Etinės problemos rekreacijoje ir turizme

2771 0

Įvadas

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO

SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETO

REKREACIJOS IR TURIZMO KATEDRA

Profesinė etika

REFERATAS

Etinės problemos rekreacijoje ir turizme

Darbą atliko: Neakivaidinių studijų I kurso studetė

Marina Skorulskaja

Tikrino: lekt. J. Barauskaitė

Klaipėda

Turinys

Įvadas .........................2

1. Mikroetikos prolemos ............2

1.1. Etiškas bendravimas..............3

1.2. Apgavystė ir melas................3

1.3. Korupcija.....................4

1.4. Piktnaudžiavimas.............5

1.5. Interesų konfliktas...............6

1.6. Seksualinis priekabiavimas.........7

1.7. Netinkamas darbuotojų elgesys su klientu....8

1.8. Tinkama darbo uniforma.............9

2. Makroetikos prolemos.................9

2.1. Elitizmas....................9

2.2. Paternalizmas.................10

2.3.Diskriminacija.................10

2.4. Kontrabanda...................10

2.5. Sekso turizmas..................11

2.6. Konkurencija..................12

2.7. Žala ekologijai..................13

Išvados...................14

Literatūros sąrašas....................15

Įvadas

Turizmo verslas įgauna vis didesnę svarbą kiekvienos valstybės ekonomikai. Kai kuriose šalyse turizmo sektorius yra pats svarbiausias ir bene pagrindinis pragyvenimo šaltinis (pvz. Havajai, Malta). Turizmo sektorius populiarus yra visame pasulyje, taigi aktualus ir Lietuvai bei visai Europos sąjungai.

Praktinė fiilosofija, t.y. etika, susiformavo dar Antikos laikais, tačiau į solidžią mokslinę discipiliną ji išsiplėtojo palyginti neseniai. Verslo etika – viena iš jauniausių ir sparčiausiai besiplėtojančiųmokslo sričių. Vakaruose šios disciplinos kursai dėstomi ne tik verslo mokyklose, bet ir solidžiuose universitetuose, kur jau seniai tapo neatsiejama ekonomistų, vadybininkų, organizacijų valdymo bei viešojo administravimo specialistų rengimo dalimi.

Darbo tikslas : išanalizuoti, su kokiomis etinėmis problemomis rekreacijos ir turizmo srityje susiduria paslaugų tiekėjai (įmonių vadovai, darbuotojai) ir paslaugų pirkėjai (potencialūs turistai). Taigi visas problemas išskirsiu į makro problemas ir miikro problemas.

Kas yra etinė problema? Tai – situacija ar galimybė, kuri reikalauja iš individo pasirinkti vieną iš

keleto sprendimų, kuris gali būti įvertintas kaip teisingas ar neteisingas, moralus ar amoralus.

(V. Pruskus. Verslo etika: laiko iššūkiai ir atsako galimybės. 2003, p. 152)

”Rekreacija – žmogaus fizinių ir

r psichinių jėgu atstatymo procesas”.[1. p.16].

“Turizmas- tikslinga žmonių veikla, susijusi su kelione ir laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ne trumpiau nei 24h ir ne ilgiau kaip vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje vietovėje” [1. p.316].

Turizmas- “Tai viena svarbiausių rekreacinės veiklos sudedamųjų dalių.” [1. p.20]

Turizmo paslauga -“tai veikla susijusi su turistų poreikių tenkinimu, suteikiant turistams kelionės organizavimo, transporto, apgyvendinimo, maitinimo, informacijos ar specialias paslaugas. Tai daugelio įvairių šakų įmonių ir turizmo firmų pastangų rezultatas.” [1.p.317].

Mikroetikos problemos

Mikroetika – nagrinėja sąntykius tarp orgazinacijų ir organizacijos viduje.Bendravimo ir verslo etikos problemų grupės: etiško bendravimo normų nesilaikymas, apgavystė ir melas, korupcija, piktnaudžiavimas, interesų konfliktas, seksualinis priekabiavimas, netinkami darbuotojų sąntykiai su klientais, tinkama darbo uniforma.

Etiškas bendravimas.

