abortas

NĖŠTUMO NUTRAUKIMO OPERACIJA

Vakuumaspiracija (dažniau vadinama atsiurbimu) yra plačiausiai naudojama technika.

Iki 6 savaičių ši procedūra atliekama rankiniu vakuuminiu švirkštu nuskausminus vietiškai be gimdos kaklelio praplėtimo (dilatacijos). Procedūra gali būti atliekama ambulatorinėmis sąlygomis.

Nuo 6 iki 9 savaičių gali prireikti gydytojui išplėsti gimdos kaklelį. Jei reikalinga, jis skirs raminančius vaistus ir/arba vietinį nuskausminimą (peracervikalinę blokadą). Po procedūros tave gydytojas turi stebėti toliau – tai yra numatyti tavo tolimesnius vizitus pas jį, kad įsitikintų, jog viskas yra taip, kaip turi būti. – Tai labai svarbu.

Esant 9- 12 nėštumo savaičių
Dažniausiai attliekamas gimdos kaklelio išplėtimas, vakuumaspiracija arba kiuretažas. Procedūra būtų daroma, atlikus vietinį ar bendrą nuslkausminimą.

PASEKMĖS

Kai abortus, esant nedideliam nėštumui, atlieka patyrę gydytojai tinkamai įrengtose klinikose, komplikacijų tikimybė yra labai maža. Jos susijusios su daugeliu dalykų: svarbiausi jų – operuojančio gydytojo patirtis ir įgūdžiai, nėštumo dydis, pacientės sveikatos būklė. Pirmajame trimestre aborto komplikacijos yra nedažnos, tokios kaip trauma, kraujavimas, infekcija ir nepilnas atsiurbimas.

Prieš abortą turi būti patikrintas Tavo Rh faktorius (kraujo grupė). Jei tavo yra Rh (-), po operacijos turi būti būūtinai suleistas gamaglobulinas (tokie vaistai), kad būtų išvengta nėštumo komplikacijų ateityje.

VĖLYVOS PASEKMĖS

Abortus atliekant tinkamai, retai pasitaiko mažojo dubens infekcija (sąlygota pačios procedūros arba prieš tai buvusios infekcijos), kuri vėliau gali būti nevaisingumo priežastimi.

Keletą kartų kartojant mechaninį gimdos kaklelio pl

lėtimą, gali padidėti persileidimo galimybė kitų nėštumų metu.

Moteriai po vakuumaspiracijos būdu atlikto nėštumo nutraukimo mažo svorio naujagimio, priešlaikinio gimdymo ar savaiminio persileidimo viduriniame trimestre rizika yra nežymi.
Abortas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Abortų teisinis statusas pasaulyje
Abortas (lot. abortus, aborior – „sunykstu“, „apmirštu“) – savaiminis ar dirbtinis nėštumo nutraukimas ankstesnėje nėštumo stadijoje, kurio pasekmė yra negimusios gyvybės (gemalo, vaisiaus) žūtis. Moterų nėštumo nutraukimas iki 12 savaitės laikomas ankstyvuoju, iki 24 – vėlyvuoju. Nėštumo nutraukimas (ypač pirmojo nėštumo) yra labai kenksmingas moters sveikatai.
Šnekamojoje kalboje abortu vadinamas tik dirbtinis nėštumo nutraukimas. Visuomenėje abortas vertinamas labai prieštaringai, nes nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija (apvaisinimo, gemalo ir pan.) turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo (asmenybės) pradžia, todėl dalis žmonių abortą laiko žmogžudyste.
Persileidimas arba savaiminis abortas
Savaiminis abortas įvyksta neevalingai. Jei įvyksta daugiau nei du kartus, vadinamas įprastiniu. Moterys, kurioms gresia savaiminis abortas, anksti guldomos ligoninėn, skiriamas specialus režimas. Skirstoma į:
• Gresiantį,
• Prasidedantį,
• Progresuojantį,
• Dalinį,
• Visišką,
• Neįvykusį.
Galimos savaiminio aborto priežastys:
• Ligos – infekcinės, lytinių organų, kitų svarbių organų ar organų sistemų,
• Neohormoniniai sutrikimai,
• Apsinuodijimas – švinu, nikotinu, gyvsidabriu ir kitomis medžiagomis,
• Traumos – fizinės ar psichologinės,
• Badavimas,
• Vitaminų trūkumas,
• Anomalijos (genų ar chromosomų).
Dirbtinis abortas
Dirbtinis abortas – sąmoningas nėštumo nutraukimas pagal medicinines, socialines arba asmenines indikacijas. Tai gyvybės, esančios moters gimdoje (priklausomai nuo vystymosi st

