovėje dirba virš 600 darbuotojų

“Stumbro” bendrovei šiuo metu priklauso:

• Kauno gamykla;

• Antanavo gamykla, įkurta 1890 metais, savo veiklos pradžioje buvusi alaus darykla;

• Balbieriškio gamykla, veikianti nuo 1913 metų;

• Šilutės gamykla, įsteigta 1936 metais;

• mažmeninės prekybos tinklas įvairiuose Lietuvos miestuose..

“Stumbro” bendrovės gamyklose iš grūdų gaminamas distiliuotas ir rektifikuotas etilo alkoholis, likeriai, degtinės, trauktinės, alkoholiniai kokteiliai, sausas bulvių krakmolas, bioetanolis.

“Stumbras” užima apie 60 procentų stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkos Lietuvoje. “Stumbro” produkcija parduodama JAV, Europos šalyse, Baltijos valstybėse. Į užsienį daugiausia eksportuojama “Prezidento” degtinės.

Ir atkūrus Nepriklausomybę, ir sovietiniais laikas “Stumbro” produkcija yra gavusi daugybę apdovanojimų įvairiose tarptautinėse parodose.

1969 metais tuometinėje Čekoslovakijoje vykusioje “Grand Prix 69” parodoje sidabro medaliais apdovanotos trauktinės “Palanga” ir “Dainava”. Tarptautinėje parodoje “Alma Ata 96” Kazachstane sidabro medalius pelnė “Ženšenio” ir “Spanguolių” trauktinės, o “Lietuviška originali” degtinė – aukso medalį. Parodoje “Sankt Peterburgo vynai ir degtinės 98” šis gėrimas, kaip ir degtinė “Kosher”, laimėjo aukso medalius, o “Palanga” ir “Dainava” – sidabro. Aukso medaliais “Stumbro” gaminiai buvo apdovanoti ir Lietuvoje vykstančioje tarptautinėje parodoje “Agro Balt”. “Lietuviška originali” degtinė – 1996 m., “Trejos devynerios” – 1997 m., “Prezidento” degtinė – 2000 m. “Riga Food`99” parodoje “Prezidento” degtinė apdovanota aukso, o “Trejos devynerios” – sidabro medaliais.

1997 metais “Lietuviška originali” degtinė, o 1999 metais “Stumbro spanguolių” degtinė “Meisterio” žurnalo skaitytojų buvo išrinkti populiariausiais gaminiais Lietuvoje. “Trejos devynerios”, “Prezidento” degtinė ir “Stumbro starka” pripažinti geriausiais metų gaminiais 1997, 1998 ir 1999 metų konkursuose “Lietuvos metų gaminys”. 2001 metais “Metų gaminio” apdovanojimą pelnė “Stumbro” aromatizuotų degtinių gama, o trauktinių su brendžiu serija buvo nominuota “Metų gaminio” 2002 metų konkurse ir pelnė “AgroBalt 2003” parodos aukso medalį.

2002 metais “Gero skonio” surengtoje brendžių degustacijoje iš 13 brendžių rūšių geriausiais pripažinti du “Stumbro” brendžiai.

Lietuvos pramonininkų konfederacija 2000 metais AB “Stumbrą” pripažino sėkmingiausiai dirbančia įmone. 2000 metų pabaigoje įdiegta kokybės valdymo sistema ISO-9002.

2003 metų kovą buvo paskelbtas keturių valstybei priklausančių alkoholio bendrovių, tarp jų ir “Stumbro”, privatizavimo konkursas.

2003 metų rudenį koncerno “MG Baltic” antrinė įmonė “Mineraliniai vandenys” buvo pripažinta “Stumbro” privatizavimo konkurso nugalėtoja, o tų pačių metų spalio 27-ąją. “Mineralinių vandenų” bendrovė sėkmingai perėmė įmonės valdymą.

2003 metų rudenį išrinkta nauja “Stumbro” valdyba. Valdybos pirmininku tapo Darius Mockus – koncerno “MG Baltic” prezidentas, nariais – Artūras Listavičius, Rolandas Vingilis, Vidas Lazickas ir Aurelijus Racevičius.

Originali lietuviška degtinė

Žaliava Originalios lietuviškos degtinės gamybai yra tik grūdai, išauginti derlinguose Lietuvos laukuose.

Degtinės paruošimui naudojamas maistinis rektifikuotas “Liuks” rūšies etilo alkoholis, išgautas trigubos distiliacijos būdu.

Degtinės gamybai naudojamas geriamas vanduo, išfiltruotas per šešiapakopę filtravimo sistemą, įskaitant vandens filtravimą atvirkštinės osmozės būdu.