“Verslininkas neturi užmiršti, kad visuomenėje bei rinkos errdvėje jis veikia ne vienas ir todėl privalo paisyti moralės bei etiketo normų, siekti kultūringo bendravimo ir per tai – naudingos partnetystės.” [4. 17p.]. Toks bendravimas atspindi asmeninės moralės principus ir profesines vertybes, o nesilaikant jų rekomenduojami draudimai ir nuobaudos. Gyvenime šios vertybės yra susipynusios, nes dėmesys skiriamas ne tik profesinei, bet ir bendražmogiškai etikai. Verslininko asmeninė moralė turėtų remtis aukščiausiais garbės, dorybės, teisingumo, sąžiningumo, integralumo, mandagumo, nešališkumo standartais. Profesinės vertybės reiklauja tarnauti visuomenei, visų žmonių geriausiais interesams, siekti profesinio tobulumo. Re

ekreacijos ir turimo versle, kaip ir kitose verslo šakose, taip pat neretai pasitaiko neetiško bendravimo pavyzdžių. Jis pasireiškia tiek tarp verslininkų- turizmo paslaugos tiekėjų, tiek tarp verslininko ir turisto.

Pavyzdys iš asmeninio gyvenimo: turizmo agentūros daruotojai elgėsi su manim, t.y. potencialiu klientu, neetiškai. Tai pasireiškė pagrindinių etikos taisyklių – tokių kaip pasisveikinimas, nebuvimu. Tik po keleto prašymų man suteikė informaciją, kurią norėjau išgirsti. Sugaišau daug laiko, išėjau iš agentūros prastos nuotaikos. Mano pasąmonėje automatiškai ši agentūra tapo nieko verta. Turizmo agentūra prarado potencialų pelną ne tik iš manęs, nes veiksniatinklio būdu apie neetišką darbuotojų elgesį su manimi sužinojo ne vienas, kuris galbūt atneštų pelno šiai turizmo agentūrai. Rekreacijos ir turizmo versle su paslaugos pirkėju turi būti elgiamasi itin etiškai, nes tik turistų dėka egzistuoja agentūra.

Apgavystė ir melas

Apgavystė, apgaulė yra labai plačios sąvokos. Apgaulės formos gali būti įvairios: informacijos slėpimas ar iškreipimas, melas, šmeižtas, agentų provokatorių panaudojimas, “fiktyvių” įrodymų sukūrimas ir kt. Veiksmai ar žodžiai, kuriais sąmoningai norima nuslėpti, iškreipti ar tik iš dalies atskleisti tiesą, suklaidinti, siekiant savanaudiškų tikslų, vadinami apgavyste.

Melas – tai sąmoningai pasakyta neteisybė. Melas reiškia nepagarbą kitam asmeniui. Meluojantis asmuo kitus traktuoja kaip priemones. Melo aukos mažiau atsakingos už gautą informaciją, kurią patikėjo. Kitais būdais apgauti asmenys turi didesnes ga

alimybes patikrinti jiems siunčiamą informaciją nei tiems, kuriems meluojama. Melas ir kiti apgaulės būdai pažeidžia susitarimą sakyti tiesą. Jei melas taptų universaliu, tiesos sakymas kaip norma prarastų prasmę. Melas, visuomenės labui ar siekiant asmeninių tikslų, gali būti užmaskuotas. Netgi neegostinis melas žeidžia aplinkinius, jis plinta, todėl retai gali būti pateisinamas. Kai melu sąmoningai ir tikslingai siekiama naudos visuomenei, vartojama “garbingo melo” sąvoka. Kitas panašus terminas yra “baltasis melas”. Nekaltas melas yra įprastas ir kasdieniniame, ir profesiniame, ir politiniame, ir diplomatiniame gyvenime.

Kartais apgaulė ir melas gali būti pateisinami: kai tik taip galima išvengti didelės žalos, kai melas yra visiškai nežalingas ir nereikšmingas, kai pareiga, atskirų individų atžvilgiu, reikalauja ginti jų paslaptis.

Neseniai moteris, padavė į teismą kelionių agentūrą “ Tez Tour” . Skundo pagrindas: kelionių agentūros pažadas, kad dviviečiame kambaryje Kipro viešbutyje galima bus pastatyti trečią lovą, taip ir liko pažadu. Kambarys buvo itin mažas, tad turistai turėjo begalę nepatogumų. Prašiusi simbolinės neturtinės kompensacijos, moteris bylą laimėjo. Ji norėjo įrodyti, kad ir eilinis žmogus gali laimėti bylą prieš tokius turizmo verslo “ grandus “. “ Tez Tour “ agentūros vardas suteptas. Ir visa tai buvo daroma dėl to, kad neprarasti kliento. O juk po šio skandalo klientų jie prarado ne vieną dešimtį ar šimtą.

Ne vienas LR pilietis yra nusivylęs tu

urizmo agentūra. Vienas jų skundėsi Naujametine kelione i Prahą, kurioje viskas- pradedant kelione autobusu, baigiant pačiu Naujametinės vakarienės meniu- buvo tragiška. Daugelis nukentėjusiųjų dėl melo niekur nesikreipia, manydami, kad tai beprasmiška.