tadijos, gemalo arba vaisiaus), sunaikinimas chirurginiu būdu ar kitomis priemonėmis. Legalus abortas atliekamas tik medicinos įstaigoje ir gydytojo; kitur atlikus abortą (taip vadinamas kriminalinis abortas), gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai. Daugelyje šalių nėštumą leidžiama nutraukti tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas nutraukimas laikomas nusikaltimu.
Aborto priežastys:
• medicininės indikacijos: žymus moters ligos pasunkėjimas dėl nėštumo (širdies, kepenų, inkstų, akių sutrikimai, tuberkuliozė, vėžys ir kt.) ar gimdymas galintis sukelti pavojų moters ar vaiko sveikatai ar gyvybei;
• socialinės indikacijos: moters socialinis ir fiziologinis nebrandumas (nepilnametė), amžius (virš 45 metų), moters buvimas įkalinimo įstaigoje, skyrybos, nėštumas po išprievartavimo ir kt.;
• asmeninės indikacijos: nenoras gimdyti, auginti vaiką, prarasti asmeninę laisvę, priverstinai susieti gyvenimą su vaiko tėvu ir kt.
Dirbtinis abortas iš esmės visada yra pavojingas tiek fizinei, tiek ir dvasinei nėščiosios sveikatai. Apvaisintos kiaušialąstės pašalinimas iš gimdos didina riziką, kad įvyks stiprus kraujavimas, gimdos infekcija ir uždegimas, kiaušintakių nepraeinamumas (antrinis nevaisingumas) ir kt. Gali sutrikti mėnesinės ir jų ciklas, susilpnėti lytinis potraukis, padidėti nervingumas, atsirasti irzlumas, nuovargis, nemiga. Jeigu moteris, patyrusi abortą, vėliau pastoja ir nusprendžia gimdyti, didėja komplikacijų rizika: nelaiku nubėga vandenys, pernelyg ankstyvas gimdymas, sunkus ir pasyvus gimdymas, kraujavimai. Be to, moteris dėl aborto gali jausti kaltę, dėl ko galimi nerviniai ir psichikos sutrikimai, depresija. Yp
pač pavojingas abortas pirmojo nėštumo metu, kadangi visų minėtų komplikacijų rizika yra didžiausia; dažniau pažeidžiami audiniai (ypač gimdos kaklelio), vėlesnių nėštumų metu galimi persileidimai. Juo vėlesnėje nėštumo stadijoje atliekamas abortas, juo didesnė komplikacijų rizika.
Atlikus abortą svarbiausia užduotis – užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias infekcijai. Iki artimiausių mėnesinių moteris turi laikytis ypatingos lytinės higienos, neturėti lytinių santykių (kad nepatektų infekcijos, neatsirastų uždegimai ar kraujavimai).
Pagrindinė aborto išvengimo priemonė – racionalus lytinis gyvenimas: lytinis susilaikymas arba derama kontracepcija. Pastaroji ne tik užkerta kelią nepageidaujamam nėštumui, bet ir neretai padidina lytinį potraukį ir pasitenkinimą.
Lietuvoje, kaip ir ankstesnėje TSRS, iki 1955 metų abortai buvo draudžiami (išskyrus būtinus atvejus), vėliau nustatyta griežta tvarka. Šiuo metu abortų tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Katalikų bažnyčia iš esmės nepritaria abortui, išskyrus pagal griežtas medicinines indikacijas.

Leave a Comment