Maistinis rektifikuotas “Liuks” rūšies etilo alkoholis maišomas su specialiai paruoštu vandeniu, filtruojamas per pirminius kvarcinio smėlio filtrus, beržų aktyvuotos anglies kolonas, antrinius smėlio filtrus ir kasetinę “Pall” firmos filtravimo sistemą.

Panaudotos natūralios žaliavos, švelninantys priedai suteikia Originaliai lietuviškai degtinei išskirtinių skoninių savybių.

Originalią lietuvišką degtinę paragavo ir įvertino pirkėjas. Paklausa šiam gėrimui auga pastoviai. Šiuo metu Originali lietuviška degtinė pardavinėjama visoje Lietuvoje ir už jos ribų.

Bendrovės dirbančiųjų tikslas Originalią lietuvišką degtinę gaminti tik aukštos kokybės, geros prekinės išvaizdos.

Originalios lietuviškos degtinės alkoholio koncentracija 40 % tūrio.

Originali lietuviška degtinė ne kartą buvo pristatoma įvairiose parodose ir apdovanota aukso medaliais:

1. “Zlaty Kosak ” (1990 m. Slovėnija agrokomplekso paroda)

2. “Tasting competition “ ( 1996 m. ALMA- ATA)

3. “Agrobalt ” (1996 m. Vilnius)

4. 1997 metais “Meisterio” žurnale skaitytojų pripažinta populiariausiu gaminiu Lietuvoje. (apdovanota diplomu).

5. “Sant Peterburg vynai ir degtinės” (1998 m. Sant-Peterburg).

6. Lietuvos metų gaminys – 2000 m. pramoninkų konfederacija.

Stumbro” džinas

„Stumbro“ džinas yra ypatingai išraiškingo ir malonaus kadagių uogų skonio ir aromato. Gėrimas bespalvis, skaidrus, 45 % tūrio etilo alkoholio koncentracijos. Bendrovėje „Stumbras“ džinas gaminamas iš rektifikuoto etilo alkoholio, pagaminto trigubos distiliacijos būdu, aromatinio alkoholio ir geriamo vandens, paruošto atvirkštinio osmoso būdu. Džino aromatinis alkoholis ruošiamas iš kruopščiai atrūšiuotų kadagio uogų (geriausiai tinka nepilnai prinokusios uogos) ir kitos augalinės žaliavos. Paruoštas mišinys filtruojamas specialiais aukščiausios kokybės filtrais.

Pirmieji džiną pagamino olandai, vėliau jo gamyba išplito Anglijoje ir kitose pasaulio šalyse. XVIII a. viduryje jis tapo Senosios Anglijos populiariausiu gėrimu. „Stumbro“ džinas – ilgo ir kruopštaus bendrovės specialistų darbo rezultatas. Lietuvos vartotojai įvertino ir pamėgo „Stumbro“ džiną. Jis puikiai tinka ir alkoholiniams kokteiliams gaminti.

Black Jack

Meistriškos Škotijos gamintojų rankos sukūrė nepakartojamą gėrimą – škotišką viskį. Škotiškas maišytas viskis BLACK JACK GOLD gaminamas pagal senąsias škotų tradicijas, taikant pažangiausias gamybos technologijas. Šis įspūdingos spalvos viskis išsiskiria aksomo švelnumo skoniu ir maloniu bei išraiškingu aromatu

Vestuvių balzamas”

“Vestuvių balzamas” yra turtingo aromato ir skonio, būdingo balzamams, su medaus ir deginto cukraus prieskoniu, puikiai suderinti ir subalansuoti atskiri ingredientai sudaro vientisą harmoningą aromatą ir skonį. Balzamas yra tamsiai rudos spalvos.

Bendrovėje “Stumbras” balzamas gaminamas iš rektifikuoto etilo alkoholio, pagaminto dvigubos distiliacijos būdu, geriamo minkštinto vandens, išfiltruoto per šešiapakopę filtravimo sistemą, natūralių augalinės kilmės žaliavų, bičių medaus, prancūziško brendžio. Ruošiant antpilą, augalinė žaliava kruopščiai išrūšiuojama, susmulkinama, užpilama rektifikuoto etilo alkoholio ir vandens mišiniu ir išlaikoma nustatytą laiką ąžuolinėse statinėse.

Paruoštas balzamo mišinys filtruojamas specialiais aukščiausios kokybės filtrais.

“Vestuvių balzamas” – originalus proginis gėrimas, turintis malonų, kartoką prieskonį, tonizuojančios vaistažolės ir prieskoninių augalų šaknys, turtingas bičių medus suteikia nepakartojamą nuotaiką. “Vestuvių balzamo” mažas kiekis tinkamas gerti prie kavos ir arbatos, o taip pat vestuvių pokylų metu.

Join the Conversation

×
×