Korupcija

Korupcija – “tai veiksmai, atlikti naudojantis turima valdžia, pažeidžiant teisės normas, visuonemės interesus bei moralės standartus ir kuriais siekiama asmeninės ar grupinės naudos.” [4.17p.].Korupcija – tai piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos. Tai ne tik pasinaudojimas tarnybinėmis galiomis viešajame sektoriuje, bet gali pasitaikyti visur, kur asmens galia grįsta visuomenės pasitikėjimu: versle, sporte, religinėse organizacijose, žiniasklaidoje, taip pat ir turizmo sektoriuje. Dažniausiai pasitaikančios korupcijos formos yra kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba, įtaka, protekcionizmas, nepotizmas, mokesčių vengimas, sukčiavimas. Tradiciškai skirstoma į „didžiąją korupciją“ – prekyba įstatymais, teismų sprendimais bei valstybiniais užsakymais – bei „mažąją korupciją“ – policininko ar mediko papirkimas, dovanėlė dėstytojui už geresnį pažymį.

Vienas iš žinomiausių korupcijos pasireiškimų yra kyšis. Pačios neryškiausios ribos yra tarp paslėptos kyšio formos ir dovanos. Dovanėlę galima padovanoti iš dėkingumo, už tai, kad rekreacijos ar turizmo paslaugos buvo kokybiškos ir atitiko kainą. Dovana norima atsilyginti už valdžios autoriteto įgyvendinimą, paslaugų ar pagalbos suteikimą. Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad dovana yra padėkos reiškimas materialine forma už atliktas paslaugas, veiksmus ar sprendimus, kurie įeina į tiesiogines tarnautojo pareigas. Dovanos atsisakymas kartais būtų suprantamas kaip nenoras bendradarbiauti su eiliniais piliečiais. Pradėjus toleruoti dovanas galima lengviau nuslysti korupcijos keliu.

Kai tikimasi gauti kokybiškesnę prekę už žemiausią kainą, dažnai bandoma kyšininkauti. Rekreacijoje ir turizme taip pat egzistuoja ši problema. Dažnai norima papirkti turizmo paslaugos teikėją, norint gauti išimtinai žemesnių kainų. Turizmo įmonių atstovai turi išlikti sąžiningi ir nesusigundyti lengvais pinigais, pažeidžiant turizmo etikos kodeksą.

Priimančio kyšį asmens veikla norint pasipelnyti duoda pagrindą kalbėti apie korupciją. Papirkti bandoma tiesiogiai ir netiesiogiai. Kyšiai duodami ne tik aukštų postų didelio autoriteto pareigūnams, bet ir eiliniams tarnautojams, per juos bandant papirkti kitus asmenis, t.y. pasitelkiant tarpininkus.

Korupcija būdinga valdžiai, asmenims, organizacijoms, atskiroms skirtingą išsivystymo lygį pasiekusioms šalims. Dabartiniame pasaulyje beveik kasdien sužinoma apie administracinę ar politinę korupciją. Vienas iš realiausių būdų sumažinti korupciją yra asmeninės atsakomybės nustatymas, dažnesnis auditas, kontrolė. Korupcija labiau klesti ten, kur valdžios įtaka visuomenėje yra neadekvati, dominuoja biurokratija, silpnas nacijos bendrumo jausmas (aukščiausia vertybė giminystės ryšiai), akivaizdus atotrūkis tarp piliečių ir valdžios.

Žmonių išsilavinimas, gyvenamoji vieta, socialinė padėtis, amžius, lytis veikia požiūrį į korupciją. Mažiau išsilavinę, kaimo gyventojai, jauni žmonės, moterys, žemesnių ir vidurinių sluoksnių atstovai griežčiau vertina korupcijos apraiškas nei aukštesnį išsilavinimą turintys, miestiečiai, vyresnio amžiaus, vyrai, žmonės iš aukštesnių sluoksnių. Atlaidesnė pažiūra į korupciją gali būti atsinešta iš šeimos, atsirasti dirbant organizacijoje, kur tai daugiau ar mažiau toleruojama.

Dažnai organizacija susiduria su korupcijos problema. Kadangi korupcija yra ir viršūnių problema, ji ne tik pažeidžia etikos taisykles, bet ir neleidžia tinkamai atlikti darbo. Korupcija pažeidžia vidinę organizacijos etiką, pakerta visuomenės pasitikėjimą, todėl ateityje sunku tikėtis bendruomenės bendradarbiavimo ir pagalbos. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas korupcijos prevencijai, užuot paskui bandžius įvairiais būdais su ja kovoti.

1.4. Piktnaudžiavimas

Netinkamas savo tiesioginių pareigų ėjimas, pažeidžiant objektyvius profesinius nuostatus, vadinamas piktnaudžiavimu.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi gali būti įvardintas platesniu piktnaudžiavimu valdžia terminu. Vadovas ir darbuotojas skirtingai gali piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Dirbantys vadovaujantį darbą gali netinkamai naudoti turimą valdžią, kontroliuoti pavaldinius. Eilinis darbuotojas naudodamasis savo tarnybine padėtimi, dažnai nemandagiai bendrauja su besikreipiančiu piliečiu, verčia jį laukti, kol baigs tvarkytis asmeninius reikalus darbo metu. ( Tai dažnai pasitaiko turizmo versle ).

Piktnaudžiavimas materialiniais ištekliais sietinas su netinkamu turimos valdžios naudojimu. Tačiau naudoti asmeninias ar kitais sumetimais organizacijos materialinius išteklius gali ne tik jos vadovai, bet ir eiliniai asmenys, tik nevienodu mastu. Vadovams ar atsakingas pareigas einantiems darbuotojams dėl jų darbo vietos svarbumo ir specifiškumo lengviau prieiti prie materialinių išteklių ar pinigų. Dėl turimos vadžios vadovai įsitraukia į kur kas rimtesnes ir sunkesnes etikos problemas nei eiliniai darbuotojai. Eiliniai darbuotojai naudojasi darbo įranga asmeniniais tikslais, o atsakingas pareigas einantys tarnautojai gali įsitrauti į pinigų plovimo operacijas ar panašią veiklą.

Piktnaudžiavimas žmogiškaisiais ištekliais iškyla, kai darbuotojams pavedamos atlikti su profesine veikla nieko bendra neturinčios užduotys. Nors pereiginėse instrukcijose nurodoma darbo atlikimo apimtis ir atsakomybė, tačiau pavaldiniai panašiose situacijose, bijodami galimų pasekmių, dažniausiai nesipriešina tokiems vadovo nurodymams.

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu susidaro dėl netinkamo tarnautojo įvaizdžio ar tokio įspūdžio susidarymo. Netinkamas įvaizdis ir yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Visuomenės tarnautojai kiekviename žingsnyje privalo numatyti kokias potencialias problemas gali sukelti jų sprendimai ir veiksmai.

Piktnaudžiavimas interneto tinklu yra viena naujausių etikos problemų. Ir privatus, ir valstybinis sektorius, nenorėdami atsilikti ir būti reikšmingi šiuolaikiniame pasaulyje, turi būti efektyvūs ir modernūs. Interneto tinklo naudojimas darbo vietose nėra vienareikšmis: duodamas darbuotojams naujų idėjų, jis kartu sukuria ir netinkamo naudojimosi juo galimybes (naudojimasis asmeninias tikslais ieškant finansinės, pramogų informacijos ir kt.). Vienas iš būdų, užkertantis kelią šiai problemai atsirasti, yra naudojimosi interneto tinklų reglamentavimas ir darbuotojų sąmoningumo ugdymas.

Interesų konfliktas

Interesų konfliktas – “situacija, kai susiduria privatūs darbuotojo ir ir jo artimųjų (įskaitant šeimos narius, gimines, draugus) bei visuomenės interesai, kuriems šis darbuotojas, eidamas tarnybą, turi atstovauti.” [4.17p.]. Jis būdingas visoms profesijoms, bet visuomenės tarnautojams ypač aktualus, nes tai susiję su visuomenės pasitikėjimu. Interesų konfliktas apima ir kitą problemą, kuri yra kiek siauresnė ir įvardijama neopotizmo terminu. Neopotizmas – tai tarnybinės padėties naudojimas giminių naudai. Interesų konflikto draudimas tarnautojams įrašytas daugelyje teisės aktų kaip norma, kuriai turi būti be išimčių paklūstama. Pajamų deklaravimas yra vienas būdų užkirsti kelią atsirasti interesų konfliktui.

Firmos pobūdis ir jos veiklos etiškumas turi svarbią reikšmę tiems, kurie joje dirba, kas turi su ja reikalų, taip pat ir tiems, kurie numato prie jos ilgainiui prisijungti. Tačiau didižiausią reikšmę visiems minėtiems subjektams turi individuali vadybininkų pozicija ir jų elgesys priimant sprendimus, kurie reikalauja etinių ir komercinių standartų suderinamumo. Vadybininkai negali būti per daug savimi pasitikintys, nes priimdami sprendimą turi gerai apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“, įvertinti, ką firma praras ir ką laimės.

Kaip ir kitose verslo šakose, rekraecijoje ir turizme, neišvengiamai pasitaiko interesų konfliktas. Tai gali pasireikšti nuo firmos automoilio panaudojimo asmeniniams tikslams iki stambių pinigų plovimo (neteisėto pasisavinimo) asmeninei naudai.

Dažniausiai firmų vadybininkai ryžtasi imtis nelegalių ir rizikingų veiksmų netiesiogiai paskatinti viršininko. Vadybinkai yra gundomi atlikti abejotinus veiksmus, kad gautų papildamo atlygio. Beje, dažnai vadybininkams už neteisėtus poelgius būna atleista. Tada jiems labai sunku atsispirti pagundai peržengti ribą, kuri kartais nėra aiškiai nubrėžta. Taigi egzistuoja bendra taisyklė (principas) visiems vadybininkams, dirbantiems „ribinėse situacijose“: abejoji – nedaryk. (V. Pruskus. Verslo etika: laiko iššūkiai ir atsako galimybės. 2003, p. 154-157). Specialistui privalu laikytis keturių visuomenės tarnybos principų: paklusti įstatymams ir juos įgyvendinti, tarnauti visuomenės interesui, prisiimti asmeninę atsakomybę ir vengti daryti žalą.

Seksualinis priekabiavimas

Seksualinis priekabiavimas – “tai užgaulus, žodžiu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinis elgesys su asmeniu su kuriuo sieja darbo, tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai.“ [4.17p.]. Seksualinio priekabiavimo būdai gali būti įvairūs: pradedant seksualinėm užuominomis, partnerio seksualinių ypatybių aptarinėjimu, prisilietimais, žvilgsniais, laiškais, skambučiais ir baigiant atviromis atakomis bei bandymais išprievartauti. Seksualinis priekabiavimas pasaulyje pripažįstamas viena opiausių diskriminacijos dėl lyties problemų ir laikomas šiurkščiu žmogaus teisių pažeidimu. Seksualinio priekabiavimo aukomis dažniausiai tampa moterys, o priekabiautojai yra vyrai, kurių socialinės ir ekonominės galios tebėra didesnės nei moterų. Seksualinis priekabiavimas neigiamai veikia psichinę ir fizinę priekabiavimo aukos sveikatą, ekonominę bei socialinę padėtį, gyvenimo kokybę. Šiuo metu tiek tarptautiniai dokumentai, tiek įvairių šalių nacionalinių teisės aktų nuostatos diskriminavimą dėl lyties bei seksualinį priekabiavimą draudžia.

Kaip rodo amerikiečių atlikti tyrimai, keturios iš dešimties moterų darbe yra susidūrusios su seksualinio priekabiavimo atvejais. Tačiau tik 5 % jų viešai apie tai paskelbia. Be to, 50 % vyrų pripažįsta, kad jie kalbėjo ar elgėsi taip, kad jų kolegės moterys galėjo tai suprasti kaip seksualinį priekabiavimą. (V. Pruskus. Verslo etika: laiko iššūkiai ir atsako galimybės. 2003, p. 176).

Bet koks žmogaus išnaudojimas, pavyzdžiui, seksualinis, ypač vaikų, prieštarauja pagrindiniams turizmo tikslams ir paneigia pačią turizmo sąvoką. (Pasaulinis turizmo etikos kodeksas. Santjagas, Čilė, 1999).

Netinkamas darbuotojų elgesys su klientu

Mokėjimas bendrauti – tai sugebėjimas paprastais žodžiais išreikšti sudėtingas tiesas, tinkamu eglesiu sužadinti partnerio norą bendrauti, naudotis teikiama paslauga.

Turizmo verslas yra fizinių ir juridinių asmenų veikla, kuria sukuriamos ir tiesiogiai arba tarpininkavimo būdo teikiamos turizmo paslaugos. Todėl šiame versle komunikavimas visoms turizmo verslo rūšims yra labai svarbus procesas.

Vienas svarbiausiai lemiamų, kritinių momentų, teikiant paslaugas, yra santykiai tarp turistų ir darbuotojų, jų bendravimas. ”Netgi pokalbis telefonu turi būti profesionalus, nes pašnekovas tikisi jog jam bus skirtas visas dėmesys: pokalbio metu agentas neturėtų šiurenti popieriais, blaškytis, kramtyti gumos, valgyti ar gurkšnoti, nesiklausyti garsiai įjungto radijo, ar televizoriaus, čiaudėti ir nekosėti į telefono ragelį” [Nr. 1. 103p.].

Daugiau nei prieš 17 metų šie santykiai daugiausiai buvo grindžami pačia paslauga, kokybe ar paslaugos marketingu. Pačios paslaugos svarba turizmo industrijoje neturi būti per daug pabrėžiama, akcentuojama ar pervertinama. Kiekvienas keliautojo susitikimas su personalu turėtų stiprinti, didinti jo pasitenkinimą, norėjimą tiek bendrauti tiek bendradarbiauti, na ir naudotis jų teikiamomis paslaugomis. Žmogaus kontaktai su turizmo firma gali prasidėti nuo reklaminio skelbimo, internetinės svetainės. Nuo šio pirmo susitikimo prasideda pažintis su firmos teikiamomis paslaugomis. Vėliau turistinės veiklos pasirinkimas ir galiausiai kelionės. Darbuotojas ne tik atstovauja turizmo firmai, bet kartu ir sukuria kelionės atmosferą. Tik nuo darbuotojo priklauso ar atmosfera bus šilta ar niūri, taip pat priklauso nuo darbuotojo nusiteikimo kelionei bei žinių, kurias jis gauna iš firmos. Bet kartu ir sudaro pilnavertiško poilsio ir kokybiško aptarnavimo galimybes.

Kartais darbuotojai kurie bendrauja su turistais ištisas savaites ar net mėnesius, gali prarasti bendravimo gyvumą, savitumą. Daugelis jų darbo dienos pabaigoje, tampa irzlūs, nuvargę, nekomunikabilūs. Tačiau gerai valdomose paslaugų firmose darbuotojai yra kontroliuojami, skatinami išvengti nemalonaus bendravimo, konfliktų su klientais.

Tinkama darbo uniforma

Dažnai moterys platina darbe laisvąjį stilių. Jaunos, netekėjusios dvidešimtmetės merginos painioja darbo vietą su disko baru ar vynine ir į darbą atvyksta apsirengusios kaip į pasimatymą. Deja, kartais pasitaiko, kad užsukęs i turizmo agentūrą pamatai agentes, dėvinčias trumpus aptemptus sijonus, palaidines su gilia iškirpte, palaidus jų plaukus, kabančius nusvirusius auskarus, užuodi stiprius jų kvepalus. Jų pastangos įgyti klientų palankumą nueina veltui ir yra beprasmės, nes jų išvaizda per daug seksuali. Jei klientai vyrai jie labiau sutelks dėmesį ne į pokalbio esmę, o į tai kiek pakilo sijonėlis iki pokalbio ar susitikimo pabaigos. O klientės moterys įtikimiausia, jog pajus susierzinimą. Ryškiai skiriasi profesionaliai patraukli – maloni ir abiem lytims priimtina – ir atvirai seksuali išvaizda. ”Dauguma viešbučių tarnautojų dėvi uniformas. Svarbiausia parinkti stilių ir spalvų gamą, tinkančius daugybei įvairių pakopų įvairių palopų tarnautojų. Dažnai viešbučių savininkai kreipiasi į specialistus pasirenkant stilių spalvą, kurie patenkintų daugumą darbuotojų ir akcentuotų ne reprezentatyvumą, o geranoriškumą” [Nr. 3. 23p.].

Makroetikos problemos

Makro etika – sąntykiai tarp organizacijų ir valstybės – visuomenės: verslininkų elitizmas, paternalizmas, diskriminacija, kontrabanda, sekso turizmas, konkurencija, žala ekologijai ir kt.

2.1. Elitizmas

Elitizmas – “reiškinys, kuris gali būti suvokiamas kaip itin siauro profesijų atstovų būrio atsiradimas, paprastai siekiant išskirtinumo ir visuomenės pripažinimo, nes tai suteikia tam tikrą monopoliją ir sumažina kitų kontrolę”. [4. 21p.] “Priklausomai nuo asmens moralės, kultūros, elgesio ir mąstymo susiformuoja tam tikras atstumas tarp jų ir likusios visuomenės dalies (atsiranda “mes” ir “jie” mentalitetas). Toks dirbtinis išpuikimas, atstumo tarp visuomenės ir konkrečios specialybės žmonių atsiradimas apsunkina tarpusavio santykius, trukdo bendradarbiavimui ir geresniam tarpusavio supratimui.” [4. 21p.] Ypač turizmo sektoriuje tai gali labai komplikuoti įmonės verslą. Čia kiekvienas užsukęs klientas, net ir neplanuojantis atostogauti turi būti supažindinamas su situacija, informuojamas apie įvairiausias akcijas. Reikia visus klientus traukti savo šiluma, draugiškumu ir nė kruopelytės abejingumo čia negali būti. Turizmo ir rekreacijos srityje šie žodžiai turi būti visiškas tabu.

2.2. Paternalizmas

“Disponuodami specifinėmis žiniomis ir turėdami patyrimo tam tikrų profesijų darbuotojai kai kada yra linkę elgtis pernelyg globėjiškai, imdamiesi atsakomybės nuspręsti, kas bus geriausia kitiems”. [4. 21p.] Tai užgožia kito žmogaus galimybes. Tai pasireiškia ir turizmo srityje, kada per prievartą brukama atitinkama kelionė ir sakoma, jog tau ten bus geriausia, įdomiausia ir įspūdingiausia. Šiuolaikine vartosena šis terminas paprastai nusako tuos įstatymus bei viešosios politikos priemones, kurie riboja asmens laisvę, siekiant pasitarnauti jų interesams. Paternalizmo

prasme pavyzdžių gali būti vartotojų gynimo įstatymai, kuriais siekiama, pavyzdžiui, atimti iš pirkėjų galimybė pirkti pigią, bet nesaugią prekę, arba draudžiantys įstatymai, ribojantys kenksmingų medžiagų, tokių kaip narkotikai, alkoholis ir tabakas, vartojimą.

2.3. Diskriminacija

Diskriminacija- “Tai įvairių socialinių sluoksnių narių nevienodos galimybės renkantis profesinę veiklą. Dėl menkų finansinių galimybių, nepakankamo išsilavinimo lygio ir kitų priežasčių jiems gali būti sunkiau k

. . .

● Su konkurentu reikia varžytis teisingai, todėl naudotini visi legalūs kovos būdai ir priemonės.

● Neetiška siekti sukelti konkurentui didesnę žalą, negu to reikėtų siekiant savų tikslų. Etiškas verslininkas visada įvertins riziką, kuri susijusi su tam tikrų priemonių taikymu konkurentui (net iki sunaikinimo).

● Neetiška menkinti varžovo siūlomą prekę ar paslaugą, pasitelkus reklamą. Taip yra pažeidžiama teisė į informacijos patikimumą. (V. Pruskus. Verslo etika: laiko iššūkiai ir atsako galimybės. 2003, 237 p. ).

Žala ekologijai

Turizmas, siekiantis gerovės ekologijai, turi nemažai pavadinimų: „etiškas turizmas“, „atsakingas turizmas, „minkštasis turizmas“, „subalansuotas turizmas“, „tausojantis turizmas“. Ekologinė problema yra viena iš sudėtingiausių šiuolaikiniame verslo (taip pat ir turizmo) pasaulyje. Dėl aktyvios žmogaus veiklos vandens, oro tarša bei gyvūnijos ir augalijos naikinimas vyksta vis sparčiau. Tad dabar aplinkosaugai skiriamas vis didesnis dėmesys. Skatinamas „tausojamasis turizmas“, mat iki šiol turizmo plėtra neigiamai veikė gamtą: buvo atimama natūrali laukinių gyvūnų gyvenamoji aplinka, naudojami žemės, vandens ištekliai vien tik siekiant didesnio pelno nepagalvojant apie pasekmes. Taigi, šiuolaikinėmis sąlygomis verslo įmonių ekologinė politika yra viena svarbiausių komponentų pagrindžiant strateginių sprendimų ir nustatant gamybos plėtotės ilgalaikius orientyrus bei ieškant kompromiso tarp verslo organizacijos ir visuomenės socialinėje, ekologinėje sferoje. Bendrovės turi laikytis principo, draudžiančio daryti žalą kitiems. Šiuo principu bendrovės turi vadovautis tiek gamtos apsaugos, tiek gaminių patikimumo atžvilgiu.

Šiais laikais yra susikūrusios organizacijos, kurios siekia išlaikyti ekologinę pusiausvyrą („Green Globe“, „Agenda 21“, OECD“ ir kt.). Jos siekia vystyti subalansuotą pasaulinę ekonomiką.

Šios organizacijos sulaukė tiesioginio palaikymo ir iš įvairių turistinių organizacijų, kaip Pasaulinė Turizmo Organizacija, Tarptautinė Turizmo ir Kelionių Taryba, Tarptautinė Darbo Organizacija ar Tarptautinė Prekybos Organizacija, kurios savo nutarimais padeda populiarinti etikos normas, standartus turizmo sferoje.

Šiais laikais vis dažniau susiduriama su „atsakingojo turizmo“ sąvoka, kuri atspinti turizmo industrijos rūpestį socialinei bei kultūrinei aplinkai, ekologinei sistemai. Pasak Pruskaus, reikia pripažinti, jog reali verslo politika tokia, kad daugelis formų bando išspręsti ekologines problemas, pažeisdamos moralės bei teisės normas. Dažnai tikroji informacija apie kenksmingos gamybos poveikį aplinkai yra nuslepiama, neretai kenksminga gamyba yra perkeliama į tas šalis, kuriose ekologijos įstatymų leidyba yra menka, papirkinėjami pareigūnai ir t.t.

Išvados

Rekreacijos ir turizmo verslas yra paslaugų sektoriuje, todėl bendravimas su klientais užima svarbią vietą. Reikia gerai išmanyti, kaip galima ir reikia kalbėti su klientu jo neįžeidžiant, jam patarti, pagelbėti, bet kartu neįsivelti į neleistiną veiklą (pvz. korupcija, sekso turizmas). Pasaulinio turizmo etikos kodekso žinojimas padeda užkirsti kelią nelegaliems ar nemoraliems veiksmams. Žinoma, ir bendravimas pačioje įmonėje tarp darbuotojų turi būti pagrįstas sąžiningumu ir profesionalumu, kad būtų išlaikytas geras vidinis klimatas. Esant geriems santykiams firmos viduje, ir bendravimas su klientais yra nuoširdesnis. Būsimas turistas ar rekreantas nori patirti kuo geriausius įspūdžius tiek pačioje kelionėje, tiek būti maloniai aptarnaujamas dar prieš nuperkant paslaugą. Kiekvienas darbuotojas privalo laikytis visų taisyklių: teisinių ir moralinių, tada bus patenkinta ir visuomenė ir firmos interesai. Turizmo versle derėtų nepamiršti, kad turistui rūpi kokybė, jo pasitenkinimas. Turistas yra suinteresuotas vertingai ir maloniai išleisti savo pinigus. Bet kuriuo atveju turistų lūkesčiai ir turistų kelionių tikslas yra gerai, turiningai ir linksmai praleisti visą kelionės laiką. Turistai siekia ir ieško būtent šių dalykų savo aplinkoje, taip pat ir juos aptarnaujančiame personale. Šiame darbe stengiausi kuo išsamiau atskleisti rekreacijos ir turizmo makro ir mikro etikos problemas. Išsamiai išanalizavau jas įvairiais aspektais, su kuriais susiduria ši sritis. Ir visur svarbiausia šlieka šūkis: “elkis taip,- kaip kad norėtum jog būtų elgiamasi su tavimi”.

Literatūros sąrašas

1. Atsargiai – NOVATURAS. 2007. Prieiga per internetą: http://www.skundai.lt/?id=7411

2. Fiske J. Įvadas į komunikacijos studijas. Vilnius, 1998

3. Gricevičius P. Turizmas. Kaunas, 2002.

4. Jackevičius M. Vilnius homoseksualiems turistams – nesvetingas. 2007. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15422518

5. Lydeka A. Protokolo pagrindai kiekvienam siekiančiam.. . Vilnius, 2002.

6. Misevičius V. Verslo etikos ir bendravimo organizavimo pagrindai. Kaunas, 2004.

7. Pruskus V. Verslo etika. Vilnius, 2003.

8. Rekreacijos ir turizmo makro ir mikro etikos problemos. Klaipėda 2007. Prieiga per internetą: http://www.vadovelis.lt/darbai/lt/visos_kategorijos/visi_tipai/darbas-5866/REKREACIJOS_IR_TURIZMO_MAKRO_IR_MIKRO_ETIKOS_PROBLEMOS

9. Sinkevičius D. Kelione į Kiprą nusivylusi teisėja laimėjo bylą prieš „Tez Tour“. 2008. Prieiga per internetą: http://www.delfi.lt/news/economy/law/article.php?id=16556393

10. Steponkutė N.Ar vartotojas saugus Europos Sąjungos erdvėje? . Iš: Integracijos žinios. 2007. Prieiga per internetą: http://iz.euro.lt/lit/Ar_vartotojas_saugus_Europos_Sajungos_er/231

11. Šukutis G. Etinės problemos rekreacijoje ir turizme. Klaipėda, 2007. Prieiga per internetą:

http://www.vadovelis.lt/darbai/lt/visos_kategorijos/visi_tipai/darbas- 9011/Etines_problemos_rekreacijoje_ir_turizme

12. Tvirbutas S. Nuožmiame kare vienui vieni. 2007. Prieiga per internetą: http://www.uzsidirbkpats.lt/article/articleview/1183/1/207/

13. Žemulis F. R .Baškytė: mano visos gražios vietos Lietuvoje. 2007. Prieiga per internetą:

http://www.forest.lt/lit/_R.Baskyte_mano_visos_grazios_vietos_Lie/1595/1

14. Wrede – Grischkat R. Manieros ir karjera – elgesio normos vadovams. Vilnius, 1996.

Join the Conversation

×
×